Civilinė byla Nr. e2A-1539-392/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31946-2019-4
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.5.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 15 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal A. P. ieškinį atsakovui VĮ „Turto bankas“ dėl įpareigojimo sudaryti notarinę buto pirkimo - pardavimo sutartį, trečiasis asmuo Muitinės departamentas prie LR Finansų ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo teismo prašė įpareigoti atsakovą - VĮ Turto bankas sudaryti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį su ieškovu, nustatant buto kainą pagal VĮ „Registrų centras“ nustatytą vidutinę rinkos vertę 16900 Eur sumai. Ieškinyje nurodė, kad jis Lietuvos Respublikos muitinėje tarnauja nuo 2000-10-09 ir nuo 2003 metų balandžio 30 dienos gyvena jam suteiktose tarnybinėse gyvenamosiose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini). Šį butą ieškovas nuomojasi iš atsakovo, nekilnojamojo turto Vilniaus mieste neturi. Vadovaujantis LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 str. 2 d. 4 p. bei LR Vyriausybės 2001-08-21 nutarimu Nr. 10132 ,,Dėl savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pardavimo) lengvatinėmis sąlygomis ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas, apskaitos ir naudojimo tvarkos patvirtinimo“ nuostatomis, 2004-04-15 su prašymu kreipėsi į Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos direktorių, prašydamas įsigyti nuomojamas tarnybines gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). 2005-02-23 ieškovas gavo Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojos, t. y. Tarnybinių gyvenamųjų patalpų privatizavimo komisijos pirmininkės, raštą Nr. 7B-42 ,,Dėl Jūsų 2004-04-15 prašymo“, kuriame buvo nurodyta, jog UAB ,,Liturta“ 2004-11-11 atliko nuomojamo tarnybinio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) vertinimą ir pateikė turto vertės nustatymo ataskaitą. Šiame rašte buvo prašoma ieškovą susipažinti su minėta ataskaita ir raštu pareikšti apsisprendimą dėl nuomojamo tarnybinio buto privatizavimo iki 2005-03-10. Šios ataskaitos dokumentai nėra išlikę. 2005-02-24 tarnybiniu pranešimu Nr. 6B-226 ,,Dėl atsakymo į Jūsų 2005-02-23 raštą Nr. 7B-42“ ieškovas pranešė, jog 2005-02-23 jis susipažino su UAB ,,Liturta“ pateikta nuomojamo tarnybinio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) turto vertės ataskaita ir ant turto vertės nustatymo ataskaitos jis padarė įrašą “susipažinau”, be to, nurodė ir datą - 2005-02-23 bei pasirašė ir šį dokumentą įteikė atgal atsakovui, tačiau ginčo buto privatizavimo procedūra nebuvo užbaigta dėl Muitinės departamento neveikimo, kadangi pirkimo - pardavimo sutartis tarp šalių notariškai nebuvo patvirtinta. Atsakovui buvo žinomas faktas, kad Muitinės departamentas yra pradėjęs šio buto privatizavimo procedūrą, kadangi 2017-05-16 raštu Nr. (15.17-21)SK4-5693 informavo ieškovą apie tai, jog atsakovas 2017-02-24 Valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo ir priėmimo aktu Nr. A6-30(15.35-21) perėmė iš Muitinės kriminalinės tarnybos patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis 2016-12-29 Tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 5 punkto nuostatomis, ieškovas buvo pagrįstai įsitikinęs, jog nuomos sutartis pasibaigs, kai šios patalpos bus parduotos ieškovui, be to, 2016-12-29 Muitinės kriminalinės tarnybos direktoriaus įsakymu taip pat yra patvirtinta ta aplinkybė, jog ieškovui tarnybinės patalpos yra suteikiamos iki jos bus parduodamos. Be to, 2017-05-16 susitarimu tarp ieškovo ir atsakovo buvo pakeistos 2016-12-29 tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 11.2, 11.3, 11.4, 24.1 punktų nuostatos, už kurių vykdymą tapo atsakingas nebe nuomotojas, o patsai nuomininkas, t. y. ieškovas, tokiu būdu panaikinus šiuos punktus patsai ieškovas tapo atsakingas už kapitalinį remontą, inžinerinės įrangos gedimų remontą bei periodiškai privalėjo prižiūrėti inžinerinę bei kitą įrangą. Šiuo metu butas bus parduodamas aukciono būdu, todėl yra akivaizdu, kad atsakovas neketina užbaigti privatizavimo procedūros. Atsižvelgiant į tai, jog nėra išlikusių UAB „Liturta“ atlikto turto vertinimo dokumentų, buvo kreiptasi į VĮ „Registrų centras“ dėl informacijos pateikimo dėl ginčo buto vidutinės rinkos vertės 2005 metais ir VĮ „Registrų centras“ nurodė, kad šio buto vidutinė rinkos vertė 2005 metais buvo 16900 Eur. Ieškovo nuomone, atsakovas negali buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), parduoti viešo aukciono būdu, kadangi atsakovas yra Muitinės kriminalinės tarnybos teisių ir pareigų perėmėjas ir privalo įgyvendinti pareigą, kuri teisių perdavimo metu priklausė Muitinės kriminalinei tarnybai - atsakovas privalo užbaigti ginčo buto privatizavimo procedūrą ir privalo sudaryti su ieškovu buto pirkimo - pardavimo sutartį, o ne siekti neteisėtu būdu šį butą parduoti viešo aukciono būdu. Ieškovas veikė aktyviai - Muitinės kriminalinės tarnybos vyr. inspektoriaus - juriskonsulto jis teiravosi, kada bus baigta ginčo buto privatizavimo procedūra ir kadangi į šiuos klausimus nebuvo reaguota, tai privatizavimo procedūra nebuvo tinkamai formalizuota, o būtent – tik dėl atsakovo kaltės bei atsakovo neveikimo. Muitinės kriminalinė tarnyba turėjo informuoti ieškovą apie visas aplinkybes, galėjusias sutrukdyti įvykdyti buto pirkimo - pardavimo sutarties realizavimą, o neatskleidus reikšmingos informacijos bei ieškovo neįspėjus apie aplinkybes, kuriomis atsakovas grindžia savo reikalavimą, yra preziumuotini Muitinės kriminalinės tarnybos neteisėti veiksmai bei nesąžiningumas. Viešo registro duomenys nustatė ginčo buto vidutinę rinkos vertę, t. y. 16 900 Eur sumai, todėl atsižvelgiant į tai, jog nėra išlikusių minėto buto turto vertinimo ataskaitos dokumentų, o registre nurodyti nekilnojamojo turto duomenys yra laikytini teisingais, išsamiais bei pagrįstais, suteikiančiais teisę jais vadovautis, ieškovas prašo parduoti butą už registre nurodytą kainą.
2. Atsakovė su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad 2016-12-29 Muitinės kriminalinė tarnyba ir ieškovas sudarė tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 6R-36, kuria ieškovui buvo išnuomotas 35,50 kv. m bendrojo ploto butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). LR Vyriausybės 2015-02-11 Nutarimo Nr. 163 „Dėl viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo patvirtinimo“ 14.7.1 papunkčio nuostatomis, ieškovo nuomojamas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra įtrauktas į parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą ir atsakovas, vadovaujantis 2017-02-24 valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo - priėmimo aktu Nr. A6-30(15,35-21) perėmė iš Muitinės kriminalinės tarnybos patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovas jam perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą, kuris yra įtrauktas į parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, turi pareigą parduoti teisės aktų nustatyta tvarka ir tas faktas, jog atsakovas perėmė patikėjimo teise valdyti ginčo butą yra išviešintas Nekilnojamojo turto registre, be to, taip pat šalys 2017-05-16 pasirašė ir susitarimą dėl 2016-12-29 Tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 6R-36 pakeitimo. Atsakovas pažymėjo, kad valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką bei sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai nustato LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas. Atsakovas taip pat nurodė, kad pateiktu ieškiniu ieškovas siekia, jog atsakovas tiesiogiai su ieškovu (t. y. be viešojo aukciono) sudarytų buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau šis ieškovo ieškininis reikalavimas yra neįgyvendinamas, kadangi valstybei priklausantis turtas negali būti parduodamas, nesilaikant Disponavimo įstatyme nustatytos tvarkos arba kokiomis nors kitomis lengvatinėmis sąlygomis ir šiuo teisiniu įstatymu leidėjo nuostata valstybės nekilnojamąjį turtą parduoti viešo aukciono būdu paaiškinama tuo, kad toksai būdas leidžia varžytis dėl turto neribotam dalyvių skaičiui ir parduoti valstybės turtą didžiausią kainą pasiūliusiam viešojo aukciono dalyviui (Disponavimo įstatymo 21 straipsnio 1, 5, 6 dalys), tuo užtikrinant disponavimo viešąja nuosavybe principų, įtvirtintų Disponavimo įstatymo 9 straipsnio nuostatose, įgyvendinimą, tokiu būdu ieškovo ieškininis reikalavimas, jog atsakovas tiesiogiai (t. y. be viešojo konkurso) su ieškovu sudarytų pirkimo - pardavimo sutartį, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir šiuo atveju nėra galimas. Kitaip tariant, ieškovo ieškininis reikalavimas sudaryti tiesiogiai su juo pirkimo - pardavimo sutartį negali sukurti naujo valstybei (savivaldybei) priklausančio turto pardavimo būdo, kuris neatitinka Disponavimo įstatymo nuostatose nustatytos tvarkos. Kadangi butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra įtrauktas į LR Vyriausybės 2015-02-11 Nutarimu Nr. 163 patvirtintą Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, reiškia, jog šio turto savininko - valstybės teises įgyvendinanti LR Vyriausybė priėmė sprendimą dėl šio turto pardavimo viešo aukciono būdu, o atsakovas turi pareigą organizuoti bei vykdyti minėto turto viešąjį aukcioną. Jokie galiojantys teisės aktai nesuteikia atsakovui teisės sudaryti valstybei nuosavybės teise priklausančių butų pirkimo - pardavimo sutarčių lengvatine tvarka, be to, ieškovas visiškai nepagrįstai siekia, jog ginčo butas jam būtų parduotas už VĮ „Registrų centras“ nustatytą turto vidutinę rinkos vertę, t. y. 16 900 Eur sumą. LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2003-05-15 iki 2004-05-14) 4 skirsnio nuostatose yra nustatyta viena iš apsirūpinimo būstu paramos asmenims formų – tai savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimas lengvatinėmis sąlygomis. LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 2 d. 4 p. nuostatose nustatytų sąlygų buvimas suteikia teisę nuomininkui privatizuoti gyvenamas patalpas lengvatinėmis sąlygomis. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių tai, jog Muitinės kriminalinei tarnybai minėtos patalpos buvo nereikalingos 2003 metais, be to, taip pat nėra priimta jokių minėtos institucijos sprendimų dėl patalpos tarnybinio statuso panaikinimo ir išbraukimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos. Priešingai, byloje teikiami įrodymai patvirtina tą aplinkybę, kad su ieškovu dar kartą buvo sudaryta 2016-12-29 Tarnybinė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 6R-36, tokiu būdu darytina išvada, jog ginčo butas nuo pat 2003 metų išsaugojo tarnybinės gyvenamosios patalpos statusą ir šis statusas niekada nebuvo panaikintas, be to, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), visuomet buvo reikalingas Muitinės kriminalinei tarnybai. Nagrinėjamu atveju nėra visų būtinųjų buto privatizavimo sąlygų, įtvirtintų LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 2 d. 4 p. nuostatose, todėl akivaizdu, jog ieškovas šiuo atveju negali įsigyti ginčo buto lengvatine tvarka. Teisiniai santykiai dėl ginčo buto privatizavimo neatsirado, kadangi ginčo butas turėjo tarnybinės gyvenamosios patalpos statusą ir šis statusas niekada nebuvo panaikintas, be to, nėra jokių įrodymų, patvirtinančių tai, kad Muitinės kriminalinei tarnybai minėtos patalpos buvo nereikalingos, tokiu būdu ginčo butas negalėjo būti privatizavimo objektu, todėl nėra ir jokio teisinio pagrindo ieškovui įgyti teisę privatizuoti šį ginčo butą. Ieškovas nepateikė jokių duomenų bei įrodymų, kad Muitinės kriminalinė tarnyba būtų vengusi ar atsisakiusi sudaryti ginčo buto pirkimo - pardavimo sutartį, be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų ir apie tai, kad jis raštu ar žodžiu būtų pareikalavęs pardavėjo sudaryti ginčo buto pirkimo - pardavimo sutartį ar prašęs ginčo butą išbraukti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos ir taip įgyti nuosavybės teisę į turtą. Kadangi su ieškovu dar kartą buvo sudaryta nauja 2016-12-29 Tarnybinė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 6R-36, vadinasi, patsai ieškovas, t. y. nereikalaudamas Muitinės kriminalinės tarnybos sudaryti ginčo buto pirkimo - pardavimo sutartį, o sudarydamas naują Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, patvirtino savo siekį tęsti tik nuomos santykius. Be to, pasibaigus 2003-04-30 Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai, ieškovas prarado teisę ginčo butą įsigyti lengvatine tvarka, o ieškovui sudarius naują 2016-12-29 Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 6R-36 galiojantys teisės aktai (LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2016-01-01 iki 2017-11-01) nenumatė teisės įsigyti tarnybines gyvenamąsias patalpas asmenims nuosavybės teise. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra įtrauktas į LR Vyriausybės 2015-02-11 nutarimu Nr. 163 patvirtintą Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, kas reiškia, jog šio turto savininko - valstybės teises įgyvendinanti LR Vyriausybė priėmė sprendimą dėl šio turto pardavimo viešo aukciono būdu, o atsakovas turi pareigą organizuoti ir vykdyti minėto turto viešą aukcioną. Atsakovas pažymėjo, jog nei 2004 metais, kuomet buvo pateiktas prašymas dėl nuomojamų patalpų įsigijimo, galiojusios LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nusotatos nesuteikė nei šiuo metu galiojantys teisės aktai nesuteikia atsakovui teisės sudaryti valstybei nuosavybės teise priklausančių butų pirkimo -pardavimo sutarčių lengvatine tvarka, todėl ieškovo ieškininių reikalavimų patenkinimas iš esmės prieštarautų viešosios teisės principui bei neatitiktų disponavimą valstybės turtu reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Tarnybinės gyvenamosios patalpos galėjo būti parduodamos jų nuomininkams tik už kainą, kuri turėjo būti apskaičiuota įvertinus patalpas pagal TVVPĮ reikalavimus. Teisės aktų nuostatos nenumato jokių išimčių tarnybinių gyvenamųjų patalpų pardavimo kainos nustatymui.
3. Trečiasis asmuo Muitinės departamentas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog tarnybinių gyvenamųjų patalpų privatizavimą lengvatinėmis sąlygomis 2005 metais reglamentavo LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatos (redakcija galiojusi nuo 2004-05-14 iki 2005-04-11) ir pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas, valstybės gyvenamosios patalpos galėjo būti privatizuojamos lengvatinėmis sąlygomis, t. y. už kainą, LR Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, ir galėjo būti parduodamos tarnybinės gyvenamosios patalpos – LR Vyriausybės nustatyta tvarka jų nuomininkams, jeigu šios patalpos tampa nereikalingos institucijų, valdančių jas nuosavybės ar patikėjimo teise, darbuotojams (tarnautojams) apgyvendinti dėl šių darbo (tarnybos) pobūdžio ir yra priimti šių institucijų sprendimai dėl patalpų tarnybinio statuso panaikinimo ir išbraukimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos. Šių įstatymo nuostatų įgyvendinimą reglamentavo LR Vyriausybės 2001-08-21 Nutarimu Nr. 1013 patvirtinta Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pardavimo) lengvatinėmis sąlygomis ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas, apskaitos ir naudojimo tvarka (redakcija galiojusi nuo 2004-02-13 iki 2005-12-22) ir šios tvarkos 3 punkto nuostatose yra nustatyta, jog sprendimą dėl gyvenamųjų patalpų ir (ar) jų priklausinių privatizavimo priima privatizavimą vykdančios institucijos valdymo organas ir sprendime turi būti nurodytas patalpų privatizavimo (pardavimo) teisinis pagrindas, privatizuojamų patalpų individualūs požymiai, adresas, pardavimo kaina bei įgaliojimas sudaryti ir pasirašyti pirkimo - pardavimo sutartį. Taigi, pagal nurodytą galiojusį teisinį reguliavimą, tarnybinės gyvenamosios patalpos galėjo būti privatizuotos (parduodamos), jeigu yra institucijos sprendimas dėl patalpų tarnybinio statuso panaikinimo ir išbraukimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos ir sprendimas dėl gyvenamųjų patalpų ir (ar) jų priklausinių privatizavimo, tačiau Muitinės departamente tokie sprendimai dėl tarnybinio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo priimti, todėl ir šio buto privatizavimo procedūra nebuvo ir negalėjo būti vykdoma. Valstybei nuosavybės teise priklausantį ginčo butą Muitinės departamentas nuomojo ieškovui, t. y. kaip tarnybines gyvenamąsias patalpas ir ieškovas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011-03-25 Įsakymu Nr. 1P-88 nuo 2011-04-03 buvo perkeltas į Muitinės kriminalinę tarnybą, be to, Muitinės departamentas 2011-04-04 raštu Nr. (1 l.l)3B-2483 pasiūlė Muitinės kriminalinei tarnybai perimti ieškovo nuomotą butą valdyti patikėjimo teise ir Muitinės kriminalinė tarnyba 2011-04-06 raštu Nr. 3R-6.2-957 sutiko perimti patikėjimo teise valdyti ginčo butą. 2011-04-18 Tarnybinės gyvenamosios patalpos perdavimo - priėmimo aktu Nr. 7B-188 ieškovas perdavė jo nuomotą ginčo butą Muitinės departamentui, o Muitinės departamentas jį priėmė ir Muitinės departamento generalinis direktorius 2011-04-19 Įsakymu Nr. 1B-218 panaikino ginčo buto tarnybinės gyvenamosios patalpos statusą ir sprendimo perduoti gyvenamąsias patalpas Muitinės kriminalinei tarnybai projektą teisės aktų nustatyta tvarka pateikė derinti LR Aplinkos bei LR Finansų ministerijoms ir gavus minėtų ministerijų pritarimą, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011-05-27 Įsakymu Nr. 1B-301 buvo priimtas sprendimas perduoti Muitinės kriminalinei tarnybai patikėjimo teise valdyti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Butas Muitinės kriminalinei tarnybai buvo perduotas 2011-05-30 Valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise, perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 11/05-11. Nurodytos faktinės aplinkybės (t. y. tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuoma ieškovui, nuomojamų patalpų gražinimas Muitinės departamentui, Muitinės departamento sprendimas perduoti gyvenamąsias patalpas kitam juridiniam asmeniui Muitinės kriminalinei tarnybai) patvirtina tai, jog Muitinės departamentas nebuvo priėmęs sprendimo privatizuoti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), todėl ir nevykdė jokios privatizavimo procedūros su ieškovu. Be to, ieškovo laisvanoriški veiksmai - tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymas, buto gražinimas Muitinės departamentui, perėjimas dirbti į kitą tarnybą ir naujos tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymas su kitu juridiniu asmeniu, nurodo tai, jog ieškovas gerai žinojo tą aplinkybę, kad nevyksta jokia ginčo buto privatizavimo procedūra. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad ieškovo įstatymų nuostatų pagrindu atsiradusi teisė nebuvo įgyvendinta dėl nesąžiningo Muitinės departamento neveikimo, kadangi Muitinės departamentas ginčo butą perdavė ne atsakovui, o Muitinės kriminalinei tarnybai 2011-05-30. Ieškovas nenurodė aplinkybių kuo pasireiškė Muitinės departamento nesąžiningumas bei nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovas jokių teisėtų lūkesčių privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis neįgijo bei negalėjo įgyti, kadangi sutinkamai su LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis, diskrecijos teisė parduoti tarnybines gyvenamąsias patalpas, panaikinti patalpų tarnybinį statusą ir išbraukti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos priklausė institucijoms, kurios valdė valstybės turtą patikėjimo teise, be to, Muitinės departamentas nebuvo priėmęs sprendimo privatizuoti ginčo butą lengvatinėmis sąlygomis, panaikinti patalpų tarnybinį statusą ir išbraukti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Sprendime nurodė, kad Muitinės departamentas nebuvo priėmęs sprendimo privatizuoti ginčo butą lengvatinėmis sąlygomis, panaikinti patalpų tarnybinį statusą bei išbraukti jį iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos. Ieškovo reikalavimas yra neįgyvendinamas, kadangi valstybei priklausantis turtas negali būti parduodamas, nesilaikant Disponavimo įstatyme nustatytos tvarkos arba kokiomis nors kitomis lengvatinėmis sąlygomis. Pareiga valstybės nekilnojamąjį turtą parduoti viešo aukciono būdu paaiškinama tuo, kad toks būdas leidžia varžytis dėl turto neribotam dalyvių skaičiui ir parduoti valstybės turtą didžiausią kainą pasiūliusiam viešojo aukciono dalyviui, todėl ieškovo reikalavimas sudaryti su juo pirkimo-pardavimo sutartį prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Ieškinio reikalavimas negali sukurti naujo valstybei (savivaldybei) priklausančio turto pardavimo būdo, kuris neatitinka Disponavimo įstatymo nuostatose nustatytos tvarkos. Jokie galiojantys teisės aktai nesuteikia atsakovui teisės sudaryti valstybei nuosavybės teise priklausančių butų pirkimo-pardavimo sutarčių lengvatine tvarka. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad Muitinės kriminalinei tarnybai ginčo patalpos buvo nereikalingos 2003 metais, taip pat nėra priimta jokių minėtos institucijos sprendimų dėl patalpos tarnybinio statuso panaikinimo bei išbraukimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos. Butas nuo 2003 metų išsaugojo tarnybinės gyvenamosios patalpos statusą ir šis statusas niekada nebuvo panaikintas. Be to, butas visuomet buvo reikalingas Muitinės kriminalinei tarnybai. Ginčo atveju nėra visų būtinųjų buto privatizavimo sąlygų, įtvirtintų LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo 12 str. 2 d. 4 p. nuostatose, todėl ieškovas negali įsigyti buto lengvatine tvarka, be to, galiojant minėto įstatymo nuostatoms neatsirado teisiniai santykiai dėl ginčo buto privatizavimo, kadangi ginčo butas visą laikotarpį turėjo tarnybinės gyvenamosios patalpos statusą ir šis statusas niekada nebuvo panaikintas. Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog Muitinės kriminalinė tarnyba būtų vengusi ar atsisakiusi sudaryti ginčo buto pirkimo - pardavimo sutartį, be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jis raštu ar žodžiu būtų pareikalavęs pardavėjo sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį ar prašęs ginčo butą išbraukti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos ir taip įgyti nuosavybės teisę į turtą, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad privatizavimo procedūra nebuvo užbaigta tik dėl Muitinės kriminalinės tarnybos kaltės. Pats ieškovas, nereikalaudamas Muitinės kriminalinės tarnybos sudaryti buto pirkimo - pardavimo sutartį, sudarydamas naują tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, patvirtino savo siekį tęsti tik nuomos santykius, o ne privatizuoti (nuosavybės teise įsigyti) ginčo butą. Pasibaigus 2003-04-30 tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai, ieškovas prarado teisę ginčo butą įsigyti lengvatine tvarka, o ieškovui sudarius naują 2016-12-29 tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr.6R-36 galiojantys teisės aktai jau nenumatė teisės įsigyti tarnybines gyvenamąsias patalpas asmenims nuosavybes teise.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
5. Ieškovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - įpareigoti VĮ Turto bankas sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį su A. P. nustatant buto kainą pagal VĮ Registrų centro nustatytą vidutinę rinkos vertę - 16900 Eur, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Privatizavimo procedūra nebuvo galutinai formalizuota ne dėl ieškovo kaltės. Muitinės departamentas pradėjo privatizavimo procedūrą pagal ieškovo 2004-04-15 prašymą tuometiniam Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriui prašydamas įsigyti nuomojamas tarnybines gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Muitinės departamentas užsakė turto vertinimą, kurį 2004-11-11 atliko UAB „Liturta”. Ieškovas 2005-02-23 gavo Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojos, Tarnybinių gyvenamųjų patalpų privatizavimo komisijos pirmininkės R. L. raštą Nr. 7B-42 ,,Dėl Jūsų 2004-04-15 prašymo“, kuriame buvo prašoma susipažinti su minėta ataskaita ir raštu pareikšti apsisprendimą dėl nuomojamo tarnybinio buto privatizavimo iki 2005 m. kovo 10 d. Ieškovas 2005-02-24 Tarnybiniu pranešimu Nr. 6B-226 ,,Dėl atsakymo į Jūsų 2005-02-23 raštą Nr. 7B-42“ pranešė, kad su buto verte sutiko ir prašė privatizuoti nuomojamą tarnybinį butą pagal įvertintą buvo vertę. Vėliau 2016 m. gruodžio 29 d. Muitinės kriminalinės tarnybos direktoriaus įsakymu buvo patvirtinta, kad ieškovui patalpos bus suteikiamos iki tol, kol bus parduotos. Taigi, A. P., besiremdamas šiuo įsakymu, jog nuomos sutartis tęsis iki kol bus sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis, 2017 m. gegužės 16 d. susitarimu tarp jo ir atsakovo, sutikdamas su nuomos sutarties 11.2, 11.3, 11.4, 24.1 pakeistais punktais, pagrįstai tikėjosi, jog šios patalpos bus parduotos jam.
5.2. Teismo sprendime teigiama, kad valstybei negali būti sukurtas naujas įpareigojimas parduoti ginčo objektą lengvatinėmis sąlygomis nesilaikant Disponavimo įstatyme nustatytos tvarkos, tačiau pagal susiklosčiusius teisinius santykius 2004 m. bei Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 str. 2 d. 4 p. ir LR Vyriausybės 2001-08-21 nutarimą Nr. 1013 „Dėl savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pardavimo) lengvatinėmis sąlygomis ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas, apskaitos ir naudojimo tvarkos patvirtinimo“ nuostatas, A. P. buvo įgijęs teisę privatizuoti ginčo objektą. Jeigu jis šios teisės nebūtų įgijęs, privatizavimo procedūra apskritai nebūtų buvus pradėta kaip teisiškai negalima pagal galiojančius teisės aktus, ko pasekoje, nebūtų buvęs gautas Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojos R. L. raštas Nr. 7B-42 „Dėl Jūsų 2004-0415 prašymo“, kuriame buvo prašoma A. P. apsispręsti dėl noro pradėti ar atsisakyti pradėti privatizavimo procedūrą. A. P., gavęs prašymą apsispręsti dėl buto privatizavimo iki 2005 m. kovo 10 d., nieko nelaukdamas ant turto vertės ataskaitos 2005-02-23 padarė įrašą “susipažinau“, pasirašė bei įteikė jį atgal. Taigi, ieškovas savo veiksmais, įteikdamas minėtą dokumentą atgal ir susipažindamas su turto ataskaitos duomenimis išreiškė savo siekį bei sutiko su ginčo buto pirkimo-pardavimo procedūra. Ieškovas, kaip statutinis pareigūnas, Lietuvos Respublikos muitinėje tarnauja nuo 2000-10-09. Nuo 2003 m. balandžio 30 d. gyvena jam suteiktose tarnybinėse gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), o nuo 2004 m. balandžio 15 d. ten yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Kadangi kitos vietos gyventi Vilniuje neturi, ieškovas vis pratęsdavo nuomos sutartį su Muitinės departamentu, vėliau su Muitinės kriminaline tarnyba, o galiausiai su Turto banku, vis turėdamas teisinių lūkesčių, kad privatizavimo procedūra bus užbaigta.
5.3. Muitinės departamentas be jokio teisėto pagrindo delsė bei vilkino ginčo buto pirkimo-pardavimo procedūrą, o tai reiškia bendradarbiavimo pareigos pažeidimą ir priešingos šalies vilkinimą. Iš ieškovo pusės atlikti visi nuo jo valios priklausantys veiksmai ir tik dėl Muitinės departamento neatsakingumo, nerūpestingumo ir nepakankamo apdairumo, nebuvo imtasi veiksmų ginčo buto pirkimo - pardavimo tinkamam įforminimui. CK 1.93 straipsnio 4 dalyje numatyta - kai viena iš šalių visiškai ar dalinai įvykdė sandorį, kuriam būtinas notarinis patvirtinimas, o antroji šalis vengia sandorį notariškai įforminti, teismas, įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu, turi teisę sandorį pripažinti galiojančiu.
5.4. Sprendime teigiama, kad minėtos patalpos Muitinės kriminalinei tarnybai (prieš tai - Muitinės departamentas) buvo visuomet reikalingos, jos išsaugojo tarnybinių gyvenamųjų patalpų statusą ir toks statusas niekada nebuvo panaikintas. Jei šios patalpos negalėjo būti privatizavimo objektu, Muitinės departamento direktoriaus paliepimu jo pavaduotoja apskritai nebūtų išsiuntusi ieškovui A. P. atlikto buto turto vertinimo bei ataskaitos dėl buto privatizavimo apsisprendimo. Pažymima, kad pagal galiojusį teisinį reguliavimą, tarnybinės gyvenamosios patalpos galėjo būti privatizuotos, jeigu yra institucijos sprendimas dėl patalpų tarnybinio statuso panaikinimo ir išbraukimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos. Tačiau įpareigojimas A. P. apsispręsti dėl ginčo buto privatizavimo liudija tai, jog valia parduoti butą apskritai buvo.
5.5. Kadangi nėra objektyvios galimybės gauti bei atlikti ginčo buto vertinimo ataskaitos, spręstina, kad registro centre įrašyta buto rinkos vertė - 16900 Eur yra teisinga. Teismui abejojant dėl buto rinkos vertės, teismas šalims galėjo pasiūlyti kreiptis dėl turto vertės ekspertizės arba pats teismas galėjo skirti ekspertizę.
6. Atsakovas VĮ Turto bankas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 15 d. iki 2004 m. gegužės 14 d.) 4 skirsnyje nustatyta viena iš apsirūpinimo būstu paramos asmenims formų - savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimas lengvatinėmis sąlygomis. Pastarojo įstatymo 12 str. 2 d. 4 p. numato, kad už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, gali būti parduodamos tarnybinės gyvenamosios patalpos - Vyriausybės nustatyta tvarka jų nuomininkams, jeigu šios patalpos tampa nereikalingos institucijų, valdančių jas nuosavybės ar patikėjimo teise, darbuotojams (tarnautojams) apgyvendinti dėl šių darbo (tarnybos) pobūdžio ir yra priimti šių institucijų sprendimai dėl patalpų tarnybinio statuso panaikinimo ir išbraukimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos.
6.2. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Muitinės kriminalinei tarnybai minėtos patalpos buvo nereikalingos 2003 m. taip pat nėra priimta jokių minėtos institucijos sprendimų dėl patalpos tarnybinio statuso panaikinimo ir išbraukimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos. Priešingai, byloje teikiami įrodymai patvirtina, kad su ieškovu dar kartą buvo sudaryta 2016 m. gruodžio 29 d. tarnybinė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 6R-36. Vadinasi, minėta patalpa nuo pat 2003 m. išsaugojo tarnybinės gyvenamosios patalpos statusą ir šis statusas niekada nebuvo panaikintas, be to, butas, esantis (duomenys neskelbtini), visuomet buvo reikalingas Muitinės kriminalinei tarnybai.
6.3. Nagrinėjamu atveju nėra visų būtinų buto privatizavimo sąlygų, įtvirtintų Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 2 d. 4 p. Todėl ieškovas negali įsigyti ginčo turto lengvatine tvarka. Galiojant minėtam įstatymui neatsirado teisiniai santykiai dėl ginčo buto privatizavimo, nes nurodytas butas turėjo tarnybinės gyvenamosios patalpos statusą ir šis statusas nebuvo panaikintas, be to, nėra įrodymų, patvirtinančių, kad Muitinės kriminalinei tarnybai minėtos patalpos buvo nereikalingos. Taigi, minėtas turtas negalėjo būti privatizavimo objektu, todėl nėra teisinio pagrindo ieškovui įgyti teisę privatizuoti ginčo turtą.
6.4. Ieškovas teigdamas, jog buto privatizavimo procedūra nebuvo užbaigta išimtinai dėl Muitinės kriminalinės tarnybos kaltės, remiasi tik prielaidomis. Pažymėtina, jog ieškovas ieškinyje nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kad Muitinės kriminalinė tarnyba būtų vengusi ar atsisakiusi sudaryti ginčo turto pirkimo pardavimo sutartį. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog jis raštu ar žodžiu būtų pareikalavęs pardavėjo sudaryti ginčo turto pirkimo - pardavimo sutartį ar prašęs ginčo patalpas išbraukti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos ir taip įgyti nuosavybės teisę į turtą. Tokiu būdu, nėra jokio pagrindo išvadai, kad privatizavimo procedūra nebuvo užbaigta dėl Muitinės kriminalinės tarnybos kaltės. Pats ieškovas nebuvo aktyvus ir nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdamas įgyti ginčo turtą nuosavybės teise.
6.5. Be to, pasibaigus 2003 m. balandžio 30 Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai, ieškovas prarado teisę ginčo turtą įsigyti lengvatine tvarka, o ieškovui sudarius naują 2016 m. gruodžio 29 d. tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 6R-36, galiojantys teisės aktai (Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d.) nenumatė teisės įsigyti tarnybines gyvenamąsias patalpas asmenims nuosavybės teise.
6.6. Ieškovas siekia, kad VĮ Turto bankas tiesiogiai su ieškovu (be viešojo aukciono) sudarytų buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Šis ieškovo reikalavimas neįgyvendinamas, kadangi valstybei priklausantis turtas negali būti parduodamas nesilaikant Disponavimo įstatyme nustatytos tvarkos arba kokiomis nors kitomis lengvatinėmis sąlygomis. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-02-11 nutarimu Nr. 163 patvirtintą Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, kas reiškia, kad šio turto savininko - valstybės teises įgyvendinanti Vyriausybė priėmė sprendimą dėl šio turto pardavimo viešo aukciono būdu, o valstybės įmonė Turto bankas turi pareigą organizuoti ir vykdyti minėto turto viešą aukcioną. Vienintelis teisėtas ir leistinas valstybės (savivaldybės) turto pardavimo būdas yra viešasis aukcionas.
6.7. Valstybei priklausančio turto kaina privalo būti nustatyta tik pagal individualų vertinimą, atliktą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Turto vertė negali būti nustatyta remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis.
7. Trečiasis asmuo Muitinės departamentas prie LR Finansų ministerijos atsiliepimu į ieškovės skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Tarnybinių gyvenamųjų patalpų privatizavimą lengvatinėmis sąlygomis 2005 m. reglamentavo Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas (redakcija galiojusi nuo 2004-05-14 iki 2005-04-11). Pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punktą, valstybės gyvenamosios patalpos galėjo būti privatizuojamos lengvatinėmis sąlygomis, t. y. už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, galėjo būti parduodamos tarnybinės gyvenamosios patalpos - Vyriausybės nustatyta tvarka jų nuomininkams, jeigu šios patalpos tampa nereikalingos institucijų, valdančių jas nuosavybės ar patikėjimo teise, darbuotojams (tarnautojams) apgyvendinti dėl šių darbo (tarnybos) pobūdžio ir yra priimti šių institucijų sprendimai dėl patalpų tarnybinio statuso panaikinimo ir išbraukimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos. Šių įstatymo nuostatų įgyvendinimą reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. 1013 patvirtinta Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pardavimo) lengvatinėmis sąlygomis ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas, apskaitos ir naudojimo tvarka (redakcija galiojusi nuo 2004-02-13 iki 2005-12-22). Šios tvarkos 3 punkte nustatyta, kad sprendimą dėl gyvenamųjų patalpų ir (ar) jų priklausinių privatizavimo priima privatizavimą vykdančios institucijos valdymo organas. Sprendime turi būti nurodytas patalpų privatizavimo (pardavimo) teisinis pagrindas, privatizuojamų patalpų individualūs požymiai, adresas, pardavimo kaina, įgaliojimas sudaryti ir pasirašyti pirkimo - pardavimo sutartį. Pagal nurodytą galiojusį teisinį reguliavimą, tarnybinės gyvenamosios patalpos galėjo būti privatizuotos (parduodamos), jei yra institucijos sprendimas dėl patalpų tarnybinio statuso panaikinimo ir išbraukimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos ir sprendimas dėl gyvenamųjų patalpų ir (ar) jų priklausinių privatizavimo. Muitinės departamente sprendimai dėl ginčo buto nebuvo priimti, todėl ir šio buto privatizavimo procedūra nebuvo vykdoma. Dėl to ir apelianto teiginiai, kad Muitinės departamentas neužbaigė buto pirkimo - pardavimo sutarties procedūros, yra visiškai nepagrįsti, nes jokia pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo procedūra net nebuvo pradėta.
7.2. Ginčo butą Muitinės departamentas nuomojo ieškovui kaip tarnybines gyvenamąsias patalpas (2010 m. gruodžio 15 d. Tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 11B-257). Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 1P-88 ieškovas nuo 2011 m. balandžio 3 d. buvo perkeltas į Muitinės kriminalinę tarnybą. Muitinės departamentas 2011 m. balandžio 4 d. raštu Nr. (11.1 )3B-2483 pasiūlė Muitinės kriminalinei tarnybai perimti ieškovo nuomotą butą valdyti patikėjimo teise. Muitinės kriminalinė tarnyba 2011 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 3R-6.2-957 sutiko perimti patikėjimo teise valdyti šį butą. Be to, 2011 m. balandžio 18 d. Tarnybinės gyvenamosios patalpos perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 7B-188 ieškovas perdavė jo nuomotą butą Muitinės departamentui, o Muitinės departamentas jį priėmė. Muitinės departamento generalinis direktorius 2011 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1B-218 panaikino buto, esančio (duomenys neskelbtini), tarnybinės gyvenamosios patalpos statusą ir sprendimo perduoti gyvenamąsias patalpas Muitinės kriminalinei tarnybai projektą teisės aktų nustatyta tvarka pateikė derinti Aplinkos ir Finansų ministerijoms. Gavus minėtų ministerijų pritarimą, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 1B-301 buvo priimtas sprendimas perduoti Muitinės kriminalinei tarnybai patikėjimo teise valdyti ginčo butą. Šis butas Muitinės kriminalinei tarnybai perduotas 2011 m. gegužės 30 d. Valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise, perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 11/05-11.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta.
9. Byloje nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Ieškovas šiame tarnybiniame bute gyvena nuo 2003 metų balandžio 30 dienos. 2004-04-15 ieškovas Muitinės departamento direktoriui pateikė prašymą dėl nuomojamų gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo lengvatinėmis sąlygomis. Muitinės departamentas 2005-02-23 raštu Nr. 7B-42 informavo ieškovą, kad Muitinės departamentas atliko minėto nekilnojamojo turto vertinimą ir pateikė ieškovui ataskaitą. Ieškovas 2005-02-24 Tarnybiniu pranešimu Nr. 6B-226 sutiko su minėta vertinimo ataskaita bei išreiškė norą privatizuoti ginčo butą. Byloje nėra daugiau duomenų iš kurių matytųsi pasirengimo privatizuoti butą veiksmai.
10. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 2010-12-15 Tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 11B-257 Muitinės departamento iki 2013-12-31 išnuomotas ieškovui. Sutartyje nurodyta, kad pasibaigus sutarčiai tarnybinės gyvenamosios patalpos perduodamos nuomotojui. Ieškovas Muitinės departamento 2011 kovo 25 d. įsakymu perkeltas į Muitinės kriminalinę tarnybą. 2011 balandžio 4 d. raštu Muitinės departamentas, atsižvelgdamas į A. P. perkėlimą, pasiūlė Muitinės kriminalinei tarnybai perimti patikėjimo teise valdyti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Muitinės kriminalinė tarnyba 2011 balandžio 6 d. raštu butą perimti valdyti sutiko. 2011-04-18 ieškovas pateikė Muitinės kriminalinės tarnybos direktoriui prašymą dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikimo. Butas ieškovui perduotas 2011-04-18 Tarnybinių gyvenamųjų patalpų perdavimo - priėmimo aktu Nr. 7B-188. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011-04-19 įsakymu Nr. 1B-218 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tarnybinio buto statusas panaikintas. 2011-05-27 Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-301 butas perduotas patikėjimo teise valdyti Muitinės kriminalinei tarnybai. 2016-12-29 Tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 6R-36 butas išnuomotas ieškovui nuo 2016-12-30 iki bus parduotas. 2017-02-24 Valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo ir priėmimo aktu Nr. A6-30(15.35-21) butas perduotas turto patikėjimo teise valdyti atsakovui. 2017-05-16 susitarimu dėl nuomos sutarties pakeitimo nuomotojas pakeistas į atsakovą VĮ Turto bankas.
11. Apeliantas nurodo, kad privatizavimo procedūra nebuvo galutinai formalizuota ne dėl ieškovo kaltės. Muitinės departamentas pradėjo privatizavimo procedūrą pagal ieškovo 2004-04-15 prašymą Muitinės departamento direktoriui įsigyti nuomojamas tarnybines gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), užsakė turto vertinimą, kurį 2004-11-11 atliko UAB „Liturta”. Ieškovas 2005-02-23 gavo Muitinės departamento raštą Nr. 7B-42 ,,Dėl Jūsų 2004-04-15 prašymo“, kuriame buvo prašoma susipažinti su minėta ataskaita ir raštu pareikšti apsisprendimą dėl nuomojamo tarnybinio buto privatizavimo iki 2005 m. kovo 10 d. Ieškovas 2005-02-24 Tarnybiniu pranešimu Nr. 6B-226 pranešė, kad su buto verte sutiko ir prašė privatizuoti nuomojamą tarnybinį butą pagal įvertintą buvo vertę. Vėliau 2016 m. gruodžio 29 d. Muitinės kriminalinės tarnybos direktoriaus įsakymu buvo patvirtinta, kad ieškovui patalpos bus suteikiamos iki tol, kol bus jam parduotos. Tačiau Muitinės departamentas be jokio teisėto pagrindo delsė bei vilkino ginčo buto pirkimo-pardavimo procedūrą.
12. Teisėjų kolegija su tokia ieškovo pozicija nesutinka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalių susirašinėjimas dėl ginčo buto privatizavimo vyko 2004 – 2005 metais. Po to 14 metų, iki ieškovas kreipėsi į teismą, jis neatliko jokių veiksmų siekdamas įsigyti butą, todėl labiau tikėtina, jog pirminio savo ketinimo pirkti butą jis nerealizavo pats.
13. Maža to, 2010-12-15 ieškovas ir Muitinės departamentas sudarė Tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 11B-257, kuria ginčo butas ieškovui buvo išnuomotas tik iki 2013-12-31. Sutartyje nurodyta, kad pasibaigus sutarčiai tarnybinės gyvenamosios patalpos perduodamos nuomotojui.
14. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 15 d. iki 2004 m. gegužės 14 d.) 4 skirsnyje nustatyta viena iš apsirūpinimo būstu paramos asmenims formų - savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimas lengvatinėmis sąlygomis. Pastarojo įstatymo 12 str. 2 d. 4 p. numato, kad už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, gali būti parduodamos tarnybinės gyvenamosios patalpos - Vyriausybės nustatyta tvarka jų nuomininkams, jeigu šios patalpos tampa nereikalingos institucijų, valdančių jas nuosavybės ar patikėjimo teise, darbuotojams (tarnautojams) apgyvendinti dėl šių darbo (tarnybos) pobūdžio ir yra priimti šių institucijų sprendimai dėl patalpų tarnybinio statuso panaikinimo ir išbraukimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų apskaitos. Tačiau tarnybinis buto statusas panaikintas tik Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011-04-19 įsakymu.
15. 2011-05-27 Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-301 minėtas butas buvo perduotas patikėjimo teise valdyti Muitinės kriminalinei tarnybai. 2016-12-29 Tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 6R-36 butas išnuomotas ieškovui nuo 2016-12-30 iki bus parduotas. Sutarties preambulėje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad tarnybinės gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) 2017 metų pradžioje numatomos perduoti valstybės įmonei Turto bankas tam, kad jos būtų parduotos (ne bet kaip, o) viešame aukcione. Sutartyje taip pat nurodoma, kad ji pasibaigs jei nuomininkas nesutiks pasirašyti su VĮ Turto bankas tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties atnaujinimą ar pakeitimus. Iš to darytina išvada, kad ieškovas, pasirašydamas sutartį, neabejotinai suprato, kad jis nėra įgijęs teisės įsigyti butą lengvatinėmis sąlygomis, o jam nuomojamas butas bus parduodamas viešame aukcione.
16. 2017-02-24 Valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo ir priėmimo aktu Nr. A6-30(15.35-21) butas perduotas turto patikėjimo teise valdyti atsakovui. 2017-05-16 ieškovo ir VĮ Turto bankas susitarimu dėl nuomos sutarties pakeitimo nuomotojas pakeistas į atsakovą.
17. Ieškovas siekia, kad VĮ Turto bankas tiesiogiai su ieškovu (be viešojo aukciono) sudarytų buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Šis ieškovo reikalavimas neįgyvendinamas, kadangi valstybei priklausantis turtas atsakovo (VĮ Turto bankas) negali būti parduodamas nesilaikant Disponavimo įstatyme nustatytos tvarkos arba kokiomis nors kitomis lengvatinėmis sąlygomis. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-02-11 nutarimu Nr. 163 patvirtintą Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą. Tai reiškia, kad šio turto savininko - valstybės teises įgyvendinanti Vyriausybė priėmė sprendimą dėl šio turto pardavimo viešo aukciono būdu, o valstybės įmonė Turto bankas turi pareigą organizuoti ir vykdyti minėto turto viešą aukcioną ir kitaip turto parduoti negali.
18. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
A. P. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Virginijus Kairevičius
Danutė Kutrienė
Tatjana Žukauskienė