Civilinė byla Nr. e2A-1392-601/2024

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.6; 2.4.2.14; 2.56.11.6; 3.3.1.19.1.

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno rajono savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-298-435/2024 pagal ieškovės Z. P. ieškinį atsakovei Kauno rajono savivaldybei dėl sprendimo pakeitimo, trečiasis asmuo – Kauno rajono savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė Z. P. 2023 m. liepos 28 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą ir, patikslinusi reikalavimą, prašė pakeisti Kauno rajono savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. TS-274 „Dėl savivaldybės būsto pardavimo“ (toliau – Sprendimas) 1 dalį, nurodant parduoti ieškovei 51,06 kv. m bendrojo ploto butą su 4,01 kv. m rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. (toliau – Butas), už 44 133,10 Eur bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad Butas nuosavybės teise priklauso atsakovei Kauno rajono savivaldybei, turto patikėjimo teise valdomas trečiojo asmens Kauno rajono savivaldybės administracijos. Ieškovė Bute gyvena nuo 1978 m. nuomos sutarties pagrindu. Ieškovei nusprendus Butą pirkti, trečiasis asmuo 2023 m. balandžio 3 d. parengė Savivaldybės būsto įkainojimo aktą, kuriame nurodė, jog galutinė Buto pirkimo kaina – 62 133,10 Eur, kurią sudaro 62 000 Eur Buto kaina ir 133,10 Eur – turto vertinimo paslaugų kaina. Ieškovė, atsižvelgdama į UAB „Lituka“ ir Ko 2023 m. balandžio 27 d. parengtą Konsultaciją dėl Buto kainos, prašė Butą parduoti už 42 000 Eur. Trečiasis asmuo nesutiko Buto parduoti už prašomą kainą ir pasiūlė ieškovei savo lėšomis atlikti nepriklausomą Buto vertinimą. Ir, nors ieškovė trečiajam asmeniui pateikė nepriklausomos vertintojos UAB „Lituka“ ir Ko Turto vertės nustatymo ataskaitą, kurioje nurodoma Buto vertė – 42 000 Eur, atsakovė vis tiek nusprendė ieškovei Butą parduoti už didesnę, t. y. 58 372,96 Eur kainą. Ieškovei nesutikus su tokiu sprendimu ir kreipusis į teismą, buvo paskirta Buto vertės nustatymo ekspertizė, kurios metu buvo nustatyta, jog Buto rinkos vertė 2023 m. kovo 29 d. yra 44 000 Eur, dėl ko, ieškovės nuomone, Buto kaina yra 44 133,10 Eur (44 000 Eur Buto vertė + 133,10 Eur turo vertinimo paslaugos kaina).

3.       Atsakovė Kauno rajono savivaldybė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos komisija būsto problemoms spręsti, 2023 m. birželio 14 d. susirinkime įvertinusi ieškovės pateiktus dokumentus dėl išleistų nuosavų lėšų (3 760,14 Eur) būsto pagerinimui, pasiūlė Tarybai parduoti Butą už UAB „STIVVF“ įvertintą kainą, išskaičiavus būsto pagerinimo lėšas, tačiau įskaičiavus turto vertinimo paslaugų kainą, t. y. už galutinę 58 372,96 Eur kainą. Pažymėjo, kad ji veikė griežtai savo įgaliojimų ribose ir pagal galiojantį teisinį reguliavimą teisėtai. Akcentavo, kad pirkimas yra teisė, o ne prievolė. Juolab, kad ieškovė kartu su pateikta UAB „Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo ataskaita nepateikė dokumentų, įrodančių, kad ši įmonė buvo parinkta viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį patenkino visiškai, t. y. pakeitė Sprendimo 1 dalį, nurodant parduoti Z. P. Butą už 44 133,10 Eur. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės Kauno rajono savivaldybės ieškovei Z. P. 4 438,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

5.       Teismas, nustatęs, kad ieškovė Bute gyvena ženkliai daugiau negu 5 metus ne socialinio būsto nuomos sąlygomis, konstatavo, kad ji yra įgijusi teisę pirkti Butą už kainą, kurios nustatymo tvarką reglamentuoja specialūs teisės aktai. Tačiau, anot teismo, viena vertus, kainos nustatymas nepanaikina ieškovės teisės atsisakyti nuo sandorio, jeigu pirkimo kaina jai per didelė, ir, kita vertus, neužkerta jai kelio kreiptis į teismą dėl turto vertės ginčo išsprendimo jame. Šiame kontekste teismas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – TVVPĮ) 23 straipsnio 2 dalis numato, jog iškilę ginčai dėl turto arba verslo vertės sprendžiami šalių susitarimu arba teismo tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip, kas, teismo įsitikinimu, reiškia, jog teismas gali nustatyti ir kitokią, nei savivaldybės Sprendime nurodytą Buto vertę (pardavimo kainą).

6.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus iš esmės grindė turto vertintojų išvadomis, t. y. į bylą pateiktais dviejų turto vertintojų ir teismo paskirto eksperto vertinimais dėl Buto vertės. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovės turto vertintojos UAB „STIVVF“ vertinimu Buto vertė (62 000 Eur) beveik trečdaliu didesnė už ieškovės pasirinktos vertintojos UAB „Lituka“ ir Ko (42 000 Eur) bei teismo ekspertizės akte (44 000 Eur) nurodytas Buto vertes, nors visi vertinimai atlikti naudojant lyginamąjį metodą. O, kadangi atsakovė teismo proceso metu nesiėmė CPK nustatytų priemonių jos pasirinkto turto vertintojo išvadai dėl Buto vertės apginti, turto vertintojos UAB „Lituka“ ir Ko išvadai dėl Buto vertės esant labai artimai teismo eksperto nustatytai Buto vertei, teismas, atsižvelgdamas į teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvados didesnę įrodomąją galią bei nesant jokių kitų įrodymų, paneigiančių atliktos teismo ekspertizės išvadoje nustatytą Buto vertę, padarė išvadą, kad objektyviausiai Buto vertę atspindi teismo eksperto Mindaugo Kukcinavičiaus atlikta Buto rinkos vertės ekspertizė, kuri nustatė Buto vertę – 44 000 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad Savivaldybės būsto turto vertinimo paslaugų kaina (133,10 Eur) turi būti įskaičiuota į pardavimo kainą, teismas tenkino ieškovės patikslintą ieškinį visa apimtimi.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Apeliaciniame skunde atsakovė Kauno rajono savivaldybė apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės Z. P. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                        Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu pakeisdamas Spendimo dalį dėl Buto pardavimo kainos, perėmė iš atsakovės viešojo administravimo funkcijas, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas negali išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai, o gali tik pavesti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų;

1.2.                        Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nieko nepasisakė dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo, t. y. nevertino atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, susijusių su ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimo ydingumu. Anot atsakovės, ieškovė visų pirma turėjo reikšti reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo ir tik tuomet ginčyti Buto vertę, o ne reikšti reikalavimą dėl galiojančio Sprendimo pakeitimo. Net ir nuginčijus Buto vertę, atsakovė iš naujo turėtų atlikti teisės aktuose nustatyta tvarka įtvirtintas procedūras, susijusias su Buto rinkos vertės (kainos) nustatymu, kadangi šie teisės aktai nenumato jokios kitos alternatyvios galimybės tokio pobūdžio turtą parduoti jo kainą nustačius kokia kita (pvz. pagal teismo sprendimą), o ne įstatymuose nustatyta tvarka.

8.       Atsiliepime ieškovė Z. P. apeliacinės instancijos teismo prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

2.1.                        Atsakovės apeliaciniame skunde nurodomas motyvas, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl to, jog tokiu būdu teismas viršytų kompetencijos ribas ir taip pažeistų Viešojo administravimo įstatymą, niekada nebuvo iškeltas šią civilinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme;

2.2.                        Pirmosios instancijos teismas turėjo teisę pakeisti savivaldybės institucijos sprendimo dalį dėl kainos, kadangi savivaldybė (taryba) nenustato parduodamo turto kainos (ją nustato turto vertinimo įmonė), dėl ko tai niekaip nesusiję su savivaldybės, kaip viešojo administravimo institucijos, funkcijomis, o tiek įstatymai, tiek teismų praktika orientuota į tai, kad ginčai dėl savivaldybei priklausančio turto pardavimo kainos gali būti nagrinėjami teisme. Atitinkamai, nesant ginčo dėl to, jog turtas yra parduotinas, teismas turi teisę nustatyti turto pardavimo kainą. Jeigu teismas nebūtų aiškiai nustatęs Buto pardavimo kainos rezoliucinėje dalyje, tarp šalių būtų užprogramuotas nuolatinis nesibaigiantis teisinis ginčas;

2.3.                        Atsakovės argumentai, kad net ir nuginčijus ieškovei Buto vertę, savivaldybė iš naujo turės atlikti teisės aktuose nustatyta tvarka įtvirtintas procedūras, susijusias su Buto rinkos vertės (kainos) nustatymu, nes neva įstatymai nenumato, kad teismo sprendimu gali būti nustatyta pardavimo kaina, yra nepagrįsti. Pirmiausia, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Be to, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, įstatymai tiesiogiai nurodo, jog nekilnojamojo turto pardavimo kaina gali būti nustatyta teismo sprendimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Apeliacinis skundas atmetamas.

10.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320

11.       Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

       Faktinės bylos aplinkybės

12.       Nustatyta, kad butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. (toliau – Butas), kuriame ieškovė gyvena nuo 1978 metų, nuosavybės teise priklauso Kauno rajono savivaldybei, turto patikėjimo teise valdomas Kauno rajono savivaldybės administracijos.

13.       Ieškovė 2023 m. sausio 23 d. Kauno rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą dėl Kauno rajono savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų ir jų dalių pardavimo.

14.       2023 m. balandžio 3 d. Kauno rajono savivaldybės administracija parengė Savivaldybės būsto įkainojimo aktą, kuriame nurodė, jog galutinė Buto pirkimo kaina – 62 133,10 Eur (62 000 Eur Buto kaina pagal UAB „STIVVF“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą; 133,10 Eur turto vertinimo paslaugų kaina).

15.       2023 m. gegužės 2 d. ieškovė pateikė prašymą Kauno rajono savivaldybės administracijai, kuriuo, atsižvelgiant į 2023 m. balandžio 27 d. Konsultaciją dėl Buto kainos (UAB „Lituka ir Ko“), prašė Butą parduoti už 42 000 Eur.

16.       2023 m. gegužės mėnesį, gautame rašte iš Kauno rajono savivaldybės administracijos nurodyta, kad Kauno rajono savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl Buto pardavimo, kadangi ieškovė atsisakė pirkti Butą už Savivaldybės būsto įkainojimo akte nurodytą kainą, taip pat ieškovė buvo informuota, jog institucija nesutinka parduoti Buto už prašomą 42 000 Eur kainą, tačiau Kauno rajono savivaldybės administracija nurodė, jog neprieštarauja, jog ieškovė savo lėšomis atliktų Buto nepriklausomą vertinimą ir jį pateiktų institucijai, tuomet klausimas dėl Buto pardavimo bus svarstomas artimiausiame Savivaldybės tarybos posėdyje.

17.       Kauno rajono savivaldybės administracijos komisija būsto problemoms spręsti, 2023 m. birželio 14 d. susirinkime įvertinusi ieškovės pateiktus dokumentus dėl išleistų nuosavų lėšų (3 760,14 Eur) būsto pagerinimui, pasiūlė Tarybai parduoti sprendimo projekte įvardintą būstą už UAB „STIVVF“ įvertintą kainą, išskaičiuojant išleistas būsto pagerinimo lėšas, t. y. už 58 239,86 Eur.

18.       2023 m. liepos 3 d. advokatės Dianos Višinskienės kontoroje buvo gauta apmokėjimo pažyma už parduodamą turtą, kuria nurodoma ieškovei už Butą sumokėti 58 239,86 Eur. 2023 m. liepos 3 d. pateiktas 2023 m. birželio 29 d. Kauno rajono savivaldybės Sprendimas dėl savivaldybės būsto pardavimo, kuriuo nuspręsta ieškovei Butą parduoti už 58 372,96 Eur.

19.       2024 m. vasario 26 d. Buto rinkos vertės ekspertizės akte Nr. RE24-006 pateikta išvada, jog Buto rinkos vertė 2023 m. kovo 29 d., nustatyta lyginamuoju metodu, yra 44 000 Eur.

       Dėl ginčo esmės

20.       Byloje nėra ginčo, kad ieškovė turi teisę pirkti apeliantei (atsakovei) nuosavybės teise priklausantį Butą su rūsiu, pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau - PBĮIĮ) 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Byloje kilo ginčas dėl parduodamo Buto vertės.

21.       Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovės ieškinį, pakeitė Kauno rajono savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. TS-274 „Dėl savivaldybės būsto pardavimo“ (toliau – Sprendimas) 1 dalį, sumažindamas nustatytą Buto pardavimo kainą iki 44 133,10 Eur.

22.       Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad ieškovės reikalavimas yra ydingas, nes teismas negali pakeisti savivaldybės sprendimo, tokiu būdu perimant savivaldybės viešojo administravimo funkcijas.

23.       Teisėjų kolegija apeliantės argumentus laiko nepagrįstais.

24.       Pažymėtina, kad be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose savo pobūdžiu nėra viešasis administravimas.

25.       PBĮIĮ 25 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, jog už rinkos kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą (toliau – TVVPĮ), Civiliniame kodekse nustatyta tvarka įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, gali būti parduodami savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas.

26.       Kaip jau minėta, byloje kilo ginčas tik dėl Buto pardavimo kainos, t. y. byloje nenurodoma, jog Sprendimas priimtas pažeidžiant viešosios teisės normas, ar joms prieštarauja. Tačiau nesutinkama su jame nurodyta Buto pardavimo kaina, kurią nustatė turto vertintojas (ne apeliantė), todėl toks ginčas (dėl turto pardavimo kainos) neabejotinai patenka į privatinės teisės normų reguliavimo sritį.

27.       PBĮIĮ 25 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad Buto pardavimo kaina turi būti rinkos kaina,  apskaičiuota, pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, t. y. pardavimo kainą nustato ne apeliantas pagal viešosios teisės normas, o pardavimo kainą nustato „rinka“. Apeliantės pareiga ir tikslas – nustatyti teisingą Buto pardavimo rinkos kainą ir už ją parduoti butą.

28.       Parduodamo savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų vertę, vadovaudamiesi Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, nustato viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka parinktos turto vertinimo įmonės (turto vertintojai) (PBĮIĮ 26 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti, apeliantės pasirinkta turto vertinimo įmonė UAB „STIVVF“ Buto rinkos vertę nustatė -  62 000 Eur, tuo tarpu turto vertintoja UAB „Lituka ir Ko“ – 42 000 Eur, o teismui paskyrus Buto rinkos vertės ekspertizę, Buto rinkos vertė nustatyta – 44 133,10 Eur. Taigi, esant tokiems neatitikimams dėl Buto rinkos vertės ir atsiradus tarp šalių ginčui dėl Buto pardavimo kainos, ieškovė visiškai pagrįstai pareiškė reikalavimą pakeisti Sprendimu nustatytą Buto pardavimo kainą. Šiuo atveju, priešingai nei nurodo apeliantė, teismas nesprendė ir nesprendžia apeliantės kompetencijai priskirtų klausimų, o sprendžia tarp šalių kilusį privatų ginčą (dėl turto pardavimo kainos) – nustato teisingą Buto pardavimo kainą.

29.       TVVPĮ 23 straipsnio 2 dalis numato, kad iškilę ginčai dėl turto arba verslo vertės sprendžiami šalių susitarimu arba teismo tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip, kas reiškia, jog teismas gali nustatyti ir kitokią, nei savivaldybės (šiuo atveju – apeliantės) Sprendime nurodytą Buto vertę (pardavimo kainą).

30.       Pažymėtina, kad vienas iš civilinio proceso tikslų yra kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), todėl ieškovės pasirinktas savo teisių gynimo būdas visiškai atitinką šį principą. Ir priešingai, vadovaujantis apeliantės nurodomais argumentais (jog tik apeliantė gali keisti sprendimą, priimti naują, nustatyti kitą Buto pardavimo kainą ir pan.), ne tik nesprendžiamas ginčas, bet formaliai, prisidengiant įstatymų nuostatomis, būtų vilkinamas Buto pardavimas, perspektyvoje vėl ginčui atsiduriant teisme.

31.       Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei įgijus teisę įsigyti ginčo turtą (Butą), tačiau, ieškovės vertinimu, savivaldybei (apeliantei) nustačius nepagrįstą kainą, ji turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, įrodinėjant mažesnę nei nustatė savivaldybė (apeliantė) savo sprendimu Buto rinkos vertę (CK 1.137, 1.138 straipsniai), o teismas turi teisę išspręsti šį šalių ginčą. Be to, ieškovės reikalavimų pagrįstumą patvirtina teisminė praktika Kauno apygardos teisme (Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-459-924/2022; Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-911-480/2020), kuomet buvo išnagrinėti tokio pobūdžio ginčai.

       Dėl procesinės bylos baigties

32.       Kiti apeliacinio skundo argumentai, dėl kurių teisėjų kolegija nepasisakė, yra nereikšmingi ir neturintys įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

33.       Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).

34.       Apibendrinant kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

       Dėl bylinėjimosi išlaidų

35.       Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės (atsakovės) priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas), kurios neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų dydžių, t. y. 1 500 Eur (CPK 98 straipsnis).

              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

       palikti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą nepakeistą.

       Priteisti iš atsakovės Kauno rajono savivaldybės, juridinio asmens kodas 111100622, ieškovei Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

       Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                            Evaldas Burzdikas

                   Edvardas Paliokas

                   Jurgita Sujetienė