Civilinė byla Nr. e2-205-892/2021

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01525-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.2.9.1.; 3.2.6.1. 

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 3 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė

sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei

dalyvaujant ieškovui G. L.

ieškovo atstovui advokatui A. P.

atsakovui A. K.

trečiajam asmeniui J. K.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjimo civilinę bylą pagal ieškovų UAB „Vamzdynas“, G. L. ir D. L. ieškinį atsakovams A. K., N. P. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys J. K., AB SEB bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Nordea Bank F. P. Lietuvos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1. Ieškovai prašė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,3225 ha ploto, nuosavybės teise priklausantį UAB „Vamzdynas“ - 2015/3225 dalių, D. L. ir G. L. - 185/3225 dalių, A. K. - 385/3225 dalių, N. P. - 640/3225 dalių, padalinti taip: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 3, 1195 kv.m. bendro ploto, nuosavybės teise priklausantį UAB „Vamzdynas“, pagal D. K. 2015 m. lapkričio 2 d. parengtą žemės sklypo planą M 1:500 ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 2, 1000 kv.m. bendro ploto, nuosavybės teise priklausantį UAB „Vamzdynas“ - 817/1000 dalių, D. L. ir G. L. -183/1000 dalių, pagal D. K. 2015 m. birželio 15 d. parengtą žemės sklypo planą M 1:500, atidalinti nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 1, 1025 kv.m., bendro ploto, nuosavybės teise priklausančio A. K. - 385/1025 dalių, ir N. P. - 640/1025 dalių, pagal D. K. 2015 m. birželio 15 d. parengtą žemės sklypo planą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad 2000 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 3271-41 patvirtintas (duomenys neskelbtini)   žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame suformuotos žemės sklypų ribos, įskaitant žemės sklypo, projektinis Nr. 364-2, plotas 0,60 ha, kadastro blokas 0200, sklypo kadastro Nr. 826, ribos. Žemės sklypo (projektinis Nr. 364-2) plane M 1:10000 nurodyta, kad šio žemės sklypo ribos paženklintos vietovėje. 2003 m. gegužės 30 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimais Nr. 41-16088, Nr. 41-16089, Nr. 41-16090, Nr. 41-16091, Nr. 41-16092, Nr. 41-16093, atkurtos nuosavybės teisės: P. T., V. T., G. Š., L. M., J. M., L. T., Č. T., į du žemės sklypus, įskaitant ir 0,60 ha žemės sklypą kitai paskirčiai (namų valdai), (duomenys neskelbtini)  2003 m. lapkričio 24 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 6097-41 buvo patikslinta žemės sklypo - 0,60 ha ploto, projektinis Nr. 364-2, pietinė riba. Šiaurinė žemės sklypo riba nebuvo keista. Minėto įsakymo 1 priede nurodyta, kad sklypo konfigūracija pasikeitė dėl gretimų įregistruotų žemės sklypų. Žemės sklypo plane, parengtame 2003 m. spalio 8 d. A. Č. įmonės „M“, nurodyta, kad žemės sklypo ribos paženklintos vietovėje 2003 m. spalio 8 d. surašant žemės sklypo paženklinimo – parodymo aktą. Šiaurinė žemės sklypo riba, pažymėta taškais 1-2, nepakito, buvo pakeista (patikslinta) pietinė žemės sklypo riba, kuri pažymėta taškais 3-4-5-6. 2005 m. sausio 13 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-138-41, dėl Č. T., J. M., L. M., G. Š., V. T., P. T., Č. T. privataus žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo Vilniaus rajone, nustatyti 0,6000 ha privataus kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) tikslūs kadastriniai matavimai ir patvirtinti UAB Korporacija „M.“ 2004 m. spalio 5 d. parengti žemės sklypo kadastro duomenys. Taško Nr. 1 koordinatės, vietinėje koordinačių sistemoje, yra - x-29277.13, y-21825.09, taško Nr. 13 koordinatės, vietinėje koordinačių sistemoje, x-29264.84, y-21757.20, šiaurinė žemės sklypo riba, tarp taškų 1 ir 13, tiesi, žemės sklypo ribos paženklintos 8 riboženkliais, o gretimų žemės sklypų, kadastro Nr(duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)  geodeziniai planai įregistruoti ir patvirtinti. M., P. T., V. T., Č. T. pardavė V. K., M. M., G. L., R. Š. ir A. S. 5000/6000 dalis, 0,6 ha žemės sklypo, kadastro Nr(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) .  2005 m. lapkričio 7 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė statytojams V. K., M. M., G. L., R. Š. ir A. S. projektavimo sąlygų sąvadą Nr. SA-1292. 2006 m. kovo 3 d. V. K., M. M., G. L., R. Š. pasirašė jungtinės veiklos sutartį dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise įgyto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valdymo ir naudojimosi minėtu žemės sklypu bei statybų. 2006 m. balandžio 5 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą Nr. 0263, dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos į dviejų butų gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Bendrasavininkai – jungtinės veiklos partneriai: V. K., M. M., G. L., R. Š. statybos sutarties ir techninės priežiūros sutarties nepasirašė, objektai G. L. perduoti nebuvo, priėmimo – perdavimo aktas pasirašytas nebuvo, todėl negalima traktuoti, kad statytojas yra G. L., nes statytojai yra visi bendrasavininkai – jungtinės veiklos partneriai ir statybos buvo vykdomos ūkio būdu. 2007 m. detalaus plano pagrindinis brėžinys buvo parengtas ir jame nustatytos ribos ir plotas pagal 2007 m. sausio 17 d. UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ parengtą kadastrinių matavimų planą. Konvertavus iš vietinės koordinačių sistemos į LKS – 94, taško Nr. 1 koordinatės - x- 6068535.61; y- 575485.86, taško Nr. 19 koordinatės x- 6068523.68, y- 575420.39. 2008 m. liepos 8 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27-1169, patvirtintas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas, kuriame nurodoma, kad 0,60 ha žemės sklypas performuojamas: sklypas Nr. 1 – 0,1200 ha, sklypas Nr. 2 – 0,1575 ha, sklypas Nr. – 0,3225 ha. 2008 m. liepos 23 d. buvo pasirašyta žemės sklypo atidalijimo sutartis, kuria R. Š., D. Š., V. K., G. L., D. L., M. M., A. S. ir P. S. susitarė pagal 2008 m. liepos 8 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos įsakymą Nr. A27- 1169 atidalinti minėtą žemės sklypą, suformuojant tris atskirus žemės sklypus, suteikiant jiems atskirus unikalius numerius bei atskirus kadastrinius adresus. 2008 m. lapkričio 7 d. pasirašyta teisių perleidimo sutartis, pagal kurią, V. K. ir M. M. perleido visas teises ir prievoles, kylančias iš 2006 m. kovo 3 d. jungtinės veiklos sutarties, A. K.. Teisių perleidimo sutartyje nurodyta, kad A. K. yra pateikta teisinga ir išsami informacija apie pagrindinės sutarties esmę bei iš jos kylančias teises ir pareigas. Pasirašant teisių perleidimo sutartį, jau buvo pastatyta apie 70 procentų  namo (įrengti pamatai, išmūrytos namo sienos iš keraminių blokelių, uždengtas stogas bituminėmis čerpėmis, įstatyti langai ir durys, namas apšiltintas ir atlikta išorinė apdaila). Riboženklio Nr. 1 vietoje buvo įkastas žalias apvalus metalinės tvoros stulpas, todėl akivaizdu, kad A. K., pasirašydamas teisių perleidimo sutartį, žinojo namo buvimo vietą žemės sklype ir žemės sklypo šiaurinę ribą, kuri prasideda tašku Nr. 1. 2009 m. vasario 24 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-2602-(41) patvirtinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, suformuoti pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. A27-1169, patvirtintą detalųjį planą ir parengtas UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ 2008 m. rugpjūčio 8 d. kadastrinių matavimų bylas, įskaitant žemės sklypo Nr. 3 kadastro duomenis, kurio plotas 0,3225 ha (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Konvertavus iš vietinės koordinačių sistemos į LKS – 94, taško Nr. 1 koordinatės - x- 6068535.61; y- 575485.86, taško Nr. 19 koordinatės x- 6068523.68, y- 575420.39, šiaurinė žemės sklypo riba tiesi, nepakitusi ir pilnai sutampa - atitinka anksčiau nustatytą ribą, kuri buvo nustatyta 2004 m. spalio 5 d. atlikus Korporacijai „M.“ kadastrinius matavimus. Žemės sklypo ribos paženklintos 13 riboženklių. 2009 m. kovo 20 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė V. K., M. M., G. L., R. Š. ir A. S. projektavimo sąlygų sąvadą Nr. SA-245, kuriame papildomai nurodyta, jog galima griauti esamus pastatus. 2009 m. kovo 24 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė 2006 m. balandžio 5 d. statybos leidimo Nr. 0263 antrą versiją, kuria buvo papildytas ankstesnis statybos leidimas ir papildomai nurodyta, kad galima griauti esamus pastatus. 2009 m. kovo 31 d. sutartimi V. K. ir M. M. perleido nuosavybės teises UAB „Vamzdynas“ į 1200/3225 dalis, 0,3225 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 2009 m. kovo 31 d. UAB „Vamzdynas“, V. K., M. M., G. L., D. L., R. Š., D. Š. pasirašė preliminarią sutartį dėl servitutų nustatymo ir naudojimosi tvarkos nustatymo bei priedus Nr. 1 (dėl vandentiekio linijos ir artezinio gręžinio servituto), Nr. 2 (dėl buitinių nuotekų valymo įrenginio ir su juo susijusių buitinių nuotekų tinklų servituto), Nr. 3 (dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo), Nr. 4 (dėl gyvenamojo namo dalių paskirstymo ir naudojimosi tvarkos nustatymo). 2009 m. balandžio 7 d. V. K., G. L., D. L. ir UAB „Vamzdynas“ notarine tvarka pasirašė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,3225 ha, adresas – Gilužių k., Vilniaus r.) naudojimosi tvarkos sutartį, kuria nustatyta tokia naudojimosi tvarka: V. K. naudosis 385 kv. m. žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane M 1:500 pažymėta indeksu „E“, ir skaičiais: 1,5A, 4A, 1A; D. L. ir G. L. naudosis 640 kv. m. žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane M 1:500 pažymėta indeksu „C“, ir skaičiais: 4A, 5A, 2,2A; UAB „Vamzdynas“ naudosis 1200 kv. m. žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane M1:500 pažymėta indeksu „A“, ir skaičiais: 18,19,19A,3A,3,4,5,6,13,14,15,27,26; D. L., G. L. ir UAB „Vamzdynas“ naudosis 1000 kv. m. žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane M 1:500 pažymėta indeksu „B“, ir skaičiais: 19A, 1A, 4A,2A, 3,3A, proporcingai turto daliai. Naudojimosi tvarka nustatyta pagal UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ 2008 m. gruodžio 2 d. parengtą žemės sklypo planą. Minėta sutartis įregistruota VĮ Registrų centre. 2009 m. balandžio 9 d. V. K. pardavė A. K. 385/3225 dalis žemės sklypo, 0,3225 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Sutartyje buvo nurodyta, kad žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (10 p.), 2009 m. balandžio 7 d. sutartimi Nr. 2-1274 yra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, jog nustatyta naudojimosi tvarka pereina naujam žemės sklypo dalies įgijėjui, kad A. K. pereina teisė naudotis 385 kv. m. žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane M 1:500 pažymėta indeksu „E“, ir skaičiais: 1,5A,4A,1A. Sutarties 17 punkte nurodyta, kad pirkėjas priėmė nuosavybės teise minėtą objektą prieš patvirtinant sutartį ir šis sutarties punktas laikomas priėmimo – perdavimo aktu. Sutarties priede – žemės sklypo plane, parengtame 2008 m. gruodžio 2 d. UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“, aiškiai nurodyti žemės sklypo taškai, jų koordinatės, linijų ilgiai, žemės sklypo ribos ir žemės sklypo dalių ribos, nustatytos pagal naudojimosi tvarką. Minėtame žemės sklypo plane aiškiai nurodytos, šiam ginčui aktualios, taškų koordinatės: Nr.1 x-6068535.61, y-575485.86; Nr.1A x-6068530.43, y-575457.46; Nr. 19 x-6068523.68, y – 575420.39. Šiaurinė žemės sklypo riba tiesi, todėl akivaizdu, kad, A. K., pirkdamas minėto žemės sklypo dalį, žinojo žemės sklypo ribas, įskaitant ir šiaurinę žemės sklypo ribą (2008 m. rugpjūčio 8 d. UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ parengtame žemės sklypo kadastrinių matavimų plane pažymėta taškais Nr. 1 ir Nr. 19), bei perkamo žemės sklypo dalies šiaurinę ribą (2008 m. gruodžio 2 d. „Geodeziniai tyrinėjimai“ parengtame žemės sklypo kadastrinių matavimų naudojimosi tvarkos plane pažymėta taškais Nr. 1 ir Nr. 1A). 2009 m. balandžio 9 d. pasirašant žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį dalyvavo visi žemės sklypo bendraturčiai. A. K. nei pirkdamas minėto žemės sklypo dalį iš V. K., nei vėliau pretenzijų jai nepareiškė. 2009 m. balandžio 21 d. Vilniaus apskrities viršininko administracija išdavė pažymą apie nebaigtą statyti dvibutį gyvenamąjį namą, esantį žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ir nurodė, jog statinio baigtumas – 70 procentų. Pagal 2009 m. balandžio 14 d. (16 d.) UAB „Statkadma“ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, VĮ Registrų centre įregistruotas minėtas dvibutis gyvenamasis namas, kurio baigtumas 70 procentų. 2009 m. balandžio 21 d. visi namo bendraturčiai: G. L., R. Š., A. K., J. K. (dabar K.), vienu metu pateikė prašymus VĮ Registrų centro Vilniaus filialui dėl minėto namo ir nuosavybės teisių įregistravimo. Kartu su prašymais pateikė įregistravimui reikalingus dokumentus: nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, aktą (pažymą), asmenų prašymus, susitarimą, vedybų sutarties kopiją, todėl akivaizdu, kad A. K., teikdamas prašymą VĮ Registrų centrui dėl minėto gyvenamojo namo įregistravimo ir daiktinių teisių įregistravimo, žinojo apie namo buvimo vietą žemės sklype ir pats prašė, kad šis namas būtų įregistruotas VĮ Registrų centre. Pagal 2009 m. balandžio 14 d. (16 d.) UAB „S.“ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylas, 2009 m. balandžio 28 d. VĮ Registrų centre įregistruoti butai, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantys: Nr. 1 - J. K. (dabar K.) ir A. K. po ½ dalį (butas yra namo kairėje – šiaurinėje dalyje); Nr. 2 - G. L. ir R. Š. po ½ dalį (butas yra namo dešinėje – pietinėje dalyje). 2009 m. birželio 9 d. Vilniaus rajono savivaldybė ir A. K., G. L., D. L., UAB „Vamzdynas“, pasirašė detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. 073-09. Planavimo tikslas: padalyti sklypą į tris sklypus, numatyti jų ribas, plotus. 2010 m. liepos 28 d. UAB „G.“ parengė gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. 4103/0200:2239, 0,20 ha ploto, besiribojančio su ieškovams ir atsakovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų planą, kuriame pavaizduota žemės sklypo riba, tarp taškų Nr. 4 ir Nr. 5, sutampa su žemės sklypo šiaurine riba, kuri pažymėta taškais Nr. 1 ir Nr. 19 (2008 m. rugpjūčio 8 d. kadastrinių matavimų planą parengė UAB „Geodeziniai tyrinėjimai). 2010 m. liepos 28 d. buvo parengtas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo – parodymo aktas, kurio 4 punkte aiškiai nurodyta, kad atlikti žemės sklypo, kadastro Nr. 4103/0200:2066, kadastriniai matavimai, ribos nekeistos, 6 punkte nurodyta, kad žemės sklypo ribos paženklintos 4 riboženkliais. Šalims nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. 4103/0200:2066, kadastriniai matavimai registruoti VĮ Registrų centre 2008 m. rugpjūčio 8 d. (atlikti UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis šiame žemės sklype, registruotas VĮ Registrų centre 2009 m. balandžio 14 d., t. y. anksčiau nei 2010 m. liepos 28 d. UAB „Geovisata“ atlikti gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai. UAB „Geovisata“ parengtoje kadastrinių matavimų byloje niekur nėra pažymėta, pavaizduota, kad gretimame žemės sklype pastatytas gyvenamasis namas kerta žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribą. 2011 m. sausio 19 d. sutartimi Nr. 2-236, R. Š., D. Š., G. L., D. L. perleido nuosavybės teises į 640/3225 dalis 0,3225 ha žemės sklype, kadastro Nr. 4103/0200:2066, ir po ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), I. P.. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 48S-146 buvo atkurtos nuosavybės teisės G. Č. į žemės sklypus, įskaitant ir žemės sklypą, projektinis Nr. 1727-3, 0,20 ha ploto, kuris ribojasi su mums, ieškovams ir atsakovui, nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). 2011 m. balandžio 8 d. minėtas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo registruotas VĮ Registrų centre G. Č. vardu. 2011 m. balandžio 21 d. pasirašyta žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, kuria G. Č. pardavė A. K. žemės sklypą, 0.2000 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. 4103/0200:2239, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties 3.2 punkte nurodyta, kad pardavėja sutarties sudarymo dieną perduoda turtą pirkėjui, o pirkėjas perduodamą turtą priima. Sutarties 3.3 punkte įtvirtinta, jog šalių susitarimu ši sutartis yra kartu ir turto perdavimo ir priėmimo aktas; atskiras perdavimo-priėmimo dokumentas nebus sudaromas. 3.4 punkte nurodyta, kad nuo šios sutarties pasirašymo ir patvirtinimo momento pirkėjas įgyja į turtą asmeninės nuosavybės teisę. 3.5 punkte numatyta, kad pasirašydamas šią sutartį pardavėjos atstovas perduoda pirkėjui žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą ir žemės sklypo planą. Šios sutarties 5.1 punkte pirkėjas pareiškia ir garantuoja, kad: turėjo galimybę susipažinti su perkamo turto būkle, jo ribomis bei pažymėjimu žemės sklypo plane ir pretenzijų neturi. 2014 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. KADI - 412 patvirtintas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), detalusis planas, kuriame nurodyta, kad planavimo organizatoriai yra I. P., D. L., G. L., A. K., UAB „Vamzdynas“ ir 0,3225 ha ploto žemės sklypas padalinamas į 3 žemės sklypus: Nr. 1 – 0,1025 ha, Nr. 2 – 0,1000 ha, Nr. 3 – 0,1200 ha. 2014 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre buvo įregistruotas dokumentas „dėl kitos paskirties – gyvenamosios teritorijos žemės sklypo (kad. Nr. 4103/0200:2066), esančio (duomenys neskelbtini)., detaliojo plano patvirtinimo“. Rengiant detalųjį planą, sklypų ribos nebuvo nustatomos, tik užneštos pagal kadastriniais matavimais parengtą planą, kuriame yra pažymėti ribų posūkio taškai ir nustatytos koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. 2014 m. spalio 1 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A27(1)-2360, naujai projektuojamiems žemės sklypams suteikti adresai – Pakalnės g. 14, 16, 18, Gilužių k., Vilniaus r.  2016 m. balandžio 27 d. I. P. padovanojo savo sūnui N. P. 640/3225 dalis žemės sklypo, esančio Gilužių k., Avižienių sen., Vilniaus r., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. birželio 12 d. matininkas D. K. remdamasis UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ 2008 m. rugpjūčio 8 d. atliktais žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų duomenimis, UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ 2008 m. gruodžio 12 d. parengtais naudojimosi žemės sklypu duomenimis, kurie yra įregistruoti VĮ Registrų centre, ir detaliuoju planu, patvirtintu 2014 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), parengė kadastrinių matavimų bylas: žemės sklypo Nr. 1, plotas 1025 kv. m., adresas (duomenys neskelbtini); žemės sklypo Nr. 2, plotas 1000 kv. m., adresas (duomenys neskelbtini); žemės sklypo Nr. 3, plotas 1195 kv. m., adresas (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 24 d. matininko T. V. parengtas žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kuriems atlikti kadastriniai matavimai, ribų planas, kuriame nurodytos žemės sklypų ribos, posūkio taškai ir posūkio taškų koordinatės. Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų posūkio taškai: Nr. 13 (2019-07-24 plane parengtame T. V.), Nr. 1 (2015 m. birželio 15 d. plane (sklypas Nr. 1) parengtame D. K.), Nr. 1 (2008 m. gruodžio 2 d. naudojimosi tvarkos plane parengtame UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“), Nr. 1 (2008 m. rugpjūčio 8 d. plane parengtame UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“), Nr. 1 (2004 m. spalio 5 d. plane parengtame K. M.), sutampa. Šio taško koordinatės LKS-94 sistemoje: x – 6068535.61; y- 575485.86. Šio taško koordinatės vietinėje sistemoje: x-29277.13; y – 21825.09. Žemės sklypo, kadastro Nr. 4103/0200:2066, ribų posūkio taškai: Nr. 35 (2019 m. liepos 24 d. plane parengtame T. V.), Nr. 5 (2015 m. birželio 15 d. plane (sklypas Nr. 1) parengtame D. K.), Nr. 1A (2008 m. gruodžio 2 d. naudojimosi tvarkos plane parengtame UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“), sutampa. Šio taško koordinatės LKS-94 sistemoje: x – 6068530.44; y - 575457.47. Žemės sklypo, kadastro Nr. 4103/0200:2066, ribų posūkio taškai: Nr. 25 (2019 m. liepos 24 d. plane parengtame T. V.), Nr. 18 (2015 m. birželio 15 d. plane (sklypas Nr. 3) parengtame D. K.), Nr. 19 (2008 m. gruodžio 2 d. naudojimosi tvarkos plane parengtame UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“), Nr. 19 (2008 m. rugpjūčio 8 d. plane parengtame UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“), Nr. 13 (2004 m. spalio 5 d. plane parengtame K. M.), sutampa. Šio taško koordinatės LKS-94 sistemoje: x – 6068523.68; y- 575420.39. Šio taško koordinatės vietinėje sistemoje: x-29264.84; y – 21757.20. Remiantis išdėstytu bei pateiktais teismui įrodymais, akivaizdu, kad matininkas D. K. atlikdamas minėtų žemės sklypų (projektiniai Nr. 1,2,3) kadastrinius matavimus, šiaurinės žemės sklypų ribos naujai neformavo, tik pažymėjo šiaurinę žemės sklypų ribą, kuri sutampa su anksčiau suformuota žemės sklypo riba. Nuo 2004 m. spalio 5 d. ši žemės sklypo riba pamatuota atliekant kadastrinius matavimus (Korporacija „M“), o nuo 2008 m. rugpjūčio 8 d. pamatuota LKS-94 sistemoje UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ atliekant kadastrinius matavimus. 2016 m. kovo 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 48SK-668-(14.48.111.) nuspręsta pertvarkyti žemės sklypą, kadastro Nr. 4103/0200:2066, Gilužių k., Vilniaus r., padalijant į 3 žemės sklypus, projektiniai Nr. 1, Nr. 2, Nr.3, atsižvelgiant į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), detalųjį planą ir patvirtinti kadastro duomenys, kurie nustatyti pagal D. K. 2015 m. birželio 12 d. kadastrinių matavimų bylas. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. 1SS-2979-(9.5.) dėl faktinių duomenų patikrinimo vietoje, nurodė, kad gavo A. K. 2016 m. birželio 30 d. pareiškimą „Dėl skundo padavimo termino atnaujinimo" ir 2016 m. birželio 30 d. skundą „Dėl 2016 m. kovo 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo sprendimo Nr, 48SD-668-(14.48.111.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus rajone, Avižienių seniūnijoje, Gilužių kaime, pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo" panaikinimo bei matininko D. K. kvalifikacijos pažymėjimo panaikinimo". Šiame skunde, be kita ko, nurodoma, kad žemės sklypo (projektinis Nr. 1) plane nurodyta neteisinga pastato - dvibučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) padėtis ir, kad žemės sklypo (projektinis Nr. 1) šiaurinė riba kerta pirmiau minėtą pastatą. Taip pat, jog minėta aplinkybė prieštarauja matininko D. K. 2015 m. birželio 15 d. parengtame žemės sklypo (projektinis Nr. 1) plane esančiai informacijai, t. y. pagal minėtą planą pastatas - dvibutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra žemės sklypo (projektinis Nr. 1) ribose ir minėto pastato šio žemės sklypo ribos nekerta. Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojas D. D. 2016 m. rugpjūčio 9 d. 10 val. atliko šiaurinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies patikrinimą vietoje ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą. Akte nurodyta, kad patikrinimo metu geodezinėmis matavimo priemonėmis buvo užfiksuota žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurės rytų dalyje esančio pastato-dvibučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kerčių, žemės sklypo (projektinis Nr. 1) plane, pažymėtų Nr. 8, Nr. 9 ir Nr. 10 bei servituto, šio žemės sklypo plane, pažymėto indeksu „S1" faktinė padėtis vietoje. Pagal patikrinimo metu sukauptus duomenis buvo parengta žemės sklypo (projektinis Nr. 1), gauto padalijimo būdu pertvarkius žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), patikrinimo vietoje metu nustatytų aplinkybių, schema (2016 m. rugpjūčio 9 d.  faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto priedas) ir nustatyta, kad žemės sklypo (projektinis Nr. 1) šiaurinė riba apytiksliai 0,54 m kerta pastatą-dvibutį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. 1SS-2979-(9.5.) dėl faktinių duomenų patikrinimo vietoje, taip pat nurodė, kad žemės sklypų kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypo ribų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo" (toliau - Nuostatai), ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių" (toliau - Matavimų taisyklės). Žemės sklypo kadastrinių matavimų metu atliekami veiksmai reglamentuoti Nuostatų 32.1 papunktyje. Pagal Nuostatų 32.1.3 papunktį, žemės sklypo kadastrinių matavimų metu kartografuojamos faktinės žemės naudmenos, o Nuostatų 32. 1.2 papunktyje reglamentuota, kad, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų, riboženklių ir ne mažiau kaip dviejų kiekvieno sklype esančio statinio (išskyrus laikiną statinį) kerčių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, užtikrinant, kad pagal statinio matavimus būtų galima nustatyti jo išorinį kontūrą. Ieškovai teigė, kad nuostatų 20 punkte nurodyta, jog žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas. Matininkas D. K. 2016 m. rugpjūčio 11 d. raštu pateiktame paaiškinime nurodo, kad 2014 m. lapkričio 10 d. atliekant žemės sklypo (projektinis Nr. 1) kadastrinius matavimus „<..> buvo panaudota skaitmeninė Vilniaus rajono savivaldybės archyvinė medžiaga bei pamatų išsidėstymas žemės sklypo plane M 1:500, kur dvibutis gyvenamasis namas nekerta-žemės sklypo ribos. <...>". Taip pat minėtame paaiškinime nurodyta, kad „<...> 2015 m. birželio mėn. 12 d. į matavimus registruotais laiškais buvo iškviesti gretimų sklypų savininkai bei šio žemės sklypo bendrasavininkas A. K., kuris <...> surašė pastabas raštu, kuriame nurodė, kad dvibučio gyvenamojo namo <...> kampas patenka į gretimą žemės sklypą kad. Nr. (duomenys neskelbtini). A. K. paprašė nesegti į bylą šių pastabų raštu. A. K. paprašė patikslinti dvibučio gyvenamojo namo kampus, galimai kertančius sklypo ribą kad. Nr, (duomenys neskelbtini) <...>“, tačiau „<...> buvau pradėjęs darbą, kai staiga vėl pasikeitė A. K. nuomonė ir jis atsiprašydamas paprašė palikti jam priklausantį žemės sklypą. Namo kampai nebuvo pamatuoti <..>. Kadangi dvibučio gyvenamojo namo kampus vietovėje nebuvo galimybės patikslinti, nutariau toliau tęsti darbus panaudodamas anksčiau minėtą Vilniaus rajono savivaldybės archyvinę medžiagą. Minėtos medžiagos pagrindu buvo suformuotos bylos žemės sklypams (duomenys neskelbtini) <...>". Įvertinus skunde nurodytas aplinkybes, minėto patikrinimo metu užfiksuotus faktus ir matininko D. K. paaiškinimą, darytina išvada, kad matininkas D. K., atlikdamas žemės sklypo (projektinis Nr. 1) kadastrinius matavimus nesivadovavo Nuostatų 32.1.2 ir 32.1.3 papunkčiais ir 20 punktu. Darytina išvada, kad skunde nurodytos aplinkybės, jog žemės sklypo (projektinis Nr. 1) šiaurinė riba, nustatyta atliekant kadastrinius matavimus, kerta Nekilnojamojo turto registre įregistruotą pastatą-dvibutį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. 4400-1627-6852) yra pagrįstos. Šiuo atveju, dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, žemės sklypo (projektinis Nr. 1) kadastro duomenų byloje komplektuojamas šio žemės sklypo planas negalėjo būti suderintas ir atitinkamai negalėjo būti priimtas sprendimas. Taip pat įvertinus kitas skunde nurodytas aplinkybes ir žemės sklypo (projektinis Nr. 1) kadastro duomenų byloje komplektuojamus dokumentus, buvo nustatyti ir kiti pažeidimai, dėl kurių šio žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamas parengtas minėto žemės sklypo planas negalėjo būti derinamas ir atitinkamai priimamas sprendimas. Ieškovai atkreipė dėmesį, kad 2016 m. rugpjūčio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojo surašyto faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto beveik neįmanoma perskaityti, nes jis surašytas mažu, neryškiu, vos matomu šriftu, o žemės sklypo (projektinis Nr. 1), gauto padalijimo būdu pertvarkius žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), patikrinimo vietoje metu nustatytų aplinkybių, schema parengta netinkamai, kadangi nėra nurodyti: žemės sklypo ribų linijų ilgiai, posūkio taškų koordinatės, servituto posūkio taškų koordinatės, pastato pamato kampų koordinatės ir pastato išsikišusių konstrukcijų koordinatės. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2016 m. spalio 19 d. raštu Nr. VILIN(12.5.13.)-26778 informavo, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinis registratorius, išnagrinėjęs A. K. 2016 m. spalio 10 d. prašymą, Nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo daikto – žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį įregistruotos nuosavybės teisės, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) skiltyje „Registro pastabos ir nuorodos“ įrašė informaciją – „Žemės sklypo ribos kerta statinį – dvibutį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovai pažymėjo, kad ir gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio A. K., VĮ Registrų centro duomenų banko išrašo 11 punkte pastabose nurodyta, jog žemės sklypo ribos kerta statinį – dvibutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. sausio 5 d.  G. L., N. P. ir UAB „Vamzdynas“ kreipėsi su prašymu į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kuriame nurodė, jog A. K. kreipimosi pagrindu Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atliko patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad pastatas, esantis Pakalnės g. 18, Gilužių k., Avižienių sen., unikalus Nr. 4400-1627-6852, kerta sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribą, todėl G. L., N. P. ir UAB „Vamzdynas", esantys sklypo: 4103/0200:2066 bendrasavininkai, prašo įpareigoti Pakalnės g. 18 namo dalies buto Nr. 1 savininką/statytoją A. K. susitvarkyti jo pusėje esantį išsikišimą, kadangi nėra galimybės užbaigti sklypo registracijos bei namo pridavimo darbų. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2017 m. sausio 17 d. raštu Nr. (23.2)-2D-526 nurodė, kad gavo žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkų prašymą įpareigoti A. K., (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini)  savininką/statytoją susitvarkyti jo pusėje esantį išsikišimą, kadangi negalima užbaigti sklypo registracijos bei namo pridavimo darbų. Pradėjus nagrinėti prašymą nustatyta, kad A. K. nuosavybės teise valdo žemės sklypą (kad. Nr. 4103/0200:2239) ir yra žemės sklypo (kad. Nr. 4103/0200:2066) bendrasavininkas bei nebaigto statyti dviejų butų gyvenamojo namo buto Nr. 1 savininkas. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis Vilniaus rajono apylinkės teisme iškelta byla susijusi su nekilnojamu daiktu žemės sklypu kad. Nr. 4103/0200:2239 (2016 m. birželio 10 d. Teismo pranešimas Nr. e2-2913-892/2016 dėl žemės sklypo padalijimo). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų „Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklių“ 44,46.2, 48.1 punktais, Inspekcija nutraukia skundo nagrinėjimą dėl šių atvejų: pradėjus nagrinėti skundą, paaiškėja, kad egzistuoja Taisyklių 44 punkte nurodytos aplinkybės - prašymo turinys nekonkretus ir nesuprantamas; skundas paduotas dėl klausimų, kuriuos teisės aktų nustatytais atvejais tiesiogiai sprendžia teismas; pradėjus nagrinėti skundą, paaiškėjo, kad egzistuoja Taisyklių 46 punkte nurodytos aplinkybės. Ieškovai nurodė, kad jie siekia atidalinti nuosavybės teise, priklausančią žemės sklypo dalį, pagal nustatytą naudojimosi tvarką ir žemės sklypo (projektinis Nr. 1) vakarinę ribą, D. K. parengtame žemės sklypo plane pažymėtą taškais 3,4,5. Ši žemės sklypo riba gyvenamojo namo nekerta ir žemės bendraturčių teisių nepažeidžia. Gyvenamojo namo šiaurinė dalis (butas Nr. 1) nuosavybės teise priklauso A. K. ir J. K., žemės sklypo dalis, pagal nustatytą naudojimosi tvarką, nuosavybės teise priklauso A. K., gretimas (besiribojantis) žemės sklypas nuosavybės teise priklauso A. K., todėl susiklosčiusi situacija, kad gyvenamasis namas pastatytas vėliau negu suformuota mums, nuosavybės teise, priklausančio žemės sklypo šiaurinė riba, ir kad gyvenamojo namo dalis kerta žemės sklypo (projektinis Nr. 1) šiaurinę ribą, D. K. parengtame plane pažymėtą taškais Nr. 1,6,5, ieškovų teisių nepažeidžia ir yra tik A. K. ir J. K. reikalas. Nebaigtos statybos (70 procentų) dvibučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-1627-6852, kadastro duomenys nustatyti 2009 m. balandžio 14 d., t.y. daugiau nei prieš 10 metų. Vilniaus apygardos administracinis teismas, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą, pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Vamzdynas", G. L., D. L., N. P. ir J. K., dėl sprendimo panaikinimo. Teismas 2019 m. kovo 27 d. sprendimu pareiškėjo A. K. skundą tenkino. Nusprendė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 48SK-668-(14.48.111.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 4103/0200:2026), esančio Vilniaus rajone, Avižienių seniūnijoje, Gilužių kaime, pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo. Teismo sprendimas įsiteisėjo. Vilniaus apygardos administracinis teismas suklaidintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pozicijos netinkamai ištyrė faktines aplinkybes ir neteisingai įvertino ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, kadangi šiaurinė žemės sklypo riba suformuota anksčiau ir dar 2004 metais nustatyta atlikus kadastrinius matavimus, t. y. D. K. atliekant kadastrinius matavimus šiaurinė žemės sklypo riba nesikeitė, o gyvenamasis namas, pradėtas statyti 2006 metais, jo kadastro duomenys nustatyti 2009 metais ir įregistruotas VĮ Registrų centre kaip nebaigtas statyti (70 procentų), todėl ne šiaurinė žemės sklypo riba kerta pastatą, o pastatas pastatytas taip, kad kerta, dar iki gyvenamojo namo statybos pražios, suformuotą ir nustatytą kadastriniais matavimais šiaurinę žemės sklypo ribą, kuri yra registruota VĮ Registrų centre ir nėra pasikeitusi. Ieškovų teigimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė neteisingą išvadą ir savo sprendime neteisingai nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 9 d. sprendimas Nr. 48SK-668-(14.48.111.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 4103/0200:2026), esančio Vilniaus rajone, Avižienių seniūnijoje, Gilužių kaime, pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo" buvo priimtas nesivadovaujant Kadastro nuostatų 20 punktu, kuriame imperatyviai numatyta, kad žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai), t. y. žemės sklypo planas negalėjo būti suderintas, kadangi žemės sklypo šiaurinė riba kerta pastatą - dvibutį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. 4400-1627-6852) - ir atitinkamai negalėjo būti priimtas sprendimas. Matininkas D. K. 2019 m. lapkričio 25 d. parengė aiškinamąjį raštą, kuriame nurodė: „2019 m. lapkričio mėn. 22 d. nuo 10 valandos Gilužių k., Pakalnės g. 18, Avižienių sen., Vilniaus raj., skl. kad. Nr. 4103/0200: (proj. skl. Nr. 1) buvo nustatomos vietovėje gyvenamojo dvibučio namo (unikalus Nr. 4400-1627-6852) kerčių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, užtikrinant, kad pagal statinio matavimus būtų galima nustatyti jo išorinį kontūrą (pagal NŽT patikrinimo akte fiksuotas pastabas), priklausančio A. K., J. K. ir N. P.. 2019 m. lapkričio mėn. 12 d. buvo išsiųstas kvietimas registruotu laišku sklypo kad. Nr. 4103/0200:2066 bendrasavininkui A. K. bei J. K.. Bendrasavininkui N. P., G. L., D. L. bei UAB „Vamzdynas" kvietimai buvo įteikti asmeniškai. Į matavimus bendrasavininkai A. K. bei J. K. neatvyko. Nustatant vietovėje gyvenamojo dvibučio namo (unikalus Nr. 4400- 1627-6852) kertes dalyvavo sklypo kad. Nr. 4103/0200:2066 bendrasavininkai N. P., G. L. bei D. L.. Pagal NŽT 2016-09-29 SS-2979-(9.5.) rašte nurodytus trūkumus 2019 m. lapkričio 25 d. buvo parengtos žemės sklypo planas su naujai pavaizduotomis gyvenamojo dvibučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. 4400-1627-6852) kerčių koordinatėm. Kadangi žemės sklypo ribos pagal 2014 m. lapkričio mėn. 10 d. ir 2015 m. birželio mėn. 12 d. kadastrinius matavimus (remdamiesi UAB „Geodeziniai tyrinėjimai" atliktais 2008 m. rugpjūčio 8 d. žemės sklypo kad. Nr. 4103/0200:2066 kadastrinių matavimų duomenimis bei 2008 m. gruodžio 12 d. parengtais naudojimosi žemės sklypu duomenimis) išliko nepakitusios, todėl žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktas naujai nebuvo sudarinėjamas bei derinamas. Papildomai parengtos schemos labiausiai išsikišusios gyvenamojo dvibučio namo (unikalus Nr. 4400-1627-6852) konstrukcijos (namo kertys bei stogo konstrukcija) į greta esantį žemės sklypą kad. Nr. 4103/0200:2239 (sav. A. K.). Schemose nurodyta, kad gyvenamasis dvibutis namas (unikalus Nr. 4400-1627-6852) šiaurine riba kerta žemės sklypo kad. Nr. 4103/0200: (proj. skl. Nr. 1) ribą. Labiausiai išsikišusi namo kertis į žemės sklypą kad. Nr. 4103/0200:2239 (sav. A. K.) yra taškas Nr. 9 - 0.21 m, o labiausiai išsikišusi stogo konstrukcija yra 0.54 m (taškas Nr. 17‘), kurios atstumas nuo žemės paviršiaus iki stogo pakalimo apačios yra 6.06 m. bei taškas Nr. 18' - 0.15 m, kurios atstumas nuo žemės paviršiaus iki stogo pakalimo apačios yra 6.11 m. 2019 m. lapkričio 25 d. parengtame žemės sklypo plane yra atvaizduotas servituto „SI" taškas Nr. 7, kuris NŽT 2016 m. rugsėjo 29 d. SS-2979-(9.5.) rašte buvo nurodytas kaip trūkumas. Pabrėžtina, kad servituto „SI" taškas Nr. 7, šiame rašte buvo nurodytas kaip trūkumas. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Direktoriaus įsakymo 2014 m. rugpjūčio 21 d., Nr. (duomenys neskelbtini) pirmame tvirtinimo punkte yra patvirtintas žemės sklypui proj. Nr. 1 - 0.0045 ha dydžio kelio ir inžinerinių tinklų servitutas. Vadovaujantis šiuo įsakymu buvo nustatyta teisinga faktinė servituto „SI" taško Nr. 7 koordinatė ir atvaizduota 2019 m. lapkričio 25 d. parengtame žemės sklypo plane. Pagal NŽT 2016 m. rugsėjo 29 d. SS-2970-(9.5.) rašte nurodytus trūkumus gyvenamasis dvibutis namas (unikalus Nr. 4400-1627-6852) nuosavybės teise priklauso A. K., J. K. (butas Nr. 1, unikalus Nr. 4400-1848-4523:4949) bei N. P. (butas Nr. 2, unikalus Nr. 4400-1848-4534:4950). Kiti NŽT 2016 m. rugsėjo 29 d. SS-2979-(9.5.) rašte neįvardinti trūkumai gali būti suprantami kaip A. K. skunde išdėstytos pretenzijos, siekiant kerštauti ir pakenkti man kaip matininkui, kuris parengė kadastrinių matavimų bylas. A. K. skunde neteisingai nurodytos pretenzijos buvo nagrinėjamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos Vilniaus miesto komisariatuose. A. K. raštu pateikti kaltinimai nepasitvirtino, todėl buvo atsisakyta kelti baudžiamąją bylą.  

3. Atsakovas A. K. atsiliepime prašė CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu bylą nutraukti, o jos nenutraukus – ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškinio faktinis pagrindas tapatus iš esmės tų pačių ieškovų civilinėje byloje Nr. e2-344-892/2020 nurodytam pagrindui, bylų šalys skiriasi ne esminiai – šioje byloje N. P. galimai tyčia įtrauktas trečiuoju asmeniu, nors pagal reikalavimo esmę jis turi būti bendraieškiu byloje, nes būsimas teismo sprendimas pakeis visų bendraturčių nuosavybės teisių turinį ir santykį, taigi, turės tiesioginės įtakos žemės sklypo bendraturčių teisiniams santykiams. Ieškinio pagrindas, su ieškiniu pateiktas žemės sklypo detaliojo plano pagrindinis brėžinys, kurio sprendimų pagrindu žemės sklypas buvo padalintas 3 sklypus ir parengti šių naujai suformuotų žemės sklypų planai ir kita didžioji dalis su ieškiniu įrodymų jau buvo teikti civilinėje byloje Nr. e2-344-892/2020 ir šio ginčo išsprendimo šiuo ieškinio pagrindu ieškovai jau yra atsisakę. Ieškinio dalykas taip pat tapatus išnagrinėtoje byloje nurodytam. Ieškinio dalyko formuluotė yra skirtinga tik dėl to, kad ieškovai yra ją nurodę akivaizdžiai neaiškiai. Ieškovai prašydami pertvarkyti 0,3225 ha ploto žemės sklypą reikalauja vienu metu taikyti du iš esmės visiškai skirtingus savo turiniu ir esme bei savarankiškus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdus, tai yra vienu metu prašo jį ir padalinti, ir atidalinti ieškovams priklausančias žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės. Padalinimo atveju žemės sklypo kaip dalinimo objekto nelieka vietoje jo suformavus naujus žemės sklypus, o atidalinimo atveju atidalijus bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalis, likusi žemės dalis išlieka. Pasirinkus bet kurį minėto žemės sklypo pertvarkymo būdą ginčo šalims priklausantis žemės sklypas gali būti pertvarkomas jį padalinant ar atidalinant ginčo šalims priklausančias žemės sklypo dalis tik Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka parengiant žemės sklypų planus pagal parengtą atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą (Žemės įstatymo 30 straipsnio 2, 3 dalys). Atsakovas teigė, kad pagal pareikštą reikalavimą negali apibrėžti bylos nagrinėjimo ribų, tačiau atsakovas nurodė manantis, kad ieškovai visgi prašo atidalinti jų turimas žemės sklypo dalis. Tuo atveju, jei ieškovai prašo sklypą padalinti, toks reikalavimas yra tapatus anksčiau iškeltoje byloje pareikštam reikalavimui. Atsakovas pažymėjo, kad ieškinio reikalavimui atidalinti jiems priklausančias žemės sklypo dalis jas atskiriant nuo žemės sklypo remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punktu yra privaloma rengti žemės sklypo detalųjį planą, šiuo atveju - žemės sklypo ieškovams priklausančių žemės sklypo dalių pertvarkymo (atidalijimo) planą. Pertvarkant žemės sklypą atidalinant žemės sklypo dalis, kaip šiuo atveju prašo ieškovai, tam, kad būtų parengtos atidalinamų ieškovams priklausančių žemės sklypo dalių planai, prieš tai privalomai turi būti parengtas ir su Nacionaline žemės tarnyba suderintas žemės sklypo dalių atidalijimo projektas. Ieškovai pateikė žemės sklypo detaliojo plano pagrindinį brėžinį, kurių sprendinių pagrindu žemės sklypas buvo padalintas į 3 žemės sklypus. Nurodytą žemės sklypo pertvarkymo būdą patvirtina 2009 m. birželio 30 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotas Planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. SSp-115, kurio 4 punkte nurodyta, kad detalaus plano tikslas – padalyti sklypą į tris sklypus. Aiškinamo rašto turinyje nurodyta, jog planuojamo žemės sklypo detalus planas atliktas prisilaikant planavimo organizatorių pageidavimų ir planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentams rengti Nr. SSp-115 nurodymų planuojamą 3225 m sklypą dalinant į 3 sklypus. Planavimo tikslas „Žemės sklypo padalinimas į tris sklypus“ buvo numatytas ir 2014 m. birželio 19 d. planavimo užduoties 5 punkte. Detalus planas buvo patvirtintas 2014 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus rajono savivaldybės įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau reikalavimo žemės sklypą pertvarkyti padalijimo būdu pagal detalųjį planą ieškovai yra atsisakę kitoje civilinėje byloje, todėl reikalavimas pagal minėtą žemės sklypo padalinimo detalųjį planą pakartotinai negali būti nei keliamas, nei sprendžiamas. Ieškovai jiems priklausančių dalių atidalijimo projekto byloje nėra pateikę, todėl ginčo sprendimas dėl žemės sklypo pertvarkymo atidalijant dalis pagal Žemės sklypo padalijimo projektą šiuo metu apskritai nėra galimas dėl byloje pateikto skirtingo žemės sklypo pertvarkymo jį padalijant būdo, turinio, tikslų ir pasekmių. Atsakovo nuomone, ieškovai, atsisakę ieškinio dalyko, tai yra padalinti žemės sklypą minėtame savivaldybės įsakyme patvirtintame žemės sklypo detaliojo plano sprendiniuose numatytu padalijimo būdu tuo pačiu atsisakė ir savo teisės teisminiu būdu pasiekti ir žemės sklypo pertvarkymo jį padalijant minėto detalaus plano sprendinių parengtų žemės sklypų planų pagrindu. Atsakovas pažymėjo, kad žemės sklype yra dvibutis pastatas, butas Nr. 1 savininkai yra atsakovas ir tretysis asmuo, buto Nr. 2 – N. P.. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad žemės sklypo pertvarkymo (padalijimo į tris) detalaus plano sprendinius parengti po pertvarkymo naujai suformuotų kadastrinių matavimų duomenų bylos su šių trijų žemės sklypų planais patvirtinti 2016 m. kovo 9 d. NŽT sprendimu Nr. 48-SK-668-(14.48.111) yra panaikinti administracinio teismo sprendimu, turinčiu prejudicinę galią šioje byloje. Minėtoje byloje teismas konstatavo, kad žemės sklype esantis pastatas kerta išorinę žemės sklypo bei detaliojo plano galiojimo ribą, o tokia situacija prieštarauja imperatyviai Nekilnojamo turto kadastro nuostatų 20 punktui, kuriame nurodyta, jog naujai suformuoto žemės sklypo riba negali kirsti statinio, kuris yra suformuotas kaip vienas nekilnojamas daiktas. Minėtu sprendimu nustatytais duomenimis, žemės sklypo padalijimo būdu naujai suformuotų sklypų planuose, patvirtintuose šiuo metu jau panaikintu NŽT sprendimu, o taip pat ir žemės sklypo detaliajame plane, patvirtintu vis dar formaliai galiojančiu Vilniaus rajono savivaldybės įsakymu, pažymėtas statinys yra nurodytas akivaizdžiai klaidingai kaip esantis žemės sklype, nors faktiškai pagal teismo sprendime konstatuotus duomenis jis kerta sklypo ribą ir 0,56 m išsikišusi pastato dalis patenka į kaimyninį žemės sklypą. Todėl Vilniaus rajono savivaldybės įsakymu Žemės sklypo detalaus plano teritorijos galiojimo riba tokia, kokia yra jame nurodyta, negali būti suderinama su teisės aktų reikalavimais, t. y. įsakymu patvirtintame žemės sklypo detaliajame plane numatyta statinio vieta ir ribos neatitinka pastato riboms, kurios yra pavaizduotos žemės sklypo detaliajame plane. Tokia detaliajame plane užfiksuota situacija yra teisiškai negalima, kadangi detaliajame plane akivaizdžiai klaidingai nurodytas sprendimas dėl pastato išorinio kontūro ribos žemės sklypo ribos atžvilgiu prieštarauja imperatyviai Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punkto normai ir toks detalusis ginčo sklypo planas iš vis negalėjo būti patvirtintas VRSA Įsakymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2009 m. gruodžio 9 d. „Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgoje“ yra pasisakęs, kad, kai statinys suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad jo riba kirstų statinį (Žemės įstatymo 40 straipsnio 2, 6 dalys, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktas). Tai reiškia, kad, statinio nepadalijus ar neatidalijus jo dalies, negalimas žemės sklypo, esančio po statiniu, atidalijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą bei tai, jog Žemės sklypo pertvarkymo (padalijimo į tris) detalaus plano sprendinių pagrindu naujai suformuotų žemės sklypų kadastrinių matavimų duomenų bylas su šių trijų žemės sklypų planais patvirtinęs NŽT sprendimas yra panaikintas prejudicinę galią šioje civilinėje byloje turinčiu 2019 m. kovo 27 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-51-789/2019, žemės sklypo pertvarkymo (padalijimo į tris) detalus planas, patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės įsakymu dėl akivaizdžiai klaidingai jame įtvirtintų esminių kadastrinių duomenų fakto yra prieštaraujantis Teritorijų planavimo ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių nuostatoms ir dėl šios priežasties tokio turinio planavimo dokumentas taip pat yra neteisėtas. Detalus planas buvo parengtas ir patvirtintas neteisėtai, nes buvo vadovautasi faktinių aplinkybių neatitinkančiais ir tyčia suklastotais detaliojo plano dokumentų duomenimis, pažeidžiant atsakovų J. K. ir A. K. teises, tvirtinant iš esmės nepagrįstus ir neteisėtus sprendinius, juos slepiant nuo atsakovų, o papildomai dėl atsakovės J. K. - neteisėtai neinformuojant bei neįtraukiant jos į detaliojo planavimo procesą, tuo pažeidžiant Teritorijų planavimo įstatyme bei kituose teritorijų planavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytus esminius teritorijų planavimo proceso skaidrumo, asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei derinimo principus, dėl ko detalųjį planą patvirtinęs įsakymas yra akivaizdžiai niekinis, kadangi jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja. Detalusis planas ir jo sprendiniai parengti pažeidžiant imperatyvius Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsniu bei Detaliųjų planų rengimo taisyklių 42, 49 punktų reikalavimus, todėl yra pagrindas Detalųjį planą patvirtinusį 2014 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kitos paskirties - gyvenamosios teritorijos žemės sklypo (kadastro Nr.4103/0200:2026), esančio Vilniaus r. sav. Avižienių sen., Gilužių k., detaliojo plano patvirtinimo“ pripažinti niekiniu administraciniu aktu ex officio, tokiu aktu nesivadovauti civilinėje byloje. Detaliojo plano pagrindinis brėžinys ir jo sprendiniai yra parengti nesilaikant ir nesivadovaujant faktinių žemės sklypo ir jame esančio pastato kadastrinių duomenų, t. y. jame yra įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys (suklastoti) duomenys dėl pastato padėties žemės sklype pagal 2014 m. vasario 19 d. UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ parengtą ir suderintą detalaus planavimo teritorijos inžinerinį topografinį planą, dėl to yra akivaizdžiai pažeisti Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio bei Detaliųjų planų rengimo taisyklių 42 punkto reikalavimai. Be to, buvo pažeisti Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir bei Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 24 punkto reikalavimai, numatantys pareigą planavimo organizatoriui nustatyta tvarka pateikti parengtą teritorijų planavimo dokumentą, taip pat kitą sprendinius iliustruojančią medžiagą, tokios redakcijos kokia ir bus teikiama detalaus plano derinimo metu, tačiau detalaus plano brėžinio buvo suklastoti. Žemės sklype esantis pastatas — dvibutis gyvenamasis namas randasi ne tik, kad per arti gretimo sklypo ribos, neišlaikant tuometiniuose Normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatyto minimalaus 1 metro atstumo tarp pastato ir sklypo ribos (nuo 2002 m. liepos 1 d. galiojusio Statybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis), bet yra netgi 0,56 metro atstumu už žemės sklypo ribos, t. y. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančio pastato — dvibučio gyvenamojo namo dalis apskritai randasi gretimame kaimyniniame žemės sklype. Dėl šio esminio prieštaravimo imperatyviam įstatymo reikalavimui, Žemės sklypo detalus planas apskritai negalėjo būti rengiamas, o pradėtas rengti negalėjo būti toliau tęsiamas, kol nebus išspręstas ir gretimos teritorijos naudojimo klausimas, galimai atitinkamai praplečiant planuojamos teritorijos ribas. Net ir darant prielaidą, jog detalaus plano rengimo metu minėta aplinkybė plano rengėjai neva nebuvo žinoma, ši aplinkybė nepagrindžia akivaizdžiai niekinio įsakymo teisėtumo. Žinant tai, jog detalus planas visgi buvo parengtas bei patvirtintas, teigtina, kad tai prieštarauja imperatyviai minėto Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies nuostatai bei Detaliųjų planų rengimo taisyklių 49 punkto nuostatai, numatančioms, jog detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymams, nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų sprendiniams, kitiems teisės aktams. Viena iš akivaizdžių detalaus plano klastojimo pasekmių iš esmės nulėmė tai, kad trečiasis asmuo J. K., kaip žemės sklype esančio pastato bendraturtė, tuo pačiu ir viena iš planuojamos teritorijos žemės sklypo naudotoja, į detalaus teritorijos planavimo procesą apskritai nebuvo nei įtraukta, nei apie jį raštu informuota. Dėl šių planavimo organizatorių, ieškovų veiksmų buvo grubiai pažeistos tuometinės Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 24.3 punkto nuostatos, nustatančios, kad informaciją apie vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus planavimo organizatorius turi raštu pateikti planuojamos teritorijos žemės sklypų valdytojams ir naudotojams, taip pat planuojamos teritorijos kaimyninių žemės sklypų valdytojams ir naudotojams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu. Atsakovas taip pat nurodė, kad akivaizdžiai niekiniu įsakymu, be kita ko, buvo nustatytas ir kelio servitutas privažiuoti prie naujai formuojamo žemės sklypo, kuriame yra ir atsakovui bei tretiesiems asmenims J. K. ir N. P. priklausantis pastatas — dvibutis gyvenamasis namas. Minėtu servituto nustatymo faktu yra grubiai pažeidžiamos daiktinės atsakovo bei trečiojo asmens J. K. daiktinės teisės ir turtiniai interesai. Sutinkamai su pridedamu dvibučio gyvenamojo namo rekonstrukcijos statybos projekto generalinio plano brėžiniu, privažiavimas prie pastato yra numatytas greta pietinės žemės sklypo ribos, tačiau neteisėtu VRSA Įsakymu neteisėtai buvo nustatytas greta žemės sklypo šiaurinės ribos. Dvibučio gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbai lig šiol nėra baigti. Dvibučio gyvenamojo namo rekonstrukcijos statybos projektas yra galiojantis ir jokie jų sprendiniai niekada keičiami nebuvo. Įsakymu neteisėtai pakeitus dvibučio gyvenamojo namo rekonstrukcijos statybos projekto sprendinius yra neleistinai keičiamas patekimo prie pastato būdas, dėl ko yra pažeidžiami turtiniai atsakovo ir trečiojo asmens J. K. Statybų įstatyme įvirtintos statytojo teisės ir jų realizavimo galimybės bei turtiniai interesai, t. y. bus apribotos jų galimybės privažiavimą prie pastato įrengti dvibučio gyvenamojo namo rekonstrukcijos statybos projekto numatytoje vietoje ir būdu, be to, dėl privažiavo prie pastato pakeitimo priešingu nei minėtame statybos projekte nurodytoje vietoje bus neteisėtai sumažinama atsakovo ir trečiojo asmens J. K. turimos patalpos - Buto Nr. 1 vertė bei neteisėtai padidinama ieškovų bei trečiojo asmens N. P. nekilnojamojo turto vertė. Atsakovui priklauso mažiausia žemės sklypo dalis kitų žemės sklypo bendraturčių atžvilgiu, todėl per ją įsakymu patvirtinus ir kelio servitutą, likusi asmeniškai naudojama žemės sklypo dalis dar sumažėtų, neproporcingai sumažėtų jo turtinė vertė kitų žemės sklypo bendraturčių atžvilgiu, dėl ko atsakovas patirtų finansinius nuostolius. Ieškovai gi ieškinyje nepateikė jokių įrodymų, jog jų prašomas žemės sklypo dalių atidalinimo siūlymas pagal ieškinyje nurodytą prašymą ir kelio servituto nustatytas kitoje nei dvibučio gyvenamojo namo rekonstrukcijos statybos projekte numatytoje vietoje ir būdu nepažeis atsakovo, kaip statytojo teisių, daiktinių teisių bei teisėtų interesų. Šiuo konkrečiu atveju ieškovų siūlomas žemės sklypo pertvarkymo būdas apsunkina ar net padaro negalimą atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens statytojo teisių realizavimą, tokiu būdu jas pažeisdamas, siekiant pabaigti visus dvibučio gyvenamojo namo rekonstrukcijos statybos projekto numatytus statybos darbus dalyje dėl privažiavimo prie jų valdomo pastato įrengimo minėtame projekte numatytu būdu ir tvarka. Atsakovas ir trečiasis asmuo J. K., yra žemės sklype esančio pastato bendraturčiai bei kartu yra ir viešpataujančiu tampančio daikto bendraturčiai. Kadangi, kaip jau yra minėta, detalusis žemės sklypo planavimas buvo daromas atsakovui, o ypač trečiajam asmeniui J. K. „už akių“, t. y. absoliučiai nežinant jos valios dėl šios daiktinės teisės (servituto) nustatymo, todėl iš esmės buvo grubiai pažeista ir imperatyvi CK 4.124 str. 3 dalies nuostata, kad nustatant servitutus, visais atvejais turi būti ir dėl servitutų nustatymo viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia. Dėl šios priežasties privažiavimo prie pastato kelio servitutas neteisėtai buvo nustatytas ne tik, kad netinkamo turinio bei apimties, t. y. vietoje to, kad būtų nustatytas servitutas patekimui iki esamo statinio, buvo nustatytas kelio servitutas tik privažiavimui prie naujai formuojamo žemės sklypo, o privažiavimo iki pastato apskritai nenumatant. Tokiu būdu buvo grubiai pažeistos atsakovo, o ypač trečiojo asmens J. K., kaip atskiros nekilnojamojo turto savininkės daiktines teises ir turtinius interesai patekti į savo nuosavybę, kadangi servitutas buvo nustatytas be jos sutikimo (valios). Juo labiau, kad akivaizdžiai niekiniu įsakymu servitutas galėjo būti nustatytas tik tuo atveju, jeigu iki teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo būtų buvusi išreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkų, atsakovų J. K. ir A. K., valia dėl servituto būdo ir turinio. Sutinkamai su Vyriausybės nutarimu „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 4 punkto nuostatomis, teritorijų planavimo dokumento rengėjas, suprojektavęs šių Taisyklių 3.1—3.8 punktuose nurodytą servitutą teritorijų planavimo dokumente, apie suprojektuotą servitutą raštu informuoja viešpataujančiuoju tampančio daikto savininką <...> ir siūlo jiems pareikšti Nacionalinei žemės tarnybai valią dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą nustatymo iki teritorijų planavimo dokumento viešo svarstymo pradžios, nurodydamas konkrečią datą. Atsakovo ir trečiojo asmens J. K. atžvilgiu minėti veiksmai atlikti nebuvo, kad suponuoja grubų minėtų taisyklių imperatyvių nuostatų pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bylose laikomasi nuostatų, kad remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu, spręsdamas ginčą teismas turi siekti, jog bendraturčiai išnaudotų visas galimybes derindami savo valią dėl atidalijimo. Tai reiškia, kad daikto atidalijimo būdu negali būti ginami tik vieno (grupės) ir nepaisoma kitų bendraturčių interesų. Jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis (grupė) siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise. Atsakovas teigė, kad jis nėra prieš žemės sklypo padalinimą ar ieškovų žemės sklypo dalių atidalinimą, tačiau mano, kad ieškovai savo teisių įgyvendinimo privalo siekti teisėtu būdu, Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka parengiant žemės sklypų planus pagal parengtą atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą (Žemės įstatymo 30 straipsnio 2 ir 3 dalys), o jų pateiktas Žemės sklypo pertvarkymo siekis turi atitikti proporcingumo ir visų bendraturčių interesų pusiausvyros principus. Todėl ieškovai akivaizdžiai elgiasi neteisėtai, šiuo tikslu teikdami akivaizdžiai faktiniams žemės sklypo kadastro duomenims neatitinkančius teritorijų planavimo dokumentus, teismo jau panaikintus kadastrinių matavimų dokumentus bei tokiu būdu toliau siekia pažeisti atsakovo ir trečiojo asmens J. K. teises ir teisėtus interesus.

4. Atsakovas N. P. nurodė, kad su ieškiniu sutinka.

5.  Tretysis asmuo J. K. prašė ieškinį atmeti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal Žemės sklypo pertvarkymo detalaus plano sprendinius parengti po pertvarkymo naujai suformuotų žemės sklypų kadastrinių duomenų matavimo bylos su šių trijų žemės sklypų planais, patvirtinti 2016 m. kovo 9 d. NŽT sprendimu yra panaikinti teismo sprendimu, kuriame teismas konstatavo, kad žemės sklype esantis pastatas kerta išorinę žemės sklypo bei detaliojo pastato plano galiojimo ribą, o tai prieštarauja imperatyviam Nekilnojamo turto kadastro nuostatų 20 punktui, numatančiam, kad naujai suformuoto žemės sklypo riba negali kirsti statinio, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamas daiktas. Minėtame sprendime konstatuota, kad žemės padalijimo būdu naujai suformuotų sklypų planuose, patvirtintuose jau panaikintu NŽT sprendimu, o taip pat žemės sklypo detaliajame plane, patvirtintu vis dar formaliai galiojančiu savivaldybės įsakymu, pažymėtas statinys nurodytas akivaizdžiai klaidingai kaip esantis žemės sklype, nors faktiškai pagal teismo sprendime konstatuotus duomenis jis kerta sklypo ribą ir 0,56 m. išsikišusi pastato dalis patenka į kaimyninį žemės sklypą. Žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad padalijant žemės sklypą turi būti pridedami suformuotų žemės sklypų planai, parengti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Esant situacijai, kai 2016 m. kovo 9 d. sprendimas yra panaikintas, akivaizdu, kad ieškinys nepagrįstas, nes jis nėra pagrįstas esminiais (būtinais) įrodymais kaip to reikalauja CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 135 straipsnio 2 dalies nuostatos. Dėl nurodytų argumentų teigtina, kad detalusis planas negalėjo būti patvirtintas 2014 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu, nes jame akivaizdžiai klaidingai nurodytas sprendimas dėl pastato išorinio kontūro ribos žemės sklypo ribos atžvilgiu prieštarauja imperatyviai Nekilnojamo turto kadastro nuostatų 20 punkto normai. Vilniaus apygardos administraciniam teismui konstatavus, kad žemės sklype esančios faktinės kadastro duomenų situacijos prieštaravimui imperatyvioms teisės normoms, yra neišvengiamai spręstinas klausimas ir dėl įsakymo dėl žemės sklypo pertvarkymo sprendinių detalaus plano patvirtinimo panaikinimo teismo iniciatyva, nes tokia situacija prieštarauja pamatiniam teisės principui, kad iš ne teisės negali atsirasti teisė. Ieškinys tokio pobūdžio bylose gali būti tenkinamas, jei žemės sklypo padalijimo sprendiniai atitinka įstatymo reikalavimus ir nepažeidžia įstatymų saugomų interesų. Pateiktu ieškiniu nėra nurodoma, kad pateikti sprendiniai atitinka įstatymo reikalavimus, apsiribojama tik formaliu tam tikrų procedūrų išvardijimu. Tretysis asmuo taip pat pažymėjo, kad žemės sklypo pertvarkymo sprendiniai nebuvo su juo derinami, nors tai tiesiogiai darė įtaką jos kaip žemės sklypo naudotojos teisėms. Nurodė, kad 2009 m. balandžio 21 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių įregistravimo jos vardu į dalį pastato, tačiau teisių į statinį, sukurtą statybos būdu, įregistravimo metu nebuvo sutarta dėl žemės sklypo dalies, reikalingos trečiajam asmeniui priklausančios dalies pastatui eksploatuoti, realizavimo. Dėl šios priežasties visi žemės sklypo bendraturčiai be trečiojo asmens kaip faktinės Žemės sklypo naudotojos, žinios parengė ir suderino Vilniaus rajono savivaldybės įsakymu patvirtintą Žemės sklypo detalų planą dėl tretysis asmuo neturi statytojos teisių ir negali užbaigti projekte numatytų susisiekimo komunikacijų ir sklypo gerbuvio darbų. Tretysis asmuo nurodė, kad neįtraukiant jo kaip statinio bendraturtės į detaliojo plano rengimo procesą buvo pažeistos Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 24.3 punktas, kuriuo remiantis trečiajam asmeniui apie planavimo procesą turėjo būti pranešta raštu. Įsakymu nustatytas servitutas yra tik privažiuoti prie naujai formuojamo žemės sklypo Nr. 1, kuriame yra trečiajam asmeniui priklausanti pastato dalis, tačiau servitutas neatitinka nei trečiojo asmens interesų, nei detaliojo plano organizatorių įsipareigojimų, nes nėra numatytas servitutas prieiti ar privažiuoti iki pastato. Dėl šios trečiojo asmens teises pažeidžiančios aplinkybės, detaliajame plane ir nebuvo nustatyti jai priklausančios dalies naudojimui ir tinkamai eksploatacijai būtini servitutai, tai yra planavimo dokumentu nebuvo pasiekti detaliojo planavimo tikslai. Tretysis asmuo pažymėjo, kad statybos projekto generalinio plano brėžinyje privažiavimas prie namo buvo nustatytas greta pietinės žemės sklypo ribos, įsakymu jis neteisėtai nustatytas greta šiaurinės ribos, tokiu būdu be pagrindo keičiant privažiavimo prie trečiajam asmeniui priklausančio žemės sklypo būdą, tokiu būdu pažeidžiant trečiojo asmens interesus, nes tokiu būdu bloginamos trečiojo asmens privažiavimo prie jai priklausančios nuosavybės sąlygomis ir mažinama turto vertė. Vietoj to, kad būtų numatytas privažiavimas prie pastato, buvo numatytas privažiavimas tik prie žemės sklypo Nr. 1 sudarant įspūdį, kad tokiu būdu tretysis asmuo gali patekti į jai priklausančią nuosavybę. Tretysis asmuo teigė, kad nei su ja, nei su atsakovu sprendiniai nebuvo derinami tokiu būdu pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Be to, esminiu teisės aktų pažeidimu laikytina tai, kad detalusis planas buvo patvirtintas pagal faktinių aplinkybių neatitinkantį žemės sklypo topografinį planą, detalusis planavimas buvo pradėtas savivaldybei 2009 m. birželio 30 d. išdavus planavimo sąlygų sąvadą planavimo dokumentams rengti ir baigtas patvirtinant įsakymą. Atsižvelgiant į tai, kad detalus planas ir jo sprendimai parengti pažeidžiant imperatyvius Teritorijų planavimo įstatymo ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių nuostatas, 2014 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus rajono savivaldybės administratoriaus direktoriaus įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas niekiniu sandoriu ex officio.

6. Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą (Registro Nr. 44/1279048) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriuje (toliau - Vilniaus rajono skyrius) saugomus dokumentus, ieškovams dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. 4103/0200:2066), esantis Vilniaus r., Avižienių sen., Gilužių k. (toliau - Žemės sklypas), Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2009 m. vasario 27 d., atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Šio Žemės sklypo ribos buvo nustatytos Žemės sklypo plane, parengtame UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ matininko A. K. 2008 m. birželio 3 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kitos paskirties - gyvenamosios teritorijos žemės sklypo (kad. Nr. 4103/0200:2066), esančio Vilniaus r. sav., Avižienių sen., Gilužių k., detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintu detaliuoju planu, kuriuo žemės sklypas buvo padalintas į tris atskirus žemės sklypus (projektiniai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3). Ieškovai siekia atidalinti žemės sklypą (projektinis Nr. 3) ir žemės sklypą (projektinis Nr. 2) nuo žemės sklypo (projektinis Nr. 1) pagal matininko D. K. 2015 m. birželio 15 d. parengtus Žemės sklypų (projektiniai Nr. 2, Nr. 3) planus M 1:500. Žemės sklypų (projektiniai Nr. 2, Nr. 3) planuose M 1:500, parengtuose matininko D. K. 2015 m. birželio 15 d., pažymėtos ribos atitinka detaliajame plane pažymėtas žemės sklypo ribas. Žemės sklypo detaliajame plane pažymėtos žemės sklypo išorinės ribos atitinka žemės sklypo plane, parengtame UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ matininko A. K. 2008 m. birželio 3 d., pažymėtas ribas. Todėl nagrinėjamu atveju pagal žemės sklypų (projektiniai Nr. 2, Nr. 3) planus M 1:500, parengtus matininko D. K. 2015 m. birželio 15 d., gali būti atidalinti žemės sklypai (projektinis Nr. 2, Nr. 3) nuo žemės sklypo (projektinis Nr. 1), kadangi žemės sklypų (projektiniai Nr. 2, Nr. 3) planai M 1:500, parengti matininko D. K. 2015 m. birželio 15 d., atitinka detaliuoju planu performuotas ribas. Tretysis asmuo prašė ieškinį nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka.

7. Tretysis asmuo Vilniaus rajono savivaldybė atsiliepime nurodė, kad tik civilinės bylos nagrinėjimo metu galima nustatyti, ar ieškinys yra pagrįstas, ar pasirinktas žemės sklypo atidalijimas iš bendros dalinės nuosavybės nepažeidžia bendraturčių, kitų kaimynų teisių ir teisėtų interesų. Pažymėjo, kad     2014 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius pasirašė įsakymą Nr. KADĮ-412 „Dėl kitos paskirties – gyvenamosios teritorijos žemės sklypo (Kad. Nr.4103/0200:2066), esančio Vilniaus r. sav., Avižienių sen., Gilužių k., detaliojo plano patvirtinimo“. Detalųjį planą pagal įstatymo nuostatas gali panaikinti teismas, tačiau įstatymas visuomenės (viešąjį) interesą ginantiems subjektams nustato senaties terminą pareikšti reikalavimus dėl patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų, jų sprendinių ar juos patvirtinančių administracinių aktų ginčijimo, kuris yra 20 darbo dienų nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos pagal siekiamą ginčyti teritorijų planavimo dokumentą, tačiau ne vėliau kaip 2 metai nuo patvirtinto teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo. Numatytas 2 metų senaties terminas yra naikinamasis. Detalusis planas buvo patvirtintas teisėtai ir pagrįstai, įsakymas įsigaliojo, iki šiol jis nepanaikintas ir nepakeistas, todėl galioja. Projektuotojai, matininkai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyriui pateikė visus būtinus detaliojo plano dokumentus. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalis detalaus plano patvirtinimo metu numatė, kad teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atlieka šios institucijos: 1) Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; 2) Valstybinė miškų tarnyba; 3) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija)“. Inspekcija patikrino planą ir įvertino teigiamai (2014 m. birželio 27 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr.TP1-1476). Prašė bylą spręsti teismo nuožiūra trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

8. Ieškovai dublike patikslino reikalavimą ir prašė žemės sklypą, esantį Gilužių k., Avižienių sen., Vilniaus r. sav., kadastro Nr. 4103/0200:2066, 0,3225 ha ploto, nuosavybės teise priklausantį UAB „Vamzdynas“ - 2015/3225 dalių, D. L. ir G. L. - 185/3225 dalių, A. K. - 385/3225 dalių, N. P. - 640/3225 dalių, padalinti taip: žemės sklypą, esantį Pakalnės g. 14, Gilužių k., Avižienių sen., Vilniaus r., projektinis Nr. 3, 1195 kv. m. bendro ploto, nuosavybės teise priklausantį UAB „Vamzdynas“, pagal D. K. 2020 m. liepos 29 d.  parengtą žemės sklypo planą m1:500 ir žemės sklypą, esantį Pakalnės g. 16, Gilužių k., Avižienių sen., Vilniaus r., projektinis Nr. 2, 1000 kv. m. bendro ploto, nuosavybės teise priklausantį UAB „Vamzdynas“ - 817/1000 dalių, D. L. ir G. L. -183/1000 dalių, pagal D. K. 2020 m. liepos 29 d. parengtą žemės sklypo planą m1:500, atidalinti nuo žemės sklypo, esančio Pakalnės g. 18, Gilužių k., Avižienių sen., Vilniaus r., projektinis Nr. 1, 1025 kv. m., bendro ploto, nuosavybės teise priklausančio A. K. - 385/1025 dalių, ir N. P. - 640/1025 dalių, pagal D. K. 2015-06-15 parengtą žemės sklypo planą m 1:500. Ieškovai nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 27 d. sprendime padarė išvadą, kad sprendimas, kuriame nuspręsta pertvarkyti žemės sklypą Nr. 4103/0200:2066 padalijimo būdu į tris žemės sklypus ir patvirtinti šių žemės sklypų nustatytus kadastro duomenis pagal 2015 m. birželio 12 d. matininko D. K. parengtas kadastro duomenų bylas, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Tačiau teismas nepanaikino matininko D. K. 2015 m. lapkričio 2 d. (žemės sklypo projektinis Nr. 3) ir 2015 m. birželio 15 d. (žemės sklypo projektinis Nr. 2) parengtų žemės sklypų kadastrinių matavimų bylų su jose esančiais žemės sklypų planais ir žemės sklypų paženklinimo – parodymo aktais. Todėl, atsakovo A. K. atsiliepime į ieškinį teiginiai, kad pagal žemės sklypo pertvarkymo (padalijimo į tris) detalaus plano sprendinius parengti trijų žemės sklypų planai ir kadastriniai dokumentai yra panaikinti teismo yra neteisingi ir atmestini. Remiantis ieškinyje išdėstytu bei pateiktais teismui įrodymais, akivaizdu, kad matininkas D. K. atlikdamas minėtų žemės sklypų (projektiniai Nr. 1,2,3) kadastrinius matavimus, šiaurinės žemės sklypų ribos naujai neformavo, tik pažymėjo šiaurinę žemės sklypų ribą, kuri sutampa su anksčiau suformuota žemės sklypo riba. Nuo 2004 m. spalio 5 d. ši žemės sklypo riba pamatuota atliekant kadastrinius matavimus (Korporacija „Matininkai“), o nuo 2008 m. rugpjūčio 8 d. pamatuota LKS-94 sistemoje UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ atliekant kadastrinius matavimus. Matininkui D. K. atliekant kadastrinius matavimus šiaurinė žemės sklypo riba nesikeitė, o gyvenamasis namas, pradėtas statyti 2006 metais, jo kadastro duomenys nustatyti 2009 metais ir įregistruotas VĮ Registrų centre kaip nebaigtas statyti (70 procentų), todėl ne šiaurinė žemės sklypo riba kerta pastatą, o pastatas pastatytas taip, kad kerta, dar iki gyvenamojo namo statybos pražios, suformuotą ir nustatytą kadastriniais matavimais šiaurinę žemės sklypo ribą, kuri yra registruota VĮ Registrų centre ir nėra pasikeitusi. Atsakovas A. K. žemės sklypo plane (projektinis Nr. 1) 2014 m. lapkričio 10 d. pasirašė patvirtindamas, kad su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis, aprašytomis žemės sklypo paženklinimo – parodymo akte, ir nustatytu plotu sutinka. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-344-892/2020 buvo atsisakyta priimti patikslintą ieškinį nurodant, kad galima keisti tik ieškinio pagrindą arba dalyką, o patikslintame ieškinyje keičiami jie abu. Ieškovai, remdamiesi šioje teismo nutartyje išdėstytais išaiškinimais, pateikė naują ieškinį. Todėl atsakovo teiginiai dėl ieškinio tapatumo nepagrįsti ir prašymas nutraukti civilinę bylą neturi būti tenkinamas. Minėtoje byloje 2020 m. liepos 23 d. nutartyje teismas grąžino atsakovo 2016 m. gruodžio 20 d. pateiktą prašymą dėl administracinių aktų pripažinimo niekiniais išaiškinant teisę 2014 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ginčyti administraciniame teisme. Analogiški argumentai išsakyti 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartyje pažymint, kad, jei atsakovas ir tretysis asmuo, įsitikinę, kad detalusis planas neatitinka teisės aktų reikalavimų, turi teisę 2014 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ginčyti administraciniame teisme. Todėl atsakovo A. K. argumentai dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, kuriuo patvirtintas detalusis planas, negaliojimo pagrindų šioje civilinėje byloje apskritai neturi būti nagrinėjami. Ieškovas pažymėjo, kad ieškinys pareikštas dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškiniu prašoma atidalinti žemės sklypus (projektinis Nr.2 ir 3) nuo žemės sklypo (projektinis Nr. 1), todėl atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstyti nesutikimo motyvai dėl esminių ieškinio trūkumų, dėl neaiškiai suformuluoto ieškinio dalyko, dėl ieškinio pagrindo nepagrįstumo, dėl žemės sklypo dalių atidalinimo neteisėtumo yra netinkami ir atmestini. Ieškovai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus: projektinis Nr.3 (nuosavybės teise priklauso UAB „Vamzdynas“) ir projektinis Nr. 2 (nuosavybės teise priklauso D. L. ir G. L.) pasidalina geruoju, o ginčas kilęs ir ieškinys pareikštas dėl minėtų žemės sklypų atidalinimo nuo žemės sklypo Nr. 1, kuris bendrąja daline nuosavybės teise priklauso atsakovui A. K. ir trečiajam asmeniui N. P.. Trečiasis asmuo N. P. su siūlomu atidalijimo variantu sutinka. Pagal 2009 m. balandžio 14 d. (16 d.) UAB „Statkadma“ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, VĮ Registrų centre įregistruotas dvibutis gyvenamasis namas, kurio baigtumas 70 procentų, 2009 m. balandžio 21 d. visi namo bendraturčiai: G. L., R. Š., A. K., J. K. (dabar K.), vienu metu pateikė prašymus VĮ Registrų centro Vilniaus filialui dėl minėto namo ir nuosavybės teisių įregistravimo. Kartu su prašymais pateikė įregistravimui reikalingus dokumentus: nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, aktą (pažymą), asmenų prašymus, susitarimą, vedybų sutarties kopiją. Todėl akivaizdu, kad A. K., teikdamas prašymą VĮ Registrų centrui dėl minėto gyvenamojo namo įregistravimo ir daiktinių teisių įregistravimo, žinojo apie namo buvimo vietą žemės sklype ir pats prašė, kad šis namas būtų įregistruotas VĮ Registrų centre. Gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. 4103/0200:2239, nuosavybės teise priklausančio A. K., VĮ Registrų centro duomenų banko išrašo 11 punkte – pastabose nurodyta, jog žemės sklypo ribos kerta statinį – dvibutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4400-1627-6852. Ieškovai pažymėjo, kad jie siekia atsidalinti jiems nuosavybės teise, priklausančias žemės sklypo dalis (projektinis Nr. 2 ir projektinis Nr. 3), pagal nustatytą naudojimosi tvarką ir žemės sklypo (projektinis Nr. 1) vakarinę ribą D. K. parengtame žemės sklypo plane pažymėtą taškais 3,4,5. Gyvenamojo namo šiaurinė dalis (butas Nr. 1) nuosavybės teise priklauso A. K. ir J. K., žemės sklypo dalis, pagal nustatytą naudojimosi tvarką, nuosavybės teise priklauso A. K., gretimas (besiribojantis) žemės sklypas nuosavybės teise priklauso A. K., todėl susiklosčiusi situacija, kad gyvenamasis namas pastatytas vėliau negu suformuota žemės sklypo šiaurinė riba, ir kad gyvenamojo namo dalis kerta žemės sklypo (projektinis Nr. 1) šiaurinę ribą, D. K. parengtame plane pažymėtą taškais Nr. 1,6,5, ieškovų teisių nepažeidžia ir yra tik A. K. ir J. K. reikalas. D. K. atliekant kadastrinius matavimus šiaurinė žemės sklypo riba nesikeitė, o gyvenamasis namas, pradėtas statyti 2006 metais, jo kadastro duomenys nustatyti 2009 metais ir įregistruotas VĮ Registrų centre kaip nebaigtas statyti (70 procentų), todėl ne šiaurinė žemės sklypo riba kerta pastatą, o pastatas pastatytas taip, kad kerta, dar iki gyvenamojo namo statybos pražios, suformuotą ir nustatytą kadastriniais matavimais šiaurinę žemės sklypo ribą, kuri yra registruota VĮ Registrų centre ir nėra pasikeitusi. Todėl atsakovo atsiliepime į ieškinį nesutikimo motyvai dėl žemės sklypo dalių atidalinimu pažeidžiamų atsakovo ir trečiojo asmens teisių, dėl esminio atsakovo daiktinių teisių bei turtinių interesų (CK 4.124 straipsnio 1 dalis bei Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalis) bei statytojo teisių (Statybos įstatymo 14 straipsnio) pažeidimo yra nepagrįsti ir atmestini. Šioje civilinėje byloje gyvenamojo namo statybų teisėtumo klausimas nėra nagrinėjamas ir reikalavimai dėl to nėra pareikšti. Žemės sklypo (kadastro Nr. 4103/0200:2066), esančio Gilužių k., Avižienių sen., Vilniaus r. sav., parengtas detalusis planas ir 2014 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas bei 2014 m. rugsėjo 8 d. įregistruotas teritorijų planavimo dokumentų registre. Minėto žemės sklypo detalusis planas suderintas su reikalingomis institucijomis, planą pasirašė visi žemės sklypo bendraturčiai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2014 m. birželio 27 d. parengė teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP1-1476, kuriuo pritarė parengtam detaliajam planui, tuo pagrindu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtino dokumentą (po naujos LR teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 2014 m. sausio 1 d.). Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme įtvirtinta nuostata, kad detalusis planas – kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatytas teritorijos naudojimo reglamentas: žemės sklypų ribos, jų dydžiai, žemės naudojimo paskirtis, leistinas žemės sklypų užstatymo intensyvumas, inžinerinė infrastruktūra ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribos, atskirųjų želdynų teritorijos ir t.t, detalieji planai yra pagrįsti aplinkosaugos, kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo ir kt. reglamentais. LR teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje išaiškinta, kad teritorijos naudojimo reglamentas – vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose nustatyta teritorijos naudojimo ir apsaugos nuostatų, veiklos teritorijoje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma. LR teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog kompleksiniai teritorijų planavimo dokumentai gali būti koreguojami, kai atliekami kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai. LR žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad kai pagal detaliojo plano, numatančio tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principus, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos vadovaujantis detaliajame plane numatytais žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principais ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas. Tai reiškia, kad konkrečioje teritorijoje, esant galiojančiam detaliajam planui, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami tais atvejais, kai tokiame detaliajame plane yra nustatyti tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principai, teritorijos naudojimo reglamentai, t. y. reikalavimų ir apribojimų, taikomų tai teritorijai, visuma. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad LR žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog tik parengus detalųjį planą, teritorijai (kvartalui), o ne vienam žemės sklypui, galimi įvairūs papildymai rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Ieškinys pareikštas dėl žemės sklypo atidalijimo tarp bendraturčių ir ieškinys atitiko Teritorijų planavimo įstatymo, Žemės įstatymo, Kadastro įstatymo bei CK nuostatas, kadangi žemės sklypui (kadastro Nr. 4103/0200:2066) yra parengtas detalusis planas, kuris yra galiojantis – teritorijų planavimo dokumentas ir detaliojo plano sprendiniuose yra nustatytos žemės sklypų ribos, nurodytos ribų posūkio taškų koordinatės, paskaičiuoti plotai, numatyti servitutai, nustatytas teritorijos (sklypo) naudojimo reglamentas ir t.t. Todėl Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punkto įvardytas atvejis negali būti taikomas žemės sklypo (kadastro Nr. 4103/0200:2066) galiojančio detaliojo plano sprendiniams bei detaliojo plano koregavimui ar keitimui. Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta nuostata – teritorijų planavimo dokumentų rūšių, kurie yra kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, specialiojo teritorijų planavimo dokumentai. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rūšiai priskiriami ir detalieji planai, o žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai nepriskirti netgi specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rūšiai, tai yra tik žemėtvarkos planavimo dokumentas – žemės valdos projektas. Žemės įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje  reglamentuota, kad žemės valdos projektas – žemėtvarkos planavimo dokumentas, kuriame išdėstyta kaimo vietovių žemės naudojimo ir apsaugos koncepcija ir konkrečios tvarkymo priemonės. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 2 punkte išaiškinta, kad žemės valdos projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Šių taisyklių 2.2 punkte įtvirtinta ta pati žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, kad esant galiojančiam detaliajam planui, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami tik tais atvejais, kai tokiame detaliajame plane yra numatyti tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principai (t. y. kai nebuvo suprojektuotos žemės sklypų ribos, nenumatytas teritorijos užstatymo intensyvumas ir t.t., kai buvo numatyta tik atitinkamos teritorijos žemės sklypų naudojimo koncepcija). Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nuorodomis, pagal patvirtintą detalųjį planą, atliekami suformuotų žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje bei parengiamos kadastro duomenų bylos. Kartu su savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, kuriame nurodyta nustatyti pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenis, kadastro duomenų bylos teikiamos įregistravimui į NT registrą. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 11 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kitos paskirties – gyvenamosios teritorijos žemės sklypo (kad. Nr. 4103/0200:2066), esančio Vilniaus r. sav., Avižienių sen., Gilužių k., detaliojo plano patvirtinimo“ nurodyta, kad yra tvirtinamas 0,3225 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. 4103/0200:2066) detalusis planas, nurodyti 3 suprojektuoti žemės sklypai, jų plotai, įpareigoti žemės sklypų savininkai parengti kadastrinius matavimus ir kadastro duomenų bylas (ieškinio priedas Nr. 49). Suprojektuotų (pagal detalųjį planą) žemės sklypų kadastriniai matavimai atlikti 2014 - 2015 metais ir parengtos kadastro duomenų bylos, kurios 2016 m. patikrintos ir suderintos su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriumi. 2019 m. birželio 6 d. priimtas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas Nr. XIII-2166 įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d., kuriuo pakeisti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų kodai ir pavadinimai, todėl ieškovai pakartotinai parengė žemės sklypų (projektinis Nr. 2 ir 3) nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylas ir pateikė jas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius patikrinęs minėtas bylas 2020 m. rugpjūčio 5 d. surašė žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimo aktus Nr. KAM -37551-(10.9E.) ir Nr. KAM -37555-(10.9E.). Patikrinimo aktuose nurodyta, jog žemės sklypų ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams nustatyta teisingai, žemės sklypų plotai nustatyti teisingai, žemės sklypų planai sudaryti teisingai, žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktai užpildyti teisingai, žemės sklypų kadastro duomenų formos užpildytos teisingai, žemės sklypų vertės apskaičiuotos teisingai, žemės sklypų kadastro duomenų bylos parengtos ir sukomplektuotos teisingai.  Ieškovai pažymėjo, kad nauji kadastriniai matavimai nei 2019 m., nei 2020 m. atliekami nebuvo, tik ankstesnių matavimų pagrindu 2020 m. liepos 29 d. buvo pakartotinai parengtos žemės sklypų (projektinis Nr. 2 ir 3) kadastrinių matavimų bylos. Todėl ieškinio reikalavime privaloma pakeisti žemės sklypų projektinis Nr. 2 ir projektinis Nr. 3 žemės sklypų planų parengimo datas.

9. Atsakovas A. K. triplike nurodė, kad ieškovo pozicija, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas nepanaikino D. K. 2015 m. lapkričio 2 d. (žemės sklypo projektinis Nr. 3) ir 2015 m. birželio 15 d. (žemės sklypo projektinis Nr. 2) parengtų žemės sklypų kadastrinių matavimų bylų su jose esančiais žemės sklypų planais ir žemės sklypų paženklinimo — parodymo aktais niekuo pagrįsta. Administracinių teismų sprendimais, priimtais bylose dėl administracinių teisinių santykių, yra ginamos ne tik pažeistos asmens teisės ar įstatymo saugomi interesai, bet ir yra pašalinami teisėtumo pažeidimai viešojo administravimo srityje ir taip yra apsaugomas viešasis interesas. Skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju yra atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. 2019 m. kovo 27 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr.eI-51-789/2019 buvo panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. kovo 9 d. vedėjo sprendimas Nr.48-SK-668-(14.48.111.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr.4103/0200:2026), esančio Vilniaus rajone, Avižienių seniūnijoje, Gilužių kaime, pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“, kuriuo buvo pertvarkytas Žemės sklypas „padalijimo būdu į tris žemės sklypus, kurių projektiniai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3“ ir buvo patvirtinti šių žemės sklypų nustatyti kadastro duomenys pagal D. K. individualios veiklos matininko D. K. 2015 m. birželio 12 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, kurios yra neatskiriamos sprendimo dalys. Įvykęs juridinis faktas reiškia, kad panaikinus neteisėtą Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą kartu kaip neatskiriamos šio sprendimo dalys buvo panaikintos ir juo patvirtintos žemės sklypų (projektiniai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3) kadastro duomenų bylos su visais šių bylų komplektuojamaisiais dokumentais su visomis iš šio fakto išplaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis. Dublike ir patys ieškovai nurodo, kad 2019 m. jokie žemės sklypo kadastriniai matavimai nebuvo atliekami, todėl nėra aišku, kokių kadastrinių matavimų pagrindu yra parengti į bylą pateikti žemės sklypų (projektiniai Nr. 2 ir Nr. 3) planai. 2015 m. birželio 12 d. visi matininko D. K. atliktų kadastro duomenų bylų komplektuojamieji dokumentai, tame tarpe įskaitant ir šių žemės sklypų planuose nurodytus žemės sklypų ribų nustatymo - parodymo aktus, yra panaikinti 2019 m. kovo 27 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-51-789/2019. Atsakovas taip pat nurodė, kad siekdamas atidalyti žemės sklypo dalį sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kuris rengiamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka, Teritorijų planavimo įstatyme, o kai dalijamas sklypas yra kaimų teritorijose ar kaimų ir miestų teritorijose esančiose mėgėjų sodų teritorijose - ir žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka, parengimą. Ieškovai žemės sklypą gali pertvarkyti atidalinant jiems priklausančias žemės sklypo dalis, t. y. žemės sklypą pertvarkyti Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 punkte apibrėžtu atidalinimo būdu, tik žemės įstatyme, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka parengus žemės sklypų planus pagal šiuo tikslu parengtą atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą (Žemės įstatymo 30 straipsnio 2 ir 3 dalys). Ieškinio reikalavimui atidalinti ieškovams priklausančias žemės sklypo (kadastro Nr.4103/0200:2026), esančio Vilniaus r. sav. Avižienių sen., Gilužių k., dalis jas atskiriant nuo žemės sklypo, sutinkamai su Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto imperatyvia nuostata, yra privaloma parengti žemės sklypo detalųjį planą, šiuo konkrečiu atveju - ieškovams priklausančių žemės sklypų dalių atidalinimo planą. Taigi, ieškovams priklausančių žemės sklypo dalių atidalinimo būdu pertvarkant žemės sklypą, kaip šiuo atveju to prašo ieškovai, tam, kad būtų parengti atidalinamų ieškovams priklausančių žemės sklypo dalių planai, prieš tai privalomai turi būti parengtas ir su Nacionaline žemės tarnyba suderintas ieškovams priklausančių žemės sklypo dalių atidalijimo projektas. Įstatymu nustatyto žemės sklypo detalaus plano, kurio pagrindu būtų patvirtinti ieškovų žemės sklypo dalių atidalinamo sprendiniai, ieškovai byloje lig šiol nėra pateikę. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovai savo ieškinį grindžia 2014 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kitos paskirties - gyvenamosios teritorijos žemės sklypo (kadastro Nr.4103/0200:2026), esančio Vilniaus r. sav. Avižienių sen., Gilužių k., detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau — VRSA Įsakymas, Ieškinio priedas Nr. 49) patvirtintu Žemės sklypo Detaliuoju planu. Tačiau, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, ieškovai reikalavimo žemės sklypą pertvarkyti padalinimo būdu pagal 2014 m. Žemės sklypo detalųjį planą parengtus žemės sklypų planus jau yra atsisakę teismui pateiktu 2020 m. liepos 9 d. atsisakymo nuo ieškinio pareiškimu Vilniaus rajono rūmuose nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-344-892/2020. Dėl šios priežasties ir žemės sklypo pertvarkymo padalinimo būdu klausimas pagal minėtą žemė sklypo padalinimo detalųjį planą pakartotinai negali būti nei keliamas, nei sprendžiamas ar vertinamas šioje civilinėje byloje, kurios dalykas yra ieškovams priklausančių Žemės sklypo dalių atidalinimas. Ieškovai byloje yra pateikę 2014 m. Žemės sklypo detaliojo plano pagrindinį brėžinį, kurio sprendinių pagrindu Žemės sklypas buvo dalinamas į 3 žemės sklypus. Faktą, jog žemės sklypo pertvarkymui buvo pasirinktas būtent padalinimo būdas, patvirtina 2009 m. birželio 30 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotas Planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. SSp-115, kurio 4 punkte yra įtvirtinta, jog ieškovų byloje pateikto detalaus plano rengimo tikslas buvo „Padalyti žemės sklypą į tris sklypus“. Žemės sklypo detalaus plano aiškinamojo rašto skyriuje „Sprendiniai ir reglamentai“ taip pat yra nurodyta, jog „Planuojamo žemės sklypo detalusis planas atliktas prisilaikant planavimo organizatorių pageidavimų ir Planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentams rengti, Nr. SSp-115, 2009-06-30 nurodymų“ bei „Planuojamą sklypą 3225 m daliname į tris sklypus“. Be to, žemės sklypo pertvarkymo tikslas „Žemės sklypo dalinimas į tris sklypus“ buvo numatytas ir 2014­ m. birželio 19 d. planavimo užduoties 5 punkte. Ieškovai žemės sklypo jiems priklausančių dalių atidalinimo projekto byloje nėra pateikę, nors kaip jau yra nurodyta aukščiau, įstatymas numato, jog siekiant atlikti žemės sklypo pertvarkymo būdą šiuo būdu, detalaus plano rengimas yra privalomas. Todėl dėl šios priežasties, šios bylos ginčo sprendimas dėl Žemės sklypo pertvarkymo, atidalinant dalis pagal Žemės sklypo padalinimo projektą šuo metu apskritai nėra galimas dėl byloje pateikto skirtingo žemės sklypo pertvarkymo jį padalijant būdo, turinio, tikslų ir pasekmių. Ieškovai byloje yra pateikę 2019 m. lapkričio 25 d. žemės sklypo nuosavybės tarp bendraturčių paskirstymo planą. Tačiau tokio turinio dokumentas nėra numatytas teritorijų planavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, todėl dėl savo turinio ir formos trūkumų negali būti prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Dėl šios priežasties nesant tinkamai parengto ir juridinę galią bei įrodomąją reikšmę turinčio detalaus plano, ieškovų pasirinktu pertvarkymo būdu nėra pagrindo ir tenkinti ieškinį. Tuo atveju, jeigu teismas laikytų, kad pateiktas 2014 m. Žemės sklypo padalinimo detalusis planas yra tinkamas įrodymas šioje civilinėje byloje, šio ginčo sprendime būtų priešiška teisei situacija, kadangi, sutinkamai su Žemės įstatymo 30 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis ieškovai byloje nėra pateikę privalomų su NŽT suderintų žemės sklypų (projektiniai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3) planų. Būtent tokia prievolė buvo numatyta dar 2014 m. rugpjūčio 21 d. įsakyme, kurio 2.1 punktas įpareigojo žemės sklypo savininką (-us) įsigaliojus šiam įsakymui atlikti sklypų kadastrinius matavimus. Tokie planai lig šiol nėra parengti, o buvę parengti jau yra panaikinti teismo kaip neteisėti dėl juose užfiksuotų objektyvių duomenų prieštaravimo faktinei padėčiai, įstatymo nuostatoms bei paties žemės sklypo detalaus plano sprendinių ydingumo. Ieškovai, atsisakę ieškinio dalyko, t. y. padalinti žemės sklypą žemės sklypo detaliojo plano sprendiniuose numatytu padalijimo būdu tuo pačiu atsisakė ir savo teisės teisminiu būdu pasiekti ir žemės sklypo pertvarkymo jį padalinant minėto detalaus plano sprendinių parengtų žemės sklypų planų pagrindu. Taip pat ieškovai šioje civilinėje byloje teisiškai negali savo ieškinio pagrindo grįsti ir teismui pakartotinai teikiamais minėtu įsakymu patvirtinto žemės sklypo detalaus plano padalinimo sprendiniais, kadangi jame nurodyto žemės sklypo padalinimo būdo, toks, koks detaliojo plano brėžinyje yra nurodytas, ieškovai kartu atsisakė pateikdami teismui pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-344-892/2020. Be to, Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas žemės sklypą pertvarkyti padalinimo būdu į tris žemės sklypus bei ieškovų byloje pateiktų žemės sklypų planų patvirtinimas Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu buvo panaikinti prejudicinę galią šioje civilinėje byloje turinčiu 2019 m. kovo 27 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-51-789/2019, t. y. šiuo metu tiek pats sprendimas Žemės sklypą pertvarkyti padalinimo būdu į tris žemės sklypus, tiek ir šių žemės sklypų planai yra neturintys jokios teisinės galios. Dublike ieškovai buvo nurodę, kad 2020 m. liepos 29 d. buvo pakartotinai parengtos žemės sklypų (projektinis Nr. 2 ir 3) kadastrinių matavimų bylos, todėl ieškinio reikalavime privaloma pakeisti žemės sklypų projektinis Nr. 2 ir projektinis Nr. 3 žemės sklypų planų parengimo datas. 2019 m. kovo 27 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-51-789/2019 buvo panaikintas sprendimas, kuriuo buvo pertvarkytas Žemės sklypas „padalijimo būdu į tris žemės sklypus, kurių projektiniai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3“ ir buvo patvirtinti šių žemės sklypų nustatyti kadastro duomenys pagal D. K. individualios veiklos matininko D. K. 2015 m. birželio 12 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas. Iš naujuose žemės sklypų planuose (projektiniai Nr. 2 ir Nr. 3) esančių įrašų matyti, kad abu šie žemės sklypų planai yra parengti 2020­ m. liepos 29 d. matininko D. K., t. y. to paties matininko, kurio 2015 m. parengtos žemės sklypų kadastro duomenų bylos buvo panaikintos aukščiau paminėtu teismo sprendimu, žemės sklypo (projektinis Nr. 2) planas yra parengtas atitinkamai 2014 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. birželio 12 d., o žemės sklypo (projektinis Nr. 3) atitinkamai 2015 m. balandžio 27 d. ir birželio 12 d. žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo aktų pagrindu, t. y. tų pačių žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo aktų, kurie kartu yra ir 2015 m. parengtų žemės sklypų kadastro duomenų bylų komplektuojamieji dokumentai, tačiau 2019 m. buvo panaikinti minėtu Vilniaus apygardos administracinio teismo spendimu. Nuostatų 32.1 punkte yra reglamentuota, kad „Nustatant žemės sklypo kadastro duomenis <...> paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas“ (Nuostatų 32.1.1.4. punktas) ir vėliau yra „parengiamas žemės sklypo planas. Žemės sklypo planas turi būti suderintas su žemėtvarkos skyriumi“ (Nuostatų 32.1.8 punktas). 2020 m. rugsėjo 30 d.  Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius 2020 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. 48SD-12623-(14.48.136 E.) ieškovą UAB „Vamzdynas“ informavo, jog 2020 m. rugpjūčio 5 d. skyrius suderino žemės sklypų (kadastro Nr. 4103/0200, projektinis Nr. 2 ir kadastro Nr. 4103/0200, projektinis Nr. 3), esančių Gilužių kaime, Avižienių seniūnijoje, Vilniaus rajone, kadastrinių matavimų bylas, tačiau skyrius negali parengti sprendimo, dėl žemės sklypų kadastro duomenų patvirtinimo, kadangi nėra pateikta gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. 4103/0200, proj. Nr. 1), kadastrinių matavimų byla. Minėtas papildomai pateiktas rašytinis įrodymas iš esmės keičia ieškovų dublike nurodytus faktus dėl 2020 m. rugpjūčio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos patikrintų žemės sklypų planų juridinės galios šioje civilinėje byloje, juo labiau, kad nuostatų 67 punktas imperatyviai numato, kad žemėtvarkos skyrius privalo patikrinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir suderinti žemės sklypo planą per 10 darbo dienų nuo jo gavimo. Atsakovo nuomone, tai nebuvo padaryta dėl to, kad ieškovai, žinodami žemės sklypo projektinis Nr. 1 kadastrinių matavimų duomenų neteisėtumą, kuris buvo konstatuotas 2019 m. kovo 27 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-51-789/2019, šio sklypo kadastrinių matavimų duomenų bylos apskritai nerengė ir tyčia neteikė jos tikrinimui. Būtent dėl šios priežasties ji ir nebuvo suderinta su Nacionaline žemės tarnyba nuostatų nustatytu terminu ir tvarka. Ieškovai dublike buvo nurodę, kad 2020 m. liepos 29 d. buvo pakartotinai parengtos žemės sklypų (projektinis Nr. 2 ir 3) kadastrinių matavimų bylos“, o papildomai byloje pateikiama 2020 m. spalio 8 d. prašyme „Dėl teismo įpareigojimo įvykdymo - planų pateikimo“ ieškovai akcentavo, kad „nauji kadastriniai matavimai nei 2019 m., nei 2020 m. atliekami nebuvo, tik ankstesnių matavimų pagrindu 2020 m. liepos 29 d. buvo pakartotinai parengtos žemės sklypų (projektiniai Nr. 2 ir Nr. 3) kadastrinių matavimų bylos.“ Toks minėtų žemės sklypų bylų 2020 m. liepos 29 d. „parengimas“ neatliekant naujų kadastrinių matavimų Nuostatuose nustatyta tvarka bei žinant faktą, kad 2014 - 2015 metais atliktų žemės sklypų kadastrinių matavimų bylos kartu su visais jų komplektuojančiaisiais dokumentais buvo panaikintos 2019 m. kovo 27 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-51-789/2019, tampa akivaizdu, kad minėtos 2020 m. liepos 29 d. pakartotinai parengtos žemės sklypų (projektiniai Nr. 2 ir Nr. 3) kadastrinių matavimų bylos yra parengtos jokios juridinės galios neturinčių dokumentų pagrindu. Tai patvirtina ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 81 punkto nuostata, numatanti, kad kadastro duomenų bylos yra parengiamos atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus. Ieškovai patys pripažįsta, kad tokie nauji matavimai (t. y. po 2014 m. atliktų ir teismo jau panaikintų) atliekami nebuvo, todėl ši faktinė aplinkybė įpareigoja teismą ex officio šioje civilinėje byloje minėtas žemės sklypų (projektiniai Nr. 2 ir Nr. 3) kadastro duomenų bylas konstatuoti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento kaip prieštaraujančioms imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.) nepriklausomai nuo to, kad vėliau jos ir buvo patikrintos NŽT. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad žemės sklypo pertvarkymo (šiuo atveju atidalinant žemės sklypo dalis) bylose turi būti pateikti žemės sklypų planai, atitinkantys Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo reikalavimus, be to, tokių planų trūkumas vertinamas kaip ieškinio (priešieškinio) trūkumas. Atsakovas, susipažinęs su ieškovų pateikto papildomo įrodymo, 2020 m. rugsėjo 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos rašto Nr. 48SD-12623-(14.48.136 E.)) turiniu, pastebėjo, kad minėtame priede, priešingai nei buvo ieškovų teigiama dublike, nurodo, jog „2020 m. rugpjūčio 5 d. Skyrius suderino žemės sklypų (kadastro Nr. 4103/0200, projektinis Nr. 2 ir kadastro Nr. 4103/0200, proj. Nr. 3), esančių Gilužių kaime, Avižienių seniūnijoje, Vilniaus rajone, kadastrinių matavimų bylas“. Ši administracinė procedūra atlikta prieštaraujant imperatyviai Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies nuostatai, kurioje yra įtvirtinta, jog administracinė procedūra nutraukiama, jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas. Ši nagrinėjama byla buvo pradėta 2020 m. gegužės 27 d., t. y. daug anksčiau nei NŽT atliko administracinę procedūrą - patikrino minėtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas bei surašė skundžiamus 2020 m. rugpjūčio 5 d. žemės sklypų kadastro duomenų bylos tikrinimo aktus Nr. KAM-37551-(10.9 E.) ir Nr. KAM-37555-(10.9 E.). Nacionalinei žemės tarnybai apie šį vykstantį teisminį procesą buvo žinoma nuo pat bylos pradžios, kadangi Nacionalinė žemės tarnyba yra šio teisminio proceso dalyvis, taigi, Nacionalinei žemės tarnybai apie ieškovų pateiktų 2020 m. rugpjūčio 5 d. prašymų suderinti minėtų žemės sklypų kadastro duomenų bylas jau buvo akivaizdžiai žinoma, kad pagal šiuos prašymus atliekami administracinės procedūros veiksmai bei priimami administraciniai sprendimai prieštarauja minėtai imperatyviai Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies įtvirtintai nuostatai. Aukščiau nurodytą klaidą Nacionalinė žemės tarnyba pripažino 2020 m. rugsėjo 28 d. rašte Nr. 48SD-12623-(14.48.136 E.)), kuriuo ieškovai buvo informuoti, kad Vilniaus rajono regiono apylinkės teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. e2-5877-892/2020, kur siekiama atidalinti žemės sklypus (kadastro Nr. 4103/0300, proj. Nr. 2 ir kadastro Nr. 4103/0300, proj. Nr. 3) nuo žemės sklypo (kadastro Nr. 4103/0300, proj. Nr. 1) pagal matininko D. K., veikiančio pagal individualios veiklos pažymą, 2015 m. birželio 15 d. parengtus žemės sklypų planus (kadastro Nr. 4103/0300, proj. Nr. 2 ir kadastro Nr. 4103/0300, proj. Nr. 3), todėl administracinė procedūra nutraukiama. Tokia situacija, kai NŽT atliekama administracinė procedūra yra nutraukiama sužinojus apie padarytą esminį imperatyvių teisės normų pažeidimą, tačiau Nacionalinei žemės tarnybai paliekant galioti šios procedūros metu priimtą vienas iš tarpinių minėtos administracinės procedūros sprendimų (ginčijamus 2020 m. rugpjūčio 5 d. žemės sklypų kadastro duomenų bylos tikrinimo aktus Nr. KAM-37551-(10.9 E.) ir Nr. KAM-37555- (10.9 E.)), yra negalima kaip prieštaraujanti pamatiniam teisinės valstybės principui. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovai nepateikė būtinų įrodymų, pertvarkomo Žemės sklypo naujai formuojamų žemės sklypų (projektiniai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3) planų, siekdami įrodyti, jog jų siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas, atidalinant jiems priklausančias Žemės sklypo dalis, atitinka teisės aktų nuostatas, yra priimtiniausias ir nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Atsakovas nurodė, kad žemės sklypo pertvarkymo pagrįstumui įvertinti būtina ne tik nustatyti, ar siūlomi sprendimai dėl žemės sklypo padalinimo atitinka imperatyvius teisės aktų reikalavimus, bet ir įvertinti ar dėl to nėra pažeidžiami kitų Žemės sklypo bendraturčių, o šiuo atveju ir naudotojų teisės ir teisėti interesai. Atsakovo teisių pažeidimas jau yra konstatuotas 2019 m. kovo 27 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-51-789/2019, kuriuo kaip neteisėti yra panaikinti žemės sklypų, tame tarpe ir atsakovo valdomos žemės sklypo (projektinis Nr. 1) planas. Ši faktinė aplinkybė įrodo ne tik žemės sklypo suformavimo neteisėtumą, bet ir akivaizdų šios dalies naudotojo bei bendraturčio, atsakovo A. K., teisės ir teisėtų interesų pažeidimą. Esant tokiai situacijai ir faktinėms sąlygoms, nėra galimas žemės sklypo pertvarkymas ieškiniu prašomu ieškovams priklausančių žemės sklypo dalių (projektiniai Nr. 2 ir Nr. 3) atidalinimo būdu, kuomet po atidalinimo likusi žemės sklypo dalis (projektinis Nr. 1) apskritai negali būti teisėtu būdu suformuota ir suderinta su NŽT. Tretysis asmuo J. K. savo atsiliepime į ieškinį yra nurodžiusi, kad ieškinio reikalavimą sudarantys Žemės sklypo pertvarkymo sprendiniai neatitinka nei imperatyvių teisės normų, nei jos teisių bei privačių asmenų interesų. Ji ir atsakovas, jos sutuoktinis A. K., yra buto Nr. 1, esančio pastate (registro Nr. 10/18090), kuris yra žemės sklype, bendraturčiai. Dėl šios aplinkybės atitinkama žemės sklypo dalis yra ir turi būti skirta tam butui eksploatuoti, ji yra neatsiejama nuo to buto, ja gali būti disponuojama tik kartu su butu ir įvertinus buto savininko interesus (Žemės įstatymo 30 straipsnis). Ši faktinė aplinkybė buvo žemės sklypo detaliojo planavimo metu, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Dėl to bet kokie žemės sklypo pertvarkymo darbai turi būti ir gali būti daromi tik esant visų minėto statinio bendraturčių, tame tarpe ir J. K., sutikimui. Ieškovai ieškinyje nieko nepasisako J. K. atžvilgiu, jie nėra gavę jos sutikimo pertvarkyti žemės sklypą, todėl dėl to atsakovo A. K. sutikimas ar nesutikimas neturi teisinės reikšmės, nes ne jis vienintelis buto savininkas ir sprendžia žemės sklypo padalinimo klausimus. J. K. niekada nebuvo informuota apie detalaus plano rengimą, neturėjo galimybės pasisakyti dėl detalaus plano sprendinių, kurie jos netenkina, nes nėra numatytas būdas, kokiu būdu, teisiniu pagrindu ir kokia žemės sklypo dalimi naudodamasi ji gali patekti iki jos žemės sklype esančio nekilnojamojo turto. Tokia situacija nepašalinus šių naudojimosi žemės sklypu trūkumų šalinimo, neatitinka teisės aktų reikalavimų ir žemės sklypų formavimo principų. Atsakovas prašė ištirti ir įvertinti rašytiniame įrodyme, 2014 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kitos paskirties - gyvenamosios teritorijos žemės sklypo (kadastro Nr.4103/0200:2026), esančio Vilniaus r. sav. Avižienių sen., Gilužių k., detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintame detaliajame plane nurodytas faktines aplinkybes su jas paneigiančiomis 2019 m. kovo 27 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime administracinėje byloje Nr. eI-51-789/2019 nustatytomis aplinkybėmis bei 2016­ m. rugsėjo 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos rašte Nr.1SS-2964-(9.5.) „Dėl pareiškimo ir skundo nagrinėjimo“ su priede 2016­ m. rugpjūčio 9 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte su priedais nustatyta faktine informacija ir nustačius prieštaravimus šiuo rašytiniu įrodymu nesivadovauti ir nesiremti juo priimant sprendimą šioje byloje kaip akivaizdžiai niekiniu, prieštaraujančiu prieštaraujančioms imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), dėl jame įtvirtintų objektyvios tikrovės neatitinkančių žemės sklypo kadastro duomenų, t. y. nesant jame aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

Teismas

 k o n s t a t u o j a:

        Ieškinys netenkintinas 

10. Remiantis VĮ „Registras centras“ išrašu nustatyta, kad šalys yra žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Ieškovams D. L. ir G. L. priklauso 182/3225 dalys, UAB „Vamzdynas“ priklauso 2015/3225 dalys, atsakovui A. K. priklauso 385/3225 dalys, atsakovui N. P. – 640/3225 dalys minėto žemės sklypo. Iš registro išrašo duomenų (išrašo 10.1 ir 10.2 punktai) matyti, kad Žemės sklypas suformuotas padalijimo būdu, įregistravimo pagrindas yra 2009 m. vasario 24 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3-2602-(41). Žemės sklypo ribos įregistruotos remiantis UAB “Geodeziniai tyrinėjimai“ sudaryta kadastro duomenų byla.

      Dėl prašymo nutraukti bylą

11. Atsakovas A. K. prašė CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu bylą nutraukti. Nurodė, kad ieškinio faktinis pagrindas tapatus iš esmės tų pačių ieškovų civilinėje byloje Nr. e2-344-892/2020 nurodytam pagrindui.

12. Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo byloje Nr. e2-344-892/2020 2020 m. liepos 23 d. nutartimi buvo priimtas ieškovų G. L., D. L., N. P., UAB „Vamzdynas“ atsisakymas nuo ieškinio atsakovui A. K. dėl žemės sklypo padalijimo ir byla nutraukta. Minėtoje byloje ieškovai buvo pateikę patikslintą ieškinį, tapatų šioje byloje pateiktam, kurį 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi buvo atsisakyti priimti konstatuojant, kad patikslintame ieškinyje ieškovai nurodė kitą faktinį ieškinio pagrindą bei pateikė kitą reikalavimą (CPK 141 straipsnis).

13. Taigi, šioje ir civilinėje byloje Nr. e2-344-892/2020 nagrinėtų ieškinių netapatumas yra konstatuotas įsiteisėjusia nutartimi. Vertinti priešingai abiejų bylų nagrinėjimo dalyką ir pagrindą nei tai buvo padaryta civilinėje byloje Nr. e2-344-892/2020 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi nėra teisinio pagrindo. Todėl netenkintinas prašymas dėl bylos nutraukimo.

     Dėl prašymo ex officio pripažinti administracinį aktą negaliojančiu

14. 2020 m. rugsėjo 4 d. skiriant bylą nagrinėti iš esmės buvo pasisakyta dėl atsakovo A. K. ir trečiojo asmens J. K. procesinio prašymo ex officio konstatuoti administracinio akto neteisėtumą. Išaiškinta, kad ginčai dėl administracinių aktų teisėtumo nagrinėjami administraciniame teisme (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei pasiūlyta A. K. ir trečiajam asmeniui J. K. teisę administraciniame teisme ginčyti 2014 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumą.

15. Iš Liteko duomenų matyti, kad atsakovas A. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl 2014 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, tačiau 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi pareiškimą buvo atsisakyta priimti praleidus terminą skundui paduoti. Minėtoje nutartyje taip pat pažymėta, kad pareiškėjai 2016 m. liepos 13 d. buvo pateikę teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 21 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai taip pat pateikė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą. Administracinėje byloje Nr. I-8311-142/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02869-2016-7) teismas 2016 m. liepos 20 d. nutartimi netenkino J. K. ir A. K. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyti priimti pareiškėjų skundą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi pareiškėjų atskirasis skundas dėl teismo 2016 m. liepos 20 d. nutarties atmestas.

16. Lietuvos Vyriausias administracinis teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartį nepakeistą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartyje, bei įvertinusi pareiškėjų atskirojo skundo pateiktus argumentus, nenustatė aplinkybių, kurios leistų teigti, jog pareiškėjui A. K., būnant planavimo organizatoriumi, ir jo sutuoktinei J. K., nebuvo žinoma apie paskelbtą viešai Įsakymą iki 2016 m. birželio 22 d. Teismas nurodė, kad šios aplinkybės nepaneigia ir pareiškėjų pateikta 2006 m. sausio 31 d. sudaryta vedybų (povedybinė) sutartis (įregistruota Vedybų sutarčių registre, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), kuria sutuoktiniams yra nustatytas atskiro turto režimas.

17. Civilinio proceso tvarka bendrosios kompetencijos teismams priskirtinos nagrinėti civilinės bylos (CPK 22 straipsnis). Reikalavimas pripažinti ex officio administracinį aktą negaliojančiu nėra civilinio teisino pobūdžio reikalavimas. Šioje byloje atsakovas A. K. ir J. K. nebuvo pareiškę jokių materialinių teisinių reikalavimų priešieškinio forma. Todėl nėra procesinio pagrindo spręsti prašymo dėl administracinio akto pripažinimo negaliojančiu remiantis CPK 36 straipsnio 2 dalimi. Be to, Liteko duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjusiomis administracinių teismų nutartimis buvo atsisakyta nagrinėti atsakovo A. K. reikalavimus panaikinti 2014 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad reikalavimui panaikinti (pakeisti) administracinius aktus turėtų būti taikomas ABTĮ 33 straipsnyje įtvirtintas vieno mėnesio procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2013 ir kt.). Spręsdamas dėl administracinio akto teisėtumo bendrosios instancijos teismas vadovaujasi tomis pačiomis teisės normomis ir praktika, kuriomis vadovavosi Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos Vyriausiasis teismas, spręsdamas dėl atsakovo prašymų panaikinti 2014 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) priimtinumo. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių tuo pačiu pagrindu. Reikalavimo dėl 2014 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) nuginčijimo procesinės prielaidos yra įvertintos įsiteisėjusiais teismų sprendimais tokį reikalavimą atsisakant priimti, todėl nėra procesinių prielaidų pradėti minėtą reikalavimą nagrinėti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kasacinio teismo bylos, kuriose priimtomis nutartimis remiasi atsakovas, nėra tapačios šiai bylai. Teismo posėdyje atsakovas A. K. pažymėjo, kad sprendžiant dėl administracinio akto teisėtumo, vadovaujamasi bendruoju principu ex injuria jus non oritur („iš neteisės teisė neatsiranda“). Tačiau nagrinėjamu atveju, būtent aplinkybė, kad teismų sprendimais konstatuota, jog reikalavimas dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti nagrinėjamas, šioje byloje reiškia, kad jis negali būti nagrinėjamas teisme, nes priešingu atveju būtų pažeistas bendrasis principas ex injuria jus non oritur („iš neteisės teisė neatsiranda“). Todėl atsakovo A. K. ir trečiojo asmens J. K. prašymai spręsti ex officio dėl administracinio akto pripažinimo negaliojančiais netenkintini.

       Dėl ieškinio reikalavimo turinio

18. Šioje byloje ieškovai patikslinę reikalavimą prašė žemės sklypą padalinti taip: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 3, 1195 kv. m. bendro ploto, nuosavybės teise priklausantį UAB „Vamzdynas“, pagal D. K. 2020 m. liepos 29 d. parengtą žemės sklypo planą m 1:500 ir žemės sklypą, esantį Pakalnės g. 16, Gilužių k., Avižienių sen., Vilniaus r., projektinis Nr. 2, 1000 kv. m. bendro ploto, nuosavybės teise priklausantį UAB „Vamzdynas“ - 817/1000 dalių, D. L. ir G. L. -183/1000 dalių, pagal D. K. 2020 m. liepos 29 d. parengtą žemės sklypo planą m1:500, atidalinti nuo žemės sklypo, esančio Pakalnės g. 18, Gilužių k., Avižienių sen., Vilniaus r., projektinis Nr. 1, 1025 kv. m., bendro ploto, nuosavybės teise priklausančio A. K. - 385/1025 dalių, ir N. P. - 640/1025 dalių, pagal D. K. 2015 m. birželio 15 d. parengtą žemės sklypo planą m 1:500.

19. Atsakovas A. K. nurodė, kad nėra aišku, kokį teisių gynimo būdą ieškovai yra pasirinkę, ar jie siekia padalinti žemės sklypą, ar jį atsidalinti. Teismo posėdyje ieškovų atstovas paaiškino, kad ieškovai kreipėsi į teismą realizuodami CK 4.80 straipsnyje numatytą teisę atidalinti jiems priklausančią žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės nuo atsakovui A. K. priklausančios žemės sklypo dalies.

20. Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalis numato, kad žemės sklypo atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Tuo tarpu 18 dalis numato, kad žemės sklypo padalijimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad esant bendraturčių daugetui galimas santykinis atsidalijimas, kai atsidalija vienas iš bendraturčių, o kitiems lieka bendroji dalinė nuosavybė. Vieno bendraturčio atidalijimas nereiškia kitų bendraturčių atsidalijimo teisės paneigimo, jie gali atsidalyti tarpusavyje vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019).

21. Ieškovai dublike nurodė, kad jie jiems priklausančius sklypus: projektinis Nr. 3 (nuosavybės teise priklauso UAB „Vamzdynas“) ir projektinis Nr. 2 (nuosavybės teise priklauso D. L. ir G. L.) pasidalina geruoju, o kilęs ginčas ir pareikštas ieškinys dėl minėtų žemės sklypų atidalijimo nuo žemės sklypo projektinis Nr.1, kuris bendrąja daline nuosavybe priklauso atsakovams A. K. ir N. P. (dubliko 7 punkto antra pastraipa). Pažymėtina, kad iki kol Žemės sklypas bus padalintas ar atidalintas, nėra teisinio pagrindo teigti, kad žemės sklypai, projektiniai Nr. 1,2 ar 3 priklauso kuriam nors iš bendraturčių asmeninės ar dalinės nuosavybės teise. Bylos duomenys patvirtina, kad šiuo metu Žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Žemės sklypas nėra atidalintas, bendraturčiams nuosavybės teise priklauso idealios žemės sklypo dalys, todėl reikalavimo formuluotė bei aiškinimas, kad pateiktu ieškiniu prašoma žemės sklypus projektinis Nr.3 ir Nr. 2 atidalinti nuo žemės sklypo Nr. 1, nėra teisiškai pagrįsta. Ieškovai pateiktu ieškiniu siekia įgyvendinti teisę į žemės sklypo pertvarkymą suformuojant tris žemės sklypus (projektiniai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3) tokį pertvarkymo būdą įvardindami kaip atidalijimą jiems atitenkančių žemės sklypų nuo atsakovams tenkančios dalies. Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovai prašo ne tik, kad jiems atitenkanti dalis būtų atidalinta (nes atidalinimo atveju atidalinama žemės sklypo dalis turėtų atitekti visa ieškovams), bet jiems atitenkanti  žemės sklypo dalis teismo sprendimu būtų padalinta į dvi. Todėl manytina, kad ieškovai savo teises gina mišriu būdu, prašydami tiek padalinti, tiek atidalinti žemės sklypą. Ieškovų reikalavimas bei procesinis siekis (CPK 5 straipsnis, CK 1.138 straipsnis, 4.80 straipsnis) yra aiškus, todėl spręstina dėl reikalavimo pagrįstumo.

       Dėl reikalavimo pagrįstumo

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Atsakovas savo atidalijimo projektą gali siūlyti ne tik reikšdamas priešieškinį, bet ir pasinaudodamas kita gynimosi nuo ieškinio priemone – teikdamas atsiliepimą į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009). Bylose dėl žemės sklypų pertvarkymo turi būti nustatyta, ar šis projektas, kuris faktiškai atsakovo atžvilgiu reiškia ginčo sprendimo būdą dėl ribos tarp atidalijamų bendrasavininkių žemės sklypų dalių nustatymą, nepažeidžia formuojamų sklypų taisyklių ir atsakovo teisių bei ar užtikrina šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, atsižvelgiant į ankstesnę žemės sklypo naudojimosi tvarką (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-484-160/2015).

23. Šioje byloje atsakovas A. K. neteikė reikalavimo dėl kito atidalijimo būdo. Bylos duomenys, o būtent įrodymai dėl atsakovo A. K. iniciatyvos rengiant detalųjį planą dėl žemės sklypo padalijimo į tris sklypus sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog žemės sklypo padalijimas į tris sklypus nurodytu būdu neprieštarauja atsakovo siekiams, nes pats atsakovas buvo detaliojo plano organizatoriumi. Šioje byloje atsakovas neįrodinėjo, kad jam tenkanti dalis pažeidžia proporcingumo principą, yra blogesnėje vietoje ar pan. Atsakovas A. K. procesiniuose dokumentuose dėstė argumentus dėl J. K. teisių pažeidimo ieškovų pasirinktu žemės sklypo pertvarkymo būdu, bet jie nėra teisiškai reikšmingi, nes atsakovas A. K. nėra trečiojo asmens J. K. atstovas. Atsakovas A. K. įrodinėjo, kad žemės sklypo padalijimo būdas prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Atsakovas A. K. nurodė, kad atliekant žemės sklypų pertvarkymą turėjo būti rengiamas pertvarkymo projektas. Taip pat ginčijo jam atitenkančio naujo žemės sklypo (projektinis Nr. 1) ribos formavimo teisėtumą.

24. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra žemėtvarkos dokumentų sistemos dalis (Žemės įstatymo 37 straipsnis) ir rengiami Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka, Teritorijų planavimo įstatyme, o kai dalijamas sklypas yra kaimų teritorijose ar kaimų ir miestų teritorijose esančiose mėgėjų sodų teritorijose – ir žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2006).

25. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 2.2 punkte numatyta, kad projektas rengiamas šiais atvejais, kai pagal detaliojo plano, kuriame numatomi tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principai, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos vadovaujantis detaliajame plane numatytais žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principais ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas (-ai); 9 punkte numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami tais atvejais, kai planuojama Projekto teritorija neįtraukta į rengiamus kitos rūšies žemės valdos projektus (planus), detaliuosius planus, vietovės lygmens bendruosius planus (M 1: 2000) ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, kuriais nustatomos ar keičiamos esamos žemės sklypų ribos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorės įsakymu buvo patvirtintas planavimo organizatorių I. P., D. L., G. L., A. K., UAB „Vamzdynas“ 0,3225 ha ploto kitos paskirties žemės – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas. Minėtas planas nėra nuginčytas. R. T. planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi, jis galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo A. K. argumentas, kad žemės sklypo pertvarkymui padalijimo būdu turėjo būti rengiamas žemės sklypo pertvarkymo projektas.

26. Vertinant argumentus dėl šiaurinės žemės sklypo, projektinis Nr. 1, ribos teisėtumo, pažymėtina, kad CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jam priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Sprendžiant dėl daikto atidalijimo natūra, turi būti užtikrintas konkretaus daikto naudojimo racionalumas, be to, atsižvelgiama į konkretaus atidalijamo daikto prigimtį. Teisę atsidalyti bendrąja nuosavybe esančią žemės sklypo dalį bendraturtis gali įgyvendinti tik laikydamasis ginčo atsiradimo metu ir jo sprendimo priėmimo metu galiojančių teisės reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2006). Tais atvejais, kai bendraturtis siekia atidalyti savo dalį iš bendro žemės sklypo ar padalyti žemės sklypą į kelis, jis privalo laikytis Žemės įstatyme nustatytos tvarkos. Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 ir 19 dalyse nurodyta, kad žemės sklypo atidalijimas  ar padalijimas yra  žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdai, kurių pasėkoje suformuojami atskiri žemės sklypai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasikeičia bendro daikto teisinis statusas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2006 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės sąlygiškumas (atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos) pirmiausia išplaukia iš CK 1.137 straipsnio, apibrėžiančio visų civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo pamatines sąlygas, nuostatų. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, kita vertus, pagal to paties straipsnio antrąją dalį asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Atidalijimo teisės, kaip nuosavybės teisės sudėtinės dalies, sąlygiškumas išplaukia ir iš pačios nuosavybės teisės turinio, apibrėžto CK 4.37 straipsnio 1 dalyje, kurioje bendriausia prasme nurodyta, jog nuosavybės teisė įgyvendinama savininko nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Bendraturčio teisė atidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės nėra absoliuti – šios teisės įgyvendinimas galimas tiek, kiek nėra pažeidžiami įstatymai, kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai, tačiau ši teisė bet kuriuo atveju, be paties bendraturčio valios, gali būti apribota tik įstatymu arba teismo sprendimu pagal įstatymą (CK 4.39 straipsnio 1 dalis).

27. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atidalijimas lemia ir paties daikto, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto, teisinio režimo pasikeitimus – po atidalijimo suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, jie atitenka atitinkamo bendraturčio nuosavybėn. Taip asmuo, buvęs bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių subjektas, įgyja galimybę vienvaldiškai įgyvendinti savo nuosavybės teisę į daiktą, kaip atskirą turtinį vienetą (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo konstatuota, kad atidalijimą iš bendrosios nuosavybės reglamentuoja civilinės teisės normos (CK 4.80 straipsnis), o viešosios teisės normos taikytinos tiek, kiek jose nustatytos taisyklės, reikšmingos atidalijimui. Atidalijimo teisės įgyvendinimas sietinas su labai svarbia sąlyga: atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas. Šiuo (atitikties įstatymų reikalavimams) aspektu turimi omenyje ne tik tie daiktai, kurie po atidalijimo tampa asmeninės nuosavybės objektais, bet ir tie daiktai, kurie po dalinio atidalijimo lieka bendrosios dalinės nuosavybės objektai (t. y. tokiais (dalinio atidalijimo) atvejais ne tik tas daiktas, kuris turi atitekti vieno bendraturčio nuosavybėn, bet ir tas daiktas, kuris lieka kitų (likusių) bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės objektas, turi atitikti tokiems daiktams suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019, 21 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžiant dėl nekilnojamo daikto dalies atidalijimo, atsidalijimo prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardinti, kokį atskirą nekilnojamą daiktą prašo suformuoti. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kadastro objektais laikomi žemės sklypas, statinys bei patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Nurodyto įstatymo 7 straipsnyje nustatyti nekilnojamųjų daiktų formavimo būdai, tarp kurių yra ir tokie: padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 2 punktas), atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 3 punktas) ir kt. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, minėta, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).

28. Taigi, pagal kasacinio teismo praktiką, bendraturčio CK 4.80 straipsnyje numatyta teisė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės turi būti įgyvendinama teisės aktų nustatyta tvarka. Teisės pertvarkyti žemės sklypą įgyvendinimo metu yra suformuojami nauji, atskiri žemės sklypai. Jų, tai yra tiek naujai suformuotų žemės sklypų, atitenkančių atsidalijimą iniciavusiems bendraturčiams, tiek likusiems bendraturčiams atitenkančių žemės sklypų, suformavimas turi atitikti teisės aktų reikalavimus. Vadinasi, šios bylos nagrinėjimo dalykas yra naujų žemės sklypų suformavimas. Todėl teisiškai nepagrįsti ieškovų atstovo argumentai, kad atidalijus žemės sklypą jo šiaurinė riba nekinta. Atidalijus žemės sklypą neliktų žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei jo šiaurinės ribos, o būtų suformuoti nauji žemės sklypai, ieškovo pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir jų prieduose įvardinti Nr. 1, 2, 3. Ieškovai dublike nurodė, kad matininkas D. K. atlikdamas žemės sklypų (projektiniai Nr. 1, 2, 3) kadastrinius matavimus, šiaurinės žemės sklypų ribos naujai neformavo, tik pažymėjo šiaurinę žemės sklypų ribą, kuri sutampa su anksčiau suformuota žemės sklypo riba. Taigi, naujai formuotino žemės sklypo Nr. 1 šiaurinė kraštinė, kaip teigia ieškovai, pagal jų reikalavimą, kuris grindžiamas galiojančiu detaliuoju planu bei D. K. 2015 metų kadastriniais matavimais, būtų toje pačioje vietoje, kaip ir šiuo metu šalims nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) šiaurinė kraštinė. 

29. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto kadastro nuostatų patvirtinimo 20 punkte numatyta, kad
Žemės sklypas, kuriame yra statinių, gali būti padalytas ar atidalytas, jeigu to nedraudžia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas ar kiti teisės aktai, ir tik taip, kad po padalijimo ar atidalijimo statiniui eksploatuoti reikalingas žemės plotas būtų suformuotas kaip vienas žemės sklypas. Žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai), taip pat tuos atvejus, kai žemės sklypas formuojamas statinio, suformuoto kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, daliai eksploatuoti, jeigu kitai šio statinio daliai eksploatuoti reikalingas žemės sklypas suformuotas iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 28-868) įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.).

30. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai prašo atidalyti žemės sklypą tokiu būdu, kad būtų suformuoti nauji žemės sklypai pagal D. K. 2020 m. liepos 29 d. parengtus žemės sklypų, projektiniai Nr. 3 ir Nr. 2 planus bei pagal D. K. 2015 m. birželio 15 d. parengtą žemės sklypo, projektinis Nr. 1 planą. Ieškovai 2020 m. birželio 12 d. atskirame skunde nurodė, kad pagal detalų planą suprojektuotų žemės sklypų kadastriniai matavimai buvo atlikti 2014 – 2015 metais ir parengtos kadastro duomenų bylos, kurios 2016 metais patikrintos su suderintos su Nacionaline žemės tarnyba. Iš bylos duomenų matyti, kad 2020 m. liepos 29 d. D. K. parengtos žemės sklypų, projektiniai Nr. 2 ir Nr. 3, kadastrinių matavimų bylos buvo pateiktos tikrinimui Nacionalinei žemės tarnybai. 2020 m. rugpjūčio 5 d. patikrinimo aktais konstatuota jų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams. Kartu su minėtomis bylomis pagal ieškinio reikalavimą atsakovui atitenkančio žemės sklypo, projektinis Nr. 1, nauji kadastriniai matavimai nebuvo atlikti, nes, pasak ieškovų, atlikti tokius matavimus ieškovai neturi teisės. Todėl reiškiamas reikalavimas dėl atidalijimo pagal 2015 m. birželio 15 d. parengtą žemės sklypo, projektinis Nr. 1, planą.

31. Bylos duomenys patvirtina, kad 2015 m. birželio 15 d. D. K. atlikti kadastriniai matavimai buvo teikti Nacionalinei žemės tarnybai derinti. Nacionalinė žemės tarnyba 2016 m. kovo 9 d. sprendimu dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo: 1) pertvarkė žemės sklypą į tris sklypus; 2) patvirtino žemės sklypų nustatytus duomenis pagal D. K. individualios veiklos matininko D. K. 2015 m. birželio 15 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, kurios yra neatskiriamos sprendimo dalys. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 27 d. sprendimu panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 48SK-668-(14.48.111.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 4103/0200:2026), esančio Vilniaus rajone, Avižienių seniūnijoje, Gilužių kaime, pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (Vilniaus apygardos teismo administracinė byla Nr.eI-51-789/2019).

32. Atsakovas teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino 2015 m. birželio 15 d. D. K. sudarytas kadastrinių matavimų bylos. Tokia pozicija teisiškai nepagrįsta. Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. kovo 9 d. sprendimu buvo nuspręsta pertvarkyti žemės sklypą bei patvirtinti naujų žemės sklypų kadastro duomenis pagal matininko D. K. 2015 m. birželio 15 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas. Taigi, teismo sprendimu buvo panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas pertvarkyti žemės sklypus ir patvirtinti naujų žemės sklypų kadastro duomenis, tai yra panaikintas administracinis aktas dėl žemės sklypo performavimo padalijimo būdu, naujų sklypų suformavimo teisinis pagrindas. Tačiau, sutiktina su ieškovais, kadastrinių matavimų bylos nebuvo panaikintos. Šiame kontekste pažymėtina, kad aktualioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog žemės sklypo kadastriniai matavimai, viena vertus, yra susiję su administracinio pobūdžio procedūrų atlikimu, antra vertus, tai yra faktinio pobūdžio veiksmai, todėl nėra teisinio pagrindo kadastrinius matavimus atlikusiems asmenims reikšti reikalavimus dėl jų kadastrinių matavimų metu sudarytų planų ar aktų panaikinimo. Šių asmenų sudaryti dokumentai teisių ir pareigų asmeniui nenustato, civilinėse bylose dėl administracinių aktų, priimtų panaudojant kadastrinių matavimų metu sudarytus dokumentus, panaikinimo nėra pagrindo reikšti ir nagrinėti reikalavimų dėl kadastrinių matavimų metu sudarytų faktinio pobūdžio dokumentų (aktų, planų, schemų, abrisų ir kitokių) panaikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019 78, 80 punktai, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1531-803/2019). Taigi, kadastriniai matavimai yra faktinio pobūdžio veiksmai, todėl teismo sprendimu nėra naikinamos kadastrinių matavimų bylos. Tačiau teisinę reikšmę jie gali įgyti, kai teisės aktų nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl jų derinimo, tvirtinimo ar pan., todėl teisinę reikšmę turi teismo sprendimas dėl Nacionalinės žemės tarnybos priimto sprendimo suderinti bylas ar pan.  

33. Šioje situacijoje teisinę reikšmę turi tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 27 d. sprendime konstatavo, jog atliktas faktinių aplinkybių ir ginčo situacijos teisinis reglamentavimas patvirtina išvadą, kad sprendimas buvo priimtas nesivadovaujant Nuostatų 20 punktu, kuriame imperatyviai numatyta, kad žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai), t. y. Žemės sklypo planas negalėjo būti suderintas, kadangi Žemės sklypo šiaurinė riba kerta pastatą – dvibutį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – ir atitinkamai negalėjo būti priimtas sprendimas. Todėl darė išvadą, kad administracinis aktas, kuriame nuspręsta pertvarkyti žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) padalijimo būdu į tris žemės sklypus ir patvirtinti šių žemės sklypų nustatytus kadastro duomenis pagal 2015 m. birželio 12 d. matininko D. K. parengtas kadastro duomenų bylas, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

34. Šioje byloje ieškovai faktiniu reikalavimo pagrindu bei ieškinio dalyku nurodo 2014 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl detaliojo plano patvirtinimo bei 2015 m. birželio 15 d. D. K. atliktus kadastrinius matavimus (dalyje dėl žemės sklypo projektinis Nr. 1), kuriuos atlikus sudarytas žemės sklypo projektinis Nr. 1, planas.

35. Pažymėtina, kad 2014 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl detaliojo plano patvirtinimo yra galiojantis. Tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiu sprendimu pasisakyta dėl naujų žemės sklypų (taigi, dėl žemės sklypo Nr. 3 suformavimo) pagal 2015 m. birželio 15 d. D. K. atliktus kadastrinius matavimus. Administracinio teismo išvada, kad žemės sklypo planas negalėjo būti suderintas, kadangi Žemės sklypo šiaurinė riba kerta pastatą – dvibutį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), toks sprendimas neatitinka teisės aktų reikalavimų (Nekilnojamo turto kadastro nuostatų 20 punkto) šioje byloje turi prejudicinę reikšmę (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Jos nepaneigia matininko D. K. 2019 m. lapkričio 25 d. aiškinamajame rašte išdėstyti argumentai (CPK 185 straipsnis).  Ieškovai teigė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas suklaidintas Nacionalinės žemės tarnybos netinkamai ištyrė faktines aplinkybes ir neteisingai įvertino ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad Vilniaus apygardos teismas padarė neteisingą išvadą, neteisingai nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas priimtas nesivadovaujant Kadastro nuostatų 20 punktui. Tačiau teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl ieškovų argumentai dėl jo neteisėtumo nepagrįsti (CPK 18 straipsnis).

36. Ieškovai nurodė, kad jie siekia atidalinti jiems nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį pagal nustatytą naudojimosi tvarką ir žemės sklypo (projektinis Nr. 1) vakarinę ribą, D. K. parengtame žemės sklypo plane pažymėtą taškais 3,4,5. Minėta, kad pagal kasacinio teismo praktiką, atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, šiuo (atitikties įstatymų reikalavimams) aspektu turimi omenyje ne tik tie daiktai, kurie po atidalijimo tampa asmeninės nuosavybės objektais, bet ir tie daiktai, kurie po dalinio atidalijimo lieka bendrosios dalinės nuosavybės objektai (t. y. tokiais (dalinio atidalijimo) atvejais ne tik tas daiktas, kuris turi atitekti vieno bendraturčio nuosavybėn, bet ir tas daiktas, kuris lieka kitų (likusių) bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės objektas, turi atitikti tokiems daiktams suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019, 21 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020). Todėl vien aplinkybė, kad pastabų dėl ieškovams atiteksiančių žemės sklypų ribų (vakarinė riba, D. K. parengtame žemės sklypo plane pažymėtą taškais 3,4,5) atitikties teisės aktų reikalavimams Nacionalinė žemės tarnyba pastabų nepareiškė, nesąlygoja išvados dėl Žemės sklypo atidalijimo ieškovų ieškiniu prašomu būdu atitikties teisės aktų reikalavimams. Taip pat pažymėtina, kad, priešingai nei mano ieškovai, nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką, atitinkamos žemės sklypo dalys buvo priskirtos bendraturčiams naudojimuisi, tačiau netapo jų nuosavybe. Todėl teisiškai nepagrįstas ieškovų teiginys, kad jie nori atsidalinti jiems pagal naudojimosi tvarką priklausančią žemės sklypo dalį, todėl nėra saistomi pareigos dėl likusios dalies žemės sklypo formavimo pagal teisės aktų reikalavimus, nes toks reikalavimas yra susijęs tik atsakovo A. K. teisėmis ir pareigomis.   

37. Ieškovai ieškinyje nurodo, kad gyvenamojo namo šiaurinė dalis (butas Nr. 1) nuosavybės teise priklauso A. K. ir J. K., žemės dalis, pagal naudojimosi tvarką, priklauso A. K., gretimas (besiribojantis) žemės sklypas nuosavybės teise priklauso A. K., todėl susiklosčiusi situacija, kad gyvenamasis namas pastatytas vėliau nei suformuota bendraturčiams nuosavybės teise priklausančio namo šiaurinė riba, ir kad gyvenamojo namo dalies kerta žemės sklypo (projektinis Nr. 1) šiaurinę ribą, D. K. parengtame plane pažymėtą taškais 1,5,6 ieškovų teisių nepažeidžia ir yra tik atsakovo A. K. reikalas. Vertinant minėtą argumentą pakartotinai pažymėtina, kad nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką atitinkamos žemės sklypo dalys netapo bendraturčio asmenine nuosavybe, nes nustačius naudojimosi tvarką bendroji dalinė nuosavybė nepasibaigė, šalys realių žemės sklypo dalių neįgijo. Todėl nepagrįstas teiginys, kad žemės sklypo dalis, kuriame yra atsakovui priklausantis gyvenamasis namas, nuosavybės teise priklauso A. K., todėl minėtos žemės sklypo dalies šiaurinė riba yra susijusi tik su atsakovo A. K. teisėmis ir pareigomis. Aplinkybė, kad šalia Žemės sklypo esantis žemės sklypas (jų bendra riba ieškovų įvardijama kaip šiaurinė Žemės sklypo riba) nuosavybės teise priklauso atsakovui A. K., šioje byloje neturi teisinės reikšmės. Aplinkybė, kad ieškovai nori pertvarkyti žemės sklypą tokiu būdu, kad jiems atitektų žemės sklypo dalys, kurių atitiktis teisės aktams konstatuota, nepanaikina ieškovų teisės įrodyti reikalavimo teisinį pagrįstumą pagal galiojančius teisės aktus ir teismų praktiką, tai yra, kad visų trijų naujų žemės sklypų suformavimas atitiks teisės aktų reikalavimus (CKP 178 straipsnis). Teisiškai nereikšmingi ieškovų argumentai, kad sklypo Nr. 1 šiaurinė riba jų teisių nepažeidžia (dėl ko jos formavimas yra tik atsakovo A. K. reikalas), nes ieškovai neturi pareigos įrodyti, kad teikiamas reikalavimas jų teisių nepažeidžia.

38. Ieškovai dublike nurodo, kad nuo 2004 m. spalio 5 d. šiaurinė žemės sklypo riba pamatuota atliekant kadastrinius matavimus (korporacija „M.“), o nuo 2008 m. rugpjūčio 8 d. pamatuota LKS-94 sistemoje UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ atliekant kadastrinius matavimus. Iš Nekilnojamo turto registro išrašo matyti, kad Žemės sklypo ribos nuo 2009 m. vasario 27 d. įregistruotos remiantis UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ sudaryta kadastro duomenų byla. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad Žemės sklypo ribos suformuotos iki dvibučio namo statybos. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad namo statytojai buvo žemės sklypo bendraturčiai, todėl jie yra saistomi statybas reglamentuojančių teisės aktuose numatytų teisių ir pareigų nepaisant to, kad šiuo metu remiantis Nekilnojamo turto registro įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi yra registruotos nuosavybės teisės į atskirus butus. Vadinasi, ieškovų argumentai, kad gyvenamasis namas pastatytas vėliau nei suformuota bendraturčiams nuosavybės teise priklausančio namo šiaurinė riba, todėl ne šiaurinė riba kerta pastatą, o pastatas pastatytas taip, kad kerta dar iki gyvenamojo namo statybos pradžios suformuotą ir nustatytą kadastriniais matavimais šiaurinę ribą, kuri yra įregistruota ir nepasikeitusi, šioje byloje neturi teisinės reikšmės. Nes šioje byloje vertinama, ar naujai formuojamų žemės sklypų ribos nekerta pastato, kurio statybos teisėtumas nėra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka. Teismo sprendimu konstatuota, kad pagal 2015 m. birželio 15 d. D. K. atliktus kadastrinius matavimus žemės sklypo planas negalėjo būti suderintas, kadangi Žemės sklypo šiaurinė riba kerta pastatą – dvibutį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. 4400-1627-6852), toks sprendimas neatitinka teisės aktų reikalavimų (Nekilnojamo turto kadastro nuostatų 20 punkto) – (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

39. Teismo posėdyje ieškovų atstovas paaiškino, kad jie neturi teisės inicijuoti proceso dėl žemės pastato griovimo, nes butas Nr. 1 bei žemės sklypo dalis, kuriame yra butas ir šiaurinė riba, pagal naudojimosi tvarką priklauso atsakovui, kuris turi teisę, nuosavybės teise turėdamas žemės sklypą, išspręsti susidariusią situaciją, ieškovai negali įtakoti proceso, susijusio su namo statyba bei šiaurės ribos keitimu. Vertinant minėtus argumentus pažymėtina, kad šios bylos dalyku nėra reikalavimas dėl neteisėtos statybos padarinių, todėl nėra teisinio pagrindo šioje byloje pasisakyti dėl ieškovų teisės reikšti reikalavimą dėl namo griovimo. Tačiau, kaip jau buvo minėta, teisiškai nepagrįsti argumentai, jog žemės sklypo dalis, kurioje yra šiaurinė riba, priklauso nuosavybės teise tik atsakovui A. K., nes minėta dalis yra tik priskirta naudotis atsakovui. Žemės sklypas priklauso visiems bendraturčiams. Jį padalinant į tris sklypus, ieškovams realizuojant teisę atsidalinti jiems priklausančią dalį nuo atsakovams priklausančios žemės sklypo dalies, bendra dalinė nuosavybė tarp ieškovų ir atsakovų transformuojasi į asmeninę arba dalinę (naujai suformuotame sklype), tačiau nauji nuosavybės objektai gali būti suformuoti tik laikantis teisės aktų reikalavimų. Tokiu atveju, kai atsakovui tenkantis žemės sklypas nėra suformuotas teisės aktų nustatyta tvarka, nuosavybės teisės į jį atsakovui negalės atsirasti. Todėl ieškovų pozicija, kad leidus ieškovams suformuoti jiems po atidalijimo atiteksiančius sklypus (Nr. 2, Nr. 3), atsakovas galės išspręsti susidariusią situaciją, teisiškai nepagrįsta, nes atsakovui po atidalijimo neįgijus nuosavybės teisių į žemės sklypą (kurio projektinis Nr. 1 bei kuris pagal teisės aktų reikalavimus negali būti suformuotas kaip atskiras nekilnojamas daiktas), jis savo teisių negalės realizuoti.

40. Dvibučio namo kadastro duomenys nustatyti 2009 m. balandžio 14 d. Žemės sklypo kadastro duomenys nustatyti 2008 m. rugpjūčio 8 d. Registrų centro išraše yra pastaba, kad žemės sklypo ribos kerta statinį (11 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 28 d. sprendime (administracinė byla Nr. A-469-800-07 Administracinė jurisprudencija. 2007, 13) išaiškino, kad teisės aktai nesuteikia nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui teisės vertinti Kadastro įstatymo 12 straipsnyje nurodytų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisinių pagrindų (valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimų; teismo sprendimų, nutarčių ir t.t.) teisėtumo. Žemės sklypo formavimo teisėtumas turi būti tikrinamas šiuos klausimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir tam įgaliotų institucijų. Vertinimas, ar žemės sklypas suformuotas pažeidžiant įstatymo reikalavimus, neįeina į kadastro tvarkytojo kompetenciją. Taigi, vien aplinkybė dėl šiuo metu žemės sklypo registro duomenyse įregistruotos pastabos nesudaro pagrindo konstatuoti, kad sprendžiant dėl žemės sklypo padalijimo/atidalijimo ir naujų žemės sklypų suformavimo gali būti neatsižvelgta į Nuostatų 20 punktą, kuriame, kaip nurodė Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 27 d. sprendime, vertindamas žemės sklypo pertvarkymą analogišku kaip šioje byloje prašomu būdu,  imperatyviai numatyta, kad žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas.

41. Nustačius, kad žemės sklypo atidalijimas ieškovų prašomu būdu prieštarautų žemės sklypų, kaip turtinių vienetų suformavimą reglamentuojantiems teisės aktams, ieškinys netenkintinas (CK 4.80 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

      Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

43. Atsakovas A. K. pateikė įrodymus dėl faktiškai patirtų 3 400 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato V. N. teisinę pagalbą (2021 m. vasario 15 d. pinigų priėmimo kvitas 1 800 Eur sumai; 2021 m. gegužės 18 d. pinigų priėmimo kvitas 1 600 Eur sumai). Prie prašymo pridėtoje ataskaitoje apie suteiktas teisines paslaugas nurodyta nurodytas šioje byloje atliktų teisinių paslaugų pobūdis, trukmė bei įkainiai. Teisines paslaugas nurodytos paslaugos sudaro: 2020 m. birželio 26 d. prašymo dėl termino atsiliepimams į ieškinį pateikti pratęsimo parengimas – 50 Eur; susipažinimas su ieškiniu ir priedais – 350 Eur; atsiliepimo į ieškinį parengimas – 1 600 Eur; prašymo dėl termino triplikui pateikti pratęsimo parengimas – 50 Eur; tripliko parengimas – 1 300Eur; pareiškimo dėl nuomonės dėl posėdžio formos pateikimo parengimas – 50 Eur.

44. Atsižvelgiant į bylos esmę, jos sudėtingumą ir apimtį, į atliktus atsakovo atstovo atliktus procesinius veiksmus ir jų kiekį, į aplinkybę, kad minėta teisinės pagalbos išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių už tokias teisines paslaugas, įvertinus tai, kad ataskaitoje už teisines paslaugas išsamiai nurodytas teisinių paslaugų susidarymo pobūdis, darbo laikas, teismas konstatuoja, kad mažinti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo. Aplinkybė, kad atsakovas faktą, jog yra atstovaujamas profesionalaus atstovo atskleidė tik prieš bylos nagrinėjimą iš esmės, nesudaro pagrindo atmesti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes nėra paneigtas nei sąskaitose – faktūrose nurodytas teisinių paslaugų suteikimo nei pinigų priėmimo kvitais patvirtintas pinigų sumokėjimo faktas. Teismui netenkinus ieškinio, solidariai iš ieškovų atsakovo A. K. naudai priteistina 3 600 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

45. Tretysis asmuo J. K. į bylą pateikė prašymą dėl 847 Eur faktiškai patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą priteisimo (AB SEB banko 2021 m. gegužės 19 d. mokėjimo nurodymas 847 Eur sumai). Prie prašymo pridėta trečiojo asmens J. K. atstovo advokato R. Č. išrašyta PVM sąskaita – faktūra 847 Eur sumai, kurioje detalizuota, kad teisines paslaugas sudarė susipažinimas su ieškiniu ir 2020 m. liepos 9 d. atsiliepimo į ieškinį parengimas (10 val.). Ieškinį atmestus, solidariai iš ieškovų trečiojo asmens J. K. naudai priteistina 847 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

46. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, iš ieškovų valstybei nepriteistinos, nes į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma.

Teismas, vadovaudamasis paminėtu

n u s p r e n d ž i a :

            Ieškinį atmesti.

            Priteisti solidariai iš ieškovų UAB „Vamzdynas“, į.k. 133699555, G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 3 600 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti solidariai iš ieškovų UAB „Vamzdynas“, į.k. 133699555, G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

               Teisėja          Ieva Pluirienė