Civilinė byla Nr. e2-421-381/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01267-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.6

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. e2-2933-657/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ARADVA“ ieškinį atsakovei Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai dėl sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Alivdara“, uždaroji akcinė bendrovė PONTEM ir uždaroji akcinė bendrovė „Lobby Baltic“, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ARADVA“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos patikėjimo teise valdomo nekilnojamojo turto (parduotuvių patalpų) nuomos viešojo konkurso komisijos 2017 m. spalio 31 d. protokolu Nr. 89-170 bei 2017 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. S-24940 įformintą sprendimą nutraukti „Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos patikėjimo teise valdomo nekilnojamojo turto (parduotuvių patalpų) nuomos“ viešąjį konkursą (toliau – Konkursas) ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją neskelbti kito „Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos patikėjimo teise valdomo nekilnojamojo turto (parduotuvių patalpų) nuomos“ viešojo konkurso ir jo pagrindu nesudaryti turto nuomos sutarties.
2. Ieškovė nurodė, kad sprendimas nutraukti Konkursą buvo priimtas dėl nenumatytų aplinkybių, t. y. dėl to, jog Konkurso dalyvės UAB „Alivdara“ ir UAB „ARADVA“ yra susiję ūkio subjektai, kurie sudaro vieną ekonominį vienetą, tačiau pateikė du alternatyvius pasiūlymus, kurie turėtų būti atmesti. Atsakovės sprendimas nutraukti Konkursą ir tokiu būdu eliminuoti ieškovę, kuri pateikė atsakovei palankią nuomos kainą, iš Konkurso yra skaidrumo principo pažeidimas. Siekiant užtikrinti veiksmingą ir efektyvią ieškovės teisių ir teisėtų interesų gynybą, tikslinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kad nebūtų sudaryta ginčo patalpų nuomos sutartis ir šalys galėtų būti grąžinamos į iki pažeidimo buvusią padėtį.
3. Kauno apygardos teismas ieškinį priėmė, tačiau 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo vertinimu, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų pažeidžiamas reikalavimas efektyviai ir racionaliai valdyti, naudoti ir disponuoti valstybės turtą bei nuteistųjų teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, todėl laikinosios apsaugos priemonės neatitiktų ekonomiškumo principo. Be to, pagal pareikšto reikalavimo pobūdį akivaizdu, kad sprendimo priverstinis vykdymas nėra reikalingas, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovei palankaus sprendimo vykdymas bus apsunkintas.
4. Ieškovė 2017 m. lapkričio 30 d. pateikė pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją neskelbti kito „Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos patikėjimo teise valdomo nekilnojamojo turto (parduotuvių patalpų) nuomos“ viešojo konkurso ir jo pagrindu nesudaryti turto nuomos sutarties.
5. Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2017 m. lapkričio 20 d. paskelbė naują „Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos patikėjimo teise valdomo nekilnojamojo turto (parduotuvių patalpų) nuomos“ viešąjį konkursą, kurį įvykdžius ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebūtų pažeidžiamas reikalavimas efektyviai ir racionaliai valdyti, naudoti ir disponuoti valstybės turtą bei nuteistųjų teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, nes ši teisė yra užtikrinama.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi iki teismo sprendimo priėmimo sustabdė Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos patikėjimo teise valdomo nekilnojamojo turto – parduotuvių patalpų – viešojo nuomos konkurso procedūrų vykdymą.
7. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių ieškinys turėtų būti pripažintas tikėtinai nepagrįstu.
8. Teismas nurodė, kad ginčai dėl valstybės turto, valdomo patikėjimo teise, nuomos yra susiję su viešojo intereso apsauga. Nors pareikšto reikalavimo patenkinimas nereikštų, kad yra reikalingas tokio sprendimo priverstinis vykdymas, tačiau ieškinio tenkinimo atveju šalys būtų grąžinamos į iki pažeidimo buvusią padėtį.
9. Teismas, nustatęs, kad šiuo metu jau yra paskelbtas naujas ginčo patalpų nuomos konkursas, sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymą įpareigoti atsakovę neskelbti naujo konkurso.
10. Teismo vertinimu, nesustabdžius ginčo patalpų nuomos konkurso, atsakovė turėtų galimybę ginčo patalpas išnuomoti tretiesiems asmenims, kurie vėliau turėtų būti įtraukti į bylos nagrinėjimą ar ginčijamos su jais sudarytos sutartys. Dėl to užsitęstų bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėtų ginčo išsprendimas, nebūtų pasiektas civilinio proceso tikslas kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių. Teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad naujos nuomos sutarties su konkurso laimėtoju sudarymas šiuo atveju apsunkintų būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, nes tikėtina, jog naujasis nuomininkas gali vengti išsikelti iš ginčo patalpų, be to, abi šalys gali inicijuoti naujus teisminius ginčus dėl nuostolių atlyginimo ir pan. Tai reiškia, kad dėl konkurso procedūrų nesustabdymo egzistuoja reali grėsmė, jog ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ir atsirastų nuostoliai. Teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ginčo situacijoje užkirstų kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ir užtikrintų padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos patikėjimo teise valdomo nekilnojamojo turto – parduotuvių patalpų – viešojo nuomos konkurso procedūrų vykdymas sustabdytinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atsakovė Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartį ir atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota, priimta neteisingai nustačius faktines aplinkybes, tinkamai neįvertinus teisiškai reikšmingų aplinkybių ir neįsigilinus į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešąjį interesą, kuriam teiktinas prioritetas, prieštarauja ekonomiškumo principui, yra neproporcingos ir turi neigiamą įtaką atsakovės vykdomoms funkcijoms.
2. Šiuo atveju grėsmė valstybės interesui yra didesnė nei galimi ieškovės nuostoliai, kuriuos būtų galima atlyginti taikant žalos atlyginimo institutą. Egzistuoja rizika, kad atsakovė pažeis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) įtvirtintą nuteistųjų teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų.
3. Ieškovė tinkamai nepagrindė savo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nenurodė jokios grėsmės, kad gali būti neįvykdytas galimai ieškovei palankus teismo sprendimas.
4. Nebuvo pagrindo daryti išvadą dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo, nes ji grindžiama tik ieškovės prielaidomis. Konkursas buvo organizuojamas ir vykdomas laikantis teisės aktų reikalavimų. Pagal kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2014 suformuotą praktiką susiję ūkio subjektai, kurie sudaro vieną ekonominį vienetą, negali teikti pasiūlymų tame pačiame viešajame konkurse, nes tarp jų nėra konkurencijos. Atsakovė galėjo nutraukti Konkurso procedūras pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 patvirtinto Valstybės ilgalaikio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašo 36.1 punktą, nes atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti iki paskelbiant Konkursą.
12. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Lobby Baltic“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovės ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas.
2. Prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala. Šiuo atveju sustabdžius Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos patikėjimo teise valdomo nekilnojamojo turto – parduotuvių patalpų – viešojo nuomos konkurso procedūrų vykdymą, žala visuomenei būtų daug didesnė nei dėl ieškovės nurodytų tariamų pažeidimų. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali neigiamai paveikti didelės dalies socialiai pažeidžiamos visuomenės – nuteistųjų – interesus. Kadangi nuteistiesiems privalo būti užtikrinta galimybė įkalinimo įstaigos parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę nustatyta tvarka įsigyti maisto produktų ir pramoninių prekių, egzistuoja objektyvus poreikis skubiai tęsti sustabdytą viešąjį ginčo patalpų nuomos konkursą.
3. Dabartinis ginčo patalpų naudotojas UAB PONTEM nuo 2017 m. gegužės mėnesio neteisėtai 7,5 karto sumažino ginčo patalpų nuomos mokestį, todėl tokia nuomos sutartis, kuri buvo pakeista pažeidžiant galiojančius teisės aktus, turi būti nedelsiant nutraukta, nes dėl to valstybė kiekvieną mėnesį patiria apie 43 000 Eur žalą. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė negali vykdyti naujo ginčo patalpų viešojo nuomos konkurso, tačiau dėl vykdomų funkcijų taip pat negali nutraukti neteisėtos ginčo patalpų nuomos sutarties.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
14. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Lobby Baltic“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą – Konkurso komisijos 2017 m. spalio 5 d. protokolu Nr. 89-141 patvirtintas Konkurso sąlygas, kuriomis grindžia Konkurso objekto svarbą ir ginčo turto naudojimo paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad UAB „Lobby Baltic“ neturėjo galimybės pateikti įrodymus anksčiau, nes ji trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į bylą įtraukta jau po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo (Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi), priima UAB „Lobby Baltic“ pateiktas Konkurso komisijos 2017 m. spalio 5 d. protokolu Nr. 89-141 patvirtintas Konkurso sąlygas ir vertina jas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi CPK laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustatytos dvi privalomos sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.
17. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių instituto (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) normų taikymo bei aiškinimo praktiką teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio (pareiškimo, skundo) faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-107-516/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-247-186/2018).
18. Šiuo atveju ieškovė UAB „ARADVA“ yra pareiškusi reikalavimą panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos patikėjimo teise valdomo nekilnojamojo turto (parduotuvių patalpų) nuomos viešojo konkurso komisijos 2017 m. spalio 31 d. protokolu Nr. 89-170 bei 2017 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. S-24940 įformintą sprendimą nutraukti „Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos patikėjimo teise valdomo nekilnojamojo turto (parduotuvių patalpų) nuomos“ viešąjį konkursą. Tiek apeliantė atskirajame skunde, tiek ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Lobby Baltic“ atsiliepime į atskirąjį skundą tik abstrakčiai tvirtina, kad ieškovės ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, tačiau nenurodo jokių konkrečių argumentų, iš kurių jau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje būtų pakankamai akivaizdu, jog išnagrinėjus bylą iš esmės negalėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, ieškovės argumentai bei byloje surinkti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą teigti, kad ieškinio reikalavimas apskritai galėtų būti tenkinamas. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė aplinkybių, dėl kurių ieškinys turėtų būti pripažintas tikėtinai nepagrįstu.
19. Ieškovė, prašydama šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės siekia, kad tol, kol vyks ginčo nagrinėjimas, nebūtų sudaryta nauja ginčo turto nuomos sutartis dėl to, kad šalys ieškinio tenkinimo atveju galėtų būti grąžintos į iki pažeidimo buvusią padėtį, t. y. ieškovė siekia, kad ieškinio tenkinimo atveju būtų tęsiamos nutrauktos Konkurso, kurio sąlygos buvo patvirtintos Konkurso komisijos 2017 m. spalio 5 d. protokolu Nr. 89-141, procedūros.
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iki teismo sprendimo priėmimo sustabdė Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos patikėjimo teise valdomo nekilnojamojo turto – parduotuvių patalpų – viešojo nuomos konkurso procedūrų vykdymą, nurodydamas, kad dėl konkurso procedūrų nesustabdymo egzistuoja reali grėsmė, jog ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų. Nėra pagrindo nesutikti su šiuo pirmosios instancijos teismo argumentu, nes jeigu sprendimas nutraukti Konkursą būtų panaikintas, neteisėtai nutraukto Konkurso procedūros turėtų būti tęsiamos. Iš tikrųjų Konkurso procedūrų tęsimas po šioje byloje priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo, jeigu jis būtų palankus ieškovei, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, jeigu tuo metu jau būtų įvykęs kitas ginčo patalpų nuomos konkursas ir būtų sudaryta jų nuomos sutartis. Tokiu atveju turėtų būti arba nutraukta sudaryta ginčo patalpų nuomos sutartis, arba, nesant tokios galimybės, Konkurso procedūrų tęsti iš viso nebebūtų įmanoma.
21. Taigi nėra abejonių, kad šiuo atveju formaliai egzistuoja CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos sąlygos. Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014; 2014 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1472/2014). Bylose, kuriose vyrauja viešasis interesas, taip pat turi būti nustatoma, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neprieštaraus viešajam interesui.
22. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino naujų teisminių ginčų kilimo tikimybę ir reikšmę, galimą šios bylos nagrinėjimo užsitęsimą, esamos padėties užtikrinimo poreikį bei galimus ieškovės nuostolius. Teismas visiškai neįvertino to, kokia žala dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos patikėjimo teise valdomo nekilnojamojo turto – parduotuvių patalpų – viešojo nuomos konkurso procedūrų vykdymo sustabdymo gali būti padaryta valstybei, kaip nuomojamo turto savininkei, nuteistųjų teisėms ir kaip gali būti apsunkintas apeliantės pareigų, susijusių su nuteistųjų teisių užtikrinimu ir racionaliu patikėjimo teise valdomo turto naudojimu, vykdymas.
23. Tiek apeliantė atskirajame skunde, tiek ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Lobby Baltic“ atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai atkreipia dėmesį į nuomos konkurso objektą – apeliantės patikėjimo teise valdomas ilgalaikis materialusis turtas – parduotuvių veiklai skirtos patalpos, kuriose apsiperka nuteistieji (Konkurso sąlygų 2.1 punktas). Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai, nustato Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (toliau – VSTVNDĮ), kurio 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas viešo konkurso būdu, išskyrus atvejus, kuriais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ilgalaikį materialųjį turtą išnuomoja be konkurso.
24. Pagal VSTVNDĮ 9 straipsnį valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais. Visuomeninės naudos principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą (VSTVNDĮ 9 straipsnio 1 punktas). Efektyvumo principas reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei (VSTVNDĮ 9 straipsnio 2 punktas). Racionalumo principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas (VSTVNDĮ 9 straipsnio 3 punktas). Viešosios teisės principas reiškia, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais (VSTVNDĮ 9 straipsnio 4 punktas).
25. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas jau yra sprendęs laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą pagal faktines aplinkybes labai panašioje situacijoje, kuri nagrinėjama šioje byloje. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje, kurioje buvo pareikštas reikalavimas panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos turto viešojo nuomos konkurso komisijos 2012 m. balandžio 4 d. protokolu Nr. 89-18 įformintą sprendimą atmesti UAB „Alivdara“ paraišką ir kurioje pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, buvo įpareigojęs Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją nesudaryti turto nuomos sutarties Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos patikėjimo teise valdomo turto nuomos parduotuvių nuteistiesiems veiklai viešame konkurse, o tuo atveju, jeigu sutartis jau yra sudaryta – uždraudęs ją abiem šalims vykdyti, išaiškino, kad į VSTVNDĮ įtvirtintus visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principus turi būti atsižvelgiama ir CPK nustatyta tvarka sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1503/2012). Nurodytoje byloje apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, įvertinęs nurodytus principus ir nuteistųjų teises, panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos, ir išsprendė klausimą iš esmės – atmetė ieškovės UAB „Alivdara“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
26. Šiuo atveju itin svarbi ginčo patalpų naudojimo paskirtis – BVK ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, nustatyta tvarka aprūpinti nuteistuosius maisto produktais ir pramoninėmis prekėmis, užtikrinti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų asortimentą, išskyrus maisto produktus ir reikmenis, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims (Konkurso sąlygų 2.4 punktas). Būtent ginčo patalpų išnuomojimas ir nuomininko (-ės) jose vykdoma veikla sudaro sąlygas apeliantei nepertraukiamai užtikrinti BVK 92 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuteistųjų teisės už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų – įgyvendinimą. Dėl ginčo patalpų skelbiamas viešas nuomos konkursas, kuriame laimėtoju iš konkurso sąlygas atitikusių dalyvių pripažįstamas konkurso dalyvis, pasiūlęs didžiausią nuompinigių dydį (Konkurso sąlygų 6.1 punktas), taip pat sudaro galimybes gauti maksimalią naudą iš valstybės turto naudojimo.
27. Taigi nurodyta valstybės turto valdymo ir jo naudojimo santykių specifika, nuomos Konkurso objektas ir ginčo patalpų naudojimo paskirtis šiuo atveju lemia, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo turi būti vadovaujamasi ne tik ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais, tačiau ir viešuoju interesu. Nagrinėjamu atveju tarpusavyje konkuruoja keletas viešųjų interesų – interesas nuomos objekto teikiama nauda ir interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2083/2014; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-581-302/2018). Tai reiškia, kad jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą, jų taikymas neatitiktų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.
28. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad ginčai dėl valstybės turto, valdomo patikėjimo teise, nuomos yra susiję su viešojo intereso apsauga, tačiau sutiktina su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nepakankamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes.
29. Byloje nustatyta, jog apeliantė po Konkurso procedūrų nutraukimo paskelbė kitą „Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos patikėjimo teise valdomo nekilnojamojo turto (parduotuvių patalpų) nuomos“ viešąjį konkursą, kurio sąlygos buvo patvirtintos viešojo nuomos konkurso komisijos 2017 m. lapkričio 20 d. protokolu Nr. 89-192. Šiame konkurse turėjo teisę varžytis visi šias sąlygas atitinkantys subjektai.
30. Tiek Konkurso komisijos 2017 m. spalio 5 d. protokolu Nr. 89-141 patvirtintų sąlygų 4.3 punkte, tiek ir viešojo nuomos konkurso komisijos 2017 m. lapkričio 20 d. protokolu Nr. 89-192 patvirtintų sąlygų 4.3 punkte pradinis nuompinigių dydis už ginčo turto nuomą – 30 Eur su PVM per mėnesį už 1 kv. m. Nors nėra žinoma, kokį nuompinigių dydį pasiūlė konkurso, kurio sąlygos buvo patvirtintos viešojo nuomos konkurso komisijos 2017 m. lapkričio 20 d. protokolu Nr. 89-192, dalyvės, tačiau Konkurso, kurio procedūros buvo nutrauktos, buvo pasiūliusios nuo 91,67 iki 220,92 Eur už 1 kv. m. per mėnesį nuompinigių dydį, t. y. nuomojamų patalpų kaina rinkoje bent 3 kartus didesnė už patalpų nuomos konkursų metu nustatytą pradinį nuompinigių dydį. Viešojo nuomos konkurso komisijos 2017 m. gruodžio 4 d. protokolas Nr. 89-206 ir apeliantės 2017 m. gruodžio 5 d. raštas patvirtina, kad dėl pirmosios instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apeliantė sustabdė šio konkurso procedūrų vykdymą. Dėl ginčo turto nuomos susiklostė neapibrėžtumo situacija, nes neįmanoma numatyti laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo trukmės. Valstybė, negaudama už jai priklausančio turto nuomą didesnių nuompinigių, nei yra mokama pagal šiuo metu vykdomą tų pačių patalpų nuomos sutartį (ginčo tarp šalių dėl šio fakto nėra), patiria nuostolių ir tai neatitinka anksčiau minėtų valstybės turto valdymo, naudojamo ir disponavimo juo principų.
31. Pagrindą atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones sudaro ir viešasis interesas, kad atsakovė Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija nepertraukiamai užtikrintų įstatyme įtvirtintos nuteistųjų teisės už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų – įgyvendinimą.
32. Pirmosios instancijos teismo nurodytos prielaidos dėl galimo šios bylos nagrinėjimo užsitęsimo ar naujų teisminių ginčų inicijavimo, jeigu iki šios bylos išnagrinėjimo ginčo patalpos bus išnuomotos naujiems nuomininkams, nesudaro pagrindo prioritetą suteikti Konkurso, kurio procedūros buvo nutrauktos, dalyvių interesams, o ne nuteistųjų teisei apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje ir apeliantės pareigai efektyviai ir racionaliai naudoti jos patikėjimo teise valdomą valstybės turtą.
33. Pažymėtina, kad galimų ieškovės finansinių nuostolių atlyginimo klausimą, jeigu būtų nustatyti neteisėti apeliantės veiksmai, susiję su Konkurso procedūrų nutraukimu, galima spręsti taikant žalos atlyginimo instituto nuostatas.
34. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą ir kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prioritetą šiuo atveju suteikė ieškovės interesams. Todėl yra pagrindas tenkinti atskirąjį skundą – panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, atmetant ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ARADVA“ 2017 m. lapkričio 30 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

       Teisėjas                                                                                         Artūras Driukas