Civilinė byla Nr. e2A-936-936/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10212-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3.1; 2.6.8.3.11; 2.6.11.2; 3.2.4.11; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 24 d.

Vilnius

 Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Lino Zinkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Venekso interjeras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai L. S. ir T. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Venekso interjeras“ 7000,00 Eur avansą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1.                      Ieškinyje nurodė, kad ieškovai ir atsakovė 2021 m. liepos mėn. susitarė dėl 9 vnt. vidaus durų pirkimo ir sumontavimo ieškovų gyvenamajame būste adresu (duomenys neskelbtini). Užsakymas priimtas per ieškovų dizainerio pateiktą 2021 m. liepos 11 d. komercinį pasiūlymą „Durys ALBA/Discret“. Užsakymo vykdymui buvo sutartas 7 000 Eur dydžio avansas, kurio mokėjimą 2021 m. rugpjūčio 25 d. už ieškovus atliko UAB „Envino“. Atsakovė užsakymo neįvykdė ir nesumontavo durų, todėl ieškovai 2023 m. sausio 26 d.  pateikė pretenziją, kuria pareikalavo kuo skubiau įvykdyti užsakymą, bei nurodė, kad jo neįvykdžius, užsakymas bus laikomas atšauktas nuo 2023 m. vasario 10 d., ir prašyta grąžinti avansą. Užsakymas nebuvo įvykdytas, todėl ieškovai 2023 m. kovo 7 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl avanso grąžinimo, tačiau atsakovė jo negrąžino, nurodydama, kad dėl ieškovų kaltės užsakymas nebuvo įvykdytas. Ieškovai su tuo nesutinka, teigdami, kad atsakovė turėjo galimybes sumontuoti staktas objekte, tačiau to nepadarė, nesiėmė jokių aktyvių ir realių veiksmų, siekiant įvykdyti užsakymą. Dėl atsakovės veiksmų / neveikimo ieškovai negavo užsakytų durų bei buvo priversti duris butui pirki iš trečiojo asmens siekiant įvykdyti užsakymą. Atsakovei atsisakius grąžinti už neparduotas duris gautą avansą, ieškovai 2024 m. gegužės 3 d. kompensavo UAB „Envino“ už ieškovus atsakovei sumokėtą sumą.

1.2.                      Ieškovai pažymi, kad juos ir atsakovę sieja vartojimo teisiniai santykiai, kadangi jie yra fiziniai asmenys, sudarę sutartį su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (asmeniniais vartojimo tikslais), o atsakovė yra verslininkė, vykdanti komercinę durų pardavimo ir montavimo veiklą. Ieškovai duris siekė nusipirkti tikslu įrengti ieškovų gyvenamąjį būstą.

1.3.                      Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė įsipareigojusi parduoti ir sumontuoti duris pažeidė savo įsipareigojimus, durų iki 2023 m. sausio 26 d. nesumontavo. Neįvykdžiusi įsipareigojimų atsakovė padarė esminį sutarties pažeidimą. Atsakovės pateikti sutarties neįvykdymo paaiškinimai neatleido atsakovės nuo pareigos įvykdyti sutartį, o ieškovams sutartį nutraukus, neatleidžia atsakovės nuo pareigos grąžinti avansą. Pažymėjo, kad atsakovė visą laikotarpį turėjo galimybes įvykdyti sutartį, įskaitant ir staktų sumontavimą; durų angos buvo priderintos prie atsakovės parduodamų standartinių durų matmenų, t. y. ieškovai buto įrengimo projektą durų angų atžvilgiu buvo priderinę būtent pagal atsakovės parduodamų durų matmenis; atsakovė neįgijo teisėto pagrindo negrąžinti avanso, kadangi jis buvo skirtas patvirtinti sutarties sudarymą ir atlyginti už durų pirkimą. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovė privalo grąžinti avansą.

2.       Atsakovė UAB „Venekso interjeras“ atsiliepime nurodė su ieškiniu nesutinkanti ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Pagal dviejų dalių užsakymą „paslėptos“ staktos ieškovo sandėlyje buvo jau nuo 2021 m. lapkričio 10 d., nepažeidžiant užsakymu nustatyto termino jo dalis buvo įvykdyta. Atitinkamos specifikacijos staktos savaime neleidžia gaminti durų varčių, t. y. vykdyti užsakymo antros dalies, kol staktos nesumontuotos objekte, apie ką atsakovė informavo objekto architektą / dizainerį A. A., kuris inicijavo ginčo užsakymą. Apie tai, kad staktos pagamintos laiku ir yra paruoštos montavimui ieškovams / jų atstovui žinoma nuo jų atgabenimo. Tačiau ieškovai neužtikrino savalaikio staktų montavimo nuo 2021 m. lapkričio 10 d., pateikė atsakovui tik staktoms, bet ne varčioms gaminti tinkamus brėžinius. 2021 m. rugpjūčio 23 d. išankstinėje sąskaitoje raštu numatytas galutinis užsakymo suderinimas pagaminus staktas taip ir neįvyko. Sutartis neįvykdyta dėl pačių ieškovų ar UAB „Envino“ veiksmų, todėl jiems tenka neįvykdymo pasekmės.

2.2.                      Atsakovę teisiniai santykiai sieja su UAB „Envino“, ką patvirtina ieškovų pateikti įrodymai: 2021 m. liepos 22 d. komercinis pasiūlymas, 2021 m. rugpjūčio 23 d. išankstinė sąskaita faktūra, 2021 m. rugpjūčio 25 d. mokėjimo pavedimas, 2024 m. gegužės 3 d. ieškovo mokėjimas UAB „Envino“ ir 2024 m. gegužės 22 d. susitarimas dėl tarpusavio atsiskaitymo. Šis juridinis asmuo atliko užsakymą patvirtinantį išankstinį pinigų mokėjimą pagal šiam juridiniam asmeniui pateiktą sąskaitą. Atsakovė abejoja ar yra tinkama atsakovė pagal ieškovų pareikštus reikalavimus. Kadangi sutartis buvo sudaryta tarp lygiaverčių verslo subjektų, todėl netaikytinos vartotojų teisinius santykius reguliuojančios teisės normos.

3.       Ieškovai dubliku palaikė ieškinio reikalavimus ir papildomai nurodė šiuos argumentus:

3.1.                      Ginčo susitarimas pagal užsakymą buvo skirtas tenkinti asmeninius ieškovų poreikius, siekiant įrengti ieškovų gyvenamąjį būstą. Atsakovei buvo žinoma, kad  užsakovai buvo būtent ieškovai ir užsakymas buvo skirtas fizinių asmenų asmeniniams poreikiams įrenginėjant gyvenamąjį būstą (duomenys neskelbtini). Komerciniame pasiūlyme būtent užsakove nurodyta p. L., A. A. 2021 m. liepos 22 d. el. laiškas su komerciniu pasiūlymu buvo siųstas būtent L. S. el. paštu (duomenys neskelbtini), taip pat atsakovės pateikta SMS žinutė buvo siųsta būtent L. S., atsakovė išankstinę sąskaitą siuntė būtent ieškovei. 2024 m. gegužės 22 d. tarp ieškovų ir UAB „Envino“ sudarytas susitarimas Nr. 20240522-1, kuriuo buvo kompensuotas avansinis mokėjimas atsakovei, kuris atliktas už ieškovus. Visa komunikacija dėl užsakymo vyko būtent su ieškovais / jų atstovu, o ne su tariamu užsakovu UAB „Envino“. Pažymėjo, kad avanso mokėjimo trečiojo asmens lėšomis faktas neturi reikšmės vertinant ieškovų reikalavimų pagrįstumą.

3.2.                      Atsakovė, neįvykdydama savo įsipareigojimų dėl durų pardavimo ir jų sumontavimo tiek komerciniame pasiūlyme, tiek avanso sąskaitoje numatytu terminu ir jį reikšmingai pradelsusi, padarė esminį sutarties pažeidimą, kuris nebuvo pašalintas ir per papildomai nustatytą terminą, todėl ieškovai pagrįstai pasinaudojo teise atsisakyti nuo atsakovės neįvykdytos sutarties (atšaukti užsakymą). Atsakovė neginčija sutarties nutraukimo teisėtumo. Ieškovams atsisakius atsakovės neįvykdyto užsakymo, ieškovai įgijo pagrįstą teisę reikalauti grąžinti sumokėtą avansą.  Byloje reiškiamas reikalavimas grąžinti avansą, sumokėtą pagal neįvykdytą ir atšauktą užsakymą. Šiuo atveju avansas neatlieka užtikrinimo funkcijos dėl šalių atsakomybės už sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma, o atsakovė, nepriklausomai nuo užsakymo neįvykdymo priežasčių, neįgijo teisėto pagrindo negrąžinti avanso, todėl turi jį grąžinti. Byloje nesprendžiamas klausimas dėl šalių atsakomybės neįvykdžius sutarties, reikalavimas reiškiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.315 straipsnio 3 dalies pagrindu, o užsakymo neįvykdymo priežastys neturi jokios teisinės reikšmės atsakovės pareigos grąžinti avansą egzistavimui. Atsakovė visą laikotarpį turėjo galimybes įvykdyti sutartį, įskaitant ir staktų sumontavimą. Atsakovė buvo raginama įvykdyti sutartį, tačiau nesiėmė jokių veiksmų sutarties vykdymui. Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovų tariamą trukdymą / sąlygų nesudarymą vykdyti užsakymą. Užsakymas su atsakove buvo visiškai suderintas dar 2022 m. kovo mėn. Ieškovams negavus iš atsakovės prekių, atsakovė neturi teisėto pagrindo praturtėti avanso suma.

4.       Atsakovė triplike prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad užsakymą atsakovei pateikė ne ieškovai, o A. A., UAB „Išmanusis interjeras“, mokėjimą atliko UAB „Envino“. Ieškovai nepateikė įrodymų, kokiu teisiniu pagrindu mokėjimus vykdė juridinis asmuo, kokie teisiniai santykiai sieja ieškovus ir UAB „Envino“. Nurodo, kad nei formuojant užsakymą, nei matuojant staktas, atsakovė kontaktų tiesiogiai su ieškovais neturėjo, durų angų matavimo metu ginčo patalpos buvo tuščios ir spręsti, kokiam tikslui skirtas užsakymas, atsakovė negalėjo. Atsakovė staktas gavo sutartu laiku, atsiskaitė už jas su tiekėjais, apie būtinumą jas sumontuoti ir tik tuomet tęsti užsakymą ieškovams / jų atstovams buvo žinoma nuo staktų gavimo momento t. y. 2021 m. lapkričio 10 d., tačiau ieškovai nesudarė sąlygų tęsti užsakymo, neatsiėmė jiems pagamintų individualių prekių, pateikė atsakovei tik staktoms, bet ne varčioms gaminti tinkamus duomenis (brėžinius), todėl neįvyko 2021 m. rugpjūčio 23 d. išankstinėje sąskaitoje numatytas galutinis užsakymo suderinimas. Taigi sutarties galutinio neįvykdymo ir nutraukimo pasekmės tenka ieškovams ar UAB „Envino“.

5.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Envino“ atsiliepime sutiko su ieškiniu. Nurodė, kad UAB „Envino“ pagal susitarimą su T. S. 2021 m. rugpjūčio 25 d. sumokėjo UAB „Venekso interjeras“ 7 000,00 Eur sumą (avansą už duris ieškovo butui, esančiam (duomenys neskelbtini) ). T. S. 2024 m. gegužės 3 d. grąžino sumokėtą 7000,00 Eur sumą, pretenzijų T. S. neturi.

6.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Išmanus interjeras“ atsiliepime prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ieškovai 2021 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į UAB „Išmanus interjeras“ dėl objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), interjero projekto parengimo. UAB „Išmanusis interjeras“ užsakovės L. S. prašymu 2022 m. kovo 31 d. nusiuntė su užsakove suderintus durų planus elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškovės L. S. ir T. S. ieškinį tenkino, t. y. priteisė iš atsakovės UAB „Venekso interjeras“ 7 000 Eur avansą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (7000,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. liepos 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 158,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, bei iš atsakovės valstybei priteisė 13,00 Eur.

7.1.                      Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog sutartiniai santykiai pagal komercinį pasiūlymą ir užsakymą dėl durų susiklostė tarp juridinių asmenų – UAB „Envino“ ir atsakovės. Atsakovės nurodyti įrodymai, kuriais ji atsikerta, kad atsakovę sutartiniai santykiai siejo ne su ieškovais, bet su UAB „Envino“ (2021 m. liepos 22 d. komercinis pasiūlymas, 2021 m. rugpjūčio 23 d. išankstinė sąskaita faktūra, 2021 m. rugpjūčio 25 d. mokėjimo pavedimas, 2024 m. gegužės 3 d. ieškovo mokėjimas UAB „Envino“, 2024 m. gegužės 22 d. susitarimas dėl tarpusavio atsiskaitymo), patvirtina, kad UAB „Envino“ atliko pinigų mokėjimą pagal šio juridinio asmens vardu pateiktą sąskaitą, tačiau kaip teismo posėdžio metu paaiškino ir pats atsakovės vadovas D. K. pasiūlymą dėl durų gamybos jis išsiuntė ieškovei L. S., jis buvo informuotas, jog avansą apmokės įmonė ir neprieštaravo tam. Pažymėta, kad įstatymas nedraudžia trečiajam asmeniui įvykdyti prievolę ar jos dalį už kitą asmenį (CK 6.50 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamu atveju pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovai atsiskaitė su UAB „Envino“ ir nėra šio trečiojo asmens skolininkai. Atsakovės vadovo teismo posėdyje pateiktas paaiškinimas, kad vykdant pateiktus užsakymus nesiaiškinama, kas yra užsakovas, nepaneigia juridinio asmens pareigos veikti ir vykdyti veiklą tokiu būdu, kad būtų nepažeidžiamos vartotojų teisės, priešingu atveju, pats verslininkas prisiima su tuo susijusią riziką. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kad atsakovė dėl durų užsakymo bendravo ir užsakymą derino su UAB „Envino“, kad ginčo užsakymu buvo siekiama patenkinti šio asmens interesus. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad po to, kai UAB „Envino“ pervedė atsakovei avansą pagal ginčo susitarimą, atsakovė ir toliau bendravo su ieškovais, bet ne su UAB „Envino“. Priešingų įrodymų į bylą nėra pateikta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai).

7.2.                      Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes, paaiškinimus teismo posėdžio metu, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir pagrįsto įsitikinimo standartu, darė išvadą, jog bendravimas dėl ginčo užsakymo sudarymo ir vykdymo vyko tarp ieškovų ir atsakovės, jis buvo skirtas tenkinti asmeninius ieškovų (fizinių asmenų) interesus ir poreikius, susijusius su jų gyvenamuoju būstu, o atsakovei buvo (turėjo būti) žinoma, kad ginčo susitarimas yra sudarytas su ieškovais, o ne juridiniu asmeniu. Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo-pardavimo santykiai – fiziniai asmenys (ieškovai) įsigijo prekes (duris) su verslu, prekyba ar profesija nesusijusiais tikslais (buto įrengimui), tuo tarpu atsakovė yra verslininkė, vykdanti durų pardavimo ir montavimo veiklą. Pažymėta, kad nors buvo susitarta dėl 9 durų pirkimo ir jų sumontavimo, tačiau palyginus atliktinų darbų pobūdį ir vertę su perkamų durų verte sutartis laikytina pirkimo-pardavimo sutartimi (CK 6.645 straipsnio 4 dalis).

7.3.                      Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad net ir tuo atveju, jeigu ieškovas yra verslininkas, kaip teigia atsakovė, tai nereiškia, kad toks asmuo individualiuose santykiuose negali būti laikomas vartotoju.

7.4.                      Rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties šalys nebuvo sudariusios. UAB „Venekso interjeras“ išrašė 2021 m. rugpjūčio 23 d. sąskaitą išankstiniam apmokėjimui serija VI Nr. 21/08/23, suma – 15 273,00 Eur (vidaus durys varčios ALBA, pagal užsakovo eskizą, varčia be užlaidos, su montavimo darbais). Sąskaitoje nurodytas gamybos terminas – 13-14 savaičių nuo galutinio suderinimo. Avansinis apmokėjimas – 7000,00 Eur, avanso apmokėjimo data – iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2021 m. rugpjūčio 25 d. atsakovei buvo sumokėtas 7000,00 Eur avansas pagal nurodytą sąskaitą išankstiniam apmokėjimui. Byloje šalys neginčijo, kad susitarimas nebuvo įvykdytas.

7.5.                      Ieškovai, 2023 m. sausio 26 d. pretenzijoje suteikę atsakovei papildomą terminą ginčo susitarimui įvykdyti, per kurį atsakovė ginčo susitarimo neįvykdė, jį nutraukė (atšaukė užsakymą). Atsakovė neginčijo susitarimo nutraukimo teisėtumo. Pagal CK 6.222 straipsnio 1 dalį, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Nesant sudarytos rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, ieškovams sumokėjus išankstinę įmoką už prekes, atsakovei teko pareiga įrodyti aplinkybes, susijusias su sutarties vykdymu. Nors atsakovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad užsakymas nebuvo įvykdytas dėl to, kad ieškovai nuo 2021 m. lapkričio 10 d. (staktų gavimo dienos) neatsiėmė staktų, neužtikrino staktų montavimo objekte (nesudarė sąlygų patekti į objektą), pateikė atsakovei tik staktoms, bet ne varčioms gaminti tinkamus duomenis/brėžinius, dėl to neįvyko 2021 m. rugpjūčio 23 d. išankstinėje sąskaitoje numatytas galutinis užsakymo suderinimas, tačiau tai neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių (pvz., atsakovė neteikė duomenų, kad ji dėjo pastangas perduoti ir sumontuoti staktas ieškovų būste, tačiau ieškovai atsisakė įleisti į patalpas ir pan.).

7.6.                      Šalys neginčijo aplinkybės, kad nebuvo tarpusavio susitarimo dėl atsakomybės taikymo už ginčo susitarime nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tai reiškia, kad esant nutrauktam susitarimui, atsakovė turi pareigą grąžinti gautą avansą, sumokėtą kaip dalį pagrindinio mokėjimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovei neįvykdžius užsakymo (nepardavus ir ieškovų būste nesumontavus durų) ieškovai pagrįstai reikalauja grąžinti jiems atsakovei sumokėtą 7000 Eur avansą.  

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

8.       Atsakovė UAB „Venekso interjeras“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Pirmosios instancijos teismas ignoravo tą aplinkybę, kad ginčo 2021 m. liepos 22 d. užsakymas buvo dviejų atskirų dalių: pirmu punktu buvo sutarta užsakyti ir pagaminti Italijoje specialias „paslėptas“ durų staktas ir tik po šių staktų sumontavimo ir atitinkamo apmatavimo (užsakyme-suderinimo), pagaminti pačias durų varčias per užsakyme nurodytą terminą. Atsakovė nuo jos priklausančius veiksmus atliko nustatytu terminu (staktos pagamintos ir atgabentos 2021 m. lapkričio 10 d.), o ieškovai, priešingai bylos duomenims teigdami, jog tariamai ragino atsakovę sumontuoti staktas, jokių šios aplinkybės įrodymų nepateikė, tuo tarpu atsakovės pateikti duomenys leidžia vienareikšmiškai spręsti, kad ieškovai 2021 m. gruodžio 1 d. pakeitė projekto dizainerius, apie tai atsakovės neinformavo, staktų montavimo sąlygų būtent dėl ieškovų veiksmų atsakovė neturėjo.

8.2.                      Atsakovė akcentuoja tokias faktines aplinkybes: 1) pasiūlymą dėl durų staktų užsakymo, jų sumontavimo ir paskesnio varčių pagaminimo ir sumontavimo patalpose (duomenys neskelbtini) , atsakovei pagal savo profesiją pateikė dizaineris A. A.; 2) nei formuojant užsakymą, nei derinant sąlygas atsakovė ar jos atstovai su ieškovais ar ieškove L. S. nebendravo; 3) atsakovės pasiūlymą L. S. persiuntė A. A.; 4) avansą 2021 m. rugpjūčio 25 d. sumokėjo UAB „Envino“; 5) galutinis durų pagaminimas gali vykti tik per 13-14 savaičių po paslėptų staktų sumontavimo ieškovų objekte. Staktų montavimo terminas nenustatytas; 6) 2021 m. lapkričio 10 d. atsakovės užsakymu pagamintos individualios „paslėptos“ staktos nepažeidžiant ginčo sutarties terminų buvo atgabentos į atsakovės sandėlį, ši aplinkybė nėra nuginčyta. Po staktų atgabenimo A. A. pareiškė, kad su savo klientais bendradarbiavimą nutraukė, projektą vykdo kiti dizaineriai, perdavė L. ir T. S. kontaktus, tačiau pastarieji dingo, būtent į atsakovės vadovo mėginimus susisiekti atsiliepė tik 2023 m. pretenzijų forma (SMS susirašinėjimo ir skambučių duomenys), o trečiasis asmuo UAB „Išmanus interjeras“ atsakovei susisiekus dėl tolesnio užsakymo vykdymo, tik 2022 m. kovo 31 d. atsiuntė tą patį užsakymo variantą, kuris buvo pateiktas A. A. dar 2021 m. liepos mėn., jokių galimybių patekti į ginčo objektą nenurodė, ko atsakovė jokiais teisėtais būdais ir priemonėmis be objekto šeimininkų ar jų teisėtų atstovų padaryti negalėjo; 7) UAB „Išmanus interjeras“ ginčo užsakymą perėmė dar 2021 m. gruodžio 1 d., tačiau atsakovės apie tai neinformavo; 8) bylos dokumentais akivaizdžiai patvirtinta, kad ginčo avansas juridinio asmens sumokėtas juridiniam asmeniui.

8.3.                      Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 23 d. pateikė sąskaitą išankstiniam apmokėjimui, adresuotą UAB „Envino“. UAB „Envino“ 2021 m. rugpjūčio 25 d. pervedė UAB „Venekso interjeras“ 7 000,00 Eur avansą, taigi jokių vartojimo teisiniams santykiams būdingų sąsajų su ieškovais atsakovė neturėjo. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl aplinkybės, kad nuo 2021 m. gruodžio 1 d. ieškovų objekte ankstesnis dizaineris A. A. nebedirbo. Apeliantės nuomone, tokia aplinkybė rodo, kad galimai jau 2021 m. gruodžio 1 d. ieškovai atsisakė jų iniciatyva per A. A. atsakovės pradėto vykdyti 2021 m. liepos 22 d. užsakymo ir ginčo objekte sumontavo kitų gamintojų gaminius galimai nesibaigus 2021 m. liepos 22 d. užsakymo vykdymo terminams. Ne atsakovė, o ieškovai ir/ar tretieji asmenys, siekiant išvengti savo atsakomybės dėl jų pačių netinkamo 2021 m. liepos 22 d. užsakymo vykdymo, taip ir nesudarė galimybių atsakovei sumontuoti „paslėptas“ staktas ieškovų objekte ir po to pagaminti suderinto dizaino varčias. Nors atsakovė dėjo pastangas įvykdyti užsakymą, tačiau visuma ieškovų veiksmų rodo, kad netiesiogiai buvo atsisakyta užsakymo dar 2021 m. gruodžio 1 d., pakeitus projekto dizainerius ir apie tai neinformavus atsakovės. 2024 m. gegužės 3 d. UAB „Envino“ ieškovas T. S. sumokėjo ginčo avansą, tokiu būdu perimdamas reikalavimo teisę. Apie šiuos veiksmus - skolos perėmimą, atsakovė nebuvo informuota.

8.4.                      Paaiškėjus ieškovų nepatikimumui: a) užsakymo pateikimas per trečią asmenį; b) atsiskaitymas per juridinį asmenį; c) ginčo objekto darbų prižiūrėtojo keitimas ginčo užsakymo vykdymo laikotarpiu apie tai neinformuojant kitos šalies; d) skolos iš juridinio asmens perėmimas taip pat neinformuojant atsakovės, nelaikytini veiksmais atitinkančiais CK 1.5, 6.158 ir 6.200 straipsniuose įtvirtintų sąžiningumo taip pat ir sutartiniuose santykiuose bei šalių kooperavimosi ir bendradarbiavimo principų ir sudaro pagrindą taikyti CK 6.206 straipsnį.

8.5.                      Esant esminiam prieštaravimui tarp ieškovų teiginių apie tariamą ginčo teisinio santykio atitikimą vartojimo institutui (CK 6.2281 straipsnis) ir atsakovės nurodytų objektyviai egzistuojančių faktų dėl esminių šiuo atveju dalykų kaip užsakymo pateikimas (per A. A.), išankstinės sąskaitos išrašymas juridiniam asmeniui ir jos apmokėjimas (UAB „Envino“), objekto darbų prižiūrėtojo pakeitimas nesibaigus ankstesnio užsakymo terminui (UAB „Išmanus interjeras“), skolinio įsipareigojimo perėmimas iš juridinio asmens (UAB „Envino“) pagrindinis akcentas turėjo būti skirtas tam, ar atsakovė turėjo objektyvią galimybę tęsti dalinai įvykdytą užsakymą be iš anksto numatyto galutinio durų matmenų suderinimo po „paslėptų“ staktų sumontavimo be tinkamo ieškovų ir / ar trečių asmenų bendradarbiavimo/kooperavimosi vykdant sutartį.

8.6.                      Pažymėta, jog ieškovas T. S., kurio verslas yra skolų išieškojimas ir finansinės konsultacijos, gretinant su atsakovės baldų ir interjero verslu teisinėje, taip pat ir sutarčių srityje turi žymiai daugiau pranašumo prieš atsakovę, todėl vien ši aplinkybė leidžia teigti esant sistemą ieškovų veiksmų, siekiant nepagrįsto pranašumo šiame ginče, dirbtinai sukuriant silpnesnės sutarties šalies įvaizdį. CK 6.2281 straipsnio nuostatų besąlyginis taikymas šio ginčo sprendimui buvo ir yra perteklinis. Ieškovai dėl tik jiems vieniems žinomų priežasčių klaidino atsakovę nuo pat sutartinių santykių pradžios.

8.7.                      Savo reikalavimui pagrįsti ieškovai naudoja vienintelį argumentą, kad sutartis nutraukta jos galutinai neįvykdžius, tačiau niekaip nepaaiškina 5 mėnesių intervalo tarp staktų atgabenimo 2021 m. lapkričio 10 d. ir naujo projekto vykdytojo pranešimo atsakovei su pradinio užsakymo duomenimis 2022 m. kovo 31 d., taip ir neatlikus 2021 m. liepos 22 d. užsakyme numatyto galutinio suderinimo, kuris buvo neįmanomas be staktų sumontavimo ieškovų objekte. Esant leistinomis įrodinėjimo priemonėmis patvirtintai 5 mėnesių sutarties vykdymo uždelsimo dėl pačių ieškovų veiksmų aplinkybei, ginčui spręsti turi būti taikomos CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 4 dalies, 6.158 straipsnio ir 6.206 straipsnio taisyklės. 

8.8.                      Sprendžiant ginčą tarp dviejų lygiaverčių subjektų, atsakovės atsikirtimus byloje tiesiogiai patvirtina staktų tinkamo pristatymo CMR važtaraštis, mokėjimo pavedimai, iki šiol atsakovės sandėliuojamų gaminių nuotraukos, užsakymas, mokėjimo pagal užsakymą dokumentai. Teismas, vertindamas įrodymus, netinkamai taikė teismų praktikoje aptartą tikimybių pusiausvyros principą, nes esant aukščiau įvardintoms sąlygoms apie jokias tikimybes šios bylos kontekste neturėjo būti sprendžiama, o pagal dokumentus (2021 m. liepos 22  d. užsakymą, išankstinę sąskaitą faktūrą, UAB „Envino“ mokėjimo pavedimą, trečio asmens UAB „Išmanus interjeras“ 2022 m. kovo 31 d. pranešimą ir to paties trečio asmens atsiliepime pripažintą faktą, kad ginčo objekto projekte jis dalyvavo nuo 2021 m. gruodžio 1 d.). Netinkamai pritaikius įrodymų vertinimo taisykles teismas padarė bylos faktinėms aplinkybėms prieštaraujančias išvadas, neatskleidė bylos esmės, todėl pažeidus CPK 185 straipsnio reikalavimus netinkamai pritaikė CK 6.2281 straipsnyje įtvirtintą vartotojų teisių institutą ir priėmė CPK 263 straipsnio neatitinkantį sprendimą, kuris naikintinas. 

9.       Ieškovai L. S. ir T. S. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      T. S. 2021 m. sausio 27 d. įsigijo butą esantį (duomenys neskelbtini), šeimos poreikių tenkinimui, kuriame yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Buto įrengimui ieškovai pasitelkė dizainerio A. A. paslaugas. Buto įrengimui atsakovė 2021 m. liepos 22 d. pateikė Komercinį pasiūlymą – durys ALBA/Discret 9 vienetai, kuriame nurodyta, kad „Gamybos terminas: 13-14 savaičių nuo avansinio apmokėjimo ir gamybinių brėžinių suderinimo dienos“. Komerciniame pasiūlyme yra nurodyta, kad užsakovas yra „p. L.“, tai yra ieškovė. 2021 m. liepos 22 d. L. S. buvo pateiktas el. laiškas su atsakovės komerciniu pasiūlymu. Su atsakove buvo susitarta, kad avansinį mokėjimą atliks su T. S. susijusi bendrovė UAB „Envino“. Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 23 d. pateikė išankstinę sąskaitą Nr. VI Nr. 21/08/23, nurodant, „tiesiog pusei sumos apmokėti, susivesime visus galus jei kas keisis į projekto pabaigą“. Šias aplinkybes 2024 m. lapkričio 25 d. teismo posėdyje patvirtino atsakovės vadovas D. K., konkrečiai nurodymas, kad į atsakovę kreipėsi dizaineris A. A.; atsiuntė projektą; A. A. pasakė, kad užsakovė yra L.; pateikus komercinį pasiūlymą užsakovai nurodė, kad mokės bendrovė, atsakovė su tuo sutiko, išrašė išankstinę sąskaitą. 2021 m. rugpjūčio 25 d. UAB „Envino“ pagal susitarimą su T. S. sumokėjo atsakovei 7 000 Eur avansą už duris ieškovų butui. Ieškovai negavo durų Komerciniame pasiūlyme ir išankstinėje sąskaitoje nurodytais terminais. Atsakovė 2022 m. kovo 30 d. parašė ieškovei SMS žinutę, atsakant į šį pranešimą ieškovų pasamdyta dizaino paslaugas teikianti įmonė UAB „Išmanusis interjeras“ 2022 m. kovo 31 d. nusiuntė atsakovei laišką, kuriame pridėjo durų planus projektui bute. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovės atstovas patvirtino, kad asmeniškai bendravo su UAB „Išmanusis interjeras“ atstove dėl šio projekto. Nepaisant to, ieškovai ir toliau negavo durų. Todėl 2022 m. spalio 11 d. UAB „Išmanusis interjeras“ pakartotinai išsiuntė laišką su durų planais, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė „Laukiu iš jūsų skubaus atsakymo ko mes esame dar nepatikslinę, nes mūsų požiūriu mes viską suderinome ir užfiksavome“. Ieškovams ir toliau negaunant durų, 2023 m. sausio 26 d. ieškovai pateikė atsakovei pretenziją „Dėl užsakymo įvykdymo arba avanso grąžinimo“. Kadangi ieškovai negavo iš atsakovės gaminių, 2023 m. kovo 8 d. pretenzija „Dėl avanso grąžinimo“ buvo nutraukta sutartis ir pareikalauta iš atsakovės grąžinti avansą, sumokant jį UAB „Envino“. Po sutarties nutraukimo 2023 m. kovo 16 d. gautas atsakovės raštas „dėl 2023-03-08 pretenzijos“. Pripažindama, kad užsakymas nėra ir nebus įvykdytas, atsakovė negrąžino gauto avanso.

9.2.                      Sutartis, pagal kurią atsakovė gavo avansą, buvo vienašališkai nutraukta, o atsakovė ne tik neginčijo sutarties nutraukimo, bet teisme taip pat pripažino, kad yra pasibaigęs pagrindas įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Kadangi byloje nebuvo ginčijamas sutartinių santykių pabaigos juridinis faktas, atsakovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodo nepagrįstus ir su ginčo dalyku nesusijusius argumentus dėl sutarties neįvykdymo priežasčių. Ieškovai neprašė ir neprašo įpareigoti atsakovę įvykdyti sutartį, taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, todėl atsakovės byloje reiškiami pasiteisinimai dėl sutarties neįvykdymo, atleidžiant atsakovę nuo prievolės vykdymo arba civilinės atsakomybės taikymo, nepatenka į ginčo dalyką.

9.3.                      Teigia, kad išankstinėje sąskaitoje nurodžius tokią sąlygą – gamybos terminas: 13-14 savaičių nuo galutinio suderinimo, ji negali būti aiškinama kaip teigia atsakovė. Pirmiausia ginčo santykiuose atsakovė veikia kaip verslininkė, kuriai tenka rizika dėl sąlygų aiškumo ir suprantamumo trūkumų. Atsakovė viešai siūlydama savo prekes, tai daro nepasirašydama atskirų sutarčių, kuriuose būtų aiškiai išdėstytos prekių perdavimo, montavimo sąlygos. Todėl atsakovė nei pagal 6.2286 straipsnio reikalavimus, nei pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles neturi teisės gintis nuo kontrahentų reikalavimų, vienašališkai savo naudai aiškindama sutarties sąlygų. Atsakovės siūlomas išankstinės sąskaitos teksto aiškinimas negali būti laikomas pagrįstas ir sąžiningas, kadangi jis gali būti vertinamas įvairiai. Išankstinė sąskaita ir jos suma atitinka komercinio pasiūlymo sumas, kas patvirtina, jog išankstinė sąskaita buvo išrašyta visam komerciniam pasiūlymui ir atitinkami paties verslininko numatyti terminai buvo taikomi visam užsakymo komplektui. Net jeigu būtų remiamasi atsakovės pateiktu paaiškinimu, akivaizdu, kad atsakovė turėjo imtis veiksmų, jog nurodytu terminu būtų sumontuotos durų staktos, tačiau šių veiksmų atsakovė nesiėmė. Kadangi atsakovė pateikė užsakymą prekių gamybai po beveik dviejų mėnesių nuo avanso gavimo, tai pagal atsakovės logiką leidžia suprasti, jog galutinis suderinimas buvo įvykęs, prekių gamyba buvo realiai pradėta.

9.4.                      Atsakovė neatliko visų nuo jo priklausančių veiksmų ir pati pažeidė savo nustatytą terminą prekėms pagaminti. Nors atsakovė teigia, kad dėl ieškovų pasyvumo neįvykdyta sutartis, tačiau ignoruojama tai, kad 2022 m. kovo 31 d. ir 2022 m. spalio 11 d. UAB „Išmanusis interjeras“ išsiuntė atsakovei tiek brėžinius, tiek raginimą. Taigi ieškovai nebuvo pasyvūs, atsakė atsakovei, teikė informaciją ir prašymus, o sutarties nutraukimo ėmėsi tik po to, kai po 1,5 metų negavo užsakytų gaminių. Ieškovai neturėjo pareigos raginti atsakovę, jog ji įvykdytų savo sąlygomis prisiimtą prievolę. Ieškovai jau aiškiai parodė, kad naujasis dizaineris kreipėsi į atsakovę ir expressis verbis nurodė, kad laukia informacijos, ko dar trūksta užsakymo įvykdymui. Vien tai jau yra pakankamas pareigos įvykdymas, net jeigu ieškovai turėtų raginti verslininką įgyvendinti užsakymą. Pažymėjo, kad atsakovė yra atsakinga už prekių transportavimą ir montavimą, tačiau per visą užsakymo (ne)vykdymo laikotarpį nedėjo jokių pastangų pristatyti ar sumontuoti staktas ieškovų bute. Pateikus pretenziją dėl užsakymo įvykdymo, atsakovė nepristatė net ir dalinai atsakovės teigimu paruoštų prekių į ieškovų gyvenamąjį būstą, neatliko montavimo darbų. Atsakovės nurodytos aplinkybės dėl dizainerio pasikeitimo neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Ieškovai nesutinka, kad nebandė susisiekti su atsakove, kadangi 2022 m. kovo 31 d. ir 2022 m. spalio 11 d. laiškai buvo siųsti tiesiogiai atsakovei. Paskutiniame laiške expressis verbis buvo klausta, ko dar trūksta užsakymo įgyvendinimui. Pirmoji pretenzija įvykdyti užsakymą buvo pateikta praėjus 15 savaičių nuo 2022 m. spalio 11 d. laiško, tai yra išlaukus visą nurodytą prekių gamybos terminą. Būtent atsakovė, kuri 2021 m. rugpjūčio 25 d. gavo avansą už duris, iki 2023 m. kovo 8 d. neatliko visų nuo jos priklausančių veiksmų – buvo pasyvi ir nevykdė komerciniu pasiūlymu prisiimtos transportavimo ir montavimo prievolės, nevykdė ir įstatymuose numatytų pareigų pardavėjui. Todėl nutraukus pirkimo-pardavimo sutartį atsakovė prarado teisę į avansą ir įgijo pareigą grąžinti gautus pinigus.

9.5.                      Ieškovai pateikė paaiškinimus, jog butas yra naudojamas ieškovų šeimos gyvenimui, pateikė nekilnojamo turto registro išrašą, kuriame nurodyta šio buto paskirtis yra gyvenamoji ir įrodymą, jog bute yra deklaruota ieškovo gyvenamoji vieta. Atsakovė turėjo paneigti prezumpciją, kad ieškovai nėra ir neveikė kaip vartotojai sudarant ginčo susitarimą. Tačiau atsakovė pateikė tik argumentą, jog T. S. verslas yra skolų išieškojimas ir finansinės konsultacijos, kuris pagal teismų praktiką neturi įtakos asmens pripažinimui vartotoju.

9.6.                      Atsakovė byloje pripažino ginčo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir savo įsipareigojimų pagal šią sutartį pasibaigimo faktus. Atsakovė, gindamasi nuo ieškinio tariamais ieškovų padarytais pažeidimais ir patirta žala, nereiškė reikalavimo pripažinti ieškovų vienašalį vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą neteisėtu, neteikė realių žalos įrodymų ir atitinkamo priešpriešinio reikalavimo. Todėl atsakovės pozicija neatleidžia atsakovės nuo pareigos grąžinti avansą pagal nutrauktą ir atsakovės neįvykdytą sutartį. Ieškovai, kaip vartotojai, atliko visas būtinas pareigas vienašališkam susitarimo nutraukimui. Atsakovė pati nekvestionavo ir neginčijo susitarimo nutraukimo, kartu neteikė ir atskiro reikalavimo. Todėl yra pagrįsta išvada, kad susitarimas buvo nutrauktas teisėtai. Atsakovei, kuri gavo avansą, neįvykdžius įsipareigojimų pagal sutartį (neperdavus užsakytų prekių) bei ieškovams nutraukus sutartį, išnyko pagrindas, remiantis kuriuo atsakovė gavo avansą. Todėl remiantis CK 6.315 straipsnio 3 dalimi atsakovė privalo grąžinti avansą.

9.7.                      Atsakovės pagrindinis teisinis pagrindas, kodėl neturėtų būti grąžinamas avansas, yra CK 6.206 straipsnis ir 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktas, tačiau jie nėra taikytini ginčo reikalavimui. Nurodyti CK straipsniai yra taikomi tuomet, kada neįvykdžius susitarimo dėl kitos šalies kaltės: pateikiamas reikalavimas dėl sutarties įvykdymo natūra arba nuostolių atlyginimo. Kadangi byloje nėra pareikšti reikalavimai, kurių atžvilgiu skolininkas gali remtis kitos sutarties šalies neįvykdymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino šių atsakovės atsikirtimų.

10.       Trečiasis asmuo UAB „Išmanusis interjeras“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodė, su juo nesutinkanti ir prašė atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, kadangi UAB „Išmanus interjeras“ ieškovams teikė tik interjero dizaino paslaugas, tačiau neperėmė jokio užsakymo, niekada nebuvo objekto projekto vadovu ar darbų vykdytoju, kaip teigia apeliantė. Ieškovės prašymu UAB „Išmanus interjeras“ persiuntė atsakovei durų planus. Trečiasis asmuo padarė techninius brėžinius, tame tarpe ir durų planus, o trečiajam asmeniui nėra žinoma, kokius planus buvo pateikęs atsakovei A. A.. UAB „Išmanusis interjeras“ nėra tiesioginis apeliantės konkurentas, kadangi šios įmonės užsiima skirtingomis veiklomis.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).

12.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

13.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimo, kuriuo ieškovų ieškinys tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14.       Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2025 m. sausio 10 d. A. A. raštišką paaiškinimą. Prašymo priimti pateiktą įrodymą apeliantė nepateikė, tačiau apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl tokio įrodymo priimtinumo.

15.       Apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

16.       Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

17.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei buvo žinomos aplinkybės, susijusios su tuo, kad A. A. teikė dizaino paslaugas ieškovams, ir jis užsakė iš atsakovės pagaminti duris, todėl atsakovė turėjo visas galimybes pateikti tokį A. A. rašytinį paaiškinimą dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, arba reikalauti, kad jis būtų apklaustas kaip liudytojas. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako šį įrodymą priimti, kadangi jis galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, tokio įrodymo pateikimo būtinybė neiškilo po teismo sprendimo priėmimo.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

18.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovui T. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas (gyvenamosios paskirties), esantis adresu (duomenys neskelbtini) . Šiame bute deklaruota T. S. gyvenamoji vieta nuo 2021 m. balandžio 30 d.

19.       2021 m. liepos 22 d. atsakovė UAB „Venekso interjeras“ pateikė Komercinį pasiūlymą – durys ALBA/Direct (toliau – ir Komercinis pasiūlymas), kuriame nurodyta, kad užsakovas p. L., diz. A. A.. Durų modelis – „Vidaus durys varčios ALBA, pagal užsakovo eskizą - LYGIOS su skirtingu paviršiaus paruošimu. Varčia be užlaidos“, 9 vienetai, kurių bendra kaina 4 905 Eur be PVM. Apvadai – Staktos DISCRET, paslepiamos tinku, gipsu, dažais. 9 vienetai, kurių bendra kaina – 5 652 Eur be PVM. Taip pat atliekami darbai – staktų montavimas – 1 260 Eur be PVM, varčios montavimas – 810 Eur be PVM, transportas ir fizinė jėga 460 Eur be PVM. Bendra Komercinio pasiūlymo kaina 15 835,27 Eur su PVM. Taip pat pažymėta, kad Avansinis mokėjimas už gaminius – 50 proc., 50 proc. - prieš atsiimant gaminius, garantija: 5 metai. Gamybos terminas: 13-14 savaičių nuo avansinio apmokėjimo ir gamybinių brėžinių suderinimo dienos. Visos užsakytos prekės negali būti keičiamos gamybos metu, negali būti grąžinamos po pristatymo į objektą, jeigu jos yra kokybiškos ir atitinka aukščiau pateiktą specifikaciją. Atsisakius visų ar dalies specifikacijoje paminėtų prekių, jei jos yra kokybiškos, užsakovas privalo padengti visus tiesioginius UAB „Venekso interjeras“ patirtus nuostolius.

20.       Komercinis pasiūlymas 2021 m. liepos 22 d. persiųstas ieškovei L. S. el. paštu (duomenys neskelbtini)

21.       UAB „Venekso interjeras“ 2021 m. rugpjūčio 23 d. išrašė sąskaitą UAB „Envino“ išankstiniam apmokėjimui serija VI Nr. 21/08/23 15 273,00 Eur sumai, kurioje nurodoma: Vidaus durys varčios ALBA, pagal užsakovo eskizą - LYGIOS su skirtingu paviršiaus paruošimu. Varčia be užlaidos. Su montavimo darbais, 9 vienetai. Gamybos terminas: 13-14 savaičių nuo galutinio suderinimo. Avansinis mokėjimas: 7 000 Eur, kurį reikėjo apmokėti iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. Likutis - prieš vežant gaminius montuoti. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 23 d. gavo persiųstą pranešimą iš „Venekso interjeras“, kuriama nurodyta, kad siunčiama išankstinė sąskaita apmokėti pusei sumos. Bei nurodoma, kad „visus galus suves, jei kas keisis, į projekto pabaigą“.

22.       2021 m. rugpjūčio 25 d. UAB „Envino“ pervedė UAB „Venekso interjeras“ 7 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama: „Sąskaita išankstiniam apmokėjimui serija VI Nr. 21/08/23“

23.       Tarptautiniame važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad gabentų prekių pobūdis yra durų spynos, paprastieji metalai, bendras svoris 250 kg, gavėjas UAB „Furneda“, prekės pristatytos 2021 m. lapkričio 10 d. UAB „Venekso interjeras“ 2021 m. lapkričio 16 d. nupirko iš UAB „Furneda“, 7 vienetus staktų DISCRET DG Verte gipso sienai ir 2 vienetus staktų DISCRET DG gipso sienai.

24.       Atsakovės atstovas 2022 m. kovo 30 d. SMS žinutėje gavėjui, kurio tel. Nr. +(duomenys neskelbtini), rašė, kad „informuoju, kad dėl didelio laiko tarpo, per kurį nepasitvirtina gaminiai, kainos pakilo apie 35/45 proc. Tad tai atsispindės galutinėse gaminių kainose. Jokios info deja neturiu iki šiol. Nežinau, kaip kas. Būkite malonūs praneškite, ką daryti? Staktos pagamintos pagal jūsų projektą ir niekur kitur nepritaikomos“.

25.       UAB „Išmanusis interjeras“ projektų vadovė J. A. 2022 m. kovo 31 d. atsakovei nusiuntė el. paštu durų planus projektui (duomenys neskelbtini). UAB „Išmanusis interjeras“ 2022 m. spalio 11 d. atsakovei bei ieškovei L. S. išsiuntė el. laišką, kuriame nurodė, kad „siunčiu jums laišką, kuriame po susitikimo 2022 m kovo mėnesį dėl L. S. projekto aptarėme visas gaminamų durų detales. Laukiu iš jūsų skubaus atsakymo ko mes esame dar nepatikslinę, nes mūsų požiūriu mes viską suderinome ir užfiksavome. Prisego screenshot su laiško siuntimo data, apačioje visa info prisegta“.

26.       Ieškovai L. S. ir T. S. 2023 m. sausio 26 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl užsakymo įvykdymo arba avanso grąžinimo, kurioje nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio mėnesį buvo aptartas ir suderintas užsakymas dėl durų pagaminimo ir sumontavimo pagal užsakovės L. S. ir T. S. projektą (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 25 d. atliktas 7000 Eur mokėjimas pagal sąskaitą išankstiniam apmokėjimui (Nr.21/08/23). Tačiau užsakymas neįvykdytas, todėl reikalauta iki 2023 m. vasario 9 d. įvykdyti užsakymą, arba bus laikoma, kad užsakymas 2023 m. vasario 10 d. atšauktas, tokiu atveju reikalauta, kad būtų grąžinta avanso suma į UAB „Envino“ atsiskaitomąją sąskaitą.

27.       Ieškovų atstovas 2023 m. kovo 8 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl avanso grąžinimo, kadangi avanso suma nebuvo grąžinta. Pakartotinai pareikalauta grąžinti avansą į UAB „Envino“ atsiskaitomąją sąskaitą.

28.       Atsakovė atsakydama į 2023 m. kovo 8 d. pretenziją teigė, kad „<...> pagal dviejų dalių užsakymą paslėptos“ staktos sandėlyje yra jau nuo 2021-11-10, t. y. nepažeidžiant užsakymu nustatyto termino jo dalis buvo įvykdyta. Atkreiptas dėmesys į tai, jog atitinkamos specifikacijos staktos savaime neleidžia gaminti durų varčių, kol staktos nesumontuotos objekte, apie ką informavome užsakovo objekte dirbusius dizinerius, kurie iš esmės ir inicijavo ginčo užsakymą, nes tiesiogiai su p. T. S. kontaktų nebuvo. <...> Atgabenus staktas apie tai informavome užsakovų atstovą, tačiau <...> jų sumontuoti iki šiol negalime <...> Nesumontavus staktų, negalėjome ir negalime užsakyti varčių gaminimo, nes <...> galutinis suderinimas taip ir neįvyko. 2022-03-23 telefonu Nr. +(duomenys neskelbtini) p. L. S. nurodėme, jog dėl stringančio montavimo gali ženkliai keistis varčių kainos, prašėme informacijos dėl tolesnių veiksmų, tačiau taip ir negavome progos sumontuoti staktas, be kurių sumontavimo negalėjome tęsti užsakymo antros dalies vykdymo. Kadangi užsakovas / jo atstovai neužtikrino savalaikio staktų montavimo nuo 2021-11-10, pateikė mums tik staktoms, bet ne varčioms gaminti tinkamus duomenis/brėžinius, galutinis užsakymo suderinimas pagaminus staktas taip ir neįvyko <...> sutarties galutinio neįvykdymo pasekmės šiuo atveju tenka užsakovui.“

29.       Ieškovas T. S. 2024 m. gegužės 3 d. pervedė UAB „Envino“ 7 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta – Veneks. T. S., L. S. ir UAB „Envino“ 2024 m. gegužės 22 d. sudarė susitarimą Nr. 20240522-1. Šio susitarimo preambulėje, be kita ko, nurodė, kad užsakymo vykdymui buvo sutartas 7000 Eur dydžio avansas, kurio mokėjimą 2021 m. rugpjūčio 25 d. nurodymu Nr. 243 užsakovų (T. S. ir L. S.) naudai atliko UAB „Envino“, o UAB „Venekso interjeras“ atsisakė grąžinti avansinį mokėjimą, todėl užsakovai 2024 m. gegužės 3 d. kompensavo UAB „Envino“ pagal Užsakymą pardavėjui UAB „Venekso interjeras“ sumokėtą sumą. Susitarimo 2 punkte nurodyta, kad šalys patvirtina, UAB „Envino“ avansinis mokėjimas buvo atliktas už užsakovus pagal tarp užsakovų ir UAB „Venekso interjeras“ sudarytą užsakymą ir yra tinkamai UAB „Envino“ kompensuotas (padengtas) užsakovų.  

30.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad tarp ieškovų ir atsakovės yra susiklostę vartojimo teisiniai santykiai, o ieškovams nutraukus sutartį, atsakovei šio nutraukimo neginčijus, atsakovė turi grąžinti avansą, kadangi šalys nebuvo susitarusios dėl netesybų taikymo sutarties neįvykdymo atveju. Apeliantė nesutikdama su teismo sprendimu teigia, kad neturėtų būti taikomos vartotojams taikomos teisės normos, taip pat ieškovai nesudarė galimybių įvykdyti sutartį, todėl ieškovų sumokėtas avansas neturėtų būti grąžinamas.

Dėl teisinių santykių kvalifikavimo

31.       Pagal CK 6.2281 straipsnio 1 dalį, vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. CK nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. Vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku – fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.2281 straipsnio 2, 3 dalys).

32.       Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai). Taigi teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas. Vartotojo sąvoka yra objektyvi ir nepriklauso, pavyzdžiui, nuo asmens einamų pareigų, įgyto išsilavinimo, turimo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-684/2020, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). 

33.       Remiantis nusistovėjusia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika, sąvoka „vartotojas“ turi būti aiškinama siaurai, atsižvelgiant į atitinkamo asmens padėtį konkrečioje sutartyje pagal tos sutarties pobūdį ir tikslus, o ne į subjektyvią šio asmens padėtį, nes tas pats asmuo tam tikruose sandoriuose gali būti laikomas vartotoju, o kituose – ūkio subjektu. ESTT yra atkreipęs dėmesį, kad sąvoka „vartotojas“ apibrėžiama kaip priešprieša sąvokai „ūkio subjektas“, yra objektyvi ir nepriklauso nuo žinių ir informacijos, kurių atitinkamas asmuo faktiškai turi (ESTT 2018 m. sausio 25 d. sprendimo byloje Nr. C‑498/16, 27 ir 29 punktai ir juose nurodytą jurisprudencija).  Asmens kaip „vartotojo“ statusas turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant tik į jo padėtį konkrečioje sutartyje pagal tos sutarties pobūdį ir tikslus (ESTT 2019 m. spalio 3 d. sprendimas Nr. C‑208/18). 

34.       Jeigu kyla abejonių dėl fizinio asmens prekės (paslaugos) įsigijimo (naudojimo) tikslo, teismas turi vertinti visas reikšmingas konkrečios sutarties sudarymo aplinkybes, sutarties turinį, pobūdį, šalių elgesį po sutarties sudarymo, galimus tikslus ir pan. (CK 6.193 straipsnis) ir, remdamasis faktinių bylos duomenų ir nustatytų aplinkybių visuma, spręsti, koks buvo sutarties tikslas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2020, 22 punktas).

35.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad atsakovui, t. y. verslininkui, kyla pareiga paneigti ieškovo kaip vartotojo prezumpciją. Siekiant, kad vartotojas neprarastų jam teisės aktais garantuojamos apsaugos, įrodinėjimo našta negali būti perkeliama silpnesniajai šio santykio šaliai – vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2020).

36.       Apeliantei ginčijant, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamą teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 23 punktas).

37.       Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, 68 punktas). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 37 punktas).

38.       Apeliaciniu skundu kvestionuojama pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisiniai santykiai susiklostė tarp atsakovės ir ieškovų, teigiant, kad pirkimo – pardavimo santykiai egzistavo tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Envino“. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, nurodytus šios nutarties 18-29 punktuose, neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais dėl toliau nurodomų motyvų.

39.       Pirmiausia, byloje tiek rašytiniai įrodymai, tiek atsakovės atstovo direktoriaus D. K. paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, patvirtina, kad užsakymą dėl objekte – bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , pateikė A. A., teikęs dizaino planavimo paslaugas ieškovei L. S.. Atsakovės direktorius posėdžio metu nurodė, kad žinojo, jog užsakymas teikiamas L. vardu, ką patvirtina ir Komerciniame pasiūlyme nurodyta informacija, t. y. nurodoma, kad „užsakovas p. L., diz. A. A.“. Taigi, jau užsakymo pateikimo ir Komercinio pasiūlymo pateikimo metu, atsakovė suprato / turėjo suprasti, kad užsakymas nėra teikiamas UAB „Envino“.

40.       Antra, atsakovės direktorius patvirtino, kad jam buvo pasakyta, jog užsakymą apmokės juridinis asmuo, bei teigė, kad dėl to jokių problemų nekyla. Matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 23 d. išrašyta sąskaita UAB „Envino“ išankstiniam apmokėjimui serija VI Nr. 21/08/23, pagal kurią UAB „Envino“ 2021 m. rugpjūčio 25 d. pervedė UAB „Venekso interjeras“ 7 000 Eur. Nagrinėjamu atveju prievolės pobūdis nereikalavo, kad ją įvykdytų asmeniškai pirkėjas (ieškovai), todėl prievolę galėjo įvykdyti ir trečiasis asmuo – UAB „Envino“, o tam atsakovė ir neprieštaravo (CK 6.50 straipsnio 1 dalis). Matyti, kad tarp ieškovų ir trečiojo asmens UAB „Envino“ egzistavo susitarimas dėl prekių (durų) apmokėjimo už ieškovus, tai patvirtina ieškovų ir trečiojo asmens UAB „Envino“ 2024 m. gegužės 22 d. sudarytas susitarimas Nr. 20240522-1, o ieškovai grąžino už juos sumokėtą 7 000 Eur avansą 2024 m. gegužės 3 d. Dėl nurodytų aplinkybių nepagrįstas apeliantės argumentas, kad ieškovas perėmė reikalavimo teisę iš UAB „Envino“.

41.       Galiausiai, pradėjus vykdyti užsakymą, atsakovė jokių užsakymo detalių nederino su trečiuoju asmeniu UAB „Envino“, priešingai, užsakymo detalės buvo derinamos su A. A., taip pat atsakovė rašė žinutę užsakovei L. S., vėliau užsakymo vykdymo aplinkybės derintos su UAB „Išmanusis interjeras“ (žr. šios nutarties 24 - 25 punktus). Tokios aplinkybės pagrindžia, kad pirkimo – pardavimo santykiai tarp atsakovės ir trečiojo asmens nesusiklostė, o tokie santykiai atsirado tarp ieškovų ir atsakovės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad buvo susitarta dėl durų pirkimo ir jų sumontavimo, tačiau palyginus atliktinų darbų pobūdį ir vertę su perkamų durų verte sutartis laikytina pirkimo-pardavimo sutartimi (CK 6.645 straipsnio 4 dalis), ginčo dėl tokios aplinkybės byloje nėra.

42.       Atsižvelgiant į 39-41 punktuose nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tarp ieškovų ir atsakovės susiklostė vartojimo pirkimo - pardavimo santykiai, t. y. ieškovai (fiziniai asmenys) įsigijo duris su verslu, prekyba ar profesija nesusijusiais tikslais (buto įrengimui), tuo tarpu atsakovė yra verslininkė, vykdanti durų pardavimo ir montavimo veiklą. Byloje atsakovė nepaneigė prezumpcijos, kad ieškovai yra vartotojai (CPK 178 straipsnis). Byloje matyti, kad butas, kuriam ieškovai užsakė iš atsakovės duris, yra gyvenamosios paskirties, jame ieškovas T. S. yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Apeliantės nurodomi argumentai, kad T. S. užsiima skolų išieškojimo ir finansinių konsultacijų verslu, neturi teisinės reikšmės, kadangi pagal ESTT ir kasacinio teismo praktiką: turimos žinios ir informacija, kurių atitinkamas asmuo faktiškai turi, nelemia jo pripažinimo ar nepripažinimo vartotoju, o svarbiausia – sutarties tikslas (nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovai duris siekė įsigyti ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti).

43.       Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tarp ieškovų ir atsakovės yra sudaryta vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis, todėl nagrinėjant ginčą taikytinos vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos.

Dėl avanso grąžinimo pirkėjams

44.       Pagal vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas – verslininkas įsipareigoja parduoti prekę pirkėjui – vartotojui, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą. Vartojimo sutartis, pagal kurią parduodama prekė ir paslauga, laikoma vartojimo pirkimo-pardavimo sutartimi (CK 6.350 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CPK 6.317 straipsnio 1 dalis).

45.       CK 6.359 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta, kad daiktai turi būti pristatyti pirkėjui, pardavėjas privalo pristatyti daiktus į pirkėjo nurodytą vietą, o kai ji nenurodyta, – į pirkėjo gyvenamąją vietą. Pardavėjas privalo pristatyti daiktus juos perduodamas pirkėjui arba perleisdamas jų valdymą jam ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo sutarties sudarymo, jeigu šalys nesusitaria kitaip (CK 6.359 straipsnio 2 dalis). Jeigu pardavėjas neįvykdė savo pareigos pristatyti daiktus per sutartyje ar šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, pirkėjas pateikia reikalavimą pristatyti daiktus per papildomą protingą terminą, atsižvelgdamas į aplinkybes. Jeigu pardavėjas nepristato daiktų per pirkėjo nustatytą papildomą terminą, pirkėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.359 straipsnio 4 dalis). Kai sutartis nutraukiama, pardavėjas nedelsdamas turi grąžinti pirkėjui visas jo sumokėtas sumas. Be to, pirkėjas turi teisę pasinaudoti kitais šiame kodekse nustatytais pažeistų teisių gynimo būdais (CK 6.359 straipsnio 6 dalis).

46.       CK 6.315 straipsnis numato, kad jeigu sutartis numato, kad pirkėjas visą ar dalį kainos turi sumokėti iki daiktų perdavimo jam (išankstinis mokėjimas), tai pirkėjas kainą privalo sumokėti sutartyje nustatytu laiku. Kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda pirkėjui daiktų, šis turi teisę reikalauti, kad pardavėjas jam perduotų daiktus arba grąžintų sumokėtą sumą (CK 6.315 straipsnio 3 dalis).

47.       Pagal kasacinio teismo praktiką, avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat gali atlikti įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje), bet neatlieka užtikrinamosios funkcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-966/2003; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2013; 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-916/2018). Šalių perduodama pinigų suma, pavadinta avansu, gali turėti užtikrinamąją funkciją tik tada, kai iš sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių išreikštą bendrą ketinimą dėl atsakomybės už sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Avansą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti jį visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma.

48.       Byloje nustatyta, kad šalys rašytinės pirkimo – pardavimo sutarties nebuvo sudariusios. Pagal Komercinį pasiūlymą atsakovė turėjo parduoti 9 vidaus durų varčias (ALBA) ir staktas (Discret, paslepiamas), tiek varčias, tiek staktas atsakovė įsipareigojo atgabenti ir sumontuoti ieškovo bute. Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 23 d. išrašė sąskaitą išankstiniam apmokėjimui 15 273,00 Eur sumai, gamybos terminas: 13-14 savaičių nuo galutinio suderinimo; avansinis mokėjimas: 7000 Eur (detaliau žiūrėti šios nutarties 21 punktą). 2021 m. rugpjūčio 25 d. 7000 Eur avansas pervestas atsakovei. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė per Komerciniame pasiūlyme ar sąskaitoje išankstiniam apmokėjimui nurodytą terminą būtų įvykdžiusi savo įsipareigojimus, t. y. pristačiusi ieškovams staktas ir varčias bei jas sumontavusi (CPK 178, 185 straipsniai).

49.       Nors atsakovė teigė, kad staktos buvo pagamintos laiku, ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, tačiau byloje nėra duomenų, kad ji būtų šias staktas pristačiusi ieškovams ir jas sumontavusi. Vien staktų turėjimas savo sandėlyje nepatvirtina tinkamo sutarties vykdymo, kadangi atsakovė buvo įsipareigojusi jas sumontuoti ieškovų objekte. Taip pat, nors atsakovė teigia, kad ieškovai nesuteikė galimybių sumontuoti staktų, nebuvo atliktas galutinis suderinimas dėl varčių gaminimo, tačiau byloje pateikta tik viena 2022 m. kovo 30 d. žinutė ieškovei, po kurios ieškovų atstovė UAB „Išmanusis interjeras“ 2022 m. kovo 31 d. atsakovei nusiuntė el. paštu durų planus projektui (duomenys neskelbtini), bei dar 2022 m. spalio 11 d. papildomai ieškovų atstovė prašė nurodyti, kokios informacijos trūksta, tačiau nėra įrodymų, kad kažkokia kitokia informacija buvo atsakovės pateikta, o ir patys ieškovai 2023 m. sausio 26 d. ragino atsakovę įvykdyti sutartį, tačiau atsakovė prekių nepristatė ir jų nesumontavo. Taigi byloje nėra įrodymų, kad atsakovė dėjo pastangas įvykdyti užsakymą, o ieškovai atsisakė vykdyti šalių sudarytą sutartį. Nors atsakovė teigia, kad ieškovai netiesiogiai atsisakė užsakymo, tačiau byloje pateikti įrodymai yra priešingi, t. y. atsakovei buvo siunčiami duomenys dėl durų gamybos, o pati atsakovė nesiėmė veiksmų atvežti ir sumontuoti bent jau staktas, kurias turėjo. Būtent atsakovei buvo pareiga įrodyti, kad ji perdavė ieškovams vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties dalyką (duris), tačiau tokių įrodymų byloje nėra pateikta.

50.       Ieškovai 2023 m. sausio 26 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl užsakymo įvykdymo arba avanso grąžinimo, kuria reikalavo įvykdyti užsakymą iki 2023 m. vasario 9 d., arba bus laikoma, kad užsakymas 2023 m. vasario 10 d. atšauktas. Tačiau per šį papildomą laikotarpį užsakymas nebuvo įvykdytas pilnai ar bent dalinai, todėl vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis buvo nutraukta (užsakymas atšauktas). Pažymėtina, kad šalių sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo atsakovė neginčijo, nors nesutikdama su vienašališku sutarties nutraukimu, atsakovė jį turėtų ginčyti teisme, taip pat nereiškė jokių reikalavimų priteisti nuostolius. Paminėtina, kad atsakovės direktorius teigė, kad buvo susisiekta su ieškovais po 2023 m. sausio 26 d. pretenzijos el. paštu, tačiau byloje tokių įrodymų nėra. 

51.       Vadovaujantis CK 6.222 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi, bei CK 6.359 straipsnio 6 dalimi, ieškovų reikalavimas grąžinti sumokėtą avansą pagal sutartį, kuri nutraukta atsakovei neperdavus sutarties objekto (9 vienetų vidaus durų), yra pagrįstas ir teisėtas. Šalys byloje neginčijo, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma, todėl nutraukus sutartį atsakovė privalo grąžinti gautą avansą – 7 000 Eur.

52.       Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

53.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pagrįstai nustatė pagrindą, kad ieškovams nutraukus vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį, nes atsakovė neperdavė užsakytų prekių ir jų nesumontavo, avansas (išankstinis dalinis apmokėjimas) ieškovams privalo būti grąžinamas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Dėl bylos baigties

54.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė teisės aktus, susijusius su ginčo dalyku, ir teismų praktiką, todėl tenkindamas ieškovų ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų 

55.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

56.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos iš ieškovų. Trečiasis asmuo UAB „Išmanusis interjeras“ pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos procese turėjo 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, todėl šios išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo veikė ieškovų pusėje, prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteistinos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

Apeliacinį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Venekso interjeras“, juridinio asmens kodas 304907382, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Išmanus interjeras“, juridinio asmens kodas 305331092, 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                 Asta Pikelienė

                                                Urmila Valiukienė 

                                                                                                                                        Linas Zinkevičius