Administracinė byla Nr. A-1769-756/2021
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01748-2019-7
Procesinio sprendimo kategorija 7.5.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus (juridinis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyrius pasibaigė dėl reorganizavimo) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. L. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas J. L. su patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pakeisti Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius 2021 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-123 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių reorganizavimo“, dabar – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyrius (toliau – ir Skyrius)) 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. (10.16E) VPE SP6E-287 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir socialinio draudimo bazės pensijos dydžio priedo skyrimo J. L.“ (toliau – ir Sprendimas); 2 ) įpareigoti Skyrių perskaičiuoti pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį; 3) panaikinti Skyriaus 2019 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. (10.34) DV S-28791 (toliau – ir Sprendimas dėl tarnybos laiko), kuriuo atsakovas atsisakė laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. balandžio 30 d. įskaityti į pareiškėjo tarnybos laiką ir įpareigoti atsakovą šį laikotarpį įskaityti į pareiškėjo tarnybos laiką; 3) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2019 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. (6.5) 1-5040 (toliau – ir VSDFV Sprendimas); 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas patikslintą skundą grindė šiais argumentais:
1.1. Pareiškėjas priešgaisrinėje tarnyboje dirbo nuo 1994 m. balandžio mėn. iki 2019 m. balandžio 20 d., t. y. daugiau negu 25 metus, tačiau jam buvo apskaičiuotas ištarnautas laikas – 14 m. 7 mėn. 4 d. Skyriaus sprendimu dėl tarnybos laiko pareiškėjui išaiškinta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 6 straipsniu bei 16 straipsnio 3 dalimi, pareigūnų ir karių tarnybos laikas pensijai skirti įskaitomas išskiriant vidaus tarnybos laikotarpius, įgytus iki ir po 1995 m. sausio 1 dienos. Atsakovas nurodė, kad tik iki 1995 m. sausio 1 d dirbtas darbas, darbo sutarties pagrindu, gali būti prilygintas tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 1994 m. birželio 10 d. J. L. dirbo darbo sutarties pagrindu (duomenys neskelbtini) priešgaisrinėje dalyje, vyresniojo ugniagesio pareigose, į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitytas darbo laikas nuo 1994 m. birželio 10 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. Statutiniu valstybės tarnautoju (pareigūnu) J. L. tapo 2007 m. gegužės 1 d., kai pradėjo tarnauti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinėje tarnyboje Budinčios pamainos skyrininku. Į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas tarnybos laikas nuo 2007 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. Dėl šių priežasčių J. L. darbas nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini) priešgaisrinėje dalyje darbo sutarties pagrindu, Pensijų įstatymo pagrindais neįskaitytas į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, kaip neatitinkantis Pensijų įstatymo 6 straipsnio nuostatų. Šio laikotarpio įskaitymui Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikytos, kadangi 16 straipsnyje išvardinti tik tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d. ir jų sąrašas yra baigtinis. Nėra nurodyta jokių išimčių, kurios leistų darbą pagal darbo sutartį užskaityti.
1.2. VSDFV sprendimu pareiškėjo skundą atmetė ir nurodė, kad Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir jo keisti nėra teisinio pagrindo.
1.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamais sprendimais, nurodo, kad tai, kad laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. balandžio 30 d. visoje Lietuvoje laipsniškai vyko priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų reorganizavimas (sukarinimas), nepaneigia fakto, kad pareiškėjas šiuo laikotarpiu dirbo (duomenys neskelbtini) rajono priešgaisrinėje tarnyboje, todėl laikotarpis nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. balandžio 30 d. turėtų būti įskaičiuotas į pareiškėjo tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti.
1.4. Ginčijamos Pensijų įstatymo nuostatos pažeidžia Konstituciją, nes jos numatė pareigūno statuso įgijimą tokiu būdu, kuris visiškai nepriklausė nuo asmens valios. Kadangi skirtinguose rajonuose sukarinimas vyko skirtingu metu, pareigūnų socialinė apsauga tapo nevienoda, nors visi dirbo tokį patį darbą, ir tai yra konstitucinio asmenų lygybės principo pažeidimas.
1.5. Minėtu laikotarpiu, nors de jure (teisiškai) nebuvo statutinis pareigūnas, tačiau faktiškai dirbo statutinio pareigūno (gaisrininko) darbą. Jeigu Lietuvos valstybė būtų laiku (iškart visoje šalyje) įgyvendinusi priešgaisrinės apsaugos tarnybų reformą (sukarinimą), tai pareiškėjas statutiniu pareigūnu būtų tapęs anksčiau nei 2007 m. balandžio 30 d.
1.6. Nuo įsidarbinimo Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) rajono profesionaliojoje priešgaisrinėje dalyje iki išėjimo į pensiją, pareiškėjas nuolat dirbo toje pačioje priešgaisrinės apsaugos įstaigoje, keitėsi tik jo pareigos bei institucijos pavadinimas. Po 1995 m. sausio 1 d. jis ėjo lygiai tas pačias pareigas, kaip ir laikotarpiu, kuris įskaitytas į pareiškėjo stažą valstybinei pensijai gauti, jo atliekamos funkcijos niekuo nesikeitė, t. y. ginčo laikotarpiu pareiškėjas faktiškai dirbo statutinio pareigūno darbą. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nepagrįstai teigė, kad jis gaisrą gesindavo tik iki atvykstant statutiniams pareigūnams, nes darbuotojai nebuvo skirstomi į sukarintus ir nesukarintus, o visi jie dirbo vienodą darbą.
2. Atsakovas Skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Pareigūnų tarnybos laikas (tarnybos laikui prilyginami laikotarpiai) pareigūnų pensijai skirti įskaitomas vadovaujantis Pensijų įstatymo 6 straipsniu (laikotarpiai po 1995 m. sausio 1 d.) ir 16 straipsnio 3 dalimi (laikotarpiai iki 1995 m. sausio 1 d.). Pagal Pensijų įstatymo 6 straipsnį, pareigūnų tarnybos vidaus reikalų sistemoje laikas pensijai skirti įskaitomas nuo paskyrimo į pareigūno pareigas dienos. Pagal Pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 punktą, į pareigūnų tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) laikas nuo paskyrimo į pareigūno pareigas dienos. Pagal Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 2 punktą, į pareigūnų tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti įskaitomi tik prilyginti, buvę iki 1995 m. sausio 1 d. darbo policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose laikotarpiai Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms, o pagal to paties straipsnio 3 dalies 3 punktą - į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas tik darbo laikas, išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais.
2.2. Skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir prie skundo pridėtus papildomus dokumentus, Sprendimu dėl tarnybos laiko pareiškėjui išsiuntė išsamų paaiškinimą, kodėl nėra teisinio pagrindo perskaičiuoti pareiškėjui paskirtos pareigūnų pensijos dydį, į tarnybos laiką pensijai skirti papildomai įskaitant laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. balandžio 30 d. Skyrius paaiškino, kad iš pateiktų papildomų dokumentų matyti, jog nuo 1994 m. birželio 10 d. pareiškėjas dirbo darbo sutarties pagrindu (duomenys neskelbtini) priešgaisrinėje dalyje, vyresniojo ugniagesio pareigose. Į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitytas darbo laikas nuo 1994 m. birželio 10 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. Statutiniu valstybės tarnautoju (pareigūnu) pareiškėjas tapo 2007 m. gegužės 1 d., kai pradėjo tarnauti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Budinčios pamainos skyrininku. Į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitytas tarnybos laikas nuo 2007 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. balandžio 20 d. Pareiškėjo darbas nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini) priešgaisrinėje dalyje Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo pagrindais neįskaitytas į tarnybos laiką pareigūnų valstybinei pensijai skirti, kaip neatitinkantis Pensijų įstatymo 6 straipsnio nuostatų. Šio laikotarpio įskaitymui Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikytinos, kadangi 16 straipsnyje išvardinti tik tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d., jų sąrašas yra baigtinis ir nėra nurodyta jokių išimčių, kurios leistų darbą pagal darbo sutartį užskaityti po 1995 m. sausio 1 d.
2.3. 2019 m. gegužės 13 d. pareiškėjo pareigūnų pensijos skyrimui pateiktame tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape, kuriame pateikti duomenys apie pareiškėjo tarnybos laikotarpius, įskaitytinus į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti, duomenų apie pareiškėjo minimą tarnybą laikotarpiu nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. balandžio 30 d. nėra. Laikotarpis nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. balandžio 30 d. šiuose tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos duomenyse nenurodytas. Taigi, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba nerado teisinio pagrindo prilyginti pareiškėjo darbo laiko nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. balandžio 30 d. tarnybos laikui pareigūnų pensijai skirti. Pagal pareiškėjo pensijos bylos dokumentų (tarnybos apskaitos ir kt.) duomenis, akivaizdu, kad pareiškėjas vidaus reikalų sistemos pareigūnu paskirtas tik nuo 2007 m. gegužės 1 d.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. VSDFV papildomai pažymėjo, kad pareiškėjas, dėl Sprendimo dėl tarnybos laiko teisėtumo ir pagrįstumo, į VSDFV, kaip privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, nesikreipė, t. y., ginčas dėl šio sprendimo nėra išnagrinėtas VSDFV privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl pareiškėjo skundo teismui reikalavimas panaikinti Sprendimą dėl tarnybos laiko, paliktinas nenagrinėtas.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Departamentas atsiliepime nurodė:
4.1. Valstybė nebuvo įsipareigojusi tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti prilyginti po Pensijų įstatymo įsigaliojimo, t. y. po 1995 m. sausio 1 d., pagal darbo sutartis profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padaliniuose dirbto laiko, todėl nurodytą darbą dirbę asmenys negalėjo įgyti teisėtų lūkesčių, kad jų tarnybos laikui bus prilygintas ir po šio įstatymo įsigaliojimo pagal darbo sutartis dirbtas laikas. Pareiškėjas statutiniu valstybės tarnautoju tapo tik 2007 m. gegužės 1 d., o ne 1995 m. sausio 1 d., todėl pareiškėjo patikslintame skunde nurodytas laikotarpis nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. balandžio 30 d., kai pareiškėjas (duomenys neskelbtini) priešgaisrinėje dalyje dirbo Darbo sutarties įstatymo pagrindais, vadovaujantis Pensijų įstatymo nuostatomis, neįskaitytinas į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti.
4.2. (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesio gelbėtojo darbas, kaip ir kitų Darbo sutarties įstatymo pagrindais dirbusių dar nereformuotų (nesukarintų) profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovų, gaisrininkų, gaisrininkų vairuotojų darbas iki 1994 m. gruodžio 31 d. ir nuo 1995 m. sausio 1 d., juos paskyrus sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, darbo specifika skyrėsi tuo, kad Darbo sutarties įstatymo pagrindais dirbantiems darbuotojams dėl žemesnio parengties lygio buvo nepatikima atlikti aukštos kvalifikacijos reikalaujančius, sudėtingus ekstremalių situacijų likvidavimo ir gelbėjimo darbus. Jiems dažniausiai buvo pavedama vykdyti tik gaisrų gesinimo ir pirminius gelbėjimo darbus. Gaisrą jie gesindavo tik iki atvažiuojant statutiniams pareigūnams, o vėliau jų funkcijos apsiribodavo gaisro plitimo stabdymu. Sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnams keliami aukštesni reikalavimai. Vykstant sukarinimui, jei perkeliami darbuotojai atitikdavo statutiniams pareigūnams keliamus reikalavimus (amžiaus cenzas, nepriekaištinga reputacija, sveikatos būklė ir pan.), jie buvo paskiriami sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais. Taip pat jie dar privalėjo įgyti ir papildomų funkcinių įgūdžių, kurie buvo būtini statutiniams pareigūnams.
4.3. Kadangi (duomenys neskelbtini) priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba buvo reorganizuota (sukarinta) nuo 2007 m. kovo 1 d., pareiškėjas neturėjo galimybės šioje tarnyboje užimti statutinio pareigūno pareigybės iki 2007 m. kovo 1 d. Minėtoje tarnyboje iki šios datos visi budinčių pamainų darbuotojai dirbo pagal darbo sutartis. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1- 79 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pavaldžių įstaigų pareigybių (etatų) pakeitimo sąrašo patvirtinimo“ (duomenys neskelbtini) priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje nuo 2007 m. kovo 1 d. buvo panaikintos pamainos vado, skyrininko, ugniagesio gelbėtojo pagal darbo sutartį pareigybės ir įsteigtos statutinių pareigūnų – pamainos vado, skyrininko, ugniagesio gelbėtojo pareigybės. Tuo pačiu įsakymu buvo panaikinta pareiškėjo J. L. ugniagesio gelbėtojo, pagal darbo sutartį, pareigybė, ir jam buvo pasiūlyta užimti naujai įsteigtą statutinio pareigūno – (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesio gelbėtojo pareigybę.
4.4. Pareiškėjas statutiniu pareigūnu (duomenys neskelbtini) priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje galėjo būti paskirtas tik nuo 2007 m. kovo 1 d. šioje tarnyboje įsteigus ugniagesio gelbėtojo (statutinio pareigūno) pareigybę.
4.5. Pareiškėjas iki 1995 m. sausio 1 d. ėjo (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresniojo ugniagesio pareigas, o nuo 1995 m. sausio 1 d. jis buvo perkeltas į žemesnes tos pačios tarnybos ugniagesio gelbėtojo pareigas. Šių pareigų funkcijos iš esmės nesiskyrė, nes pagrindinė šių pareigybių paskirtis – vykdyti gaisrų gesinimą.
II.
5. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Sprendimą, Sprendimą dėl tarnybos laiko, VSDFV sprendimą ir įpareigojo Skyrių laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. balandžio 30 d. įskaityti į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Teismas taip pat priteisė pareiškėjo J. L. naudai iš atsakovo Skyriaus 906,76 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sprendimų, kuriais buvo atsisakyta įskaityti laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. balandžio 30 d. į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad:
7.1. Pareiškėjas nuo 1994 m. birželio 10 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. dirbo darbo sutarties pagrindu (duomenys neskelbtini) priešgaisrinėje dalyje, vyresniojo ugniagesio pareigose. Nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. balandžio 30 d. pareiškėjas darbo sutarties pagrindu dirbo (duomenys neskelbtini) rajono priešgaisrinėje tarnyboje ugniagesio pareigose.
7.2. Statutiniu valstybės tarnautoju (pareigūnu) pareiškėjas tapo 2007 m. gegužės 1 d., kai pradėjo tarnauti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Budinčios pamainos skyrininku. Tarnyba truko iki 2019 m. balandžio 20 d.
7.3. Nuo įsidarbinimo (duomenys neskelbtini) priešgaisrinėje dalyje 1994 m. birželio 10 d. iki išėjimo į pensiją (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nuolat dirbo toje pačioje priešgaisrinės apsaugos įstaigoje, keitėsi tik jo pareigos bei institucijos pavadinimas.
7.4. Pareiškėjas su 2019 m. gegužės 13 d. prašymu kreipėsi į atsakovą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo.
7.5. Sprendimu Departamento Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos skyrininkui, vidaus tarnybos vyresniajam puskarininkiui J. L. buvo apskaičiuotas ištarnautas laikas: 14 m., 7 mėn., 4 d., už kurį buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija 142,34 Eur per mėnesį.
7.6. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, jį privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka apskundė VSDFV. VSDFV sprendimu pareiškėjo skundo netenkino, pripažindama, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
7.7. VSDFV pareiškėjo papildomai pateiktus dokumentus, persiuntė Utenos skyriui spręsti ar yra pagrindas perskaičiuoti pareigūnų pensijos dydį. Skyrius, papildomai išnagrinėjęs iš VSDFV persiųstus dokumentus, Sprendimu dėl tarnybos laiko nepakeitė savo priimto Sprendimo, paaiškindamas, kad į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitytas darbo laikas nuo 1994 m. birželio 10 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2007 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. balandžio 20 d., o laikotarpis nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. balandžio 30 d. pagrįstai neįtrauktas į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, nes pareiškėjas statutiniu valstybės tarnautoju (pareigūnu) tapo 2007 m. gegužės 1 d.
8. Teismas apžvelgė Pensijų nuostatas (6 str., 12 str. 1 d., 16 str. 3 d. 2 p., 3 p.) ir konstatavo, kad laikotarpiams pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti yra prilyginami asmenų priešgaisrinės apsaugos padaliniuose dirbti laikotarpiai, buvę iki šio įstatymo įsigaliojimo (1995 m. sausio 1 d.), taip pat į tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti įskaitomi priešgaisrinės apsaugos įstaigose, priskiriamose vidaus reikalų įstaigoms, asmenų išdirbti laikotarpiai nuo jų paskyrimo į pareigūno pareigas dienos. Nagrinėjamoje byloje kyla klausimas dėl po Pensijų įstatymo įsigaliojimo asmens darbo priešgaisrinės apsaugos įstaigoje laikotarpio, kurio metu šiam asmeniui nebuvo suteiktas pareigūno statusas, t. y. pareiškėjui į tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti prilyginamus laikotarpius neįskaitytas faktinis tokios tarnybos laikas po šio įstatymo įsigaliojimo datos.
9. Teismas padarė išvadą, kad pagal Pensijų įstatymo reguliavimą susidarė tokia situacija, kai į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti yra įskaičiuotas laikotarpis nuo 1994 m. birželio 10 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. (už darbą pagal darbo sutartį, kai vėliau darbuotojas buvo paskirtas pareigūnu), nuo 2007 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. balandžio 20 d. (už tarnybos laiką), tačiau nėra įskaičiuojamas laikotarpis nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. balandžio 30 d. (už darbą pagal darbo sutartį, kai vėliau darbuotojas buvo paskirtas pareigūnu). Teismas pažymėjo, kad ši situacija susidarė ne dėl nuo pareiškėjo valios priklausiusių priežasčių, nes (duomenys neskelbtini) priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba buvo reorganizuota (sukarinta) nuo 2007 m. kovo 1 d., todėl pareiškėjas neturėjo galimybės šioje tarnyboje užimti statutinio pareigūno pareigybės iki 2007 m. kovo 1 d. Minėtoje tarnyboje iki šios datos visi budinčių pamainų darbuotojai dirbo pagal darbo sutartis.
10. Teismas konstatavo, kad nepriklausomai nuo to, kokį pavadinimą turėjo (duomenys neskelbtini) veikianti priešgaisrinė tarnyba ir kaip teisiškai buvo įforminami pareiškėją ir šią tarnybą siejantys darbo, o vėliau – vidaus tarnybos santykiai, šie santykiai nuo 1994 m. birželio 10 d. iki 2019 m. balandžio 20 d. turėjo nepertraukiamą pobūdį.
11. Atsižvelgęs į teismo posėdyje duotus pareiškėjo paaiškinimus ir liudytojų parodymus apie pareiškėjo vykdytas funkcijas iki 1994 m. gruodžio 31 d. ir po 1995 m. sausio 1 d. iki pat (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės dalies sukarinimo, o taip pat ir vėliau vykdytas funkcijas, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas vykdė vyresniojo ugniagesio, ugniagesio, vėliau skyrininko funkcijas ir visais laikotarpiais dalyvavo gaisrų gesinimuose, gelbėjimo operacijose, įvairių incidentų padarinių likvidavime.
12. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo paaiškinimais ir liudytojų parodymais patvirtintos aplinkybės, kad tiek tarnaudamas (duomenys neskelbtini) priešgaisrinėje dalyje iki jos sukarinimo, tiek ir jau sukarintoje tarnyboje, pareiškėjas visų anksčiau nurodytų laikotarpių metu vykdė tas pačias ugniagesiui, o vėliau skyrininkui priskirtas funkcijas bei dirbo tuos pačius darbus, o byloje nenustatytos aplinkybės, kurios leistų pagrįstai abejoti pareiškėjo paaiškinimais, liudytojų parodymais. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Departamentas paaiškinimuose nurodė, kad iki pat (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės dalies sukarinimo, visi budinčių pamainų darbuotojai dirbo pagal darbo sutartis, todėl akivaizdu, jog pareiškėjas tiek laikotarpiu iki 1994 m. gruodžio 31 d. (vyresniojo ugniagesio pareigose), tiek vėliau nuo 2007 m. gegužės 1 d., kai tapo statutiniu pareigūnu ir užėmė skyrininko pareigas, vykdė tos pačios apimties ir to paties pobūdžio pareigas, kaip ir 1995 m. sausio 1 d. – 2007 m. balandžio 30 d. laikotarpiu, kuriuo jis vykdė ugniagesio pareigas, kurios funkcijomis, apimtimi ir pobūdžiu nesiskyrė.
13. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės dalies sukarinimo reforma užsitęsė ne dėl nuo pareiškėjo valios priklausiusių priežasčių, o dėl valstybėje buvusios finansinės padėties bei esant nustatytai aplinkybei, kad pareiškėjo atliekamas ugniagesio darbas nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. balandžio 30 d., niekuo nesiskyrė nuo 1994 m. birželio 10 d. – 1994 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu vykdytų iš esmės tapačių pareigų, sprendžia, kad skundžiamais sprendimais 1995 m. sausio 1 d. – 2007 m. balandžio 30 d. pareiškėjo dirbtas laikas nepagrįstai buvo neįskaitytas į tarnybos laiką pareigūnų ir karių pensijai gauti.
14. Teismas nusprendė, kad skundžiami sprendimai yra nepagrįsti, todėl naikintini. Panaikinus skundžiamus sprendimus, Skyrius įpareigojamas perskaičiuoti pareiškėjui paskirtos ir mokamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį, bei į tarnybos laiką pareigūnų ir karių pensijai gauti įskaityti laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. balandžio 30 d.
15. Atsakydamas į VSDFV argumentus, kad pareiškėjas dėl Sprendimo dėl tarnybos laiko teisėtumo ir pagrįstumo į VSDFV, kaip privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, nesikreipė, todėl reikalavimas panaikinti Sprendimą dėl tarnybos laiko paliktinas nenagrinėtas, teismas nurodė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą, o vėliau į Fondo valdybą, iš esmės siekė įgyvendinti savo teisę į pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimą, t. y., siekė, kad į tarnybos laiką pareigūnų ir karių pensijai gauti būtų įskaitytas 1995 m. sausio 1 d. – 2007 m. balandžio 30 d. laikotarpis. Skyrius skundžiamu Sprendimu atsisakė tai atlikti, VSDFV, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, sprendimu paliko galioti Sprendimą kaip teisėtą ir pagrįstą. Teismas pažymėjo, jog VSDFV, vadovaudamasi gero administravimo principu, nagrinėdama pareiškėjo skundą dėl ginčo laikotarpio įskaitymo į tarnybos laiką pareigūnų ir karių pensijai gauti, ir priimdama VSDFV sprendimą, turėjo įvertinti pareiškėjo su skundu pateiktus naujus duomenis (jei tokie buvo pateikti), o ne persiųsti gautus dokumentus Skyriui, tuo pačiu konstatuojant, jog Skyriaus sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas. Teismas pabrėžė, kad Skyrius Sprendime dėl tarnybos laiko iš esmės nieko naujo nepasakė, tik detaliau pagrindė savo Sprendimą, t. y. pakartojo savo bei VSDFV principinę nuostatą, jog ginčo laikotarpis negali būti įskaitytas į tarnybos laiką pareigūnų ir karių pensijai gauti, nes pareiškėjas šiuo laikotarpiu dirbo pagal darbo sutartį. Atsižvelgdamas į tai, teismas VSDFV prašymą dalį pareiškėjo skundo palikti nenagrinėtą atmetė.
III.
16. Atsakovas Skyrius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
16.1. Vadovaujantis Pensijų įstatymo nuostatomis ir bylos faktinėmis aplinkybėmis, darbas nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini) priešgaisrinėje dalyje Darbo sutarties įstatymo pagrindais neįskaitytinas į tarnybos laiką pareigūnų valstybinei pensijai skirti kaip neatitinkantis Pensijų įstatymo 6 straipsnio nuostatų. Šio laikotarpio įskaitymui Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikytinos, kadangi 16 straipsnyje išvardinti tik tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d., jų sąrašas yra baigtinis ir nėra nurodyta jokių išimčių, kurios leistų darbą pagal darbo sutartį užskaityti po 1995 m. sausio 1 d.
16.2. 2019 m. gegužės 13 d. pareiškėjo pareigūnų pensijos skyrimui pateiktame tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape, kuriame pateikti duomenys apie pareiškėjo tarnybos laikotarpius, įskaitytinus į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti, duomenų apie pareiškėjo minimą tarnybą nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. balandžio 30 d. laikotarpiu nėra. Laikotarpis nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. balandžio 30 d. šiuose tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos duomenyse nenurodytas.
16.3. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba, nerado teisinio pagrindo prilyginti pareiškėjo darbo laiko nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. balandžio 30 d. tarnybos laikui pareigūnų pensijai skirti. Pagal pareiškėjo pensijos bylos dokumentų (tarnybos apskaitos ir kt.) duomenis, akivaizdu, kad pareiškėjas vidaus reikalų sistemos pareigūnu paskirtas tik nuo 2007 m. gegužės 1 d., todėl Skyrius Sprendimu teisėtai ir pagrįstai paskyrė pareiškėjui pareigūnų pensiją neatsižvelgdamas į 1995 m. sausio 1 d. – 2007 m. balandžio 30 d. laikotarpį, kuomet jis dirbo Darbo sutarties įstatymo pagrindais.
16.4. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje dalyvavusių liudytojų parodymais, neteisingai nustatė, jog nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. balandžio 30 d. pareiškėjas faktiškai nuolatos ir nepertraukiamai iki 1995 m. sausio 1 d., o po šios datos ir iki 2007 m. balandžio 30 d. bei iki pat 2019 m. balandžio 20 d., vykdė priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo įstaigai priskirtas funkcijas: dalyvavo gaisrų gesinimuose, gelbėjimo operacijose, įvairių incidentų padarinių likvidavime.
16.5. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Departamento rašytinius paaiškinimus.
16.6. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2020 m. birželio 17 d. nutartimi nutarė siūlyti teismo pirmininkui bylos nagrinėjimui sudaryti išplėstinę penkių teisėjų kolegiją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1231-1062/2020). Šioje nutartyje nurodoma, kad atsižvelgus į ankstesnę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taikant kilusiam ginčui aktualias teises normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio 2017 m. kovo 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2211-602/2017, 2019 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3890-552/2019) bei siekdama užtikrinti tinkamą Pensijų įstatymo 6 straipsnio ir 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatų aiškinimą ir taikymą, taip pat atkreipdama dėmesį į tai, kad dėl šioje administracinėje byloje keliamų teisinių klausimų procesinis sprendimas gali būti reikšmingas vienodos administracinių teismų praktikos formavimui analogiškose bylose, sprendžia, kad yra pagrindas kreiptis į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininką su siūlymu sudaryti išplėstinę penkių teisėjų kolegiją šiai bylai nagrinėti.
16.7. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2017 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. KT1-N1/2017 pripažino, kad Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą tarnybos laikui pareigūnų pensijai skirti neprilyginamas darbo laikas, po 1995 m. sausio 1 d. pagal darbo sutartis išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, neprieštarauja (neprieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog ginčijamu teisiniu reguliavimu, pagal kurį tarnybos laikui pareigūnų pensijai skirti neprilyginamas darbo laikas, profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais pagal darbo sutartis išdirbtas po 1995 m. sausio 1 d., nesilaikyta iš Konstitucijos, inter alia jos 52 straipsnio, kylančių reikalavimų, įstatymu nustatant pareigūnų ir karių valstybinės pensijos teisinį reguliavimą, paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo ir Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo.
16.8. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, jog pareiškėjas nuolat ir be pertraukų dirbo toje pačioje priešgaisrinės apsaugos įstaigoje, vykdydamas priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo įstaigai priskirtas funkcijas, o keitėsi tik pareiškėjo pareigos bei įstaigos, kurioje jis dirbo pavadinimas ir juridinis statusas, tačiau jo atliekamos funkcijos savo apimtimi ir pobūdžiu nesiskyrė nuo tų funkcijų, kurias pareiškėjas vykdė po 1995 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 20 d., visiškai neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo minėtu nutarimu remiantis kompetentingų specialistų išaiškinimais nustatytas aplinkybes, kad asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis, dėl žemesnio parengties lygio nebuvo patikima atlikti sudėtingų ekstremaliųjų situacijų likvidavimo ir gelbėjimo darbų, kuriems atlikti reikalinga atitinkama kvalifikacija.
16.9. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis tik į bylą iškviestų liudytojų paaiškinimais, nepagrįstai sutapatino priešgaisrinės apsaugos padaliniuose tarnavusių pareigūnų ir juose pagal darbo sutartis dirbusių asmenų vykdytas pareigas ir neteisingai nusprendė, kad pareiškėjas faktiškai nuo 1995 m. sausio 1 d. dirbo statutinio pareigūno darbą, todėl ginčo laikotarpis, t. y. nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. balandžio 30 d., turi būti įskaitytas į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų pensijai gauti.
16.10. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą, pripažinus, kad valstybė nebuvo įsipareigojusi tarnybos laikui pareigūnų pensijai skirti prilyginti po Pensijų įstatymo, kuriuo nustatyta ši pensija, įsigaliojimo (po 1995 m. sausio 1 d.) pagal darbo sutartis profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padaliniuose dirbto laiko, pagal darbo sutartį darbą dirbusiam pareiškėjui negalėjus įgyti teisėtų lūkesčių, kad jo tarnybos laikui bus prilygintas ir po Pensijų įstatymo įsigaliojimo pagal darbo sutartis dirbtas laikas, egzistuojant esminiams priešgaisrinės apsaugos padaliniuose tarnavusių pareigūnų ir juose pagal darbo sutartis dirbusių asmenų teisinio statuso skirtumams, nesant asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo, pareiškėjo skundas dėl skundžiamų sprendimų panaikinimo ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atmestinas kaip nepagrįstas.
16.11. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-2211-602/2017 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-3890-822/2019, kuriose, Skyriaus nuomone, teisines pasekmes sukelia tik šiose bylose dalyvaujančioms proceso šalims ir negali būti vertinama kaip teisminis precedentas nagrinėjamos bylos atžvilgiu, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarime pateiktų išaiškinimų ir Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyto teisinio reglamentavimo pirmosios instancijos teismas visiškai nepaisė.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. VSDFV atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
19. Nagrinėjamoje byloje ginčas byloje kilo dėl pensijos perskaičiavimo ir laikotarpio 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. balandžio 30 d. įskaitymo į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti, ginčijant Skyriaus ir VSDFV sprendimus, kuriais pareiškėjo prašymai buvo atmesti.
20. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktais teisės taikymo išaiškinimais, padarė išvadą, kad skundžiami Skyriaus ir VSDFV sprendimai yra nepagrįsti, todėl naikintini. Atsižvelgęs į tai, teismas įpareigojo Skyrių perskaičiuoti pareiškėjui paskirtos ir mokamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį, bei į tarnybos laiką pareigūnų ir karių pensijai gauti įskaityti laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. balandžio 30 d.
21. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje, inter alia 3 punkte nustatytą teisinį reguliavimą bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarime pateiktus išaiškinimus.
22. Pagal oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas valstybinės pensijos savo prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, taip pat nuo kitų valstybinių socialinio draudimo pensijų: jos yra mokamos iš valstybės biudžeto, skiriamos asmenims už atliktą tarnybą ar nuopelnus Lietuvos valstybei, taip pat kaip kompensacija įstatyme nurodytiems nukentėjusiesiems asmenims (inter alia Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d., 2015 m. gegužės 6 d., 2016 m. birželio 20 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog įstatymų leidėjo diskrecija nustatant valstybinių pensijų skyrimą yra platesnė nei reglamentuojant kitas pensijas, jų skyrimo sąlygos gali būti labai įvairios ir priklausyti inter alia nuo tarnybos ypatumų, ekonominių valstybės išgalių (inter alia 2008 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gegužės 6 d., 2016 m. sausio 26 d. nutarimai); įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, gali nustatyti ir tam tikrus atvejus, kada valstybinė pensija asmeniui neskiriama (esant įstatyme numatytoms aplinkybėms), taip pat kada paskirtoji valstybinė pensija nebemokama (inter alia 2007 m. spalio 22 d., 2010 m. birželio 29 d., 2016 m. sausio 26 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme įtvirtintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos paskirtis yra inter alia atlyginti už sudėtingą, atsakingą, dažnai rizikingą ir pavojingą asmens tarnybą valstybei (inter alia 2008 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gegužės 6 d., 2016 m. birželio 20 d. nutarimai); įstatymu nustačius tokią valstybinę pensiją, jos skyrimas ir gavimas turi būti siejamas būtent su asmens tarnyba Lietuvos valstybei (2013 m. vasario 22 d., 2015 m. gegužės 6 d., 2016 m. sausio 26 d. nutarimai). Valstybinių pensijų ypatumai leidžia įstatymų leidėjui, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir paisant Konstitucijos normų bei principų, nustatyti atitinkamas šios pensijos skyrimo sąlygas (inter alia 2008 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gegužės 6 d., 2016 m. birželio 20 d. nutarimai). Šių pensijų gavimas siejamas ne su nustatyto dydžio pensijų socialinio draudimo įmokomis, o su atitinkamu asmens statusu (tarnyba, nuopelnais valstybei ar kitomis aplinkybėmis, nuo kurių priklauso valstybinės pensijos skyrimas) (2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas).
23. Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutarime pažymėta, kad įstatymų leidėjas, reglamentuodamas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą, turi apibrėžti, be kita ko, tarnybos laiką, būtiną šiai valstybinei pensijai skirti; šiam laikui gali būti prilyginti ir tam tikri kiti su tarnyba susiję laikotarpiai; nustatydamas šį teisinį reguliavimą ir paisydamas Konstitucijos, įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją: atsižvelgdamas į reikšmingas aplinkybes, jis, be kita ko, gali nustatyti ir tam tikrų ypatumų turintį atskirų statutinių valstybės institucijų pareigūnų tarnybos laiko, būtino pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, apskaičiavimo, taip pat kitų laikotarpių prilyginimo šiam laikui teisinį reguliavimą.
24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog Pensijų įstatymu numatyta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą yra viena iš vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo priemonių, papildoma socialinė apsauga, kuri taikoma statutiniams valstybės tarnautojams ir kariams, ir šiuo požiūriu įstatymais išskiria juos iš kitų valstybės tarnautojų ar darbuotojų tokiu būdu kompensuodama už tarnybos ypatumus; taip pat pasisakęs dėl tarnybos laiko pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti ir vidaus tarnybos stažo santykio: Pensijų įstatymo 6 straipsnyje numatytas tarnybos laikas valstybinei pensijai skirti bei Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnyje numatytas vidaus tarnybos stažas nėra tapačios sąvokos, tai viena nuo kitos nepriklausančios kategorijos, numatytos skirtingoms teisinėms situacijoms ir teisiškai savarankiškiems teisiniams santykiams. Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnis nėra specialioji teisės norma Pensijų įstatymo 6 straipsnio atžvilgiu. Apskaičiuojant pareigūnų ir karių tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti turi būti vadovaujamasi Pensijų įstatymu bei jį detalizuojančiais poįstatyminiais teisės aktais, o nustatant vidaus tarnybos stažą – Vidaus tarnybos statutu (išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1477/2011, Administracinė jurisprudencija, 2011, 22, p. 193–212).
25. Pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo numatyta, jog vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, muitinės sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnams ir kariams į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) laikas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos.
26. Ginčo teisiniams santykiams aktualioje Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmenims, priimtiems tarnauti šioje dalyje nurodytų institucijų pareigūnais ir kariais, „tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami šie laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d.: <...> 3) darbo laikas, išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais <...>“. Taigi pagal Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktą tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti neprilyginamas darbo laikas, po 1995 m. sausio 1 d. išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais.
27. Konstitucinis Teismas įvertino Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto atitiktį Konstitucijai ir 2017 m. sausio 25 d. nutarime pripažino, jog Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti neprilyginamas darbo laikas, po 1995 m. sausio 1 d. pagal darbo sutartis išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, neprieštarauja (neprieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
28. Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas išaiškino, jog Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto teisiniu reguliavimu apibrėžiant tarnybos laiką, būtiną pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, laikytasi iš Konstitucijos, inter alia jos 52 straipsnio, kylančio reikalavimo įstatymu nustatytą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją sieti būtent su asmens tarnyba Lietuvos valstybei ir, naudojantis įstatymų leidėjo diskrecija, šiam laikui prilyginti tam tikrus kitus su tarnyba susijusius laikotarpius, buvo įgyvendintas valstybės prisiimtas įsipareigojimas į tarnybos stažą, reikalingą pensijai už tarnybą skirti, įskaityti iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo pagal darbo sutartis profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais išdirbtą darbo laiką, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, ir buvo užtikrinti atitinkami asmenų teisėti lūkesčiai. Konstitucinis Teismas nurodė, jog valstybė nebuvo įsipareigojusi tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti prilyginti po Pensijų įstatymo, kuriuo nustatyta ši pensija, įsigaliojimo, t. y. po 1995 m. sausio 1 d., pagal darbo sutartis profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padaliniuose dirbto laiko, taigi nurodytą darbą dirbę asmenys negalėjo įgyti teisėtų lūkesčių, kad jų tarnybos laikui bus prilygintas ir po Pensijų įstatymo įsigaliojimo pagal darbo sutartis dirbtas laikas. Pažymėta ir tai, kad priešgaisrinės apsaugos padaliniuose tarnavusių pareigūnų ir juose pagal darbo sutartis dirbusių asmenų teisinio statuso skirtumai yra objektyvus pagrindas apibrėžiant tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti asmenis, tam tikrą laiką po 1995 m. sausio 1 d. priešgaisrinės apsaugos padaliniuose dirbusius pagal darbo sutartis (vėliau paskirtus priešgaisrinės apsaugos pareigūnais), ir asmenis, atitinkamu metu tarnavusius priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, traktuoti skirtingai. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas, apklausęs specialistus, nustatė, jog 1995 m. sausio 1 d. yra Pensijų įstatymo įsigaliojimo data, kuri nėra susijusi su profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių pertvarka (jos pabaiga).
29. Konstitucijos 107 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami. <…> Konstitucinio Teismo aktuose yra aiškinamos Konstitucijos nuostatos – normos bei principai. Juose yra kuriama ir plėtojama oficiali konstitucinė doktrina. Visi teisę kuriantys ir taikantys subjektai, įskaitant ir teismus, taikydami Konstituciją privalo paisyti oficialios konstitucinės doktrinos, jie negali aiškinti Konstitucijos nuostatų kitaip, nei savo aktuose yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas. Priešingu atveju būtų pažeistas konstitucinis principas, kad įgaliojimus oficialiai aiškinti Konstituciją turi tik Konstitucinis Teismas, būtų nepaisoma Konstitucijos viršenybės, būtų sudarytos prielaidos nesuderinamumams teisės sistemoje atsirasti. <…> Taigi pagal Konstituciją visi Konstitucinio Teismo aktai, kuriuose aiškinama Konstitucija – formuluojama oficiali konstitucinė doktrina, savo turiniu saisto ir teisę kuriančias, ir teisę taikančias institucijas (pareigūnus), neišskiriant nė bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 20 d. sprendimas). Konstitucinio Teismo teisinė pozicija (ratio decidendi) atitinkamose konstitucinės justicijos bylose turi precedento reikšmę (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimas).
30. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A-667-1062/2021; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-684-552/2021), skirtoje Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto aiškinimui ir laikotarpių po 1995 m. sausio 1 d. įskaitymui į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, pasisakoma, jog Konstitucinis Teismas 2017 m. sausio 25 d. nutarime išaiškino, kad Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto teisiniu reguliavimu apibrėžiant tarnybos laiką, būtiną pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, laikytasi iš Konstitucijos, inter alia jos 52 straipsnio, kylančio reikalavimo įstatymu nustatytą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją sieti būtent su asmens tarnyba Lietuvos valstybei ir, naudojantis įstatymų leidėjo diskrecija, šiam laikui prilyginti tam tikrus kitus su tarnyba susijusius laikotarpius, buvo įgyvendintas valstybės prisiimtas įsipareigojimas į tarnybos stažą, reikalingą pensijai už tarnybą skirti, įskaityti iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo pagal darbo sutartis profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais išdirbtą darbo laiką, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, ir buvo užtikrinti atitinkami asmenų teisėti lūkesčiai. Konstitucinis Teismas nurodė, jog valstybė nebuvo įsipareigojusi tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti prilyginti po Pensijų įstatymo, kuriuo nustatyta ši pensija, įsigaliojimo, t. y. po 1995 m. sausio 1 d., pagal darbo sutartis profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padaliniuose dirbto laiko, taigi nurodytą darbą dirbę asmenys negalėjo įgyti teisėtų lūkesčių, kad jų tarnybos laikui bus prilygintas ir po Pensijų įstatymo įsigaliojimo pagal darbo sutartis dirbtas laikas. Pažymėta ir tai, kad priešgaisrinės apsaugos padaliniuose tarnavusių pareigūnų ir juose pagal darbo sutartis dirbusių asmenų teisinio statuso skirtumai yra objektyvus pagrindas apibrėžiant tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti asmenis, tam tikrą laiką po 1995 m. sausio 1 d. priešgaisrinės apsaugos padaliniuose dirbusius pagal darbo sutartis (vėliau paskirtus priešgaisrinės apsaugos pareigūnais), ir asmenis, atitinkamu metu tarnavusius priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, traktuoti skirtingai. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas, apklausęs specialistus, nustatė, jog 1995 m. sausio 1 d. yra Pensijų įstatymo įsigaliojimo data, kuri nėra susijusi su profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių pertvarka (jos pabaiga).
31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs ir dėl kitokio Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto, reglamentuojančio laikotarpį, prilyginamą tarnybos laikui pensijai skirti, aiškinimo ir taikymo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2211-602/2017, 2019 m. balandžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3890-552/2019, 2020 m. kovo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-591-602/2020 buvo laikomasi pozicijos, kad ir vėlesniais laikotarpiais, t. y. po 1995 m. sausio 1 d. priešgaisrinės apsaugos padaliniuose pagal darbo sutartis dirbę asmenys vertinami kaip esantys toje pačioje padėtyje su asmenimis, tarnavusiais minėtose pareigose iki 1995 m. sausio 1 d., ir tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami ne tik laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d., bet ir laikotarpiai, buvę ir po 1995 m. sausio 1 d. Tokia išvada buvo daroma atsižvelgiant į tai, kad priešgaisrinės apsaugos įstaigos buvo reorganizuotos ir sukarintos skirtingu laiku ir ši aplinkybė visiškai nepriklausė nuo pareigūnų valios, nors visą laikotarpį pareiškėjai faktiškai dirbo statutinio pareigūno darbą, o vykdoma tarnyba minėtu laikotarpiu niekuo nesiskyrė nuo iki 1995 m. sausio 1 d. vykdytos tarnybos. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime tenkindamas pareiškėjo skundą, būtent ir vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2211-602/2017.
32. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla reikalavimas, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai turi būti kuriami, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina. Be to, administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą). Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą, remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2898-575/2016; Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.).
33. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus precedento reikšmę turintį teismo sprendimą; ir kt. (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).
34. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Administracinėje byloje Nr.A-667-1062/2021 išplėstinė teisėjų kolegija suteikė naują aiškią administracinių teismų praktikos kryptį vertinant situacijas dėl pagal Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktą nustatomo laikotarpio, prilyginamo tarnybos laikui pensijai skirti, įskaitymo į tarnybos laiką pensijai skirti. Šioje byloje teisėjų kolegija nemato pagrindo nesivadovauti administracinėje byloje Nr.A-667-1062/2021 suformuotomis taisyklėmis, nes tai yra naujausias teismo precedentas analogiškoje byloje, priimtas išplėstinės teisėjų kolegijos ir skirtas teismų praktikos šioje srityje suvienodinimui. Dėl tos pačios priežasties teisėjų kolegija nesiremia administracinėse bylose Nr. A-2211-602/2017, Nr. A-3890-552/2019 ir Nr. eA-591-602/2020 anksčiau suformuotais precedentais.
35. Vadovaudamasi Konstitucinio Teismo doktrina valstybinių pensijų klausimais ir Konstitucinio Teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarimu, bei administracinių bylų praktika, teisėjų kolegija pripažįsta, jog Skyrius, atsisakydamas įskaityti į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti laikotarpį po 1995 m. sausio 1 d., kai pareiškėjas pagal darbo sutartį toliau dirbo priešgaisrinės apsaugos padaliniuose, tinkamai taikė Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktą. Byloje nagrinėjamu atveju pareiškėjo darbo laikotarpio nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2007 m. balandžio 30 d. nebuvo pagrindo įskaityti į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti, byloje nėra nustatyta ypatingų aplinkybių, dėl kurių toks sprendimas būtų nepagrįstas. Dėl to skundžiamų Skyriaus ir VSDFV sprendimų nėra pagrindo laikyti nepagrįstais ar neteisėtais.
36. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmetamas, pareiškėjas neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
37. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, priėmė sprendimą, kuris negali būti laikomas teisėtu, dėl ko atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas: pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus (juridinis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyrius pasibaigė dėl reorganizavimo) apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo J. L. skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Skirgailė Žalimienė