Administracinė byla Nr. I-3408-473/2012
Proceso Nr. 3-61-3-01502-2012-6
Procesinio sprendimo kategorija 16.4; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. spalio 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjui G. T., jo atstovui advokato padėjėjui Tomui Jurgelioniui, atsakovo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovams Dariui Giruckui ir Vytautei Lukoševičiūtei viešame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo G. T. skundą atsakovei Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl neteisėto atleidimo iš valstybės tarnybos ir neturtinės žalos priteisimo,
n u s t a t ė:
pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2012-05-02 įsakymą „Dėl Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus Bendrųjų reikalų poskyrio vedėjo G. T. atleidimo iš pareigų“; priteisti iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012-05-02 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; negrąžinti pareiškėjo į valstybės tarnybą, laikant kad tarnybos santykiai nutrūko teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos ir priteisti jam iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką; priteisti iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 5000,00 Lt dydžio neturtinės žalos bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame skunde (b. l. 139-149, t. 1) ir teismo posėdyje pareiškėjas bei jo atstovas paaiškino, kad 2012-05-02 Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. P1 -103 „Dėl Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus bendrųjų reikalų poskyrio vedėjo G. T. atleidimo iš pareigų“ jis buvo atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų nuo 2012-05-02. Įspėjimas apie būsimą atleidimą iš valstybės tarnybos dėl jo pareigybės panaikinimo jam buvo įteiktas 2012-03-02, t.y. prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo ir faktinio atleidimo iš pareigų. Tuo metu pareiškėjo vaikui buvo 11 metų, todėl apie pareigybės panaikinimą jam turėjo būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius. Atsakovas pareiškėjui nepasiūlė jokio kito darbo, nors įspėjimo laikotarpiu nuo 2012-03-02 iki 2012-05-02 priiminėjo naujus darbuotojus. Atsakovas kaip institucija neatsisakė nė vienos iš pareiškėjo vykdomų ir jo pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų, todėl jo pareigybės panaikinimas yra fiktyvus. Atsakovo nuostatų 18.4 punktas reikalauja derinti visus įsakymus, kuriais jis tvirtina pareigybių sąrašą, su Sveikatos apsaugos ministerija, tačiau tai nebuvo padaryta. Dėl atleidimo iš darbo pareiškėjas jaučiasi pažemintas prieš buvusius bendradarbius ir šeimos narius, pradėjo abejoti savo ateitimi dėl gebėjimų dirbti valstybės tarnyboje.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - VASPVT) nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į skundą (b. l. 9-13, t. 1; 41-45, t. 2) ir teismo posėdyje atsakovo atstovai nurodė, kad pareiškėjui buvo pritaikytas 2 mėnesių pranešimo apie pareigybės panaikinimą ir būsimą atleidimą iš pareigų, terminas, kadangi pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių vaiko auginimo faktą. Atsakovo duomenimis pareiškėjo sūnus kartu su motina gyvena ir mokosi Kaune. Pareiškėjas iš VASPVT Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus Bendrųjų reikalų poskyrio vedėjo pareigų buvo atleistas dėl organizacinių funkcinių pertvarkymų VASPVT-je. Tarnybos direktoriaus 2012-03-02 įsakymu Nr. Tl-267 buvo patvirtinti nauji, nuo 2012-05-02 įsigalioję, Kanceliarijos, Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus, Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus Bendrųjų reikalų poskyrio nuostatai. Naujuosiuose nuostatuose nebeliko iki 2012-03-02 galiojusių dalies pareiškėjo kompetencijai priskitų funkcijų, jos išdalintos kitų VASPVT-os skyrių kompetencijai. Sumažinus reikalavimus, keliamus Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus Bendrųjų reikalų poskyrio vedėjo pareigybei, ši valstybės tarnautojo pareigybė buvo panaikinta, o naujai Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus Bendrųjų reikalų poskyrio vedėjo pareigybei, priskirtas darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, statusas. Pareiškėjo įspėjimo laikotarpiu (nuo 2012-03-02 iki 2012-05-02) laisvų valstybės tarnautojų pareigų, kurių specialiuosius reikalavimus pareiškėjas atitiktų, nebuvo, todėl kitos pareigos jam ir nebuvo pasiūlytos.
Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad VASPVT direktorius 2012-03-02 įspėjimu Nr. D3-49 (2.7.) (b. l. 3, t. 1), informavo pareiškėją, kad 2012-03-02 tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. P1-69 „Dėl VASPVT direktoriaus 2011-12-29 įsakymo Nr. P1-199 „Dėl valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (b. l. 46, t. 1) nuo 2012-05-02 yra naikinama jo pareigybė. VASPVT direktoriaus 2012-05-02 įsakymu Nr. 1P-103 dėl pareigybės panaikinimo pareiškėjas nuo 2012-05-02 buvo atleistas iš užimamų pareigų (b. l. 4, t. 1). VASPVT direktoriaus 2012-03-02 įsakymais Nr. P1-69 ir Nr. P1-70 buvo patvirtinti valstybės tarnautojų (58 pareigybės) ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (19 pareigybių) pareigybių sąrašai (b. l. 60-62, 70-71, t. 1). VASPVT direktoriaus 2012-03-02 įsakymu Nr. Tl-267 buvo patvirtinti nauji, nuo 2012-05-02 įsigalioję, Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus Bendrųjų reikalų poskyrio nuostatai, kuriuose neliko iki 2012-03-02 galiojusių, VASPVT direktoriaus 2011-03-25 įsakymu Nr. Tl-248 patvirtintų Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus Bendrųjų reikalų poskyrio nuostatų 7.1, 7.8, 7.12 punktuose nurodytų funkcijų (b. l. 24; 28-29; 33-34). VASPVT direktoriaus 2012-03-02 įsakymu Nr. P1-68 patvirtintas naujas Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus Bendrųjų reikalų poskyrio vedėjo pareigybės aprašymas, kuriame nebeliko funkcijų, susijusių su viešaisiais pirkimais, finansų kontrole, sumažinti specialieji reikalavimai išsilavinimui, atsisakyta darbo patirties reikalavimo (b. l. 39; 40-41; 51-52, t. 1). Atsižvelgiant į tai, panaikintas šios pareigybės valstybės tarnautojo (A lygis 14 kategorija) statusas ir priskirtas darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, statusas.
Iki atleidimo dienos pareiškėjo užimamos Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus Bendrųjų reikalų poskyrio vedėjo pareigybės aprašyme (b. l. 51-52, t. 1) nustatyta, kad tai valstybės tarnautojo pareigybė, pareigybės lygis A, kategorija 14, veiklos sritis – turto valdymas ir priežiūra, viešųjų pirkimų valdymas (5 p.), 7 p. numatytas reikalavimas išsilavinimui: aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas. Pareiškėjas yra baigęs Mykolo Romerio universitetą, įgijęs viešojo administravimo magistro kvalifikacinį laipsnį (b. l. 117, t. 1). 2012 m. vasario - 2012 m. birželio mėn. laikotarpiu VASPVT buvo laisvos šios valstybės tarnautojų pareigybes: Pacientų teisių priežiūros skyriaus vedėjo (A lygis 15 kategorija), Pacientų teisių priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis 12 kategorija), Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis 12 kategorija), Specialistų licencijavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis 12 kategorija). Pareiškėjo atleidimo dienai - 2012-05-02 papildomai buvo laisvos dar dvi Pacientų teisių priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis 12 kategorija) karjeros valstybės tarnautojų pareigybės. Atsiliepimo pateikimo dieną nurodytos valstybės tarnautojų pareigybės tebėra laisvos. Iš laisvų karjeros valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų matyti, kad pareiškėjas negaėjo į jas pretenduoti (b. l. 75-76; 77-78; 79-80; 81-82).
Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 Nr. IX-855) (toliau – VTĮ) 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte (2005-12-22 įstatymo Nr. X-464 redakcija) nustatyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama. Pagal VTĮ 43 straipsnio 1 dalį, karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. VTĮ 43 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad buvusiam karjeros valstybės tarnautojui (išskyrus karjeros valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Šis asmuo privalo būti priimtas į šias pareigas, jeigu jis atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir šios pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.
Pagal LR administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnį, vienodą administracinių teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), todėl nagrinėjant šį ginčą atsižvelgtina į LVAT 2009-05-11 nutartį byloje Nr. A-438-1743/2009, kurioje teismas pasisakė, kad tais atvejais kai karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, pretenduoja užimti pareigybes, kurioms jų aprašyme yra nustatyti specialūs reikalavimai, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama ar tokio tarnautojo dalykinės savybės atitinka šiuos į specialiuosius reikalavimus, ar šie specialieji reikalavimai, kurių tarnautojas neatitinka, yra esminiai, t. y. ar jų nustatymas gali būti pateisinamas objektyvia būtinybe atlikti tik šiai pareigybei priskirtas specifines funkcijas ir uždavinius. Formuodamas vienodą teismų praktiką analogiškose bylose, LVAT taip pat yra pasisakęs, kad tam tikros institucijos vidinės struktūros pertvarkymas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, yra viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas. Tačiau, teismas, spręsdamas darbo santykių bylą, ar bylą dėl neteisėto atleidimo iš valstybės tarnybos, kai pareiškėjas yra atleidžiamas iš tarnybos dėl jo pareigybės panaikinimo, tiria ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs. Pagal formuojamą teismų praktiką, konkrečių struktūrinių pertvarkymų, kaip darbo sutarties nutraukimo svarbios priežasties, realumas nustatomas pagal tai, ar išliko funkcijos arba jų dalis darbovietėje, kurias atliko atleidžiamas darbuotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-04-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-204/2007). Atsakovas 2012-06-28 bei 2012-10-12 atsiliepimu pripažįsta, kad nebuvo atsisakyta nė vienos Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus Bendrųjų reikalų poskyrio vedėjo vykdytos funkcijos, numatytos jo pareigybėje, patvirtintoje VASPVT direktoriaus 2011-03-25 įsakymu Nr. P1-63 (b. l. 51-52, t. 1), dalis funkcijų perėjo į Kanceliarijos kompetenciją - Kanceliarijos nuostatų, patvirtintų VASPVT direktoriaus 2012-03-02 įsakymu Nr. T1-267 (b. l. 24, 30-32, t. 1) 8.17 p., dalis priskirta Informacinių technologijų skyriaus kompetencijai - Informacinių technologijų skyriaus nuostatų, patvirtintų VASPVT direktoriaus 2012-03-02 įsakymu Nr. T1-266 (b. l. 21, 22-23, t. 1) 7.8 p. Atsakovas atsiliepime savo struktūrinius pertvarkymus grindžia tuo, kad po VASPVT reorganizacijos padidėjo asmens sveikatos priežiūros įstaigų patikrinimų skaičius ir atsirado didesnis vairuotojų poreikis, todėl reikėjo struktūrinių ir funkcinių pertvarkymų, todėl nuspręsta atsisakyti pareiškėjo pareigybės funkcijų, kad šis poskyris savo žmogiškuosius ištekius galėtų skirti šiai problemai spręsti. Įvertinus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad pertvarkant VAPSVT institucijos vidinę struktūrą, išliko visos pareiškėjo vykdytos funkcijos, todėl teismas vertina, kad realaus pareiškėjo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus Bendrųjų reikalų poskyrio vedėjo pareigybės panaikinimo nebuvo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas turi nepilnametį sūnų A. T., gim. (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro tarnybos, Kauno miesto savivaldybės pažyma patvirtina, kad pareiškėjo sutuoktinė A.T., kartu su jų nepilnamečiu vaiku gyvena ir dirba Kaune, sūnus lanko ten mokyklą (b. l. 111; 112, t. 1). A. T. pareiškime teismui nurodė, kad pareiškėjas nors ir gyvena kitame mieste, atskirai nuo savo vaiko, tačiau juo rūpinasi ir dalyvauja jo auklėjime, leidžia savaitgalius, kartu atostogauja (b.l. 116, t. 1). VTĮ 43 str. 1 d. nustatyta, kad valstybės tarnautojui aginantčiam vaikus (vaiką) iki 14 metų apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Kaip matyti iš atsakovės 2012-03-02 rašto Nr. D3-49 (2.7.) pareiškėjas apie atleidimą iš valstybės tarnybos buvo įspėtasprieš du mėnesius. Atsakovo motyvai dėl to, kad pareiškėjas vako neaugina, kadangi gyvena atskirai, kitame mieste, Privačių interesų deklaracijoje nenurodė jokių duomenų apie savo sutuoktinę, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas vertina, kad byuloje nesant įrodymų apie tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta konkrečiai su vienu iš tėvų, ar yra apribota vieno iš tėvų valdžia, nėra teisinio pagrindo spręsti, kad asmuo nepalaiko psichologinio ir socialinio kontakto su savo vaiku, jo neaugina. Atsižvelgiant į nurodytą, laikytina, kad atsakovė priimdama VASPVT direktoriaus 2012-05-02 įsakymą Nr. 1P-103, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 str. 1 d. nustatytą 4 mėnesių pranešimo apie pareigybės panaikinimą terminą.
Apibendrinant pagarytas išvadas, atsižvelgiant į tai, kad realaus pareiškėjo užimamos Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus Bendrųjų reikalų poskyrio vedėjo pareigybės panaikinimo nebuvo, pareiškėją atleidžiant iš valstybės tarnybos buvo pažeistos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 str. 1 d. nustatytos procedūros, pareiškėjo atleidimas iš valstybės tarnybos Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2012-05-02 įsakymu Nr. P1-103 „Dėl Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus Bendrųjų reikalų poskyrio vedėjo G. T. atleidimo iš pareigų“ pripažintinas neteisėtu.
LR Darbo kodekso 297 str. 4 d., jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, laikant, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Kadangi pareiškėjas nepageidauja būti grąžintas į valstybės tarnyboje eitas pareigas, nes jaus psichologinį spaudimą, laikytina, kad darbo santykiai tarp pareiškėjo ir atsakovo yra nutraukti teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.
Pagal byloje esančią VASPVT 2012-06-28 pažymą apie pareiškėjo vidutinį darbo užmokestį ir išeitines išmokas Nr. D12-600-(1.25.) (b.l. 100, t. 1), matyti, kad pareiškėjui yra išmokėta 2 mėnesių išeitinė išmoka už laikotarpį nuo 2012-06-03 iki 2012-07-02 (b. l. 100, t. 1), atsižvelgiant į tai, ši išmokėta išmoka minusuojama priteisiant pareiškėjui vidutinį jo darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Pareiškėjui priteistinas vidutinis jo darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012-07-03 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.
Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nurodydamas, kad dėl neteisėto atleidimo patyrė dvasinių išgyvenimų, prarado pragyvenimo šaltinį, kas sąlygojo neužtikrintumą ateitimi, emocinį sutrikimą (b. l. 163, t. 1). Valstybės tarnybos įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo, todėl vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, taikytinas Darbo kodekso 250 straipsnis, kuriame numatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasiniai sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d.). Vertinant pareiškėjo atleidimo iš tarnybos aplinkybes, nagrinėjamos bylos kontekste teismas pripažįsta, kad pareiškėjas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, tačiau laiko, kad jam priteistas vidutinis dabo užmokestis už priverstinės pravaikštos laikotarpį yra pakankama jo negautų pajamų ir patirtų išgyvenimų dėl neteisėto atleidimo iš valstybės tarnybos kompensacija, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo netenkinamas.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 2 d. kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti taip pat kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikia jokių minėtas išlaidas patvirtinančių įrodymų (kvitų ar kitų dokumentų), teismas šį klausimą palieka nespręstu ir pareiškėjui išaiškina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d. nustatyta tvarka, su prašymu dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo jis gali kreiptis į teismą per keturiolika dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais,
n u s p r e n d ė:
pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies, pripažinti G. T. atleidimą iš valstybės tarnybos neteisėtu ir panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2012-05-02 įsakymą „Dėl Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus Bendrųjų reikalų poskyrio vedėjo G. T. atleidimo iš pareigų“, laikant, kad pareiškėjas atleistas teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.
Priteisti pareiškėjui G. T. iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012-07-03 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.
Kitoje dalyje skundo reikalavimus atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėja Violeta Balčytienė