Civilinė byla Nr. e2A-553-460/2024
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04185-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.8.3; 2.6.11.2; 3.3.1.18.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 30 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dipada“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dipada“ ieškinį atsakovei A. S. dėl Valstybinės vartotojų teisių tarnybos nutarimo panaikinimo ir ginčo išnagrinėjimo iš esmės, institucija, teikianti išvadą, Valstybinė vartotojų teisių tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2023 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. 10E-1318 ir ginčą išnagrinėti iš esmės, t. y. atmesti vartotojos reikalavimą. Nurodė, kad 2023 m. balandžio1 d. šios bylos atsakovė, vartotoja, iš ieškovės (pardavėjos) įsigijo minkštą kampą / sofą „Marvel“, kurios vertė 947,15 Eur. Vartotoja 2023 m. balandžio 13 d. kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą su prašymu įpareigoti UAB „Dipada“ pakeisti baldą, kadangi prekė netinkamos kokybės. UAB „Dipada“ vertinimu, nėra galimybės nustatyti, kada tiksliai prekė buvo pažeista, kadangi vartotoja prekių priėmimo metu pretenzijų dėl prekės neišreiškė, atitinkamai laikytina, kad pardavėja / ieškovė prekę vartotojai perdavė tinkamos kokybės. Atitinkamai, vartotoja neužfiksavo jokių pakuotės pažeidimų, baldų pristatymo metu jokių pretenzijų nereiškė ar kitaip baldu nesudvejojo, o apie pažeidimus pranešė tik pilnai surinkusi baldą, tad remiantis aukščiau išdėstytu, mano, kad baldo sugadinimai atsirado jau po baldų pristatymo vartotojai. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2023 m. birželio 13 d. priėmė nutarimą Nr. 10E-1318, kuriuo patenkino vartotojos A. S. reikalavimą, t. y. pripažino pagrįstu reikalavimą netinkamos kokybės minkštą kampą „Marvel“ pakeisti tinkamos kokybės minkštu kampu ir įpareigojo UAB „Dipada“ tarnybai per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos pranešti apie nutarimo įvykdymą arba neįvykdymą.
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovės ieškiniu ir teismo prašė jo netenkinti. Atsiliepime paaiškino, kad iš pardavėjos UAB „Dipada“ įsigijo prekę - minkštą kampą „Marvel“. Minkštą kampą atsakovė įsigijo ieškovės elektroninėje parduotuvėje „Baldų perlai“. Pateikus užsakymą, atsakovė buvo informuota, kad jos užsakymas gali būti vykdomas iki dviejų mėnesių. Tačiau užsakymas buvo įvykdytas anksčiau ir minkštas kampas „Marvel“ buvo pristatytas ir ieškovės darbuotojų užneštas į butą. Ieškovė ne tik pardavė minkštą kampą „Marvel“, bet ir pati pristatė jį į atsakovės butą, tai patvirtina 2023 m. balandžio 1 d. ieškovės darbuotojo išduotas kvitas. Kartu su kvitu atsakovei buvo pateikta ir ieškovo išrašyta sąskaita, kurioje ieškovo darbuotojas davė pasirašyti pristatęs minkštą kampą. Ieškovės darbuotojas pristatęs prekę iš karto išvyko, todėl galimybės apžiūrėti įsigytą minkštą kampą atsakovė iš karto neturėjo. Parašas ant 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaitos faktūros patvirtina tik prekės pristatymo faktą, bet ne patvirtinimą, kad prekė buvo kokybiška. Faktas, kad minkštas kampas „Marvel“ yra netinkamos kokybės, tai yra sugadintas, paaiškėjo 2023 m. balandžio 2 d. surinkus baldą. Pastebėjus pažeidimą, pradėjo tikrinti pakuotę, iš kuriuos tapo aišku, kad baldas buvo sugadintas greičiausiai transportavimo metu. Iš pakuotės apgadinimo akivaizdu, kad baldas negalėjo būti sugadintas jį surenkant ar pernešant bute. Šį faktą patvirtina prie atsiliepimo pridedamos fotonuotraukos, kurios buvo pateiktos ir Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Atsakovė, pastebėjusi pažeidimą, kitą dieną – 2023 m. balandžio 3 d. kreipėsi į ieškovę elektroniniu paštu dėl netinkamos kokybės prekės. Atsakymas iš ieškovės buvo gautas 2023 m. balandžio5 d. Ieškovė nepripažino, kad jos įsigytas baldas buvo atvežtas netinkamos kokybės. Atsakovei ieškovė pasiūlė kreiptis į gamintoją dėl apgadintos detalės pakeitimo, tačiau nurodė, kad už detalę turėtų pati ir susimokėti. Neturėdama kitos galimybės išspręsti ginčą atsakovė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kurios prašė įpareigoti ieškovę netinkamos kokybės prekę pakeisti tinkamos kokybės preke. Tarnyba, įvertino visus pateiktus rašytinius įrodymus (dokumentus), paaiškinimus ir priėmė pagrįstą sprendimą, jos reikalavimą įpareigoti pardavėją UAB „Dipada“ netinkamos kokybės minkštą kampą „Marvel“ pakeisti tinkamos kokybės minkštu kampu tenkino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinys atmestas. Teismas nusprendė patenkinti vartotojos A. S. reikalavimą ir įpareigoti UAB „Dipada“ per 30 dienų, skaičiuojant šį terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo sąskaita ir jėgomis pakeisti netinkamos kokybės minkštą kampą „Marvel“ į tinkamos kokybės minkštą kampą „Marvel“, pristatant tinkamos kokybės daiktą į vartotojos A. S. butą ir išsivežant netinkamos kokybės baldą iš jos buto. Teismas priteisė iš UAB „Dipada“ 355,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pagrindiniai teismo argumentai:
3.1. Teismas konstatavo, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo pirkimo - pardavimo sutartis, atitinkanti CK 6.2281 straipsnyje įtvirtintos tokio pobūdžio sutarties apibrėžimą.
3.2. Teismo vertinimu nuotraukose užfiksuoto įplyšimo vaizdo pobūdis leido daryti daugiau tikėtina išvadą, kad jis (įplyšimas) padarytas transportuojant ar sandėliuojant daiktą, kuomet jis pakankamai ilgą laiką trynėsi į kitą paviršių. Tai ypač rodė intensyvaus plėvelės įpakavimo mechaniniai pažeidimai. Teismo vertinimu šie pažeidimai negalėjo būti padaryti atsakovei naudojant ar montuojant baldą.
3.3. Teismas konstatavo, jog atsakovė (pirkėja) šiame ginče tinkamai įgyvendinimo jai tenkančią įrodinėjimo pareigą ir įrodė įsigyto daikto – sofos esminius kokybės trūkumus, dėl kurių jos pilnavertiškai naudoti pagal jos tiesioginę paskirtį nėra įmanoma, tuo tarpu ieškovė (pardavėja) neįrodė, kad ji pardavė (perdavė) atsakovei tinkamos kokybės daiktą, t. y., kad sofos trūkumai atsirado po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ar dėl atsakovės kaltės.
III. Apeliacinio skundo argumentai
4.
4.1. Apeliantė teigia, kad PVM sąskaita faktūra su pirkėjos parašu byloje yra pateikta, joje aiškiai nurodoma, kad pretenzijų dėl baldų kokybės pristatymo metu nėra.
4.2. Ieškovei nėra aišku, dėl kokios priežasties buvo nevertinti ir visiškai neargumentuotai atmesti ieškovės pateikti duomenys (įskaitant ir aukščiau nurodytą dokumentą su atsakovės parašu), iš jų nevertinta atsakovės atsakomybė laikytis sutarties sąlygų, t. y. atsakovės įsipareigojimas gavus prekes jas apžiūrėti ir pateikti pastabas.
4.3. Teismas nurodė, kad „daugiau tikėtina“, kad baldas buvo pažeistas „transportuojant ar sandėliuojant daiktą“, tačiau nei transportavimo sąlygos, nei juolab sandėliavimas byloje nebuvo tirtas.
4.4. Atskirai apeliantė pažymi, kad atsakovė apie pažeidimus pranešė tik iki galo surinkusi baldą.
4.5. Pažymi, kad atsakovė negebėjo atsakyti į teismo užduotą klausimą apie baldo išpakavimą, t. y. teismui paklausus, ar baldas nebuvo išpakuojamas su peiliu, kas gali sąlygoti baldo tokio tipo pažeidimą, atsakovė nenurodė, kad ji baldą pakavo be peilio.
4.6. Pažymi, kad pati atsakovė nurodė, kad baldu naudojasi visą laiką, o defektas yra susijęs su baldo išvaizda ir naudotis baldu netrukdo.
4.7. Ieškovė teigia, kad neturi galimybės įgyvendinti teismo sprendimo nurodytu laikotarpiu, kadangi ji pati baldų negamina, baldai yra užsakomi, o terminai priklauso ne nuo ieškovės, o nuo baldų gamintojo. Atitinkamai, ieškovė neturi sąlygų ir galimybių įgyvendinti teismo sprendimo nurodytu 30 dienų terminu, kuris be kita ko, nėra pagrįstas jokiais argumentais ar motyvais.
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Teigia, kad PVM sąskaitoje faktūroje nėra nei vieno rankraštinio įrašo, kuriuo atsakovė patvirtintų, kad ji yra pilnai apžiūrėjusi minkštą kampą „Marvel“, įvertinusi jo kokybę, komplektiškumą.
5.2. Atsakovei akivaizdu, kad ji, pasirašiusi pirkimo -pardavimo sutartį, sumokėjusi pinigus už daiktą pagrįstai tikėjosi, kad jis bus pristatytas tinkamos kokybės, neapgadintas, nes ji įsigijo naują, nenaudotą daiktą. Už minkšto kampo „Marvel“ pristatymą ir užnešimą buvo atsakinga apeliantė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
7. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
8. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė (pardavėja) ir atsakovė (pirkėja) 2023 m. balandžio 1 d. sudarė baldo pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. ieškovė atsakovei pardavė sofą „Marvel“, kurios vertė 947,15 Eur. Atsakovė sumokėjo pinigus ir ieškovė (pardavėja) pati pristatė pirkėjai baldą į namus.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
10. Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas), įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad daugiau tikėtina, kad įplyšimas padarytas transportuojant ar sandėliuojant daiktą, kuomet jis pakankamai ilgą laiką „trynėsi“ į kitą paviršių. Teismas konstatavo, kad atsakovė (pirkėja) šiame ginče tinkamai įgyvendinimo jai tenkančią įrodinėjimo pareigą ir įrodė įsigyto daikto – sofos, esminius kokybės trūkumus, dėl kurių jos pilnavertiškai naudoti pagal jos tiesioginę paskirtį nėra įmanoma.
11. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodoma, jog vartotoja (atsakovė) 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. ELP 10823 pasirašė, kad prekes gavo ir kad jokių pretenzijų dėl prekių kiekio, kokybės, komplektiškumo ir kitokių parametrų neturi. Apeliantė pažymi, jog atsakovė apie pažeidimus pranešė tik iki galo surinkusi baldą. Jos nuomone, defektas yra susijęs su baldo išvaizda ir naudotis baldu netrukdo. Ieškovė teigia, kad neturi sąlygų ir galimybių įgyvendinti teismo sprendimo nurodytu 30 dienų terminu, kuris be kita ko, nėra pagrįstas jokiais argumentais ar motyvais.
12. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į teisinį šalių ginčo kvalifikavimą.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės-komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; kt.).
14. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė yra fizinis asmuo, kuri įsigijo prekę (sofą „Marvel“) savo asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su ūkine-komercine ar profesine veikla. Ieškovė, kuri pardavė atsakovei sofą, yra verslininkė ir verčiasi baldų prekyba. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra. Byloje ginčas kilo dėl netinkamos kokybės daikto, o tarp šalių susiklostę santykiai, kaip teisingai nustatė teismas, yra kvalifikuojami kaip vartojimo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, todėl ginčui taikytinos vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios normos.
15. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad vartotojas turi teisę įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas. Šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pardavėjo, paslaugų teikėjo teikiama kokybės garantija negali varžyti vartotojų teisių, kurias, įsigijus netinkamos kokybės prekę ar paslaugą, jiems nustato teisės aktai.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad vartojimo pirkimo – pardavimo sutartims CK 6.350–6.370 straipsniuose įtvirtintos specialiosios teisės normos, kurios taikomos dėl didesnės pirkėjo – vartotojo – teisių apsaugos, nustatant papildomus reikalavimus, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas, pažeistų pirkėjo teisių gynybos būdus, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, daikto trūkumų prezumpciją ir kt. Toks teisinis reguliavimas grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, apsaugos doktrina. Silpnesniajai vartojimo sutarties šaliai ginti skirtas vartotojų teisių apsaugos institutas – valstybė riboja sutarties laisvės principą, imperatyviu reguliavimu įsikišdama į sutartinius santykius; šio instituto tikslas – vartojimo sutartinių santykių reguliavimu atkurti sutarties šalių lygybę, interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019).
17. Reikalavimus daikto kokybei taip pat reglamentuoja CK 6.363 straipsnio 1–3 dalys. Laikoma, kad pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę. Prekės turi atitikti visus šiuos reikalavimus, jeigu jie yra taikytini: 1) atitikti aprašymą, rūšį, kiekį ir kokybę ir turėti funkcionalumo, suderinamumo, sąveikumo ir kitas savybes, kaip numatyta pirkimo-pardavimo sutartyje; 2) atitikti bet kokią konkrečią paskirtį, dėl kurios vartotojui reikia šių prekių, apie kurią vartotojas pranešė pardavėjui vėliausiai pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ir dėl kurios pardavėjas sutiko; 3) būti pristatytos su visais priedais ir instrukcijomis (įskaitant įdiegimo instrukcijas), kaip numatyta pirkimo-pardavimo sutartyje; 4) būti tiekiamos su naujiniais, kaip numatyta pirkimo-pardavimo sutartyje. Prekės taip pat turi atitikti visus šiuos reikalavimus: 1) atitikti paskirtį, dėl kurios tos rūšies prekės paprastai naudojamos, atsižvelgiant į taikomas teisės normas, techninius standartus, o jeigu jų nėra, – į elgesio kodeksus; 2) kai taikytina, būti tokios kokybės kaip pavyzdys ar modelis, kurį pardavėjas vartotojui pateikė iki sutarties sudarymo, ir atitikti to pavyzdžio ar modelio aprašymą; 3) kai taikytina, būti pristatytos kartu su tokiais priedais (įskaitant pakuotę, įdiegimo ar kitas instrukcijas), kuriuos gauti vartotojas gali pagrįstai tikėtis; 4) atitikti kiekį ir turėti tokias savybes (įskaitant su patvarumu, funkcionalumu, suderinamumu ir saugumu susijusias savybes) ir ypatybes, kuriomis paprastai pasižymi tokios pat rūšies prekės ir kurių vartotojas gali pagrįstai tikėtis atsižvelgiant į prekių pobūdį ir į bet kokius pardavėjo ar kitų asmenų (įskaitant gamintoją) arba jų vardu pateiktus viešus pareiškimus, visų pirma, prekes reklamuojant ar jas ženklinant (CK 6.363 straipsnio 2, 3 dalys, redakcija, galiojusi daikto pirkimo metu).
18. Jeigu prekė neatitinka kokybės reikalavimų, vartotojas pagal CK 6.3641 straipsnyje nustatytas sąlygas turi teisę reikalauti, kad būtų užtikrinta tinkama prekės kokybė, proporcingai sumažinta prekės kaina, arba vienašališkai nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį. Kad būtų užtikrinta tinkama prekės kokybė, vartotojas turi teisę pasirinkti reikalauti prekę pataisyti (remontuoti) arba reikalauti ją pakeisti, išskyrus atvejus, kai reikalavimo nebūtų įmanoma įvykdyti arba pardavėjas dėl to patirtų neproporcingų išlaidų, palyginti su išlaidomis kitam reikalavimui įgyvendinti, atsižvelgiant į visas aplinkybes, įskaitant: 1) prekės vertę, jeigu prekė neturėtų trūkumų; 2) prekės trūkumų (neatitikties) reikšmingumą; 3) tai, ar kitokio reikalavimo taikymas nesukeltų nepatogumų vartotojui (CK 6.3641 straipsnio 1, 2 dalys).
19. Vartotojas, siekdamas įgyvendinti CK 6.3641 straipsnyje nustatytas teises, privalo pranešti pardavėjui apie prekės kokybės reikalavimų neatitiktį ne vėliau kaip per du mėnesius nuo neatitikties aptikimo dienos. Pareiga įrodyti, kad vartotojas praleido šį terminą, tenka pardavėjui (CK 6.3641 straipsnio 8 dalis).
20. Ieškovės sutartiniuose įsipareigojimuose taip pat nurodyta, kad grąžinant gautą ne tą prekę ir (ar) nekokybišką prekė, pardavėja įsipareigoja atsiimti tokias prekes ir jas pakeisti analogiškomis tinkamomis prekėmis (https://www.balduperlai.lt/pirkimo-salygos; 8.5 punktas).
21. Įvertinus byloje esančius įrodymus, nustatyta, jog 2023 m. balandžio 3 d. atsakovė elektroniniu paštu kreipėsi į ieškovę informuodama apie prekės (minkšto kampo) pažeidimus, pridėdama defektus patvirtinančias nuotraukas. Atsakymas iš ieškovės buvo gautas 2023 m. balandžio5 d. Ieškovė nepripažino, kad jos įsigytas baldas buvo atvežtas netinkamos kokybės.
22. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog daikto defektai yra vizualiai matomi – matomas mechaninis minkštosios dalies pažeidimas, matomi apsauginių medžiagų (įpakavimo plėvelės, suspausto popieriaus) mechaniniai pažeidimai. VVTAT 2023 m. birželio 13 d. nutarime nustatyta, jog „prekės mechaniniai pažeidimai atsirado dėl intensyvaus prekės trynimosi į kitą aštrų daiktą netinkamai pakrovus transportavimui“. Atsižvelgdama į tai, VVTAT priėmė išvadą, kad dėl prekės mechaninių pažeidimų vartotojos prašyme keliamas reikalavimas pardavėjui netinkamos kokybės prekę pakeisti tinkamos kokybės preke yra pagrįstas.
23. Dera pažymėti, kad pagal Lietuvos Respublikoje galiojančio standarto LST 1329:2015 „Baldai. Terminai ir apibrėžtys“ (toliau – Standartas) 8.4 punktą, įduba priskiriama baldų gamybos (šiuo atveju mechaninio pažeidimo) defektams, 8.8 punktą minkštosios dalies paviršiaus nelygumas priskiriamas baldų gamybos defektams (šiuo atveju mechaninio pažeidimo).
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, į bylą pateiktų duomenų visuma sudaro pagrindą teigti, jog baldas, kurį atsakovė įsigijo savo asmeniniams poreikiams, yra nekokybiškas, baldas turi esminių defektų –minkštosios dalies paviršiaus nelygumą ir (arba) įdubą baldo matomoje dalyje.
25. Pridėtina, jog šiam ginčui yra taikomos vartojimo teisinių santykių normos, kurios yra specialiosios ir pagrįstos vartotojo, silpnesniosios šalies, teisių gynimu. Pažymėtina, jog pardavėjas negali savavališkai nustatyti sąlygų, suvaržančių teisės aktuose įtvirtintas vartotojo teises. CK 6.350 straipsnio 2 dalis imperatyviai draudžia vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygas, pasunkinančias vartotojų padėtį. Todėl būtent atsakovei taikomas prioritetas pasirinkti, kokiu būdu apginti savo pažeistas teises, dėl to spręstina, kad ji teisėtai pasirinko pakeisti nekokybišką daiktą kokybišku daiktu.
26. Kitas aspektas tas, kad nustačius, jog daiktas yra netinkamos kokybės, tam, jog pardavėjui nekiltų atsakomybė dėl šių trūkumų, pardavėjas turi nuginčyti nurodytą prezumpciją ir įrodyti, kad daikto trūkumai atsirado jau po daikto perdavimo momento ir dėl jų yra atsakingas pirkėjas. Ieškovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde teigė, jog nėra galimybės nustatyti kada tiksliai prekė buvo pažeista, kadangi vartotoja baldo priėmimo metu pretenzijų dėl prekės neišreiškė, vartotoja neužfiksavo jokių pakuotės pažeidimų, o apie pažeidimus pranešė tik pilnai surinkusi baldą, tad mano, kad baldo sugadinimai atsirado jau po baldų pristatymo vartotojai.
27. Šiuo aspektu aktualu tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų (fotonuotraukų, kt.), kurie paneigtų (kaip minėta, pardavėjas turi nuginčyti nurodytą prezumpciją), jog prekė / baldas po pristatymo atsakovei buvo tinkamos kokybės (CPK 12, 178 straipsniai).
28. Sprendžiant klausimą dėl baldo pažeidimo priežasties bei momento svarbūs kasacinio teismo išaiškinimai dėl įrodinėjimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021 ir kt.). Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviosios tiesos, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-378/2024).
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje ištirti įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti, kad labiau tikėtina, jog baldo pažeidimas atsirado pačiam baldui dar būnant pakuotėje nuo mechaninio / mechaninių pažeidimų, nuo išorinių jėgų poveikio baldą transportuojant (pernešant, pervežant), o ne jį surenkant ir (ar) eksploatuojant. Faktas, kad atsakovė pasirašė 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje patvirtina tik prekės pristatymo faktą, bet ne patvirtinimą, kad prekė buvo kokybiška. Kaip nustatyta, pardavėja baldą atsakovei pristatė supakuotą ir nesurinktą. Pirkėja, dar esant ieškovės atstovams, neturėjo galimybės pati neišpakuoto baldo apversti (vizualiai apžiūrėti), baldo išpakuoti ir viso jo apžiūrėti. Jokio pirkėjos įrašo, kad ji daiktą apžiūrėjo ir kur nors pasirašė, kad pretenzijų dėl kokybės neturi byloje nėra. Faktas, kad tik surinkus baldą paaiškėjo baldo defektas paaiškinamas tuo, kad buvo įrodinėjama, kad defektas yra matomoje vietoje ir toks mechaninis pažeidimas yra esminis. Aplinkybė, kad atsakovė išpakuodama galbūt naudojo peilį, neleidžia kitaip įvertinti baldo ir įpakavimo pažeidimo pobūdžio.
30. Į apeliantės nurodomą aplinkybę, kad pirkėja (vartotoja), pirkdama prekes iš UAB „Dipada“ valdomos internetinės parduotuvės Balduperlai.lt sutiko su parduotuvės pirkimo pardavimo taisyklėmis, kurios nurodo vartotojos prievolę patikrinti baldus jų pristatymo metu, o esant pakuotės ir (ar) baldo pažeidimams juos fiksuoti, atsakytina tai, kad ir pardavėjui nustatyta pareiga pristatymo pirkėjui metu patikrinti pristatytų minkštų ir korpusinių baldų komplektaciją, baldų išorę (audinius, dekoratyvios medienos spalvą ir pan.), ar nėra matomų mechaninių pažeidimų ar kitokių trūkumų (subraižymų, sulaužymų, įdrėskimų ir pan.) (Taisyklių VII.1), taigi, pati ieškovė nevykdė savo taisyklėse nurodytų pareigų, dėl to savo pareigos nevykdymo bei to pasekmių negali perkelti atsakovei.
31. Kaip anksčiau minėta, nors ieškovė ir nurodė, kad trūkumai galėjo atsirasti po baldo pristatymo, tačiau nepateikė visiškai jokių šias nurodytas aplinkybės pagrindžiančių įrodymų, todėl laikytina, jog šie teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio. Pardavėjai nepaneigus nurodytos prezumpcijos, darytina išvada, kad daikto perdavimo momentu jau egzistavo daikto kokybės trūkumai, už kuriuos atsako pardavėja (CK 6.333 straipsnio 1 dalis).
32. Atsižvelgdama į ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir ginčo šalių pateiktus paaiškinimus bei dokumentus, vadovaudamasi vartojimo ir pirkimo–pardavimo sutartinių teisinių santykių reglamentavimu, teisėjų kolegija nusprendžia, kad vartotojos reikalavimas pakeisti baldą kitu – pagrįstas.
33. Apeliantė skunde teigė, kad ieškovė neturi sąlygų ir galimybių įgyvendinti teismo sprendimo nurodytu 30 dienų terminu, kuris be kita ko, nėra pagrįstas jokiais argumentais ar motyvais.
34. Dėl šio argumento pastebėtina, kad teismo nustatytas 30 dienų vykdymo terminas yra proporcingas, atitinkantis ir pačios ieškovės viešoje erdvėje nustatytus terminus. Ieškovė viešoje erdvėje nurodo, kad sofos „Marvel II“ ir sofos „Marvel III“ pristatymo terminas yra 15 - 35 d. d. Be to, apeliantė neprašė pratęsti termino pažeidimui pašalinti.
35. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176–185 straipsniuose reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių, nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino, skundžiamame teismo sprendime detaliai nurodė, kokie įrodymai pagrindžia teismo padarytas išvadas ir kuriais įrodymais vadovaudamasis teismas atmetė pareiškėjos reikalavimus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas ar kad jį priimant buvo pažeistos materialiosios ir procesinės teisės normos.
36. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas nuspręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Pagal teismų praktiką, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
37. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl bylos procesinės baigties
38. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
40. Apeliantės apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantei patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
41. Atsakovei buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kad suteikiant atsakovei teisinę pagalbą šios išlaidos sudarė 297,92 Eur. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 297,92 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,
n u t a r i a:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Dipada“ 297,92 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Surenkamosios sąskaitos: AB „Swedbank“, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, „Danske Bank A/S“, Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.
Šis sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjos Irma Čuchraj
Aušra Maškevičienė
Erika Misiūnienė