Administracinė
byla Nr. A756-913/2010
Procesinio
sprendimo kategorija 21.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS
ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugsėjo 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Ričardo
Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės
(pranešėja),
sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,
dalyvaujant atsakovo atstovui A. M.,
trečiojo
suinteresuoto asmens atstovui D. J.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę
bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos
administracinio teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje
pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Kauno tardymo
izoliatoriui, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Kalėjimų
departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo ir
sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas V. K. kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį
teismą prašydamas panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2008 m.
spalio 31 d. nutarimą Nr. 2.2-7/399 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos
Respublikos teisingumo ministerijos (toliau
– ir Kalėjimų departamentas) 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. 2S-4159.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2008 m.
spalio 31 d. nutarimu Nr. 2.2-7/399 jam buvo paskirta drausminė nuobauda – 1
mėnesiui atimta teisė pirkti maisto produktus. Šį nutarimą pareiškėjas apskundė
Kalėjimų departamentui, tačiau pastarasis pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjo
nuomone, skundžiami Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimas ir
Kalėjimų departamento sprendimas yra nepagrįsti. Pareiškėjas nurodė, kad į
Kauno tardymo izoliatorių jis atvyko 2008 m. spalio 27 d. Kauno tardymo
izoliatoriaus direktoriaus 2008 m. spalio 28 d. įsakymu jam buvo skirta
drausminė nuobauda – uždarymas į karcerį 10 parų. Pareiškėjas 2008 m. spalio 28
d. buvo patalpintas į karcerį – kamerą Nr. 147. Tardymo izoliatoriaus
pareigūnai 2008 m. spalio 30 d. rytinio patikrinimo ir kameros apžiūros metu pareiškė,
kad pareiškėjo kamera yra netvarkinga, ir liepė jam išplauti kameros grindis.
Pareiškėjas atsisakė tai daryti. Už tai skundžiamu Kauno tardymo izoliatoriaus
direktoriaus nutarimu jam buvo skirta drausminė nuobauda. Pareiškėjo nuomone,
nuobauda jam skirta neteisėtai ir nepagrįstai. Pareiškėjas nurodė, kad jokie
teisės aktai nenumato, kad nuteistasis visais atvejais privalo vykdyti pataisos
įstaigos administracijos nurodymus plauti kameros grindis, nepriklausomai, ar
to reikia švaros palaikymui. Be to, pareiškėjas turėjo dalyvauti 2008 m. spalio
30 d. teismo posėdyje, todėl turėjo tinkamai jam pasiruošti. Pareiškėjo
nuomone, skiriant jam nuobaudą buvo pažeisti Europos kalėjimų taisyklių 26.1, 56.1,
56.2, 57.1, 57.2, 59, 60.1, 60.2, 60.3, 60.4, 60.5 punktų reikalavimai ir
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos, nuobauda
paskirta neįgalioto asmens.
Atsakovas Kauno
tardymo izoliatorius prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas
nurodė, kad Kauno tardymo izoliatoriaus veiklą reglamentuoja Lietuvos
Respublikos kardomojo kalinimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos teisingumo
ministro 2001 m. rugsėjo 7 d. įsakymu
Nr. 178 patvirtintos Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklės.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 67 straipsnyje nustatyta, kad
nuteistųjų laikino palikimo kardomojo kalinimo vietose ir nuteistųjų perkėlimo
iš pataisos įstaigų į kardomojo kalinimo vietas pagrindus ir tvarką, taip pat
esančių kardomojo kalinimo vietose nuteistųjų teisinę padėtį nustato
Baudžiamojo proceso kodeksas ir Kardomojo kalinimo įstatymas. Kardomojo
kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklių 256 punkte nustatyta, kad
nuteistiesiems skiriamos nuobaudos, nustatytos Lietuvos Respublikos pataisos
darbų kodekse. Tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu paskirta nuobauda – uždaryti
nuteistąjį į baudos izoliatorių arba į drausmės izoliatorių – atliekama
karceryje, bet taikant Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso ir Pataisos
darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatas dėl šios nuobaudos vykdymo.
Pagal Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 213 punktą, nuteistieji,
atliekantys nuobaudas baudos arba drausmės izoliatoriuje, kiekvieną dieną eilės
tvarka skiriami budinčiaisiais ir tvarko kameras. Nuteistasis, uždarytas į karcerį,
kamerą visada tvarko pats. Pagal Kauno tardymo izoliatoriaus
direktoriaus 2008 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1-70 patvirtintų Suimtųjų ir
nuteistųjų elementariąsias elgesio bei bendravimo taisyklių 1.4 punktą,
suimtieji ir nuteistieji privalo tvarkyti ir prižiūrėti savo gyvenamąją vietą,
budėti nustatyta eilės tvarka kamerose. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui drausminė
nuobauda skirta už tai, kad jis 2008 m. spalio 30 d. atsisakė tvarkyti savo
gyvenamąją vietą, tai yra jis atsisakė vykdyti
teisėtus administracijos reikalavimus, tuo pažeisdamas Kardomojo
kalinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 213 punktą.
Atsakovas pažymėjo, kad kiekvienas suimtasis ar kalinamasis, atvykęs į Kauno
tardymo izoliatorių, yra supažindinamas su savo teisėmis ir pareigomis – tam
tikslui kamerose yra pateikti segtuvai su būtina informacija. Atsakovas taip
pat pažymėjo, kad pareiškėjo skunde minimos Europos kalėjimų taisyklės yra tik
rekomendacinio pobūdžio.
Tretysis
suinteresuotas asmuo kalėjimų departamentas prašė atmesti pareiškėjo skundą
kaip nepagrįstą. Tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, jog Kalėjimų
departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2008 m. lapkričio 1 d. dėl Kauno tardymo
izoliatoriaus direktoriaus 2008 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 2.2-7/399, nustatė,
kad nuobauda – uždrausti vieną mėnesį pirkti maisto produktus – pareiškėjui
buvo paskirta pagrįstai. Iš Kauno tardymo izoliatoriaus būrio viršininko P. B. bei vyr. prižiūrėtojo A. K. 2008 m.
spalio 30 d. tarnybinių pranešimų Nr. 2.2-11/851/1 ir Nr. 2.2-11/851/2 matyti, kad
2008 m. spalio 30 d. rytinio patikrinimo metu, apie 08 val. 20 min., užėjus į
karcerio kamerą Nr. 147, kurioje nuteistasis V. K. atlikinėjo
drausminę nuobaudą, buvo pastebėta, kad kamera yra labai netvarkinga.
Nuteistajam buvo pasiūlytas valymo inventorius ir paprašyta susitvarkyti
kameroje. Nuteistasis buvo informuotas, kad vėliau bus patikrinta, ar kamera
sutvarkyta. Tačiau atėjus patikrinti kameros apie 11 val. 15 min. ji buvo
nesutvarkyta, o nuteistasis V. K. kategoriškai atsisakė
tai padaryti. Pasiaiškinti raštu nuteistasis atsisakė. Tokiu savo elgesiu
pareiškėjas pažeidė Kardomojo kalinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2
punktą. Tretysis suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad iš Kauno apygardos
administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 11d.
nutarties matyti, jog pareiškėjas iš Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų –
atvirosios kolonijos į Kauno tardymo izoliatorių buvo perkeltas laikinai,
administracinės bylos nagrinėjimo laikui. Pareiškėjo teiginys, kad jis turėjo
tinkamai pasiruošti teismo posėdžiui yra nepagrįstas, nes į Kauno tardymo
izoliatorių pareiškėjas buvo atvežtas 2008 m. spalio 27 d., o teismo posėdis
buvo numatytas 2008 m. spalio 30 d. ir jis teismo posėdžiui galėjo pasiruošti
iš anksto. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 67 straipsnyje yra nustatyta, kad nuteistųjų
laikino palikimo kardomojo kalinimo vietose ir nuteistųjų perkėlimo iš pataisos
įstaigų į kardomojo kalinimo vietas pagrindus ir tvarką taip pat esančių
kardomojo kalinimo vietose nuteistųjų teisinę padėtį nustato Baudžiamojo
proceso kodeksas ir Kardomojo kalinimo įstatymas. Kardomojo kalinimo įstatymas
nustato asmenų, kuriems kardomąja priemone parinktas suėmimas, taip pat asmenų,
nuteistų laisvės atėmimo bausme, laikymo kardomojo kalinimo vietose tvarką ir
sąlygas. Šio įstatymo nustatyta kardomojo kalinimo (suėmimo) tvarka yra vienoda
ir privaloma visoms institucijoms, pareigūnams ir asmenims (1 straipsnio 1 ir 2
dalys). To paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad
kardomojo kalinimo vietose taip pat gali būti laikomi nuteisti laisvės atėmimu
asmenys, palikti tardymo izoliatoriuje arba perkelti į jį iš pataisos darbų
įstaigų atlikti tardymo veiksmų baudžiamosiose bylose arba dėl bylų nagrinėjimo
teisme. Kardomojo kalinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1-4 punkte nustatytos
asmenų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, pareigos. Vienos iš šių pareigų, t.
y. vykdyti teisėtus administracijos reikalavimus, pareiškėjas nevykdė. Tokios
pačios pareigos pareiškėjui, kaip nuteistajam, kuriam paskirta laisvės atėmimo
bausmė, yra nustatytos ir BVK 110 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose. Kauno
tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2008 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1-70
patvirtintų Suimtųjų ir nuteistųjų
elementariųjų elgesio bei bendravimo taisyklių 1.4. p. nustatyta, kad suimtieji
ir nuteistieji kardomojo kalinimo įstaigoje privalo tvarkyti ir
prižiūrėti savo gyvenamąją vietą. Todėl pareiškėjo teiginys, kad jokie teisės
aktai nenustato, jog jis turi tvarkyti savo kamerą, yra nepagrįstas. BVK 142 straipsnio
1 dalies 3 punkte nustatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų
pažeidimą nuteistiesiems gali būti atimta teisė gauti eilinį pašto arba
perduodamą siuntinį ir uždrausta iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų.
Vadovaujantis BVK 143 straipsnio 8 dalimi, nuobauda – atimti teisę gauti eilinį
pašto arba perduodamą siuntinį ir kartu uždrausti iki vieno mėnesio pirkti
maisto produktų skiriama visa arba dalinė. Pagal BVK 143 straipsnio 1 dalį,
pareigūnai, kurie gali paskirti šio kodekso 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas
nuobaudas, bei jų įgaliojimai yra nustatyti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos
taisyklėse. Šių taisyklių 202 punkte nustatyta, kad tik pataisos įstaigos
direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę nuteistiesiems skirti
nuobaudas, nustatytas BVK. Tokia pati nuobauda, t. y. draudimas vieną mėnesį
pirkti maisto produktus, kuri buvo paskirta pareiškėjui, yra numatyta ir
Kardomojo kalinimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 3 punkte kalinamiesiems,
kurie pažeidžia režimo reikalavimus arba nevykdo pareigų. Šio įstatymo 25
straipsnis nustato, kad nuobaudas skiria kardomojo kalinimo vietos direktorius
ir jo pavaduotojai. Todėl, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, nuobauda
pareiškėjui paskirta teisėtai ir pagrįstai.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio
8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Teismas sprendime
nurodė, jog BVK 6 straipsnyje nustatyta, kad nuteistųjų laikino palikimo
kardomojo kalinimo vietose ir nuteistųjų perkėlimo iš pataisos įstaigų į
kardomojo kalinimo vietas pagrindus ir tvarką, taip pat esančių kardomojo
kalinimo vietose nuteistųjų teisinę padėtį nustato Baudžiamojo proceso kodeksas
ir Kardomojo kalinimo įstatymas. Kardomojo kalinimo įstatymo straipsnio 2
dalies 3 punkte nustatyta, kad kardomojo kalinimo vietose taip pat gali būti
laikomi nuteisti laisvės atėmimu asmenys, palikti tardymo izoliatoriuje arba
perkelti į jį iš pataisos darbų įstaigų
atlikti tardymo veiksmų baudžiamosiose bylose arba dėl bylų nagrinėjimo teisme.
Šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies
1 punkte nustatyta, kad kalinamieji turi teisę gauti informaciją raštu apie
asmenų, kuriems kardomąja priemone parinktas suėmimas, laikymo kardomojo
kalinimo vietose tvarką ir sąlygas, jų teises ir pareigas. Ši teisė numatyta ir
teisingumo ministro 2001 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 178 patvirtintų Kardomojo
kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklių (toliau
– ir Vidaus tvarkos taisyklės) 75 punkte. Šių taisyklių 77 punkte numatyta,
kad dienotvarkės, įstatymų bei kitų teisės aktų, susijusių su kalinamųjų
laikymo tardymo izoliatoriuose tvarka ir sąlygomis, jų teisėmis, pareigomis bei
draudimais, tekstai iškabinami kiekvienoje kameroje. Kardomojo kalinimo
įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatytos asmenų, laikomų kardomojo kalinimo
vietose, pareigos. Viena iš pareigų – vykdyti teisėtus administracijos
reikalavimus. Vidaus tvarkos taisyklių 213 punkte numatyta, jog nuteistieji,
atliekantys nuobaudas baudos arba drausmės izoliatoriuje, kiekvieną dieną eilės
tvarka skiriami budinčiaisiais ir tvarko kameras, tačiau nuteistasis, uždarytas
į karcerį kamerą, kamerą visada tvarko pats. Kauno tardymo izoliatoriaus
direktoriaus 2008 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1-70 patvirtintų Suimtųjų ir
nuteistųjų elementariųjų elgesio bei bendravimo taisyklių 1.4. punkte nurodyta,
kad suimtieji ir nuteistieji kardomojo kalinimo įstaigoje privalo tvarkyti ir
prižiūrėti savo gyvenamąją vietą. Kardomojo kalinimo įstatymo 24 straipsnio 1
dalies 3 punkte numatyta, kad kalinamiesiems, kurie pažeidžia rėžimo
reikalavimus arba nevykdo pareigų, kardomojo kalinimo vietos administracija
gali skirti vieną iš nuobaudų – draudimą vieną mėnesį pirkti maisto produktus.
Šio įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad nuobaudas skiria kardomojo kalinimo
vietos direktorius ir jo pavaduotojai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad
pareiškėjas su kardomojo kalinimo vietų
vidaus tvarkos taisyklėmis buvo supažindintas pirmą kartą atvykęs į Kauno
tardymo izoliatorių 2005 m. sausio 3
d. Nurodytos taisyklės pareiškėjui buvo išaiškintos pakartotinai 2006 m.
balandžio 5 d. Be to, 2008 m. spalio
28 d. patalpinant pareiškėją į karcerį 10 parų, jis buvo supažindintas su elgesio taisyklėmis – šią aplinkybę patvirtina būrio
viršininko 2008 m. spalio 28 d. įrašas Nr. 4109 „Pareigūnų lankymosi karceryje“ žurnale. Kauno tardymo izoliatoriaus
direktoriaus pavaduotojas A. V. 2008 m. spalio 30 d. apie 8.25-8.30 val. taip pat nurodė pareiškėjui susitvarkyti
karcerį ir įspėjo apie nurodymo nevykdymo
pasekmes – šią aplinkybę patvirtina 2008 m. spalio 30 d. įrašas Nr. 4128 „Pareigūnų lankymosi
karceryje“ žurnale. Tos pačios dienos 12-12.10 val. minėto žurnalo
įrašas Nr. 4132 patvirtina, kad pareigūnai dar kartą kalbėjosi su nuteistuoju V. K. ir jam nurodė susitvarkyti kamerą, tačiau jis
atsisakė tai daryti. Aukščiau nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojas pareigūnas P. B.. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįvykdė teisėto
pareigūnų nurodymo, tokiu būdu pažeisdamas Kardomojo kalinimo įstatymo
22 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, todėl Kauno tardymo izoliatoriaus
direktoriaus 2008 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 2.2-7/399 jam buvo pagrįstai
paskirta nuobauda – atimta teisė 1 mėnesiui pirkti maisto produktus. Kalėjimų departamentas 2008 m.
lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 2S-4159 pagrįstai paliko galioti pareiškėjui
paskirtą nuobaudą. Teismas sprendime taip pat nurodė, kad pareiškėjo teiginys,
jog nuobauda jam paskirta neįgalioto asmens, yra nepagrįstas. Kardomojo kalinimo įstatymo 25 straipsnyje
numatyta, kad nuobaudas skiria kardomojo kalinimo vietos direktorius ir jo pavaduotojai. Pareiškėjui nuobaudą
paskyrė Kauno tardymo izoliatoriaus direktorius. Dėl pareiškėjo teiginio, kad skiriant
jam drausminę nuobaudą buvo pažeistos Europos Tarybos Ministrų komiteto 2006 m.
sausio 11 d. rekomendacijos Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 26.1,
56.1, 56.2, 57.1, 57.2, 59, 60.1, 60.2, 60.3, 60.4,
60.5 punktų nuostatos, teismas pažymėjo, kad rekomendacijomis Europos
Sąjungos institucijos išreiškia tik savo nuomonę ir pasiūlo veiksmų kryptis,
tačiau tokios rekomendacijos nesukuria
teisinių įsipareigojimų šalims. Be to, atsižvelgiant į paminėtų Europos
kalėjimų taisyklių punktų turinį, yra akivaizdu, kad skundžiamas nutarimas
priimtas iš esmės nepažeidžiant jų reikalavimų.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas V. K. prašo
panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 8 d.
sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti. Pareiškėjas
nurodo, kad jam nebuvo pranešta apie pakeistą administracinės bylos numerį ir
apie pakeistą bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos sudėtį. Pareiškėjo nuomone,
nagrinėjamu atveju teismas buvo šališkas. Teismo sprendimas buvo priimtas
neatsižvelgus į pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus. Pareiškėjas pažymi,
kad teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų (filmuotos medžiagos, fotonuotraukų
ir pan.), patvirtinančių, kad jo kamera buvo netvarkinga.
Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas
Kauno tardymo izoliatorius prašo palikti Kauno apygardos administracinio teismo
2009 m. birželio 8 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą
atmesti. Savo prašymą atsakovas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais,
kurie buvo pateikti jo atsiliepime į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios
instancijos teismui. Papildomai pažymi, jog tą aplinkybę, kad 2008 m. spalio 30
d. rytinio patikrinimo metu pareiškėjo kamera buvo labai netvarkinga,
patvirtina Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų – būrio viršininko P. B. ir
vyriausiojo prižiūrėtojo A. K. 2008 m. spalio 30 d. tarnybiniai
pranešimai.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Apeliacinis
skundas netenkintinas.
Pareiškėjas V. K. ginčija Kauno
tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2008 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. 2.2-7/399,
kuriuo jam už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą skirta drausminė
nuobauda – vienam mėnesiui atimta teisė pirkti maisto produktus, ir Kalėjimų
departamento 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. 2S-4159, kuriuo buvo
atmestas pareiškėjo skundas dėl šio Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus
2008 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 2.2-7/399.
Aukščiau nurodyta nuobauda pareiškėjui paskirta už
tai, kad jis 2008 m. spalio 30 d., atlikdamas anksčiau jam paskirtą drausminę nuobaudą
Kauno tardymo izoliatoriaus karcerio kameroje Nr. 147, atsisakė vykdyti Kauno
tardymo izoliatoriaus pareigūnų nurodymus sutvarkyti kamerą.
Iš byloje esančio Kauno tardymo izoliatoriaus būrio
viršininko P. B. ir vyriausiojo prižiūrėtojo A. K. tarnybinių pranešimų matyti, kad 2008 m. spalio 30 d.
rytinio patikrinimo metu apie 8 val. 20 min. užėjus į karcerio kamerą Nr. 147,
kur nuteistasis V. K. atlieka drausminę nuobaudą, buvo
pastebėta, jog kamera yra labai netvarkinga. Nuteistajam V. K.
buvo pasiūlytas valymo inventorius ir nurodyta susitvarkyti kameroje. V. K. buvo įspėtas, kad vėliau bus patikrinta, ar kamera yra
sutvarkyta. Tačiau apie 11 val. 15 min., patikrinus kamerą, patalpos buvo
nesutvarkytos, o V. K. kategoriškai atsisakė tvarkyti
kamerą, motyvuodamas tuo, kad jis to neprivalo daryti (b. l. 34, 35). Nurodytas
aplinkybes P. B. patvirtino ir duodamas parodymus pirmosios
instancijos teismo posėdyje (b. l. 77).
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad nuteistasis V. K. iš Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų - atvirosios
kolonijos buvo perkeltas į Kauno tardymo izoliatorių laikinai – administracinės
bylos nagrinėjimo laikui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo
kodekso 67 straipsniu (2002 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. IX-994 redakcija,
galiojusi bylai aktualiu laikotarpiu), nuteistųjų laikino palikimo kardomojo
kalinimo vietose ir nuteistųjų perkėlimo iš pataisos įstaigų į kardomojo kalinimo
vietas pagrindus ir tvarką, taip pat esančių kardomojo kalinimo vietose
nuteistųjų teisinę padėtį nustato Baudžiamojo proceso kodeksas ir Kardomojo
kalinimo įstatymas (šiuo metu Suėmimo vykdymo įstatymas).
Bendrąsias asmenų, laikomų kardomojo kalinimo vietose,
pareigas nustato Kardomojo kalinimo įstatymo 22 straipsnis (1996 m. sausio 18
d. įstatymo Nr. I-1175 redakcija, galiojusi bylai aktualiu laikotarpiu). Viena
iš tokių pareigų yra pareiga vykdyti teisėtus administracijos reikalavimus.
Asmenų laikymo kardomojo kalinimo vietose tvarką ir
sąlygas, šių asmenų teisių bei pareigų, kurias nustato Kardomojo kalinimo
įstatymas, užtikrinimo ir naudojimosi jomis tvarką bylai aktualiu laikotarpiu
reglamentavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. rugsėjo 7 d.
įsakymu Nr. 178 patvirtintos Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklės.
Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklių 256 punkte nustatyta, kad
nuteistiesiems skiriamos nuobaudos, nustatytos Lietuvos Respublikos pataisos
darbų kodekse (šiuo metu Bausmių vykdymo kodeksas). Tardymo izoliatoriaus
direktoriaus nutarimu paskirta nuobauda – uždaryti nuteistąjį į baudos arba
drausmės izoliatorių – atliekama karceryje, bet taikant Lietuvos Respublikos
pataisos darbų kodekso ir Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklių
nuostatas dėl šios nuobaudos vykdymo. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos
taisyklių 213 punkte nustatyta, kad nuteistieji, atliekantys nuobaudas baudos
arba drausmės izoliatoriuje, kiekvieną dieną eilės tvarka skiriami
budinčiaisiais ir tvarko kameras. Nuteistasis, uždarytas į karcerį, kamerą
visada tvarko pats. Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2008 m. spalio 28
d. įsakymu Nr. 1-70 patvirtintų Suimtųjų ir nuteistųjų elementariųjų elgesio
bei bendravimo taisyklių 1.4 punkte taip pat nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji
kardomojo kalinimo įstaigoje privalo tvarkyti ir prižiūrėti savo gyvenamąją
vietą, budėti nustatyta eilės tvarka kamerose (b. l. 24). Su Suimtųjų ir
nuteistųjų elementariųjų elgesio bei bendravimo taisyklėmis pareiškėjas yra
supažindintas (b. l. 60-62).
Vadovaujantis aukščiau nurodytomis Kardomojo kalinimo
įstatymo, Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklių, Pataisos įstaigų
vidaus tvarkos taisyklių ir Suimtųjų ir nuteistųjų elementariųjų elgesio bei
bendravimo taisyklių nuostatomis, nuteistasis, atlikdamas paskirtą nuobaudą
karcerio kameroje, kamerą turi tvarkyti pats. Todėl pareiškėjas, dėl bylos
nagrinėjimo teisme laikinai perkeltas iš pataisos darbų įstaigos į Kauno
tardymo izoliatorių ir atlikdamas šio tardymo izoliatoriaus karcerio kameroje
jam paskirtą drausminę nuobaudą, privalėjo vykdyti teisėtą Kauno tardymo
izoliatoriaus pareigūnų nurodymą sutvarkyti kamerą.
Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas dėl kokių
nors objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos ir pan.) negalėjo
įvykdyti aptariamo Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų nurodymo. Ta
aplinkybė, kad pareiškėjas, jo paties teigimu, turėjo ruoštis teismo posėdžiui,
nelaikytina pateisinama priežastimi, dėl kurios nuteistasis galėtų atsisakyti
vykdyti savo pareigas ir teisėtus tardymo izoliatoriaus administracijos
nurodymus.
Pareiškėjas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad
teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų (filmuotos medžiagos, fotonuotraukų ir
pan.), patvirtinančių, kad karcerio kamera, kurioje jis buvo laikomas,
patikrinimo metu buvo netvarkinga. Šis pareiškėjo teiginys yra nepagrįstas. Faktinę
aplinkybę, kad 2008 m. spalio 30 d. rytinio patikrinimo metu Kauno tardymo
izoliatoriaus karcerio kamera Nr. 147, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, buvo
netvarkinga, patvirtina paminėti Kauno tardymo izoliatoriaus būrio viršininko P. B. ir vyriausiojo prižiūrėtojo A. K. tarnybiniai
pranešimai ir P. B. parodymai, duoti pirmosios instancijos
teismo posėdžio metu, taip pat išrašai iš Pareigūnų lankymosi karceryje žurnalo
(b. l. 62-64). Nei Bausmių vykdymo kodeksas, nei Kardomojo kalinimo įstatymas, nei
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės ar Kardomojo kalinimo vietų vidaus
tvarkos taisyklės nenumato, kad patikrinimo metu kamerų būklė turi būti
fiksuojama fotonuotraukose, vaizdo įrašuose ar kitais panašiais būdais. Tokio
reikalavimo nenustato ir Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2008 m.
vasario 14 d. įsakymu Nr. 1-6 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų patikrinimo
kamerose tvarkos aprašas (b. l. 25).
Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 213
punktą ir Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalį, nuteistiesiems,
laikinai perkeltiems iš pataisos įstaigų į kardomojo kalinimo vietas, už režimo
reikalavimų pažeidimą gali būti skiriama tokia drausminė nuobauda kaip
draudimas iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų. Vadovaujantis Kardomojo
kalinimo įstatymo 25 straipsniu, skatinimo priemones ir nuobaudas skiria
kardomojo kalinimo vietos direktorius ir jo pavaduotojai. Nagrinėjamu atveju
pareiškėjui nuobaudą paskyrė Kauno tardymo izoliatoriaus direktorius. Todėl
pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nuobaudą pareiškėjui
paskyrė kompetentingas pareigūnas. Teisėjų kolegija visiškai sutinka ir su
pirmosios instancijos teismo argumentais dėl Europos Tarybos Ministrų komiteto
2006 m. sausio 11 d. rekomendacijos Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų
taisyklių“, todėl jų šioje nutartyje nekartoja.
Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus darytina
išvada, kad Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2008 m. spalio 31 d.
nutarimas Nr. 2.2-7/399 yra teisėtas ir pagrįstas. Kalėjimų departamentas ir
Kauno apygardos administracinis teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundus dėl
šio nutarimo panaikinimo. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1
dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo V. K. apeliacinį
skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio
8 d. sprendimą palikti
nepakeistą.
Nutartis
neskundžiama.
Teisėjai
Roma Sabina Alimienė
Ričardas Piličiauskas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė