Civilinė byla Nr. 2-1218-823/2017

                                                             Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01674-2013-9

                   Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11                (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo VĮ Turto banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2771-781/2017, kuria teismas netenkino pareiškėjo skundo dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Peteliškių kalva“ 2017 m. vasario 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 2 – uoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. VĮ Turto bankas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti BUAB „Peteliškių kalva“ 2017 m. vasario 6 d. kreditorių susirinkime 2 – uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą – patvirtinti bankroto administratoriaus siūlomą taikos sutarties projektą civilinėje byloje Nr. e2-3367-580/2017. Nurodė, kad tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko jau yra priimta įsiteisėjusi Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-81-464/2017, kuria buvo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi patvirtinta BUAB „Peteliškių kalva“ ir atsakovų S. K., Ž. T. B. bei P. D. 2016 m. liepos 15 d. sudaryta taikos sutartis. Kreditorių susirinkimui buvo pateikta svarstyti ir tvirtinti analogiška panaikintajai taikos sutartis, todėl, pareiškėjo teigimu, suinteresuotų asmenų (S. K. ir Ž. T. B., kurie yra tiek BUAB „Peteliškių kalva“ kreditoriai, tiek atsakovai minėtoje byloje) veiksmai, priimant ginčijamą nutarimą, prieštarauja pareiškėjo, kaip antros eilės kreditoriaus, interesams.
2. Aptariamoje civilinėje byloje S. K. pareikšti 54 922,38 Eur, Ž. T. B. – 102 603,48 Eur, P. D. – 10 174,59 Eur, reikalavimai dėl žalos atlyginimo, kurie yra perspektyvūs, tuo tarpu skundžiamu nutarimu patvirtintoje taikos sutartyje šie reikalavimai didele dalimi yra sumažinti (nors atsakovai yra mokūs ir darbingi). Pareiškėjo vertinimu, tokiu būdu pažeidžiama įmonės kreditorių ir atsakovų interesų pusiausvyra, nes nemotyvuojant atsisakoma didžiosios dalies reikalavimų. Tokia nuolaidų disproporcija negali būti vertinama kaip derybinio proceso rezultatas. Bankroto administratorius suinteresuotas išimtinai tik savo interesų gynimu (gauti administravimo išlaidas ir atlyginimą). Bendrovės trečios eilės kreditoriai yra ir atsakovai – S. K., turintis 48 719,87 Eur kreditorinį reikalavimą, bei Ž. T. B., turintis 289,62 Eur kreditorinį reikalavimą, kurie dėl interesų konflikto yra suinteresuoti siekti išvengti atsakomybės pagal pareikštą ieškinį, sudarydami minėtą taikos sutartį.
3. Suinteresuotas asmuo Ž. T. B. su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad taikos sutarčiai pritarė kreditoriai, turėję apie 70 proc. balsų, todėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 23 straipsnio 12 punkto nuostata pažeista nebuvo. Pažymėjo, kad jo turima reikalavimo suma (289,62 Eur) neįtakoja BUAB „Peteliškių kalva“ kreditorių nuomonės dėl taikos sutarties tvirtinimo.
4. Suinteresuotas asmuo P. D. atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad negalėjo daryti įtakos priimtam nutarimui, nes nėra kreditorius bei nedalyvavo minėtame kreditorių susirinkime. Suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad pateiktos taikos sutarties projektas yra analogiškas anksčiau pasirašytam, kadangi šiuo atveju buvo susitarta dėl žalos atlyginimo, o ne dėl administravimo išlaidų kompensavimo.
5. Suinteresuotas asmuo S. K. su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad kreditorių susirinkime „už“ taikos sutarties patvirtinimą balsavo daugiau nei 2/3 kreditorių („prieš“ balsavo tik pareiškėjas). Suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad balsuodamas „už“ taikos sutartį jis išvengė atsakomybės – tokia teisė jam suteikta įstatymo, todėl jis turi teisę ja pasinaudoti, be to, tam, kad jam kiltų atsakomybė, reikia įrodyti jo kaltus veiksmus. „Už“ skundžiamą nutarimą balsavo ir kreditoriai, kurie nesusiję su pareikštu ieškiniu. Suinteresuotas asmuo taip pat nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad analogiška taikos sutartis jau buvo teikta kreditoriams.
6. Suinteresuotas asmuo R. P. B. su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad kreditorių susirinkimas absoliučia balsų dauguma pritarė taikos sutarties pasiūlymui, siekiant greičiau užbaigti bankroto procedūrą ir nedidinti bankrutuojančios įmonės išlaikymo kaštų, todėl skundo tenkinimas prieštarautų absoliučios daugumos kreditorių interesams.
7. BUAB „Peteliškių kalva“ bankroto administratorius UAB „Actualis“ atsiliepimu į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko. Nurodė, kad apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismui nutartį, kuria buvo patvirtinta pradinė taikos sutartis, bankroto administratorius, įvertinęs Lietuvos apeliacinio teismo nurodytus argumentus, sušaukė kreditorių susirinkimą, kuriame pateikė svarstyti klausimą dėl taikos sutarties sudarymo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo bei kurio metu dauguma kreditorių (69,99 proc.) pritarė tokios taikos sutarties sudarymui. Pažymėjo, jog sėkmingą bylos baigtį lemia ne teisingai suformuluotas bylos pagrindas, dalykas ar apskaičiuota ieškinio suma, o teismui pateiktų įrodymų visuma. Suinteresuotas asmuo taip pat pažymėjo, kad palankaus teismo sprendimo negalima lyginti su kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimu, nes priteistas sumas dar reikės išieškoti, o to padaryti operatyviai dažnai nepavyksta.
8. Suinteresuotas asmuo UAB „Renova“ atsiliepimu į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko. Nurodė, kad nors jis, kaip BUAB „Peteliškių kalva“ kreditorius (turintis 54 922,38 Eur kreditorinį reikalavimą), ir nedalyvavo minėtame kreditorių susirinkime, kuriame buvo balsuojama dėl taikos sutarties patvirtinimo, tačiau su taikos sutarties sudarymu ir jos sąlygomis sutinka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškėjos skundo netenkino. Nurodė, kad net ir neįskaitant suinteresuotų asmenų S. K. bei Ž. T. B. balsų, skundžiamas nutarimas vis tiek būtų priimtas, nes už jį balsavo kreditoriai, turintys 61,21 proc. balsų nuo visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Teismas sprendė, kad skundžiamas nutarimas priimtas iš esmės nepažeidžiant kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos.
10. Teismas pažymėjo, kad taikos sutartimi, kuriai buvo pritarta skundžiamu nutarimu, atsisakoma didžiosios dalies Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-3367-580/2017 ieškovės BUAB „Peteliškių kalva“ pareikštų piniginių reikalavimų atsakovų S. K., Ž. T. B. ir P. D. atžvilgiu, o tai reiškia, kad galbūt nebus padidintos lėšos, iš kurių BUAB „Peteliškių kalva“ galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau, šalims nesusitarus dėl taikaus ginčo išsprendimo, neatmestina galimybė, kad nesutikusi sudaryti taikos sutarties šalis gali patirti ir gerokai didesnius praradimus, susijusius su visišku reikalavimų atmetimu ir kitos šalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimu.
11. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo argumentai, jog teismui patvirtinus taikos sutartį bus pažeisti kreditorių interesai, nebus išlaikyta šalių interesų pusiausvyra yra hipotetiniai ir, Vilniaus apygardos teismui nepriėmus sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3367-580/2017, negali būti objektyviai patvirtinti ar paneigti, todėl kreditorių balsų dauguma priimtas nutarimas negali būti pripažintas neteisėtu ekonominio nepagrįstumo bankrutuojančios įmonės kreditoriams aspektu, t. y. neišnagrinėjus minėtos bylos ir nepriėmus galutinio teismo procesinio sprendimo, šalys gali tik spėlioti dėl būsimo teismo sprendimo ir jo ekonominio naudingumo. Teismo vertinimu, skundas iš esmės paremtas subjektyvia pareiškėjo nuomone bei hipotetiškai maksimaliai palankiu BUAB „Peteliškių kalva“ sprendimo priėmimu Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-3367-580/2017, tačiau, nevertinant galimų rizikų dėl nepalankaus teismo sprendimo priėmimo, todėl teismas neturi pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ginčijamas nutarimas akivaizdžiai prieštarauja ekonominei logikai ir savo esme yra prieštaraujantis kreditorių interesams.
12. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, kad kreditorių susirinkimui buvo pateikta svarstyti ir tvirtinti analogiška prieš tai panaikintajai taikos sutartis, kadangi šiuo atveju, priešingai nei pirmąjį kartą tvirtinant taikos sutartį, buvo atliktos visos reikiamos pagal įstatymą procedūros.
13. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, jog bankroto administratorius suinteresuotas išimtinai tik savo, o ne visų kreditorių, interesų gynimu, kadangi šiuo atveju BUAB „Peteliškių kalva“ bankroto administratorius su atsakovais parengė tik taikos sutarties projektą, tuo tarpu klausimas dėl jos pritarimo/patvirtinimo buvo paliktas būtent kreditorių susirinkimui (kuris, kaip minėta, balsų dauguma jam pritarė).

2. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14. Atskiruoju skundu pareiškėjas VĮ Turto bankas prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti ir tenkinti jo skundą dėl BUAB „Peteliškių kalva“ 2017 m. vasario 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 2 – uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, kad bankroto administratorius, reikšdamas ieškinius bankrutuojančios įmonės skolininkams, gina tiek šios įmonės kreditorių, tiek ir pačios įmonės interesus. Šiuo konkrečiu atveju yra akivaizdžiai pažeidžiama įmonės kreditorių ir atsakovų civilinėje byloje Nr. e2-3367-580/2017 interesų pusiausvyra, nes, niekuo nemotyvuojant, atsisakoma didžiosios ieškinio reikalavimų dalies, sutinkant, kad atsakovai atlygins atitinkamai tik po 1 500 Eur (iš viso – 4 500 Eur sumą). Tokia nuolaidų disproporcija negali būti vertinama kaip natūralaus derybinio proceso rezultatas. Yra pagrindas teigti, kad administratorius suinteresuotas išimtinai tik savo, kaip verslo subjekto, interesų gynimu (gauti administravimo išlaidas ir atlyginimą – 4 500 Eur), tačiau nesiekia ginti bendrovės kreditorių interesų.
2. Pirmosios instancijos teismas siaurinamai aiškina apeliacinės instancijos teismo motyvus, kuriais panaikinta ankstesnė analogiška taikos sutartis, naujame sutarties variante nutylint, jog ši suma padengs tik administravimo išlaidas.
3. Trečios eilės kreditoriai turi sąlyginį suinteresuotumą bylos dėl žalos priteisimo sėkminga baigtimi, kadangi jų reikalavimų tenkinimui lėšų neliktų arba jie būtų tenkinami tik dalinai.
15. Suinteresuotas asmuo UAB „Renova“ atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, nurodydama, kad skundas prieštarauja kitų kreditorių valiai patvirtinti taikos sutartį.
16. Suinteresuotas asmuo P. D. atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad nutarimas buvo priimtas balsavusių kreditorių dauguma, balsavimu buvo ištaisyti Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, kuria buvo panaikinta pirmosios instancijos teismo nutartis, patvirtinusi ankstesnės redakcijos taikos sutartį, nurodyti trūkumai.
17. BUAB „Peteliškių kalva“ bankroto administratorius atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Ankstesnė tarp šalių sudaryta taikos sutartis buvo panaikinta išskirtinai dėl procedūrinių pažeidimų, todėl atsakovės bankroto administratorė sušaukė kreditorių susirinkimą, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl taikos sutarties pasirašymo.
2. Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, kad yra pažeidžiami visų kreditorių interesai, tačiau akivaizdu, kad iš esmės yra ginami tik pareiškėjo, kaip pavienio kreditoriaus, interesai. Pareiškėjas taip pat nepateikia jokių argumentų, kodėl teismas turėtų pažeisti kreditorių autonomijos principą ir ignoruoti kreditorių daugumos nuomonę.
3. Pareiškėjas, būdamas absoliučiai įsitikinęs ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-3367-580/2017 visišku patenkinimu, visiškai nepasisako dėl to, kokias pasekmes sukels ir kokio dydžio žala bus padaryta bankrutuojančiai bendrovei bei jos kreditoriams, jei ieškinys minėtoje civilinėje byloje bus atmestas. Bet koks bylinėjimasis yra susijęs su ieškinio atmetimo rizika ir dėl to galimai atsirasiančiais nuostoliais, būtent kurie ir paskatino bankroto administratorių derėtis su atsakovais ir spęsti taikos sutarties projekto patvirtinimo klausimą.
18. Suinteresuotas asmuo S. K. atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad „už“ taikos sutarties patvirtinimą balsavo daugiau kaip 2/3 bendrovės kreditorių, todėl taikos sutartis turi būti pasirašyta. Net balsavime nedalyvavęs kreditorius UAB „Renova“ pareiškė, kad su taikos sutartimi sutinka, tokiu būdu kreditorių, pritariančių taikos sutarčiai, skaičius padidėjo maždaug iki 80 proc.
19. Suinteresuotas asmuo R. P. B. atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad kreditorių susirinkimas absoliučia dalyvavusių susirinkime kreditorių balsų dauguma pritarė taikos sutarties pasiūlymui.
20. Suinteresuotas asmuo Ž. T. B. atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad už taikos sutarties sudarymą balsavo kvalifikuota kreditorių balsų dauguma.

3. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė panaikinti BUAB „Peteliškių kalva“ 2017 m. vasario 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimą –  patvirtinti bankroto administratoriaus siūlomą taikos sutarties projektą civilinėje byloje Nr. e2-3367-580/2017, t. y. nutarimą, kuriuo kreditorių susirinkimas išreiškė savo poziciją dėl civilinės bylos, kurioje bankrutavusi įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, yra pareiškusi reikalavimus, užbaigimo atitinkamomis sąlygomis.
22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 334 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šio kodekso numatytais atvejais, o taip pat kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog nei CPK, nei ĮBĮ nėra numatyta galimybė dėl teismo nutarties, kuria išspręstas bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais klausimas, paduoti atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui, dėl šios nutarties apskundimo apeliacine tvarka galimybės spręstina vertinant, kokias teisines pasekmes skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas turėjo bankroto proceso dalyvių materialiųjų bei procesinių teisių apimčiai, jų įgyvendinimui, bei ar priimta pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta galimybės tolesnei įmonės bankroto bylos eigai (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2130/2013, 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1365/2013, 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2065/2014).
23. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad kreditorių susirinkimų nutarimai, kuriais kreditorių susirinkimas sprendžia dėl civilinių bylų užbaigimo, įgyvendinant bankrutuojančios įmonės procesinę teisę sudaryti taikos sutartis, įmonės bankroto administratoriui yra rekomendacinio pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1379/2012, 2013 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-354/2013, 2013 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1365/2013). Toks kreditorių susirinkimo sprendimas gali būti tam tikra garantija administratoriui, kad jo priimti sprendimai konkrečioje byloje sudaryti taikos sutartį (arba atsisakyti ieškinio (skundo), atlikti kitus procesinius veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo) ateityje nebus ginčijami (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1379/2012), tačiau tik bankroto administratorius, vykdydamas ĮBĮ nustatytas pareigas bei atstovaudamas bankrutuojančią (bankrutavusią) įmonę teisme, sprendžia, ar sutikti taikiai užbaigti civilinę bylą, nagrinėjamą pagal bankroto administratoriaus pareikštą ieškinį (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-354/2013). Nei kreditorių susirinkimo nutarimo dėl civilinių bylų, kuriose dalyvaujantis byloje asmuo yra bankrutuojanti įmonė, procesinės baigties galiojimas, nei tokio nutarimo panaikinimas neturi teisinės reikšmės administratoriaus, veikiant šios įmonės vardu, turimų materialiųjų bei procesinių teisių apimčiai ir jų įgyvendinimui bei neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai nei įmonės bankroto byloje, nei tose civilinėse bylose, kuriose bankrutuojanti įmonė yra pareiškusi savarankiškus reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1365/2013).
24. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirasis skundas šiuo atveju paduotas dėl teismo nutarties, kuri pagal įstatymus negalėjo būti apeliacijos objektas (CPK 334 straipsnio 1 dalis), todėl apeliacinis procesas dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

      Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

              Apeliacinį procesą civilinėje byloje 2-1218-823/2017 pagal pareiškėjo VĮ Turto banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties nutraukti.

Teisėja                                                                                               Goda Ambrasaitė - Balynienė