Administracinio nusižengimo byla

Nr. AN2-462-497/2021

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00681-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.3; 21.11.10 

(S)

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. S. (toliau ir – pareiškėjas, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria netenkintas V. S. skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. vasario 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-2016-2021 panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.       Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Institucija) 2021 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. NZT-ANR_N-2016-2021 (toliau – ir Nutarimas) V. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnio 1 dalį įspėjimu už tai, kad 2019 m. kovo 5 d., 10.50 val., atlikto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio greta (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 1), naudojimo patikrinimo metu užfiksuota, kad Žemės sklypo šiaurinėje ir vakarinėje dalyje bei žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 2), vakarinėje dalyje pastatyta vienodo medžiagiškumo tvora, t. y. medinė tvora su mūriniais stulpais ir pamatu. Taip pat Žemės sklypo Nr. 2 pietvakarinėje dalyje pastatytas mūrinis garažas. Žemės sklypas Nr. 2 vakarinėje dalyje paženklintas riboženkliais. Vietovėje atlikta fotofiksacija bei pamatuotos tvoros, dalis statinio bei patikrinta riboženklių padėtis. Nustatyta, kad tvora (1-2 ilgis 13,30 m) įrengta Žemės sklype Nr. 2, kuris priklauso Lietuvos Respublikai; tvora (2-3 ilgis 25,04 m) įrengta Žemės sklype Nr. 1; tvora (5-6 ilgis 1,52 m) įrengta valstybinėje žemėje (1 t., b. l. 22). Patikrinimo akto prieduose (schemoje ir fotolentelėse atvaizduoti visi aukščiau nurodyti parametrai bei matoma vaizdinė faktinė Žemės sklypo Nr. 2 situacija. Fotolentelėse matoma ir tai, kad valstybinės žemės dalyje, esančioje ties šiaurine Žemės sklypo Nr. 1 dalimi, pasodinti trys vaiskrūmiai bei pastatyta kompostinė. Užimamas bendras valstybinės žemės plotas – 21 kv. m. Pažeidimas užfiksuotas geodezine matavimo įranga GPS TOPCON GRS-1, fotoaparatu. Nutarime pažymėta, kad Vilniaus miesto skyriaus archyviniuose dokumentuose nėra jokių duomenų, kad būtų gautas V. S. prašymas pasinaudoti valstybine žemė ir ten laikyti kompostinę ar pasodinti vaiskrūmius. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nėra pateikęs jokių dokumentų, kad siekdamas pasodinti želdynus valstybinėje žemėje, yra gavęs kitų institucijų kokius nors leidimus (iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus leidimą dėl želdynų įrengimo ar kt.). Tokiu būdu V. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas ) 21 straipsnio 1 dalies 7 punktą.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pareiškėjo skundas dėl Institucijos 2021 m. vasario 9 d. nutarimo netenkintas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3.       Apeliaciniu skundu V. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti jo skundą. Skunde nurodoma, kad:

3.1.       nutartyje daug dėmesio skiriama tvoroms, sudarant įspūdį, kad valstybinę žemę juosiančios tvoros yra V. S. nuosavybė, nors pareiškėjas pateikė duomenis, patvirtinančius, kad atitinkamos tvoros priklauso kitų sklypų savininkams;

3.2.       teismas rėmėsi tuo, esą V. S., pastatydamas mobilią kompostinę ir pasodindamas tris mažus vaismedžius, kurių buvimas valstybiniame žemės sklype nustatytas tik Institucijos prielaida, pažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalį, tačiau nenurodė, kaip konkrečiai tai, galėjo pažeisti žemės savininko ar kitų naudotojų interesus, žinant, kad atitinkamas valstybinis žemės sklypas įsiterpia į apelianto sklypą, yra apribotas kaimynų tvoromis ir jokie „naudotojai“ į tą sklypą patekti negali, o pats savininkas (valstybė) sklypo netvarko, neprižiūri ir juos nesinaudoja eilę metų;

3.3.       teismas nesivadovavo protingumo kriterijumi ir nepasisakė, koks elgesys būtų buvęs tinkamas. Teismo vertinimas, kad valstybės neprižiūrimo sklypo neatlygintina priežiūrą yra administracinis nusižengimas, neatitinka protingumo kriterijaus ir skatina socialiai žalingą elgesį – apleistų, netvarkingų sklypų daugėjimą. V. S. sklypo tvarkymą suvokė ne kaip pažeidimą, o kaip pilietišką ir socialiai vertingą elgesį, taigi jo veiksmuose nėra tyčios;

3.4.       teismas daug dėmesio skyrė apelianto žemės sklypo ribų keitimo procedūrai, iš esmės net ją vertindamas, kaip sudedamąją tyčios užimtu valstybinės žemės sklypo dalį, nors žemės sklypo ribos pakeistos teisėtai, dėl to nėra ginčo ir negalėjo būti vertinama kaip administracinio nusižengimo sudėties požymis.

4.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo V. S. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad:

4.1.       pareiškėjas savo 2021 m. kovo 15 d. teigia, kad valstybinę žemę užėmė ne jis, o jo sklypą juosiančių tvorų savininkai ir jo veiksmai neturėjo absoliučiai jokios įtakos kitų asmenų galimybės naudotis sklypu, tačiau apeliaciniame skunde jau nurodo, kad kliūtis patekti į valstybinį žemės sklypą nebuvo objektyviai nepašalinamos, valstybė atitinkamu žemės sklypu nesirūpino ilgą laiką, dėl to V. S. buvo priverstas jį prižiūrėti. Tai suponuoja apelianto prisipažinimą, kad jis buvo užėmęs valstybinę žemę. Be to, ne kaimynų tvoros, o paties apelianto aktyvūs veiksmai lėmė valstybinės žemės „atsiradimą“ ir jos užėmimą, nes pareiškėjas savo iniciatyva 2014-2015 m. inicijavo savo žemės sklypo atnaujinimą, iki tol valstybinės žemės toje vietoje nebuvo;

4.2.       apeliantui, kaip bet kuriam vidutiniškai apdairiam, protingam ir rūpestingam asmeniui, turi būti žinomos jam privačios nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo ribos, juolab, kad jis savo aktyviais veiksmais 2015 m. pakeitė žemės sklypo ribas. Iš pateiktų duomenų matyti, kad Žemės sklypas naudojamas didesnėmis nei suformuotomis ir Nekilnojamojo turto registre ir kadastro žemėlapyje pažymėtomis ribomis. Duomenų, kad valstybinė žemės dalis, kurią apeliantas užima ir savavališkai naudoja, būtų jam perleista, nėra, todėl ja apeliantas savavališkai naudotis negali. Tai, kad jis siekė įsigyti valstybinę žemę įrodo, kad asmuo suvokia, jog savavališkai užima ir naudojasi valstybine žeme.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

5.       ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas V. S. ginčija savo kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje.

6.       Aukštesnysis teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, skundžiamos nutarties motyvus ir apeliacinio skundo argumentus, sprendžia kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatyta byloje surinktų įrodymų visuma.

7.       Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasi daryti išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi, todėl proceso dalyvių teismui pateiktų versijų, siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes ar juo labiau, kad tokie teismo veiksmai suponuoja jo šališkumą.

8.       ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą (veikos padarymo metu galiojusi straipsnio redakcija). Teismų praktikoje nurodyta, kad atskleidžiant ANK 110 straipsnio 1 dalyje nurodytą savavališko žemės užėmimo administracinio nusižengimo normą, aktuali yra teismų praktika, suformuota aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnyje nurodytą užėmimo sąvoką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N556-1212/2008). Šio administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas (nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-489/2021).

9.       Pagal teismų praktiką savavališkas žemės užėmimas konstatuojamas ne tik tada, kai žemė užtveriama tvora ar kitu būdu ir į ją nebegali patekti sklypo savininkas ir kiti asmenys, bet ir tada, kai tokia žemė yra užimama kitokiu būdu, pvz., ji apariama, užsėjama ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N438-1330/2010, N575-362/2012).

10.       Pagal Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

11.       Byloje nekyla ginčas dėl to, kad valstybinis žemės sklypas yra įsiterpęs tarp kitų, privatiems asmenims priklausančių žemės sklypų ir į jį galima patekti tik pro apelianto žemės sklypą, kadangi iš kitų pusių valstybinis žemės sklypas užtvertas vienodo medžiagiškumo tvoromis (1 t., b. l. 19-22). Bylos duomenimis nustatyta, kad tvora, pažymėta 1-2 (1 t., b. l. 22), skirianti valstybinį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), priklauso ne apeliantui, o D. K., tvora, pažymėta 2-3, 5-6 (1 t., b. l. 22), pastatyta apelianto žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir priklauso M. S. (1 t., b. l. 23-24), taigi nepaisant to, kad valstybinė žemė yra aptverta vienodo medžiagiškumo tvoromis ir į ją galima patekti tik pro apelianto sklypą, V. S. dėl to nėra atsakingas ir šis pažeidimas jam nėra ir negali būti inkriminuojamas. Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismo nutartyje daug dėmesio skiriama tvoroms, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Nors iš Institucijos nutarimo gali atrodyti, kad V. S. yra atsakingas už minėtas tvoras ir dėl to, kad negalima patekti į valstybinį žemės sklypą, tačiau apylinkės teismas pažymėjo, kad V. S. yra kaltas dėl kompostinės pastatymo ir vaiskrūmių pasodinimo valstybinėje žemėje, o dėl tvorų, kuriomis aptvertas valstybinis žemės sklypas, tik pažymėjo, jog nurodytos tvoros neleidžia prieiti prie valstybinės žemės.

12.       Taigi, V. S. nubaustas dėl to, kad valstybinėje žemėje stovėjo mobili kompostinė ir buvo pasodinti trys vaiskrūmiai. Pažymėtina, kad V. S. sutinka, jog kompostinė patikrinimo metu iš ties stovėjo valstybinėje žemėje, tačiau po patikrinimo jis ją iš karto patraukė, tą pripažino ir duodamas parodymus apylinkės teisme (1 t., b. l. 106, 108). Teismas sutinka, mobilios kompostinės pastatymas valstybinėje žemė, kuri lengvai transportuojama, nėra itin pavojingas pažeidimas, tačiau byloje nustatyta, jog valstybinėje žemėje taip pat yra pasodinti trys vaiskrūmiai, o visa tai teismo įsitikinimu atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo objektyviąją pusę.

13.       Dėl minėtų vaiskrūmių buvimo valstybinėje žemėje apeliantas teikė eilę paaiškinimų. Iš pradžių jis nurodė, kad ties jo ir valstybinės žemės riba auga 3 nedideli augalai, jis nėra tikras, ar jie patenka į valstybinę žemę, sodino juos ant savo ir valstybinės žemės sklypo ribos ir galbūt per klaidą jie kiek nors įsiterpė į valstybinę žemę, tačiau matavo ir vizualiai vertina, kad jie auga jo sklype, be to, net jei dalis jų ir patenka, tai nesudaro kliūčių patekti į valstybinę žemę ar ja naudotis, jie neužima daug vietos, juos lengva pašalinti (išrauti, nukirsti) (1 t., b. l. 1, 77). Vėliau jis jau kategoriškai nurodė, kad vaiskrūmiai auga jo asmeniniame žemės sklype, niekur nėra nustatyta, kad jie auga valstybinėje žemėje (1 t., b. l. 90, 106). Tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti. Pirmasis patikrinimas buvo atliktas 2019 m. kovo 6 d., buvo nustatyti pažeidimai (1 t., b. l. 15-22), siekiant nustatyti tikslesnius duomenis, 2020 m. gruodžio 3 d. buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje, buvo nuvykta į vietą, tačiau V. S. į savo sklypą, per kurį galima patekti į valstybinį žemės sklypą, neįleido. Patikrinimas buvo atliktas naudojant geodezinę matavimo įrangą GPS „TopCon“ GRS-1, kurios pagalba buvo nustatyta, kad trys vaiskrūmiai yra pasodinti valstybinėje žemės dalyje, esančioje ties šiaurine apelianto žemės sklypo dalimi, taip pat joje stovi kompostinė, vis tai užfiksuota fotoaparatu (1 t., b. l. 15-22, 65-70). Vis tik, apeliantui ginčijant, kad vaiskrūmiai auga jo, o ne valstybiniame žemės sklype, siekiant pašalinti šiuos neaiškumus, apylinkės teismas apklausė šiuos patikrinimus atlikusią specialistę J. L., kuri parodė, kad pagal fotofiksaciją galima nustatyti, jog vaismedžiai neabejotinai yra valstybinėje žemėje, taip pat nurodė, kad įsiterpęs valstybinis plotas naudojamas bendrai, žmogus be profesinių įgūdžių nebūtų supratęs, kad tai yra atskiras plotas, jis nebuvo niekaip atskirtas, vienodai nušienauta žolė, jame stovėjo kompostinė, „plika“ akimi pastebėti, kur yra riba tarp valstybinės ir apelianto žemės, nebuvo įmanoma (2 t., b. l. 1-4). Pažymėtina, kad liudytoja apylinkės teisme buvo apsiklausta įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje nėra duomenų, kad ji būtų suinteresuota bylos baigtimi, todėl teismas pagrindo netikėti šiais liudytojos parodymais neturi pagrindo. Be to, ji nenurodė jokių naujų aplinkybių, o tik patvirtino byloje esančius duomenis, kad tyrimo metu buvo atlikta fotofiksacija, kurios metu vėliau nustatyta, kad medeliai auga ne apelianto, o valstybiniame žemės sklype, taip pat kad jame stovėjo kompostinė. Apeliantas nurodo, kad 2019 m. kovo 6 d. patikrinimo akte nieko nėra minima apie sodinukus ir kompostinę, tačiau specialistė J. L. paaiškino, kad matavimai atliekami vietoje, o tik po to, įsikėlus duomenis į kompiuterį, galima nustatyti ribas ir šiuo atveju buvo nustatyta, kad pasodinti vaiskrūmiai ir kompostinė yra valstybinėje žemėje, (2 t., b. l. 2). Be to, iš byloje esančios fotonuotraukos matyti, kad kompostinė stovi valstybinėje žemėje (2 t., b. l. 12), kaip minėta su tuo sutinka ir apeliantas, nors iš minėtos fotonuotraukos nėra konkrečiai matyti, kur auga vaiskrūmiai, tačiau iš kitų duomenų matyti, jog jie auga tiesia linija su kompostinės kraštu (1 t., b. l. 19, 68). Visi šie duomenys, nors tiesiogiai ir nepatvirtina, kuriam žemės sklype auga vaiskrūmiai, tačiau susieti su prieš tai aptartais įrodymais, sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad tie vaiskrūmiai auga valstybinėje, o ne V. S., žemėje.

14.       Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad iš apylinkės teismo nutarties nėra aišku, kaip apeliantas galėjo pažeisti žemės savininko ar kitų naudotojų interesus, žinant, kad atitinkamas valstybinis žemės sklypas įsiterpia į apelianto sklypą, yra apribotas kaimynų tvoromis ir jokie „naudotojai“ į tą sklypą patekti negali, o pats savininkas (valstybė) sklypo netvarko, neprižiūri, tačiau, kaip buvo minėta, pagal teismų praktiką svarbu nustatyti patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau. Šiuo atveju aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad kompostinė stovėjo ir vaiskrūmiai auga valstybinėje žemėje, ji nėra atskirta jokiais riboženkliais ir paprastam asmeniui, be specialių įgūdžių, nebūtų įmanoma pasakyti, kad tai yra valstybinė žemė. Ginčo dėl to, kur baigiasi V. S. žemė ir prasideda valstybinė žemė, nėra, t. y. nekyla abejonių, kad V. S., statydamas kompostinę ir sodindamas medelius, žinojo, kur yra jo sklypo ribos ir taip elgėsi tyčia, todėl akivaizdu, kad apeliantas užėmė valstybinę žemę ir ja naudojosi kaip savo sklypu sąmoningai.

15.       V. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismo nutartyje nėra nurodyta, kokiais būtent veiksmais jis pažeidė žemės savininko ar kitų naudotojų interesus, žinant, kad atitinkamas valstybinis žemės sklypas įsiterpia į apelianto sklypą, yra apribotas kaimynų tvoromis ir jokie „naudotojai“ į tą sklypą patekti negali, o pats savininkas (valstybė) sklypo netvarko, neprižiūri ir juos nesinaudoja eilę metų. Be to, turėjo būti vertinamas ir protingumo kriterijus, kad jis rūpinasi valstybine žeme ir tai suvokia ne kaip pažeidimą, o kaip pilietišką ir socialiai vertingą elgesį. Apeliacinis teismas pažymi, jog V. S. yra nubaustas ne už tai, kad jis tvarko valstybinę žemę, pjauna joje žolę, kas apylinkės teismo nutartyje įvertinta teigiamai, o dėl to, kad tą žemę savavališkai užėmė ir ja naudojosi lyg ji priklausytų jam pastatydamas ten kompostinę ir pasodindamas vaiskrūmius. Sutiktina, kad valstybinis žemės sklypas yra įsiterpęs tarp jo ir kitų žemės sklypų, o patekimas į jį apribotas kitų sklypų tvoromis, tačiau tai nesuteikia teisės apeliantui šį sklypą naudoti kaip savo, kadangi priešingu atveju susidarytų situacija, jog asmenys, kurių sklypai ribojasi su valstybine ar kitiems asmenims priklausančia, bet nenaudojama žeme, galėtų savavališkai ją užimti ir naudoti be teisėto pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad Institucija, įvertinusi pažeidimo mastą, tai, kad valstybinis žemės sklypas yra įsiterpęs tarp kitų sklypų, kad į jį negalima patekti ne per privačius žemės sklypus, kad vieną iš pažeidimų – pastatytą kompostinę, V. S. pašalino, Institucija jam paskyrė švelnesnę nei ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą sankciją (pagal veikos padarymo ir nutarimo priėmimo metu galiojusią straipsnio redakciją) – įspėjimą. Apeliacinis teismas pagrindo nesutikti su paskirta nuobauda neturi.

16.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

V. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas        Audrius Cininas