Civilinė byla Nr. e2-429-775/2026

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00444-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38;

2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.1

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė,

sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, Reginai Mockevičienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui D. B. ir advokatui Mariui Liatukui,

atsakovams J. J. ir K. J.,

atsakovų  ir trečiojo asmens UAB „Cerera foods“ atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PLUNGĖS LAGŪNA“ ieškinį atsakovams J. J., K. J. ir M. J. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Cerera foods“,

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „PLUNGĖS LAGŪNA“ (toliau – ieškovė) prašo priteisti solidariai iš atsakovų J. J., K. J. ir M. J. (toliau – atsakovai) 1 424 907,67 Eur sumą bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (el. b. l. 1–6, 1 t.). Ieškovė nurodė, kad ginčas kilo dėl to, jog ieškovė UAB „PLUNGĖS LAGŪNA“, sudarydama 2021 m. spalio 7 d. taikos sutartį, atleido atsakovus nuo 1 424 907,67 Eur skolos pagal paskolos sutartis, manydama, jog tarp šalių nebėra jokių tarpusavio pretenzijų. Tačiau paaiškėjo, kad atsakovai dar iki taikos sutarties sudarymo žinojo apie galimus rangos darbų defektus ir planuojamą 153 315,91 Eur reikalavimą ieškovei pagal kitą anksčiau tarp šalių sudarytą rangos sutartį, bet šios esminės informacijos sąmoningai neatskleidė. Ieškovės teigimu, toks atsakovų nesąžiningas elgesys ir informacijos nuslėpimas lėmė taikos sutarties sudarymą ieškovei nepalankiomis sąlygomis, todėl ji patyrė žalą, lygią atleistos skolos sumai, kurią ir prašo atlyginti.

2.       Atsakovai byloje pateikė atsiliepimą (el. b. l. 27–33, 2t.), kuriuo nesutinka su pareikštu ieškiniu. Paaiškino, jog taikos sutartimi buvo galutinai ir visiškai išspręsti tik iš paskolos sutarčių kylantys teisiniai santykiai, ši sutartis buvo patvirtinta įsiteisėjusia teismo nutartimi ir turi res judicata galią, o atsakovė, sudariusi taikos sutartį, tinkamai ir laiku grąžino visą paskolos likutį bei sumokėjo sutartas 8 procentų palūkanas, todėl visi reikalavimai pagal paskolos sutartis buvo visiškai įvykdyti ir pasibaigė. Atsakovų teigimu, rangos sutarties pagrindu kylantys ginčai dėl statybos darbų defektų yra savarankiški, nesusiję su paskolos ar taikos sutarties santykiais, todėl negali būti pagrindas reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Be to, ieškovė neįrodė nei apgaulės, nei atsakovų neteisėtų veiksmų, nei realios žalos, o didžiąją reikalaujamos sumos dalį sudaro delspinigiai, kurių ieškovas pats sąmoningai atsisakė sudarydamas taikos sutartį ir kuriems taikomas ieškinio senaties terminas. Atsakovai taip pat nurodo, kad ieškovė, žinodama apie galimus statybos darbų defektus dar 2022 metų pradžioje, praleido įstatyme nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti, todėl ieškinys yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Ieškinys atmestinas.

3.       Byloje nustatyta, kad ieškovė 2017 m. spalio 18 d. trijų sutarčių pagrindu buvo suteikęs atsakovams J. J., jos sutuoktiniui K. J. ir jų sūnui M. J., kaip fiziniams asmenims paskolas (iš viso 650 000 Eur), kuriomis minėti asmenys finansavo UAB „Cerera foods“ veiklai pradėti reikalingų gamybinių pastatų statybą bei įrengimų įsigijimą (el. b. l. 7–29, 1 t.). Paskolos buvo suteiktos 1 metų terminui. Siekiant užtikrinti tinkamą paskolų grąžinimą hipotekos sandoriais buvo įkeistas atsakovams priklausantis asmeninis nekilnojamasis turtas. Taip pat UAB „Cerera foods“ vienas iš akcininkų, atsakovas K. J. perleido 20 % UAB „Cerera foods“ akcijų UAB „PLUNGĖS LAGŪNA“ vienam iš akcininkų M. B. su galimybe akcijas atpirkti kai ir jei paskolos bus grąžintos tinkamai ir laiku.

4.       Atsakovai paskolų negrąžino, todėl ieškovė pradėjo skaičiuoti palūkanas ir delspinigius (el. b. l. 47–109, 1 t.).

5.       Ieškovė UAB „PLUNGĖS LAGŪNA“ 2021 m. spalio 7 d. su atsakovais J. J., K. J. ir M. J. ir jiems priklausančia bendrove UAB „Cerera foods“ sudarė Taikos sutartį, pagal kurią ieškovė atleido atsakovus nuo 1 424 907,67 Eur įsiskolinimo pagal šalių 2017 m. spalio 18 d. sudarytas tris paskolos sutartis (el. b. l. 30–33, 1 t., b. l. 122–143, 2 t.). Taikos sutartis buvo patvirtinta įsiteisėjusia 2021 m. spalio 28 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-3824-514/2021 (el. b. l. 34–38, 1 t.) bei buvo pilnai įvykdyta, atsakovas K. J. vėl tapo 20 % UAB „Cerera foods“ akcininku ( el. b. l. 39–46, 1 t.).

6.       2022 m. vasario 8 d. Kauno apylinkės teismas priėmė nuosprendį baudžiamoje byloje Nr. 1-507-1108/2022, kuriuo M. B. buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje (el. b. l. 54–102, 2 t.). 2022 m. kovo 3 d. Kauno apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą, kuriuo iš V. T. UAB „Cerera foods“ naudai išieškoma 231 026,53 Eur (el. b. l. 53, 2 t.).

7.       2021 m. vasario 13 d. užsakovės UAB „Cerera“ užsakymu buvo atlikta gamybos paskirties pastato su administracine dalimi adresu Kertupio g. 20B, Neveronys, Kauno rajonas, termovizinė ataskaita (el. b. l. 110–185, 1 t.). 2022 m. sausio 27 d.  UAB „Cerera foods“ ieškovei pateikė pretenziją dėl ieškovės pagal 2016 m. birželio 9 d. rekonstravimo darbų sutartį Nr. 20160711 atliktų darbų defektų ištaisymo (el. b. l. 187, 1 t. ). 2022 m. vasario 1 d. ieškovė atsako į pretenziją ir sutinka atlikti objekto apžiūrą (el. b. l. 154, 2 t.). 2022 m. vasario 23 d. ieškovės darbuotojas tariasi atvažiuoti pažiūrėti trūkumus į vietą (el. b. l. 155, 2 t.). 2022 m. kovo 17 d. ieškovė raštu atsakė į 2022 m. sausio 27 d. UAB „Cerera foods“ raštą ir įsipareigojo iki 2022 m. balandžio 15 d. iš dalies ištaisyti defektus, su kita dalimi – nesutiko (el. b. l. 160–162, 2 t.). 2022 m. balandžio mėn. buvo sudaryta rangos darbų defektų šalinimo lokalinė sąmata 153 315,91 Eur sumai. (el. b. l. 188–192, 1 t.). 2022 m. birželio 28 d. el. laiškas dėl bėgančio vandens į gamybos patalpas po trapo remonto, ieškovė sutinka atsiųsti savo darbuotojus (el. b. l. 155, 2 t.). 2022 m. rugpjūčio 29 d. UAB „Cerera foods“ pateikė ieškovei pretenziją, kad pagal rangos sutartį pastatytas pastatas išsisandarino ir neatitinka jam keliamų reikalavimų. Preliminari defektų šalinimo kaina 153 315,91 Eur. Todėl prašo neatlygintinai pašalinti defektus arba bus teikiamas ieškinys teismui dėl darbų kainos sumažinimo (el. b. l. 186, 1 t.). 2022 m. rugsėjo 27 d. ieškovės darbuotojas praneša, kad atvažiuos aptarti keletą sprendimų dėl tvarkymo (el. b. l. 156, 2 t.). 2022 m. gruodžio 1–2, 8 d. tariamasi dėl elektros kabelių pajungimo, trinkelių tvarkymo (el. b. l. 157–159, 2 t.). 2023 m. sausio 5 d. pateiktas ieškinys teismui ir užvesta byla ieškovei e2-47-555/2026 dėl 153 315,91 Eur sumos priteisimo iš ieškovės, sumažinant atliktų darbų kainą (el. b. l. 193–196, 1 t.).

8.       Ieškovė teigia, kad atsakovai dar iki 2021 m. spalio 7 d. taikos  sutarties sudarymo žinojo apie rangos defektus, tačiau nesąžiningai apie juos nutylėjo ir tik po to, kai buvo sudaryta taikos sutartis, kuria atsakovai buvo atleisti nuo beveik 1,5 mln. Eur skolos, pareiškė 153 315,91 Eur dydžio reikalavimą ieškovei. Atsakovai elgėsi nesąžiningai, nes jeigu ieškovas būtų žinojęs apie atsakovų ketinamą pareikšti tokį reikalavimą ieškovei, ieškovė taikos sutarties nebūtų sudariusi ir nebūtų atleidusi atsakovus nuo beveik 1,5 mln. Eur prievolės. Dėl tokių atsakovų nesąžiningų veiksmų bei apgaulės ieškovė reiškia ieškinį dėl žalos iš atsakovų atlyginimo, jiems nuslėpus nuo ieškovės taikos sutarties sudarymui esminę informaciją.

Dėl žalos atlyginimo priteisimo 

9.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.163 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalys privalo elgtis sąžiningai ir esant ikisutartiniams santykiams. Pagal CK 6.163 straipsnio 4 dalį šalys privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. Atitinkamai šalis, kuri pradeda derybas dėl sutarties sudarymo ar derasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.163 straipsnio 3 dalis).

10.       Visų pirma, nagrinėjamoje byloje ieškovei tenka pareiga įrodyti neteisėtus atsakovų veiksmus, jų nesąžiningumą bei apgaulę ikisutartinių santykių metu. Vertinant šią civilinės atsakomybės taikymo sąlygą, būtina nustatyti, ar atsakovai, pradėdami derybas ir sudarydami taikos sutartį, veikė sąžiningai, ar nepažeidė pareigos atskleisti ieškovei jiems žinomą esminę informaciją. Tuo tikslu pirmiausia turi būti atskleisti tikrieji šalių ketinimai sudarant taikos sutartį, įvertinta taikos sutarties turinio apimtis bei nustatyta, dėl kokių konkrečių teisių ir pareigų šalys susitarė, taip pat ar ieškovė galėjo pagrįstai suprasti, jog taikos sutartimi yra išsprendžiami ir kiti, ne joje aiškiai nurodyti, iš rangos sutarties kylantys teisiniai santykiai.

11.       CK 6.193 straipsnis numato, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

12.       Analizuojant šalių taikos sutarties sąlygas, nustatyta, kad šalys sutartyje pirmiausia nurodė, į ką atsižvelgdamos jos ketina sudaryti taikos sutartį, t. y. išvardino visas paskolų bei su jų užtikrinimu susijusias sutartis ir punkte (H) nurodė, jog „šalys siekia taikiai išspręsti įsiskolinimo bei papildomai pagal paskolos sutartis toliau skaičiuotinų palūkanų ir delspinigių grąžinimo klausimą, paskolos gavėjams solidariai įsipareigojant padengti visą paskolos likutį (251 000 Eur) ir dalį palūkanų šios taikos sutarties nustatyta tvarka ir terminais, o paskolos davėjui įsipareigojant atsisakyti reikalavimo į likusią dalį palūkanų, delspinigius, baudas paskolos gavėjams tinkamai ir laiku įvykdžius įsipareigojimus pagal šią taikos sutartį“. Taikos sutarties (I) punkte nurodyta, kad šalys, siekdamos „abipusių nuolaidų būdu taikiai užbaigti visus klausimus, susijusius su paskolos sutarčių vykdymu, ir užkirsti kelią ateityje tarp šalių iš paskolos sutarčių kilti naujiems teisminiams ir neteisminiams ginčams, susitarė taip...“. Taigi, iš taikos sutarties preambulės bei (H) ir (I) punktų aiškiai matyti, kad šalys išsamiai identifikavo konkrečias paskolos sutartis ir su jomis susijusius užtikrinimo sandorius; buvo įvardytas konkretus ginčo objektas – įsiskolinimas pagal paskolos sutartis, palūkanos, delspinigiai, baudos; aiškiai apibrėžtas taikos sutarties tikslas – taikiai išspręsti ginčus, susijusius su paskolos sutarčių vykdymu, bei užkirsti kelią naujiems ginčams, kylantiems būtent iš paskolos sutarčių. Nė vienoje taikos sutarties dalyje nėra minima rangos sutartis, kaip taikos sutarties dalykas, dėl iš kurios kylančių reikalavimų šalys taip pat siekia susitarti. Tai leidžia daryti išvadą, kad taikos sutarties dalykas yra siauras ir apibrėžtas, o jos taikymo ribos – aiškiai susietos tik su paskolos teisiniais santykiais.

13.       Ieškovė, reikšdama ieškinį, remiasi taikos sutarties 6 punktu, kuris numato, jog „šalys patvirtina, kad paskolos gavėjams tinkamai ir laiku įvykdžius šioje taikos sutartyje įvardintas prievoles, šalių įsipareigojimai pagal paskolos sutartis ir šią taikos sutartį bus visiškai įvykdyti ir baigti, ir visi šalių reikalavimai, susiję su iš paskolos sutarčių kylančiomis sutartinėmis prievolėmis ir bet kokios žalos/nuostolių atlyginimu bus patenkinti bei finansinių ar kitokio pobūdžio turtinių ir neturtinių pretenzijų šalys viena kitai nebeturės“. Tačiau teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir tikruosius šalių ketinimus, nesutinka su šio punkto ieškovės atstovo interpretavimu, kad jis apima bendrai visus ginčus ir reikalavimus. Šio punkto pradžioje aiškiai įvardijama sąsaja su paskolos sutartimis – kalbama apie įsipareigojimų pagal paskolos sutartis įvykdymą. Žalos ir nuostolių atlyginimas minimas kaip tęsinys, logiškai ir gramatiškai susietas su prieš tai esančia nuostata apie iš paskolos sutarčių kylančias prievoles, todėl formuluotė „bet kokios žalos/nuostolių“ nėra savarankiška, o apibūdina galimus reikalavimus, kylančius būtent iš paskolos sutarčių vykdymo ar nevykdymo (pvz., dėl netinkamo atsiskaitymo, pavėluoto mokėjimo ir pan.). Taigi, teismo aiškinimu, ši nuostata neplečia taikos sutarties dalyko, o tik užbaigia visus galimus išvestinius reikalavimus, susijusius su paskolos santykiais. Nuostata, kad šalys „finansinių ar kitokio pobūdžio turtinių ir neturtinių pretenzijų viena kitai nebeturės“, taip pat turi būti aiškinama to paties punkto ir visos sutarties kontekste, atsižvelgiant į tai, kad taikos sutartimi nebuvo reguliuojami jokie kiti santykiai.

14.       Pažymėtina ir tai, kad tarp šalių taikos sutarties sudarymo metu nebuvo jokių kitų sandorių – tik trys paskolos sutartys ir 2016 m. liepos 11 d. rangos sutartis, kuri buvo užbaigta 2018 metais ir iki taikos sutarties sudarymo, t. y. garantiniu laikotarpiu, tik buvo taisomi vis naujai nustatomi rangos darbų defektai, todėl jei šalys būtų tikrai taręsi ir dėl atsakovų atsisakymo nuo savo reikalavimų, kylančių iš šios rangos sutarties, tai ieškovės advokatai, ruošdami taikos sutarties tekstą ir būtų aiškiai bei nedviprasmiškai įvardiję šią rangos sutartį, o ne apibrėžę žalos/nuostolių reikalavimus apibendrintai. Todėl konstatuotina, kad reikalavimai, kylantys iš rangos sutarties, nebuvo taikos sutarties objektas ir negalėjo būti ja panaikinti. Ieškovės pozicija, jog taikos sutarties 6 punktas apima ir su paskolos sutartimis nesusijusius reikalavimus, yra teisiškai nepagrįsta.

15.       Šalių sudarytas taikos susitarimas neapėmė atsakovų reikalavimų, kylančių iš rangos sutarties, ką patvirtina ir bylos faktinės aplinkybės. Tiek iki taikos sutarties sudarymo, tiek ir po jos sudarymo ieškovė ir toliau vykdė rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus – šalino nustatytus statybos darbų defektus, nė karto neatsisakė to daryti ir nenurodė atsakovams, jog sudarius taikos sutartį visi ginčai, įskaitant ir susijusius su rangos sutartimi, yra galutinai ir visiškai išspręsti. Tokie ieškovės veiksmai patvirtina, kad ir pati ieškovė taikos sutarties nelaikė pagrindu nutraukti ar paneigti savo garantinius įsipareigojimus. Be to, 2026 m. sausio 26 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovas taip pat patvirtino, jog sudarius taikos sutartį ieškovė nebuvo atleista nuo garantinių įsipareigojimų UAB „Cerera foods“ atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Cerera foods“ pareikštas ieškinys dėl rangos darbų kainos sumažinimo yra tiesiogiai susijęs su ieškovės garantinių įsipareigojimų vykdymu, t. y. su jos atsisakymu šalinti užsakovės nustatytus statybos darbų defektus, darytina išvada, jog atsakovų veiksmuose nėra nustatyta nei nesąžiningumo, nei apgaulės požymių. UAB „Cerera foods“, kaip rangos darbų užsakovė, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendino jai priklausančią teisę reikalauti statybos darbų defektų pašalinimo arba, alternatyviai, prašyti sumažinti rangos sutarties kainą. Tokie veiksmai savaime negali būti laikomi informacijos slėpimu ar nesąžiningu elgesiu, nes jie atitinka įstatyme įtvirtintas užsakovo teises ir yra reakcija į rangovo atsisakymą vykdyti garantinius įsipareigojimus.

16.       Pažymėtina, kad nuo 2018 metų ieškovė nuolat taisė atliktų rangos darbų defektus, ir iki tam tikro momento dėl to tarp šalių ginčų nekilo. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovas K. J., pastate visą laiką buvo nustatoma sandarumo problema, tačiau siekiant tiksliai identifikuoti konkrečias nesandarias vietas, 2021 m. vasario 13 d. užsakovės UAB „Cerera“ iniciatyva buvo atlikta gamybos paskirties pastato su administracine dalimi, esančio adresu Kertupio g. 20B, Neveronys, Kauno rajonas, termovizinė patikra (el. b. l. 110–185, 1 t.). Šios patikros metu buvo nustatytos galimos pralaidumo vietos, tačiau ataskaita turėjo trūkumų, kadangi tyrimo metu nebuvo sukeltas reikiamas slėgis, todėl ji neleido tiksliai įvertinti defektų masto ir jų šalinimo apimties. 

17.       Teismo nuomone, svarbu pažymėti ir tai, kad lokalinė statybos defektų šalinimo sąmata, kurios vertė siekia 153 315,91 Eur, buvo sudaryta tik 2022 m. balandžio mėnesį, t. y. praėjus reikšmingam laikotarpiui po taikos sutarties sudarymo. Tuo tarpu realus pagrindas kreiptis į teismą su ieškiniu atsirado tik 2022 m. gruodžio mėnesį, kai ieškovė galutinai atsisakė šalinti nustatytus defektus.

18.       Įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes bei byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad sudarant taikos sutartį, UAB „Cerera foods“ nors ir žinojo apie tam tikrus pastato sandarumo trūkumus, tačiau tuo metu neturėjo objektyvios galimybės įvertinti nei galimų defektų šalinimo kaštų dydžio, nei to, jog ateityje ieškovė atsisakys vykdyti garantinius įsipareigojimus, dėl ko kils būtinybė ginti pažeistas teises teisme. Todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, kad atsakovai šias aplinkybes žinojo iš anksto ir sudarydami taikos sutartį jas nesąžiningai nuslėpė.

19.       Apibendrinus bylos duomenis ir įvertinus pateiktus įrodymus, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, jog taikos sutartis apėmė ir teisinius santykius, kylančius iš rangos sutarties, taip pat neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, t. y. kad atsakovai, sudarydami taikos sutartį, veikė nesąžiningai ir sąmoningai nuslėpė ieškovei reikšmingą informaciją, todėl ieškinys laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

20.       Atsakovai prašo byloje taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Jie nurodo, kad, kaip pati ieškovė teigia ieškinyje, ji laiko patyrusi žalą tuo, jog taikos sutartimi atsisakė beveik 1,5 mln. Eur skolos, nes UAB „Cerera foods“ praėjus vos keliems mėnesiams po visiško paskolų gavėjų prievolių pagal taikos sutartį įvykdymo pareiškė pretenzijas dėl statybos darbų defektų. Ieškovė pripažino, kad 2022 m. sausio 27 d. gavo rašytinį UAB „Cerera foods“ pranešimą apie nustatytus statybos darbų defektus, tačiau į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2025 m. birželio mėnesį. Atsakovų teigimu, tokiu būdu ieškovė praleido įstatyme nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą.

21.       Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį, reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas. Tačiau, vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą ir apie asmenį, kuris tą pažeidimą padarė.

22.       Nagrinėjamu atveju taikos sutarties 6 punkte minima  apie reikalavimų dėl žalos (nuostolių) pareiškimą, todėl 2022 m. sausio 27 d. pateikta pretenzija dėl statybos darbų defektų nelaikytina pareikštu reikalavimu dėl žalos atlyginimo. Teismas sprendžia, jog minėta pretenzija buvo tik informacinio pobūdžio ir savaime nesukėlė teisinių pasekmių, susijusių su ieškinio senaties termino eiga. UAB „Cerera foods“ ieškinį dėl atliktų rangos darbų kainos sumažinimo pateikė 2023 m. sausio 5 d., o ieškovė šioje byloje pateikė atsiliepimą 2023 m. vasario 14 d. Taigi būtent nuo šio momento UAB „PLUNGĖS LAGŪNA“ realiai sužinojo apie jos atžvilgiu pareikštą reikalavimą teismine tvarka. Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo pateiktas 2025 m. birželio 11 d. Atsižvelgiant į tai, kad trejų metų ieškinio senaties terminas skaičiuotinas ne nuo 2022 m. sausio 27 d. pretenzijos pateikimo, o nuo atsakovės atsiliepimo pateikimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-47-555/2026, darytina išvada, jog ieškinys šioje byloje buvo pareikštas nepasibaigus įstatyme nustatytam trejų metų ieškinio senaties terminui. Todėl atsakovų prašymas taikyti ieškinio senatį yra atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

23.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

24.       Atsakovų ir trečiojo asmens atstovas pateikė rašytinius įrodymus, kad atsakovas K. J. už atstovavimo paslaugas sumokėjo 1 089 Eur (DOK-1820). Prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų  dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą numatytų maksimalių dydžių, todėl atmetus ieškinį, priteistinos iš ieškovės (CPK 98 straipsnio 2 dalis). 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PLUNGĖS LAGŪNA“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PLUNGĖS LAGŪNA“, juridinio asmens kodas 169901489, atsakovui K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 089 Eur (vieno tūkstančio aštuoniasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

    Teisėja                                                                 Edita Šliumpienė