Civilinė byla Nr. e3K-3-453-313/2018

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-15245-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija

3.4.2.2.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Swedbank“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Atenergo“, „BTA Insurance Company SE“ Lietuvos filialui dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. B., G. B., uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui fizinio asmens bankroto procese ir civilinės atsakomybės bankroto administratoriui taikymo.

2.       Ieškovė prašė solidariai priteisti iš atsakovų 9200 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi R. B. ir G. B. iškelta bankroto byla, bankrutuojančių asmenų administratore paskirta atsakovė UAB „Atenergo“.

4.       Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartimi kreditorė bendrovė „Danske Bank“ įtraukta į bankrutuojančių asmenų kreditorių sąrašą. Bendrovė „Danske Bank“ 2015 m. gruodžio 9 d. Verslo dalies perleidimo sutartimi perleido nuo 2016 m. birželio 4 d. ieškovei visas kreditoriaus teises ir pareigas, kylančias iš skolininkų ir bendrovės „Danske Bank“ sudarytų kredito sutarčių. Pažymėta, kad dar 2015 m. balandžio 20 d. bendrovė „Danske Bank“ informavo bankroto administratorę apie tai, kad R. B. suteikto kredito grąžinimas apdraustas UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir, draudikei išmokėjus visą draudimo išmoką (67 903,04 Eur), jai bus perleista reikalavimo teisė į šias lėšas.

5.       Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartimi patvirtintas mokumo atkūrimo planas, kuriame nustatyta, kad pirmosiose varžytynėse bankrutuojantiems asmenims priklausantis turtas (butas) parduodamas už kainą, nustatytą nepriklausomo vertintojo; nepardavus turto pirmosiose varžytynėse, antrosiose varžytynėse turtas parduodamas 20 proc. sumažinta kaina; nepardavus turto antrosiose varžytynėse, šaukiamas kreditorių susirinkimas dėl šio turto kainos nustatymo.

6.       2016 m. gegužės 16 d. – 2016 m. birželio 15 d. administratorė paskelbė buto pirmąsias varžytynes, nustatė pradinę pardavimo kainą – 46 000 Eur. 2016 m. birželio 15 d. pirmosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nė vienas pirkėjas. Bankroto administratorė kreipėsi į UAB „Būsto paskolų draudimas“ su siūlymu perimti neparduotą turtą už 46 000 Eur. 2016 m. liepos 8 d. UAB „Būsto paskolų draudimas“ pranešė bankroto administratorei, kad sutinka perimti neparduotą turtą už pradinę 46 000 Eur sumą, todėl prašė administratorę sušaukti kreditorių susirinkimą.

7.       2016 m. rugpjūčio 11 d. administratorė pranešė, kad butas 2016 m. rugpjūčio 8 d. parduotas skolininkų pasiūlytam pirkėjui už 36 800 Eur. Tokia informacija apie bankui įkeisto turto pardavimą skolininkų pasiūlytam pirkėjui už 36 800 Eur buvo labai netikėta, nes kreditoriams nepranešta apie sprendimą be varžytynių parduoti turtą skolininkų pasiūlytam pirkėjui už mažesnę, nei nurodyta vertinime, kainą, nesuteikta galimybė kreditoriams perimti turtą, nesušauktas kreditorių susirinkimas šiam klausimui spręsti.

8.       Ieškovė mano, kad administratorė pažeidė bankrutuojančio asmens turto pardavimo procesą, nesilaikė administratorių veiklos principų. Turėdama realią galimybę perleisti turtą už 46 000 Eur, administratorė bankui įkeistą turtą pardavė už mažesnę sumą, todėl, tenkinus mažesnę banko kreditoriaus reikalavimo dalį, nei buvo galima, ieškovė dėl neteisėtų administratorės veiksmų patyrė 9200 Eur žalos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

9.       Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 3085,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės „AAS BTA Baltic Insurance Company SE“ filialui Lietuvoje naudai.

10.       Teismas nustatė, kad pirminė bankrutuojančių asmenų kreditorė bendrovė „Danske Bank“ įtraukta į kreditorių sąrašą, tačiau 2015 m. gruodžio 9 d. sutartimi nuo 2016 m. birželio 4 d. perleido ieškovei visas kreditoriaus teises ir pareigas, kylančias iš skolininkų ir bendrovės „Danske Bank“ sudarytų kredito sutarčių; 2015 m. liepos 24 d. kreditorių susirinkimo 8 darbotvarkės klausimu patvirtinta šių asmenų nekilnojamojo turto pardavimo tvarka; nutarimas yra galiojantis ir teisėtas; Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 17 d. nutartimi patvirtino mokumo atkūrimo planą; 2015 m. gegužės 6 d. tretieji asmenys R. ir G. B. pateikė prašymą skubiau parduoti jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą; pirmosios turto pardavimo varžytynės, vykusios 2016 m. gegužės 16 d. – 2016 m. birželio 15 d., paskelbtos neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nė vienas pirkėjas. Iš šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad turtas buvo pasiūlytas perimti kreditoriams, tačiau niekas šia teise nepasinaudojo. 2016 m. rugpjūčio 25 d. tretieji asmenys pateikė bankroto administratorei prašymą dėl nekilnojamojo turto pardavimo jų pasiūlytam pirkėjui; 2016 m. rugpjūčio 8 d. turtas parduotas bankrutuojančių asmenų surastam pirkėjui už 36 800 Eur; 2016 m. rugpjūčio 11 d. bankroto administratorė informavo ieškovę apie turto pardavimą; 2016 m. rugpjūčio 17 d. hipotekos kreditoriui pervesta atitinkama lėšų suma, gauta už parduotą turtą.

11.       Teismas pažymėjo, kad raštas, išsiųstas UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl galimybės perimti turtą kreditoriams, buvo informacinio pobūdžio, juolab kad ši bendrovė neįtraukta į kreditorių sąrašą, nėra pareiškusi reikalavimo bankroto procese.

12.       Teismas sprendė, kad per Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – FABĮ) nustatytą terminą negavus teisėtų bei tinkamai pareikštų kreditorių siūlymų dėl ginčo buto perėmimo, vėlesnis ginčo buto pardavimas vyko būtent pagal tokią tvarką, kurią ir patvirtino kreditorių susirinkimas ir teismas trečiųjų asmenų bankroto byloje, t. y. ginčo buto kaina prieš antrąsias varžytynes buvo sumažinta 20 procentų nuo 46 000 Eur pirmųjų varžytynių pradinės kainos.

13.       Neįvykus pirmosioms varžytynėms, bankrutuojančių asmenų pasiūlytas pirkėjas įsigijo butą už antrųjų varžytinių pradinę kainą, todėl antrosios varžytynės nebebuvo skelbiamos. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovei buvo padaryta žala, kad ji būtų kilusi dėl neteisėtų atsakovės veiksmų fizinių asmenų bankroto procese, be to, taip pat nenustatytas ir priežastinis ryšys.

14.       Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Swedbank“ apeliacinį skundą, 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.  

15.       Kolegija nurodė, kad bankrutuojančių asmenų turtas parduodamas FABĮ 27 straipsnyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju patvirtintame bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo plane buvo nustatyta, kad turtas parduodamas varžytynėse už kainą, nustatytą nepriklausomo vertintojo, jo nepardavus, antrosiose varžytynėse turtas parduodamas už 20 proc. mažesnę kainą. Tokiai turto pardavimo tvarkai pritarė ir kreditorių susirinkimas. Dėl to pirmosiose varžytynėse nepardavus buto ir hipotekos kreditoriui nepateikus per įstatyme nustatytą terminą siūlymo perimti turtą, antrosiose varžytynėse turtas turėjo būti parduodamas už 20 proc. mažesnę kainą. Tretieji asmenys R. B. ir G. B. pasinaudojo įstatyme jiems suteikta teise surasti turto pirkėją ir pasiūlė jį bankroto administratorei.

16.       Kolegija pažymėjo, kad FABĮ 27 straipsnio 4 dalyje nekonkretizuojama, ar bankrutuojantis asmuo gali siūlyti turto pirkėją iki pirmųjų ar ir iki antrųjų varžytynių, tačiau šioje normoje numatoma, kad turtas negali būti parduodamas už mažesnę, nei nustatyta varžytynėse, turto pardavimo kainą. Taigi, bankrutuojančių asmenų pasiūlytas pirkėjas pasiūlė butą pirkti už kreditorių susirinkime ir mokumo atkūrimo plane nurodytą antrųjų varžytynių kainą. Dėl to bankroto administratorės veiksmai negali būti pripažįstami neteisėtais.

17.       Kolegija nepripažino, kad tokie bankroto administratorės veiksmai galėjo suklaidinti įkaito turėtoją. FABĮ 27 straipsnio 3 dalyje nustatyta įkaito turėtojo teisė per 20 d. nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis dienos kreiptis į kreditorių susirinkimą perimti varžytynėse parduotą turtą. Šiuo atveju sutikimą perimti neparduotą varžytynėse turtą pareiškė UAB „Būsto paskolų draudimas“, hipotekos kreditorius nesikreipė dėl tokio turto perėmimo. UAB „Būsto paskolų draudimas“ nėra pareiškusi bankroto byloje savarankiško kreditoriaus reikalavimo, todėl kolegija pripažino, kad ji neturėjo teisės šio turto perimti. Bankroto administratorės išsiųstas šiam asmeniui informacinio pobūdžio raštas apie galimybę perimti po varžytynių neparduotą turtą nevertintinas kaip neteisėtas veiksmas. Kadangi šis asmuo nėra kreditorius byloje, taip pat nėra hipotekos kreditorius, tai neturėjo ir pagrindo tikėtis, jog jam bus parduotas šis turtas.

18.       Bankroto administratorių veiklą prižiūri Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad ši institucija būtų priėmusi kokį nors sprendimą dėl bankroto administratorės veiksmų, kurie būtų pažeidę etikos reikalavimus. Dėl to kolegija nekonstatavo, kad bankroto administratorė yra pažeidusi pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

19.       Kolegija padarė išvadą, kad bankroto administratorė, parduodama turtą, tinkamai vadovavosi FABĮ turto pardavimo tvarka, turtas buvo parduotas už kreditorių susirinkime nustatytą kainą, hipotekos kreditorius per įstatyme nustatytą terminą šio turto neperėmė, todėl byloje nėra nustatyta neteisėtų bankroto administratorės veiksmų. Atitinkamai nepreziumuotina administratorės kaltė. Nenustačius šių civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo taikyti bankroto administratorei civilinę atsakomybę.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 20 d. nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti arba perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.                      Teismai neteisingai interpretavo FABĮ 27 straipsnio 4 dalies normą. Šioje normoje nenustatyta galimybė siūlyti parduodamą turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui po neįvykusių pirmųjų varžytynių, t. y. skolininkas turi teisę siūlyti pirkėją tik iki pirmųjų varžytynių paskelbimo. Šios normos formuluotė „pirkėjas iki varžytynių paskelbimo dienos į depozitinę sąskaitą įmoka pinigų sumą, ne mažesnę už pradinę varžytynėse parduodamo turto kainą, varžytynės neskelbiamos“ būtent ir teikia pagrindą daryti išvadą, kad turtą siūlyti įsigyti galima tik iki pirmųjų varžytynių. Galutinis momentas, iki kada gali pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, yra varžytynių pradžia.

20.2.                      Teismai neteisingai aiškino FABĮ 27 straipsnio 4 dalyje nurodomą pradinę turto pardavimo kainą. Šioje normoje tiesiogiai nenurodoma, kas laikytina pradine pardavimo kaina, tačiau apie šią sąvoką galima spręsti sistemiškai aiškinant visas šio straipsnio dalis. FABĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pradinė turto pardavimo kaina nustatoma įvertinus rinkos kainą ir ją patvirtinus kreditorių susirinkimui. FABĮ 27 straipsnio 3 dalyje, reglamentuojančioje turto perdavimo įkaito turėtojui tvarką, sukonkretinama, kurioms varžytynėms neįvykus ir kurią kainą įkaito turėtojas turi sumokėti, kad galėtų perimti jam įkeistą ir varžytynėse neparduotą turtą. Kitaip tariant, įkaito turėtojas gali perimti turtą už pirmųjų varžytynių pradinę pardavimo kainą. Taigi ir skolininko pasiūlytas pirkėjas gali įsigyti turtą už pirmųjų varžytynių turto pardavimo kainą.

20.3.                      FABĮ yra specialusis įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) atžvilgiu, tačiau jame nėra išsamiai reglamentuojami fizinio asmens turto pardavimo aspektai, todėl tokiu atveju turi būti atsižvelgiama į CPK 704 straipsnio reglamentavimą. Šioje normoje išsamiai nurodyta, kada ir kokią sumą skolininko pasiūlytas pirkėjas turi sumokėti už skolininko parduodamą turtą. Įstatymų leidėjas aiškiai nurodo, kad pinigai į antstolio depozitinę sąskaitą turi būti sumokami iki varžytynių paskelbimo. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2008 pateiktu aiškinimu ir iš esmės skolininko nurodytam pirkėjui suteikė pirmenybės teisę pirkti turtą visose priverstinio turto pardavimo stadijose.

20.4.                      Apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino visų reikšmingų aplinkybių administratorės veiksmų teisėtumui pagal profesionalumo ir etikos reikalavimus įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės laikėsi nuostatos, kad pirmiausia turėjo būti kreipiamasi į administratorių veiklos priežiūros tarnybą dėl jo veiksmų įvertinimo. Tačiau Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių veiklos priežiūros taisyklėse neįtvirtinta išankstinės ginčo dėl žalos atlyginimo sprendimo tvarkos; be to, ši institucija netiria ir nenagrinėja bylų dėl administratoriaus padarytos žalos ir jos dydžio; iš esmės taisyklėse nustatyta kreditoriaus teisė kreiptis dėl administratoriaus veiklos patikrinimo. Taigi byloje liko neįvertinti bankroto administratorės veiksmai profesionalumo ir etikos aspektu.

21.       Trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prisidėjimu prie ieškovės kasacinio skundo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 20 d. nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti arba perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

22.       Atsiliepimais į kasacinį skundą atsakovės UAB „Atenergo“, „AAS BTA Baltic Insurance Company“, trečiasis asmuo R. B. prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimuose nurodomi šie argumentai:

22.1.                      FABĮ 27 straipsnio 4 dalyje nekonkretizuojama, kada fizinis asmuo gali surasti ir pasiūlyti turto pirkėją (iki pirmųjų ar iki antrųjų varžytynių), tačiau šiame straipsnyje nustatyta, kad turtas negali būti parduodamas už mažesnę nei pradinė turto pardavimo kainą. Šiuo atveju tretiesiems asmenims priklausantis butas buvo parduotas už antrosiose varžytynėse nustatytą turto pardavimo kainą. Tokiai kainai pritarta ir kreditorių susirinkime, patvirtinta teismo mokumo atkūrimo plane. Kreditorių susirinkime patvirtinta skolininko pardavimo tiek pirmosiose, tiek antrosiose varžytynėse kaina laikytina pradine, t. y. minimalia, kurią varžytynių dalyviai gali padidinti. Parduodant turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui už ne mažesnę nei pradinė varžytynėse numatoma kaina, iš esmės išvengiama turto pardavimo proceso, sumažinamos galimos vykdymo išlaidos, greičiau tenkinami kreditorių interesai. Toks turto pardavimo būdas atitinka tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2008 nurodoma „varžytynių pradžia“ iš esmės reiškia tą patį – „varžytynių paskelbimą“. Taigi varžytynių pradžia apima tiek pirmųjų, tiek ir antrųjų varžytynių pradžią.

22.2.                      CPK reglamentuojamas vykdymo procesas, kartu ir priverstinis skolos išieškojimas iš skolininko turto iš esmės skiriasi nuo fizinio asmens bankroto procese vykdomo skolininko turto pardavimo iš varžytynių. Priverstiniu teismo sprendimo vykdymu kreditoriui suteikiama galimybė inicijuoti procesą reikalaujant, kad skolininkas įvykdytų turimus įsipareigojimus. Fizinio asmens bankrotas pradedamas paties skolininko iniciatyva, kai šis yra nemokus ir nepajėgia visiškai atsiskaityti su kreditoriais. Taigi, iškėlus fiziniam asmeniui bankroto bylą, jo turtas turi būti realizuojamas laikantis FABĮ nustatytos tvarkos, netaikant įstatymo analogijos pagal CPK normas. Bankroto procese būtent kreditoriai turi diskreciją nuspręsti, kokia suma įkainoti planuojamą parduoti turtą ir už kokią kainą jis bus pardavinėjimas tiek pirmosiose, tiek ir antrosiose varžytynėse. Nagrinėjamu atveju būtent kreditorių susirinkimas nustatė, kad antrosiose varžytynėse turtas bus parduodamas už 20 proc. mažesnę kainą. Pirkėjui perėmus turtą už antrosioms varžytynėms nustatytą kainą, antrosios varžytynės nebebuvo skelbiamos. Dėl to šiuo atveju neaktuali ieškovės nurodoma CPK 704 straipsnio nuostata.

22.3.                      Kreditoriaus galimybė perimti varžytynėse neparduotą bankrutuojančio asmens turtą nepriklauso nuo to, ar bankroto administratorius siuntė jam pasiūlymą. FABĮ 27 straipsnio 5 dalies nuostatas turto pardavimą kreditoriui sieja su kreditoriaus prašymų ir kreditorių susirinkimo pritarimu. Be to, skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi pirmenybę prieš turto pardavimą iš varžytynių. Dėl to ieškovė galėjo pateikti siūlymą ir tokį turtą perimti po pirmųjų varžytynių. UAB „Būsto paskolų draudimas“ nėra bankrutuojančių asmenų kreditorė, todėl niekada ir negalėjo perimti šio turto. Be to, ji nebuvo užsiregistravusi varžytynėse, todėl negalėjo turėti lūkesčių šį turtą įsigyti. Šiuo atveju bankroto administratorė niekaip nesuvaržė banko teisės perimti neparduotą varžytynėse turtą.

22.4.                      Nors ieškovė teigia, kad bankroto administratorė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nustatytą finansų ministro 2016 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 1K-286 patvirtintame Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekse, tačiau nenurodo, kokias konkrečiai normas ji pažeidė. Nenustačius neteisėtų veiksmų (FABĮ pažeidimų), kad būtent dėl jų ieškovei kilo žalos, taip pat neįrodžius žalos dydžio, bankroto administratorei negalėjo būti taikoma civilinė atsakomybė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui fizinio asmens bankroto procese

23.       Pagal FABĮ 27 straipsnio 1 dalį (2012 m. gegužės 10 d. įstatymo Nr. XI-2000 redakcija, galiojusi iki 2015 m. gruodžio 31 d.) bankroto administratorius parduoda bankrutuojančio fizinio asmens turtą pagal mokumo atkūrimo plane nustatytą eiliškumą ir terminus. FABĮ 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nekilnojamasis turtas parduodamas varžytynėse Vyriausybės nustatyta tvarka. Taigi, fizinio asmens bankroto procese bankrutuojančio asmens turtas parduodamas iš varžytynių, kurias organizuoja ir vykdo bankroto administratorius FABĮ ir Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 321 patvirtinto Fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Bankrutavusio fizinio asmens turto pardavimą varžytynėse lemia tikslas šį turtą parduoti kuo didesne kaina, taip maksimaliai užtikrinant tiek kreditorių, tiek bankrutuojančio asmens interesus.  

24.       FABĮ 27 straipsnio 4 dalyje nustatytas kitas bankrutuojančio asmens turto realizavimo būdas – turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nėra pasisakyta dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui fizinio asmens bankroto procese, tačiau, aiškindamas tokį turto pardavimo būdą vykdymo procese, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tai vienas iš priverstinio skolininko turto realizavimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-469/2015); skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi pirmenybę prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos bei greičiau patenkinami kreditorių interesai. Toks skolininko turto pardavimo būdas turi būti taikomas, nes atitinka tiek išieškotojo (pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas, išieškojimas vyksta operatyviau), tiek ir skolininko interesus (šis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią skolininko interesus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2008). Taigi, fizinio asmens bankroto procese, kaip ir turto pardavimo varžytynėse, šiuo būdu taip pat siekiama parduoti skolininko turtą už kainą, kuri labiausiai atitiktų kreditorių ir bankrutuojančio asmens interesų pusiausvyrą, tačiau iš esmės tai įvykdyti operatyviau, neorganizuojant turto pardavimo varžytynėse.

25.       FABĮ 27 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iki varžytynių pradžios fizinis asmuo gali surasti ir pasiūlyti bankroto administratoriui turto pirkėją. Jeigu pirkėjas iki varžytynių pradžios į depozitinę sąskaitą įmoka ne mažesnę pinigų sumą už pradinę varžytynėse parduoti numatyto turto pardavimo kainą, varžytynės atšaukiamos. Šios normos formuluotė sudaro pagrindą spręsti, kad toks turto pardavimo būdas taikomas įvykdžius dvi sąlygas: fizinio asmens surastas ir pasiūlytas pirkėjas turi iki varžytynių pradžios įmokėti į depozitinę sąskaitą lėšas už turto pardavimą ir ši įmokėta suma yra ne mažesnė kaip pradinė varžytynėse parduodamo turto pardavimo kaina.

26.       Bylos duomenimis, R. B. ir G. B. mokumo atkūrimo plane nustatyta tokia jiems nuosavybės teise priklausančio turto (buto) pardavimo tvarka: pirmosiose varžytynėse parduoti už rinkos kainą, kurią nustatys nepriklausomas vertintojas; antrosiose – už 20 proc. mažesnę kainą nei pirmosiose; 2015 m. liepos 24 d. kreditorių susirinkimas 8 darbotvarkės klausimu patvirtino tokią šių asmenų nekilnojamojo turto pardavimo tvarką: butą pardavinėti už turto vertintojo nustatytą kainą, o nepardavus turto pirmosiose varžytynėse, nustatyti 20 proc. mažesnę turto pardavimo kainą; nepriklausomas turto vertintojas turtą įvertino 46 000 Eur; neįvykus pirmosioms varžytynėms, fizinių asmenų nekilnojamasis turtas (butas) parduotas jų pasiūlytam pirkėjui už antrosioms varžytynėms nustatytą kainą. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas FABĮ 27 straipsnio 4 dalies nuostatą, pažymėjo, kad joje nekonkretizuojama, kada (iki pirmųjų ar iki antrųjų varžytynių) fizinis asmuo gali surasti ir pasiūlyti turto pirkėją, tačiau numatoma, jog parduodamo turto kaina negali būti mažesnė už pradinę varžytynėse parduoti numatomo turto pardavimo kainą. Remdamasis nustatytais byloje duomenimis, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, neįvykus pirmosioms varžytynėms, bankrutuojančių asmenų pasiūlytas pirkėjas įgijo butą už antrųjų varžytynių pradinę kainą (36 800 Eur), t. y. už pradinę varžytynėms nustatytą kainą. Dėl to teismas padarė išvadą, kad bankroto administratorė, realizuodama turtą, nepažeidė FABĮ 27 straipsnio 4 dalies nuostatos. 

27.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino FABĮ 27 straipsnio 4 dalyje nustatytą pradinę varžytynėse parduoti numatomo turto pardavimo kainą. Nors šioje normoje nėra aiškiai atskleidžiama sąvoka „pradinė varžytynėse parduoti numatomo turto pardavimo kaina“, tačiau ji atskleidžiama šią normą sistemiškai aiškinant su kitomis FABĮ 27 straipsnio normomis.

28.       FABĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgęs į plane numatytą turto pardavimo kainą, parduodamo turto rinkos kainą, pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Minėta norma nurodo elementus, kuriais remdamasis (juos įvertinęs) kreditorių susirinkimas nustato pradinę varžytynėse parduoti numatomo turto pardavimo kainą: pirma, atsižvelgiama į mokumo atkūrimo plane šio plano sudarymo metu nustatytą turto pardavimo kainą (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas), antra, atliekamas turto vertinimas parduodamo turto rinkos kainai nustatyti, trečia, kreditorių susirinkimas, atsižvelgęs į mokumo atkūrimo plane numatytą turto pardavimo kainą (jei turtas parduodamas už mažesnę kainą nei numatyta plane, būtinas fizinio asmens rašytinis sutikimas), šio turto rinkos kainą, priima sprendimą dėl pradinės turto pardavimo kainos. Pradinė turto pardavimo kaina iš esmės siejama su parduodamo turto rinkos kaina. Šią sumą bankrutuojančio fizinio asmens pirkėjui sumokėjus iki varžytynių pradžios, varžytynės atšaukiamos.

29.       Pradinės turto pardavimo kainos aiškinimas glaudžiai susijęs su kita šioje normoje vartojama formuluote. Įstatymų leidėjas, nustatydamas tokį priverstinai realizuojamo bankrutuojančio asmens turto būdą, nesiekė suteikti bankrutuojančio fizinio asmens surastam pirkėjui prioritetinių teisių turtą įsigyti bet kokiu priverstinio turto pardavimo momentu. FABĮ 27 straipsnio 4 dalis aiškintina kaip suteikianti galimybę šio asmens surastam pirkėjui įsigyti turtą iki varžytynių pradžios, t. y. iki pirmųjų varžytynių pradžios. Taigi, surasto pirkėjo mokama pradinė turto pardavimo kaina iš esmės yra pirmosioms varžytynėms kreditorių susirinkimo nustatyta kaina. Turto pardavimas iki varžytynių leidžia optimizuoti patį turto pardavimą, išvengti ilgos ir ne visada sėkmingos varžytynių procedūros, o turto kaina atitinka teisingumo ir sąžiningumo principus, siekį parduoti turtą už maksimaliai įmanomą didžiausią kainą, sudarant galimybę tenkinti kuo daugiau kreditorių reikalavimų ir apskritai išvengiant turto pardavimo varžytynėse organizavimo. Pažymėtina, kad antrosioms varžytynėms kreditorių nustatoma kaina įprastai yra tam tikru procentu sumažinta pradinė turto pardavimo kaina, todėl nors kreditorių susirinkimas nustato turto pardavimo kainą ir kitoms (antrosioms, pakartotinėms) varžytynėms, ji nelaikytina pradine turto pardavimo kaina.

30.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino FABĮ 27 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias bankrutuojančio asmens turto pardavimo jo pasiūlytam pirkėjui pradinę varžytynėse parduoti numatomo turto pardavimo kainą ir šio turto pardavimo momentą, todėl nepagrįstai sprendė, jog bankroto administratorė turto pardavimą vykdė nepažeisdama FABĮ nuostatų. Dėl šio netinkamo teisės normų aiškinimo netinkamai buvo nustatyta ir įvertinta viena iš civilinės atsakomybės sąlygų.

31.       Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog byloje nenustatyta neteisėtų bankroto administratorės veiksmų, iš esmės netyrė ir nepasisakė dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų, formaliai nurodydamas, kad, nenustačius neteisėtų veiksmų, nebuvo padaryta žalos, nėra priežastinio ryšio. Dėl šių sąlygų nepasisakyta ir pirmosios instancijos teisme. Kadangi kasacinis teismas pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį nagrinėja teisės klausimus ir pateikia teisės taikymo išaiškinimus, faktinių aplinkybių nustatymas priklauso pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai, o faktinės bylos aplinkybės dėl žalos ir priežastinio ryšio iš esmės liko nenustatytos ir neįvertintos, netinkamai įvertinus administratorės veiksmus, netinkamai vertinta kaltės sąlyga, tai yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir bylą gražinti šiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

32.       Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino bankroto administratorės veiksmų kaip neteisėtų dar ir dėl to, kad bankroto administratoriaus veiklą prižiūrinti institucija nėra nustačiusi bankroto administratorei keliamų etikos reikalavimų pažeidimo. Tai, kad ši priežiūrą vykdanti institucija nevertino bankroto administratorės veiksmų, niekaip neapriboja teismo pareigos nustatyti ir įvertinti visas civilinės atsakomybės sąlygas, be to, ši aplinkybė laikytina neturinčia esminės reikšmės, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės (ne)buvimo.

33.       Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyto pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 12,49 Eur tokių išlaidų. Kasaciniam teismui nusprendus civilinę bylą perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šių ir šalių patirtų kasaciniame teisme bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 ir 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 20 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos        Alė Bukavinienė 

        Janina Januškienė

        Dalia Vasarienė