Civilinė byla Nr. e2A-438-790/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00403-2018-4
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.18.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Artūro Driuko ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BALTIC REFRIGERATION GROUP“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaunesta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BALTIC REFRIGERATION GROUP“ dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BALTIC REFRIGERATION GROUP“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaunesta“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kaunesta“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu atsakovės UAB „BALTIC REFRIGERATION GROUP“ 2018 m. kovo 9 d. pranešimu įvykdytą 55 028,61 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM)) sumos įskaitymą, priteisti iš atsakovės 55 028,61 Eur (be PVM) skolą ir 1 622,16 Eur palūkanas, 8,25 procento dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, 200 Eur išlaidas už faktinių aplinkybių konstatavimą.
2. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. liepos 12 d. su atsakove sudarė statybos rangos sutartį (toliau – ir statybos rangos sutartis; sutartis), pagal kurią įsipareigojo atlikti sandėliavimo ir administracinės paskirties pastatų, esančių S. Žukausko g. 11, Ramučių k., Karmėlavos sen., Kauno r., statybos rangos darbus. Pradėjus vykdyti darbus, buvo keičiamas techninis projektas, todėl pasikeitė faktiniai darbų kiekiai, darbų pobūdis ir reikalavimai medžiagoms. Ieškovė 2017 m. gruodžio 4 d., vadovaudamasi statybos rangos sutarties 3.3, 4.1, 4.2, 4.4 papunkčiais bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.653 straipsniu, pateikė atsakovei perskaičiuotas lokalines sąmatas, susijusias su pakeistais techninio projekto sprendiniais, paprašė sąmatas patvirtinti iki 2017 m. gruodžio 11 d. ir informavo, kad, sąmatų nepatvirtinus, nutrauks sutartį nuo 2017 m. gruodžio 20 d. Atsakovė atsisakė patvirtinti perskaičiuotas lokalines sąmatas, todėl ieškovė 2017 m. gruodžio 22 d. pranešimu informavo atsakovę, kad sutartis nutraukta nuo 2017 m. gruodžio 20 d. Nutraukus sutartį, atsakovė turi sumokėti už faktiškai atliktus darbus.
3. Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.694 straipsnio 4 dalimi, pateikė atsakovei vienašališkai pasirašytus atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktus su PVM sąskaitomis faktūromis, tačiau atsakovė, pažeisdama sutarties 12.1.1 papunktį bei CK 6.694 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nepagrįstai atsisakė pasirašyti atliktų darbų priėmimo aktus. Atsakovės skola ieškovei liko 126 859,17 Eur su PVM arba 104 842,29 Eur be PVM. 2018 m. kovo 8 d. atsakovė sumokėjo 44 926,31 Eur ir liko skolinga 59 915,98 Eur be PVM. Atsakovė 2018 m. kovo 8 d. pranešime nurodė, kad 59 915,98 Eur skolą įskaito į atsakovės patirtus nuostolius, kuriuos sudaro 3 131,48 Eur (su PVM) teisinės išlaidos, 127,65 Eur (su PVM) išlaidos už vagonėlių patraukimą, 2 420 Eur (su PVM) išlaidos už paliktos įrangos apsaugą, 7 273,65 Eur (su PVM) išlaidos už defektų šalinimą ir 59 545,55 Eur (su PVM) nuostoliai pasirašius sutartį su kitu rangovu.
4. Ieškovė nurodė, kad 55 028,61 Eur (be PVM) sumos įskaitymas yra neteisėtas ir pripažintinas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu. Ieškovės veiksmai buvo teisėti, juose nėra civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovė nepagrindė jos nurodytų išlaidų, nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių išlaidų pagrįstumą. Atsakovė įskaitė defektų šalinimo išlaidas pagal lokalinę sąmatą 7 273,65 Eur su PVM arba 6 011,28 Eur be PVM sumai, šių išlaidų dalies dėl 4 887,37 Eur (be PVM) ieškovė neginčija ir su jų įskaitymu sutinka. Tačiau su kitos dalies išlaidų įskaitymu ieškovė nesutinka. Į lokalinę sąmatą yra įtrauktas posluoksnių įrengimas, kai smėlio sluoksnis 330 mm (šių išlaidų suma 1 123,91 Eur be PVM), tačiau šį posluoksnį ieškovė įrengė visiškai, tai patvirtina įrašai statybos žurnale, atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktai. Posluoksnio storio sumažėjimą sąlygojo atsakovės pasamdytų kitų rangovų atlikti kasimo darbai prie pamatų, dėl kurių vyko dalinis smėlio posluoksnio nubyrėjimas ir išplovimas.
5. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovė, nutraukdama statybos rangos sutartį, nepagrįstai vadovavosi CK 6.653 straipsnio 4 dalimi, nes statybos ranga yra reglamentuojama CK 6.681 – 6.699 straipsniuose. CK 6.685 straipsnio 2 dalis numato, kad rangovas turi teisę perskaičiuoti sutarties kainą, jei dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių statybos darbų kaina padidėja daugiau kaip 15 procentų, tačiau rangovui nesuteikiama teisė atsisakyti sutarties dėl kainos padidėjimo. Atsakovės vertinimu, statybos rangos sutartis buvo nutraukta neteisėtai. Atsakovės manymu, ieškovė siekė ne apmokėjimo už papildomus darbus, tačiau pakeisti sutartyje numatytą kainą ir taikyti naują kainą, nors tinkamai nepagrindė tokio savo reikalavimo. Ieškovė nurodė faktines aplinkybes apie tariamą techninio projekto keitimą, tinkamai atliktus darbus, tačiau nepateikė jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Pati ieškovė pripažįsta, kad atsakovė turėjo teisę į įskaitymą, nes ieškovės atlikti darbai buvo nekokybiški.
6. Atsakovė padavė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti ieškovės UAB „Kaunesta“ vienašališką statybos rangos sutarties nutraukimą negaliojančiu; pripažinti, kad statybos rangos sutartis nutraukta nuo 2017 m. gruodžio 22 d. dėl ieškovės UAB „Kaunesta“ kaltės.
7. Atsakovė nurodė, kad nebuvo nei sutartyje, nei įstatyme numatytų pagrindų nutraukti sutartį, be to, apie sutarties nutraukimą ieškovė turėjo pranešti prieš 30 dienų, tačiau šios procedūros nesilaikė. Atsakovės teigimu, ieškovė nebendradarbiavo su atsakove, nesiekė išsaugoti sutarties, reikalavo apmokėti už nekokybiškai atliktus darbus. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė pažeidė sutarties nuostatas, atitinkamai ieškovės veiksmai, susiję su vienašališku sutarties nutraukimu, turi būti pripažinti neteisėtais, o sutartis laikoma nutraukta nuo 2017 m. gruodžio 22 d., kai ieškovė savavališkai pasišalino iš statybvietės. Ieškovė nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kokie techninio projekto sprendiniai įtakojo rangovo sprendimą stabdyti darbų vykdymą ir savavališkai palikti statybvietę. Atsakovės manymu, ieškovė, nutraukdama rangos sutartį, nepagrįstai vadovavosi CK 6.653 straipsnio 4 dalimi, nes statybos ranga yra reglamentuojama CK 6.681 – 6.699 straipsniuose. CK 6.685 straipsnio 2 dalis numato, kad rangovas turi teisę perskaičiuoti sutarties kainą, jei dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių faktiška statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip 15 procentų, tačiau statybos rangovui nesuteikiama teisė atsisakyti sutarties dėl kainos padidėjimo.
8. Ieškovė nesutiko su atsakovės priešieškiniu, nurodė, kad šalys statybos rangos sutartyje susitarė ne dėl fiksuotos kainos, bet dėl apytikrės orientacinės kainos bei nustatė šios kainos keitimo sąlygas ir tvarką, todėl CK 6.685 straipsnis netaikytinas, o taikytinas CK 6.653 straipsnis, kuriame įtvirtinta ieškovės teisė nutraukti sutartį, jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainos. Atsakovė atsisakė padidinti darbų kainą, todėl ieškovė vienašališkai sutartį nutraukė. Pakeisto techninio projekto sprendiniai buvo pateikti 2017 m. lapkričio 28 d. Remiantis pakeistu projektu sandėlio fasado daugiasluoksnėms plokštėms sandėlio ir administracinio pastato sublokavimo vietoje buvo padidinti atsparumo ugniai reikalavimai, paaiškėjo, kad minėtą plokštę užsakovė reikalauja įrengti ne tik sublokavimo vietoje, bet ir per visą sieną bei dalyje fasadinės sienos, todėl šių brangesnių plokščių kiekis padidėjo. Atsakovė atsparumo ugniai reikalavimus padidino ir kitoms plokštėms (preliminarus kiekis 1 151 kv. m). Be to, atsirado reikalavimas viršutinėje pastato dalyje įrengti cinkuotą vamzdį ir cinkuotą profilį. Taip pat atsakovė pakeitė katilinės vietą, ją perkeldama iš administracinio pastato į sandėlį, dėl to atsirado papildomi katilinės pamatų įrengimo, sienų įrengimo darbai. Ieškovės teigimu, ji pagrįstai ir teisėtai pateikė atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras apmokėjimui už papildomo smėlio posluoksnio ir pamato įrengimą, nes buvo pakeisti faktiniai atliktų darbų kiekiai ir šių papildomų darbų kaina buvo apskaičiuota remiantis nustatytais įkainiais. Ieškovė pagal sutartį įsipareigojo atlikti gelžbetoninių kolonų montavimą su medžiagomis. Kolonų kaina buvo 28 560 Eur (be PVM). Atsakovė už šias medžiagas 22 281 Eur (be PVM) tiesiogiai sumokėjo gamintojai UAB „Perdanga“, tačiau atsisakė sumokėti skirtumą tarp medžiagų savikainos ir suderintos kainos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė, pripažino negaliojančiu atsakovės 2018 m. kovo 9 d. pranešimu įvykdytą įskaitymą dėl 55 028,61 Eur (be PVM), priteisė iš atsakovės ieškovei 55 028,61 Eur (be PVM) skolą, 1 622,16 Eur palūkanas, 8,25 procento dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (56 650,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 7 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
10. Teismas konstatavo, kad techniniame projekte buvo pakeistas plokščių kiekis, jų naudojimas, viso fasado plokštė, reikalavimai ugnies atsparumui, be to, pasikeitė katilinės vieta, dėl to reikėjo įrengti naują patalpą sandėlyje, uždėti stogą, buvo pakeistos klinkerio plytelės, įvestas papildomas tvirtinimas atitraukiant lietvamzdžius. Teismas nurodė, kad pagal statybos rangos sutarties 3.10 papunktį užsakovas turi teisę sumažinti ar padidinti rangovui pagal sutartį atliekamų darbų apimtis, keisti projekte numatytas medžiagas ir įrengimus raštu pranešęs apie tai rangovui. Sutarties 4.2 papunktyje nurodyta, kad jei dėl užsakovo nurodymų, techninio projekto sprendinių detalizavimo, pakeitimo ar keičiantis faktiniams darbų kiekiams, numatytiems lokalinėje sąmatoje keičiasi faktinė darbų kaina, užsakovas už tokius faktiškai atliktus papildomus darbus su rangovu atsiskaito pagal sutarties priede Nr. 1 „Darbų sąmata“ nustatytus vienetinius atitinkamų darbų įkainius, o jeigu šiame sutarties priede nėra nustatyti atitinkamų papildomų darbų vienetiniai įkainiai – pagal šalių iki atitinkamų papildomų darbų vykdymo pradžios nustatytus vienetinius įkainius arba fiksuotą kainą. Teismas atkreipė dėmesį į sutarties 4.4 papunktį, nustatantį, kad papildomais darbais visais atvejais laikomi tie darbai, kurie nenumatyti sutarties priede Nr. 1 „Darbų sąmata“.
11. Teismas, vadovaudamasis statybos rangos sutarties 3.3 papunkčiu, padarė išvadą, kad sutartyje nurodyta darbų kaina buvo orientacinė. Kadangi šalys statybos rangos sutartyje susitarė ne dėl fiksuotos kainos, bet dėl apytikrės orientacinės kainos bei nustatė šios kainos keitimo sąlygas ir tvarką, CK 6.685 straipsnis netaikomas, o taikomos CK 6.653 straipsnio nuostatos, kuriose yra įtvirtinta ieškovės teisė nutraukti sutartį, jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainos. Kadangi atsakovė atsisakė padidinti darbų kainą, ieškovė pagrįstai sutartį nutraukė.
12. Teismas sprendė, kad ieškovė sutartį nutraukė dėl jos esminio pažeidimo, konstatavusi, jog užsakovas nepagrįstai reikalauja atlikti papildomus darbus ir už juos nesutinka apmokėti. Teismas nustatė, kad ieškovė 2017 m. gruodžio 4 d. rašte atsakovės prašė patvirtinti daugiasluoksnių sandėlio fasado plokščių, katilinės įrengimo perskaičiuotas lokalines sąmatas, informavo, kad nepatvirtinus perskaičiuotų lokalinių sąmatų, statybos rangos sutartis bus nutraukta, priimti ir apmokėti papildomai atliktus smėlio posluoksnio ir sandėlio pamatų įrengimo darbus bei skirtumą tarp sutartos gelžbetoninių kolonų medžiagų kainos ir medžiagų savikainos, pateikti darbo projektą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus, pateikti darbo brėžinį dėl klinkerio mūro darbų ir kt. Tačiau atsakovė ieškovės perskaičiuotų lokalinių sąmatų nepatvirtino. Teismo vertinimu, kadangi pagal techninio projekto pakeitimą ir darbo projektą buvo reikalinga atlikti papildomus darbus, o atsakovė nesutiko padidinti kainą, ieškovė turėjo teisę atsisakyti sutarties (CK 6.653 straipsnio 4 dalis) bei turėjo faktinį ir teisinį pagrindą nutraukti sutartį.
13. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovė nebendradarbiavo su atsakove, nesiekė išsaugoti sutarties, reikalavo apmokėti už nekokybiškai atliktus darbus. Teismas nurodė, kad ieškovė turi teisę reikalauti sumokėti už atliktus darbus, atsakovė, atlikusi priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, pripažino skolą ieškovei. Teismo vertinimu, ieškovė elgiasi sąžiningai, nes sutinka sumokėti už nekokybiškų darbų trūkumų ištaisymą.
14. Teismas nurodė, kad nors ieškovė apie sutarties nutraukimą ieškovei nepranešė prieš 30 dienų, tačiau šis pažeidimas nesudaro pagrindo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, nes tarp šalių vyko pasitarimai dėl kainos padidinimo, būtent dėl atsakovės pakeisto techninio projekto ieškovė pateikė perskaičiuotas lokalines sąmatas ir prašė padidinti sutarties kainą, o tai reiškia, kad atsakovė žinojo apie naujus sprendinius, galėjo įvertinti naujos kainos poreikį, be to, pačios šalys sutartyje buvo numačiusios 7 dienų terminą, prieš kurį gali būti teikiamas pranešimas dėl sutarties nutraukimo.
15. Teismas nurodė, kad atsakovė įskaitymą padarė dėl patirtų nuostolių, todėl įskaitymo teisėtumas vertinamas pagal teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę. Atsakovė ieškovės neteisėtus veiksmus siejo su tuo, kad, jos vertinimu, ieškovė neteisėtai ir nepagrįstai nutraukė statybos rangos sutartį ir dėl to atsakovė turėjo nuostolių. Tačiau teismui padarius išvadą, kad sutartis buvo nutraukta teisėtai, ieškovės veiksmuose nėra civilinės atsakomybės sąlygų.
16. Teismas vertino, kad atsakovė nepagrindė nuostolių dėl statybos rangos sutarties nutraukimo. Atsakovė įskaitė 3 131,48 Eur (su PVM) teisines išlaidas, turėtas iki 2018 m. kovo 8 d., tačiau teismas sprendė, jog šios išlaidos negali būti priskirtos prie atsakovės patirtų išlaidų dėl statybos rangos sutarties vykdymo, jos gali būti priskirtos prie bylinėjimosi išlaidų. Dėl 127,65 Eur (su PVM) vagonėlių patraukimo išlaidų teismas nurodė, kad sąskaita už šią paslaugą išrašyta 2018 m. vasario 5 d., tačiau tuo metu vagonėlių jau nebuvo, jie buvo paimti 2018 m. sausio 18 d. Dėl 2 420 Eur (su PVM) išlaidų objekte paliktos statybinės įrangos apsaugai teismas nurodė, kad ši suma įskaityta nepagrįstai, nes atsakovė neturėjo pareigos saugoti ieškovės statybinės įrangos. Dėl 7 273,65 Eur (su PVM) ieškovės darbų defektų šalinimo išlaidų įskaitymo teismas nurodė, kad ieškovė nesutinka tik su 1 123,91 Eur (be PVM) smėlio posluoksnio įrengimo išlaidų įskaitymu. Teismo vertinimu, ši suma įskaityta nepagrįstai, nes smėlio posluoksnį ieškovė įrengė, tačiau jo storio sumažėjimą sąlygojo atsakovės pasamdytų kitų rangovų, kurie vykdė kasimo darbus prie pamatų, veiksmai. Dėl darbų sąmatos padidėjimo 59 545,55 Eur (su PVM) suma sudarius naują rangos sutartį įskaitymo, teismas sutiko su ieškove, kad ši suma buvo įskaityta nepagrįstai, nes ieškovė į kainą buvo įtraukusi darbų kainą, medžiagų kainą, išlaidas mechanizmams ir kt., tuo tarpu sutartis su nauju rangovu buvo sudaryta tik dėl darbo užmokesčio, nėra pateikta duomenų apie išlaidas medžiagoms ir mechanizmams, todėl palyginti kainų negalima. Teismas konstatavo, kad 55 028,61 Eur sumą atsakovė 2018 m. kovo 8 d. pranešimu įskaitė neteisėtai ir pripažino įskaitymą negaliojančiu. Įskaitymą pripažinęs negaliojančiu, teismas iš atsakovės priteisė ieškovei 55 028,61 Eur skolą ir palūkanas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
17.1. Ieškovė reiškė reikalavimus dėl rangovo teisės atsisakyti sutarties vadovaujantis CK 6.653 straipsnio nuostatomis, tačiau neteigė ir neįrodinėjo jokių aplinkybių, susijusių su esminiu sutarties pažeidimu. Todėl teismas, spręsdamas, kad ieškovė turėjo teisę nutraukti statybos rangos sutartį dėl esminio pažeidimo, neatskleidė bylos esmės.
17.2. Rangovas neturi teisės vienašališkai atsisakyti vykdyti sutartį, jei nėra sutartyje numatyto pagrindo ar imperatyvios įstatymo nuostatos. Vadovaujantis CK 6.644 straipsnio 2 dalimi, bendrosios rangą reglamentuojančios nuostatos statybos rangai taikomos, jeigu ko kita nenustatyta statybos rangą reglamentuojančiose normose. Kainos keitimo statybos rangoje atvejai yra reglamentuojami specialiomis normomis, įtvirtintomis CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir CK 6.685 straipsnio 1, 2 dalyse. Teismas netinkamai sprendė, kad ginčui taikomos CK 6.653 straipsnio bei esminį sutarties pažeidimą reglamentuojančios, o ne specialiosios statybos rangą reglamentuojančios nuostatos.
17.3. Teismas nenustatė, kurie ieškovės nurodyti darbai laikytini nenustatytais normatyviniuose dokumentuose ar papildomais darbais, kurių atlikimo poreikis kilo užsakovo iniciatyva. Teismas neanalizavo ir nevertino aplinkybių, susijusių su ieškovės teise reikalauti keisti kainą. Neaišku, kokiu pagrindu teismas padarė išvadą, kad techniniame projekte pasikeitė plokščių kiekis, jų naudojimas, viso fasado plokštė, reikalavimai ugnies atsparumui, kad buvo pakeistos klinkerio plytelės. Atsakovė nurodo, kad pirminėje sąmatoje yra nurodyta kaina tiek paviršių apmūrijimui klinkerio apdailinėmis plytomis, tiek klinkerio apdailinėmis plytelėmis. Taip pat teismas neįvertino, ar toks tariamas pasikeitimas sudarė pagrindą šaliai vienašališkai nutraukti sutartį.
17.4. Ieškovės nurodyti papildomi darbai negali būti priskiriami prie normatyviniuose statybos dokumentuose nenustatytų darbų, todėl jiems taikytinas CK 6.685 straipsnis ir, neviršijus 15 procentų sutarties kainos ribos, ieškovė nepagrįstai reikalavo už juos apmokėti. Be to, taikant šią nuostatą rangovas neturi teisės sustabdyti darbų atlikimo – jam suteikiama teisė tik reikalauti sutarties kainos perskaičiavimo, tačiau tokio reikalavimo pareiškimas neturi įtakos tolesniam darbų vykdymui.
17.5. Galimybė keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą galima tais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos. Atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, būtent šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti šių būtinų sąlygų buvimą, todėl ir rangovas, siekiantis, kad rangos sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti buvus tokias išimtines CK 6.685 straipsnyje įtvirtintas aplinkybes. Tačiau teismas neanalizavo, ar buvo kokios nors išimtinės sąlygos, kurios būtų leidusios rangovui reikalauti keisti kainą.
17.6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad buvo padarytas esminis sutarties pažeidimas. Pagal statybos rangos sutarties nuostatas ieškovė tik turėjo teisę stabdyti tų darbų atlikimą, dėl kurių, kaip papildomų darbų, nebuvo pasiektas susitarimas, tačiau turėjo pareigą vykdyti kitus darbus. Atsakovė pateikė duomenis apie darbus, kuriuos ieškovė galėjo vykdyti. Teismas neįvertino, ar ieškovės nurodomi papildomi darbai buvo tokie, dėl kurių nebuvo galima vykdyti kitų sutartyje numatytų darbų. Be to, sutartyje nėra nuostatų apie tai, prieš kokį terminą turi būti pateikiamas pranešimas, jei sutartis nutraukiama dėl esminio jos pažeidimo, todėl turi būti taikomos CK nuostatos. Ieškovė nesilaikė nei sutartyje, nei teisės aktuose numatytos procedūros dėl vienašališko sutarties nutraukimo.
17.7. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė pažeidė statybos rangos sutarties nuostatas, atitinkamai ieškovės veiksmai, susiję su vienašališku sutarties nutraukimu turi būti pripažinti neteisėtais, o sutartis laikoma nutraukta nuo 2017 m. gruodžio 22 d., t. y. dienos, kai ieškovė savavališkai pasišalino iš statybvietės. Galimybė nutraukti sutartį suteikiama tik kaip paskutinė teisių gynimo priemonė. Nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai gynė neteisėtai veikusios šalies norą vienašališkai, nesant jokio pagrindo, pasitraukti iš sutarties vykdymo. Ieškovė siekė nutraukti sutartį bet kokiu būdu ir nesiekė jos įvykdyti pagal numatytus įsipareigojimus.
17.8. Teismas nenurodė jokių motyvų, kurių pagrindu priteisė 55 028,61 Eur skolą. Net ir vertinant, kad nebuvo pagrindo atlikti įskaitymą, teismas privalėjo nurodyti, kokie dokumentai patvirtina ieškovės reikalavimo teisę. Į teismo priteistą skolos sumą patenka ir ieškovės nurodytas reikalavimas apmokėti 6 725,27 Eur kainos skirtumą už gelžbetoninių kolonų įrengimą, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kokiu pagrindu yra nurodyta tokia suma, taip pat nėra duomenų, kokiu pagrindu yra reikalaujama apmokėti už papildomus sandėlio pamatų įrengimo darbus, smėlio posluoksnio įrengimą. Teismas, priteisdamas sumas, nesivadovavo sutarties nuostatomis, pagal kurias nėra apmokama už papildomus darbus, jei nėra atskiro šalių susitarimo.
17.9. Teismas, pripažindamas įskaitymą neteisėtu, nepagrįstai sprendė, kad atsakovės patirtos teisinės išlaidos turėtų būti priskirtos prie bylinėjimosi išlaidų. Nors ieškovė nurodė saugoti statybvietę ir užtikrinti jai priklausančių aptvėrimo ir klojinių saugumą iki pilnai sukietės pastato perdanga, teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė neturėjo pareigos saugoti ieškovės statybinės įrangos. Atsakovei neaišku, kokiu pagrindu teismas sprendė, kad smėlio pasluoksnį ieškovė įrengė pilna apimtimi, kaip smėlio nubyrėjimas ir išplovimas galėjo įvykti statinio viduje, kokiu pagrindu nurodyta, kad sutartis su nauju rangovu buvo sudaryta tik dėl darbo užmokesčio. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pagal naujai sudarytą rangos sutartį užsakovas pateikia tik klinkerio plytas, o kiti darbai yra nurodyti su konkrečiu įkainiu, apimančiu ir medžiagas bei mechanizmus.
18. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
18.1. Atsakovė apeliaciniame skunde painioja skirtingas situacijas: 1) kai poreikis didinti darbų kainą atsiranda dėl papildomų darbų, nenumatytų normatyviniuose dokumentuose ar pakeitus normatyvinius dokumentus ir 2) kai poreikis didinti darbų kainą atsiranda iš esmės padidėjus įvykdymo kainai CK 6.204 straipsnio pagrindu (CK 6.685 straipsnio 2 dalis). Pirmuoju atveju kainos didinimui nėra taikomas 15 procentų ribojimas, nes šiuo atveju papildomi darbai aiškiai išeina už pradinio šalių susitarimo ribų, tokiu atveju šalių santykiams taikomos CK 6.653 ir 6.684 straipsnių nuostatos. Antruoju atveju kainos didinimui taikomas 15 procentų ribojimas, nes vykdoma pradinė darbų apimtis, numatyta sutartyje, tačiau dėl ne nuo rangovo priklausančių aplinkybių padidėja įvykdymo kaina. Tokį teisės normų aiškinimą patvirtina teismų praktika. Kitoks teisės normų aiškinimas suponuotų situacijas, kad užsakovas po sutarties pasirašymo pakeistų techninio projekto sprendinius ar reikalavimus medžiagoms ir reikalautų už pradinę kainą atlikti sutartyje nenumatytus darbus. Tai prieštarautų CK įtvirtintiems protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Tokiu būdu, priešingai nei nurodo atsakovė apeliaciniame skunde, CK 6.653 straipsnio nuostatos taikomos ir statybos rangos sutarčiai, o CK 6.685 straipsnio nuostatos šiuo atveju netaikomos. Nagrinėjamu atveju atsakovė, pažeisdama statybos rangos sutarties nuostatas, atsisakė padidinti darbų kainą, todėl ieškovė teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasi CK 6.653 straipsniu, vienašališkai nutraukė sutartį.
18.2. Teismo padarytas išvadas dėl techninio projekto pakeitimo patvirtina byloje surinkti įrodymai:
18.2.1. Pagal pradinį techninį projektą fasado įrengimui turėjo būti naudojamos dviejų tipų plokštės: 120 mm su poliuretaniniu (PUR) užpildu, kurioms atsparumo ugniai reikalavimai netaikomi, ir pastatų sublokavimo vietoje 150 mm REI-90 atitinkančios plokštės su vatos užpildu. 2017 m. rugpjūčio 25 d. susirinkimo metu atsakovė informavo, kad bus keičiamas sandėlio techninis projektas keičiant sandėlio atsparumo ugniai klasę, priimtas sprendimas, kad atsakovė įsipareigoja sumokėti už papildomus darbus ar pakeistas medžiagas. Remiantis pakeistu techniniu projektu bei darbo projektu buvo padidinti atsparumo ugniai reikalavimai sandėlio fasado sienų daugiasluoksnėms plokštėms sandėlio ir administracinio pastato sublokavimo vietoje, taip pat remiantis darbo projektu atsakovė padidino atsparumo ugniai reikalavimus kitoms fasadinėms plokštėms, nors pirminiame techniniame projekte tokio reikalavimo nekėlė. Be to, kaip matyti iš darbo projekto, papildomai atsirado reikalavimas viršutinėje pastato dalyje įrengti cinkuotą vamzdį ir cinkuotą profilį. Kaip matyti iš gamintojų komercinių pasiūlymų, remiantis pakeistais reikalavimais, keliamais fasadinei plokštei, bendra plokščių kaina padidėjo nuo 25,26 Eur iki 27,97 Eur už kv. m, atsirado papildomos išlaidos cinkuotam vamzdžiui ir cinkuotam profiliui. Dėl šių pakeitimų ieškovė pagrįstai paprašė padidinti sutarties kainą.
18.2.2. Pradiniame techniniame projekte sandėlio patalpose buvo numatyta įrengti tik vieną katilinę, tačiau po sutarties pasirašymo ir pakeitus techninį projektą sandėlio patalpose papildomai buvo numatyta įrengti 5,94 kv. m ploto patalpą katilinei. Šie darbai nebuvo numatyti sutartyje, todėl ieškovė pagrįstai paprašė padidinti sutarties kainą.
18.2.3. Pradiniame techniniame projekte buvo numatyta, kad sandėlio fasado dalis mūrijama apdailos klinkerio plyta, o administracinio pastato fasado dalis klijuojama klinkerio plytelėmis, kiti reikalavimai klinkerio plytoms bei plytelėms, išskyrus spalvą, nebuvo keliami. Atsižvelgiant į tai, ieškovė, remdamasi iš tiekėjų gautu pasiūlymu, į pradinę sąmatą įtraukė 7,94 Eur klinkerio plytelių bei 34,82 Eur klinkerio plytų kainą už kv. m. Po sutarties pasirašymo atsakovė pakeitė techninio projekto sprendinius ir nurodė, kad administracinio pastato fasadas vietoje klijuojamų klinkerio plytelių turi būti apmūrytas klinkerio plytomis ir pakeitė reikalavimus visai klinkerio plytai, nurodydamas konkretų klinkerio plytos gamintoją bei gaminį „Wienerberger Stiglitz NF 240x115x71“. Kaip matyti iš gamintojo „Wienerberger“ atsakymo, šios plytos laikomos „prabangos“ prekėmis, jų kaina yra 69,80 Eur už kv. m, t. y. kaina ženkliai didesnė, nei buvo numatyta pradiniame techniniame projekte.
18.3. Iš apskųsto sprendimo matyti, kad teismas detaliai argumentavo priteistinos sumos dydį. Remiantis 2017 m. gruodžio 22 d. atliktų darbų aktais, pažymomis apie atliktų darbų vertę ir išlaidas, PVM sąskaitomis – faktūromis, 2017 m. gruodžio 22 d. atsakovės neapmokėta skola ieškovei už atliktus darbus buvo 59 247,90 Eur (su PVM). Remiantis 2017 m. gruodžio 28 d. atliktų darbų aktu, pažyma apie atliktų darbų vertę ir išlaidas, PVM sąskaita – faktūra, 2017 m. gruodžio 28 d. papildomai atsakovės neapmokėta skola ieškovei už atliktus darbus sudarė 67 611,27 Eur (su PVM). Iš viso 2017 m. gruodžio 28 d. atsakovės neapmokėta skola sudarė 126 859,17 Eur (su PVM). Vadovaujantis PVM įstatymo 96 straipsnio 1 dalimi, atsakovės mokėtina suma sudarė 104 842,29 Eur (be PVM). Atsakovė 2018 m. kovo 8 d. sumokėjo 44 926,31 Eur ir liko skolinga 59 915,98 EUR (be PVM).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
20. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl statybos rangos sutarties nutraukimo teisėtumo, po sutarties nutraukimo atsakovės atlikto nuostolių įskaitymo teisėtumo, atsakovės pareigos sumokėti skolą už atliktus darbus. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus tenkino, o priešieškinio – atmetė, pripažinęs sutarties nutraukimą teisėtu, o atsakovės atliktą įskaitymą neteisėtu, taip pat priteisęs ieškovei atsakovės neteisėtai įskaitytą skolą už atliktus darbus. Apeliaciniame skunde atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, mano, kad teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes dėl projektinių pakeitimų, papildomų darbų poreikio, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias statybos rangos sutarties nutraukimą, teisę reikalauti didinti sutarties kainą, ir kt.
Dėl sutarties nutraukimo pagrindo
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Bendrieji kreditorių teisių gynimo būdai yra šie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra, sustabdyti priešpriešinį vykdymą, reikalauti nuostolių, netesybų ir palūkanų, reikalauti pakeisti sutartį ar ją nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, kt. Specialūs kreditoriaus teisių gynimo būdai nustatyti atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose teisės normose. Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis gynimo būdus, jeigu bendrą jų taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012).
22. Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiama dėl ieškovės pasirinkto teisių gynimo būdo – vienašališko sutarties nutraukimo (sutarties atsisakymo) – teisėtumo. Sprendžiant šį klausimą būtina nustatyti, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis ieškovė grindė tokio teisių gynimo būdo pasirinkimą, ar toks pasirinktas teisių gynimo būdas pagal susiklosčiusią faktinę situaciją ir taikytinas teisės normas buvo leistinas.
23. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės 2017 m. gruodžio 4 d. ir 2017 m. gruodžio 22 d. pranešimų turinį, nustatė, kad ieškovė sutarties nutraukimą (sutarties atsisakymą) siejo su tuo, jog atsakovė atsisakė patvirtinti ieškovės perskaičiuotas sandėlio fasado daugiasluoksnių plokščių ir katilinės įrengimo sąmatas. Ieškovė poreikį perskaičiuoti sandėlio fasado daugiasluoksnių plokščių įrengimo sąmatą grindė tuo, kad po sutarties sudarymo buvo pakeistas techninis projektas ir jame buvo numatyti kiti fasado plokščių, montuojamų administracinio pastato ir sandėlio sujungimo vietoje, atsparumo ugniai reikalavimai, taip pat tuo, kad po sutarties sudarymo patvirtintame darbo projekte buvo numatyti atsparumo ugniai reikalavimai ir kitoms sandėlio fasado daugiasluoksnėms plokštėms, nors jie nebuvo keliami techniniame projekte, be to, darbo projekte buvo suprojektuotas paslėptas plokščių tarpusavio jungimas, nors pagal techninį projektą buvo leidžiamas atviras jungimo būdas, dėl šių priežasčių reikia montuoti brangesnes fasado plokštes. Poreikį perskaičiuoti sandėlio fasado daugiasluoksnių plokščių įrengimo sąmatą ieškovė taip pat grindė ir tuo, kad pagal darbo projektą papildomai plokščių viršuje turės būti tvirtinamas „U“ formos 40×125×40 mm, 2,5 mm storio cinkuotas metalinis profilis bei 30×2×30 mm metalinis cinkuotas vamzdis, kuris nebuvo numatytas techniniame projekte. Ieškovė 2017 m. gruodžio 4 d. ir 2017 m. gruodžio 22 d. pranešimuose aplinkybių, lėmusių poreikį perskaičiuoti katilinės įrengimo sąmatą, nedetalizavo, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog šis poreikis atsirado, nes atsakovė pakeitė katilinės įrengimo vietą – katilinė turėjo būti įrengiama ne administraciniame pastate, bet sandėlyje.
24. Nors ieškovė 2017 m. gruodžio 4 d. ir 2017 m. gruodžio 22 d. pranešimuose nurodė ir kitus atsakovės galbūt padarytus sutarties pažeidimus (atsisakymą sumokėti už faktiškai atliktus papildomus darbus – 200 kv. m smėlio pasluoksnio įrengimą sandėlio grindims, sandėlio pamatų įrengimą, atsisakymą sumokėti už gelžbetonines kolonas, reikiamos projektinės dokumentacijos nepateikimą), tačiau, kaip matyti iš pranešimų turinio, ieškovė šiais atsakovės galbūt padarytais pažeidimais sutarties nutraukimo negrindė, todėl tokie pažeidimai sprendžiant dėl sutarties nutraukimo teisėtumo esminės teisinės reikmės neturi.
25. Ieškovė, nutraukdama sutartį, rėmėsi specialiu rangovo teisių gynimo būdu, numatytu CK 6.653 straipsnio 4 dalyje, pagal kurį tuo atveju, jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainos (dėl būtinybės atlikti papildomus darbus ar kitų svarbių priežasčių), rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Ieškovė, nutraukdama sutartį, vienašališko sutarties nutraukimo pagrindais, įtvirtintais CK 6.217 straipsnyje, tarp jų ir esminiu sutarties pažeidimu, nesirėmė, todėl skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad ieškovė sutarties nutraukimą grindė ir esminiu jos pažeidimu (sprendimo 25, 34 punktai), padaryta netinkamai įvertinus ieškovės pranešimų apie sutarties nutraukimą turinį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui buvo privalu nustatyti ne tai, ar ieškovė turėjo teisę nutraukti sutartį dėl jos esminio pažeidimo, o tai, ar aplinkybė, jog atsakovė atsisakė patvirtinti ieškovės perskaičiuotas sandėlio fasado daugiasluoksnių plokščių ir katilinės įrengimo darbų sąmatas, buvo pakankama vienašališkam sutarties nutraukimui.
Dėl sutarties nutraukimo (sutarties atsisakymo) teisėtumo
26. Darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nurodomi rangos sutartyje (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). CK 6.653 straipsnio 1–3 dalies normose nustatyta galimybė šalims pasirinkti kainos nustatymo būdus. Pagal šias normas darbų kaina gali būti nustatoma sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šių nuostatų tikslas – statybos rangos sutarties šalims suteikti alternatyvias galimybes joms labiau priimtinu būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, drausminti statybos proceso dalyvius ir kt. Šalys, statybos rangos sutartyje nustačiusios konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012).
27. Nagrinėjamu atveju sutarties 3.1 papunktyje šalys sulygo, jog darbai, jų sudėtis ir kainos yra nurodyti sutarties 1 priede – užsakovo patvirtintose darbų sąmatose. Iš sutarties 1 priedo (užsakovo patvirtintų darbų sąmatų) matyti, kad jose nurodyti atliktini statybos rangos darbai bei konkreti jų atlikimo kaina. Sutarties 3.3 papunktyje nustatyta, kad visi darbai, kuriuos buvo galima numatyti pagal užsakovo rangovui pateiktą objekto techninio projekto dalį, yra vykdomi už sutartyje numatytą kainą ir rangovas nereikalaus bei jam nebus mokami jokie papildomi mokėjimai. Šios sutarties nuostatos reiškia, kad šalys nagrinėjamu atveju sulygo dėl konkrečios kainos, nurodytos darbų sąmatose už jose numatytus darbus bei kitus darbus, kuriuos galima buvo numatyti pagal užsakovo rangovui pateiktą techninį projektą.
28. Kasacinis teismas, aiškindamas rangos sutartimi sutartų darbų kainą reglamentuojančias normas, yra pažymėjęs, kad galimybė keisti kainą yra išimtinio pobūdžio. Statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015; kt.).
29. Kasacinis teismas, aiškindamas su darbų kainos keitimu susijusias teisės normas, yra pažymėjęs, jog konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; kt.).
30. Nagrinėjamam ginčui aktualu, kad CK 6.685 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kai sutarties kaina padidėja dėl sutarties dokumentų pakeitimo. Pagal šią nuostatą, užsakovas turi teisę daryti pakeitimus sutarties dokumentuose, jeigu papildomų darbų, kuriuos reikia atlikti dėl šių pakeitimų, kaina neviršija 15 procentų sutartyje numatytos bendros statybos darbų kainos ir jeigu šie pakeitimai nepakeičia sutartyje numatytų statybos darbų pobūdžio. Tačiau ši nuostata nėra imperatyvi, šalys gali sutartyje numatyti ir kitokias sutarties dokumentų pakeitimo sąlygas.
31. Sutarties 3.10 papunktyje buvo numatyta užsakovo teisė sumažinti ar padidinti rangovui pagal sutartį atliekamų darbų apimtis, keisti darbų frontą, projekte numatytas medžiagas ir įrengimus, raštu pranešus apie tai rangovui. Šioje sutarties nuostatoje nustatyta, kad tokie užsakovo nurodymai rangovui yra privalomi, tokiu atveju rangovas privalo per 3 darbo dienas parengti patikslintą darbų atlikimo sąmatą ir pateikti ją raštiškam užsakovo suderinimui. Sutarties 3.7 papunktyje nustatyta, kad darbo projektą savo lėšomis rengia ir pateikia rangovui užsakovas.
32. Sutarties 4.2 papunktyje šalys sulygo dėl darbų kainos pakeitimo, jeigu yra keičiami sutarties dokumentai – pagal šią nuostatą, jei dėl užsakovo nurodymų, techninio projekto sprendinių detalizavimo, pakeitimo ar keičiantis faktiniams darbų kiekiams, numatytiems lokalinėje sąmatoje, keičiasi faktinė darbų kaina, užsakovas už tokius faktiškai atliktus darbus atsiskaito pagal sutarties 1 priede nustatytus atitinkamų darbų įkainius, o jei sutarties priede nenumatyti atitinkamų papildomų darbų vienetiniai įkainiai – pagal šalių iki atitinkamų papildomų darbų vykdymo pradžios raštu nustatytus vienetinius įkainius arba fiksuotą kainą. Taigi, šioje sutarties nuostatoje šalys sulygo dėl rangovo teisės reikalauti apmokėjimo (kainos keitimo) už papildomai atsiradusius darbus, kuriuos reikia atlikti dėl sutarties dokumentų pakeitimų, jų vertės neribojant 15 procentų riba. Todėl nagrinėjamam ginčui CK 6.685 straipsnio 1 dalis negali būti taikoma.
33. Sutartyje šalys nesusitarė dėl pasekmių, kurios atsiranda, jeigu dėl užsakovo duotų nurodymų ar projektinių pakeitimų yra būtina didinti sutarties kainą, tačiau užsakovas atsisako sudaryti susitarimą dėl kainos padidinimo. Sutarties 4.5 papunktyje numatyta tik tai, kad jeigu turi būti atliekami papildomi darbai, kurių neatlikus negalima vykdyti sutarties 3.1 papunktyje numatytų darbų, iki tol, kol bus sudarytas rašytinis susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo, rangovas turi teisę sustabdyti sutarties 3.1 papunktyje numatytų darbų vykdymą.
34. Nagrinėjamu atveju kilo šalių ginčas, ar rangovas tokiu atveju (užsakovui atsisakius sudaryti susitarimą dėl kainos padidinimo) gali atsisakyti sutarties. Ieškovė teigia, kad atsakovei pakeitus techninio projekto sprendinius, taip pat detalizavus techninio projekto sprendinius darbo projekte, tačiau atsisakius padidinti kainą dėl papildomai atsiradusių darbų ir medžiagų, ji turi teisę pasinaudoti CK 6.653 straipsnio 4 dalyje numatytu teisių gynimo būdu ir atsisakyti sutarties. Tuo tarpu atsakovė teigia, kad statybos rangos sutarčiai minėta CK nuostata netaikoma.
35. CK 6.653 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendroji rangos teisiniams santykiams taikoma taisyklė, kad jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus.
36. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.653 straipsnio 4 dalies (taip pat CK 6.684 straipsnio 4 dalies) normas, pabrėžia esminę jų paskirtį – išankstiniu pranešimu užsakovą apsaugoti nuo siurprizinių sutarties kainos pakeitimų, kai rangovas, atlikdamas pagal sudarytą sutartį sulygtus darbus, nustato poreikį papildomiems darbams. Kasacinis teismas pažymi, kad tokiais atvejais būtent užsakovas turi absoliučią sprendimo teisę dėl kainos padidinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2009, 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015). Kita vertus, kasacinis teismas pasisako ir dėl rangovo teisių apsaugos tokiose situacijose – pranešęs užsakovui apie būtinybę atlikti papildomų darbų ir dėl to padidinti sutarties kainą, rangovas turi sulaukti užsakovo atsakymo į jo įspėjimą, o tuomet apsispręsti, ar tęsti darbus už užsakovo sutinkamą mokėti kainą, ar atsisakyti sutarties (žr. minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015).
37. Aptarta kasacinio teismo praktika suformuota sprendžiant ginčus dėl statybos rangos teisinių santykių, o tai lemia išvadą, kad CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatytu teisių gynimo būdu (teise atsisakyti sutarties, jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą) turi teisę pasinaudoti ir statybos rangovas. Specialios statybos rangą reglamentuojančios CK nuostatos, įtvirtintos CK 6.681 – 6.699 straipsniuose, taisyklių, ribojančių rangovo teisę pasinaudoti aptariamu CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatytu teisių gynimo būdu, nenustato. Statybos rangą reglamentuojanti CK 6.684 straipsnio 4 dalis nustato tik papildomą rangovo teisių apsaugos priemonę – teisę sustabdyti būtinų papildomų darbų atlikimą iki bus gautas užsakovo atsakymas į rangovo pranešimą ir nuostolių dėl sustabdymo atlyginimą, tačiau nenustato kitokių taisyklių, nei CK 6.653 straipsnio 4 dalis, tuo atveju, jeigu užsakovas atsisako padidinti kainą. Vadinasi, nagrinėjamu atveju nustačius, kad rangovas pagrįstai reikalavo didinti kainą dėl techninio projekto pakeitimų ir jo detalizavimo darbo projekte, o užsakovas kainos didinti nesutiko bei reikalavo darbus vykdyti už pradinę kainą, tokia situacija patenka į CK 6.653 straipsnio 4 dalies taikymo sritį.
38. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus pradinio ir pakeisto techninio projekto gaisrinės dalies bei darbo projekto sprendinius (ieškovės 2019 m. gegužės 10 d. prašymo teismui priedai) sutinka su ieškovės pozicija, kad po sutarties sudarymo buvo koreguojami projektiniai sprendiniai dėl sandėlio fasado daugiasluoksnių plokščių. Visų pirma, atlikus techninio projekto gaisrinės dalies pakeitimus, buvo padidinti gaisriniai reikalavimai sandėlio lauko sienų konstrukcijų elementams toje vietoje, kurioje blokuojasi administracinės ir sandėliavimo paskirties pastatai (vietoj anksčiau numatyto REI-90 atsparumo ugniai reikalavimo buvo numatytas REI-120 atsparumo ugniai reikalavimas). Šią aplinkybę pripažino ir atsakovė 2017 m. gruodžio 18 d. pretenzijoje, sutikdama spręsti klausimą dėl dalies plokščių kainos padidėjimo kompensavimo. Antra, nors techniniame projekte gaisriniai reikalavimai sandėlio lauko sienų konstrukcijų elementams (išskyrus toje vietoje, kurioje blokuojasi administracinės ir sandėliavimo paskirties pastatai) nebuvo numatyti, tačiau atsakovei 2017 m. lapkričio 23 d. pateikus darbo projektą, detalizuojantį techninio projekto sprendinius, darbo projekte buvo nustatytas reikalavimas, jog sandėlio daugiasluoksnės fasadinės plokštės turėtų atsparumo ugniai žymėjimą EI 15 (tai matoma iš įvairių darbo projekto brėžinių, pvz., darbo projekto brėžiniai „Pjūvis P_SF-01“; „Detalė D_S-04“ ir kt.). Todėl atsakovė 2017 m. gruodžio 18 d. pretenzijoje nepagrįstai nurodė, kad sandėlio lauko sienų likusiam plotui gaisriniai reikalavimai nebuvo ir nėra keliami. Trečia, iš darbo projekto sprendinių matyti, kad jame buvo papildomai suprojektuotas „U“ formos 40×125×40 mm, 2,5 mm storio cinkuotas metalinis profilis bei 30×2×30 mm metalinis cinkuotas vamzdis (tai matoma iš įvairių darbo projekto brėžinių, pvz., brėžinio „Detalės“, dokumento žymuo KA-17/25-01-DP-SA, priedas prie ieškovės 2018 m. liepos 3 d. prašymo teismui). Be to, negalima spręsti, kad iš techninio projekto sprendinių rangovas prieš sutarties sudarymą galėjo numatyti, jog vykdant darbus bus reikalaujama būtent paslėpto plokščių tarpusavio tvirtinimo (toks reikalavimas buvo numatytas darbo projekte). Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės 2017 m. gruodžio 18 d. pretenzijoje išdėstyta pozicija, kad jau pradiniame techniniame projekte buvo numatytas paslėptas plokščių tarpusavio tvirtinimas, todėl ieškovė, sudarydama darbų sąmatą, turėjo galimybę šį sprendinį įvertinti. Atsakovė šią poziciją grindžia kartu su pretenzija pateiktu techninio projekto brėžiniu „Sieninių panelių tvirtinimo detalės“. Tačiau šiame brėžinyje yra nurodyta pastaba, jog panelio „spynos“ tipas gali būti derinamas atskirai, pagal pasirinktą tiekėją. Atsakovė nenurodė jokių techninio projekto sprendinių ar kitos techninės informacijos, galinčios teismui patvirtinti, kad tokia pastaba statybos dalyvių privalėjo būti vienareikšmiškai suprantama kaip draudžianti keisti plokščių tarpusavio tvirtinimo būdą iš paslėpto į atvirą (t. y. kad sąvoka „panelio „spynos“ tipas“ techniniu požiūriu neapima plokščių tarpusavio tvirtinimo būdo).
39. Ieškovė į bylą pateikė duomenis (susirašinėjimą su tiekėjais, jų pasiūlymus), patvirtinančius, kad dėl projektinių pasikeitimų atsirado būtinybė padidinti darbų kainą (2018 m. spalio 12 d. prašymo teismui priedai). Tuo tarpu atsakovė, kilus ginčui, apskritai neigė aptartus projektinius pasikeitimus, nepagrindė, kad dėl šių pasikeitimų poreikio didinti darbų kainos nebuvo. Pradinėje sąmatoje (1 sutarties priede) sandėlio fasado sienų daugiasluoksnių plokščių montavimą ieškovė įvertino 49 785 Eur (neįskaitant socialinio draudimo, statybvietės, pridėtinių išlaidų, pelno ir PVM), tuo tarpu perskaičiuotoje sąmatoje šie darbai įkainoti 59 338 Eur (neįskaitant socialinio draudimo, statybvietės, pridėtinių išlaidų, pelno ir PVM) (priedas prie ieškovės 2018 m. liepos 3 d. prašymo teismui dėl papildomų įrodymų priėmimo). Atsakovė į bylą įrodymų ir skaičiavimų, kad darbus, kurie atitiktų visus reikalavimus pagal pasikeitusius projektinius sprendinius, galima buvo atlikti už pradinę kainą, nepateikė.
40. Iš atsakovės 2017 m. spalio 20 d., 2017 m. lapkričio 21 d. elektroninių laiškų ieškovei (ieškovės 2018 m. spalio 12 d. prašymo teismui priedas) matyti, jog pati atsakovė, pakeitusi katilinės įrengimo vietą, prašė ieškovės perskaičiuoti katilinės sąmatas. Vis dėlto, atsakovė nei 2017 m. gruodžio 18 d. pretenzijoje, nei kituose dokumentuose jokių argumentų, dėl kurių atsisakė patvirtinti ieškovės perskaičiuotą katilinės įrengimo sąmatą, apskritai nenurodė.
41. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus bei priėjo prie pagrįstos išvados, kad dėl projektinių pakeitimų, atliktų atsakovės iniciatyva, ieškovė turėjo teisę reikalauti didinti darbų kainą, o atsakovei kainos didinti nesutikus, ieškovė turėjo faktinį ir teisinį pagrindus nutraukti sutartį (atsisakyti sutarties) pagal CK 6.653 straipsnio 4 dalį. Priešingai nei atsakovė teigia apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išanalizavo ir įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su ieškovės teise reikalauti keisti kainą, nustatė konkrečius papildomus darbus, kurių atlikimo poreikis kilo atsakovės iniciatyva.
42. Kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė turėjo teisę nutraukti sutartį CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu, teismui nebuvo poreikio vertinti, ar ieškovės nurodomi papildomi darbai buvo tokie, dėl kurių nebuvo galima vykdyti kitų sutartyje numatytų darbų. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad nors pagal sutarties sąlygas (sutarties 3.10 papunktį) atsakovė turėjo teisę savo nuožiūra sumažinti ieškovės atliekamų darbų apimtis ir atsisakyti tų darbų vykdymo, dėl kurių kainos kyla ginčas, tačiau ji 2017 m. gruodžio 18 d. pretenzijoje reikalavo ieškovę tęsti visus darbus (įskaitant ir tuos, dėl kurių apmokėjimo kyla ginčas) už pradinę kainą (sutiko didinti tik darbų kainą dėl pasikeitusių gaisrinių reikalavimų sandėlio lauko sienų konstrukcijų elementams toje vietoje, kurioje blokuojasi administracinės ir sandėliavimo paskirties pastatai), nurodė, kad reikalaus nuostolių atlyginimo, jei darbai nebus vykdomi. Atsakovei reikalaujant visus sutartyje numatytus darbus vykdyti už pradinę kainą, ieškovė prarado galimybę gauti teisingą apmokėjimą už atliekamus darbus ir pasirinko adekvačią savo teisių gynimo priemonę – sutarties atsisakymą.
43. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės apeliaciniame skunde nurodomais argumentais, kad ieškovė nesilaikė sutartyje ir teisės aktuose numatytos procedūros dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Pažymėtina, kad CK 6.653 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybe atsisakyti sutarties rangovas gali pasinaudoti prieš tai laiku įspėjęs užsakovą apie būtinybę didinti darbų kainą ir užsakovui nesutikus kainos didinti. Nagrinėjamu atveju ieškovė apie poreikį didinti darbų kainą atsakovę informavo iš anksto 2017 m. gruodžio 4 d. pranešimu, taip pat šiame pranešime įspėjo atsakovę, kad jai atsisakius patvirtinti perskaičiuotas lokalines sąmatas, nutrauks sutartį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovė turėjo pakankamai laiko įvertinti poreikį didinti kainą, nes projektiniai pakeitimai atsakovei buvo gerai žinomi, vyko pasitarimai dėl keičiamų projektinių sprendinių ir pan. Taigi, ieškovė, nutraukdama sutartį, įvykdė minėtoje CK nuostatoje nustatytas sąlygas ir procedūrinių reikalavimų nepažeidė.
Dėl įskaitymo neteisėtumo
44. Ieškovė, nutraukusi sutartį, kartu su 2017 m. gruodžio 22 d. pranešimu pateikė atsakovei 1) vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. 4 su priedais dėl 6 725,27 Eur be PVM skirtumo tarp medžiagų savikainos (sumokėtos užsakovo tiesiogiai gamintojo) ir šalių sutartyje sutartos gelžbetoninių kolonų medžiagų kainos bei PVM sąskaitą faktūrą Nr. KAU17079 prie atliktų darbų akto Nr. 4; 2) vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. 5 su priedais dėl papildomai atliktų smėlio posluoksnio įrengimo darbų bei PVM sąskaitą faktūrą Nr. KAU17080 prie atliktų darbų akto Nr. 5 1 280,49 Eur sumai be PVM už šiuos darbus; 3) vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. 6 su priedais dėl sandėlio pamatų papildomų darbų atlikimo bei PVM sąskaitą faktūrą Nr. KAU17081 prie atliktų darbų akto Nr. 6 1 010,34 Eur sumai be PVM už šiuos darbus; 4) vienašališkai surašytą atliktų darbų aktą už 2017 m. lapkričio mėnesį atliktus darbus su priedais bei PVM sąskaitą faktūrą Nr. KAU17071 39 949 Eur sumai be PVM už šiuos darbus; 5) atliktų darbų aktą už 2017 m. gruodžio mėn. atliktus darbus su priedais bei PVM sąskaitą faktūrą Nr. KAU17092 55 877,08 Eur sumai be PVM už šiuos darbus (bendra išrašytų PVM sąskaitų suma – 104 842,29 Eur be PVM).
45. Atsakovė 2018 m. kovo 8 d. sumokėjo ieškovei 44 926,31 Eur (be PVM) už atliktus darbus, o likusį ieškovės reikalavimą 59 915,98 Eur be PVM sumai 2018 m. kovo 9 d. pranešimu įskaitė į savo reikalavimą dėl 72 498,33 Eur su PVM nuostolių atlyginimo. Iš atsakovės 2018 m. kovo 9 d. pranešimo turinio matyti, kad dalį įskaitytų nuostolių sudarė 7 273,63 Eur su PVM (6 011,28 Eur be PVM) nuostoliai dėl ieškovės atliktų darbų defektų šalinimo, o kitą dalį įskaitytų nuostolių sudarė išlaidos, susiję su, atsakovės vertinimu, neteisėtu sutarties nutraukimu (teisinės pagalbos išlaidos, išlaidos statybinių vagonėlių patraukimui, ieškovės statybinės įrangos saugojimui, išlaidų skirtumas tarp numatytos sutartyje darbų kainos ir kainos, sumokėtos už ieškovės neatliktus darbus, kuriuos atliko naujas rangovas). Ieškovė byloje ginčijo nuostolių (išskyrus 4 887,37 Eur be PVM išlaidų darbų defektams) įskaitymo teisėtumą, manydama, kad ji neturėjo prievolės atlyginti nuostolių atsakovei, nes neegzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos. Šiai ieškovės pozicijai skundžiamame sprendime pritarė ir pirmosios instancijos teismas. Atsakovė su tokia pozicija nesutinka.
46. Kasacinio teismo išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014 ir joje nurodyta praktika).
47. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įskaitymo atlikimo metu atsakovė neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į ieškovę dėl nuostolių, kildinamų iš neteisėto sutarties nutraukimo, atlyginimo. Kaip jau minėta, ieškovė teisėtai nutraukė sutartį, todėl jos veiksmuose nutraukiant sutartį nėra būtinosios sutartinės atsakomybės sąlygos – neįvykdytų ar netinkamai įvykdytų sutartinių prievolių (CK 6.625 straipsnis). Sutarties nutraukimą sąlygojo pačios atsakovės veiksmai, kai ji, esant pagrįstam ieškovės prašymui, nepadidino sutarties kainos, todėl būtent ji yra atsakinga už atsiradusias jos išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, statybinių vagonėlių patraukimui, ieškovės statybinės įrangos saugojimui, taip pat už didesnes išlaidas ieškovės neatliktiems darbams pabaigti, kuriuos atliko naujas rangovas.
48. Ieškovė nesutiko ir su dalies (1 123,91 Eur be PVM) nuostolių, atsiradusių dėl atliktų darbų defektų šalinimo, įskaitymu. Iš atsakovės sudarytos taisytinų darbų lokalinės sąmatos (ieškinio priedas) matyti, kad atsakovė kaip šią nuostolių sumą vertina išlaidas 212 kv. m posluoksnių įrengimo sandėlio grindims mažosios mechanizacijos priemonėmis, kai smėlio sluoksnis 330 mm (darbo kodas N11P-0103), darbams. Iš atsakovės 2018 m. sausio 11 d. pranešime nurodytų aplinkybių matyti, kad akte už 2017 m. rugsėjo mėn. atliktus darbus buvo nurodytas šių darbų kiekis – 1 750 kv. m, šis aktas atsakovės buvo patvirtintas, tačiau šių darbų rezultatas, kaip teigiama atsakovės 2018 m. sausio 11 d. pranešime, išvažinėtas vykdant vėlesnius darbus, be to, pasluoksnio storis faktiškai mažesnis, nei reikalaujama (vidurkis 250 mm). Tuo tarpu ieškovė teigė, kad posluoksnį įrengė visa apimtimi, tai patvirtina įrašai statybos žurnale, atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktai, tačiau posluoksnio storio sumažėjimą sąlygojo atsakovės pasamdytų kitų rangovų veiksmai, kurie vykdė kasimo darbus prie pastato pamatų, kasė tranšėjas nesaugodami supilto smėlio pasluoksnio, dėl to įvyko dalinis posluoksnio nubyrėjimas, išplovimas.
49. Sutarties 5.1 papunkčiu ieškovė įsipareigojo užtikrinti, kad visi darbai (medžiagos, įranga, priemonės) bei jų vykdymas atitiktų sutarties sąlygas, visus įstatymų, poįstatyminių aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, jiems taikytinų standartų reikalavimus. Remiantis sutarties 12.1.1 papunkčiu, rangovas iki kiekvieno einamojo mėnesio 25 dienos parengia bei užsakovui pateikia nustatytos formos atliktų darbų aktą (aktas F2) darbams, kuriuos rangovas tinkamai atliko per šį mėnesį, suderinimui. Užsakovas per 5 dienas patikrina aktą F2 ir jį patvirtina arba, nustatęs, kad pateiktas aktas arba jame nurodyti darbai yra su bet kokiais trūkumais, netvirtina akto ir pateikia savo pastabas rangovui raštiškai.
50. Kadangi atsakovė posluoksnių įrengimo sandėlio grindims mažosios mechanizacijos priemonėmis, kai smėlio sluoksnis 330 mm, darbus priėmė, patvirtindama atliktų darbų aktą už 2017 m. rugsėjo mėn. atliktus darbus, konstatuotina, kad šių darbų perdavimo metu jie atitiko keliamus reikalavimus, įskaitant ir sutartyje numatytus reikalavimus posluoksnio storiui. Atsakovė aplinkybę, kad įrengto pasluoksnio storis faktiškai mažesnis, nei reikalaujama, byloje grindė 2018 m. sausio 4 d. darytomis fotonuotraukomis (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 10), tačiau jos, teisėjų kolegijos vertinimu, negali patikimai ir objektyviai patvirtinti darbų trūkumų, kadangi jos darytos pačios atsakovės, jose užfiksuoti taip pat pačios atsakovės atlikti matavimai, kuriuose ieškovės atstovas nedalyvavo. Pažymėtina, kad šalys sutarties 12.1.6 papunktyje numatė nesutarimą dėl atliktų darbų tinkamumo spręsti pagal nepriklausomo eksperto išvadą, tačiau šiuo atveju atsakovė į bylą nepateikė jokios nepriklausomo eksperto ar specialisto išvados, iš kurios būtų galima spręsti, kad faktiškai įrengto pasluoksnio storis mažesnis, nei reikalaujama. Byloje įrodymais nebuvo paneigti ieškovės paaiškinimai, kad posluoksnio storio sumažėjimą lėmė vėliau kitų rangovų vykdyti kiti statybos darbai. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino neteisėtu ir 1 123,91 Eur be PVM nuostolių, atsiradusių dėl tariamai netinkamai atliktų smėlio pasluoksnio įrengimo darbų defektų šalinimo, įskaitymą.
51. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus bei priėjo prie pagrįstos išvados, jog atsakovė 2018 m. kovo 9 d. pranešimu atliko neteisėtą 55 028,61 Eur be PVM sumos įskaitymą (59 915,98 Eur – 4 887,37 Eur) ir jį pripažino negaliojančiu.
Dėl skolos priteisimo
52. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs atsakovės atliktą įskaitymą negaliojančiu, priteisė ieškovei iš atsakovės neteisėtai įskaitytą 55 028,61 Eur skolą. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su skolos priteisimu ir teigia, kad teismas nenurodė jokių motyvų, kurių pagrindu priteisė skolą. Atsakovės manymu, net ir vertinant, kad nebuvo pagrindo atlikti įskaitymą, teismas privalėjo nurodyti, kokie dokumentai patvirtina ieškovės reikalavimo teisę. Atsakovės manymu, teismas, priteisdamas sumas, nesivadovavo sutarties nuostatomis, pagal kurias nėra apmokama už papildomus darbus, jei nėra atskiro šalių susitarimo. Su šiais atsakovės argumentais teisėjų kolegija iš esmės sutinka.
53. Ieškovei ginčijant atsakovės atlikto įskaitymo teisėtumą, atsakovė reiškė ir argumentus, kuriais nesutiko su kai kuriomis mokėtinomis ieškovei sumomis, t. y. su 6 725,27 Eur be PVM skirtumo tarp medžiagų savikainos (atsakovės sumokėtos tiesiogiai gamintojui) ir šalių sutartyje sutartos gelžbetoninių kolonų medžiagų kainos mokėjimu pagal ieškovės vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. 4 ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. KAU17079, 1 280,49 Eur be PVM sumos mokėjimu už papildomai atliktus smėlio posluoksnio įrengimo darbus pagal ieškovės vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. 5 ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. KAU17080 ir 1 010,34 Eur be PVM sumos mokėjimu už sandėlio pamatų papildomus darbus pagal ieškovės vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. 6 ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. KAU17081. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 55 028,61 Eur skolą, atsakovės argumentų dėl atsakovės prievolės mokėti šias sumas, nenagrinėjo, o rėmėsi aplinkybe, kad įskaitymas buvo pripažintas neteisėtu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis pirmosios instancijos teismo trūkumas gali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme bylos negrąžinant iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi byloje yra surinkti visi reikiami įrodymai šios ieškinio dalies teisingam išnagrinėjimui, be to, šalys tiek iki ginčo nagrinėjimo teisme vykusiame susirašinėjime, tiek teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose jau yra pateikę išsamius savo poziciją pagrindžiančius argumentus.
54. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad ji neturi pareigos sumokėti 6 725,27 Eur be PVM skirtumo tarp medžiagų savikainos (atsakovės sumokėtos tiesiogiai gamintojui) ir šalių sutartyje sutartos gelžbetoninių kolonų medžiagų kainos pagal ieškovės vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. 4 ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. KAU17079. Sutarties 1 priede (atitvarų lokalinėje sąmatoje) buvo numatyta sumontuoti 40 vnt. gelžbetoninių kolonų sandėlio karkasui įrengti (darbo kodas N7P-0202). Šiam darbui atlikti sąmatoje buvo numatyta medžiagų (minėtų kolonų) kaina – 28 560 Eur (be PVM ir kitų papildomų išlaidų). Ieškovė 2017 m. gruodžio 4 d. pranešimu nurodė, kad atsakovė darbų eigoje šias medžiagas (kolonas) užsakė tiesiogiai iš gamintojo UAB „Perdanga“ už 22 281,74 Eur be PVM, todėl atsakovė turi sumokėti ieškovei skirtumą tarp sąmatoje numatytos medžiagų kainos ir kainos, atsakovės sumokėtos medžiagų gamintojui. Tokį reikalavimą ieškovė grindė tuo, kad sutartyje nėra numatyta, jog užsakovas turi teisę vienašališkai keisti šalių sutartą darbų kainą tais atvejais, kai jis tiesiogiai apmoka už medžiagas jų gamintojui. Tačiau teisėjų kolegija vertina, kad tokia ieškovės pozicija yra nepagrįsta. Šalys sutarties 3.10 papunktyje įtvirtino užsakovo teisę sumažinti ar padidinti rangovui pagal sutartį atliekamų darbų apimtis, keisti darbų frontą, projekte numatytas medžiagas ir įrengimus, raštu pranešus apie tai rangovui. Taigi, atsakovė turėjo teisę atsisakyti dalies sutarties 1 priede (atitvarų lokalinėje sąmatoje) numatytų medžiagų (gelžbetoninių kolonų) ir jas įsigyti tiesiogiai iš gamintojo. Vadinasi, ieškovė neturi teisės reikalauti apmokėjimo už medžiagas, kurių atsakovė atsisakė ir kurioms įsigyti ieškovė nepatyrė jokių išlaidų. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovės tiesiogiai iš gamintojo nupirktos medžiagos buvo sumontuotos objekte ir kad atsakovė sumokėjo ieškovei sutartyje numatytą kainą už minėtų medžiagų (kolonų) montavimo darbus.
55. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakove, kad ji neturi pareigos sumokėti 1 280,49 Eur be PVM už papildomai atliktus smėlio posluoksnio įrengimo darbus ir 1 010,34 Eur be PVM už sandėlio pamatų papildomus darbus. Iš ieškovės 2017 m. gruodžio 4 d. pranešimo matyti, kad reikalavimą sumokėti šias sumas ji grindė tuo, kad remiantis darbo projekto sprendiniais smėlio posluoksnis turėjo būti įrengtas ne tik iki statinio kolonų ašių, bet ir papildomai 1 m nuo kolonų ašių į statinio išorę, be to, darbo projekte buvo keliami reikalavimai įrengti paruošiamąjį betoninį sluoksnį po sandėlio pamatais ir 3 cm platesnę randsiją. Tačiau ieškovė, reikalaudama apmokėjimo už šiuos papildomus darbus, nesilaikė sutartyje ir CK nustatytos tokių darbų suderinimo tvarkos. Sutarties 4.1 papunktyje šalys aiškiai susitarė, kad jokie darbai pagal sutartį negali būti ir nėra laikomi papildomais, jei šalys iki jų pradžios dėl to kiekvienu atveju atskirai nesusitaria raštu. Šioje sutarties nuostatoje šalys numatė, kad dėl papildomų darbų yra sutarta, jei juos raštu nurodė atlikti ir / ar patvirtino užsakovo įgaliotas atstovas. Rangovo pareigą iš anksto informuoti užsakovą apie papildomų darbų poreikį nustato ir šioje nutartyje jau aptartos CK 6.653 straipsnio 4 dalies, 6.684 straipsnio 4 dalies nuostatos, kuriomis siekiama užsakovą apsaugoti nuo siurprizinių sutarties kainos pakeitimų. Be to, iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad sutarties vykdymo metu šalys ne kartą tarėsi dėl papildomų darbų atlikimo ir tokius susitarimus įformindavo raštu patvirtindamos papildomų darbų sąmatas. Pavyzdžiui, šalys patvirtino pamatų šiltinimo iš vidaus, karkaso papildomų darbų sąmatas (priedai prie ieškovės 2019 m. gegužės 5 d. prašymo teismui). Vadinasi, tiek pagal sutarties, tiek pagal CK nuostatas, tiek pagal susiklosčiusią sutarties vykdymo praktiką, ieškovei turėjo būti suprantama, kad teisę gauti apmokėjimą už papildomai atliktus darbus ji gali įgyti tik tokių darbų atlikimą iš anksto suderinusi su atsakove.
56. Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sumažinti priteisiamą iš atsakovės skolą už atliktus darbus iki 46 012,51 Eur be PVM (55 028,61 – 6 725,27 – 1 280,49 – 1 010,34). Sumažinus priteisiamą skolą, atitinkamai mažinamos ieškovei priteistos palūkanos už vėlavimą sumokėti už atliktus darbus. Sutarties 15.3 papunktyje numatytas apmokėjimas už atliktus darbus per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos. 2017 m. lapkričio 28 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. KAU17071 39 949,11 Eur sumai ir 2017 m. gruodžio 21 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. KAU17092 55 877,08 Eur sumai kartu su vienašališkai pasirašytais atliktų darbų aktais ieškovė pateikė apmokėjimui 2017 m. gruodžio 22 d., todėl atsakovė privalėjo šias sąskaitas apmokėti iki 2018 m. sausio 22 d. Atsakovė, 2018 m. kovo 8 d. sumokėjusi 44 926,31 Eur ir 2018 m. kovo 9 d. teisėtai įskaičiusi 4 887,37 Eur išlaidas darbų defektams, praleido bendros abiejų sąskaitų sumos (95 826,19 Eur) apmokėjimo terminą 45 dienomis, o nuo 2018 m. kovo 9 d. iki ieškinio pareiškimo 2018 m. gegužės 3 d. praleido likusios neapmokėtos bei neįskaitytos sumos (46 012,51 Eur) apmokėjimą 55 dienomis. Taikant 8,25 proc. metinę palūkanų normą (1 dienos palūkanų normą 0,0226 proc.) už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 23 d. iki 2018 m. kovo 8 d. apskaičiuojama 974,55 Eur palūkanų (95 826,19/100×0,0226×45), o už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 9 d. iki 2018 m. gegužės 3 d. apskaičiuojama 571,94 Eur palūkanų (46 012,51/100×0,0226×55), viso 1 546,49 Eur palūkanų. Taigi, priteisiamų ieškovei palūkanų suma mažintina iki šios sumos.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
57. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė CK nuostatas, reglamentuojančias rangos teisinius santykius, tinkamai aiškino šalių sudarytos sutarties sąlygas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus bei priėjo prie pagrįstos išvados, kad ieškovė turėjo faktinį ir teisinį pagrindą nutraukti sutartį (atsisakyti sutarties), o atsakovės atliktas 55 028,61 Eur sumos įskaitymas neteisėtas. Tačiau teismas, priteisdamas 55 028,61 Eur skolą, neišnagrinėjo atsakovės argumentų dėl skolos pagrįstumo, neatsižvelgė, kad atsakovė neturi prievolės sumokėti ieškovei skirtumo tarp medžiagų kainos, atsakovės sumokėtos tiesiogiai gamintojui, ir šalių sutartyje sutartos medžiagų kainos, o taip pat kainos už nesuderintus su atsakove papildomus darbus. Dėl šių priežasčių apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant priteisiamą iš atsakovės skolą už atliktus darbus iki 46 012,51 Eur be PVM, o priteistų palūkanų sumą sumažinant iki 1 546,49 Eur.
58. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai.
59. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 1 437 Eur žyminį mokestį ir patyrė 200 Eur išlaidas už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą, viso patyrė 1 637 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, tenkinama 83,95 proc. dalis ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina ši dalis jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1 374,26 Eur.
60. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 7 920,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias pagal pateiktus dokumentus (teisinių paslaugų suteikimo ataskaitas, PVM sąskaitas faktūras, mokėjimo nurodymus) sudaro 7 695,60 Eur suma už suteiktas teisines paslaugas (susipažinimą su ieškiniu, atsiliepimo į ieškinį, priešieškinio, rašytinių paaiškinimų rengimą, teisines konsultacijas, pasirengimą teismo posėdžiams, atstovavimą teismo posėdžiuose ir kt.) ir 225 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už priešieškinį. Kadangi ieškovė po atsakovės kreipimosi su priešieškiniu patenkino priešieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo perduoti dokumentus, ir atsakovė atsisakė šio reikalavimo, pirmosios instancijos teismui nutraukiant šią bylos dalį atsakovei negrąžinta 25 proc. už šį reikalavimą mokėtino žyminio mokesčio dalis (18,75 Eur) atsakovei priteistina (CPK 94 straipsnis). Likusi žyminio mokesčio dalis, sumokėta už priešieškinio reikalavimą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu (150 Eur), atsakovei nepriteistina, nes šis reikalavimas atmestas. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas atsakovės neturtinio pobūdžio reikalavimas atmestas, o turtinio pobūdžio ieškovės ieškinio reikalavimai patenkinti 93,95 proc. dalimi, atsakovei priteisiama bylinėjimosi išlaidų suma apskaičiuojama ½ dalį jos patirtų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (tenkančių ginčo daliai pagal ieškinį) dauginant iš atmestų ieškinio reikalavimų dalies ir ji sudaro 617,57 Eur (7 695,60 / 2 × 16,05 proc.). Viso atsakovei priteistina 636,32 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (617,57+18,75). Įskaičius šalių priešpriešinius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų, ieškovei iš atsakovės priteistina 756,69 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (1 374,26 – 636,32).
61. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 437 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui sumokėti ir 2 700,72 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą parengiant apeliacinį skundą (viso 4 137,72 Eur). Atsakovė apeliaciniu skundu prašė panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Kadangi apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, atsakovės priešieškinio neturtinį reikalavimą atmetant, o ieškinio turtinio pobūdžio reikalavimus tenkinant 83,95 proc. dalimi, atsakovei priteisiama bylinėjimosi išlaidų suma apskaičiuojama ½ dalį jos patirtų išlaidų (tenkančių ginčo daliai pagal ieškinį) dauginant iš atmestų ieškinio reikalavimų dalies ir ji sudaro 332,05 Eur (4 137,72 / 2 × 16,05 proc.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaunesta“ ieškinį iš dalies patenkinti, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BALTIC REFRIGERATION GROUP“ priešieškinį atmesti.
Pripažinti negaliojančiu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BALTIC REFRIGERATION GROUP“ 2018 m. kovo 9 d. pranešimu įvykdytą 55 028,61 Eur (penkiasdešimt penkių tūkstančių dvidešimt aštuonių eurų 61 ct) be pridėtinės vertės mokesčio sumos įskaitymą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaunesta“ (juridinio asmens kodas 300002812) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BALTIC REFRIGERATION GROUP“ (juridinio asmens kodas 300077761) 46 012,51 Eur (keturiasdešimt šešis tūkstančius dvylika eurų 51 ct) be pridėtinės vertės mokesčio skolą, 1 546,49 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 49 ct) palūkanas, 8,25 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (47 559 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 7 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 756,69 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 69 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Kitą ieškinio dalį atmesti.“.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BALTIC REFRIGERATION GROUP“ (juridinio asmens kodas 300077761) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaunesta“ (juridinio asmens kodas 300002812) 332,05 Eur (tris šimtus trisdešimt du eurus 5 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Artūras Driukas
Asta Radzevičienė