Civilinė byla Nr. e2A-1438-871/2025

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00724-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 2.4.2.9.1; 3.3.1.14; 3.3.1.19

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m.  balandžio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Renatos Beinoravičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės ir Svetlanos Paninos, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui E. A. dėl nesusituokusių asmenų turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas, institucija, teikianti išvadą byloje, –Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų klegija

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė I. S. ieškiniu prašė:

1.1       pripažinti nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), ir pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – namas), ieškovės I. S. ir atsakovo E. A. bendrąja daline nuosavybe;

1.2       nustatyti, kad ieškovei I. S. bendrosios dalinės nuosavybės teisė priklauso 1/2 dalis nekilnojamojo turto – 1/2 dalis žemės sklypo ir 1/2 dalis namo;

1.3       nustatyti nepilnamečio vaiko G. A. gyvenamąją vietą su ieškove I. S.;

1.4       priteisti iš atsakovo E. A. nepilnamečiam vaikui G. A. materialinį išlaikymą 400 Eur dydžio periodinėmis, kiekvieną kalendorinį mėnesį iki paskutinės kalendorinio mėnesio dienos mokamomis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriant ieškovę I. S.;

1.5       pakeisti (padidinti) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5047-1042/2017 patvirtinta taikos sutartimi nustatytą išlaikymo dydį, atsakovo E. A. teikiamą nepilnamečiams vaikams G. A. ir G. D. A. po 250 Eur kiekvienam vaikui ir priteisti iš atsakovo E. A. nepilnamečiams vaikams G. A. ir G. D. A. materialinį išlaikymą po 400 Eur dydžio periodinėmis, kiekvieną kalendorinį mėnesį iki paskutinės kalendorinio mėnesio dienos mokamomis, išmokomis kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki nepilnamečių vaikų pilnametystės, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriant ieškovę I. S.;

1.6       pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5047-1042/2017 patvirtintą taikos sutartimi nustatytą atsakovo E. A. bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. A. ir G. D. A. tvarką ir nustatyti tokią tėvo E. A. bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. A., G. D. A. ir G. A. bendravimo tvarką:

                      tėvas įsipareigoja bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime šioje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, o abiem tėvams bendrai sutarus – intensyviau nei numatyta šioje sutartyje ir abiem tėvams priimtinomis sąlygomis;

                      savaitgaliai: tėvas (ne atostogų, šv. Kalėdų, Naujųjų metų, šv.Velykų ir įsimintinų dienų metu) kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgaliais bendrauja su vaikais, paimdamas juos iš vaikų gyvenamosios vietos ar vaikų buvimo vietos, apie kurią tėvui privalo iš anksto pranešti motina, penktadienį 18.00 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val. Jeigu dėl kokios nors priežasties tėvas negali pasiimti vaikų nurodytu laiku, tai tą savaitgalį motina ir vaikai užsiima bet kokia veikla savo nuožiūra;

                      vasaros atostogos – tai liepos ir rugpjūčio mėnesiai. Vasaros atostogų metu vieną kalendorinį mėnesį vaikai praleidžia su tėvu, kitą – su motina. Jeigu šalys nesusitaria kitaip, tai nelyginiais kalendoriniais metais sprendimą dėl bendravimo tvarkos paskirstymo vasaros atostogų metu priima motina, lyginiais – tėvas. Pirmąją tėvui bendrauti paskirtą vasaros atostogų dieną tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžina juos į vaikų gyvenamąją vietą paskutinę jam priklausančią bendravimo su vaikais dieną, ne vėliau kaip 20.00 val.;

                      rudens atostogos – tai ugdymo įstaigos nustatytas savaitės trukmės atostogų laikotarpis rudenį. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais rudens atostogų metu tėvas bendrauja su vaikais. Pirmąją tėvui bendrauti paskirtą rudens atostogų dieną tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžina juos į vaikų gyvenamąją vietą paskutinę jam priklausančią bendravimo su vaikais dieną, ne vėliau kaip 20.00 val.;

                      šv. Kūčios, šv. Kalėdos ir Naujieji metai: kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais šv. Kūčių ir šv. Kalėdų pirmą dieną tėvas bendrauja su vaikais, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos šv. Kūčių dieną tarp 12.00–13.00 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą šv. Kalėdų pirmą dieną iki 20.00 val.; kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais šv. Kūčių ir šv. Kalėdų pirmą dieną vaikai bendrauja su motina. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais šv. Kalėdų pirmą dieną ir per Naujųjų metų šventę tėvas bendrauja su vaikais, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos atitinkamos šventės dieną (Naujųjų metų šventės metu – gruodžio 31 d.) tarp 12.00–13.00 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą šv. Kalėdų antrą dieną (Naujųjų metų šventės metu – sausio 1 d.) iki 20.00 val.; kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais šv. Kalėdų antrą dieną ir Naujųjų metų šventę vaikai bendrauja su motina;

                      žiemos atostogos – tai ugdymo įstaigos nustatytas savaitės trukmės atostogų laikotarpis vasario mėnesį. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais žiemos atostogų metu tėvas bendrauja su vaikais. Pirmąją tėvui bendrauti paskirtą žiemos atostogų dieną tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžina juos į vaikų gyvenamąją vietą paskutinę jam priklausančią bendravimo su vaikais dieną, ne vėliau kaip 20.00 val.;

                      šv. Velykos: kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais šv. Velykų pirmą dieną ir šv. Velykų antrą dieną tėvas bendrauja su vaikais, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios ar buvimo vietos pirmąją šv. Velykų dieną tarp 12.00–13.00 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą šv. Velykų antrą dieną iki 20.00 val. Jeigu šv. Velykų antra diena sutampa su pavasario atostogų laikotarpiu, tai tėvas grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinę jam priklausančią bendravimo su vaikais pavasario atostogų metu dieną, ne vėliau kaip 20.00 val. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais šv. Velykų pirmą dieną ir šv. Velykų antrą dieną vaikai bendrauja su motina;

                      pavasario atostogos – tai ugdymo įstaigos nustatytas savaitės trukmės atostogų laikotarpis pavasarį. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais pavasario atostogų metu tėvas bendrauja su vaikais. Pirmąją tėvui bendrauti paskirtą pavasario atostogų dieną tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžina juos į vaikų gyvenamąją vietą paskutinę jam priklausančią bendravimo su vaikais dieną, ne vėliau kaip 20.00 val.;

                      įsimintinos dienos: kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais vaikų gimimo dienomis tėvas bendrauja su vaikais, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos tarp 12.00–13.00 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 20.00 val. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais vaikų gimimo dienomis tėvas bendrauja su vaikais dvi valandas – tiksli tėvo ir vaikų bendravimo forma, laikas ir vieta suderinama iš anksto bendru motinos ir tėvo sutarimu, atsižvelgiant į vaikų interesus. Kiekvienais kalendoriniais metais Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmasis sekmadienis) ir tėvo gimimo dieną tėvas bendrauja su vaikais, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos tarp 12.00–13.00 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 20.00 val. Jeigu sekanti diena yra darbo diena, tėvas pristato vaikus į ugdymo įstaigas;

                      išvykimas iš vaikų gyvenamosios vietos valstybės: tėvas turi teisę laikinai, bet ne ilgiau nei 14 dienų, išvykti su vaikais už vaikų gyvenamosios vietos valstybės ribų, po to, kai raštu ar elektroniniu paštu nurodo motinai valstybes ir vietoves, kur vykstama, tikslų išvykimo ir grįžimo datą bei laiką, nakvynės vietas (nakvynės vietų pavadinimai ir adresai), kuriose galima rasti vaikus;

                      kitos sąlygos: nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos leidžiama tėvams susitarus, vaikų ligos atveju, vaikų prašymu ar dėl kitos svarbios priežasties. Tėvai privalo reguliariai informuoti vienas kitą ir domėtis apie esminius vaikų gyvenimo įvykius (sveikatos ir emocinė būklė, pasiekimai moksle, pomėgiai ir kt.). Jeigu tas iš tėvų, kuriam konkrečiu metu paskirta prižiūrėti vaikus dėl kokių nors priežasčių negali to daryti, jis pirmiausia privalo informuoti kitą iš tėvų, kad pastarasis galėtų juo pasirūpinti. Jeigu ir jis negali prižiūrėti vaikų, tai tėvas / motina turi būti informuoti apie tai, koks asmuo prižiūrės vaikus ir kokie to asmens kontaktiniai duomenys. Tėvas turi teisę aktyviai dalyvauti sprendžiant vaikų gydymo ir ugdymo klausimus. Motina atsako už tai, kad vaikai lankys ugdymo įstaigą (pristatymas ir paėmimas bei kitos su ugdymo įstaigos lankymu susijusios pareigos). Tėvas, išreiškęs norą ar kai motina to negali padaryti dėl objektyvių priežasčių (ligos ir pan.), turi pareigą tai padaryti už motiną. Motina atsako už tai, kad vaikai lankysis nestacionarioje gydymo įstaigoje (pristatymas ir paėmimas bei kitos su tuo susijusios pareigos). Tėvas, išreiškęs norą ar kai motina to negali padaryti dėl objektyvių priežasčių (ligos ir pan.), turi pareigą tai padaryti už motiną. Vaikų priežiūra jam būnant stacionarioje gydymo ar reabilitacijos įstaigoje sprendžiama bendru tėvų sutarimu. Tėvas turi teisę nuolat bendrauti su vaikais bet kuriomis nuotolinio ryšio (telefonas, elektroninės, telekomunikacinės) priemonėmis vaikams priimtinu laiku, tinkamomis jų įprastinės veiklos valandomis. Ta pati nuotolinio bendravimo tvarka taikoma motinai, kai vaikai leidžia laiką su tėvu;

1.1                      priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Nurodė, kad:

2.1                      2008 m. balandžio mėn. tarp šalių užsimezgė romantiniai santykiai. 2011 m. balandžio mėn. šalys išsiskyrė ir gyveno atskirai. 2012 m. spalio mėnesį šalys susitaikė bei pradėjo puoselėti artimus santykius. (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra G. A.. Šalys pradėjo svarstyti bendro gyvenamojo būsto įsigijimą šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovo draugas pasiūlė jiems įsigyti žemės sklypą ir galbūt jame pastatyti namą. 2014 m. gruodžio 11 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria bendromis šalių lėšomis bei bendru sutarimu, atsakovo asmeninės nuosavybės teise buvo įgytas žemės sklypas Šalys už žemės sklypą mokėjo dalimis. (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus G. D. A.. Ieškovė, siekdama įteisinti šalių santykius ir atsižvelgdama į šalių siekius bendrąja daline nuosavybės teise įgyti turtą, pateikė atsakovui pasiūlymą sudaryti bendrą jungtinės veiklos sutartį dėl jų gyvenimo kartu metu bendromis lėšomis įgyto turto – žemės sklypo ir transporto priemonės, tačiau atsakovas ją sudaryti atsisakė;

2.2                      2016 m. rugsėjo mėn. ieškovė nusprendė išsiskirti su atsakovu. Ieškovė išsikraustė su nepilnamečiais vaikais į nuomojamą būstą. Atsakovui neprisidedant finansiškai prie vaikų išlaikymo, vengiant bendravimo su jais, ieškovė kreipėsi į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su atsakovu tvarkos nustatymo bei išlaikymo vaikams priteisimo. 2017 m. birželio 13 d. šalys sudarė taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-5047-1042/2017, kuria susitarė dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo teikimo;

2.3                      ieškovė po santykių nutraukimo palaikė gerus santykius su atsakovu dėl vaikų gerovės. Šalys svarstė galimybes susitaikyti ir toliau kurti šeimą bei įgyvendinti susikurtus planus. 2018 m. balandžio mėn. šalys sutarė toliau kurti bendrą gyvenimą, pradėjo dėliotis planus dėl namo statybos. 2019 m. vasario mėn. ieškovė kreipėsi į Šiaulių savivaldybę dėl finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms gavimo. Tačiau vėliau šalys nutarė nepasinaudoti finansine paskata bei namą statyti savo asmeninėmis lėšomis ar pasiskolinti pinigų iš kredito įstaigų;

2.4                      namo statybų metu ieškovė dirbo, rūpinosi vaikais, padėjo atsakovui darbo reikalais – atliekant vertimus, pristatant įmonę ir teikiant pasiūlymus klientams, padėjo vystyti atsakovo įmonės (duomenys neskelbtini) veiklą. Namo statybų metu, ieškovė padėjo atsakovui įgyti aukštesnį išsilavinimą;

2.5                      2020 m. kovo 4 d. ieškovė, bendru šalių sutarimu, gyvenamojo namo statybai ir įsirengimui gavo 10 000 Eur dydžio paskolą, kurią panaudojo sąskaitų už medžiagas apmokėjimui bei tą pačia dieną dalį pinigų, t.y. 5 000 Eur pavedimu ir 2 000 Eur grynaisiais pinigais perdavė atsakovui, namo statybai. Atsakovas taip pat yra gavęs paskolą namo statybai. 2020 m. gruodžio mėn. šalys savo lėšomis, bendru darbu ir pastangomis, siekdami įgyti gyvenamąjį būstą bendrąja daline nuosavybe šeimos poreikiams tenkinti, pastatė namą ir bendru sutarimu įregistravo jį atsakovo asmeninės nuosavybės teise. Po namo pastatymo įsikėlė į jį gyventi su vaikais bei tęsė namo įsirengimo darbus. (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra G. A.;

2.6                      2023 m. pirmąjį ketvirtį ieškovė dėl atsakovo netinkamo elgesio nusprendė nutraukti santykius su juo, tačiau šalys iki 2024 m. sausio mėnesio gyveno kartu, vedė bendrą ūkį ir kartu rūpinosi vaikais. Atsakovas nuo 2024 m. vasario mėnesio nebegyvena su ieškove dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo;

2.7                      ieškovė prisidėjo prie namo statybų asmeninėmis piniginėmis lėšomis, iš viso 20 938,74 Eur suma. Ieškovė savo darbu ir pastangomis padėjo statyti namą, rūpinosi šeima, kol atsakovas dirbo. Nors šalys nebuvo sudarę santuokos, nekilnojamasis turtas pripažintinas priklausantis šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį, kadangi: 1) nuo 2008 m. balandžio mėnesio šalis sieja faktiniai jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai; 2) šalių tikroji valia buvo nukreipta į siekį įgyti nekilnojamąjį turtą bendrąja dalinės nuosavybės teise šeimos poreikiams tenkinti; 3) šalys buvo sutarę įgyti nekilnojamąjį turtą bendrąja daline nuosavybe; 4) šalys įgijo nekilnojamąjį turtą panaudojant savo asmenines lėšas, darbą, pastangas, vedant bendrą ūkį ir turint bendrą tikslą dėl nekilnojamojo turto įsigijimo;

2.8                      šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. A.. Ieškovei 2023 m. nutraukus santykius su atsakovu, turi būti išspręstas dukros gyvenamosios vietos nustatymo klausimas. Ieškovė prašo teismo nustatyti G. A. gyvenamąją vietą su ieškove;

2.9                      nuo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutarties priėmimo praėjo 6 metai, dėl didelės infliacijos pasikeitė kainos, vaikai paaugo, pradėjo lankyti mokyklą, būrelius, jų poreikiai pasikeitė. Atsižvelgiant į tai, nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalingi apie 800 Eur suma kiekvienam vaikui;

2.10                      nustačius G. A. gyvenamąją vietą su ieškove, spręstinas klausimas dėl išlaikymo jai priteisimo iš atsakovo. Ieškovė paskaičiavo, kad G. A. poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga suma yra apie 800 Eur. Ši suma nenukrypsta nuo minimaliosios mėnesinės algos, todėl tokio dydžio išlaidų ieškovė neturi įrodinėti;

2.11                      atsakovo gaunamos pajamos yra pakankamos patenkinti nepilnamečių vaikų poreikius didesne dalimi negu ieškovė;

2.12                      būtina nustatyti / pakeisti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka atitinka vaikų interesus. Tokios tvarkos nustatymas užtikrins maksimalų nepilnamečių vaikų bendravimą su tėvu.

3.       Atsakovas E. A. atsiliepimu į ieškinį prašė:

3.1                      ieškovės ieškinį dalyje dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe atmesti. Dalyje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo tenkinti iš dalies;

3.2                      nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. A., G. D. A., G. A., tvarką:

3.2.1                      tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kas antrą savaitę (porinę), sekmadienį pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val. Jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, komandiruotės ir pan.) tėvas arba vaikai negali pasimatyti nustatytą dieną, jų pasimatymas turi būti nukeliamas į kitą artimiausią visiems tinkamą dieną, kuri suderinama bendru motinos ir tėvo sutarimu. Jei į tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais laiką patenka šventinės dienos ar asmeninės šalių ar vaikų šventės (pvz., gimtadieniai), bendravimo su vaikais tvarka turėtų būti sprendžiama pagal nustatytą grafiką (pvz., šventės metu vaikai bendrauja su tuo iš tėvų, kuriam tą dieną numatytas bendravimo su vaikais laikas), išskyrus nustatant, kad Tėvo dieną ir jo gimtadienio dieną vaikai praleidžia su tėvu (pasiima vaikus ir tos pačios dienos vakare iki 20.00 val. grąžina juos į vaikų gyvenamąją vietą), Motinos dieną ir jos gimtadienio dieną vaikai praleidžia su motina, vaikų gimtadienį – praleidžiant su tėvu poriniais metais (pasiimant vaikus ir tos pačios dienos vakare iki 20.00 val. grąžina juos į vaikų gyvenamąją vietą);

3.2.2                      motina perduoda vaikų tėvui bendravimo metu reikalingus vaikų daiktus, įskaitant, bet neapsiribojant apranga, avalyne, mokymo / ugdymo priemones, asmens dokumentus, medikamentus ir kt.;

3.2.3                      bendravimas su nepilnamečiais vaikais atostogų metu: praleidžia su vaikais pusę mokyklinių atostogų laiko. Vasaros metų laiku atostogų metu su vaikais praleidžia 2 savaites per vieną vasaros mėnesį. Atostogų laikui sutapus – pirmenybė pasirinkti vasaros atostogų laiką lyginiais metais tenka tėvui, nelyginiais metais – motinai. Rudens, žiemos, pavasario metų laiku tėvas su vaikais bendrauja moksleivių atostogų metu pusę atostogų laiko. Kai atostogos nesidalina lygiomis dalimis, tai paeiliui pirmąsias atostogas, kurios nesidalina, viena diena ilgiau praleidžia vaikų tėvas, o sekančias nesidalinančias lygiomis dalimis atostogas viena diena ilgiau – vaikų motina. Tėvas atostogoms pasiima vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos pirmosios atostogų dienos rytą 10.00 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinės atostogų dieną 20.00 val. Apie planuojamą atostogų laiką ir vietą informuoja vaikų motiną prieš 1 mėnesį;

3.2.4                      tėvas praleidžia su vaikais lyginiais metais gruodžio 24, 25, 26 d. Nelyginiais metais bendrauja gruodžio 31d.–lyginių metų sausio 1 d.; nelyginiais metais šv. Velykų pirmą–antrą d. Tėvas vaikus pasiima iš jų gyvenamosios vietos bendrauti priklausančios dienos rytą 10.00 val. ir grąžina numatytos dienis 20.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Jeigu nustatytu laiku tėvas neturi galimybės bendrauti su vaikais, jis privalo apie tai informuoti vaikų motiną telefono skambučiu ir / ar SMS žinute ne vėliau kaip vaikų pasiėmimo dienos išvakarėse iki 20.00 val., išskyrus nenumatytus atvejus apie kuriuos informuojama nedelsiant;

3.3                      priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.       Nurodė, kad:

4.1                      šalys susipažino 2008 m., tačiau jų santykiai nutrūko, ieškovei puoselėjant artimus santykius su kitu vyru, su kuriuo ji gyveno 2011–2012 m. Šalys santykius atnaujino 2012–2013 m., apsigyveno nuomojamame bute, remontavo atsakovo tėvų butą, kuriame vėliau apsigyveno ir gyveno iki 2016 m. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė duktė, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus. Atsakovas mąstė apie būstą, kuriame patogiai gyventų ieškovė ir jų vaikai. Tačiau šalių planai dėl bendro šeimos būsto skyrėsi: atsakovas siekė kurti namus gamtoje, o ieškovė pageidavo gyventi bute miesto centre. Siekdamas įgyvendinti savo viziją, atsakovas asmeninės nuosavybės teise ir už asmenines lėšas įsigijo žemės sklypą pagal 2014 m. gruodžio 11 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį;

4.2                      šalių santykiai nesiklostė ir 2016 m. gale ieškovės iniciatyva jie buvo nutraukti. Ieškovė su vaikais apsigyveno nuomojamame bute. Kad 2016 m. pabaigoje partnerystės santykius, bendrą gyvenimą ieškovė nusprendė nutraukti galutinai patvirtina tai, kad ji kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Kad šalys kartu nebegyveno patvirtina ir šalių procesiniai dokumentai civilinėje byloje Nr. e2-5047 1042/2017. 2016 m. pabaigoje šalys tarpusavio santykius nutraukė, bendro ūkio nevedė, santykių atnaujinti neplanavo. Iki 2021 m. šalys gyveno atskirai, bendro ūkio nevedė. Nuo 2016 m. galo iki 2020 m. galo šalys susitikdavo, dėl vaikų palaikė draugiškus ryšius, vėliau po truputį atnaujino asmeninį santykį, tačiau gyveno atskirai. Nuo 2017 m. atsakovas gyveno vienas, rūpinosi savo interesais ir savo asmeninės nuosavybės įgijimu, turėdamas nepastovių asmeninių santykių su ieškove istoriją ir atsižvelgdamas į tai, kad nutraukusi santykius su juo, ieškovė jo atžvilgiu ėmėsi teisinių veiksmų, atsakovas neturėjo ir nereiškė valios įgyti turtą bendrosios nuosavybės teise su ieškove. 2020 m. šalys bandė santykius kurti iš naujo, ėmė dažniau susitikinėti, vykti kartu į keliones, tačiau iki pat 2021 m. gyveno atskirai ir bendro ūkio nevedė;

4.3                      ieškovės teiginiai, jog 2015 m. gruodžio mėnesį šalys pradėjo planuoti gyvenamojo namo statybas yra nepagrįsti. Per laikotarpį nuo žemės sklypo įgijimo buvo parengti bent 3–4 namo projekto variantai, projektavimas truko dvejus metus, ir iki 2019 m. projektas esmingai kito. Ieškovė įsitraukė tik į namo įrengimą, ir tik po to, kai namas jau buvo pastatytas. Atsakovas savo asmeninėmis ir savo vardu pasiskolintomis lėšomis, asmeninės nuosavybės teise įgijo (pastatė) namą. 2021 m. sausio–vasario mėn., pastačius namą ir pradėjus jį įrengti, šalys kartu jame apsigyveno;

4.4                      namo statybos darbai vyko 2019–2020 m. už atsakovo asmenines lėšas, jam dovanotas lėšas, atsakovo santaupas ir jo pasiskolintas lėšas. Namo statyboms (namo „dėžutei“) dar iki 2019 m. spalio 24 d. kredito gavimo iš banko atsakovas panaudojo ne mažiau kaip 90 000 Eur asmeninių ir asmeniškai pasiskolintų lėšų;

4.5                      iš 2017–2020 m. laikotarpiu atliktų tarpusavio atsiskaitymų matyti, kad atsakovas mokėjo į ieškovės banko sąskaitą tik sumas, skirtas vaikų išlaikymui. Ieškovė 2020 m. dirbo (duomenys neskelbtini), 2021 m. nedirbo, laukėsi trečiojo vaiko, neturėjo savarankiškų lėšų prisidėti vykdant namo statybas, įrengimo darbus. Atsakovas neneigia, kad ieškovė rūpinosi vaikais, su ja buvo aptariami namo statybos, įrengimo klausimai, ieškovė rodė iniciatyvą įsitraukti įgyvendinant sprendinius. Ieškovė nurodė, kad ji 2019 m. ji kreipėsi į Šiaulių savivaldybę dėl finansinės paskatos pirmąjį būstą įgyjančioms šeimoms, kreipėsi į kredito įstaigas dėl vartojimo kredito, tačiau ieškovė nenurodė kokiam turtui įgyti prašoma finansinė parama, nenurodė, kad tiek finansinė parama, tiek pageidaujamas vartojimo kreditas nebuvo suteiktas, nes ieškovė neatitiko reikalaujamų sąlygų, o atsakovas neturėjo teisės į finansinę paramą. Ieškovė nepagrindė, kad ji gautą finansinę paramą būtų panaudojusi būtent atsakovo namo statybai. Šalys nesitarė dėl bendrų kreditavimo šaltinių ir sąlygų grąžinti namo statybai ir įrengimui gautinas lėšas. Šalys su kredito įstaigomis tarėsi ir veikė savarankiškai;

4.6                      atsakovas neneigia, kad gavo iš ieškovės 5 000 Eur sumą, tačiau 2020 m. iš ieškovės gautą 5 000 Eur sumą jis grąžino. Atsakovas 2019 m spalio 24 d. sudarė banko kredito sutartį su kreditoriumi SEB bankas, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 139 000 Eur dydžio kreditas, kuris buvo išmokėtas dalimis;

4.7                      šalys turėjo bendrų interesų, pasitelkė vienas kito žinias, tačiau tai nereiškia, kad dėl ieškovės pagalbos verčiant tekstus, teikiant pasiūlymus klientams, buvo sudarytos esmingos sąlygos atsakovui daugiau uždirbti ir lėšas panaudoti namo statybai. Atsakovas buvo įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą (bakalauro laipsnį), o magistro laipsnį įgijo savo paties pastangomis, o ne dėl ieškovės atliktų pavienių vertimų, už kuriuos atsakovas su ieškove atsiskaitė. Atsakovo įgytos kompetencijos studijų metu nelėmė didesnio piniginio įnašo į namo statybą. Ieškovės teikta pagalba atsakovui buvo tarpusavio santykių išraiška;

4.8                      ieškovė neteikė atsakovui siūlymų dėl bendros jungtinės veiklos sutarties, šalys kartu nekaupė lėšų bendroms reikmėms, nekilnojamojo turto įgijimui. Mokėjimo pavedimais arba perduodamas ieškovei grynais pinigais atsakovas kompensuodavo jos epizodiškai patirtas išlaidas atsakovo naudai. Taip pat atsakovas dengė išlaidas vaikų poreikiams, buičiai, bendrų kelionių, pirkinių, būsto išlaikymo išlaidas. Ieškovės pateikti banko sąskaitos išrašai 2013 m.–2016 m. nepatvirtina, kad buvo atliekami mokėjimai už žemės sklypą, nes šalys 2013 m. dalinosi išlaidas būsto nuomai, jo išlaikymui. 2014 m. šalys kartu buvo išvykę į Ispaniją, kur mėnesį gyveno ir dalinosi išlaidas. Atsakovo teikiami banko išrašai patvirtina, kada ir kokiomis sumomis šalys tarpusavyje vykdė atsiskaitymus ir pavedimus 2013 m.–2016 m. ir vėliau;

4.9                      atsakovas siūlė ieškovei įregistruoti santuoką, dovanojo sužadėtuvių žiedą, tačiau žiedo ji nenešiojo, buvo abejinga tarpusavio santykiams. Šalių konfliktai įsivyravo 2022 m. lapkričio mėn., po ko jis 2023 m. liepos 18 d. pateikė ieškovei pranešimą (parengtą ir planuotą išsiųsti 2023 m. balandžio 26 d.) reikalaudamas išsikraustyti, nes ieškovė neprisidėjo prie namų, vaikų priežiūros, negamino maisto, kėlė nuolatinį nepasitenkinimą. Ieškovė apkaltino atsakovą smurtu. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. vasario 7 d. nutartimi panaikino Šiaulių AVPK pareigūno 2024 m. vasario 4 d. sprendimą paskirti E. A. apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį Nr. 0724000002473 (ROIK Nr. 0124000070003), nes I. S. teiginių dėl psichologinio smurto nepatvirtina nei vaizdo įrašuose užfiksuota medžiaga, nei prie skundo pridėti duomenys;

4.10                      tarp šalių nebuvo susitarimo siekti ginčo turtą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovė neįrodė ne tik šalių valios dėl turto sukūrimo bendrąja daline nuosavybe, bet ir nepateikė įrodymų pareikštam ieškinio reikalavimui pagrįsti. Ieškovės pateikti įrodymai ir argumentai apie šalių bendrą gyvenimą, aplinkybės, susijusios su vaikų gimimu, savaime nesudaro pagrindo spręsti apie bendrosios dalinės nuosavybės įgijimą;

4.11                      atsakovo turtinė padėtis neleidžia teikti ieškovės prašomo dydžio – 400 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą kiekvienam nepilnamečiam vaikui, o ieškovės reikalaujama suma vaikų poreikiams nėra objektyviai pagrįsta. Atsakovo pajamos iš darbo santykių yra apie 1 600 Eur atskaičius mokesčius, taip pat gauna dienpinigius už komandiruotėse praleistą laiką. Iš gautų lėšų atsakovas moka būsto paskolą;

4.12                      nustačius atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais pagal 50:50 procentų laiko modelį, atsakovas patirs išlaidas vaikų poreikių tenkinimui, todėl sutinka teikti nepilnamečių vaikų išlaikymui vaikų papildomiems poreikiams (ugdymo aplinka (darželio mokestis, pietūs mokykloje), papildomas ugdymas, vaikų paruošimas naujiems mokslo metams, vaistams, telefono papildymui, pan.) kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 100 Eur kiekvienam vaikui. Sutinka toliau vykdyti įsipareigojimus pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartį, mokėti visų trijų vaikų draudimo įmokas;

4.13                      atsakovas nesutinka su ieškovės siūloma bendravimo su vaikais tvarka, prašo nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią atsakovas bendrautų pagal 50:50 procentų laiko modelį.

5.       Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimu prašė bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad paskola namo statybai buvo suteikta asmeniškai E. A., turtas yra įkeistas bankui, 2019 m. spalio 28 d. hipotekos sutartimi yra įforminta hipoteka. Į banką paskolos kreipėsi vienas atsakovas, bankas vertino tik atsakovo turtinę padėtį, atsakovas nebuvo susituokęs, duomenų apie ieškovę bankas neturėjo, atsakovas tapo banko skolininku ir vieninteliu įkeisto turto savininku. Bankas prieštarauja ieškovės reikalavimui pripažinti turtą bendrąja daline šalių nuosavybe. Hipotekos sutartyje yra numatyta, kad įkeistą turtą draudžiama perleisti tretiesiems asmenims be išankstinio kreditoriaus raštiško sutikimo. Ieškovė siekia pakeisti sutartį be kreditoriaus sutikimo. Trečiasis asmuo dėl rašytinių paaiškinimų pateikimo patyrė 199,65 Eur advokato pagalbos išlaidų, prašė nurodytą sumą priteisti iš ieškovės.

6.       Išvadą teikianti institucija išvadoje nurodė, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka, kai atsakovas su vaikais bendrauja tik savaitgaliais ir per šventes, neleistų atsakovui maksimaliai dalyvauti auklėjant ir auginant vaikus, tokia bendravimo tvarka neatitiktų vaikų interesų. Išvadą teikianti institucija palaikė ieškovės prašymą dėl G. A. gyvenamosios vietos nustatymo su motina bei išlaikymo jai priteisimo, išlaikymo G. A. ir G. D. A. padidinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nepilnametės G. A. gyvenamąją vietą nustatė su mama, ieškove I. S. jos gyvenamojoje vietoje. Nepilnamečių vaikų G. A., G. D. A. ir G. A. išlaikymui iš atsakovo priteisė po 150 Eur kiekvienam vaikui, kiekvieną kalendorinį mėnesį, sumokant iki paskutinės kalendorinio mėnesio dienos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskyrė ieškovę I. S.. Nustatė, kad iš šios sumos po 50 Eur kiekvienam vaikui skirtų išmokų atsakovas E. A. sumoka už kiekvieno iš vaikų draudimą pagal su UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ sudarytas kiekvieno iš vaikų gyvybės draudimo sutartis. Nustatė tokią atsakovo E. A. bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. A., G. D. A., G. A., tvarką:

5.1       tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kas antrą savaitę (porinę), sekmadienį pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val. Tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, komandiruotės ir pan.) tėvas arba vaikai negali pasimatyti nustatytą dieną, jų pasimatymas turi būti nukeliamas į kitą artimiausią visiems tinkamą dieną, kuri suderinama bendru motinos ir tėvo sutarimu. Jei į tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais laiką patenka šventinės dienos ar asmeninės šalių ar vaikų šventės (pvz., gimtadieniai), bendravimo su vaikais tvarka turėtų būti sprendžiama pagal nustatytą grafiką (pvz., šventės metu vaikai bendrauja su tuo iš tėvų, kuriam tą dieną numatytas bendravimo su vaikais laikas), išskyrus nustatant, kad Tėvo dieną ir jo gimtadienio dieną vaikai praleidžia su tėvu (pasiima vaikus ir tos pačios dienos vakare iki 20.00 val. grąžina juos į vaikų gyvenamąją vietą), Motinos dieną ir jos gimtadienio dieną – praleidžia su motina, vaikų gimtadienį – praleidžiant su tėvu poriniais metais (pasiimant vaikus ir tos pačios dienos vakare iki 20.00 val. grąžina juos į vaikų gyvenamąją vietą);

5.2       motina perduoda vaikų tėvui bendravimo metu reikalingus vaikų daiktus, įskaitant, bet neapsiribojant apranga, avalyne, mokymo / ugdymo priemones, asmens dokumentus, medikamentus ir kt.;

5.3       bendravimas su nepilnamečiais vaikais atostogų metu: praleidžia su vaikais pusę mokyklinių atostogų laiko. Vasaros metų laiku atostogų metu su vaikais praleidžia 2 savaites per vieną vasaros mėnesį. Atostogų laikui sutapus – pirmenybė pasirinkti vasaros atostogų laiką lyginiais metais tenka tėvui, nelyginiais metais – motinai. Rudens, žiemos, pavasario metų laiku tėvas su vaikais bendrauja moksleivių atostogų metu pusę atostogų laiko. Kai atostogos nesidalina lygiomis dalimis, tai paeiliui pirmąsias atostogas, kurios nesidalina, viena diena ilgiau praleidžia vaikų tėvas, o sekančias nesidalinančias lygiomis dalimis atostogas viena diena ilgiau – vaikų motina. Tėvas atostogoms pasiima vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos pirmosios atostogų dienos rytą 10.00 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 20.00 val. Apie planuojamą atostogų laiką ir vietą informuoja vaikų motiną prieš 1 mėnesį;

5.4       tėvas praleidžia su vaikais lyginiais metais gruodžio 24, 25, 26 d. Nelyginiais metais bendrauja gruodžio 31 d.–lyginių metų sausio 1 d.; nelyginiais metais šv. Velykų pirmą–antrą dienomis. Tėvas vaikus pasiima iš jų gyvenamosios vietos bendrauti priklausančios dienos rytą 10.00 val. ir grąžina numatytos dienos 20.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Jeigu nustatytu laiku tėvas neturi galimybės bendrauti su vaikais, jis privalo apie tai informuoti vaikų motiną telefono skambučiu ir / ar SMS žinute ne vėliau kaip vaikų pasiėmimo dienos išvakarėse iki 20.00 val., išskyrus nenumatytus atvejus apie kuriuos informuojama nedelsiant.

Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui E. A. iš ieškovės I. S. 5 448,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės I. S. trečiajam asmeniui AB SEB bankui 199,65 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės I. S. 1 425 Eur žyminio mokesčio valstybei. Priteisė iš atsakovo E. A. 27 Eur žyminio mokesčio valstybei.

8.       Teismas nurodė, kad: 

8.1                      žemės sklypas namo statybai buvo įgytas ir atsakovo vardu įregistruotas pagal 2014 m. gruodžio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 9668, įrašas galioja nuo 2015 m. sausio 23 d. Ieškovė, 2017 m. pateikdama teismui ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, nekėlė klausimo dėl jos piniginio indėlio į, jos teigimu, bendrai įgytą žemės sklypą, neprašė teismo jo jai priteisti. Tuo metu ieškovė nepretendavo į žemės sklypą, t. y. pripažino, kad sklypą įgijo vienas atsakovas, be jos prisidėjimo. Tai, kad ieškovė neprisidėjo prie žemės sklypo pirkimo, patvirtino ir byloje liudijusi ieškovės mama. Teismo posėdyje ieškovė negalėjo pasakyti, ar pervedė lėšų atsakovui žemės sklypo pirkimui, nurodė, kad jie su atsakovu vienas kitam pervedinėjo įvairias sumas. Turint omenyje, kad įmokų dydis ir terminai sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo nustatyti, atsakovas atsiskaitė su sklypo pardavėju įvairiomis sumomis, teismas laikė, kad ieškovė neįrodė, kad savo lėšomis prisidėjo prie žemės sklypo įsigijimo;

8.2                      ieškovė pateikė savo sudarytą išlaidų lentelę, pagal kurią ji prie gyvenamojo namo statybų prisidėjo iš viso 20 938,74 Eur suma, iš jų atsakovui perdavė 7 000 Eur namo statybai, kita suma išleista baldams, santechnikai. Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad ieškovė surasdavo reikiamus daiktus ar medžiagas ir paprašydavo atsakovo pinigų, už pirkinius atsiskaitydavo jo pervestais pinigais. Ieškovės pirkimai pagal su ieškiniu pateiktas į bylą sąskaitas buvo atlikti  2021 m. sausio 13 d.–2023 m. kovo 13 d., po to, kai namas buvo užbaigtas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl jie negali būti laikomi ieškovės piniginiu indėliu į nekilnojamojo turto sukūrimą;

8.3                      2017 m. birželio 13 d., kai buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, užfiksuota, kad šalys gyvena atskirai. Per visą namo projektavimo, statybos ir įrenginėjimo laiką ieškovė negyveno su atsakovu ir nevedė bendro ūkio. Atsakovas gyvenamąjį namą statė iš savo sukauptų lėšų, savo šeimos paskolintų lėšų bei banko paskolos, kurios didžioji dalis dar neatlyginta. Bylos žodinio nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys vėl pradėjo kartu gyventi 2021 m. pavasarį, t. y. ieškovė su vaikais atsikraustė į atsakovo jau pastatytą, įrengtą ir priduotą namą, kurio baigtumas buvo 100 proc. Atsižvdelgiant į tai, ieškovės ieškinio reikalavimas pripažinti nekilnojamąjį turtą bendrąja daline šalių nuosavybe ir nustatyti, kad ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teisė priklauso 1/2 dalis nekilnojamojo turto, atmestinas;

8.4                      kasacinis teismas yra pasisakęs, kad maksimalus bendravimas idealiąja sąvokos prasme – vaiko praleidimas po 50 proc. laiko su kiekvienu iš tėvų. Tokiu ar panašiu principu vaikai su tėvu bendrauja jau kurį laiką. Apklausti psichologo abu vyresni vaikai išreiškė norą gyventi su abiem tėvais. Atsakovas geba užtikrinti vaikų poreikius, tinkamai jais rūpintis. Ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, kai vaikai su atskirai gyvenančiu tėvu bendrautų tik kas antrą savaitgalį, neatlieptų vaikų intereso bendrauti su tėvu, būti jo auklėjamiems. Vaikai tėvą myli, yra prie jo prisirišę, su juo praleidžia daug laiko, gyvena pas jį, turi savo kambarius, todėl nustatytina maksimali atsakovo prašoma jo bendravimo su vaikais tvarka;

8.5                      sprendžiant dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo svarbu tai, kad nustatomas maksimalus tėvo ir vaikų bendravimas, kas reiškia, kad su kiekvienu iš tėvų vaikai praleidžia vienodai laiko, todėl ieškinio reikalavimas padidinti priteistą išlaikymą iki 400 Eur iš atsakovo vaikams G. A. ir G. D. A. bei priteisti 400 Eur išlaikymą G. A., negali būti tenkinamas. Atsakovas moka už visų trijų vaikų gyvybės draudimą po 50 Eur ir toliau ketina šią prievolę vykdyti. Nustatytina, kad atsakovo E. A. dalis vaikų išlaikymo prievolėje yra didesnė nei ieškovės, po 150 Eur kiekvienam vaikui. Dalį kiekvienam vaikui mokamo išlaikymo sumos – 50 Eur, atsakovas E. A. moka UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, pagal sudarytas vaikų gyvybės draudimo sutartis, o kitą dalį – po 100 Eur kiekvienam vaikui, moka I. S., sumokėdamas 300 Eur už kiekvieną kalendorinį mėnesį iki paskutinės kalendorinio mėnesio dienos į ieškovės sąskaitą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Ieškovė I. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. dalyje dėl nesusituokusių asmenų turto pripažinimo bendrąją daline nuosavybe, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei nepilnamečio vaiko G. A. bendravimo su atsakovo E. A. nustatymo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą:

9.1                      ieškinį dalyje dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe tenkinti pilna apimtimi;

9.2                      priteisti iš atsakovo E. A. nepilnamečiam vaikui G. A. išlaikymą 400 Eur dydžio periodinėmis, kiekvieną kalendorinį mėnesį iki paskutinės kalendorinio mėnesio dienos mokamomis išmokomis nuo bylos iškėlimo dienos teisme iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriant ieškovę I. S.;

9.3                      pakeisti (padidinti) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5047 1042/2017 patvirtinta taikos sutartimi nustatytą išlaikymo dydį, atsakovo E. A. teikiamą nepilnamečiams vaikams G. A. ir G. D. A. po 250 Eur kiekvienam vaikui ir priteisti iš atsakovo E. A. nepilnamečiams vaikams G. A. ir G. D. A. išlaikymą po 300 Eur dydžio periodinėmis, kiekvieną kalendorinį mėnesį iki paskutinės kalendorinio mėnesio dienos mokamomis, išmokomis kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki nepilnamečių vaikų pilnametystės, piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskiriant ieškovę I. S.;

9.4                      nustatyti tokią tėvo E. A. bendravimo su nepilnamečiu vaiku G. A., bendravimo tvarką:

9.4.1                      tėvas įsipareigoja bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime šioje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, o abiems tėvams bendrai sutarus – intensyviau nei numatyta šioje sutartyje ir abiems tėvams priimtinomis sąlygomis;

9.4.2                      savaitgaliai: tėvas (ne atostogų, šv. Kūčių, šv. Kalėdų, Naujųjų metų, šv. Velykų ir įsimintinų dienų metu) kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgaliais bendrauja su vaiku, paimdamas jį iš vaiko gyvenamosios vietos ar vaiko buvimo vietos, apie kurią tėvui privalo iš anksto pranešti motina, penktadienį 18.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val. Jeigu dėl kokios nors priežasties tėvas negali pasiimti vaiko nurodytu laiku, tai tą savaitgalį motina ir vaikas užsiima bet kokia veikla savo nuožiūra;

9.4.3                      vasaros atostogos – tai liepos ir rugpjūčio mėnesiai. Vasaros atostogų metu dvi savaites per vieną vasaros atostogų kalendorinį mėnesį vaikas praleidžia su tėvu, kitas dvi savaites – su motina. Jeigu šalys nesusitaria kitaip, tai nelyginiais kalendoriniais metais sprendimą dėl bendravimo tvarkos paskirstymo vasaros atostogų metu priima motina, lyginiais – tėvas. Pirmąją tėvui bendrauti paskirtą vasaros atostogų dieną tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžina jį į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę jam priklausančią bendravimo su vaiku dieną, ne vėliau kaip 20.00 val.;

9.4.4                      rudens, žiemos ir pavasario atostogos – tai ugdymo įstaigos nustatytas atostogų laikotarpis rudenį, žiemą ir pavasarį, kurių kiekvienos trukmė viena savaitė. Rudens, žiemos, pavasario atostogų metu tėvas su vaiku bendrauja pusę atostogų laiko. Kai atostogos nesidalina lygiomis dalimis, tai paeiliui pirmąsias atostogas, kurios nesidalina, viena diena ilgiau praleidžia vaiko tėvas, o sekančias nesidalinančias lygiomis dalimis atostogas viena diena ilgiau – vaiko motina. Tėvas atostogoms pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos pirmosios atostogų dienos rytą 10 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinės atostogų dienos 20.00 val. Apie planuojamą atostogų laiką ir vietą informuoja vaiko motiną prieš 1 mėnesį;

9.4.5                      šv. Kūčios, šv. Kalėdos ir Naujieji metai: kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais šv. Kūčių, šv. Kalėdų pirmą ir šv. Kalėdų antrą dieną tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos šv. Kūčių dieną 10.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą šv. Kalėdų antrą dieną iki 20.00 val.; kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais šv. Kūčių, šv. Kalėdų pirmą ir šv. Kalėdų antrą dieną vaikas bendrauja su motina. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais Naujųjų metų šventės metu (Naujųjų metų šventės metu – gruodžio 31 d.) tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20.00 val.; kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Naujųjų metų šventę vaikas bendrauja su motina. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metai Naujųjų metų dieną (Naujųjų metų diena – sausio 1 d.) tėvas bendrauja su vaiku pasiimdamas jį iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20.00 val.; kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais, Naujųjų metų dieną vaikas bendrauja su motina;

9.4.6                      šv. Velykos: kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais šv. Velykų pirmą dieną ir šv. Velykų antrą dieną tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos pirmąją šv. Velykų dieną 10.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą šv. Velykų antrą dieną iki 20.00 val. Jeigu šv. Velykų antra diena sutampa su pavasario atostogų laikotarpiu, tai tėvas grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę jam priklausančią bendravimo su vaiku pavasario atostogų metu dieną, ne vėliau kaip 20.00 val. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais šv. Velykų pirmą dieną ir šv. Velykų antrą dieną vaikas bendrauja su motina;

9.4.7                      įsimintinos dienos: kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais vaikų gimimo dienomis tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 12.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 20.00 val. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais vaiko gimimo dienomis tėvas bendrauja su vaiku dvi valandas – tiksli tėvo ir vaiko bendravimo forma, laikas ir vieta suderinama iš anksto bendru motinos ir tėvo sutarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus. Kiekvienais kalendoriniais metais tėvo dieną (birželio mėnesio pirmasis sekmadienis) ir tėvo gimimo dieną tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip 20.00 val.;

9.4.8                      išvykimas iš vaikų gyvenamosios vietos valstybės: tėvas turi teisę laikinai, bet ne ilgiau nei 14 d., išvykti su vaiku už vaiko gyvenamosios vietos valstybės ribų, po to, kai raštu ar elektroniniu paštu nurodo motinai valstybes ir vietoves, kur vykstama, tikslų išvykimo ir grįžimo datą bei laiką, nakvynės vietas (nakvynės vietų pavadinimai ir adresai), kuriose galima rasti vaiką;

9.4.9                      kitos sąlygos: nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos leidžiama tėvams susitarus, vaiko ligos atveju, vaiko prašymu ar dėl kitos svarbios priežasties. Tėvai privalo reguliariai informuoti vienas kitą ir domėtis apie esminius vaiko gyvenimo įvykius (sveikatos ir emocinė būklė, pasiekimai moksle, hobyje ir kt.). Jeigu tas iš tėvų, kuriam konkrečiu metu paskirta prižiūrėti vaiką dėl kokių nors priežasčių negali to daryti, jis pirmiausia privalo informuoti kitą iš tėvų, kad pastarasis galėtų juo pasirūpinti. Jeigu ir jis negali prižiūrėti vaiko, tai tėvas / motina turi būti informuoti apie tai, koks asmuo prižiūrės vaiką ir kokie to asmens kontaktiniai duomenys. Tėvas turi teisę aktyviai dalyvauti sprendžiant vaiko gydymo ir ugdymo klausimus. Motina atsako už tai, kad vaikas lankys ugdymo įstaigą (pristatymas ir paėmimas bei kitos su ugdymo įstaigos lankymu susijusios pareigos). Tėvas, išreiškęs norą ar kai motina to negali padaryti dėl objektyvių priežasčių (ligos ir pan.), turi pareigą tai padaryti už motiną. Motina atsako už tai, kad vaikas lankysis nestacionarioje gydymo įstaigoje (pristatymas ir paėmimas bei kitos su tuo susijusios pareigos). Tėvas, išreiškęs norą ar kai motina to negali padaryti dėl objektyvių priežasčių (ligos ir pan.), turi pareigą tai padaryti už motiną. Vaiko priežiūra jam būnant stacionarioje gydymo ar reabilitacijos įstaigoje sprendžiama bendru tėvų sutarimu. Tėvas turi teisę nuolat bendrauti su vaiku bet kuriomis nuotolinio ryšio (telefonas, elektroninės, telekomunikacinės) priemonėmis vaikui priimtinu laiku, tinkamomis jo įprastinės veiklos valandomis. Ta pati nuotolinio bendravimo tvarka taikoma motinai, kai vaikas leidžia laiką su tėvu;

9.5                      priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10.       Apeliantė nurodo, kad:

10.1                      teismas netinkamai įvertino jos neturtinį indėlį į namo statybas, patvirtinančius įrodymus, susirašinėjimą tarp šalių, fotonuotraukas iš įvairių išvykų ir kelionių, nevertino banko sąskaitų išrašų, kuriuose atsispindi šalių bendro ūkio vedimas, garso įrašo, kuriame atsakovas pripažino jog namą statė kartu su ieškove šeimos poreikiams tenkinti, aplinkybes, kurios buvo nagrinėjamos proceso metu, teismas vertino neobjektyviai ir nevisapusiškai, taip pažeidė Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK)  185 straipsnio nuostatas, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl bendrosios dalinės nuosavybės (ne)pripažinimo ir dalių nustatymo, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad nuo 2018 m. šalys nesusituokusios gyveno drauge, vedė bendrą ūkį, kūrė bendrą gyvenimą kooperuodamos savo asmenines lėšas ir darbą, yra pagrindas spręsti, kad šalis siejo jungtinės veiklos (partnerystės) susitarimas, kuriuo šalys susitarė bendrosios dalinės nuosavybės teise įgyti ginčo nekilnojamąjį turtą, todėl turtas pripažintinas bendrąja daline šalių nuosavybe;

10.2                      teismas nepagrįstai didesnę reikšmę suteikė aplinkybėms, kad nekilnojamas turtas registruotas atsakovo vardu, o namas buvo statomos iš atsakovo pasiskolintų lėšų ir banko paskolos. Ieškovė ir atsakovas gyveno kaip susituokę asmenys, bendrai tvarkė šeimos ūkį: planavo bendrą gyvenimą ir ateitį, pasiskirstė buities darbus, padėjo vienas kitam, susilaukė vaikų, jais rūpinosi, priėmė bendrą sprendimą įsigyti nekilnojamąjį turtą skirtą šeimai bei įgijo jį bendromis lėšomis ir darbu, ką patvirtina įrodymų visuma. Įrodymų visuma patvirtina, kad šalys laikė vienas kitą partneriu, laikotarpiu nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2016 m. rugsėjo mėn. ir laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2023 m. balandžio mėn. vedė bendrą ūkį, bendru sutarimu, savo asmeninės lėšomis ir darbu įgijo nekilnojamąjį turtą;

10.3                      teismas nevertino šalių banko sąskaitų išrašų, kuriuose atsispindi šalių bendro ūkio vedimas, asmeninių lėšų bendras tvarkymas, piniginių lėšų pervedimai, skirti įgyti žemės sklypą, statyti namą, garso įrašo, kuriame atsakovas pripažino, jog šalys turėjo bendrą sutarimą įgyti namą bendrąja daline nuosavybe. Šalių bendro gyvenimo faktą ir bendro ūkio vedimą, susitarimą įgyti nekilnojamąjį turtą bendrąja daline nuosavybe šeimos poreikiams tenkinti, patvirtina ir šalių valia susilaukti vaikų. Svarbu tai, kad trečio vaiko šalys susilaukė šalims vedant bendrą ūkį laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2023 m. balandžio mėn., t. y. namo statybos ir įrengimo laikotarpiu. Tai paneigia aplinkybes, kad šalys nevedė šeimyninio gyvenimo ir bendro ūkio žemės sklypo ir namo įgijimo metu, šalys pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį nuo 2021 m. pradžios, kai atsakovas pastatė namą. Jeigu šalys nebūtų vedę šeimyninio gyvenimo ir bendro ūkio, šalys nebūtų pradėję lauktis trečio vaiko;

10.4                      teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovė neprisidėjo prie žemės sklypo pirkimo. Šalys, žemės sklypo pirkimo–pardavimo metu ir mokėjimo dalimis už įsigytą žemės sklypą metu, savo asmenines lėšas tvarkė bendrai – ieškovė pervesdavo atsakovui pinigines lėšas, o atsakovas sumokėdavo pardavėjui atitinkamą sutartą kainos dalį (tai patvirtina ieškovės asmeninės banko sąskaitos mokėjimų išrašas laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d.). Šalys įgijo žemės sklypą bendrai, jo įgijimui panaudojo savo asmenines lėšas. Ieškovė, tiek iki žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, tiek po jos sudarymo, atsakovui pervesdavo pinigines lėšas, o atsakovas pervesdavo ieškovei, t.y. šalys kūrė ir tvarkė bendrą šeimos ūkį kartu, pinigines lėšas laikė bendromis ir turėjo tikslą jas panaudoti šeimos poreikių tenkinimui;

10.5                      2015 m. liepos 8 d. ir 2015 m. liepos 12 d. ieškovė pervedė atsakovui iš viso 880 Eur, o 2015 m. liepos 20 d. atsakovas atliko 580 Eur mokėjimo pavedimą už įsigytą žemės sklypą. 2015 m. rugsėjo 7 d. ieškovė pervedė atsakovui 2 000 Eur, o 2015 m. rugsėjo 23 d. atsakovas atliko 1 160 Eur mokėjimo pavedimą už įsigytą žemės sklypą. 2015 m. spalio 12 d. ieškovė pervedė atsakovui 700 Eur, o 2015 m. spalio 25 d. atsakovas atliko 580 Eur mokėjimo pavedimą už įsigytą žemės sklypą. Tai patvirtina, kad žemės sklypas buvo įgytas iš bendrų šalių piniginių lėšų. Ieškovė žemės sklypo įsigijimo metu, augino šalių nepilnametį vaiką – G. A.. Šalių susitarimu, ieškovė rūpinosi ir augino vaiką, kol atsakovas galėjo dirbti ir uždirbti pajamas šeimos išlaikymui ir galėjo didesne pinigine dalimi prisidėti prie žemės sklypo įsigijimo ir kainos sumokėjimo. Ieškovė prie žemės sklypo prisidėjo savo asmeninėmis piniginėmis lėšomis ir savo darbu bendrame šalių ūkyje, todėl yra pagrindas pripažinti žemės sklypą šalių bendrąja daline nuosavybe ir nustatyti, kad ieškovei priklauso 1/2 dalis žemės sklypo;

10.6                      ieškovė nesutinka, jog ji pripažino, kad prie žemės sklypo įsigijimo ji neprisidėjo ir atsakovas jį įgijo vienas. Tai, kad ieškovė prisidėjo prie žemės sklypo tiek piniginėmis lėšomis, tiek savo darbu bendrame šalių ūkyje patvirtina apeliacinio skundo argumentai. Ieškovė nesikreipė į teismą dėl žemės sklypo, kadangi tuo metu norėjo išspręsti tik klausimus, susijusius su vaikais, kad atsakovas vykdytų savo kaip tėvo pareigas. Įrodymai patvirtina, kad ieškovė dar 2016 m. rugsėjo 20 d. siekė sudaryti su atsakovu jungtinės veiklos sutartį dėl šalių įsigyto turto, įskaitant žemės sklypą ir ateityje šalių planuojamo įsigyti namo. 2022 m. ieškovė dar kartą siūlė atsakovui pasirašyti jungtinės veiklos sutartį dėl žemės sklypo ir namo pasidalinimo. Tačiau atsakovas vengė sudaryti su ieškove jungtinės veiklos sutartį. Tai patvirtina, kad ieškovė niekada nepripažino, kad ji neprisidėjo prie žemės sklypo įsigijimo ir atsakovas jį įsigijo vienas asmeninės nuosavybės teise;

10.7                      ieškovė nesutinka, kad ji nesikišo dėl paskolos gavimo ir prie namo įrengimo darbų ieškovė prisijungė tik kai buvo įrenginėjamas vidus. 2018 m. balandžio mėn. šalys sutarė toliau kurti bendrą gyvenimą ir bendromis lėšomis bei pastangomis aprūpinti šeimą. Šalys su šeimos draugu architektu V. P. pradėjo derinti namo projektą. 2019 m. balandžio mėn. architektas parengė namo statybos projektą. Namo statybai buvo reikalingos piniginės lėšos, dėl to šalys bendru sutarimu ieškojo įvairių būdų jų gauti. 2019 m. vasario mėn. ieškovė kreipėsi į Šiaulių savivaldybę dėl finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms gavimo. Šalys nutarė nepasinaudoti finansinės paskata bei namą pastatyti savo asmeninėmis lėšomis ar pasiskolinant pinigų iš kredito įstaigų. Šalys kreipėsi į kredito įstaigas dėl paskolos namo statyboms suteikimo;

10.8                      2019 m. spalio 24 d. AB SEB bankas pagal kredito sutartį Nr. 06A1918211375-12 suteikė atsakovui 139 000 Eur kreditą namo statybai. Tuo tarpu 2020 m. kovo 4  d. ieškovė, bendru šalių sutarimu, namo statybai ir įsirengimui gavo 10 000 Eur dydžio vartojimo paskolą, kurią panaudojo sąskaitų už medžiagas apmokėjimui bei tą pačia dieną dalį, t.y. 5 000 Eur pavedimu ir 2 000 Eur grynaisiais pinigais, perdavė atsakovui namo statybai. Atsakovas šias lėšas panaudojo sąskaitoms namo statybai reikalingų medžiagų įsigijimui apmokėti. Nors ieškovė nebuvo laiduotoja pagal kredito sutartį Nr. 06A1918211375-12, tačiau ieškovė gavo kreditą namo statybai. Tai, kad ieškovė nėra laiduotoja, šalys nusprendė kartu;

10.9                      ieškovė prisidėjo prie namo statybų ir įrengimo asmeninėmis piniginėmis lėšomis, iš viso 20 938,74 Eur suma, kurią panaudojo namo įrengimui tiek jo statybos metu, tiek po. Šalys bendrai derino įvairius būdus gauti pingines lėšas namo statybai ir kartu priėmė sprendimus tiek dėl atsakovo gautos paskolos, tiek dėl ieškovės gautos paskolos;

10.10                      teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus bei nevertino jų su byloje esančių įrodymų visuma. Apklausti liudytojai vieningai paaiškino, kad šalys žemės sklypo ir namo įsigijimo metu, gyveno šeimyninį gyvenimą,vedė bendrą ūkį, bendru sutarimu, darbu ir lėšomis įgijo nekilnojamąjį turtą. Teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškovė prie namo statybų neprisidėjo, šalys nevedė bendro gyvenimo ir ūkio jo statybos metu;

10.11                      teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, kurios taikomos nustatant bendro gyvenimo nesusituokus metu įgyto turto teisinį statusą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK)  6.969–6.971 straipsniai). Dėl to teismas nepagrįstai nepripažino, kad šalys buvo sudariusios nerašytinį susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais buvo siekiama bendrąją daline nuosavybe sukurti ir įgyti nekilnojamąjį turtą šalių šeimos ir vaikų poreikiams tenkinti;

10.12                      teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl žemės sklypo pripažinimo bendrąja daline nuosavybe nurodė, kad ieškovės mama apklausiama liudytoja teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė neprisidėjo piniginėmis lėšomis prie žemės sklypo įsigijimo. Teismo išvada neatitinka ieškovės mamos L. S. parodymų. L. S. nurodė, kad ji ieškovei piniginių lėšų nedavė žemės sklypo įsigijimui, jai nėra žinoma iš kokių piniginių lėšų buvo įsigytas žemės sklypas, svarstė, jog žemės sklypas galėjo būti įsigytas iš paskola gautų pinigų. Ieškovės mama nurodė, kad žemės sklypo įsigijimu metu ieškovė dirbo, gavo pajamas, turėjo asmeninę transporto priemonę. Todėl labiau tikėtina, jog ieškovė turėjo piniginių lėšų ir jas skyrė žemės sklypo įsigijimu. Tai, jog atsakovas mokėjimus už žemės sklypą atliko iš savo asmeninės banko sąskaitos, nereiškia, kad žemės sklypas buvo įgytas iš jo asmeninių lėšų;

10.13                      ieškovė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria ieškovės reikalavimas dėl namo pripažinimo bendrąja daline buvo atmestas. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad namo statybos laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2021 m. šalys kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio. Šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį visą namo statybos laikotarpį, kartu organizavo statybos darbus, ieškovė prisidėjo prie namo statybų savo darbu ir asmeninėmis pinginėmis lėšomis. Namas didžiąją dalimi buvo statomas iš atsakovo asmeninių lėšų ir jo gautos paskolos, tačiau nesutinka, jog atsakovas namą pasistatė vienas, savo poreikiams tenkinti. Namo statyboms buvo naudojamos bendros šalių lėšos, ieškovė prisidėjo reikšmingu darbu indėliu;

10.14                      ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, t. y. sąskaitas ir mokėjimus už įvairių statybinių medžiagų, buitinių prietaisų, tokių kaip šviestuvai, vonios, virtuvės įranga, baldai ir kt. Taip pat banko sąskaitos išrašą, kuris patvirtina, kad ieškovė ne kartą pervedė atsakovui pinigines lėšas namo statyboms. Ieškovė prisidėjo prie namo statybų ir įrengimo viso 20 938,74 Eur pinigine suma, kuri  sudaro ieškovės piniginį indėlį į namo įgijimą;

10.15                      teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai vertino ieškovės indėlį į namo statybas patvirtinančius įrodymus, bei pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas. Tai, kad ieškovė prisidėjo savo darbu prie namo statybų, patvirtina el. laiškai. Jie patvirtina, jog ieškovė nuo pat namo statybos projekto rengimo pradžios iki namo įsiregimo, didele dalimi prisidėjo savo darbu – kartu su atsakovu dirbo prie namo statybų projekto, ieškovės siūlymu buvo atlikti projekto pakeitimai, ieškovė surado ir suderino namo interjero projekto parengimą, pagal kurį buvo pastatytos namo sienos, įrengta ŠVOK sistema, elektros instaliacijai ir vandentiekis, įrengtas namo interjeras, komunikavo su tiekėjais ir užsakinėjo statybines medžiagas, langus, duris, baldus ir kt., teikė tiekėjams namo projektą, organizavo statybos darbus, vykdavo apžiūrėti statybos darbų, duodavo nurodymus statybininkams. Ieškovė tikrindavo namų statybos darbų kokybę, fotografuodavo atliktus darbus, duodavo nurodymus dėl statybos darbų trūkumo pašalinimo, tarėsi su atsakovu dėl paskolos namo statyboms gavimo bei gavo paskolą. Ieškovė žymiu darbo indėliu prisidėjo prie namo statybų. Ieškovė nuolat padėjo atsakovui vystyti jo įmonės (duomenys neskelbtini) veiklą. Namo statybų metu, ji padėjo atsakovui įgyti aukštesnį išsilavinimą bei įgauti žinias, kurias atsakovas panaudojo gauti geresnes pajamas šeimai;

10.16                      teismas nevertino ieškovės indelio į namą ta dalimi, jog namo statybos metu, ieškovė ne tik prisidėjo savo darbu ir piniginėmis lėšomis, tačiau augino ir rūpinosi šalių vaikais, taip pat 2020 m. spalio mėn. pastojo ir kartu su atsakovu susilaukė trečio vaiko, jį augino ir prižiūrėjo. Tokiu būdu sudarymą atsakovui sąlygas didesne dalimi prisidėti prie namo statybų, kol ji didesne dalimi prisidėjo prie šalių bendro ūkio vystymo ir vaikų priežiūros;

10.17                      nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokia dalimi kiekviena iš šalių prisidėjo prie namo pastatymo ir įsirengimo, kadangi šalys pasidalino visas buities, vaikų išlaikymo ir gyvenamo būsto išlaikymo išlaidas, kartu kūrė savo šeimos gerovę ir naudojo tam kiekvieno uždirbtas lėšas. Šalys siekė bendromis pastangomis sukurti bendrą turtą šeimai, dėl to nuolat turėjo išlaidų;

10.18                      ieškovė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria iš dalies tenkinti ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo ir G. A. bendravimo su atsakovu tvarkos nustatymo. G. A. yra 3 metų amžiaus, ji yra ypatingai prisirišusi prie motinos, todėl ilgas laikas, t.y. visa savaitė be motinos, vaikui sukels stresą ir stiprius dvasinius išgyvenimus. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad jis neturi stipraus ryšio su G. A.. Nuo bylos iškėlimo teisme dienos, G. A. su atsakovu bendravo iš esmės panašia tvarka, kurią ieškiniu ieškovė prašė nustatyti – atsakovas bendrauja su vaiku tik 1–2 dienas per mėnesį savaitgaliais. Manytina, jog ieškovės prašomos nustatyti G. A. bendravimo su atsakovu tvarkos nustatymas, atitiks nusistovėjusią tvarką;

10.19                      teismas, priimdamas sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikams priteisimo iš atsakovo, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, nevertino šalių turtinės padėties bei vaikų poreikių. Vaikų poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga suma yra apie 800 Eur. Ši suma nenukrypsta nuo minimaliosios mėnesinės algos, todėl tokio dydžio išlaidų reikalaujančių vaikų poreikių ieškovė neįrodinėjo;

10.20                      vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove. Ieškovei tenka pareiga aprūpinti vaikus būtinais daiktais, pirkti rūbus, įvairias priemones, kas reiškia, jog ieškovė didesne dalimi turi prisidėti prie vaikų išlaikymo. Ieškovės darbo užmokestis per mėnesį yra apie 1 800 Eur, neatskaičius mokesčių. Atsakovo darbinės pajamos per mėnesį sudaro apie 4 500 Eur. Nepaisant to, kad atsakovas kas mėnesį moka įmokas pagal būsto paskolos sutartį ir įmokas pagal vaikų gyvybės draudimo sutartis, atsakovo gaunamos pajamos yra beveik 3 kartus didesnės nei ieškovės. Atsakovo finansinė padėtis leidžia jam didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo;

10.21                      iš atsakovo turėtų būti priteistas didesnis išlaikymas vaikams G. A. ir G. D. A., po 300 Eur kiekvienam. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus sprendimo dalį dėl G. A. bendravimo su atsakovu tvarkos ir priėmus naują sprendimą nustatyti ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, privalo būti tenkinamas ir ieškovės ieškinio reikalavimas bei iš atsakovo G. A. priteistas materialinis išlaikymas 400 Eur dydžio periodinėmis, kiekvieną kalendorinį mėnesį mokamomis išmokomis. Tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaikų poreikius pilna apimtimi, vaikams priteistino išlaikymo dydis nėra mažinamas vaiko pinigų išmokos suma.

11.       Atsakovas E. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

11.1                      atsakovas neginčija, kad žemės sklypo įgijimo metu šalys gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, turėjo dukrą. Atsakovas žemės sklypą įgijo asmeninės nuosavybės teise, nes toks buvo jo pasirinkimas. Atsakovas siekė būti autonomiškas ir nesaistomas turtinių santykių su ieškove. Susitarimo tarp šalių įgyti žemės sklypą nebuvo. Ieškovė šios aplinkybės nepaneigė. Teismo posėdyje ieškovė patvirtino, kad ji norėjo buto miesto centre, atsakovas – gyventi name. Atsakovas apie parduodamą žemės sklypą sužinojo iš draugo architekto;

11.2                      ieškovė teigė, kad nesaugomo jausmo vedina siūlė atsakovui pasirašyti jungtinės veiklos sutartį. Reiškia ne susitarimo vedina ieškovė pasiūlė atsakovui sudaryti jungtinės veiklos sutartį, kad žemės sklypas bus bendras, nes ieškovė suprato apie tokio susitarimo neegzistavimą. Jei ieškovė būtų įsitikinusi, kad tarp jos ir atsakovo buvo susitarimas įgyti bendrą žemės sklypą, šalims išsiskyrus, kreipdamasi į teismą 2017 m. dėl su vaikais susijusių klausimų išsprendimo, ieškovė būtų pareiškusi ir reikalavimą dėl žemės sklypo nuosavybės teisių. Klausimo dėl žemės sklypo nuosavybės ieškovė nekėlė. Ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina, kad ieškovė turtiniu įnašu prisidėjo prie atsakovo vardu ir lėšomis įgyto žemės sklypo;

11.3                      atsakovo indėlis į žemės sklypą grindžiamas rašytiniais įrodymais – notarine sutartimi, mokėjimo pavedimais, suvestinėmis lentelėmis, jaunojo ūkininko kursų baigimo pažymėjimu, kaimo plėtros žemėtvarkos projekto parengimu atsakovo iniciatyva ir lėšomis. Turtinio įnašo į žemės sklypo įgijimą ieškovė neįrodė. Apeliaciniame skunde pateikti ieškovės mokėjimai atsakovui yra ištraukti iš konteksto, juose nematyti piniginių lėšų grąžinimai. Atsakovas ieškovei visas jos sumokėtas sumas sugrąžino. Žemės sklypo įsigijimo ir mokėjimų už jį laikotarpiu (nuo 2013 m. iki 2016 m.) atsakovas pervedė ieškovei 5 054,69 Eur daugiau nei gavo iš jos. 2016 m., kuomet atsakovas galutinai atsiskaitė už žemės sklypą, mokėjimo pavedimais iš savo banko sąskaitos į pardavėjo L. M. banko sąskaitą, atsakovas iš ieškovės gavo tik 500 Eur, tuo tarpu ieškovei pervedė 2 908 Eur;

11.4                      ieškovė nurodo, kad jos pavedimai atsakovui galėjo būti skirti mokėjimams už žemės sklypą. Jei ji būtų pervedinėjusi pinigus mokėjimams už žemės sklypą, ieškovė byloje tai būtų kategoriškai teigusi, teismo posėdyje nurodė, kad galimai padarė kelis bankinius pavedimus sklypo įsigijimui, kuomet įmokoms atsakovui trūko lėšų. Šalių tarpusavio piniginiai mokėjimai vienas kitam buvo atliekami nuolat, dar 2013 m. Mokėjimų už žemės sklypą laikotarpiu situacija nepasikeitė, todėl ieškovės mokėjimų negalima vienareikšmiškai sieti su žemės sklypo įsigijimu, tiesiog šalys toliau tęsė joms įprastą pervedimų vienas kitam praktiką;

11.5                      šalių santykiams pašlijus, 2016 m. rugsėjo mėn. ieškovė su vaikais išsikraustė į nuomojamą būstą. Ieškovė 2016 m. rugsėjo 20 d. pateikė atsakovui pasiūlymą pasirašyti Jungtinės veiklos sutartį, atsakovui nepasirašius, ieškovė 2017 m. kovo 28 d. pateikė ieškinį teisme, o 2017 m. birželio 13 d. teismo nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria išspręsti šalių nepilnamečių vaikų klausimai. Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad tuo metu nereiškė reikalavimo atsakovui dėl turto (žemės sklypo), nes neturėjo įrodymų dėl išlaidų, ji žinojo, kad turi būti dokumentai, kurie patvirtintų išlaidas turtui įgyti. Ieškovė žinojo ir suvokė, kad įgyjant turtą, šalims, kaip sugyventiniams, nepakanka vien bendrų vaikų ir gyvenimo kartu, o būtinas susitarimas tiek dėl turto įgijimo, tiek dėl įnašų, jų dydžio, tiek faktines išlaidas patvirtinančių dokumentų turtui įgyti. Ieškovė jau 2017 m. kreipdamasi į teismą suvokė, kokiomis priemonėmis įrodinėtinas jos indėlis į atsakovo vardu įgytą žemės sklypą bei, kad jokio susitarimo dėl turtinio bendrumo tarp šalių nebuvo;

11.6                      net ir vedant bendrą ūkį, t.y. būnant jungtinėje veikloje, šalių susitarimo įgyti žemės sklypą nebuvo, be to, žemės sklypo ypatybės lemia, kad jį įsigyjant nėra galimybės prisidėti savo darbu, nes jis įgyjamas sandoriu, t.y. sumokant sutarto dydžio kainą. Ieškovės apeliacinio skundo motyvai dėl įrodinėjimo priemonių, patvirtinančių, kad žemės sklypo įgijimo ir atsiskaitymo metu šalys vedė bendrą ūkį, ieškovė prisidėjo savo darbu bendrame šalių ūkyje, prižiūrėjo nepilnametį vaiką, sudarė sąlygas atsakovui uždirbti pajamas yra dalyvio nepiniginio įnašo išraiška, kurios pobūdis ar apimtis nelemia ieškovei teisės į bendrąją dalinę nuosavybę, o ieškovės teiginiai dėl finansinio bendrumo nepagrįsti įrodymais, turtiniu įnašu ieškovė, kaip jungtinės veiklos dalyvė, neprisidėjo įsigyjant žemės sklypą;

11.7                      namo projektavimo ir statybų laikotarpiu šalys nevedė bendro ūkio ir kartu negyveno. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių dėl šalių bendro gyvenimo laikotarpiu nuo 2018 m.–2021 m. nepatvirtina įrodymai. Visus tuos 4 metus (nuo 2016 m. pabaigos iki 2020 m. pabaigos) šalys buvo išsiskyrusios, gyveno atskirai. Epizodinis šalių bendravimas nereiškia bendro gyvenimo, nepatvirtina valios ir susitarimo dėl bendro turto – namo įgijimo fakto;

11.8                      siekiant konstatuoti bendrą ūkį, būtinas tęstinumas, pastovumas – kelios kelionės, renginiai, nurodyti ieškovės apeliaciniame skunde ar pasidalijimai apie tam tikras asmeninio gyvenimo detales (pvz., kad projektuojamas, statomas namas) negali būti laikomas bendro ūkio vedimu. Net jei 2019 m. ir buvo bandoma atkurti santykius (emocinį bendrumą), tai nereiškia bendro ūkio vedimo atnaujinimo, nes šalių atveju taip neatsitiko, bendras ūkis tuo laiku atkurtas nebuvo. Nesant bendro ūkio, negalėjo būti ir jungtinės veiklos, o be jos – ir bendro tikslo. Nesant bendro tikslo, kito asmens finansinio prisidėjimo (indėlio) negalima vienareikšmiškai laikyti indėliu pagal jungtinę veiklą. Tai gali būti paskola, parama ar kt. Šiuo atveju tai galėjo būti ir ieškovės siekis įsiforminti bendrą dalinę nuosavybę;

11.9                      ieškovės apeliacinio skundo argumentai ir byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad šalys laikotarpiu, kai kartu negyveno 2016 m.–2020 m., tarpusavyje derino savo valią kurti bendrąją dalinę nuosavybę – statyti namą, nes to nebuvo. Namo projektavimas truko dvejus metus, ieškovė pamatė tik galutinį projektą, statybų metu 2019 m.–2020 m. tarp šalių nebuvo bendro gyvenimo, nebuvo susitarimo įgyti namą bendrąja daline nuosavybe, ieškovė įsitraukė tik į namo įrengimą. Atsakovas siūlė ieškovei gyventi kartu, tačiau ji atsisakė, tuo patvirtindama šalių suderintos valios nebuvimą. Aplinkybė, kad 2020 m. pabaigoje buvo atnaujinti šalių santykiai, ieškovė turėjo svajonę ar tikslą, kaip teigė teismo posėdyje, kad atsakovo nuosavomis lėšomis statomas namas taptų ir jos daline nuosavybe, nereiškia, kad buvo suderinta abiejų asmenų valia, nes susitarimo dėl namo įgijimo tarp šalių nebuvo;

11.10                      tai, kad šalys turėjo bendrų interesų, pasitelkė vienas kito žinias, nereiškia, kad buvo sudarytos esmingos sąlygos atsakovui daugiau uždirbti ir lėšas panaudoti namo statybai. Ieškovės suteikta pagalba atsakovui buvo tarpusavio santykių išraiška, kuri nėra tiesiogiai susijusi su tariamu šalių susitarimu įgyti bendrą turtą ir nepatvirtina ieškovės neturtinio indėlio ir jo reikšmingos apimties į namo statybą ir įrengimą;

11.11                      ištraukos iš šalių 2019 m. susirašinėjimo el. paštu dėl gyvenamojo namo statybų, patvirtina, kad šalys planavo statomame name gyventi, derino detales, tačiau neplanavo turėti bendrosios dalinės nuosavybės ir tai yra esminis skirtumas, todėl apeliaciniame skunde iš šalių cituojamo susirašinėjimo daroma neteisinga išvada, su kuria atsakovas nesutinka. Ieškovė nepagrįstai byloje vadovaujasi šalių tarpusavio 2023 m. liepos 29 d. pokalbio telefonu įrašu dėl tokio įrodymo leistinumo pažeidimo (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Šis pokalbis vyko jau po to, kai namas buvo pastatytas, po šalių išsiskyrimo, atsakovas siekė susitaikyti su ieškove, todėl kalbėjo apie gyvenimą name kartu. Pokalbis vyko jau po namo statybų užbaigimo, jo metu pasakytos aplinkybės neįrodo nieko apie statybų metu buvusį tikslą;

11.12                      ieškovė nebendravo ir nederino su architektu namo projekto, pamatė tik galutinį projektą. Byloje nėra įrodymų, jog šalys būtų susitarę ir kartu kreipęsi tiek dėl namo projektavimo, tiek į kredito įstaigas dėl bendro kredito gavimo. Ieškovė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė dėl kokio būsto kreipėsi finansinės paramos pateikdama prašymą Socialinės paramos šeimos informacinėje sistemoje;

11.13                      ieškovė 2020 m. kovo 4 d. paėmė vartojimo kreditą, pervedė atsakovui 5 000 Eur, vėliau į Revolut sąskaitą pervedė dar 2 000 Eur sumą ir šias lėšas ieškovė atsakovui skolino, taip nurodė apklausiama teismo posėdyje. Atsakovas į bylą pateikė įrodymus, kad gautą sumą grąžino ieškovei per 2020 m.–2021 m., nenorėdamas likti skolingas ieškovei ir, kad tuo pagrindu ieškovė neturėtų turtinių pretenzijų ateityje. Ginčo atveju ne tik, kad nebuvo šalių suderintos valios įgyti turtą ir kooperuoti įnašus, bet buvo susitarimas perduotas lėšas grąžinti;

11.14                      ieškovės teigia, kad prie gyvenamojo namo statybų ir įrengimo prisidėjo 20 938,74 Eur suma. Atsakovas už pirkinius yra atsiskaitęs su ieškove, pati ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad dėl patirtų išlaidų ji prašė atsiskaityti, pervesti pinigus. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes ir tinkamai įvertino įrodymus, ieškovė nepateikė pagrįstų motyvų, kad būtų pagrindas šiuos įrodymus vertinti kitaip;

11.15                      ieškovė nesutinka, kad nesikišo dėl paskolos gavimo ir prie gyvenamojo namo įrengimo darbų prisijungė tik kai buvo rengiamas vidus. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad 2018 m. balandžio mėn. šalys sutarė toliau kurti bendrą gyvenimą, nes tokių įrodymų nėra. Namas buvo projektuojamas kelis metus, statomas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario iki 2020 m. gruodžio 10 d. (deklaracija apie statybų užbaigimą). Namo projektavimo, statybos laikotarpiu šalys nebuvo pora, šeima, kartu negyveno, nevedė bendro ūkio, todėl nebuvo jungtinėje veikloje. Pagerėjus tarpusavio santykiams ir ieškovei pasidomėjus, atsakovas pasidalino informacija apie namo projektavimą, parodė ieškovei galutinį namo projektą. 2024 m. spalio 10 d. teismo posėdyje apklaustas liudytoju architektas nurodė, kad namo projektavimas vyko 2–3 metus, buvo daug variantų. Procese ieškovė nedalyvavo. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad su architektu susitiko vieną kartą;

11.16                      įrodymais nepagrįstas ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad šalys bendru sutarimu nusprendė, kad pagal sudarytą kredito sutartį Nr. 06A-1918211375 12 ieškovė nėra laiduotoja. Tokių aplinkybių ieškovė neįrodinėjo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir jas nurodė tik apeliaciniame skunde (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Atsakovas banko kredito sutartį sudarė su kreditoriumi AB SEB bankas, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 139 000 Eur dydžio kreditas ir išmokėtas dalimis. Iš šių lėšų, kitų asmeninių lėšų buvo vykdoma namo statyba ir įrengimas. Ieškovės siekis tapti nekilnojamojo turto bendraturte yra nesuderinamas ne tik su atsakovo, vienasmeniškai vykdančio prievoles kreditoriui AB SEB bankui, bet ir su kreditoriaus interesais. Į banką kreipėsi tik atsakovas ir jis yra vienintelis savininkas. Kredito davėjas ir hipotekos turėtojas nesutiko su ieškovės ieškinio reikalavimu, nes patenkinus ieškinį, be kreditoriaus sutikimo ir valios, būtų sukurti teisiniai santykiai tarp banko ir ieškovės, atsirastų svetimo turto hipoteka, kas prieštarauja kreditoriaus interesams ir sutarčių laisvės principui;

11.17                      atsakovo vardu buvo sudarytos rangos sutartys, atsakovas, o ne ieškovė, organizavo namo statybą, mokėjo už medžiagas, atliktus darbus. Atsakovas organizavo ir apmokėjo išlaidas namo įvertinimui įkeitimo tikslu, vėliau banko kredito išmokėjimui dalimis. Atsakovas rūpinosi ir sudarė namo draudimo sutartis, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas ir kt. Ieškovė piniginėmis lėšomis neprisidėjo, nedengė išlaidų namo statybai, nekompensavo atsakovo mokamo banko kredito, materialiai neprisidėjo prie nekilnojamojo turto vertės didinimo, išlaikymo. Šalys kartu nekaupė lėšų bendroms reikmėms, nekilnojamojo turto įgijimui. Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad indėlis į nekilnojamąjį turtą yra jos darbas, bet ne finansai, nes finansavo E. A.. Ieškovė vartojimo kredito paskolos lėšų perdavimu atsakovui grindžia savo turtinį įnašą, tačiau lėšas atsakovas grąžino;

11.18                      byloje apklausti liudytojai nepatvirtino, kad ieškovė ir atsakovas namo įsigijimo metu gyveno šeiminį gyvenimą, laikė vienas kitą partneriais, vedė bendrą ūkį, bendru sutarimu, darbu ir lėšomis įgijo namą;

11.19                      apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad šalių vaikų auginimu ir priežiūra ieškovė prisidėjo prie namo įgijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad 2016 m. rugsėjo mėn. šalims nutraukus bendrą gyvenimą atsakovas toliau bendravo su nepilnamečiais vaikais, jais rūpinosi, išlaikė, vyko į bendras keliones iki šalys 2021 m. pradžioje apsigyveno kartu. Atsakovas siūlė tuoktis, tačiau ieškovė atsisakė ir jos apsisprendimas nesudarius santuokos auginti vaikus, kurių priežiūra vienodai svarbi buvo abiems tėvams, nelemia išvados, kad ieškovė sudarė atsakovui sąlygas didesne dalimi prisidėti prie namo statybų, ieškovei didesne dalimi prisidėjus prie bendro ūkio vystymo, dalyvavimo jame, nes tokio ūkio namo projektavimo, statybų, įrengimo metu nebuvo;

11.20                      pagal byloje pateiktą 2021 m. sausio 15 d. individualų nekilnojamojo turto vertinimą gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė (statybos užbaigimo metu) – 198 000 Eur, todėl ieškovės tariamas piniginis indėlis – 20 938,74 Eur, tesudaro 10 proc. gyvenamojo namo vertės ir yra mažareikšmis lyginant su faktinėmis išlaidomis ir individualizuota nekilnojamojo turto verte. Toks neatitinkantis realybės ieškovės supratimas apie nekilnojamojo turto vertę ir patirtas išlaidas turtui sukurti patvirtina, kad ieškovė niekada nežinojo apie išlaidas ir realų indėlį, nes nebuvo tikrąja jungtinės veiklos dalyve;

11.21                      atsakovas neneigia, kad G. A. dėl jos mažo amžiaus reikalinga motinos globa, tačiau nesutinka su ieškovės pozicija, kad tokio amžiaus vaikui yra būtinas nuolatinis bendravimas išimtinai su motina. Tarp atsakovo ir G. A. yra emocinis ryšys, jis ja geba ir gali pasirūpinti, atliepti jos poreikius, atsakovas ne kartą praleido su dukra laiką su nakvyne. Dukra atsakovo gyvenamojoje vietoje gyveno nuo gimimo, čia turi susiformavusią aplinką, kurioje gerai jaučiasi. Atsakovas pastoviai bendraudamas su dukra jų ryšį stiprina, juolab, vaikui augant jo bendravimo ir interesų poreikiai kinta;

11.22                      nustatant bendravimo su mažamete G. A. tvarką svarbus visų trijų vaikų tarpusavio ryšys, kurį atskleidžia psichologės V. L. išklausyta vaikų G. A. ir G. D. A. nuomonė. Abu vyresnieji vaikai yra panašaus amžiaus, jų tarpusavio ryšys yra susiformavęs. G. D. A. ir G. A. ryšys yra artimesnis nei dukrų. Psichologė pažymėjo, kad vaikams kiekvienas iš tėvų atlieka skirtingą vaidmenį vaikų gyvenime, vaikams svarbu gyventi saugioje, pastovioje aplinkoje, turėti bendraujančius, sutariančius (net ir kartu negyvenančius) tėvus. Vaikų tarpusavio ryšių stiprinimas, tėvams bendradarbiaujant ir susitariant yra geriausia vaiko interesų užtikrinimo forma;

11.23                      ieškovės motyvai dėl vaiko gyvenimo pastovumo, ryšio su ieškovės gyvenamąją aplinka negali būti esmingai svarbūs. Vaiko gyvenamoji aplinka nuo gimimo trejus metus buvo susijusi su tėvo gyvenamąja aplinka, vaikas vyko į ugdymo įstaigą, kuri yra netoli nuo atsakovo gyvenamosios vietos. Ieškovės reikalaujama bendravimo tvarka neatlieps vaiko intereso nuolat bendrauti su tėvu, neatitiks kitų šalių vaikų interesų bei poreikių, atsakovo interesų. Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė, kodėl reikalinga nustatyti ribojimus atsakovui visą savaitę, bendrauti su dukra. Vien vaiko amžius negali būti lemiantis kriterijus daugiau laiko praleisti su motina;

11.24                      ieškovės prašoma atsakovo bendravimo su dukra G. A. tvarka per atostogas atitinka skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį, kurioje nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, todėl neturėtų būti iš naujo nustatoma. Vaiko gimtadienis gali sutapti su savaitės darbo diena, kai vaikas būna ugdymo įstaigoje, todėl tikslus paėmimo laikas neturėtų būti nustatomas, o bendravimas su nakvyne ir nelyginę savaitę po dvi valandas nėra tikslingas, nes pakanka pasveikinti vaiką ir švęsti be nakvynės, tėvai gali kooperuotis, taip pat pasinaudoti galimybe švęsti ir artimiausią savaitgalį. Ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo tvarka su G. A. apeliacinio skundo reikalavimuose 4.12–4.20 punktuose yra pertekliniai, nes susiję su tėvų valdžios turiniu, kurio detalizuoti nėra pagrindo. Nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą panaikinti sprendimą dalyje dėl vaiko G. A. bendravimo su atsakovu nustatymo;

11.25                      ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad vaikų G. A. ir G. D. A. poreikiai yra padidėję ir jų patenkinimui atsakovas turi skirti 300 Eur kas mėnesį kiekvienam. Apeliacinis skundas šioje dalyje grindžiamas tik šalių turtine padėtimi, gaunamomis pajamomis. Ieškovė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde neįrodinėja vaikų poreikių struktūros ir apimties, tik nurodė, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, todėl ji didesne dalimi turi prisidėti prie vaikų išlaikymo. Atsakovas su tokia pozicija nesutinka, bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad vaikams leidžiant laiką ir gyvenant su juo, jis pilnai išlaiko savo vaikus, tekina jų poreikius maitinimui, aprangai, laisvalaikiui, transportui ir kt. Atsakovas bendraudamas su vaikais 50:50 procentų laiko modeliu tas išlaidas ir toliau patirs. Atsakovas pateikė vaikų poreikių lenteles, kuriose nurodė vaikų poreikių struktūrą, išlaidų dydį, ieškovė šių poreikių ir jų apimties neginčijo;

11.26                      atsakovas neginčija, kad jo pajamos yra didesnės nei ieškovės. Pažymi, kad nuo 2017 m. birželio 13 d. teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį pasikeitė ir ieškovės turtinė padėtis – ieškovė dirba, gauna pajamas, turi savo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą. Atsakovas sutinka, kad tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaikų poreikius visa apimtimi, teismas šią aplinkybę įvertino ir universalia išmoka – vaiko pinigais, nesumažino priteistino vaikams išlaikymo dydžio;

11.27                      ieškovė apeliaciniame skunde neįrodinėja, kad šalių dukros G. A. poreikiai yra didesni nei vyresniųjų vaikų. Vaikas neturi specialiųjų poreikių, todėl vien tai, kad ieškovė pareiškė reikalavimą dėl kitokios nei nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, savaime nereiškia, kad nepilnamečiam vaikui G. A. išlaikyti priteistinas 400 Eur dydžio išlaikymas.

12.       Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą dalyje dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe atmesti, Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. sprendimą šioje dalyje palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

12.1                      turtas yra įkeistas bankui. Hipotekos sutartyje yra numatyta, kad įkeistą turtą draudžiama perleisti tretiesiems asmenims be kreditoriaus išankstinio raštiško sutikimo. Bankas, priimdamas sprendimą dėl kredito sutarties sudarymo,vertina skolininko turtinę padėtį bei tai, ar sudaryti kredito sutartį su tam tikru asmeniu. Bankas sudarė sutartį būtent su atsakovu, vertino duomenis apie atsakovą, duomenų apie ieškovę bankas neturėjo. Jei šalys pageidavo sudaryti Kredito sutartį su banku kartu, galėjo tai padaryti, tačiau to nepadarė;

12.2                      jei šis ieškinio reikalavimas būtų tenkintas, tuomet be kreditoriaus sutikimo būtų sukurta situacija, kai bankui taptų įkeistas turtas, kurio pusė nebepriklauso kredito gavėjui, bei be hipotekos kreditoriaus sutikimo ir valios bus sukurti teisiniai santykiai tarp banko ir ieškovės. Tai pažeistų sutarties laisvės principą;

12.3                      ieškovė, kuri sąmoningai sutiko su tuo, kad  įkeistas turtas bus įgyjamas atsakovo asmeninėn nuosavybėn, ir atsakovas sudarys kredito sutartį su banku, siekia šią situaciją pakeisti be kreditoriaus sutikimo. Nesuprantama, kodėl ieškovė reiškia būtent tokius reikalavimus, tačiau nevertina galimybių reikšti reikalavimą dėl jos asmeninių lėšų, panaudotų kredito mokėjimui (jei tokios lėšos buvo mokėtos), priteisimo, kas būtų logiška;

12.4                      bankas pritaria ir palaiko skundžiamo sprendimo argumentus, kuriais buvo atmestas ieškinio reikalavimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl neturėtų būti naikinamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

14.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

15.       Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo dėl nesusituokusių asmenų turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo teisėtumo patikrinimas.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

16.       (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra G. A..

17.       2014 m. gruodžio 11 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria atsakovas E. A. asmeninės nuosavybės teise iš pardavėjų R. M. ir L. M. už 55 000 Lt įsigijo 0,5050 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodyta atsiskaitymo tvarka – 10 000 Lt prieš pasirašant sutartį, galutinis atsiskaitymas iki 2016 m. gruodžio 30 d., įmokų dydis ir periodiškumas sutartyje nenurodytas. 

18.       (duomenys neskelbtini) atsakovui E. A. išduotas ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas.

19.       (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus G. D. A..

20.       2015 m. gruodžio 9 d. Lietuvos respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre įregistruota žemės ūkio valda, kuriai suteiktas identifikavimo kodas 1012229581, šios vados valdytoju įregistruotas E. A..

21.       2016 m. rugsėjo 16 d. ieškovė pateikė atsakovui pasirašyti jungtinės veiklos sutartį.

22.       2016 m. spalio 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 31KPĮ-30-(14.31.125) patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kaimo plėtros žemėtvarkos projektas.

23.       Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5047-1042/2017 teismas patvirtino I. S. ir E. A. taikos sutartį, kurioje šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų G. A. ir G. D. A. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove I. S.. Atsakovas E. A. išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams G. A. ir G. D. A. teikia 250 Eur dydžio išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės. Nepilnamečių vaikų G. A. ir G. D. A. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriama ieškovė I. S.. Atsakovas E. A. dalį nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų moka ne nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytojai ieškovei I. S., tačiau UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“. Šalys susitarė dėl atsakovo E. A. bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. A. ir G. D. A. bendravimo tvarkos: atsakovas E. A. bendrauja su šalių nepilnamečiais vaikais G. A. ir G. D. A. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, paimdamas juos iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos 17.00 val. arba namų 18.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val. Atsakovas E. A. bendrauja su šalių nepilnamečiais vaikais G. A. ir G. D. A. antrąjį ir ketvirtąjį mėnesio savaitgalį, paimdamas vaikus penktadienį iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos 17.00 val. arba gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val. Atsakovas E. A. praleidžia su šalių nepilnamečiais vaikais G. A. ir G. D. A. 14 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų, kurios sutampa su vaikų atostogomis, apie suplanuotų atostogų laiką informuodamas ieškovę I. S. ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki suplanuotų atostogų. Šiuo punktu šalys taip pat susitaria kitą šalį informuoti apie savo planuojamų su vaikais atostogų laiką kuo anksčiau, o tuo atveju, jei šalių suplanuotų atostogų su vaikais laikas sutampa, atostogas su vaikais praleidžia tas iš tėvų, kuris pirmasis informavo kitą tėvą apie savo planuojamų atostogų su vaikais laiką. Atsakovas E. A. bendrauja su nepilnamečiais vaikais G. A. ir G. D. A. per kiekvienų porinių kalendorinių metų šv. Kalėdų šventes, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 16.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 14.00 val. Atsakovas E. A. bendrauja su nepilnamečiais vaikais G. A. ir G. D. A. per kiekvienų neporinių metų šv. Velykų šventes, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos šv. Velykų išvakarėse 18.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną 14.00 val. Atsakovas E. A. įsipareigoja informuoti ieškovę I. S. apie tai, kad jis dėl objektyvių priežasčių negali bendrauti su vaikais šioje bendravimo laiko arba nedelsiant paaiškėjus objektyvioms aplinkybėms, dėl kurių Atsakovas E. A. negali bendrauti su vaikais. Šalys susitaria, kad tik rašytiniu šalių susitarimu gali būti keičiama nepilnamečių vaikų G. A. ir G. D. A. ikimokyklinio ugdymo įstaiga.

24.       2017 m. kovo 28 d. ieškinyje ieškovė nurodo, kad šalys gyvena atskirai, nurodyti skirtingi šalių adresai.

25.       2018 m. gegužės 16 d. notarė N. V. išdavė liudijimą, kuriame nurodyta, kad E. A. su sklypo pardavėjais yra atsiskaitęs, sklypas įregistruotas atsakovo vardu.

26.       2019 m. vasario 19 d. el.laišku ieškovės šeima gavo pranešimą, kad patvirtinta teisė į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms, galima didžiausia subsidijos suma – 21 750 Eur, ieškovė nurodytą pažymą persiuntė atsakovui.

27.       2019 m. balandžio 1 d. A. Č. architektūros studija (vykdytojas) ir E. A. (užsakovas) sudarė Projektinės dokumentacijos parengimo sutartį Nr. 2019-05, pagal kurią užsakovas pavedė vykdytojui parengti vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos techninį darbo projektą, jį įkelti į IS „Infostatyba“, suderinti reikiamose institucijose bei jo pagrindu gauti statybą leidžiantį dokumentą, atsakovas pagal pateiktą sąskaitą 2019 m. balandžio 8 d. apmokėjo vykdytojui 2 420 Eur.

28.       2019 m. birželio 10 d. E. A. išduotas statybos leidimas Nr. LSNS-67-190610-00090.

29.       Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 16 d. inicijavo susitarimą dėl namo interjero projektavimo ir dizaino kūrimo su MB „Lavos projektai“.

30.       2019 m. spalio 3 d. E. A. užsakymu buvo atliktas nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) vertinimas, nustatyta turto vertė vertinimo dienai: 80 000 Eur, baigtumas – 51 proc.

31.       2019 m. spalio 24 d. SEB bankas pagal kredito sutartį Nr. 06A1918211375-12 suteikė atsakovui 139 000 Eur kreditą, kredito grąžinimui užtikrinti įkeistas atsakovui priklausantis gyvenamasis namas ir žemės sklypas. Atsakovas taip pat įsipareigojo būstą apdrausti. Numatyta kredito grąžinimo pabaigos data – 2049 m. spalio 20 d.

32.       Nekilnojamojo turto registre turtas: 0,5050 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas atsakovo E. A. vardu, žemės sklypo nuosavybė įregistruota pagal 2014 m gruodžio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 9668, įrašas galioja nuo 2015 m. sausio 23 d., gyvenamasis namas – pagal 2020 m. gruodžio 30 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-20-201210-06133, įrašas galioja nuo 2020 m. sausio 23 d.

33.       2020 m. kovo 4 d. ieškovė ir UAB „SB lizingas“ sudarė kredito sutartį, ieškovei suteiktas 10 000 Eur kreditas 84 mėnesiams, mėnesinės įmokos dydis, nustatytas sudarant sutartį – 184,05 Eur. Iš gauto kredito ieškovė 2020 m. kovo 4 d. pervedė į atsakovo sąskaitą 5 000 Eur.

34.       2020 m. gegužės 4 d. atlikto turto vertinimo metu turtas buvo įvertintas 145 000 Eur, baigtumas – 83 proc. Pagal 2021 m. sausio 15 d. sudarytą turto vertinimo ataskaitą nekilnojamojo turto – žemės sklypo ir namo rinkos kaina vertės nustatymo dieną buvo 200 000 Eur.

35.       Nuo 2021 m. sausio–vasario mėn. šalys apsigyveno kartu name.

36.       Šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. A..

37.       2023 m. balandžio 26 d. atsakovas ieškovei pateikė pranešimą dėl naudojimosi namų valda, kuriuo prašė iki 2023 m. rugpjūčio 20 d. išsikelti iš jam nuosavybės teise priklausančios namų valdos žemės sklypo ir namo. Informavo, kad svarstytų ir tartųsi dėl teisės gyventi būste, naudotis namų valda žemės sklypo ir namo sąlygų.

38.       2023 m. gruodžio 1 d. ieškovės atstovas pateikė atsakovui pasiūlymą dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, kuriuo siūlė atsakovui bendru susitarimu išspręsti situaciją ir imtis teisinių veiksmų sudarant su ieškove sutartį dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe bei nustatyti, kad ieškovei priklauso 1/2 dalis nekilnojamojo turto.

39.       Ieškovė į bylą pateikė savo banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d, pagal kurį per šį laikotarpį ieškovė atsakovui pervedė iš viso 15 070 Eur, iš jų 10 990 Eur – iki sklypo įsigijimo ir įregistravimo.

40.       Pagal 2024 m. kovo 12 d. atsakovo prašymu jam AB SEB banko išduotą pažymą, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. ieškovė I. S. atsakovui E. A. pervedė 8 510 Eur, o atsakovas ieškovei pervedė 17 593 Eur. Nesumokėta paskolos dalis 2024 m. balandžio 1 d. buvo 126 763,24 Eur.

41.       Ieškovės darbo užmokestis per mėn. yra apie 1 800 Eur neatskaičius mokesčių.

42.       Atsakovo darbinės pajamos per mėnesį sudaro apie 4 500 Eur neatskaičius mokesčių. Atsakovas kas mėnesį mokėjimams pagal būsto paskolos sutartį sumoka apie 720 Eur. Kas mėnesį atsakovas moka visų trijų vaikų gyvybės draudimo įmokas, po 50 Eur už kiekvieną, iš viso po 150 Eur kas mėnesį. Atsakovas skiria vaikams pinigų kišenpinigiams, pvz. per 2023 m. sausio mėnesį dukrai G. pervedė 50 Eur, sūnui G. D. – 30 Eur. Namas šildomas elektra, žiemos mėnesiais už elektrą atsakovas moka apie 400–700 Eur.

43.       Atsakovo motina R. A. pagal rašytines dovanojimo sutartis 2017 m. kovo 1 d. dovanojo atsakovui 12 000 Eur, 2018 m. vasario 25 d. – 12 000 Eur, 2019  m. vasario 20 d. – 12 000 Eur. Atsakovo brolis M. A. pagal rašytines dovanojimo sutartis dovanojo atsakovui 2017 m. kovo 1 d. – 2 000 Eur, 2018 m. vasario 25 d. – 2 000 Eur, 2019 m. vasario 20 d. – 2 000 Eur. 2019 m. spalio 14 d. AB SEB bankui teiktame piniginių lėšų kilmės paaiškinime E. A. nurodo, kad namo statybai skiria 10 metų santaupas bei brolio ir mamos dovanotas lėšas.

44.       2024 m. vasario 4 d. ieškovė iš namų išvyko. Atsakovas jai paskambino telefonu, po atsakovo skambučio ieškovė pranešė policijai, kad atsakovas prieš ją smurtauja, policija atvyko į namus ir paskyrė atsakovui apsaugos nuo smurto orderį. Vaikų teisių apsaugos institucija, įvertinusi vaikų situaciją, nenustatė vaikų apsaugos poreikio. Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartimi panaikintas 2024 m. vasario 4 d. paskirtas atsakovui apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis.

45.       2024 m. birželio 5 d. atlikto Vaiko situacijos vertinimo metu nustatyta, kad 2024 m. gegužės 31 d. gautas pranešimas, kad gegužės 25 d. paskambino dukra G. A. ir paprašė ją pasiimti, nes motina ją išvarė iš namų. G. A. gyveno pas tėtį ilgiau nei savaitę, išreiškė norą gyventi po savaitę pas mamą ir savaitę pas tėtį.

46.       2024 m. birželio 5 d. nutarimu Dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05764-24 nutraukimo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl E. A. galimo smurto prieš vaikus, nes nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 3 dalyje. 2024 m. rugsėjo 6 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-05086-24 dėl E. A. galimo smurto prieš I. S., nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl žemės sklypo pripažinimo bendrąja daline nuosavybe

47.       Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja, dėl to iš tokių santykių kilę ginčai sprendžiami vadovaujantis bendrosiomis nuosavybės teisę reglamentuojančiomis teisės normomis. Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1120/2024).

48.       Kasacinis teismas praktikoje yra išaiškinęs, kad žemės sklypo įgijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise įrodinėjimo dalykas turi savo specifiką. Žemės sklypo ypatybės lemia, jog jį įsigyjant nėra galimybės prisidėti savo darbu, nes jis įgyjamas sandoriu, t. y. sumokant nustatytą kainą. Žemės sklypas gali būti pripažįstamas bendru jungtinės veiklos sutarties dalyvių turtu, jeigu būtų įrodyta, kad jis įsigytas kelių asmenų lėšomis ir turint tikslą sukurti bendrąją nuosavybę, arba esant patikimų įrodymų, kad žemės sklypas buvo iš esmės pagerintas (pvz., nusausintas, pertvarkytas kraštovaizdis ar pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-543-695/2016, 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1120/2024).

49.       Įrodinėjimo dalykas šioje dalyje yra sklypo įsigijimas abiejų šalių lėšomis turint tikslą jį turėti bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ši aplinkybė nustatoma pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas). Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

50.       Civiliniame procese galiojančios bendrosios taisyklės įpareigoja teismą, vertinantį įrodymus, patikrinti kiekvieno jų sąsajumą, leistinumą, ryšį su kitais įrodymais, taip pat tai, ar nėra tarp jų prieštaravimų; teismas privalo įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai patikimi. Teismai turi vertinti įrodymus, vadovaudamiesi nurodytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022, 52 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

51.       Byloje nėra ginčo, kad žemės sklypo įsigijimo metu šalys vedė bendrą ūkį, taigi, jų tarpusavio santykiai teisiškai kvalifikuotini kaip jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai. Tačiau atsižvelgiant į žemės sklypo įgijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise įrodinėjimo specifiką, kuri lemia, jog jį įsigyjant nėra galimybės prisidėti savo darbu, nes jis įgyjamas sandoriu, t. y. sumokant nustatytą kainą, būtina nustatyti ar jo įgijimui ieškovė panaudojo savo asmenines lėšas ir ar šalys siekė žemės sklypą įgyti bendrai.

52.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl žemės sklypo pripažinimo bendrąja daline nuosavybe nurodė, kad ieškovės mama apklausiama liudytoja teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė neprisidėjo piniginėmis lėšomis prie žemės sklypo įsigijimo. Teismo išvada neatitinka ieškovės mamos L. S. parodymų. L. S. nurodė, kad ji ieškovei piniginių lėšų nedavė žemės sklypo įsigijimui, jai nėra žinoma iš kokių piniginių lėšų buvo įsigytas žemės sklypas, svarstė, jog žemės sklypas galėjo būti įsigytas iš paskola gautų pinigų. Ieškovės mama nurodė, kad žemės sklypo įsigijimu metu ieškovė dirbo, gavo pajamas, turėjo asmeninę transporto priemonę. Todėl labiau tikėtina, jog ieškovė turėjo piniginių lėšų ir jas skyrė žemės sklypo įsigijimu. Tai, jog atsakovas mokėjimus už žemės sklypą atliko iš savo asmeninės banko sąskaitos, nereiškia, kad žemės sklypas buvo įgytas iš jo asmeninių lėšų.

53.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad liudytoja teigė, jog ji prie sklypo pirkimo neprisidėjo, dėl sklypo pirkimo gal ėmė E. A. paskolą. I. S. pinigų sklypui neprašė. Vaikais rūpinosi I. S.. I. S. turėjo savo automobilį, E. A. dar teisių tuo metu neturėjo. Liudytojos žiniomis dukra prie sklypo pirkimo pinigais neprisidėjo.

54.       Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs 2024 m. spalio 10 d. teismo posėdyje liudytojos duotus paaiškinimus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl liudytojos parodymų. Liudytoja nurodė, kad E. A. planavo statyti namą, kartu šalys planavo. Žemės sklypą rado per draugus, E. A. rado žemės sklypą ir nupirko jį iš kaimyno. Paaiškino, kad žino, jog pinigus sumokėjo ne iš karto už žemės sklypą, jis buvo pirktas E. A. vardu. Liudytoja pinigų žemės sklypo pirkimui nedavė, ieškovė neprašė, liudytoja galvoja, kad žemės sklypas pirktas už paskolą, taip girdėjo. Nurodė, kad ieškovė dirbo, gavo geras pajamas, turėjo savo automobilį. Nors liudytoja tiesiogiai nenurodė, kad ieškovė neprisidėjo prie žemės sklypo pirkimo, tačiau liudytoja taip pat nenurodė, kad ieškovė būtų prisidėjusi prie žemės sklypo pirkimo. Pažymėtina, jog liudytoja paaiškino, kad su dukra bendrauja daug ir dažnai – susiskambina maždaug 4 kartus per savaitę, dažnai atvažiuodavo į svečius, kuomet atsakovo nebūdavo namie. Liudytoja paaiškino, kad nežino, kokiais pinigais buvo atsiskaitytą už žemės sklypą (2024 m. spalio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 14 min.). Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, jog pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka ieškovės mamos L. S. parodymų.

55.       Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovė neprisidėjo prie žemės sklypo pirkimo. Šalys, žemės sklypo pirkimo–pardavimo metu ir mokėjimo dalimis už įsigytą žemės sklypą metu, savo asmenines lėšas tvarkė bendrai – ieškovė pervesdavo atsakovui pinigines lėšas, o atsakovas sumokėdavo pardavėjui atitinkamą sutartą kainos dalį (tai patvirtina ieškovės asmeninės banko sąskaitos mokėjimų išrašas laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d.). Šalys įgijo žemės sklypą bendrai, jo įgijimui panaudojo savo asmenines lėšas. Ieškovė, tiek iki žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, tiek po jos sudarymo, atsakovui pervesdavo pinigines lėšas, o atsakovas pervesdavo ieškovei, t. y. šalys kūrė ir tvarkė bendrą šeimos ūkį kartu, pinigines lėšas laikė bendromis ir turėjo tikslą jas panaudoti šeimos poreikių tenkinimui. 2015 m. liepos 8 d. ir 2015 m. liepos 12 d. ieškovė pervedė atsakovui iš viso 880 Eur, o 2015 m. liepos 20 d. atsakovas atliko 580 Eur mokėjimo pavedimą už įsigytą žemės sklypą. 2015 m. rugsėjo 7 d. ieškovė pervedė atsakovui 2 000 Eur, o 2015 m. rugsėjo 23 d. atsakovas atliko 1 160 Eur mokėjimo pavedimą už įsigytą žemės sklypą. 2015 m. spalio 12 d. ieškovė pervedė atsakovui 700 Eur, o 2015 m. spalio 25 d. atsakovas atliko 580 Eur mokėjimo pavedimą už įsigytą žemės sklypą. Tai patvirtina, kad žemės sklypas buvo įgytas iš bendrų šalių piniginių lėšų.

56.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad atsakovo indėlis į žemės sklypą grindžiamas rašytiniais įrodymais – notarine sutartimi, mokėjimo pavedimais, suvestinėmis lentelėmis, jaunojo ūkininko kursų baigimo pažymėjimu, kaimo plėtros žemėtvarkos projekto parengimu atsakovo iniciatyva ir lėšomis. Turtinio įnašo į žemės sklypo įgijimą ieškovė neįrodė. Apeliaciniame skunde pateikti ieškovės mokėjimai atsakovui yra ištraukti iš konteksto, juose nematyti piniginių lėšų grąžinimai. Atsakovas ieškovei visas jos sumokėtas sumas sugrąžino. Žemės sklypo įsigijimo ir mokėjimų už jį laikotarpiu (nuo 2013 m. iki 2016 m.) atsakovas pervedė ieškovei 5 054,69 Eur daugiau nei gavo iš jos. 2016 m., kuomet atsakovas galutinai atsiskaitė už žemės sklypą, mokėjimo pavedimais iš savo banko sąskaitos į pardavėjo L. M. banko sąskaitą, atsakovas iš ieškovės gavo tik 500 Eur, tuo tarpu ieškovei pervedė 2 908 Eur. Šalių tarpusavio piniginiai mokėjimai vienas kitam buvo atliekami nuolat, dar 2013 m. Mokėjimų už žemės sklypą laikotarpiu situacija nepasikeitė, todėl ieškovės mokėjimų negalima vienareikšmiškai sieti su žemės sklypo įsigijimu, tiesiog šalys toliau tęsė joms įprastą pervedimų vienas kitam praktiką.

57.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neprisidėjo prie žemės sklypo pirkimo, tą patvirtino ir byloje liudijusi ieškovės mama. Teismo posėdyje ieškovė negalėjo pasakyti, ar pervedė lėšų atsakovui žemės sklypo pirkimui, nurodė, kad jie su atsakovu vienas kitam pervedinėjo įvairias sumas. Turint omenyje, kad įmokų dydis ir terminai sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo nustatyti, atsakovas atsiskaitė su sklypo pardavėju įvairiomis sumomis, teismas laiko, kad ieškovė neįrodė, kad savo lėšomis prisidėjo prie žemės sklypo įsigijimo.

58.       Apeliantė nurodo ir bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. liepos 8 d. ir 2015 m. liepos 12 d. ieškovė pervedė atsakovui iš viso 880 Eur, o 2015 m. liepos 20 d. atsakovas atliko 580 Eur mokėjimo pavedimą už įsigytą žemės sklypą. 2015 m. rugsėjo 7 d. ieškovė pervedė atsakovui 2 000 Eur, o 2015 m. rugsėjo 23 d. atsakovas atliko 1 160 Eur mokėjimo pavedimą už įsigytą žemės sklypą. 2015 m. spalio 12 d. ieškovė pervedė atsakovui 700 Eur, o 2015 m. spalio 25 d. atsakovas atliko 580 Eur mokėjimo pavedimą už įsigytą žemės sklypą (CBP-1939; DOK-17960).

59.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys bankiniais pavedimais nuolat atlikdavo įvairių sumų pavedimus vienas kitam. Nagrinėjant bylą pirmoje instancijoje žodinio proceso metu ieškovė negalėjo pasakyti, ar pervedė lėšų atsakovui žemės sklypo pirkimui, nurodė tik, kad galėjo taip būti, nes pinigai vaikščiojo ir jie su atsakovu vienas kitam pervedinėjo įvairias sumas. Pažymėtina ir tai, kad nors ieškovės pavedimai atsakovui atlikti panašiu metu, kuomet atsakovas darydavo pavedimus atsiskaitant už žemės sklypą, tačiau tarpai tarp pavedimų yra daugiau nei savaitė laiko, taip pat nesutampa pavedimų sumos, o pavedimų paskirtyje abstrakčiai nurodyta – sąskaitos papildymas. Atsakovas nurodo, kad ieškovės mokėjimai atsakovui yra ištraukti iš konteksto, juose nematyti piniginių lėšų grąžinimai. Įvertinus į bylą atsakovo pateiktą lentelė apie piniginių lėšų judėjimą tarp šalių žemės sklypo įsigijimo ir mokėjimų už jį laikotarpiu – nuo 2013 m. iki 2016 m., nustatyta, kad atsakovas pervedė ieškovei 5 054,69 Eur daugiau nei gavo iš jos (DOK-17960). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tokią tarp šalių susiklosčiusią pervedimų vienas kitam praktiką, sprendžia, kad negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad apeliantės atsakovui pervesti iš viso 3 580 Eur buvo skirti būtent žemės sklypo įsigijimui, juolab, kad atsakovas apeliantei buvo pervedęs daugiau pinigų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė neįrodė, jog savo lėšomis prisidėjo prie žemės sklypo įsigijimo.

60.       Apeliantė nurodo, kad žemės sklypo įsigijimo metu, ji augino šalių nepilnametį vaiką – G. A.. Šalių susitarimu, ieškovė rūpinosi ir augino vaiką, kol atsakovas galėjo dirbti ir uždirbti pajamas šeimos išlaikymui ir galėjo didesne pinigine dalimi prisidėti prie žemės sklypo įsigijimo ir kainos sumokėjimo. Ieškovė prie žemės sklypo prisidėjo savo asmeninėmis piniginėmis lėšomis ir savo darbu bendrame šalių ūkyje, todėl yra pagrindas pripažinti žemės sklypą šalių bendrąja daline nuosavybe ir nustatyti, kad ieškovei priklauso 1/2 dalis žemės sklypo.

61.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad net ir vedant bendrą ūkį, t. y. būnant jungtinėje veikloje, šalių susitarimo įgyti žemės sklypą nebuvo, be to, žemės sklypo ypatybės lemia, kad jį įsigyjant nėra galimybės prisidėti savo darbu, nes jis įgyjamas sandoriu, t.y. sumokant sutarto dydžio kainą. Ieškovės apeliacinio skundo motyvai dėl įrodinėjimo priemonių, patvirtinančių, kad žemės sklypo įgijimo ir atsiskaitymo metu šalys vedė bendrą ūkį, ieškovė prisidėjo savo darbu bendrame šalių ūkyje, prižiūrėjo nepilnametį vaiką, sudarė sąlygas atsakovui uždirbti pajamas yra dalyvio nepiniginio įnašo išraiška, kurios pobūdis ar apimtis nelemia ieškovei teisės į bendrąją dalinę nuosavybę, o ieškovės teiginiai dėl finansinio bendrumo nepagrįsti įrodymais, turtiniu įnašu ieškovė, kaip jungtinės veiklos dalyvė, neprisidėjo įsigyjant žemės sklypą.

62.       Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes, kad ieškovė neįrodė, jog prisidėjo savo asmeninėmis piniginėmis lėšomis prie žemės sklypo įsigijimo, įvertinus kasacinio teismo praktiką ir įrodinėjimo specifiką tokio pobūdžio bylose, spręstina, kad apeliantės nurodyti argumentai, jog ji prie žemės sklypo prisidėjo savo darbu bendrame šalių ūkyje, atmestini, kaip nepagrįsti ir nelemiantys išvados, kad žemės sklypas įsigytas bendrosios dalinės nuosavybės teise ir ieškovė įgijo teisę į bendrąją dalinę nuosavybę.

63.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad anksčiau nesikreipė į teismą dėl žemės sklypo, kadangi tuo metu norėjo išspręsti tik klausimus, susijusius su vaikais, kad atsakovas vykdytų savo kaip tėvo pareigas. Įrodymai patvirtina, kad ieškovė dar 2016 m. rugsėjo 20 d. siekė sudaryti su atsakovu jungtinės veiklos sutartį dėl šalių įsigyto turto, įskaitant žemės sklypą ir ateityje šalių planuojamo įsigyti namo. 2022 m. ieškovė dar kartą siūlė atsakovui pasirašyti jungtinės veiklos sutartį dėl žemės sklypo ir namo pasidalinimo. Tačiau atsakovas vengė sudaryti su ieškove jungtinės veiklos sutartį. Tai patvirtina, kad ieškovė niekada nepripažino, kad ji neprisidėjo prie žemės sklypo įsigijimo ir atsakovas jį įsigijo vienas asmeninės nuosavybės teise.

64.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad ieškovė 2016 m. rugsėjo 20 d. pateikė atsakovui pasiūlymą pasirašyti Jungtinės veiklos sutartį, atsakovui nepasirašius, ieškovė 2017 m. kovo 28 d. pateikė ieškinį teisme, o 2017 m. birželio 13 d. teismo nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria išspręsti šalių nepilnamečių vaikų klausimai. Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad tuo metu nereiškė reikalavimo atsakovui dėl turto (žemės sklypo), nes neturėjo įrodymų dėl išlaidų, ji žinojo, kad turi būti dokumentai, kurie patvirtintų išlaidas turtui įgyti. Ieškovė žinojo ir suvokė, kad įgyjant turtą, šalims, kaip sugyventiniams, nepakanka vien bendrų vaikų ir gyvenimo kartu, o būtinas susitarimas tiek dėl turto įgijimo, tiek dėl įnašų, jų dydžio, tiek faktines išlaidas patvirtinančių dokumentų turtui įgyti. Ieškovė jau 2017 m. kreipdamasi į teismą suvokė, kokiomis priemonėmis įrodinėtinas jos indėlis į atsakovo vardu įgytą žemės sklypą bei, kad jokio susitarimo dėl turtinio bendrumo tarp šalių nebuvo

65.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė, 2017 m. pateikdama teismui ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, nekėlė klausimo dėl jos piniginio indėlio į, jos teigimu, bendrai įgytą žemės sklypą, neprašė teismo jo jai priteisti. Tuo metu ieškovė nepretendavo į žemės sklypą, t.y. pripažino, kad sklypą įgijo vienas atsakovas, be jos prisidėjimo.

66.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant to, kad apeliantė 2016 m. rugsėjo 20 d. siekė sudaryti su atsakovu jungtinės veiklos sutartį dėl šalių įsigyto turto, tai nepagrindžia, kad žemės sklypo įsigijimo metu šalys turėjo siekį ir išreiškė valią žemės sklypą įsigyti kartu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog 2017 m. ieškovė teikdama ieškinį, nekėlė klausimo dėl žemės sklypo nuosavybės, tuo savo veiksmais patvirtindama, kad neturi nuosavybės teisių į atsakovo įgytą žemės sklypą. 

67.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 9 d. Lietuvos respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre įregistruota žemės ūkio valda, kuriai suteiktas identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), šios vados valdytoju įregistruotas E. A., o 2016 m. spalio 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 31KPĮ-30-(14.31.125) patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kaimo plėtros žemėtvarkos projektas. 2018 m. gegužės 16 d. notarė N. V. išdavė liudijimą, kuriame nurodyta, kad E. A. su sklypo pardavėjais yra atsiskaitęs, sklypas įregistruotas atsakovo vardu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie rašytiniai įrodymai nebuvo paneigti ir jie įrodo, jog atsakovas aiškiai išreiškė valią žemės sklypą įgyti asmenininės nuosavybės teise ir nuosekliai to siekė, o ieškovė neįrodė, kad savo lėšomis prisidėjo prie žemės sklypo įsigijimo.

Dėl namo pripažinimo bendrąja daline nuosavybe

68.       Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas). Santuokos nesudariusių asmenų tarpusavio turtiniai santykiai nelaikomi lygiaverčiais santuoką sudariusių asmenų turtiniams santykiams.

69.       Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Taigi, nepaisant CK 6.969 straipsnio 4 dalies, nustatančios privalomą rašytinę jungtinės veiklos sutarties formą, imperatyvumo, teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį. Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).