VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 1 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Magaviera“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Ravainė“.
Teismas
n u s t a t ė :
1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino (DOK-23747), prašydamas priteisti iš atsakovės 5 863,49 Eur nuostolių atlyginimo regreso tvarka, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2022 m. spalio 27 d. Belgijoje dėl nenustatyto asmens, vairavusio atsakovo pagal lizingo sutartį naudojamą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala.
2. Eismo įvykio metu, Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis įvyko Belgijoje, ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais, eismo įvykio valstybės – Belgijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 5863,49 EUR sumai ieškovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas, vadovaudamasis Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatų (toliau – ir TPVCAPDĮ) 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškovas moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatus ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo Belgijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 5863,49 Eur. Ieškovas, sumokėjęs Belgijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą 5 863,49 Eur sumą, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 4, 23 straipsnių nuostatomis, įgijo teisę reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti transporto priemonę, t. y. iš atsakovės. Ieškovo teigimu, atsakovė reikalaujamos 5 863,49 Eur sumos ieškovui nesumokėjo. Ieškovė prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
3. Atsakovė UAB „Magaviera“ atsiliepime į ieškinį (DOK-25339) nurodė, kad pripažįsta ieškinį. Pažymėjo, kad atsakovei žinomos ieškinio pripažinimo pasekmės. Atsakovė papildomai nurodė, kad su ieškovu sudaryti taikos sutarties nepavyko, nes nesutarė dėl mokėtino pradinio mokėjimo ir išdėstymo terminų. Dėl nuostolingos veiklos prašė išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 12 mėnesių laikotarpiui. Atsakovė praė nagrinėti bylą jai nedalyvaujant arba raštu
4. Trečiasis asmuo UAB „Ravainė“ atsiliepime į ieškinį (DOK-25339) nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka. Trečiasis asmuo pripažino ieškovo nurodytą aplinkybę, kad įmonė nebuvo pakankamai rūpestinga ir laiku neatsakė į ieškovo paklausimą dėl automobilio valdytojo.
5. Esant ieškovo ir atsakovės sutikimui bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, civilinė byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka CPK 235 straipsnio 6 dalies pagrindu.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
6. Remiantis CPK 268 str. 5 d., kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Sutrumpintuose motyvuose nenurodomi argumentai, kodėl teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.
7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2022 spalio 27 d. Belgijoje, Gento mieste mieste, New-Orleansstraat gatvėje, eismo įvykio metu buvo apgadintas (duomenys neskelbtini) priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini) (el. b.1. 38-40, 43). Autoįvykio kaltininkas – Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), kuri eismo įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Kartu su ieškiniu ieškovas pateikė elektroninį susirašinėjimą dėl žalos atlyginimo, automobilio (duomenys neskelbtini) remonto darbų sąmatą, nuotraukas iš eismo įvykio vietos bei mokėjimo pavedimą (e. b. l. 22-32, 36 -44, 47, 73). Trečiasis asmuo papildomai į bylą pateikė 2022 m. kovo 1 d. susitarimą dėl automobilio (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties nutraukimo ir 2022 . kovo 1 d. išperkamosios nuomos (lizingo) sutartį Nr. 01/824 (e. b. l. 94-95), kurios patvirtina trečiojo asmens nurodytas aplinkybes, jog automobilio savininkas (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 1 d. nutraukė šios transporto priemonės nuomos sutartį su UAB „Ravainė“ ir tą pačią dieną sudarė lizingo sutartį su UAB „Magaviera“, kuri naudojosi šiuo automobiliu eismo įvykio metu. Byloje pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ieškovas Belgijos nacionaliniam draudikų biurui 2023 m. rugsėjo 21 d. sumokėjo 5 863,49 Eur (e. b. l. 73). Byloje ginčo, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 27 d. eismo įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų privalomos civilinės atsakomybės draudimu nėra. Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime ieškinį pripažino visiškai (e. b. l. 109). Ginčo dėl nuostolių dydžio nekilo.
8. Privalomai draudžiama kiekviena privaloma registruoti motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti žeme, taip pat mopedai, priekabos ir puspriekabės, išskyrus bėgines transporto priemones. Pagal Įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
9. Naudojama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ, Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatyta, kad sudaryti draudimo sutartį yra transporto priemonės savininko pareiga. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).
10. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės.
11. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, jog, sistemiškai vertinant TPVCAPDĮ nuostatas, Lietuvos draudikų biuras teisę susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas įgyja tik esant šioms sąlygoms: 1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio; ir 2) kai išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017; 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018; 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020, kt.). Šių sąlygų egzistavimas sudaro faktinį Lietuvos draudikų biuro regresinio ieškinio pagrindą. Tai, kad išmoka buvo išmokėta, atsižvelgiant į eismo įvykio vietos privalomąjį transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančius teisės aktus, esant neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei pagal eismo įvykio vietos teisę, yra Lietuvos draudikų biuro reikalavimo pagrindas, kurį nulemia specialusis transporto priemonių valdytojų privalomąjį draudimą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas.
12. Pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą.
13. Byloje nustatyta, kad 2022 m. spalio 27 d. eismo įvykio, kurio kaltininkė buvo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), vairavęs asmuo, metu minėta transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų privalomos civilinės atsakomybės draudimu. Atsakovė, būdama transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valdytoja turėjo pareigą apdrausti transporto priemonę, tačiau šios pareigos neįvykdė. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat tai, kad atsakovė neginčijo nei žalos fakto, nei dydžio, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir ieškovui iš atsakovės priteistina 5 863,49 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise.
14. Atsakovei neginčijant byloje žalos dydžio, išsamiau dėl jo nepasisakyta, ieškovo išmokėtą draudimo išmoką byloje įrodžius pateiktais rašytiniais įrodymais.
15. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis palūkanomis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, laikytinas pagrįstu ir tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (5 863,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gruodžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
16. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovės dalimis priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 132,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 117,83 Eur už ieškinio priedų vertimą į valstybinę kalbą, iš viso – 249,83 Eur.
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
17. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė prašė teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti dvylikos mėnesių laikotarpiui.
18. CPK 284 straipsnyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo ar jo dalies vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Taigi, klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą. Be to, vadovaujantis civiliniame procese galiojančiais dispozityvumo ir rungimosi principais, teismo sprendimo vykdymą prašantis atidėti ar išdėstyti asmuo, turi pagrįsti tokį savo prašymą, pateikdamas prašymą pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis).
19. Nagrinėjamu atveju atsakovė pripažino ieškinio reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo, prašė išdėstyti sprendimo įvykdymą. Prašymą grindė nuostolinga veikla.
20. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė ieškinio reikalavimų neginčijo, teigė, kad nepavyko sudaryti taikos sutarties su ieškovu, nes nesutarė dėl mokėtino pradinio mokėjimo ir išdėstymo terminų. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad atsakovė ieškovei būtų atlikusi bent dalinį mokėjimą, nors ieškinį ir pripažino. Atsakovė atsiliepime prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo grindė nuostolinga veikla, tačiau į bylą nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Taip pat byloje nėra įrodymų apie atsakovės turtinę padėtį, pelną bei turimus įsipareigojimus, todėl teismas vertina, kad atsakovė neįrodė nei, kad veikia nuostolingai, nei kad apskritai susiduria su finansiniais sunkumais. Be to, atsakovė yra juridinis asmuo. Jokių objektyvių duomenų apie ieškovo kaip juridinio asmens sunkią materialinę padėtį, į bylą nepateikta (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis), nėra pateikta ir duomenų, kad iš atsakovės ieškovui priteistina skola būtų ypač ženkli ir reikšminga atsakovei vykdant savo veiklą. Teismo vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas neatitiktų proporcingumo ir teisingumo principų bei, nagrinėjamu atveju, nebūtų išlaikyta išieškotojo (ieškovo) ir skolininkės (atsakovės) teisėtų interesų pusiausvyra. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymai dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo atmestinas.
21. Teismas patyrė 18,55 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios valstybės naudai priteistinos iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269-270 straipsniai, 284 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Magaviera“, juridinio asmens kodas 303376466, 5 863,49 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt tris eurus ir 49 ct) nuostolių, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 863,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gruodžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 249,83 Eur (du šimtus keturiasdešimt devynis eurus ir 83 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Magaviera“, juridinio asmens kodas 303376466), 18,55 Eur (aštuoniolika eurų ir 55 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662 (mokėjimo dokumentą būtina pateikti teismui).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rima Lipeikienė