Civilinė byla Nr. e2A-1376-967/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03616-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.2.4.3; 2.6.7; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20

                                                                                                    (S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. liepos 2 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tatjanos Žukauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Artusgrupė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Artusgrupė“ ieškinį atsakovei R. Š. dėl piniginių lėšų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – M. T., V. Š., V. Š., D. L. ir J. L..        

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Artusgrupė“ (toliau – ieškovė) pateiktu ieškiniu prašė iš atsakovės R. Š. (toliau – atsakovė) priteisti 47 000 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 4 d. ieškovas su atsakove sudarė rezervacijos teisės pirkti nekilnojamąjį turtą perleidimo sutartį (toliau – Sutartis). Remiantis Sutarties 1.1 ir 2.1 punktais ieškovas, sumokėjęs Sutartyje numatytą kainą, įgijo teisę perleisti trečiajam asmeniui arba pats įregistruoti teises į turtą – 12,49 kv. m ploto administracines patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini). Atsakovė įsipareigojo perleisti, o ieškovas – perimti teises į minėtą nekilnojamąjį turtą už 47 000 Eur sumą, ieškovui (pirkėjui) nurodytą kainą sumokant pavedimu į atsakovės (pardavėjos) nurodytą sąskaitą Sutarties pasirašymo dieną. Ieškovas Sutarties pasirašymo dieną, t. y. 2022 m. rugpjūčio 4 d., atliko mokėjimą 47 000 Eur sumai į atsakovei priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu įvykdydamas sutartinius įsipareigojimus ir pilnai atsiskaitydamas su atsakove. Sutarties 2.2 punkte teisės į turtą perėjimas buvo nurodytas nuo kainos sumokėjimo. Gavusi kainos apmokėjimą, atsakovė jokių veiksmų nesiėmė bei nereagavo į ieškovo prašymus dėl turto perleidimo. Ieškovas 2023 m. vasario 16 d. raštu kreipėsi į atsakovę, primindamas jai apie sudarytą Sutartį bei ragindamas perleisti turtą arba grąžinti pervestą sumą iki 2023 m. vasario 26 d. Atsakovė nei nustatytu terminu, nei iki šiol taip ir neįvykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų bei negrąžino ieškovui sumokėtos sumos.

3.       Atsakovė R. Š. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

4.       Nurodė, kad niekada nebendravo, nesitarė ir nesudarinėjo su ieškovu rezervacijos teisės pirkti nekilnojamąjį turtą̨ perleidimo sutarties, todėl nei Sutarties sudarymo aplinkybių, nei Sutarties sąlygų atsakovė nežinojo, jai tai tapo žinoma tik ieškovui pateikus ieškinį teismui. Sutartį, jai nežinant, sudarė ieškovas (ieškovo (duomenys neskelbtini) A. T.) ir M. T.. M. T. yra atsakovės dukters sugyventinis. Atsakovei buvo žinoma, kad M. T. dirba nekilnojamo turto srityje. M. T., pasinaudodamas atsakovės pasitikėjimu, nurodė atsakovei, kad jam reikia pagalbos sudarant sutartis ir gaunant mokėjimus iš klientų. M. T. apgaulės būdu išviliojo iš atsakovės prisijungimus prie elektroninės bankininkystės banke AB Swedbank, prieigą prie atsakovei priklausančio mobilaus parašo, o taip pat AB Swedbank debetinę kortelę su PIN kodu. M. T., gavęs prieigą prie atsakovės internetinės bankininkystės ir mobilaus parašo, 2022 m. rugpjūčio 4 d. atsakovės vardu (jai nežinant) sudarė ginčo Sutartį su ieškovu ir minėtos Sutarties pagrindu į atsakovės banko sąskaitą buvo atliktas 47 000 Eur pavedimas, kuris buvo įskaitytas tą pačią dieną. 2022 m. rugpjūčio 4 d. M. T., prisijungęs prie atsakovės banko sąskaitos, iš ieškovo gautą pavedimą nedelsiant išskaidė į 4 atskirus mokėjimus: 1) 2 000 Eur ir 2 000 Eur (dviem skirtingais pavedimais) pervedė į atsakovės dukters V. Š. asmeninę banko sąskaitą akcinėje bendrovėje AB SEB banke, mokėjimo paskirtis – sąskaitos papildymas; 2) 15 000 Eur pervedė į atsakovės sutuoktinio V. Š. asmeninę banko sąskaitą AB SEB banke, mokėjimo paskirtis – sąskaitos papildymas; 3) 15 000 Eur M. T. pervedė į savo sesers J. L. banko sąskaitą, mokėjimo paskirtis – sąskaitos papildymas; 4) 15 000 Eur M. T. pervedė į savo sesers J. L. sutuoktinio D. L. banko sąskaitą. M. T. savo veiksmais įtikino ir kitus savo šeimos narius ir artimuosius suteikti jam prieigą prie jų asmeninių banko sąskaitų ir mokėjimo kortelių. Trečiasis asmuo M. T., turėdamas savo žinioje V. Š., V. Š., J. L. ir D. L. banko korteles, dar tą pačią dieną išgrynino visą sumą bankomatuose ir pinigus pasiėmė. M. T. paaiškino, kad MB „Artusgrupė“ (duomenys neskelbtini) A. T. reikia paslaugos išgryninti bendrovės pinigus, todėl ir buvo sudaryta Sutartis, kad būtų pagrindas atlikti bankinius pavedimus, o išgrynintus pinigus jis nedelsiant grąžino atgal A. T. ir už šią paslaugą pastarasis jam sumokėjo 10 procentų komisinį atlygį. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ajame poskyryje M. T. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir jam pareikšti įtarimai dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo ir sukčiavimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 2 430 Eur, taip pat priteisė iš ieškovės valstybės naudai 39,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

6.       Teismas pažymėjo, kad vien aplinkybė, jog Sutartį pasirašė atsakovė, savaime nesudaro pagrindo tenkinti pareikštą ieškinį. Tam būtina kvalifikuoti ne tik kokie teisiniai santykiai tarp šalių susiklostė Sutarties pagrindu, jeigu jie apskritai tarp Sutarties šalių susiklostė, bet ir nustatyti, ar ieškovės 2022 m. rugpjūčio 4 d. atliktas mokėjimas vertintinas kaip Sutarties vykdymas.

7.       Vertindamas ieškovės poziciją dėl Sutarties, kaip patalpų pirkimo-pardavimo sutarties, kvalifikavimo, teismas pažymėjo, kad ji yra nepagrįsta. Patalpų, kurios yra nekilnojamasis turtas, pirkimo-pardavimo sutartis privalo būti notarinės formos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.393 straipsnio 1 dalis), o šalys sudarė rašytinę sutartį. Išvadą, kad Sutartis negali būti kvalifikuojama kaip patalpų pirkimo-pardavimo sutartis, pagrindžia ir Sutarties sąlygos, kuriose tiesiogiai nurodyta, kad atsakovė neturi teisių į patalpų nuosavybę (Sutarties 2.3 punktas, CK 6.317 straipsnio 1 dalis), bei ieškovės (duomenys neskelbtini) A. T. nurodytos aplinkybės, kad sudarydamas Sutartį jis netikrino, ar atsakovė yra patalpų savininkė.

8.       Įvertinęs nurodytas aplinkybes, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, teismas sprendė, kad tiek rašytinės Sutarties tekstas, tiek ieškovės paaiškinimai apie jos turėtą ketinimą iš Sutarties gauti finansinę grąžą, perleidžiant Sutartimi įgytą kaip atsakovės turimą rezervacijos teisę pirkti patalpas už didesnę kainą kitiems asmenims, sudaro pagrindą sutartį kvalifikuoti reikalavimo perleidimo sutartimi (CK 6.193 straipsnis, 6.101 straipsnio 1 dalis).

9.       Teismas pažymėjo, kad, siekiant apibrėžtumo, būtina nustatyti, kokią gi teisę į patalpas Sutartimi iš atsakovės įgijo ieškovė, kurią ateityje perleisdama tretiesiems asmenims ji ketino gauti finansinę grąžą. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju Sutartyje teisė į patalpas buvo apibrėžta kaip rezervacijos teisė pirkti patalpas, tačiau byloje nėra įrodymų, kad tokią rezervacijos teisę pirkti patalpas atsakovė būtų turėjusi. CK 6.165 straipsnio 1 dalis numato, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią (CK 6.165 straipsnio 2 dalis). Nesant į bylą pateiktos rašytinės sutarties, patvirtinančios atsakovės turimą rezervacijos teisę pirkti patalpas (preliminarios sutarties), teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, liudijančių, kad Sutarties dalykas jos sudarymo metu egzistavo. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kad Sutarties dalykas Sutarties pasirašymo metu neegzistavo – atsakovė neturėjo rezervacijos teisės pirkti patalpas, teismas konstatavo, kad Sutartis yra akivaizdžiai niekinė, nes ji prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.78 straipsnio 1, 3, 5 dalys, 1.80 straipsnio 1 dalis, 6.3 straipsnio 4 dalis, 6.102 straipsnio 1 dalis).

10.       Teismas pažymėjo, kad sutarties buvimo niekine fakto konstatavimas nesudaro pagrindo, taikant restituciją dėl Sutarties negaliojimo, tenkinti ieškovės ieškinį. Tam būtina nustatyti, kad ieškovas atsakovei 47 000 Eur mokėjimą atliko būtent Sutarties pagrindu. CK 6.105 straipsnio 1 dalis numato, kad pradinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui už šiam perduoto reikalavimo negaliojimą. Pradinio kreditoriaus garantija naujajam kreditoriui, kad reikalavimas galioja, atsiranda pagal įstatymą, todėl ji yra, nesvarbu, buvo aptarta reikalavimo perleidimo sutartyje ar ne. Pagal CK 1.80 straipsnį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija) <...>, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (2 dalis).

11.       Teismas pažymėjo, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog atsakovė Sutartį pasirašė 2022 m. rugpjūčio 8 d., o 47 000 Eur mokėjimą ieškovė atsakovei atliko 2022 m. rugpjūčio 4 d., Sutarčiai atsakovės dar nesant pasirašytai. Teismas vertino, kad tokiu atveju teigti, jog 47 000 Eur mokėjimą ieškovė atsakovei atliko pagal Sutartį, kurios negaliojimo faktą teismas konstatavo ex officio šiuo sprendimu, teismas neturi pagrindo.

12.       Teismas sprendė, kad reikalavimą atsakovei dėl 47 000 Eur grąžinimo, ieškovo atsakovei pervestų 2022 m. rugpjūčio 4 d., nesant sudarytos Sutarties, ieškovė reiškia nepagrįstai (CK 6.237 straipsnio 1 dalis, 6.239 straipsnis), todėl ieškovės reikalavimo netenkino.

13.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje tretieji asmenys M. T., V. Š., tuo metu apklausta kaip liudytoja, V. Š. nurodė, jog ieškovės į atsakovės sąskaitą AB Swedbank banke 2022 m. rugpjūčio 4 d. pervestą sumą galiausiai gavo M. T.. Teismas dėl šios aplinkybės, jos vertinimo sprendime nepasisakė, nes, teismo vertinimu, ji neturi esminės reikšmės nagrinėjama ginčui, kilusiam tarp ieškovo ir atsakovės, teisingai išnagrinėti. Taip pat teismas sprendime nepasisakė dėl trečiojo asmens M. T. nurodytų argumentų, jog aplinkybės, susijusios su 47 000 Eur sumos pervedimu iš ieškovo į atsakovės sąskaitą, yra ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalykas, kaip ir aplinkybės, jog po šios sumos pervedimo į atsakovės sąskaitą ieškovė su trečiojo asmens M. T. atstovaujama įmone MB „Bobss“ pasirašė rezervacijos teisės perleidimo sutartį, kuria buvo perleista ta pati reikalavimo teisė, kuri buvo Sutarties dalykas, pagal ją buvo mokėtos sumos ieškovei. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, esminės įtakos šio ginčo, kilusio tarp ieškovės ir atsakovės, teisingam išnagrinėjimui neturi.

14.       Teismas taip pat pažymėjo, kad aplinkybę, jog Sutartis negali būti kvalifikuojama preliminariąja sutartimi, patvirtina pats Sutarties tekstas, kuriame nėra aiškiai išreikšto atsakovės įsipareigojimo ateityje ar per konkretų šalių sulygtą terminą sudaryti su ieškove patalpų pirkimo-pardavimo sutartį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15.       Ieškovė MB „Artusgrupė“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. civilinėje byloje Nr. e2-547-819/2024 priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą: priteisti iš atsakovės R. Š. ieškovei MB „Artusgrupė“ 47 000 Eur dydžio sumą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už kiekvieną dieną nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Byloje buvo patvirtinta, kad ieškovė apie jokius galimus atsakovės ir trečiojo asmens M. T. susitarimus nebuvo informuota ir nebuvo išreiškusi savo sutikimo dėl jų vykdymo. Šalys vieningai patvirtino, kad mokėjimas buvo atliktas ir gautas išimtinai pagal Sutartį, siekiant Sutarties tikslų. Dar vėliau paaiškėjo ir buvo nustatyta, kad Sutartis apskritai negalėjo būti sudaryta ir yra niekinė, nes objektyviai neegzistuoja Sutarties objektas – ieškovė buvo akivaizdžiai apgauta atsakovės ir trečiojo asmens. Nepriklausomai nuo aukščiau nurodytų santykių kvalifikacijos (Sutartį pripažįstant neįvykdyta arba pripažįstant niekine), buvo galimas ir įmanomas tik vienas rezultatas – ieškovei privalėjo būti grąžinta tai, ką ji yra sumokėjusi atsakovei pagal Sutartį, kuri nebuvo įvykdyta ir kurios objektas net neegzistavo (taikoma restitucija).

15.2.                      Trečiasis asmuo M. T. 2023 m. rugsėjo 20 d. parengiamojo teismo posėdžio metu labai aiškiai nurodė, kad ieškovei atskleistų aplinkybių visuma sudarant Sutartį iš esmės sukūrė jos įsitikinimą, kad ji įgyja Sutartyje nurodytą turtą. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovei nebuvo atskleista, kad atsakovės banko sąskaita ar atsiskaitymo kortele disponuoja trečiasis asmuo ir kad tokiu būdu ieškovės pervesti pinigai yra skirti bei pateks trečiajam asmeniui. Trečiasis asmuo nurodė tariamai buvus kitiems susitarimams tarp jo ir ieškovės (duomenys neskelbtini) A. T., tačiau tokiems pagrįsti jokių įrodymų nepateikė bei plačiau nepaaiškino, kuo tokie tariami santykiai yra susiję su tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta Sutartimi – apskritai atsisakė plačiau pakomentuoti savo ir A. T. tariamus santykius. Esant šioms aplinkybėms, išnagrinėjęs bylą, teismas priėmė siurprizinį sprendimą, kuriuo Sutartį pripažino niekine, bet ieškovės sumokėtų pinigų iš atsakovės nepriteisė. Teismas esamomis aplinkybėmis visiškai nepriklausomai nuo Sutarties teisinio kvalifikavimo, konstatavęs Sutarties niekinį pobūdį, privalėjo taikyti sandorio negaliojimo teisines pasekmes – restituciją.

15.3.                      Teismui nustačius, kad pinigines lėšas atsakovė iš ieškovės gavo ne Sutarties pagrindu ir ieškovei reiškiant reikalavimą šias lėšas priteisti, privalėjo būti vertinama, ar yra koks nors kitas teisėtas pagrindas atsakovei disponuoti iš ieškovės gautomis lėšomis. Jo nesant, teismas privalėjo taikyti CK 6.237 straipsnio nuostatas ir priteisti ieškovės naudai viską, ką ji yra sumokėjusi atsakovei. Teismo atsisakymas priteisti pinigines lėšas motyvuojant atsakovės įrodytu faktu, kad ji yra perdavusi visas pinigines lėšas kitiems asmenims, negali būti pateisinamas.

15.4.                      Byloje jokiais įrodymais nebuvo paneigti ieškovės nurodyti Sutarties sudarymo tikslai. Kvalifikuodamas Sutartį kaip reikalavimo teisių perleidimo sutartį, teismas iš esmės patvirtino, kad ieškovė turėjo ketinimą sudaryti Sutartį. Trečiasis asmuo patvirtino, kad ieškovei buvo sukurtas įsitikinimas, kad Sutartis yra sudaroma dėl turto ir teisių į jį. Šiuo atveju nepriklausomai nuo to, kaip teisiškai būtų kvalifikuojama sutartis, akivaizdu, kad byloje nebuvo ir jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų įgijusi, turėjusi kokias nors kito pobūdžio teises į turtą, kurias Sutartimi galėjo perleisti ieškovei. Esant tokioms aplinkybėmis, Sutartis neabejotinai pripažintina niekine ir nealiojančia nuo sudarymo momento. Ieškovei net ir sutinkant su Sprendime nurodytu Sutarties kvalifikavimu, tai nekeičia esminio fakto, kad Sprendimu pripažinus Sutartį negaliojančia nepagrįstai ir neteisėtai nebuvo taikomos privalomos sandorio negaliojimo teisinės pasekmės – restitucija.

15.5.                      Tai, kad atsakovė savo apsisprendimu leido piniginėmis lėšomis naudotis trečiajam asmeniui, nekeičia vertinimo dėl ieškovės ir atsakovės tarpusavio teisių ir pareigų, kurias joms sukėlė Sutartis. Atsakovė neįrodinėjo ir neįrodė, kad susitarimą trečiasis asmuo būtų išgavęs per prievartą ar kažkokiu neteisėtu būdu, dėl ko ji nebūtų turėjusi apsisprendimo galimybės ir teisės. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia vertinti, kad atsakovė turėjo visas galimybes šios Sutarties nesirašyti ir grąžinti pinigines lėšas ieškovei bei siūlyti trečiajam asmeniui pačiam sudarinėti sutartis su ieškove, jeigu tokios yra reikalingos, tačiau atsakovė taip nepasielgė. Byloje nėra įrodyta ir net nebuvo įrodinėjama, kad ieškovė būtų gavusi kokią nors naudą iš Sutarties sudarymo. Teismui nepriteisus piniginių lėšų, įmonė patiria nuostolius.

15.6.                      Teismui atsisakius taikyti restituciją tuo pagrindu, kad tariamai ieškovės atsakovei atliktas mokėjimas buvo atliktas ne Sutarties pagrindu, byloje tokiu atveju privalėjo būti vertinama ir tiriama, ar egzistavo koks nors kitas teisėtas pagrindas atsakovės disponavimui ieškovei priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2022 m. rugpjūčio 4 d. gavo į jos vardu atidarytą banko sąskaitą ieškovei priklausančią 47 000 Eur sumą. Teismui vertinant, kad byloje nėra duomenų, liudijančių atsakovės teisę pagal įstatymą ar Sutartį gauti tokią sumą, privalėjo būti daroma išvada, kad šiomis aplinkybėmis atsakovė minėta suma disponuoja be teisėto pagrindo, todėl privalo ją grąžinti (CK 6.237 straipsnis). Teismui įvertinus, kad pinigines lėšas ieškovė atsakovei pervedė ne Sutarties pagrindu ir byloje nesant jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad tokias pinigines lėšas atsakovė gavo kitu teisėtu pagrindu, to visiškai pakako reikalavimo dėl šių piniginių lėšų priteisimo ieškovės naudai tenkinimui.

15.7.                      Byloje be suinteresuotų asmenų (atsakovės, trečiojo asmens ir kitų trečiųjų asmenų) paaiškinimų, jokių kitų įrodymų, kad piniginės lėšos tikrai buvo perduotos M. T. ir kad būtent jis būtų išgryninęs pinigines lėšas, nėra. Byloje patvirtinta, kad pati atsakovė pasirašė Sutartį ir pati pervedė iš ieškovės gautas pinigines lėšas tretiesiems asmenims. Įrodymų, kurie patvirtintų, kas tiksliai išgrynino tokias pinigines lėšas ir ką už tai gavo, byloje nėra pateikta, tačiau tokios aplinkybės nėra esminės sprendžiant klausimą dėl šių piniginių lėšų priteisimo ieškovei, kurios sutikimas su tokiu atsakovei pervestų piniginių lėšų disponavimu nebuvo įrodytas, nes toks niekada nebuvo duotas.

15.8.                      2023 m. spalio 2 d. teismo posėdyje trečiasis asmuo M. T. nurodė papildomas iš esmės naujas aplinkybes, o būtent tai, kad tariamai atsakovei pervestos piniginės lėšos dalinai buvo grąžintos ieškovei. Šių aplinkybių jokiais objektyviai įrodymais nepatvirtino. Argumentų ir juos patvirtinančių duomenų, kad atsakovė ar trečiasis asmuo būtų turėjęs kokių nors kitų sandorių su ieškove, byloje taip pat nepateikta. Byloje nėra objektyviai įrodyta ir tai, kad pinigai atiteko tretiesiems asmenims ar trečiajam asmeniui. Ši aplinkybė taip pat grindžiama tik subjektyviais tarpusavyje susijusių asmenų paaiškinimais.

15.9.                      Byloje nepagrįstai liko neįvertintas faktas, kad atsakovė savo poziciją byloje grindė išimtinai subjektyviais savo bei tarpusavyje artimais – šeiminiais ryšiais (įskaitant trečiąjį asmenį) susijusių asmenų parodymais.

15.10.                      Nagrinėjamu atveju teismui priėmus nepagrįstą sprendimą, juo akivaizdžiai pažeidžiami teisėti sąžiningos ieškovės interesai. Tuo tarpu remiantis bendraisiais teisės principais, jokie sąžiningi asmenys negali nukentėti dėl kitų asmenų nesąžiningų ar neteisėtų veiksmų (CK 1.5 straipsnis).

16.       Ieškovė pateikė teismui papildomus paaiškinimus, pažymėjo, atsakovė, tretieji asmenys glaudžiai susiję.

17.       Atsakovė R. Š. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

 

17.1.                      Bylos nagrinėjimo metu teismas sprendė ne tik dėl tikrųjų Sutarties šalių ketinimų, tačiau iš esmės aiškinosi Sutarties sudarymo aplinkybes ir ieškovės pateiktų reikalavimų pagrįstumą. Galima sutikti su apeliantės teiginiu, kad Sutartis gali būti vertinama kaip reikalavimo teisių perleidimo sutartis, o teismui konstatavus niekinį Sutarties pobūdį, piniginių lėšų priteisimo klausimas liko neišspręstas. Iš apeliacinio skundo motyvų lieka neaišku, ar ieškovė prašo taikyti restituciją dėl to, kad Sutartis niekinė, ar CK 6.189 straipsnio 2 dalies pagrindu, kai šalims leidžiama suteikti sutarčiai grįžtamąją galią. Tai verčia abejoti apeliacinio skundo pagrįstumu.

17.2.                      Byloje nustatyta, kad Sutartis buvo pasirašyta 2022 m. rugpjūčio 8 d., o 47 000 Eur mokėjimą ieškovė atsakovei atliko 2022 m. rugpjūčio 4 d., Sutarčiai atsakovės dar nesant pasirašytai. Taigi negalima teigti, kad mokėjimas buvo atliktas pagal Sutartį. Ieškovės su atsakove nesiejo jokie prievoliniai santykiai. Šiuo atveju teismas teisingai kvalifikavo teisinę situaciją CK 6.237 straipsnio 1 dalies prasme – jeigu be pagrindo įgijęs turto asmuo šį turtą neatlygintinai perduoda trečiajam asmeniui, tai pareiga jį grąžinti pereina trečiajam asmeniui. Byloje nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 4 d. iš atsakovės banko sąskaitos ieškovės pinigai buvo pervesti į trečiųjų asmenų banko sąskaitas. Tą pačią dieną trečiasis asmuo M. T., disponuodamas trečiųjų asmenų banko kortelėmis, išgrynino visą sumą ir pinigus pasiėmė sau. Nei atsakovė, nei tretieji asmenys negavo jokio atlyginimo už pervestas sumas. Ieškovė nereiškė jokio reikalavimo trečiajam asmeniui M. T., todėl šioje byloje teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

17.3.                      Apeliantė neteisingai cituoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, sukurdama nepagrįsto sprendimo iliuziją.

17.4.                      Pasirengimo bylos nagrinėjimui metu paaiškėjo, kad ieškinys galimai pareikštas netinkamam atsakovui, todėl 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdyje atsakovė pateikė prašymą pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, t. y. atsakovu nustatyti trečiąjį asmenį M. T., tačiau teismas kategoriškai atsisakė. Trečiasis asmuo M. T. teismo posėdžio metu pats paaiškino, kad jis yra tikrasis atsakovas šioje byloje, tik pasinaudojęs atsakovės mobiliu parašu ir banko sąskaita. Teismas, nurodyto reikalavimo netenkinęs, pagrįstai pripažino, kad Sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, pinigai pas atsakovę pateko be teisinio pagrindo, faktiškai neatlygintinai pateko pas trečiąjį asmenį, todėl ieškovės ieškinyje suformuluotas reikalavimas negali būti tenkinamas.

18.       Trečiasis asmuo M. T. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Ginčo Sutarties tikslas nebuvo ketinimas pirkti ar parduoti turtą. Sutartis buvo sudaryta ne turint realų tikslą turtą perleisti ieškovei, o bankui įrodyti iš ieškovės gautų lėšų pagrįstumą, siekiant sudaryti vaizdą, kad tarp šalių 2022 m. rugpjūčio 8 d. buvo sudaryta sutartis ir lėšos yra gautos už perleidžiamą turtą. Sutartis buvo pasirašyta tik dėl akių. Elgesys po Sutarties sudarymo rodo, kad niekas jokių realių veiksmų turto perleidimui įvykdyti nesiėmė. Ieškovė šiuo turtu nesidomėjo, jo neapžiūrėjo, jai nebuvo pateikti jokie dokumentai.

18.2.                      Ieškovės mokėjimo pavedimais atsakovei pervesti pinigai buvo skirti trečiajam asmeniui M. T.. Šie pinigai buvo grąžinti grynaisiais tiesiogiai ieškovės (duomenys neskelbtini) A. T., per jo artimuosius, bei pavedimu iš trečiojo asmens M. T. įmonės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Bobss“. Bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai patvirtina, kad pinigai buvo grąžinti, tai atlikta ir per trečiuosius asmenis. Tokias aplinkybes patvirtino ir į bylą pateiktas susirašinėjimas su ieškovės direktoriaus artimu žmogumi, kuris nurodė, kur turėtų būti perduodami pinigai.

18.3.                      Ieškovė nesąžiningai teikia ieškinį, nors ieškovei jos pervesti pinigai jau yra grąžinti.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20.       Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad šiuo atveju nustatytinas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas – pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, taip pat nustatyta, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies ir dėl to, kad nebuvo atskleista bylos esmė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

21.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2022 m. rugpjūčio 4 d. sudarė rezervacijos teisės pirkti nekilnojamąjį turtą perleidimo sutartį, kurią atsakovė elektroniniu parašu pasirašė 2022 m. rugpjūčio 8 d., o duomenų apie ieškovės parašą byloje nėra, tačiau ginčo šioje byloje dėl ieškovės dalyvavimo paminėtoje Sutartyje nekilo, ieškinio šioje byloje reikalavimas ir atitinkamai apeliacinis skundas ieškovės yra pareikšti būtent nurodytos Sutarties pagrindu.

22.       Kaip matyti iš ieškovės ir atsakovės sudarytos Sutarties, jos objektas – administracinės patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 12.49 kv. m, esančios (duomenys neskelbtini), Sutartyje vadinamos Turtu (Sutarties 1.1 punktas). Sutartyje, be kita ko, nustatyta, kad atsakovė (pardavėja) įsipareigoja perleisti, o ieškovė (pirkėja) įsipareigoja perimti Turtą už 47 000 Eur, kuruos ieškovė sumoka pavedimu į atsakovės nurodytą sąskaitą šios Sutarties pasirašymo dieną (Sutarties 3.1 punktas). Sutartyje nustatyta, kad pirkėja turi teisę perleisti teises į Turto pirkimą bet kuriam pasirinktam pirkėjui arba pati įregistruoti teises į parduodamą Turtą valstybės įmonėje „Registrų centras“, sudarydama Turto pirkimo – pardavimo sutartį (Sutarties 2.1 punktas).

23.       Byloje pateiktas AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 4 d. ieškovė atsakovei pervedė 47 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Rezervacijos teisių perleidimo sutartis 2022.08.04./2”.

24.       Byloje esantis atsakovės AB Swedbank banke esančios sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovė 2024 m. rugpjūčio 4 d. gautą 47 000 Eur sumą dalimis pervedė tretiesiems asmenims: J. L. – 15 000 Eur, V. Š. – 15 000 Eur, D. L. – 15 000 Eur ir V. Š. – 4 000 Eur. Nurodytos lėšos buvo išgrynintos, o duomenų apie tai, kam atiteko nurodytos lėšos, išskyrus trečiojo asmens M. T. paaiškinimus apie tai, jog jis buvo galutinis lėšų gavėjas, byloje nėra.

25.       Byloje taip pat nustatyta, kad Sutarties objektas (patalpos) Sutarties sudarymo metu atsakovei nuosavybės teise nepriklausė (byloje nėra duomenų, kad kada nors būtų priklausiusios), o ginčo laikotarpiu jų savininkas buvo byloje nedalyvaujantis asmuo.

26.       Iš rašytinės bylos medžiagos taip pat matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas), kuriame įtarimai yra pareikšti trečiajam asmeniui M. T..

27.       Trečiasis asmuo M. T. į bylą pateikė 2022 m. lapkričio 30 d. AB Šiaulių banko mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad nurodytą dieną MB „Bobss“ (kuriai, kaip matyti iš byloje esančio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išrašo, (duomenys neskelbtini) trečiasis asmuo M. T.) pervedė ieškovei MB „Artusgrupė“ 4 000 Eur, paskirtyje nurodant „Avansinis mokėjimas pagal sutartį“.

28.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, nurodydama, kad ji 2022 m. rugpjūčio 4 d. pervedė 47 000 Eur sumą atsakovei pagal ginčo šalių sudarytą Sutartį, tačiau atsakovė Sutarties neįvykdė, todėl ieškovė pateiktu ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovės už Sutartyje nurodytas patalpas sumokėtą sumą bei procesines palūkanas, o atsakovė atsiliepime į ieškinį bei bylos nagrinėjimo teisme metu laikėsi pozicijos, kad lėšų neturi ir teisiniame santykyje su ieškove nedalyvavo, Sutartis atsakovės vardu pasirašyta ir nurodytos lėšos iš ieškovės banko sąskaitos buvo pervestos tretiesiems asmenims M. T., t. y. šiam disponuojant atsakovės prisijungimo prie banko sąskaitos ir kitais duomenimis. Trečiasis asmuo M. T. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu laikėsi pozicijos, kad jis, disponuodamas atsakovės ir kitų trečiųjų asmenų šioje byloje duomenimis, turėdamas jų banko korteles, atliko šioje byloje paminėtus pavedimus iš atsakovės į trečiųjų asmenų banko sąskaitas, galiausiai išgrynino ieškovės pervestas lėšas, bei nurodė, kad šios lėšos iš dalies buvo ieškovei grąžintos grynaisiais pinigais ir per MB „Bobss“, kuriai (duomenys neskelbtini) M. T.. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, ex officio nustatęs, kad ginčo šalių sudaryta Sutartis yra negaliojanti, kadangi ji prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (Sutarties dalykas nepriklausė atsakovei nuosavybės teise), ir įvertinęs, kad ginčo lėšos atsakovei buvo pervestos ne Sutarties pagrindu, todėl pagrindo jas priteisti ieškovei iš atsakovės nėra. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pateikė apeliacinį skundą.

Dėl bylos esmės neatskleidimo ir absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo

29.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų, pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje nėra bylos pakartojimas. Byla apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjama kitais aspektais negu tai yra daroma pirmosios instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ginčo iš esmės, o patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

30.       CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatomi šio Kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai. CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodyti absoliutūs pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, tarp jų ir atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

31.       Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, yra išaiškinęs, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal šią teisės normą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

32.       Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

33.       Bylos esmė kasacinio teismo praktikoje suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013).

34.       Kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi įsitikinti ir sprendime nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – nenustatytos. Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes galima tinkamai pritaikyti vieną ar kitą teisės normą ir teisingai išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-684/2019; kt.). Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).

35.       Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas vertino, kad 2022 m. rugpjūčio 4 d. ginčo šalių Sutartis yra akivaizdžiai niekinė, kadangi prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms – Sutarties dalykas Sutarties pasirašymo metu neegzistavo, nes atsakovė neturėjo rezervacijos teisės pirkti patalpas (CK 1.78 straipsnio 1, 3, 5 dalys, 1.80 straipsnio 1 dalis, 6.3 straipsnio 4 dalis, 6.102 straipsnio 1 dalis), todėl šią Sutartį ex officio pripažino negaliojančia. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Sutarties buvimo niekine fakto konstatavimas šiuo atveju nesudaro pagrindo taikyti restituciją dėl Sutarties negaliojimo, nes nenustatė, jog ieškovė atsakovei 47 000 Eur pavedimą atliko būtent Sutarties pagrindu – teismas pažymėjo, kad atsakovė Sutartį pasirašė 2022 m. rugpjūčio 8 d., o 47 000 Eur mokėjimą ieškovė atsakovei atliko 2022 m. rugpjūčio 4 d., Sutarčiai atsakovės dar nesant pasirašytai. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, kad ginčo šalių sudaryta Sutartis yra niekinė, kadangi Sutarties dalykas pasirašymo metu neegzistavo (atsakovė ieškovei perleido Sutartyje nurodytą rezervacijos pirkti nekilnojamąjį turtą teisę, kurios pati neturėjo, dėl šios aplinkybės ginčo byloje nebuvo), tačiau pirmosios instancijos teismo išvados apie tai, kad ieškovė 47 000 Eur atsakovei pervedė ne Sutarties pagrindu, nepagrindžia byloje esantys įrodymai. Teisėjų kolegijos vertinimu, padarydamas šią išvadą, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o tai atitinkamai sąlygojo priimto sprendimo įtaką į bylą neįtrauktų asmenų teisėms ir pareigoms (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas; 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

36.       Kaip matyti iš 2024 m. rugpjūčio 4 d. ginčo Sutarties turinio, šalys, be kita ko, susitarė, kad atsakovė įsipareigojo perleisti, o ieškovė įsipareigojo perimti turtą (patalpas) už 47 000 Eur, kuriuos ieškovė turėjo sumokėti pavedimu į pardavėjos nurodytą sąskaitą šios Sutarties pasirašymo dieną. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė 2024 m. rugpjūčio 4 d., t. y. Sutartyje nurodytą Sutarties pasirašymo dieną, pervedė atsakovei 47 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Rezervacijos teisių perleidimo sutartis 2022.08.04./2”. Kaip matyti iš ieškovės (duomenys neskelbtini) A. T. 2023 m. spalio 2 d. duotų paaiškinimų, trečiasis asmuo M. T. ieškovei parengtą Sutartį nusiuntė elektroniniu būdu, o ieškovė, susipažinusi su Sutartimi, ir atliko paminėtą pavedimą (2023 m. sausio 2 d. teismo posėdžio garso įrašo 302942160_2-68-3-03616-2023-2_2023.10.02_1 0:25:08 – 0:34:00). Nors Sutartis atsakovės elektroniniu parašu buvo patvirtinta vėliau, t. y. 2024 m. rugpjūčio 8 d., ši aplinkybė niekaip nepaneigia, kad ieškovė Sutartyje nurodytą dieną lėšas pervedė į atsakovės banko sąskaitą, pavedimo paskirtyje nurodydama, kad atlieka pavedimą pagal 2022 m. rugpjūčio 4 d. Sutartį. Taigi šios aplinkybės (aptartos Sutarties nuostatos, pervesta pinigų suma, aplinkybė, kad lėšos pervestos į atsakovės banko sąskaitą) leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad lėšos buvo pervestos būtent Sutarties pagrindu.

37.       Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtos aplinkybės, vertinant jas į bylą pateiktų įrodymų visumoje, atskleidžia ne tai, kad ieškovė paminėtas lėšas atsakovei pervedė ne Sutarties pagrindu, o galėtų sudaryti pagrindą tikėtinai išvadai, jog ginčo šalių sudaryta Sutartis galimai buvo tariamasis sandoris. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, jog šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių. Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi trūkumų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-1075/2022). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-469/2024). Išvadą, kad ginčo šalių sudarytas sandoris galėjo būti tariamasis, patvirtina trečiojo asmens M. T. pozicija, jog jis ir ieškovės (duomenys neskelbtini) turėjo susitarimų, kurie nebuvo atskleisti šioje byloje ir kad Sutartis buvo tik įrankis šiems susitarimams (pinigų pervedimui) įgyvendinti (2023 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdžio garso įrašo 302942160_2-68-3-03616-2023-2_2023.09.20_1 00:50:00 – 00:55:00); ieškovės (duomenys neskelbtini) veiksmai iki Sutarties pasirašymo – Sutartyje nurodytų patalpų ieškovė net neapžiūrėjo, nesidomėjo, kam priklauso Sutartyje nurodytos patalpos; teismo posėdžio metu ieškovės (duomenys neskelbtini) pozicija, kad jis tikėjosi, jog paprasta rašytine forma ginčo šalių Sutartis sukurs nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo teisinius santykius, nors iki ginčo Sutarties sudarymo buvo sudaręs ne vieną nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį ir jam turėjo būti žinoma, jog tokios Sutartims yra būtina notarinė forma; ieškovės (duomenys neskelbtini) parodymų neatitikimas nustatytoms bylos aplinkybėms – 2023 m. spalio 2 d. posėdyje duoti paaiškinimai, kad M. T. atsiųsta Sutartis ieškovės (duomenys neskelbtini) abejonių nesukėlė, nes, be kita ko, ji buvo pasirašyta atsakovės elektroniniu parašu (2023 m. sausio 2 d. teismo posėdžio garso įrašo 302942160_2-68-3-03616-2023-2_2023.10.02_1 0:25:08 – 0:34:00), nors, kaip matyti iš rašytinės bylos medžiagos, atsakovės elektroninis parašas Sutartyje atsirado jau po to, kai ieškovė Sutarties pagrindu atliko 47 000 Eur pavedimą, t. y. 2022 m. rugpjūčio 8 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės elgesys (patalpų neapžiūrėjimas, pinigų pervedimas nepažįstamai atsakovei šiai dar nepatvirtinus Sutarties elektroniniu parašu, ieškovės (duomenys neskelbtini) paaiškinimai apie tikslą paprastos rašytinės formos sutartimi sukurti pirkimo pardavimo teisinius santykius) sudaro pagrindą abejoti tikraisiais ieškovės ketinimais sudarant ginčo Sutartį. Kaip skundžiamame sprendime pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, ieškovės pozicija, kokie teisiniai santykiai tarp šalių susiklostė Sutarties pagrindu, bylos nagrinėjimo teisme metu iš tiesų buvo paini. Atitinkamai, teismui konstatuojant, kad ieškovės pervestos lėšos į atsakovės banko sąskaitą pateko ne Sutarties pagrindu, liko neįvertinti ir tikrieji atsakovės ketinimai sudarant Sutartį, nors pirmosios instancijos teismas ir nustatė, kad Sutartį elektroniniu parašu, nors ir galimai prašoma M. T., visgi pasirašė pati atsakovė. Kaip matyti iš bylos duomenų ir pačios atsakovės paaiškinimų, ji dėl iš esmės nežinomų priežasčių leido M. T. naudotis jos prisijungimų ir banko sąskaitos duomenimis, kas, civilinės teisės prasme, akivaizdžiai neatitinka sąžiningo ir rūpestingo elgesio standarto. Galiausiai svarbu įvertinti tai, kad ginčo Sutartis nebuvo (net ir negalėjo) būti vykdoma, kadangi atsakovė neturėjo jokių teisių į Sutartyje nurodytas patalpas. Taigi ginčo šalių Sutartyje yra įžvelgtini galimai tariamojo sandorio požymiai, tačiau pirmosios instancijos teismui konstatavus, jog 47 000 Eur ieškovė į atsakovės sąskaitą pervedė ne Sutarties pagrindu, tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusių teisinių santykių pobūdis, Sutarties sudaryme dalyvavusių asmenų ketinimai taip ir liko neatskleisti.

38.       Atitinkamai pirmosios instancijos teismo sprendime liko neįvertintas ir sudarant Sutartį dalyvavusių asmenų elgesys po Sutarties sudarymo. Trečiasis asmuo M. T. 2023 m. sausio 2 d. vykusiame teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovės pervestos lėšos jai didele dalimi buvo grąžintos grynaisiais pinigais ir netgi nurodė, kad trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) MB „Bobss“ su ieškove pasirašė analogišką rezervacijos teisės į Sutartyje nurodytas patalpas perleidimo sutartį, iš šios mažosios bendrijos banko sąskaitos ieškovei buvo padarytas pavedimas (2023 m. sausio 2 d. teismo posėdžio garso įrašo 302942160_2-68-3-03616-2023-2_2023.10.02_1 1:12:00 – 1:29:00). Į bylą trečiasis asmuo M. T. pateikė 2022 m. lapkričio 30 d. AB Šiaulių banko mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad nurodytą dieną MB „Bobss“ pervedė ieškovei MB „Artusgrupė“ 4 000 Eur, paskirtyje nurodant „Avansinis mokėjimas pagal sutartį“. Trečiasis asmuo M. T. pažymėjo, kad daugiau šios sutarties sudarymo įrodymų pateikti negali dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo pagrindu atliktos kratos, o ieškovės (duomenys neskelbtini) A. T. teismo posėdyje paaiškino, kad nepamena, ar trečiojo asmens nurodyta sutartis buvo sudaryta, ar ne, negalėjo paaiškinti aplinkybių, kokiu pagrindu nurodytos lėšos buvo pervestos ieškovei (2023 m. sausio 2 d. teismo posėdžio garso įrašo 302942160_2-68-3-03616-2023-2_2023.10.02_1 1:31:00 – 1:33:00). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad aplinkybės, jog po 47 000 Eur pervedimo į atsakovės sąskaitą ieškovė su trečiojo asmens M. T. atstovaujama MB „Bobss“ pasirašė rezervacijos teisės perleidimo, kuria buvo perleista ta pati reikalavimo teisė, kuri buvo ginčo Sutarties dalykas, esminės įtakos šio ginčo, kilusio tarp ieškovės ir atsakovės, teisingam išnagrinėjimui neturi. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta, nes paminėtų aplinkybių atskleidimas yra svarbus ginčo šalių ketinimams, sudarant Sutartį, atskleisti bei ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumui įvertinti, kadangi ieškovė šioje byloje laikėsi pozicijos, jos nurodytą sumą iš esmės prarado atsakovei nevykdant Sutarties.

39.       Be to, neįvertinęs paminėtų aplinkybių ir pripažinęs ginčo Sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad tokiu sprendimu, jeigu pasitvirtintų trečiojo asmens M. T. nurodytos ir pirmosios instancijos teismo neištirtos aplinkybės apie tai, kad ieškovė iš atsakovės Sutarties pagrindu įsigytą rezervacijos teisę į Sutartyje nurodytas patalpas visgi atlygintinai perleido MB „Bobss“, iš esmės buvo pasisakyta ir dėl MB „Bobss“, kuri nebuvo įtraukta į šios bylos nagrinėjimą, teisių ir pareigų. Ši aplinkybė sudaro absoliutaus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

40.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai. Galimos tokios teisinės situacijos, kai teismas tą patį tarp šalių susiklosčiusį santykį gali kvalifikuoti ne pagal vieną, o pagal kelias teisės normas, todėl šalių sudaryta sutartis iš principo gali būti pripažinta niekiniu sandoriu ir kaip prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms, ir kaip tariamasis sandoris, ir kaip sandoris, prieštaraujantis viešajai tvarkai ar gerai moralei. Tikslus ginčo santykių kvalifikavimas svarbus sprendžiant dėl tariamojo sandorio padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-660/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

41.       CK 1.86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, sandorį pripažinus tariamuoju, taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. kyla bendrieji sandorių negaliojimo pagrindai – taikoma restitucija ir šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį, o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo padarinių.

42.       Taigi nustačius, kad 47 000 Eur ieškovė atsakovei pervedė Sutarties pagrindu, nepriklausomai nuo Sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindo (kaip tariamojo sandorio ar kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio), byloje turėjo būti sprendžiamas ginčo sandorio negaliojimo pasekmių, t. y. restitucijos, taikymo klausimas, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, įskaitant ir tuos, kuriuos pateikė trečiasis asmuo M. T., vertinama, kokia galėtų būti restitucijos apimtis, tačiau tai, neatskleidus bylai išspręsti svarbių aplinkybių, pirmosios instancijos teismo nebuvo atlikta.

Dėl bylos baigties

43.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024).

44.       Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad, pirmosios instancijos teismui visapusiškai ir objektyviai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, neįvertinus į bylą pateiktų įrodymų visumos, nebuvo išsamiai nustatyti Sutarties šalių ketinimai sudarant Sutartį, neišspręstas klausimas dėl Sutarties negaliojimo pasekmių, taip pat liko visiškai neįvertinta aplinkybė apie galimą ieškovės rezervacijos teisės į Sutartyje nurodytas patalpas perleidimą MB „Bobss“. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, taip pat skundžiamu sprendimu tikėtinai pasisakė dėl neįtrauktos į bylą MB „Bobss“ teisių ir pareigų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

45.       Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas, kuriuo byla iš esmės nėra išspręsta ir ji grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, prejudicinės galios neturi ir pirmosios instancijos teismas nėra saistomas apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių bei padarytų išvadų: iš naujo nagrinėdamas bylą ir šalims pateikus naujų įrodymų bei jų pagrindu nustačius kitokias, nei pirmiau buvo nustatytos, reikšmingas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priima sprendimą dėl byloje pareikštų bei įsiteisėjusiu sprendimu neišspręstų reikalavimų, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei taikydamas bylai aktualias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2021).

46.       Bylinėjimosi išlaidas, patirtas šalių nagrinėjant bylą tiek pirmąja, tiek apeliacine instancija, paskirstys pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, atsižvelgęs į galutinį rezultatą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

        

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

        

Teisėjai                                                                        Virginijus Kairevičius 

 

                                                                        Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė

                                                                        

                                                                        Tatjana Žukauskienė