Baudžiamoji byla Nr. 1-1421-898/2013
Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00346-2013-6
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2;
1.1.7.2.5; 1.1.8.1; 1.1.8.10.3; 1.2.4.8.1.; 2.10.1
S.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. lapkričio 29 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Jurgita Kolyčienė, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Trumpulio pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kur M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „D.“ pjūklininku, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2013-01-21, Telšių r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį teismo baudžiamuoju įsakymu 1040 litų bauda, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, ir pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-1421-898/2013 medžiaga,
n u s t a t ė:
M. N. 2013 m. balandžio 24 d. 22.val. 47 min., (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo sugyventinę V. M., rankos delnu du kartus sudavė pastarajai į veido sritį, tuo nukentėjusiajai V. M. sukėlė fizinį skausmą.
Apklaustas kaip įtariamasis M. N. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2013-04-24, apie 22 val. 47 min., (duomenys neskelbtini), namuose, konflikto metu su sugyventine V. M., jai tyčia sudavė du kartus rankų delnais į veidą, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Su buvusia sugyventine susitaikė, ji atleido, gailisi taip pasielgęs, atsiprašė. Sutinka, kad baudžiamoji byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu. Baudą yra sumokėjęs 2013-06-26 (b.l. 18, 86).
Nukentėjusioji V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su sugyventiniu M. N. 2013-04-24 vakare, apie 20.00 val. į namus grįžo neblaivi. Ji pradėjo kabinėtis prie sugyventinio M. N., kad nekreipia į ją dėmesio. Ji spyrė į kompiuterį, ir tada M. N. delnu jai sudavė du kartus per veidą. Ji supykusi iškvietė policiją. Jai sužalojimų nebuvo, o buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Jokia žala nepadaryta. M. N. atsiprašė, ji jam atleido ir jie susitaikė ( b.l. 43).
Be kaltinamojo M. N. prisipažinimo, nukentėjusiosios V. M. parodymų, kaltinamojo kaltę taip pat įrodo:
2013-04-24 apžiūros protokolas, kuriame fiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (6-9 b. l.);
2013-04-24 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobiliojo būrio vyriausiojo patrulio A. Stonio tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodytos smurto artimoje aplinkoje aplinkybės (10-12 b. l.).
Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo M. N. prisipažinimas, nukentėjusiosios V. M. apklausos protokole nurodytos aplinkybės apie kaltinamojo M. N. prieš ją panaudotą fizinį smurtą, duomenys, užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokole, tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje, patvirtina, kad M. N. 2013 m. balandžio 24 d., 22.val. 47 min., (duomenys neskelbtini), konflikto metu rankos delnu du kartus sudavė V. M. į veido sritį, tuo nukentėjusiajai V. M. sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti padarinius – tiek fizinio skausmo sukėlimą, tiek galimus sužalojimus V. M., todėl jis veikė tiesiogine tyčia. M. N. tyčiniai smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusiąją pagal atsiradusius padarinius teisingai kvalifikuoti kaip Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytas fizinio skausmo sukėlimas (Žin., 2000, Nr. 89-2741; 2003, Nr. 38-1733 redakcija).
Teismas šalina kaltinime nurodytą aplinkybę, kad M. N. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi byloje nėra duomenų, jog pagal nustatytą promilių kiekį– 0.17 (13 b.l.), kaltinamasis būtų buvęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams. Teismas taip pat tikslina kaltinime nurodytą aplinkybę, jog kaltinamasis nukentėjusiajai sudavė du kartus rankos delnu, o ne kumščiu, kaip nurodyta kaltinime, kadangi tokias aplinkybes nurodė tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis. Šių aplinkybių patikslinimas nelaikytinas kaltinimo keitimu, nesunkina kaltinamojo padėties ir veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.
Prokuroras, siūlydamas užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, M. N. už fizinio skausmo sukėlimą (BK 140 str. 1 d.) siūlo skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, nepaskiriant jokių apribojimų.
Kaltinamasis M. N. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausme ir jos trukme (90 b. l.).
Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, bylos aplinkybės yra aiškios.
Kaltinamojo M. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę M. N. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltininko asmenybę – teistas, nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus (49-53 b. l.), baustas administracine tvarka (26-27 b. l.), yra dirbantis (28 b. l.), Telšių rajono savivaldybės administracijos Luokės seniūnijos ir darbovietės UAB „D.“ charakterizuojamas teigiamai (38, 40 b. l.). Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus M. N. prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
M. N. laikotarpiu nuo 2013-04-24 iki 2013-04-25 buvo laikinai sulaikytas (21, 30 b. l.), tad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas – 2 (dvi) paros ir laikytina, kad M. N. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.
M. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
M. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba registruotis darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, M. N. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti ar registruotis darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto 2 papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti M. N. laikinajame sulaikyme nuo 2013-04-24 iki 2013-04-25 išbūtą laiką, t. y. 2 (dvi) paras, ir laikyti, kad M. N. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, palikti nepakeistą.
Kaltinamasis M. N., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėja Jurgita Kolyčienė