2011  m. gegužės 20 d.

Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės  teismo teisėjas Vitalijus Kondratjevas

sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant:

prokurorui Nerijui Gružauskui,

gynėjai adv. Loretai Kraujutaitienei,

nukentėjusiajam D. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

            J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvė, LR pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) valytoja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. (grasinimas nužudyti), 284 str. 2 d. (viešos tvarkos pažeidimas),  ir   

n u s t a t ė:

            2010 m. spalio 19d. apie 14 val. 30 min., J. R., viešoje vietoje - ant bendro naudojimo kelio, esančioje valstybinės žemės plote, (duomenys neskelbtini), konflikto dėl pravažiavimo šiuo keliu metu, siekdama sukliudyti keliu bandžiusiam pravažiuoti D. G. bei tuo tikslu šį asmenį, ketinusį pašalinti kliūtį, - metalinę užtvarą,  pašalinių asmenų akivaizdoje necenzūriniais žodžiais išplūdo, po ko į konflikto vietą plastikinėje talpoje atsinešė dyzelino, juo apipylė D. G. ir laikydama rankoje degtukus pagrasino jį sudeginti, bei šiais veiksmais trikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

           Kaltinamoji J. R. kalta neprisipažino bei parodė, kad 2010-10-19 apie 14 val., kartu su vyru R. R. būdama savo namuose (duomenys neskelbtini), per namo  langą pamatė kaip iki jos sodybos , tiksliau iki užtvaro atvažiavo raudonos spalvos automobilis „F. T.“. Ji išėjo į kiemą, o vyras liko namuose. Einant link užtvaro matė kaip iš automobilio išlipo V. Č. ir du nepažįstami vyrai. Vyrai nešėsi įrankius – kūjį bei kastuvą. Kuomet ji priėjo prie užtvaro, vyrų paklausė ką jie ketina daryti, į ką jie atsakė, kad ketina griauti užtvarką. Vyrai sakė, kad jiems griauti užtvarą liepė V. Č.. Paaiškino, jog metalinis užtvaras, kitaip – šlagbaumas, buvo pastatytas greta jos sodybos. Kaltinamoji paaiškino, kad užtvarą prieš 12 metų pasistatė buvęs kaimynas tam, kad niekas nepravažiuotu į jo sodybą, nors tuo pačiu tvirtino, jog kelio į kaimyno sodybą nėra, patikslindama, kad dėl kelio šiuo metu teisme nagrinėjama byla.  Kuomet V. Č. nupirko sodybą, tarp jos ir V. Č. kyla nesutarimai dėl pravažiavimo. Nurodė, kad ji atsistojusi nuo sodybos pusės kairėje užtvaro pusėje pasakė vyrams, kad ne jie užtavą pastatė, ne jie ir vers. Tačiau vyrai ketino griauti užtvarą. Ji dar jų paklausė, „o jeigu jums lieps mane apvogti ar užmušti ?“, - į ką vyrai pasakė, kad jeigu lieps tai ir apvogs ar užmuš. Tuo metu vienas iš vyriškiu kūjų trenkė per šlagbaumą, po ko ji išsigando ir pasitraukė nuo užtvaro į šoną bei paskambino policijai. Policijos pareigūnai pasakė, kad jiems apie konfliktą jau pranešta ir atvažiuoja. Palikusi vyrus prie užtvaro ji nuėjo dirbti į greta esantį šiltnamį. Būdama šiltnamyje ji girdėjo kaip V. Č. kalbėjo su vyrais ir sakė, kad lauks policijos, kad privers ją atrakinti  užtvarą. Netrukus atvažiavo apylinkės inspektorius V. N.. Ji išėjo iš šiltnamio ir paprašė įgaliotinio priimti iš jos pareiškimą dėl to, kad girti vyrai jai grasino apvogti bei užmušti.  Patvirtino, jog vyrai buvo girti ir griuvinėjo. V. N. pasikvietė ją į automobilį ir pasakė, kad reikės rašyti paaiškinimą bei pradėjo klausinėti apie V. Č. sodybą, tačiau ji apie V. Č. sodybą nieko  nežinojo, todėl atsisakė pasirašyti po įgaliotinio surašytu paaiškinimu ir išlipo iš automobilio. Tuomet V. N. pasakė, kad kvies pastiprinimą. Netrukus atvažiavo kitas policijos pareigūnų ekipažas. Vieno iš atvykusių pareigūnų – L. ji paprašė surašyti pareiškimą dėl jaunuolių veiksmų. Tuomet ji kartu su L. ir N. nuėjo pas ją į namus, kur pareigūnas rašė pareiškimą,. Baigęs rašyti pareiškimą L. išėjo, o V. N. liko, prašydamas jos pasirašyti pasiaiškinimą. Pasirašyti ji atsisakė, kadangi paaiškinimas neatitiko jos žodžių, be to ji pareigūnui pasakė, kad norės pasitarti su advokatu. Suplėšęs paaiškinimą V. N. išėjo, ji taip pat nuėjo dirbti. Po kurio laiko V. N. grįžo ir pasakė jai, jog jai reikės važiuoti į skyrių. Tuo metu jau  buvo apie 18 val.  Jai einant į namą persirengti, paskui ją į namą nuėjo pareigūnė moteris.  Išgirdusi kaip V. N. paragino pareigūnę eiti greičiau, kad ji neužsirakintu, jai toks įspėjimas sukėlė įtarimų ir ji įėjusi į namą užsirakino. Sekančią dieną policijos pareigūnai ją paėmė iš darbo ir vežėsi į namus, kur atliko kratą. Tvirtina, jog ji jokio degaus skysčio ant nukentėjusiojo nepylė, į jį degtukų nemėtė ir jam negrasino. Mano, jog V. Č. sugalvojo būdą kaip ją apkaltinti, kad galėtu pravažiuoti į savo sodybą.

           Nors kaltinamoji J. R. kaltės nepripažinimo, jos kaltė visiškai įrodyta  nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, byloje pateiktais duomenimis bei rašytiniais įrodymais.

           Nukentėjusysis D. G. parodė, kad 2010-10-19 paprašytas V. Č. padėti sutvarkyti sodybą į (duomenys neskelbtini), kartu su R. L. ir V. Č., pastarojo vairuojamu automobiliu „Ford Transit“, apie 14 val. atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Dar važiuojant V. Č. pasakojo, kad konfliktuoja su kaimyne, kuri neleidžia naudotis keliu ir pravažiuoti iki jo sodybos, nors jis turi dokumentus, patvirtinančius, kad kelias yra ir jis gali važiuoti. Privažiavus kelią, kuris ėjo greta kaltinamosios sodybos bei vedė link V. Č., privažiavo užtvarą - metalinį šlagbaumą. V. Č. turėjo raštišką buvusio sodybos savininko, kuris ir pastatė šlagbaumą, sutikimą nuimti šį šlagbaumą. Sustojus kelis metrai iki užtvaro, jie išlipo iš automobilio ir pasiėmė įrankius – didelį plaktuką, laužtuvą ir kastuvą, nuėjo prie šlagbaumo. Apžiūrint šlagbaumą iš gretimo namo atbėgo kaltinamoji ir išvadinusi juos necenzūriniais žodžiais ir šaukdama neleido jiems nieko daryti. Jie pradėjo dirbti, t.y. kasti, bet esant tokiam kaltinamosios elgesiui, jausdamiesi kaip svetimame kieme, faktiškai nieko nepadarė, t.y. neiškasė. Tiek V. Č., tiek ir jis su R. L. bandė kalbėtis nu kaltinamąja, aiškino jai, kad yra kelias ir juo reikia pravažiuoti, bet kaltinamoji nesutiko, tik juos koliojo, grasino jiems. Jis taip pat atsakė kaltinamajai, jos atžvilgiu pavartodamas necenzūrinius žodžius. Tuo metu prie jų priėjo ir kaltinamosios vyras, jis taip pat ant jų šaukė, matė kaip jis juos fotografavo. Staiga moteris kažkur dingo, tačiau netrukus jis pamatė ją ateinant nuo ūkinio pastato, rankose nešant maždaug 1 litro talpos plastikinį butelį, panašų į talpas skirtas žindiniams kurti. Tuo metu jis stovėjo kitoje užtvaro pusėje, arčiausiai – apie 1,5 ar 2 metrus iki užtvaro, o R. L. ir V. Č. už jo. Priėjusi prie jo, kaltinamoji butelio turinį išpylė tiesiai ant jo, pildama nuo dešinio peties link kairės kojos, šaukdama „važiuokit iš šia“. Tuo metu jis vilkėjo darbinį kombinezoną. Juto degaus skysčio kvapą, kuris jam buvo panašus į gazolio ar tai acetono kvapą. Matė, kad kitoje rankoje kaltinamoji turėjo degtukų dėžutę, iš kurios išėmusi degtukus, juos uždegdavo ir mesdavo į jį šaukdama „aš tave sudeginsiu“ bei „gyvą sudeginsiu“. Matydamas, kad moteris įniršusi ir gali bet ką padaryti jis ir kiti atsitraukė. V. Č. iškvietė policiją.  Likę prie automobilio jie sulaukė policijos pareigūnų, kurie juos apklausė bei paėmė iš jo drabužius. Parodė, kad iš kaltinamosios pusės jis jautė grėsmę, mano, kad moteris kėsinosi jį nužudyti. Paaiškino, kad jei bent vienas degtukas būtu pataikęs į jį, jis būtu užsidegęs ir tuomet galėjo kilti neįsivaizduojamos pasekmės. Mano, kad kaltinamoji pylė skystį ant jo, nes jis stovėjo arčiausiai jos. Nurodė, kad po to kai buvo apipiltas degiu skysčiu, jis turėjo galimybę pasitraukti ir nuo kaltinamosios atsitraukė.

           Parodymus pateiktus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, detaliai parodydamas į vietas, kur jis buvo apipiltas degiu skysčiu bei kur link buvo mėtomi degtukai, kur J. R. plūdosi necenzūriniais žodžiais (1 t., b.l. 183-185).

           Iš byloje esančio liudytojo V. Č. apklausos protokolo matyti, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu V. Č. parodė, kad jam priklauso sodyba, esanti (duomenys neskelbtini). Į sodybą jis gali patekti keliu, kuris veda pro J. R. sodybą. Kelias yra bendro naudojimo, nors J. R. tai ginčija. Nurodė, kad buvęs sodybos savininkas jam leido nugriauti jo pastatytą užtvarą, kad pravažiuotu iki sodybos. 2010-10-19 paprašęs R. L. ir D. G. padėti pakrauti statybines medžiagas ir jas nuvežti iki sodybos, kartu su jais jo automobiliu „F. T.“, v.n.  (duomenys neskelbtini) apie 13 val.  nuvažiavo link jo sodybos. Privažiavus keliuką, vedantį iki jo sodybos, kelią rado esant užtvertu metaliniu šlagbaumu, kuris buvo užrakintas. Jie nutarė užtvarą nugriauti, t.y. ją iškasti. Kartu su R. L. ir D. G. paėmę įrankius išlipo iš automobilio ir nuėjo link užtvaros. Iš karto iš gretimo namo atbėgo vyras ir moteris, kurie pradėjo juos užgaulioti, išvadino girtuokliais, valkatomis bei kitais žodžiais. Vėliau moteris nuėjo namų link ir po kiek laiko grįžo su plastikiniu buteliu kuriame buvo kažkoks skystis. Tuo skysčiu moteris apipylė  D. G. ir laikydama rankoje degtukus grasino padegti, šaukdama „gyvus sudeginsiu“. Jis matė, kad D. G. nugara buvo šlapia, jautėsi benzino kvapas. Tada jie atsitraukė atokiau. Liudytojo parodymų autentiškumą patvirtino jį apklausęs tyrėjas Ž. L..

             Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo funkcijas atliekančio teisėjo apklausiamas liudytojas R. L. parodė, kad 2010-10-19 apie 13 val. V. Č. paprašė jo kartu nuvažiuoti į pastarojo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) ir išardyti kelio užtvarą. V. Č. parodė, kad turi visus leidimus, kad tas šlagbaumas neteisėtas.  Jis sutiko ir jie kartu su dar vienu jaunuoliu – iš matymo pažįstamu Deividu, automobiliu „F. T.“, v.n. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Automobiliu sustojo 1,5 metrai iki metalinio, skersai kelio stovėjusio šlagbaumo, užrakinto pakabinama spyna. Pasiėmę iš automobilio įrankius - jis paėmė kūjį, D. paėmė laužtuvą ir jie nuėjo prie šlagbaumo, kuris kaip matė, buvo įbetonuotas. Tuo metu iš už 20-30 metrų nuo šlagbaumo esančios sodybos atbėgo vyras, kuris juos apšaukė įžeidžiančiai bei šaukė, kad nepravažiuosit. Netrukus atbėgo ir moteris iš to paties namo ir šaukė, kad jokio kelio ten nėra, į ką kažkuris iš jų atsakė, kad yra. Moteris juos išvadino necenzūriniais žodžiais, vadino pijokais ir alkoholikais. Jis pasilenkė pasiimti įrankių, kurie buvo ant žemės ir pamatė, kad D. apipiltas tiek iš nugaros, tiek iš priekio, o maždaug už 1,5 metro nuo D. stovėjusi moteris turėdama rankose degtukų dėžutę degino degtukus ir mėtė juos į D.. Matė, kaip degtukai užsidegdavo ir metami užgesdavo nedaskrieję iki D. Tuo metu moteris šaukė „aš tave gyvą sudeginsiu“. Matė kaip moteris numetė apie 6 degtukus. Nuo D. sklido benzino kvapas. Parodė, kad, kuomet moteriai nepavyko uždegti D., ji pačiupo 1,5 litro talpos permatomą plastikinį butelį, gulėjusį apie 1,5 metro nuo jos ir D., ir nubėgo link namų. Matė, kad įvykio vietoje liko lygtai geltona etiketė nuo to butelio. Tuomet V. Č. paskambino policijai ir jie liko laukti policijos. Iki atvažiavo policija moteris buvo atbėgusi ir  šaukė, kad ji susiplėšys rūbus ir policijai pasakys, kad jie bandė ją išprievartauti (1 t., b.l. 26-27, 194-196)

             Parodymus pateiktus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas R. L. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b.l. 186-188).

            Liudytojas V. N., Krakių seniūnijos inspektorius, parodė, kad (duomenys neskelbtini) kaimas yra jo aptarnaujama teritorija, tad 2010-10-19 iš PK operatyvinės dalies budėtojo gavus nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur kilo konfliktas tarp V. Č. bei jo draugų su J. R., jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini).  Į konflikto vietą jis atvažiavo pirmas, tačiau netrukus atvyko ir kitas policijos ekipažas su Ž. L., K. G. ir pareigūne moterimi, tačiau kas tokia - nepamena. Įvykio vietoje jis pamatė vieno šlagbaumo, stovinčio skersai kelio, pusėje stovint V. Č. su dviem vyriškiais, o kitoje šlagbaumo pusėje stovėjo J. R.. Kuomet jis paklausė V. Č. kas atsitiko, šis pasakė, jog J. R. laiko uždariusi šlagbaumą ir neleidžia pravažiuoti iki sodybos. Apie konfliktą tarp V. Č. ir J. R. jam buvo žinoma, kadangi turėjo 5 ar 7 pareiškimus dėl jų nesutarimų dėl kelio ir šlagbaumo. V. Č. jam papasakojo, kad J. R. neleido pravažiuoti, dėl ko įvyko konfliktas, kurio metu J. R. degiu skysčiu apipylė vieną iš vyrų, atvažiavusių kartu su V. Č.. Nukentėjusysis faktą patvirtino, sakė, kad J. R. jį apipylė ir grasino padegti. Jis matė, jog nukentėjusysis aplietas, tačiau nuo jo sklindančio kvapo nejuto, nes su nukentėjusiuoju bendravo per 10 metrų atstumą. Parodė, jog su  nukentėjusiuoju bendravo kiti pareigūnai, gi jis su J. R. bendravo žodžiu. Tuo metu J. R. jam sakė, kad ji nieko nedarė, kad jokio konflikto nebuvo. Iš J. R. pasakojimo surašė paaiškinimą, kurį pradėjo nuo ankstesnių pareiškimų. Paaiškino, jog pradėjo J. R. paaiškinimą nuo anksčiau buvusių įvykių, kadangi ši vengia vykti į policiją ir jos apklausti anksčiau jis galimybės neturėjo. Patvirtino, jog su kitu pareigūnų buvo J. R. namuose, kur ir rašė paaiškinimą, tačiau pasiaiškinimą J. R. pasirašyti atsisakė, o vėliau J. R. name užsirakino ir pareigūnų neįsileido. Tuo metu kieme buvo apie 12-15 žmonių, matė kaltinamosios sūnų su anūku ir kitus asmenis.

            Liudytojas Ž. L., Kėdainių rajono PK tyrėjas, parodė, kad tiksliai dienos nepamena, po pietų gavęs viršininkės nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini) kaimą bei padėti V. N. išsiaiškinti įvykio aplinkybes, su grupe išvyko į (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje jau buvo V. N., trys nepažįstami vyrai ir moteris. Kuomet jis pradėjo aiškintis kas atsitiko, vyrai jam paaiškino, kad konfliktas kilo dėl kelio, kad moteris neleido pravažiuoti pro užtvarą, kurį matė esant užrakintu. Konflikto metu moteris apipylė vieną iš vyrų – nukentėjusįjį degiu skysčiu ir norėjo padegti. Nukentėjusysis jam pasakojo, kad jį apipylusi moteris mėtė į jį degančius degtukus, norėdama jį padegti, keikėsi. Nuo nukentėjusiojo sklido specifinis degaus skysčio kvapas, ypač jis jautėsi tuomet kai jis nukentėjusįjį apklausinėjo automobilyje. Nurodė, kad kvapas panašus į dizelino ar benzino kvapą.   Jas susidarė nuomonė, kad nukentėjusysis buvo išsigandęs, jog situacija ne pokštas, o rimtas konfliktas ir reali grėsmė. Parodė, jog kaltinamoji buvo nusiteikusi piktai. Apžiūrėdamas įvykio vietą, netoli metalinio užtvaro jis ant žemės rado nudegusių degtukų bei etiketę su užrašu „Tosol“. Nuo etiketės sklido toks pat degaus skysčio kvapas kaip ir nuo nukentėjusiojo drabužių. Paaiškino, jog su kaltinamąją bendravo V. N..

            Liudytojas K. G. pateikė parodymus, kuriais pilnai patvirtino liudytojų V. N. ir Ž. L. parodymus.

            Liudytojas A. N., Kėdainių žemėtvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas, parodė, kad dar 2010 metų rugpjūčio mėnesį buvo gautas V. Č. paklausimas dėl keliuko, vedančio į V. Č. ir J. R. sodybas Medininkų kaime. Nuvykus į vietą nustatė, kad kelias realiai yra, jis yra pažvyruotas bei vienintelis ir logiškas kelias iki V. Č. sodybos. Toks kelias buvo pažymėtas ir žemėtvarkos projekte. Kelias yra bendro naudojimo ant valstybinės žemės bei tai vienintelis privažiavimas prie toliau esančio miško. Nurodė, jog jis J. R. išaiškino, kad kelias yra ir jis yra bendro naudojimo bei įpareigojo ją pašalinti kliūtis. J. R. protokole pasirašė, nors su juo nesutiko. Paaiškino, kad šiuo metu ginčas dėl kelio yra nagrinėjamas administraciniame teisme.

            Liudytojas R. R. parodė, kad 2010-10-19 jis kartu su savo žmona J. R. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Namie darė remontą - vonioje klojo plyteles. Apie 14 val. išgirdo, kaip trinktelėjo lauko durys. Suprato, kad žmona išėjo į kiemą, tačiau kas vyko kieme nematė, nesidomėjo. Po kurio laiko į kambarį atėjo jo žmona kartu su apylinkės inspektoriumi V. N. ir dar vienu policininku. Girdėjo kaip žmona sakė, kad V. Č. su savo draugais ją išplūdo, dėl to rašė pareiškimą. Pažvelgęs per langą, pamatė kieme stovintį V. Č. automobilį „F. T.“, prie kurio stovėjo ir pats V. Č. bei dar du nepažįstami vyrai. Tik vėliau jis iš policijos pareigūnų, atvykusių jų namuose atlikti kratos, sužinojo, kad jo žmona kaltinama tuo, jog apipylė V. Č. draugą degiu skysčiu. Tvirtina, jog jis išėjęs iš namo į kiemą nebuvo ir jokio konflikto prie šlagbaumo nematė.

            Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) kaime. Apžiūrėjus vieta aplink šlagbaumą, esantį skersai keliuko, vedančio per kiemą į tolimesnę sodybą, žvyro krūvoje prie šlagbaumo rasti, užfiksuoti bei paimti 4 degtukai, etiketė aplieta degiu skysčiu su užrašu „TOSOL“. Greta šlagbaumo, ant žalios vejos rastas sudegęs degtukas, kuris taip pat paimtas ir prijungtas prie bylos (1 t., b. l. 3-7). Pakartotinės įvykio vietos apžiūros metu sudaryta įvykio vietos schema (1 t., b. l. 177-181).

              Iš byloje esančio daiktų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje rasti ir paimti 5 degtukai bei etiketė apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai, jų požymiai užfiksuoti protokole (1 t., b.l. 8-9).

              Iš byloje esančio daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis D. G. tyrimui pateikė įvykio metu dėvėtą striukę bei darbinį kombinezoną (1 t., b.l. 20), kurie apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai (1 t., b.l. 21-22).

              Byloje pateiktas kratos protokolas nurodo į tai, jog atlikus kratą J. R. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), kieme esančiame ūkiniame pastate rasta ir paimta plastikinė baltos spalvos be etiketės talpa užsukta juodos spalvos kamščiu. Talpos viduje rasta turinčio dyzelino kvapą skysčio (1 t., b.l. 61-62). Talpa apžiūrėta kaip daiktinis įrodymas, užfiksuoti jos požymiai (1 t., b.l. 63-64).

              Byloje esanti specialisto išvada Nr. 11-3039 (10) nurodo į tai, kad ant tirti pateiktų D. G. drabužių buvo rasta dyzelino pėdsako. Dyzelino pėdsakų rasta ir ant tirti pateiktos etiketės, išimtos įvykio vietoje. Nurodoma, kad kratos metu išimtame ir tirti pateiktame butelyje esantis skystis yra dyzelinas, kurio tūris 1,5 cm3 . Nurodoma, kad nustatyti, ar ant drabužių, ant etiketės bei butelyje rastas dyzelinas turi bendrą kilmės šaltinį, nustatyti negalima (1 t., b.l. 66-68).          

            Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos pagrindu teismas laiko esant nustatytu, kad J. R., 2010 m. spalio 19 d. apie 14 val. 30 min., viešoje vietoje - ant bendro naudojimo kelio, esančioje valstybinės žemės plote, (duomenys neskelbtini), konflikto dėl pravažiavimo šiuo keliu metu, siekdama sukliudyti keliu bandžiusiam pravažiuoti D. G. bei tuo tikslu šį asmenį, ketinusį pašalinti kliūtį, - metalinę užtvarą,  pašalinių asmenų akivaizdoje necenzūriniais žodžiais išplūdo, po ko į konflikto vietą plastikinėje talpoje atsinešė dyzelino, juo apipylė D. G. ir laikydama rankoje degtukus pagrasino jį sudeginti, bei šiais veiksmais trikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Nurodyta nusikalstama kaltinamosios J. R. veika visiškai įrodyta nukentėjusiojo D. G. bei liudytojų V. Č., R. L., V. N., Ž. L., K. G. ir A. N. parodymais. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kurie iš esmės, nuo pat pirminės D. G. apklausos, yra nuoseklūs bei pilnumoje patvirtinami kartu su nukentėjusiuoju tiesiogiai nusikaltimo vietoje buvusiais liudytojais V. Č. ir R. L. parodymais. Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus tvirtina ir liudytojų – policijos pareigūnų V. N., Ž. L. ir K. G. parodymai, patvirtinantys, jog atvykus į įvykio vietą jie rado nukentėjusįjį D. G. apipiltą degiu skysčiu, ant žemės prie užtvaro matė apdegusius degtukus bei betarpiškai iš nukentėjusiojo įvykio vietoje sužinojo apie J. R. įvykdytus veiksmus. Byloje esantis įvykio vietos apžiūros protokolu buvo išfiksuotas konflikto objektas – kelio užtvaras, prie kurio buvo rasti ir šimti apdegę degtukai ir etiketė su degaus skysčio kvapu, gi daiktų pateikimo protokolu nurodoma, kad nukentėjusysis pateikė tyrimui įvykio vietoje vilkėtus drabužius, nuo kurių jautėsi degaus skysčio kvapas, be to, kratos metu iš J. R. ūkinio pastato paimta plastikinė vieno litro talpa su dyzelino kvapą turinčiu skysčiu, o specialisto išvada nustatė, kad ant D. G. drabužių, ant etiketės, išimtos įvykio vietoje, ir kratos metu išimtame butelyje esantis skystis yra dyzelinas, kas pilnumoje patvirtina tiek nukentėjusiojo D. G., tiek ir liudytojų V. Č., R. L., V. N., Ž. L., K. G. parodymus. Ta aplinkybė, jog kaltinamoji J. R. nepripažino savo kaltės, nurodydama, jog ji jokių nusikalstamų veiksmų neatliko, teismo vertintina tik kaip siekimu išvengti atsakomybės. Kaltinamosios sutuoktinio parodymai taip pat vertintini kritiškai, kadangi nors R. R. ir teigia, kad iš namų išėjęs nebuvo, jo buvimą nusikaltimo metu nusikaltimo vietoje patvirtina trijų asmenų – nukentėjusiojo D. G. ir liudytojų V. Č. bei R. L. parodymai.  Pažymėtina ir tai, jog apie nusikaltimą policijai pranešė V. Č., kas patvirtinama bylos duomenimis (D. G. ir R. L. parodymai bei, Kėdainių rajono PK informacija apie įvykio registraciją, 1 t., b.l 12-15), gi duomenų, kad kaltinamoji būtu skambinusi policijai – nėra. Nurodyti susiję įrodymai, papildo vieni kitus bei ir visumoje leidžia daryti išvadą, kad kaltinamoji J. R. įvykdė jai inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus.

           Išanalizuotų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, jog kaltinamosios J. R. veika pagal BK 145 str. 1 d. (grasinimas nužudyti), 284 str. 2 d. (viešos tvarkos pažeidimas), neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir kvalifikuota nepagrįstai bei netinkamai. Ikiteisminio tyrimo metu J. R. buvo pareikštas kaltinimas, kad ji 2010 m. spalio 19 d. apie 14 val. 30 min., viešoje vietoje - ant bendro naudojimo kelio, esančioje valstybinės žemės plote, (duomenys neskelbtini), konflikto dėl pravažiavimo šiuo keliu metu, siekdama sukliudyti keliu bandžiusiam pravažiuoti D. G. bei tuo tikslu šį asmenį, ketinusį pašalinti kliūtį, - metalinę užtvarą,  pašalinių asmenų akivaizdoje necenzūriniais žodžiais išplūdo, po ko į konflikto vietą plastikinėje talpoje atsinešė dyzelino, juo apipylė D. G. ir laikydama rankoje degtukus pagrasino jį sudeginti, t.y. nužudyti, dėl ko nukentėjusysis turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, bei šiais veiksmais trikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Teismas laiko, jog byloje nėra surinkta įrodymų, kurie objektyviai ir neginčytinai įrodytu, jog kaltinamoji J. R. siekė BK 145 str. 1 d. numatytos veikos realizavimo, tačiau nekelia abejonės kad kaltinamosios veika turi aiškiai apibrėžtos BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius.

           Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą, kuri taikoma asmeniui viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravusiam nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdžiusiam visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad tokiais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Sprendžiant apie viešoje vietoje atliktų įžūlių veiksmų ir dėl jų kilusių padarinių atitikimą viešosios tvarkos pažeidimo požymiams ar kvalifikavimui pagal kitus BK straipsnius, taip pat atsižvelgiama ir į tokius veiksmus atlikusio asmens elgesio paskatas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, grasinimai, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-107/2010) Veikos vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų. Akivaizdu, jog susidariusią situaciją kaltinamoji  panaudojo savo ir V. Č. konfliktiniams santykiams spręsti, ir tam pasirinko viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį bei įžūliais veiksmais pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tad tokia veika pagrįstai vertintina kaip BK 284 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika. Teismas laiko, jog kaltinamoji siekė apginti ginčijamą teisė į kelia bei pravažiavimą juo, tam pasirinkdama viešą savo teisių gynimo būdą. Taip nustatyta, jog J. R. viešoje vietoje – daugiabučio namo kieme, akivaizdoje savo sutuoktinio R. R., nukentėjusiojo D. G., liudytojų V. Č. ir R. L. bei kitų, byloje nenustatytų, kieme buvusių,  asmenų, elgėsi įžūliai, t.y. pavartodama necenzūrinius išsireiškimus iškoliojo bei įžeidė atvažiavusius tris vyrus, iš kurių dviejų ji nepažinojo ir anksčiau jų nematė, šaukė ant jų bei jiems grasino, be to savo grasinimus realizavo tuo, kad atsineštu degiu skysčiu apipylė nukentėjusįjį D. G. bei mėtė į jį degančius degtukus. Nurodytais veiksmais kaltinamoji demonstravo nepagarbą ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkiniams, sutrikdė jų rimtį. J. R. vieši veiksmai buvo akivaizdžiai agresyvūs, nederami ir įžūlūs, tad vertintini BK 284 str. 1 d. prasme. Pagal teismų praktiką viešąja laikoma tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų gali patirti nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, 2K-122/2008). Teismas laiko, jog vertinti kaltinamosios veiką pagal BK 145 str. 1 d. pagrindo nėra, kadangi J. R. veiksmų negalima laikyti pakankamais manyti, jog ji siekė realizuoti išsakytą grasinimą „sudeginsiu gyvą“. Teismas laiko, jog kaltinamosios veika buvo agresyvi ir įžūli viešosios tvarkos ir rimties pažeidimo prasme, bet ne BK 145 str. 1 d. prasme. Pažymėtina, jog veika pagal BK 145 str. 1 d. kvalifikuojama tuo atveju, kai grasinama nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą ir kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Bylos duomenimis nustatyta, kad realaus grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo D. G. sveikatą ir pagrindo manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas, nebuvo. Kaltinamoji pilnai galėjo realizuoti savo grasinimą,. Tačiau to nepadarė, o pati atsitraukė nuo konflikto vietos ir laukė policijos pareigūnų. Nukentėjusysis D. G. savo parodymais daugiau akcentavo konfliktą su kaltinamąją, bet ne jos veiksmų pasekmėje sukeltą grėsmę. Pripažino, jog apipiltas degiu skysčiu iš konflikto vietos nesitraukė, t.y. nelaikė tai grėsme sau, o toliau bendravo su kaltinamąja, o kuomet J. R. pradėjo mėtyti į jį degtukus atsitraukė, manydamas, kad galimos neprognozuojamos pasekmės, tačiau ne realus pavojus jo gyvybei ar sveikatai, nors tokią formuluotę apklausos metu nukentėjusysis ir nurodė. Išdėstyto pagrindu teismas laiko, jog kaltinamosios J. R. veika ikiteisminio tyrimo metu pagal BK 145 str. 1 d. (grasinimas nužudyti), 284 str. 2 d. (viešos tvarkos pažeidimas) kvalifikuota nepagrįstai ir perkvalifikuotina į veiką numatytą BK 284 str. 1 d. (viešos tvarkos pažeidimas). Pažymėtina, jog veika pagal BK 284 str. 1 d. pilnai apima ir BK 284 str. 2 d. numatytą veiką bei nereikalauja papildomo tyrimo dėl ikiteisminio tyrimo metu J. R. inkriminuotos veikos pagal BK 145 str. 1 d.

            Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai J. R., atsižvelgia į kaltinamosios įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, kaltinamosios asmenybę bei kitas BK 54 str. 2 d. aplinkybes: kaltinamoji J. R. padarytos nusikalstamos veikos priskirtinos nesunkaus nusikaltimo kategorijai (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas padarytas tyčia, juo siekta pademonstruoti visuotiniai priimtų elgesio normų ignoravimą, pademonstruoti savo neigiamą požiūrį į galimybę taikiai spręsti ginčą, viešai pažeminti nukentėjusįjį ir su juo buvusius. Kaltinamosios nusikalstama veika kėlė grėsmę asmens sveikatai ar gyvybei, nusikaltimo metu buvo naudojamas degus skystis ir degtukai, kas nurodo į padidintą nusikalstamos veikos pavojingumo mastą. Kaltinamosios J. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmes taip pat atsižvelgtina į kaltinamosios asmenybę – J. R. neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau praeityje bausta administracine tvarka pagal (duomenys neskelbtini) str. (nedidelis chuliganizmas) bei pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. (KET pažeidimas), jos atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas pagal BK 116 str., tačiau tyrimo rezultatai nepateikti (1 t., b.l. 90), kaltinamoji dirba VšĮ Kėdainių ligoninė, kurios charakterizuojama teigiamai – kaip pareiginga, darbšti atsakinga ir paslaugi (1 t., b.l. 100), gi Kėdainių rajono Krakių seniūnijos charakterizuojama neigiamai – nurodoma, kad su kaimynais nebendrauja dėl konfliktiško būdo (1 t., b.l. 97). Nurodytos aplinkybės leidžia kaltinamąją visumoje charakterizuoti neigiamai, kaip konfliktišką asmenybę. Išdėstyto pagrindu teismas laiko, jog pirmą kartą teisiamai, vyresnio amžiaus kaltinamajai skirtinos bausmės tikslai galės būti pasiekti taikant švelnesnę bausmės rūšį - baudą.

           Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

           Daiktiniai įrodymai – Kėdainių rajono PK saugomi 5 degtukai, etiketė ir vieno litro talpos indas, nuosprendžiui įsiteisėjus, - sunaikintinas.

           Vadovaujantis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 301-303 str., teismas

n u s p r e n d ė:

            J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK   284 str. 1 d. (viešos tvarkos pažeidimas) ir paskirti jai 15 MGL – 1950 litų dydžio baudą.

            Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, nuosprendžiui įsiteisėjus, - panaikinti.

           Daiktinius įrodymus – Kėdainių rajono PK saugomus 5 degtukus, etiketę ir vieno litro talpos indą, nuosprendžiui įsiteisėjus, - sunaikinti.

            Išaiškinti nuteistajai, kad jai skirta bauda turi būti sumokėta per du (2) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, įmokos kodas 6801.

            Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

           Teisėjas                                                                                                Vitalijus Kondratjevas