Baudžiamoji byla Nr. 1A-22-926/2025

                                                                       Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06762-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.2;

1.1.4.7; 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.8;

1.2.14.1.2.7; 1.2.14.1.2.9; 1.2.14.9.1;

2.1.15.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.4.2.1; 2.4.6.1;

2.5.1; 2.6.1

           (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Aidai Gaučienei, 

dalyvaujant prokurorei Jūratei Šilingaitei Pečkienei,

nuteistajam E. R. ir jo gynėjui advokatui Renui Bradūnui,

nuteistiesiems T. T., K. G. V. ir jų gynėjui advokatui Dainiui Dargevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. R. ir jo gynėjo Reno Bradūno bei pagal nuteistųjų T. T. ir K. G. V. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. R. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (dėl K. V. ir D. V. turto vagystės) ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (keturiems) metams, pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje (dėl K. V. ir D. V. turto sugadinimo) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Taip pat E. R. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (dėl D. M. turto vagystės) ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trims) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje (dėl D. M. turto sugadinimo) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Taip pat E. R. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (dėl pasikėsinimo įvykdyti I. Š. turto vagystę) ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trims) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, ir bausmė, nustatyta Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 21 d. nutartimi, pripažįstant ir vykdant Belgijos Karalystės Limburg pirmosios instancijos teismo Tongeren skyriaus 2022 m. liepos 19 d. nuosprendį, subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir E. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės pradžios laiką nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2024 m. birželio 18 d.). Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2023 m. liepos 21 d. nutartį, ir sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. 

K. G. V. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (dėl D. M. turto vagystės) ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje (dėl D. M. turto sugadinimo) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Taip pat K. G. V. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (dėl pasikėsinimo įvykdyti I. Š. turto vagystę) ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir K. G. V. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie paskirtos bausmės pridėta Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir K. G. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams.

Bausmės pradžios laiką nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2024 m. birželio 18 d.). Į bausmės laiką įskaitytas suėmime ir sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. ir nuo 2024 m. sausio 25 d. iki 2024 m. birželio 18 d.

K. G. V. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (dėl K. V. ir D. V. turto vagystės ir sugadinimo) išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

K. G. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iki bausmės vykdymo pradžios palikta nepakeista, pradėjus vykdyti bausmę, naikintina.

T. T. pripažinta kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (dėl D. M. turto vagystės) ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje (dėl D. M. turto sugadinimo) ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Taip pat T. T. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (dėl pasikėsinimo įvykdyti I. Š. turto vagystę) ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir T. T. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio faktinės pradėjimo vykdyti dienos, į bausmės laiką įskaitytas suėmime ir sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikta nepakeista, pradėjus vykdyti bausmę, naikintina.

T. T. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (dėl K. V. ir D. V. turto vagystės ir sugadinimo) išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

D. M. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista jos naudai 260 (du šimtai šešiasdešimt) eurų turtinės žalos solidariai iš K. G. V., E. R. ir T. T..

Taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas E. R. piniginėms lėšoms – 140 (vienui šimtui keturiasdešimt) eurų, įneštoms į Marijampolės AVPK kasą, iki civilinio ieškinio atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nuosprendžiu E. R. buvo pripažintas kaltu ir nuteistasis už tai, kad jis veikdamas su nenustatytais asmenimis slapta pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2019 m. vasario 16 d. laikotarpyje nuo 20:30 val. iki 21:00 val., E. R. veikdamas su nenustatytais asmenimis, automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės tikslu atvyko į (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, sugadino vartų varstymo sistemą, įsibrovė į aptvertą saugomą teritoriją, išdaužęs namo terasos plastikinių durų stiklus, per duris įsibrovė į patalpą – K. V. bei D. V. priklausantį gyvenamąjį namą, iš kur slapta pagrobė svetimą – K. V. bei D. V. priklausantį didelės vertės turtą: fotoaparatą „Sony NX5“ – 489 eurų vertės, alkotesterį – 120 eurų vertės, keturis buteliukus vyriškų kvepal  – bendros 200 eurų vertės, barzdaskutę „Philips“ – 119 eurų vertės, rankinį vyrišką laikrodį „Tudor“ – 4 010 eurų vertės, vyrišką rankos grandinėlę „Zepter“ – 200 eurų vertės, piniginę – 55 eurų vertės, moteriškas dvi rankines – bendros 250 eurų vertės, medžioklinį galvos prožektorių – 130 eurų vertės, įvairią moterišką parfumeriją – bendros 320 eurų vertės, televizorių „Samsung“ – 719 eurų vertės, nešiojamą garso kolonėlę JBL – 199 eurų vertės, vaizdo registratorių „GoPro“ – 120,51 eurų vertės, automobilio „(duomenys neskelbtini)“ raktelius – 220 eurų vertės, auksinę grandinėlę su pakabuku „akis“ – 200 eurų vertės, balto aukso su deimantu žiedą – 400 eurų vertės, sidabrinį žiedą su „Swarovski“ akmeniu – 30 eurų vertės, auksinius auskarus (rinkutes) – 150 eurų vertės, auksinius auskarus smulkiais akmenėliais – 100 eurų vertės, vestuvinį auksinį žiedą – 500 eurų vertės, auksinius auskarus su „Swarovski“ akmenukais – 90 eurų vertės, varpelio formos auskarų porą – 5 eurų vertės, 10 porų bižuterinių auskarų – bendros 100 eurų vertės, trejus kaklo perlų vėrinius – bendros 240 eurų vertės, dvejas poras sidabrinių auskarų – bendros 140 eurų vertės, du komplektus apvalių perliukų – 70 eurų vertės, perlinę apyrankę – 90 eurų vertės, auksinį žiedą – 130 eurų vertės, papuošalų dėžutę – 60 eurų vertės, auksinę grandinėlę su pakabuku „medis“ – 170 eurų vertės, 4 poras sidabrinių auskarų – bendros 120 eurų vertės, auksinę rankos grandinėlę – 850 eurų vertės, auksinę kaklo grandinėlę su kryželio pakabuku – 2 000 eurų vertės, 8 kolekcines jubiliejines monetas – bendros 400 eurų vertės, 3 210 eurų, 400 lenkiškos valiutos – zlotų – 95 eurų vertės, 3 000 tailandietiškos valiutos batų – 100 eurų vertės, bei paėmę iš gyvenamajame name esančio sandėliuko, ten buvusius automobilio raktelius, iš kiemo pagrobė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 31 280 eurų vertės, bei vagystės metu sugadino svetimą – K. V. bei D. V. priklausantį turtą: virtuvės langą, terasos langą ir duris, vartų varstymo sistemos konstrukciją vaizdo stebėjimo sistemą dėl šio turto sugadinimo padarė 2 529,02 eurų žalą, kaitlentę 500 eurų vertės, stalviršį 3 467 eurų vertės, terasos lango užuolaidą, 390 eurų vertės, nukentėjusiems K. V. ir D. V. padarė turtinę žalą, dėl sugadinto turto – 6 886,02 eurų, dėl pagrobto turto – 47 681,51 eurus.

2.       Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, E. R., K. G. V. ir T. T. buvo kaltinami 2019 m. vasario 16 d. nusikalstamas veikas nukentėjusiųjų K. V. bei D. V. atžvilgiu įvykdę kartu organizuotoje grupėje. Skundžiamu Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nuosprendžiu K. G. V. ir T. T. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (dėl K. V. ir D. V. turto vagystės ir sugadinimo) išteisinti, neįrodžius jų dalyvavimo, padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), o iš E. R. pareikšto kaltinimo šioje dalyje pašalintas bendrininkavimas su T. T. ir K. G. V.. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatavus, kad E. R. 2019 m. vasario 16 d. nusikalstamas veikas nukentėjusiųjų K. V. bei D. V. atžvilgiu įvykdė veikdamas su nenustatytais asmenimis, kurių pakaltinamumas, amžius, tarpusavio ryšiai, kitos reikšmingos aplinkybės, vertinant organizuotos grupės buvimą, nėra žinomos, kvalifikuojantis požymis – organizuota grupė iš kaltinimo E. R. pašalintas.

3.       Tuo pačiu Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nuosprendžiu E. R., K. G. V. ir T. T. taip pat buvo pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad jie:

3.1.                      turint tikslą vykdyti turtinio pobūdžio nusikaltimus, t. y. savo ir kitų organizuotos grupės narių naudai neteisėtai įgyti svetimą turtą, 2019 metų pradžioje, tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) mieste dėl savanaudiškų tikslų susibūrė į organizuotą grupę, skirtą daryti apysunkius, sunkius tyčinius nusikaltimus – vykdyti svetimo turto vagystes, susisiejo nuolatiniais tarpusavio ryšiais, susitarė dėl atsargumo ir konspiracijos, organizuotos grupės narių vaidmenų ir juos pasiskirstė, nusikalstamai veikai palengvinti organizuotos grupės nariai E. R., K. G. V. ir T. T., kitų asmenų vardais įgijo transporto priemones, skirtas nusikalstamų veikų darymui, transporto priemones naudojo nuvykimui į nusikalstamų veikų padarymo vietą – tame tarpe, įgijo (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą R. B. vardu, daromiems nusikaltimams palengvinti ir konspiracijos tikslais, ne mažiau vieno karto pakeitė automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinius numerius, t. y. iš (duomenys neskelbtini) pakeitė į (duomenys neskelbtini), tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku organizuotos grupės narys įgijo radijo ryšio slopintuvą, kuris buvo laikomas pas E. R. ir kurio paskirtis – radijo ryšio trukdymas skleidžiant elektromagnetinius trikdžius, kuris gali būti panaudotas automobilio GPS sekimo sistemos bangų slopinimui veikdami bendrai įvykdė nusikalstamas veikas: 

3.1.1.                      veikdami organizuotoje grupėje E. R. su K. G. V. ir T. T., sugadino svetimą turtą bei pagrobė svetimą turtą įsibrovus į patalpą, o būtent: 2019 m. kovo 30 d. apie 21:30 val. – 21:50 val., vykdydami bendrą sumanymą vagystėms vykdyti skirtu kito asmens vardu (R. B. vardu) registruotu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės tikslu atvyko į (duomenys neskelbtini), kur kartu vagystės tikslu veikiantis T. T. liko automobilyje, stebėjo aplinką, o organizuotos grupės nariai E. R. ir K. G. V. išdaužę namo plastikinių durų stiklą, taip sugadindami 1 116 eurų vertės turtą, vagystės tikslu įsibrovė į D. M. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) ir iš namo vidaus pagrobė svetimą turtą: sidabrinę grandinėlę, kainuojančią 90 eurų, dvi gintarines grandinėles, kainuojančias 5 ir 10 eurų, keturias moteriškas pinigines, kainuojančias 33 eurus, su vienoje iš jų buvusiais 260 eurų, porą auksinių auskarų, kainuojančių 300 eurų, telefono išorinę bateriją, kainuojančią 30 eurų, navigaciją, kainuojančią 340 eurų, tai yra bendrais veiksmais sugadino turto už 1 116 eurų bei pagrobė 1 068 eurų vertės svetimą D. M. priklausantį turtą.

3.1.2.                      Taip pat veikdami organizuotoje grupėje E. R. su K. G. V. ir T. T., pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovus į saugomą teritoriją ir patalpą, o būtent: daromam nusikaltimui palengvinti ir konspiracijos tikslais vienas iš šios organizuotos grupės narių įkalbėjo automobilio savininką pakeisti 2019 m. balandžio 9 d. vagystėje naudoto automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinius numerius iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), po ko 2019 m. balandžio 19 d. laikotarpiu nuo 22.16 val. iki 22:35 val., E. R., T. T. ir K. G. V., važiuodami automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės tikslu atvyko į (duomenys neskelbtini) savivaldybę, kur (duomenys neskelbtini) kaimo ribose kartu vagystės tikslu veikiantis T. T. liko automobilyje ir stebėjo aplinką, o K. G. V. ir E. R. tęsdami bendrą nusikalstamą sumanymą, 2019 m. balandžio 19 d. apie 22.16 val. (duomenys neskelbtini) veikdami kartu turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą įsibrovė į aptvertą ir saugomą teritoriją, stebimą vaizdo kameromis, kur priėję prie gyvenamojo namo, priklausančio I. Š., bandydami atidaryti gyvenamojo namo langą, pasikėsino įsibrauti į namo vidų ir pagrobti viduje buvusius I. Š. priklausančius vertingus daiktus, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes K. G. V. ir jis (E. R.) buvo pastebėti name gyvenančių asmenų ir uždegus name šviesą bei ėmus garsiai kalbėti, jis (E. R.) kartu su K. G. V. ir T. T. automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos pasišalino.

4.       Nuteistasis E. R. ir jo gynėjas advokatas Renas Bradūnas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nuosprendį ir E. R. išteisinti dėl visų jam pareikštų kaltinimų, nes skundžiamas nuosprendis priimtas, pažeidžiant BPK 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 20 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 21 straipsnio, 44 straipsnio 6 dalies bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkto reikalavimus.

4.1.                      Skunde nurodoma, kad Marijampolės apylinkės teismo atliktų grubių procesinių normų pažeidimų E. R. atžvilgiu priimtas nuosprendis yra neteisingas, neteisėtas, priimtas neišsamiai ir paviršutiniškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, nes Marijampolės apylinkės teismas, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus dėl išsamaus, nešališko visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo, rėmėsi vien kaltinimui palankiais duomenimis, neatsižvelgdamas į akivaizdžias teisinančias aplinkybes.

4.2.                      Skunde taip pat nurodoma, kad byloje apklaustas liudytojas – policijos pareigūnas, atlikęs ikiteisminį tyrimą, D. Z. nurodė, jog organizuotą grupę jis įžvelgė dėl to, jog tariami grupės nariai buvo ypatingai atsargūs, laikėsi konspiracijos sąlygų, vengė bendravimo ryšio priemonėmis, tačiau jokių kitų duomenų, kurie reikalingi asmenis priskirti organizuotai grupei – užduočių, vaidmenų pasiskirstymo kiekvienoje konkrečioje nusikalstamoje veikoje, nenustatyta. Minėtas liudytojas, duodamas teisme parodymus, pats pripažino, jog nėra fiksuota jokių pokalbių tarp nuteistųjų, iš kurių galima būtų spręsti apie organizuotos grupės buvimą ar nebuvimą, jos sudarymo aplinkybes, narius, organizatorių, grupės narių vaidmenis ir pan., o organizuotos grupės buvimą, jis sieja su tariamai ypatinga konspiracija tarp nuteistųjų, jų visišką nebendravimą jokiomis ryšio priemonėmis, bent jau tomis, kurias kontroliavo policija, kad yra tik pamąstymai, liudytojo subjektyvi nuomonė, kuri nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, be to, šiuos liudytojo parodymus akivaizdžiai paneigia bylos duomenys bei paties liudytojo parodymai teisme.

4.3.                      Skunde nesutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl kvalifikuojančio požymio – organizuotos grupės buvimo, nurodoma, kad dalis aplinkybių, kuriomis teismas grindė savo sprendimą, yra apskritai niekaip nesusiję su nagrinėjama byla, įvykdytomis nusikalstamomis veikomis ir pagrįsti tik policijos pareigūnų surašytais tarnybiniais pranešimais. Skunde pažymima, kad asmenys, kurių vardu registruotomis transporto priemonėmis nuteistieji naudojosi, nėra apklausti apie automobilių perdavimo aplinkybes, tikslus ir pan., be to, asmenų judėjimą tomis transporto priemonėmis teismas įvardijo kaip parengiamuosius veiksmus, nors kam buvo rengiamasi ir kokie tų tariamai parengiamųjų veiksmų tikslai nėra aišku. Skunde taip pat pažymima, kad skundžiamame nuosprendyje konstatuoti nuteistųjų veiksmai gali būti atliekami ne tik veikiant organizuotos grupės statusu, tačiau taip pat ir bendrininkų grupės.

4.4.                      Skunde teigiama, jog tai, kad anot teismo, T. T. saugojo bei stebėjo nusikaltimo vietą, kol E. R. bei K. G. V. vykdė nusikalstamas veikas, taip pat nepatvirtina organizuotos grupės požymio, nes tai yra įprasta bet kokių keleto asmenų vykdomo nusikaltimo forma, kai vienas bendrininkas stebi bei saugo aplinką, o kitas ar kiti – vykdo nusikaltimą. Nurodoma, kad byloje nebuvo nustatyta, jog kuris nors iš nuteistųjų būtų atlikęs kažkokius organizacinius veiksmus, vadovautų kitiems asmenims, užimtų aukštesnį vaidmenį pagal hierarchiją ar pan.

4.5.                      Skunde taip pat nurodoma, kad GPS radijo bangų slopintuvo laikymas, juo labiau naudojimas, yra baudžiamas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 464 straipsnį, tačiau byloje nėra duomenų, jog E. R. būtų buvęs nubaustas už minėto įrenginio laikymą, jo naudojimą, kas reiškia, jog įrenginys, kuris buvo surastas bei laikomas netgi ne jam priklausančioje nuosavybėje ir kurioje jis negyvena, jam nepriklausė bei nebuvo jo naudojamas. Taip pat nurodoma, kad byloje esančiuose slapto sekimo protokoluose fiksuoti tariami automobilių judėjimai, jais įrodinėjama kaltė, nurodoma, kad sekimas yra vykdomas, naudojantis GPS radijo ryšiu, fiksuojami šio ryšio signalai, kuriais remiantis yra nustatoma sekamo automobilio buvimo vieta, todėl jau vien remiantis slapto sekimo protokolais matyti, jog minėtas GPS radijo ryšio slopinimo prietaisas nebuvo naudojamas arba slaptas sekimas apskritai nevyko ir protokolai yra surašyti visiškai nepagrįstai.

4.6.                      Skunde teigiama, kad apklausiamas tyrėjas D. Z., kurio 2019 m. vasario 17 d. tarnybinio pranešimo aplinkybės cituojamos skundžiamame nuosprendyje, nurodė, jog faktus apie pagrobto automobilio (duomenys neskelbtini) ir automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo kelią po 2019 m. vasario 16 d. įvykdytų nusikaltimų nurodė, remiantis kelių direkcijos vaizdo kamerų įrašais, tačiau šie įrašai byloje nėra pateikti, kas reiškia, jog patikrinti tyrėjo nurodomų faktų galimybės nėra. Taip pat ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodomos aplinkybės apie minėtų automobilių judėjimą pagal degalinės Olerex vaizdo kamerų įrašus yra visiškai nepagrįstos ir teismas negalėjo jais remtis dėl prastos vaizdo įrašo kokybės bei tamsaus paros meto, nes vaizdo įraše matosi važiuojančių transporto priemonių žibintų šviesos, tačiau identifikuoti automobilių markes, jų kėbulų formas nėra jokios galimybės.

4.7.                      Skunde nurodoma, kad kyla pagrįstų abejonių ir dėl tyrėjo D. Z. tarnybinio pranešimo apie mobilaus ryšio telefoną, kuriuo tariamai naudojosi nuteistasis, IMEI ir išankstinio papildymo korteles, kurios tariamai buvo įdėtos į minėtą telefono aparatą, nes visos šios aplinkybės yra grindžiamos fraze „ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų“, tačiau kokie tie duomenys ir kuo rėmėsi, nurodydamas šiuos faktus, tyrėjas paaiškinti teismo posėdyje negalėjo, tai nebuvo paaiškinta ir tarnybiniame pranešime. Skunde pažymima, kad aptariamame tarnybiniame pranešime nurodoma, jog šiuo mobilaus ryšio telefonu neskambinama, žinutės nerašinėjamos, juo yra jungiamasi prie interneto, taip pat nurodoma, jog iš šio mobilaus ryšio telefono bei jame įdėtos išankstinio papildymo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) E. R. skambino į (duomenys neskelbtini), į firmą, kur anglų kalba užsakinėjo nakvynės paslaugą, tyrėjas iš balso atpažino, jog telefonu kalbėjo nuteistasis, tačiau tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės patvirtina, jog tyrėjas neturėjo galimybės, atlikdamas telefono pokalbių kontrolę, anksčiau girdėti nuteistąjį kalbantį, išgirsti jo balsą bei jį įsidėmėti tiek, kad atskirti jį nuo kitų asmenų, iš balso identifikuojant jį kaip konkretų asmenį, juo labiau, kad garso įrašas nėra pridėtas prie bylos, kas šalina galimybę patikrinti tarnybiniame pranešime nurodomas aplinkybes objektyviais tyrimais t. y. atliekant fonoskopinę ekspertizę ar išklausyti jį teismo posėdyje ir palyginti su nuteistojo balsu. Skunde taip pat teigiama, kad nors tarnybiniame pranešime nurodoma, kad minėtas mobilaus ryšio telefonas įvykių metu jungėsi prie telekomunikacijos bokšto, kurio veikimo zona yra E. R. gyvenamoji vieta, o 2019 m. vasario 16 d. – vagystės iš V. dieną bei tuo pačiu metu jungėsi prie bokštų, esančių nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) ir atgal, tačiau jokiais duomenimis nėra įrodyta ar patvirtina, jog minimas mobilaus ryšio telefonas, apie kurį kalbama tarnybiniame pranešime, priklauso E. R. bei kad būtent jis juo naudojosi tuo metu, kai buvo įvykdytos nusikalstamos veikos. Be to, skunde nurodoma, kad mobilaus ryšio telekomunikacijų bokšto veikimo zona apima tikrai didelę teritoriją, todėl mobilaus ryšio telefonu gali naudotis ir kiti toje pačioje teritorijoje gyvenantys asmenys, o ne vien nuteistasis, juo labiau, kad internetinės sesijos, kaip kad savo apklausoje teisme nurodė tyrėjas D. Z., nebūtinai laiko atžvilgiu sutampa su faktiniu mobilaus ryšio telefono jungimusi prie telekomunikacijų bokštų dėl tam tikrų telekomunikacijų įrenginių sistemos ypatybių.

4.8.                      Skunde nurodoma, kad tiek tyrėjo D. Z. tarnybiniuose pranešimuose nurodoma informacija, tiek ja remiantis priimtas skundžiamas nuosprendis yra nepagrįsti bei neteisėti, nes tyrėjai žvalgybinius veiksmus atliko su tyrimu visiškai nesusijusių asmenų atžvilgiu, tokius veiksmus teismai sankcionavo kaip teisėtus, nors vėliau paaiškėjo, jog tyrėjų informacija yra klaidinga, jų stebimi asmenys bei jų mobilaus ryšio telefonai neturi nieko bendro su įvykdytais nusikaltimais bei juos įvykdžiusiais asmenimis. Šis apeliacinio skundo teiginys grindžiamas Marijampolės AVPK KP NTS tyrėjo A. B. 2021 m. vasario 3 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad teismo sankcionuota procesinė prievartos priemonė – šešių E. R. priklausančių mobilaus ryšio telefonų perduodamos informacijos kontrolė, nors vėliau paaiškėjo, kad vienas iš šių tariamai nuteistajam priklausančių mobilaus ryšio telefonų priklausė visiškai su nuteistuoju nesusijusiam asmeniui, kitas mobilaus ryšio telefonas priklausė nuteistojo motinai J. R., taip pat informacija dėl dar trijų tariamai nuteistojo naudojamų mobilaus ryšio telefonų pasirodė neteisinga, dėl ko kontrolė buvo nutraukta ir tik vienas mobilaus ryšio telefonas galimai priklausė nuteistajam, nors neaišku, kokiu būdu tai nustatyta.

4.9.                      Skunde taip pat nurodoma, kad tyrėjas D. Z. tiek tarnybiniame pranešime, tiek teismo posėdžio metu vykusioje apklausoje nurodė, jog tiriant vagystę iš K. V. sodybos, buvo susisiekta su Šiaulių AVPK kriminalinės policijos pareigūnais, kurie yra dirbę su nuteistaisiais ir nustatę, kad jie naudojosi automobiliu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atpažino, kad pastarajame automobilyje vykstantys vyriškiai galimai yra K. G. V., E. R.. Skunde teigiama, kad liudytojas D. Z. negalėjo nurodyti pareigūnų pavardžių, pareigų, kontaktinių duomenų, tik nurodė, jog jiems buvo pateiktos fotonuotraukos, fiksuotos Kelių direkcijos naudojamomis vaizdo kameromis, tačiau netgi nuotraukų liudytojas pateikti teismui negalėjo, motyvuojant tuo, jog vaizdinė medžiaga buvo siunčiama elektroniniu paštu į Šiaulių AVPK, tačiau dėl ilgo praėjusio laiko tarpo bei pakeistos kompiuterinės technikos šie duomenys nėra išsaugoti.

5.       Nuteistųjų K. G. V. ir T. T. gynėjas advokatas Dainius Dargevičius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nuosprendį, kuriuo K. G. V. ir T. T. pripažinti kaltais ir juos išteisinti. Atsisakius patenkinti pastarąjį skundo prašymą, prašoma panaikinti sunkinančią aplinkybę – dalyvavimą organizuotoje grupėje ir paskirti T. T. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, o K. G. V. į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti Belgijos Karalystės nuosprendį apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir laikyti, jog jis laisvės atėmimo bausmę atliko. Netenkinus pastarojo skundo prašymo, prašoma T. T. paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, o K. G. V. įskaityti Belgijos Karalystės nuosprendį apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir laikyti, jog jis bausmę atliko.

5.1.                      Skunde nurodoma, kad Marijampolės apylinkės teismas, pripažindamas K. G. V. ir T. T. kaltais, įvykdžius nusikalstamas veikas, nesilaikė imperatyvių BPK reikalavimų, nes nuteistųjų K. G. V. ir T. T. kaltė yra grindžiama tik subjektyvaus pobūdžio įrodymų šaltiniais – netiesioginiais įrodymais, kurių pirmos instancijos teismas nesugebėjo įvertinti taip, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos – išsamiai ir nešališkai.

5.2.                      Skunde teigiama, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esantys tarnybiniai pranešimai yra dirbtinai sukurti ir jų neįmanoma patikrinti BPK priemonėmis, todėl negalima konstatuoti, kad tarnybiniuose pranešimuose fiksuoti duomenys yra teisingi ir patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Pažymima, kad protokoluose nėra nurodoma nei kas, nei kada, nei kurioje vietoje, nei kokius GPS imtuvus sumontavo į automobilius, taip pat byloje nėra pridedami žemėlapiai, iš kurių būtų galima spręsti, kur ir kada konkrečiai judėjo pareigūnų sekami automobiliai, tad šių tarnybiniuose pranešimuose nurodomuose duomenyse neįmanoma įsitikinti, jog sekami automobiliai tikrai buvo nusikaltimų vietose.

5.3.                      Skunde teigiama, jog liudytojas D. Z. teisme nurodė, kad nuteistasis T. T. itin maskavosi ir jo telefonų įvykių vietose nepavyko užfiksuoti, tačiau 2020 m. rugpjūčio 31 d. kratos metu pas T. T. rasti septyni telefonai su SIM kortelėmis, kas patvirtina, kad T. T. naudojosi mobilaus ryšio telefonais, tačiau jie nebuvo fiksuoti nusikaltimų vietose ir ši aplinkybė patvirtina, kad T. T., priešingai nei nurodė liudytojas D. Z., nedalyvavo nuskalstamose veikose.

5.4.                      Skunde taip pat teigiama, kad 2020 m. gegužės 15 d. prašyme pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą nurodoma, jog yra gauti atsakymai iš Lenkijos Respublikos apie nuteistųjų daromas nusikalstamas veikas, tačiau byloje šių atsakymų nėra, taip pat ir liudytojas D. Z. jų pateikti negalėjo, todėl šio liudytojo teiginiai, kad nuteistieji nuolat darė nusikalstamas veikas ir buvo gauta informacija iš užsienio valstybių, nepasitvirtino. Taip pat teigiama, kad nors 2019 m. kovo 19 d. tyrėjo T. S. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog vaizdo įraše buvo fiksuoti automobiliai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą, proceso dalyviai tokių aplinkybių nustatyti negalėjo.

5.5.                      Skunde teigiama, kad nepasitvirtino ir liudytojo D. Z. byloje pateikti duomenys dėl mobilių telefonų numerių priklausomybės nuteistajam K. G. V., nes: 2019 m. kovo 25 d. rašte dėl telefono išklotinių nurodoma, jog K. G. V. naudojasi mobiliuoju telefonu Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. balandžio 20 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog šis telefono numeris naudojasi tik internetu, o vagystės dieną jis jungėsi prie bokštų tik (duomenys neskelbtini); 2019 m. vasario 19 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog K. G. V. naudojasi mobilaus telefono numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); 2019 m. vasario 22 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog K. G. V. naudojasi mobilaus ryšio telefono aparatu, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), tačiau baudžiamosios bylos duomenimis nenustatyta, iš kur gauta tokia informacija; 2019 m. balandžio 9 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog K. G. V. naudojasi mobilaus ryšio telefonais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); 2019 m. gegužės 9 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog K. G. V. naudojasi mobilaus telefono numeriu (duomenys neskelbtini); 2019 m. gegužės 19 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog telefono numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) naudojasi B.; 2019 m. gegužės 15 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog K. G. V. naudojasi nauju telefono numeriu (duomenys neskelbtini); 2019 m. gegužės 17 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog K. G. V. naudojasi nauju telefono numeriu (duomenys neskelbtini); 2019 m. gegužės 24 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog K. G. V. naudojasi nauju telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Skundo autoriaus vertinimu, liko neaišku, kaip šie telefonai susiję su K. G. V., nes per kratą jie rasti nebuvo.

5.6.                      Skunde nurodoma, kad 2019 m. vasario 25 d. slapto sekimo metu nenurodomi konkretūs asmenys naudojantys automobilį, todėl darytina išvada, jog automobiliu važiavo su byla nesusiję asmenys ir būtent dėl šių priežasčių jie nebuvo identifikuoti. Taip pat nurodoma, kad 2019 m. birželio 18 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir už jo pravažiuojantis (duomenys neskelbtini), kuris paieškomas Lenkijos Respublikoje, tačiau prie tarnybinio pranešimo priedų nėra pridedami Lenkijos Respublikos dokumentai bei nenurodoma, kas vairuoja automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodoma, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini) lydėjo kitas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris fiksuotas Kelių direkcijos kameromis, tačiau byloje tokių duomenų nėra, todėl neįmanoma patikrinti, iš kur D. Z., surašydamas tarnybinius pranešimus, gauna tokius duomenis ir kodėl su tuo pačiu neva vogtu automobiliu (duomenys neskelbtini) sieja du skirtingus (duomenys neskelbtini) automobilius. Taip pat skunde nurodoma, kad byloje nepateikti nei užklausos, atliktos Latvijai ir Lenkijai, nei iš šių valstybių gauti duomenys. Skunde pažymima, kad vėliau su vienu iš automobilių buvo sulaikytas M. R., kuris su nuteistaisiais nesusijęs. Taip pat pažymima, kad nepasitvirtino ir D. Z. nurodoma veika dėl T. T. rastų pinigų, dėl kurių po pusantrų metų ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (duomenys neskelbtini) FNTT, detaliai išanalizavus legalias T. T. gaunamas pajamas.

5.7.                      Skunde nurodoma, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. T. T. ir K. G. V. buvo pareikštas įtarimas dėl 2019 m. kovo 30 d. D. M. epizodo, nors nukentėjusioji pareiškimą parašė tik 2021 m. vasario 26 d. D. Z. prašymu, o 2021 m. vasario 26 d. T. T. ir K. G. V. buvo įteiktas galutinis įtarimas dėl 2019 m. kovo 30 d. D. M. epizodo ir 2019 m. balandžio 19 d. I. Š. epizodo, tuo tarpu 2021 m. balandžio 27 d. buvo pareikštas galutinis įtarimas dėl organizuotos grupės ir visų trijų epizodų. Skundo autoriaus vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad prokuratūra de facto ir de jure galutinai nebuvo apsisprendusi pateikti kaltinimus dėl organizuotos grupės ir V. epizodo, o pirmosios instancijos teismui išteisinus K. G. V. ir T. T. dėl K. V. epizodo, akivaizdu, jog organizuotos grupės požymių šioje byloje nėra. Skunde teigiama, kad baudžiamojoje byloje nebuvo įrodyta, jog T. T. subūrė organizuotą grupę bei kad jis buvo padėjėjas, kaip kad nurodė pirmosios instancijos teismas.

5.8.                      Skunde taip pat teigiama, jog teismo nurodomas argumentas, jog T. T. keletą kartų naudojosi automobiliu (duomenys neskelbtini), kuri priklausė S., akivaizdžiai patvirtina, jog K. G. V. patėvis yra jo draugas, bet ne organizuotos grupės narys. Skunde nesutinkama ir su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog pas T. T. rastus daiktus (atpažintus kaip V.) jam perdavė E. R., nes byloje neįrodytas jų autentiškumas bei priklausomumas, nenustatyta nei iš kur jie buvo pirkti, nei kiek kainavo, o patys nukentėjusieji viso proceso metu nebuvo sąžiningi bei nuolat pateikdavo naujas aplinkybes.

5.9.                      Skundo autoriaus teigimu, įvykdytos vagystės būdai yra primityvūs ir paprasti – su akmeniu išdaužiant langą, patenkant į vidų bei per labai trumpą laiką paimant daiktus, be to, visuose namuose veikė kameros, jos nebuvo atjungiamos, nebuvo naudojami blokatoriai, nebuvo atjungiama ir garso signalizacija. Skunde teigiama, kad pastarosios aplinkybės parodo, jog tai nėra gerai organizuotos grupės požymiai, nes nereikalauja jokių specialių žinių ar gebėjimų. Skunde nurodoma, kad ir iš nukentėjusiųjų apklausų matyti, jog tai spontaniškos vagystės, nes nukentėjusiesiems idėja palikti namus kilo spontaniškai, neplanuotai, kas akivaizdžiai liudija, jog niekas nusikalstamoms veikoms niekada nesirengė ir nenaudojo specialių priemonių, o aplinkybė, kad įvykio vietose neva sekami automobiliai anksčiau nesilankė, rodo, kad nusikaltimai nebuvo planuoti ir jiems nebuvo rengtasi iš anksto.

5.10.                       Skunde atkreipiamas dėmesys, jog baudžiamosios bylos medžiagoje nebuvo gauta aiškių duomenų, kaip veikė organizuotos grupės hierarchinė struktūra, kas konkrečiai finansavo nusikaltimus, kas davė ryšio priemones, automobilį ir kokiais kriminaliniais metodais organizuotai grupei buvo vadovaujama. Skunde nurodoma, kad atliekant sekimą, telefoninių pokalbių kontrolę ir kitus BPK veiksmus daugiau kaip pusantrų metų, nebuvo nustatyta, kad K. G. V. ar T. T. būtų dalyvavęs organizuotos grupės narių susitarimuose, jog jie būtų palaikę kokius nors ilgalaikius kriminalinius ryšius bei nuosekliai planavę nusikalstamas veikas, be to, priešingai, nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, nuteistieji neturėjo organizuotai grupei būdingo jų bendrų veiksmų pavojingumo laipsnio, neturėjo nuolatinio vaidmens, kas rodo, kad ši sudėtinga bendrininkavimo forma nuteistiesiems inkriminuota nepagrįstai.

5.11.                       Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad padėjimas padaryti nusikalstamą veiką pasireiškia tuo, kad prie kito asmens daromų teisei priešingų veiksmų prisidedama, duodant patarimus, nurodymus, teikiant priemones arba šalinant kliūtis, saugant ar pridengiant kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjus paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat iš anksto pažadėjus realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus, tačiau visais šiais atvejais padėjėjo veiksmai vertinami tik tokia apimtimi, kiek jie patenka į vykdytojo padarytos nusikalstamos veikos ribas, ir tik tiek, kiek šių veiksmų apėmė jų tyčia. Skundo autoriaus teigimu, būtent tokius T. T. veiksmus nurodė pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, todėl teiginiai, kad T. T. subūrė organizuotą grupę ir jai vadovavo visiškai nepasitvirtino ir ši sunkinanti aplinkybė naikintina kaip nepagrįsta.

5.12.                       Skunde nurodoma, kad 2021 m. vasario 26 d. D. M. pateikė protokolą–pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir dėl 2019 m. kovo 30 d. vagystės padariusių asmenų nustatymo. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad prašymą parašyti pareiškimą nukentėjusiajai pateikė policijos pareigūnai, to neneigė nei D. Z., nei D. M.. Taip pat nurodoma, kad nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, o nesant nukentėjusiosios pareiškimo, 2020 m. rugpjūčio 31 d. įtarimai pareikšti T. T. ir K. G. V..

5.13.                       Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas kaltais K. G. V. ir T. T., rėmėsi 2019 m. spalio 1 d. tyrėjo D. Z. tarnybiniu pranešimu ir 2020 m. vasario 20 d. slapto sekimo protokolu, tačiau nei tarnybinio pranešimo, nei slapto sekimo protokolo nepatvirtina GPS žemėlapiai, jų įmontavimo aplinkybių laikas, data, todėl teismas darė tik prielaidą, jog nurodytas automobilis buvo įvykio vietoje ir būtent T. T. ir K. G. V. bei E. R. padarė nusikalstamą veiką nukentėjusiosios D. M. atžvilgiu.

5.14.                       Taip pat skunde nurodoma, kad ir liudytojas M. S. patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) forto sustabdė transporto priemonę patikrinimui, apžiūrėjo automobilį ir jokių įtartinų daiktų automobilyje nepastebėjo, o vien faktas, jog T. T. buvo (duomenys neskelbtini) degalinėje ir (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) forto, savaime nesudaro prielaidos išvadai apie tai, jog jis padarė nusikalstamą veiką ir buvo įvykio vietoje, taip pat byloje nenustatytas ir bendrininkų susitarimo momentas. Taip pat nurodoma, kad policijos pareigūnams sustabdžius automobilį patikrinimui, T. T. automobilio nevairavo, todėl išvados, jog T. T. laukė automobilyje ir stebėjo aplinką, visiškai nepasitvirtino, todėl de facto baudžiamojoje byloje nėra netiesioginių įrodymų, patvirtinančių T. T. ir K. G. V. kaltę.

5.15.                       Skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas, grįsdamas T. T. ir K. G. V. kaltę dėl I. Š. atžvilgiu įvykdytų nusikaltimų, vadovavosi 2019 m. gegužės 14 d. slapto sekimo protokolu, tačiau jame nurodoma, kad nenaudotos jokios techninės priemonės, neaišku, kas atliko slaptą sekimą, nepridėta sekimo suvestinė, todėl šio tarnybinio pranešimo neįmanoma patikrinti BPK priemonėmis, negalima apklausti sekimą atlikusių pareigūnų ar matyti GPS duomenis, todėl šiuo sekimo protokolu vadovautis nebuvo galima.

5.16.                       Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad tiesiog neįmanoma aplinkybė, jog T. T., neva būdamas už 400 metrų nuo įvykio vietos, naktį galėtų stebėti aplinką, be to, 2019 m. gegužės 14 d. daiktų apžiūros protokolas nepatvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), degalinėje buvo T. T., todėl vien faktas, jog vaizdo įraše, gautame iš „(duomenys neskelbtini)“ yra užfiksuotas T. T., nereiškia, jog jis dalyvavo, padarant I. Š. atžvilgiu nusikalstamą veiką. Skundo autorius neatmeta galimybės, jog T. T. iš (duomenys neskelbtini) miesto paėmė kiti nuteistieji bei nurodo, kad byloje nenustatytas T. T. buvimas nusikaltimo vietoje, dėl ko teismas, pripažindamas T. T. kaltu, rėmėsi prielaida. 

5.17.                       Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog vaizdo įraše užfiksuoti asmenys neatliko jokių būtinųjų vagystės požymių, nes iš vaizdo įrašo akivaizdu, jog kieme buvo brangių daiktų (keturratis, automobilis, batutas), kuriuos nuteistieji galėjo pavogti, tačiau jų nevogė, taip pat matyti, kad asmenys neturėjo jokių laužtuvų ar akmenų, kuriais ketintų išdaužti stiklą ir panašiai, todėl skundo autoriaus nuomone, negalima laikyti, jog nuteistieji pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnyje.

5.18.                       Skunde nurodoma, kad T. T. ir K. G. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra neproporcinga ir nebūtina BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų pasiekimui bei neteisinga, nes neatitinka nei nuteistųjų asmenybės, nei padarytos veikos pavojingumo, o T. T. ir K. G. V. įsitikinimu, turėjo būti įvertinta galimybė parinkti ne pačią griežčiausią, bet kitą alternatyvią, BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą, bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu – baudą.

5.19.                       Skunde teigiama, kad esminė ir dominuojanti aplinkybė, kuri lėmė atitinkamos bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimą K. G. V., yra tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teistas dėl nusikaltimų nuosavybei, baustas administracine tvarka, nedirba, nevedęs, recidyvistas, tačiau, K. G. V. įsitikinimu, šios aplinkybės negali nusverti kitų aplinkybių reikšmės bei negali pateisinti griežčiausios bausmės rūšies – terminuoto laisvės atėmimo paskyrimo nuteistajam. Taip pat nurodoma, kad nors K. G. V. padarė vieną nesunkų, vieną sunkų ir vieną sunkų nusikaltimą pasikėsino padaryti, tačiau pagrobto turto vertė neviršija 10 MGL dydžio. 

5.20.                       Taip pat skunde nurodoma, kad nuteistajam E. R. pirmosios instancijos teismas pripažino vykdytinu Belgijos Karalystės Limburg pirmos instancijos teismo Tongeren 2022 m. liepos 19 d. nuosprendį, kurį subendrinęs, įskaitė į paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl jeigu apeliacinės instancijos teismas laikys, kad K. G. V. skirtina laisvės atėmimo bausmė, nuteistasis prašo pripažinti Belgijos Karalystės nuosprendį ir jį vykdyti Lietuvos Respublikoje apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, nes jis kartu su E. R. Belgijos Karalystėje buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme.

5.21.                       Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę T. T., nurodė, jog jis nusikalstamą veiką padarė praėjus penkeriems metams nuo išregistravimo iš probacijos registro, baustas administracine tvarka, dirbo, vedęs. Skundo autoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismo nurodomi argumentai ir paskirta laisvės atėmimo bausmė K. G. V. ir T. T. iš esmės yra tapati, todėl T. T., atsižvelgus į jo individualią padėtį, yra visiškai neproporcinga.

5.22.                       Skunde teigiama, kad vien tik ankstesni nuteistojo T. T. teistumai, ypač kai nuo nagrinėjamos veikos padarymo praėjus reikšmingam laiko tarpui, t. y. daugiau nei 10 metų, jis daugiau nenusikalto, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, nesuponuoja būtinybės taikyti T. T. laisvės atėmimo bausmę, juo labiau, kad T. T. nebuvo teisiamas už vagystę, todėl T. T. paskirta laisvės atėmimo bausmė neatitinka jo asmenybės pavojingumo, kaip vieno iš teisingos bausmės elemento.

6.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti, nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti.

Nuteistojo E. R. ir jo gynėjo Reno Bradūno, nuteistųjų T. T. ir K. G. V. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliaciniai skundai atmetami.

7.       Vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, pagal apeliacinių skundų argumentus įvertinusi byloje esančius duomenis, kurie skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis, pagrįstai pripažinti įrodymais, sprendžia, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, teisės aiškinimo ir taikymo klaidų nepadarė, pagrįstai ir teisėtai pripažino, jog E. R., T. T. ir K. G. V. veiksmuose yra jiems inkriminuotų nusikaltimų sudėties požymiai, o apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nepaneigia minėtų išvadų ir nesuponuoja pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį.

Dėl 2019 m. vasario 16 d. nusikalstamų veikų

8.       Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas pagrobė labai didelės vertės svetimą turtą arba pagrobė didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Pagal 187 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą.

9.       E. R. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 178 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2019 m. vasario 16 d., veikdamas su nenustatytais asmenimis, vagystės tikslu atvykęs automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į nukentėjusiųjų K. V. ir D. V. gyvenamąją vietą, pagrobė nukentėjusiesiems priklausantį labai didelės, t. y. 47 681,51 euro, vertės turtą bei pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad sugadino nukentėjusiesiems priklausantį 6 886,02 eurų vertės turtą. Kaltinamasis E. R. savo kaltės nepripažino, parodymų nedavė.

10.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. R. kaltė, padarius BK 178 straipsnio 4 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, įrodyta baudžiamojoje byloje įvertinus surinktų ir pirmosios instancijos teismo tinkamai ištirtų įrodymų visuma. 

11.       Nukentėjusieji K. V. ir D. V. parodė, kad 2019 m. vasario 16 d. buvo išvykę iš namų, kitą dieną giminaitis, kuris atvyko į jų namus paimti kurjeriui skirtus siuntinius, pranešė, kad pas juos įvyko vagystė, nukentėjusieji nurodė, koks turtas buvo pavogtas, kas buvo sugadinta, nurodė civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškiantys, nes draudimas atlygino žalą (16 t., b. l. 128-131; 18 t., b. l. 69-70). Nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir liudytojo V. V. parodymai, kuris nurodė, jog atvyko nukentėjusiųjų prašymu paimti siuntinius kurjeriu, suprato, kad pas nukentėjusiuosius namuose buvo įvykdyta vagystė, pranešė nukentėjusiesiems ir iškvietė policiją (16 t., b. l. 132-133). Nukentėjusysis K. V. 2019 m. vasario 17 d. pateiktu protokolu-pareiškimu prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad nuo 2019 m. vasario 16 d., 14.00 val., iki 2019 m. vasario 17 d., 07.00 val., buvo įsilaužta į jam priklausantį namą, adresu (duomenys neskelbtini), nurodė, koks turtas ir kokios vertės buvo pagrobtas bei sugadintas (1 t., b. l. 1). 2019 m. vasario 17/21 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta tiksli 2019 m. vasario 16 d. nusikalstamos veikos padarymo vieta – (duomenys neskelbtini), bei atlikta jos apžiūra (1 t., b. l. 41-44, 45-85). 2021 m. kovo 1 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji D. V. pateikė geltonos spalvos metalo auskarą ir dvi nuotraukas, kuriose matoma nukentėjusioji įsivėrusi auksinius auskarus, kurie kaip nurodo nukentėjusioji buvo pagrobti ir ji kaip jos daiktus atpažino ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 140-143), kurie buvo apžiūrėti 2021 m. kovo 1 d. daiktų apžiūros protokolu (1 t., b. l. 144-148). Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. Z. 2019 m. vasario 17 d. tarnybiniame pranešime pateikiama informacija, kad iš nukentėjusiųjų pagrobtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotas 2019 m. vasario 16 d., 21.04-21.06 val., pravažiuojantis kelio (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, 11,2-8,5 km, link (duomenys neskelbtini), priekyje šio automobilio 2019 m. vasario 16 d., 21.03-21.05 val., užfiksuotas važiuojantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas R. K. vardu (2 t., b. l. 9-17). AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti duomenys patvirtina, kad dėl sugadinimų K. V. išmokėta 2 489,02 eurai (išskaita 40 eurų) dėl remonto darbų ir stiklo paketo keitimo su medžiagom, 13 895,49 eurai nuostoliai dėl pavogto turto ir sugadinimų, dėl pavogtų daiktų: fotoaparato Sony NX5 – 489 eurai (nukentėjusiojo nurodyta įsigijimo kaina 280 eurų), alkotesterio – 120 eurų, kvepalų buteliukų – 200 eurų,  barzdaskutės Philips – 119,99 eurai (nukentėjusiojo nurodyta įsigijimo kaina 140 eurų), grandinėlės Zepter – 200 eurų (nukentėjusiojo nurodyta įsigijimo kaina 220 eurų),  papuošalų dėžutės – 60 eurų, 2 vnt. Michael Kors rankinių – 250 eurų, parfumerijos – 320 eurų, prožektoriaus ant galvos – 130 eurų, televizoriaus Samsung – 719 eurų (nukentėjusiojo nurodyta kaina 999 eurų), JBL kolonėlės – 199,99 eurai (nukentėjusiojo nurodyta kaina 200 eurai), Go pro vaizdo kameros – 120,51 eurų (nukentėjusiojo nurodyta kaina 110 eurų), rankinio laikrodžio Tudor – 4 010 eurų (nukentėjusiojo nurodyta įsigijimo kana 4 320 eurų), grynųjų pinigų – 1 500 eurų (nurodyta K. V. pagrobta suma 3 405 eurai), juvelyrinių dirbinių, monetų – 1 500 eurų (K. V. nurodyta suma 5 400 eurų, atkūrimo vertė įvykio dienai 1 500 eurų), (duomenys neskelbtini) raktelių įsigijimo kaina ir atkūrimo vertė – 220 eurų. Dėl sugadinto turto: kaitlentės – 100 eurų (atkūrimo vertė 500 eurų), stalviršio lieto akmens – 3 467 eurai, terasos užuolaidos – 390 eurų.  Taip pat išmokėta 476,28 eurai dėl (duomenys neskelbtini) spynelių ir raktų komplekto keitimo (išskaičiavus 60 eurų ir 112,62 eurus PVM), 28 152 eurai dėl pavogtos transporto priemonės (duomenys neskelbtini) (išskaičiuota 3 128 eurų franšizė, rinkos vertė 31 280 eurų) (18 t., b. l.  46-58). Taigi, aptartų duomenų visuma neginčijamai patvirtina, kad 2019 m. vasario 16 d. iš nukentėjusiųjų K. V. ir D. V. buvo pagrobtas bei sugadintas jiems priklausantis turtas.

12.       Visų pirma, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tikrieji valdytojai buvo nuteistieji E. R. ir T. T.. Liudytojas R. K., kurio vardu buvo registruotas minėtas automobilis, parodė, kad už automobilį mokėjo dalimis, nors automobilis ir buvo registruotas jo vardu, tačiau kol nebuvo sumokėjęs visos jo kainos, automobilis jam nebuvo perduotas. Pirmą kartą automobilį pamatė praėjus ilgam laiko tarpui nuo jo registracijos liudytojo vardu. Automobilio apžiūra vyko degalinėje, liudytoją atvežė V. Č., be jų buvo dar du žmonės, kurie, kaip suprato liudytojas, buvo to automobilio savininkai. Liudytojas nurodė, kad visą laiką pinigus padavinėjo V. Č., o paskutinį kartą pinigus atidavė T. T., kai šis atvarė automobilį (16 t., b. l. 145-147). Liudytojo parodymus patvirtina 2021 m. kovo 8 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti 2019 m. balandžio 5 d. degalinės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kad į degalinę atvyksta du vyrai automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ ir du vyrai, kaip nustatyta – T. T. ir E. R., automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vyriškiai kalbasi, apžiūri automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ laikas nuo 00:03:06 iki 00:04:45), T. T. šiuo automobiliu pavėžina vieną iš automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ atvykusių vyriškių (vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ laikas nuo 00:04:45, vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ laikas nuo 00:00:52, vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ laikas nuo 00:00:00 iki 00:01:10), po to degalinėje lieka T. T. ir E. R., pastarasis įsigyja automobilio draudimą (vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ laikas nuo 00:04:48, vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ laikas nuo 00:00:00 iki 00:03:00) ir abu nuteistieji automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ išvyksta iš degalinės teritorijos (vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ laikas nuo 00:05:54 iki 00:06:03) (2 t., b. l. 38-46). Taip pat liudytojo R. K. parodymus patvirtina ir 2021 m. kovo 16 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, kuriuo liudytojas atpažino T. T., apie kurį davė parodymus dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo bei E. R., kuris dalyvavo jam parduodant minėtą automobilį (2 t., b. l. 53-59, 60-66). Taigi, aptartais baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistieji T. T. ir E. R. realiai valdė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 

13.       Antra, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario 16 d., buvo vykstama į nukentėjusiųjų K. V. ir D. V. gyvenamąją vietą. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. Z. 2019 m. vasario 17 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario 16 d., 19.53-19.55 val., važiuoja kelio (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, 8,5-11,2 km, link (duomenys neskelbtini). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nuo Kelių direkcijos įrenginio, užfiksavusio transporto priemonę, iki nusikaltimo vietos atstumas yra iki 14 km, kuris nuvažiuojamas per maždaug 15 minučių laikotarpyje. Taip pat automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 21:03:47 val. užfiksuotas toje pačioje vietoje, tačiau jau judantis link (duomenys neskelbtini), dėl ko pirmosios instancijos teismas, pagrįstai įvertinęs kelionės laiką, nustatė, jog įvykdyti vagystę ir išvykti iš nusikaltimo vietos buvo daugiau kaip pusės valandos laikotarpis, kuris buvo pakankamas nusikaltimui įvykdyti. Taip pat užfiksuota, kad iš nukentėjusiųjų K. V. ir D. V. pavogtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Kelių direkcijos vaizdo kameromis užfiksuotas pravažiuojantis kelio (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, 11,2-8,5 km, 21:04:15 val., t. y. 28 sekundes atsilikęs nuo priekyje važiuojančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojantis link (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 9-17). Taip pat baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad būtent nuteistasis E. R. nusikalstamų veikų įvykdymo metu naudojosi automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. B. 2021 m. vasario 3 d. tarnybinis pranešimo nustatyta, kad nuteistasis E. R. naudojo telefono aparatą, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), ši aplinkybė konstatuota, nes būtent šiuo telefono aparatu nuteistasis bendravo su savo seneliu, derino savo užsakyto kambario (duomenys neskelbtini) detales, taip pat šis telefono aparatas buvo fiksuojamas kartu su nuteistojo judėjimo vietomis (3 t., b. l. 36-38). Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tarnybiniame pranešime nurodoma, kaip buvo nustatytas nuteistojo E. R. naudojamo mobilaus ryšio telefono IMEI numeris. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. Z. 2019 m. balandžio 24 d. tarnybiniame pranešime (3 t., b. l. 39-43) bei telefoninių sujungimų išklotinėse (3 t., b. l. 33, 45-51, 60) pateiktais duomenimis nustatyta, kad nuteistojo E. R. naudotas telefonas 2019 m. vasario 16 d., 16.14-16.40 val., jungėsi prie telekomunikacinio bokšto (duomenys neskelbtini), 19.28-19.30 val. prie bokšto (duomenys neskelbtini), kryptimi į šiaurės vakarų pusę, link (duomenys neskelbtini) gatvės, link kelio (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, 21.07-23.14 val. internetinės sesijos metu telefono prisijungimas fiksuotas prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, kryptimi į pietus, nuo 2019 m. vasario 16 d., 23.17 val., iki 2019 m. vasario 17 d., 00.17 val., telefonas jungėsi prie bokšto (duomenys neskelbtini), kryptimi į šiaurę, link (duomenys neskelbtini) vakarinio apvažiavimo, 2019 m. vasario 17 d., 02.17-03.00 val., telefonas jungėsi prie bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Kaip teisingai konstatuota skundžiamame nuosprendyje, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pastarieji duomenys, juos sulyginus su aptartais automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimo kryptimis ir laiku, patvirtina, kad nuo (duomenys neskelbtini) rajono iki (duomenys neskelbtini) rajono nuteistojo E. R. telefono sujungimai iš esmės sutampa su automobilio buvimo vietomis ir laiku, kas sudarė pagrindą daryti pagrįstą išvadą, jog automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo būtent E. R.. 

14.       Trečia, nukentėjusysis K. V. nurodė, kad prieš įvykį yra matęs stovintį kitoje gatvės pusėje stovintį sidabrinės spalvos automobilį „(duomenys neskelbtini)“, be to, buvo padavęs skelbimą dėl parduodamo automobilio ir apie Kalėdas atvyko asmuo iš (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) serijos „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu apžiūrėti automobilio, automobilį apžiūrinėjo kieme, asmuo pasirodė įtartinas, savo vardu registruoti negalėjo, automobilio nepirko (16 t., b. l. 129). Asmens atpažinimo pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis atpažino E. R., kaip asmenį atvykusį apžiūrėti jo parduodamą automobilį (16 t., b. l. 192-197). Nors pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis nurodė, kad asmuo, apžiūrėjęs jo parduodamą automobilį, panašus į K. G. V., tačiau paaiškino, kad nuo įvykio jau praėję penki metai, asmens išskirtinių bruožų neatsimena, o atpažinimo metu prisiminė geriau (18 t., b. l. 95-99). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad aptarti duomenys patvirtina, jog nuteistasis E. R. nukentėjusiųjų namus kaip vagystės objektą pasirinko neatsitiktinai, t. y. iš anksto juos apžiūrėjęs iki vagystės.

15.       Ketvirta, 2020 m. rugpjūčio 31 d. kratos, atliktos nuteistojo T. T. gyvenamojoje vietoje, rasti ir paimti be kita ko auskarai rytietiškų ornamentų motyvais bei pora auskarų su akmenukais (akutėmis) (9 t., b. l. 7-94), kuriuos nukentėjusioji D. V. atpažino kaip savo, pavogtus 2019 m. vasario 16 d. (1 t., b. l. 140-143). Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nukentėjusioji nurodė išskirtinį požymį, pagal kurį atpažino auksinius auskarus, taip pat nurodė ir kitų rastų auskarų, kurie buvo parvežti kaip dovana iš užsienio valstybės, išskirtinumą, ikiteisminio tyrimo metu pateikė nuotraukas, kuriose dėvi pagrobtus auksinius auskarus, bei pateikė apžiūrai giminaitės auskarą, kuris buvo identiškos išvaizdos kaip ir iš jos pagrobti iš užsienio atvežti auskarai, taip pat kaip minėta, atpažino savo papuošalus. Aptarti baudžiamosios bylos duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti, kad E. R. pagrobti nukentėjusiajai D. V. priklausantys papuošalai, buvo perduoti T. T. po vagystės su E. R. žinia.

16.       Aptartų baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad nuteistojo E. R. neteisėtais veiksmais buvo pagrobtas bei sugadintas nukentėjusiesiems K. V. ir D. V. priklausantis turtas, todėl skundžiamu nuosprendžiu E. R. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2019 m. vasario 16 d. pagrobė bei vagystės metu sugadino svetimą, K. V. bei D. V. priklausantį, turtą.

17.       Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pagrobto ir sugadinto turto vertę nustatė, vadovaudamasis AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais dokumentais (18 t., b. l. 46-58), kadangi juose nurodyti nuostolių dydžiai buvo apskaičiuoti turto žalų eksperto, taip pat ir remiantis nukentėjusiojo pateiktas finansiniais dokumentais, kuo abejoti pirmosios instancijos teismas pagrįstai neturėjo pagrindo ir dėl ko sprendimas koreguoti kaltinime nurodyto turto vertę buvo teisėtas bei pagrįstas. Įvertinus tai, kad pagal draudimo bendrovės pateiktus duomenis, iš nukentėjusiųjų K. V. ir D. V. pagrobto turto vertė sudaro 47 681,51 eurą, o sugadinto turto vertė – 6 886,02 eurus, remiantis BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės dydžio išaiškinimais, išsamiai aptartais skundžiamame nuosprendyje, E. R. nusikalstamos veikos pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), nes nuteistasis pagrobė labai didelės vertės svetimą turtą, ir BK 187 straipsnio 1 dalį, nes nuteistasis sugadino svetimą turtą.

18.       Nors nuteistojo E. R. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog liudytojas D. Z. negalėjo nurodyti jokių Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų duomenų, nustačiusių, kad automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykstantys vyriškiai galimai yra K. G. V. ir E. R., tačiau pažymėtina, kad šią aplinkybę įvertino ir pirmosios instancijos teismas, nuteistojo E. R. kaltę dėl 2019 m. vasario 16 d. nusikalstamų veikų konstatuodamas kitais objektyviais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

19.       Nuteistojo E. R. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas bei nepagrįstas, nes byloje faktai apie pagrobto automobilio „(duomenys neskelbtini)“ ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo kelią po 2019 m. vasario 16 d. įvykdytų nusikaltimų nurodyti, remiantis byloje nepateiktais Kelių direkcijos vaizdo kamerų įrašais, taip pat pagal degalinės „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo kamerų įrašus nėra galimybės identifikuoti automobilių markių, jų kėbulų formų dėl prastos vaizdo įrašo kokybės bei tamsaus paros meto. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip deklaratyvūs. Pažymėtina, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. Z. 2019 m. vasario 17 d. tarnybiniame pranešime pateikiama informacija pagal Kelių direkcijos vaizdo kamerų įrašus yra patvirtina pridėtomis transporto priemonės fiksavimo ataskaitomis su nuotraukomis (2 t., b. l. 9-17), taip pat pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pažymėjo, kad degalinės „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose vaizdo įrašuose fiksuojamų transporto priemonių dėl tamsaus paros laiko, atstumo, vaizdo kokybės tiksliai identifikuoti nėra galimybės.

20.       Taip pat nesutiktina ir su apeliacinių skundų argumentai, kad tiek tyrėjo D. Z. tarnybiniuose pranešimuose nurodoma informacija, tiek ja remiantis priimtas skundžiamas nuosprendis yra nepagrįsti bei neteisėti, nes tyrėjai žvalgybinius veiksmus atliko su tyrimu visiškai nesusijusių asmenų atžvilgiu, tokius veiksmus teismai sankcionavo kaip teisėtus, nors vėliau paaiškėjo, jog tyrėjų informacija yra klaidinga, jų stebimi asmenys bei jų mobilaus ryšio telefonai neturi nieko bendro su įvykdytais nusikaltimais bei juos įvykdžiusiais asmenimis, o visų tarnybinių pranešimų neįmanoma patikrinti BPK priemonėmis. Kaip minėta, visos procesinės prievartos priemonės baudžiamojoje byloje buvo atliekamos, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo normų, jų metu gauta informacija buvo sisteminama, atrenkant nusikalstamų veikų atskleidimui ir jų tyrimui reikšmingus duomenis, o gauti su baudžiamąja byla nesusiję duomenys atitinkamai naikinami, todėl priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, procesinių prievartos priemonių taikymo metu gauta informacija yra pagrįsta, o vien tik deklaratyvus apeliacinio skundo autorių teiginys nesudaro pagrindo priimti priešingą išvadą dėl šių duomenų teisėtumo. Be to, kaip nurodė pirmosios instancijos teisme apklausiamas liudytojas D. Z., išsamią sekimo vykdymo informaciją pateikti nėra galimybės, kadangi tai yra taktiniai dalykai.

Dėl 2019 m. kovo 30 d. nusikalstamų veikų

21.       Nuteistieji E. R., K. G. V. ir T. T. skundžiamu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir BK 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdami organizuotoje grupėje, 2019 m. kovo 30 d. sugadino 1 116 eurų vertės bei pagrobė 1 068 eurų vertės svetimą, nukentėjusiajai D. M., priklausantį turtą. Nuteistieji savo kaltės nepripažino, parodymų nedavė. Minėtų nusikalstamų veiku dispozicija buvo aptarta šios nutarties 8 punkte.

22.       Nukentėjusioji D. M. parodė, kad 2019 m. kovo 30 d., apie 20.30 val., išvyko iš namų, maždaug po valandos paskambino iš apsaugos ir pasakė, kad suveikė signalizacija, po to apsaugos darbuotojai pranešė, kad atidarinėti visi langai, jie iškvietė policiją, nukentėjusioji nurodė, ką rado grįžusi namo, kokie daiktai dingo, tarp kurių ir dukros piniginės, iš kurių kelios vėliau buvo rastos prie šiukšlinių, taip pat nurodė, kad draudimo bendrovė atlygino žalą dėl sudaužyto lango paketo ir navigacijos, yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl iš nepilnametės dukros piniginės dingusių 260 eurų, kuriuos ji pati davusi dukrai (16 t., b. l. 131). Nukentėjusioji D. M. 2021 m. vasario 26 d. protokolu-pareiškimu prašė pradėti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti kaltus asmenis, kurie 2019 m. kovo 30 d. vakare, (duomenys neskelbtini), įsibrovė į jos gyvenamąjį namą ir pagrobė jos 1 068 eurų vertės turtą bei sugadino 1 116,26 eurų vertės verandos duris (6 t., b. l. 65-67). 2019 m. balandžio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta ir apžiūrėta  tiksli 2019 m. kovo 30 d. nusikalstamos veikos padarymo vieta – (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 98-124). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. balandžio 12 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nustatyta, kad 2019 m. kovo 30  d. gauta namo, adresu (duomenys neskelbtini), signalizacijos aliarminių suveikimų signalų, prie namo apie 21.46 val. atvyko apsaugos darbuotojas, rastas išdaužtas terasos durų stiklas ir atidarytos durys, 21.34 val. fiksuotas suveikimas, aliarmo išjungimas 22.05 val. (6 t., b. l.135, 136). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma nustatyta nukentėjusiosios turto sugadinimų vertė (7 t., b. l. 33, 34). Taigi, aptarti duomenys neginčijamai patvirtina, kad 2019 m. kovo 30 d. buvo pagrobtas bei sugadintas nukentėjusiosios D. M. turtas. 

23.       2019 m. rugsėjo 25 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėti nukentėjusiosios D. M. 2019 m. kovo 31 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolu pateikti vaizdo įrašai, kurie patvirtina, kad 2019 m. kovo 30 d. du asmenys, laiku nuo 21.25.00 val. iki 21.32.24 val., vaikščiojo aplink nukentėjusiosios gyvenamąjį namą, jį apžiūrinėjo, asmenys karts nuo karto dingdavo iš filmuojamos zonos, galimai dėl pro šalį pravažiuojančių automobilių, po to vėl pasirodydavo, vienas asmuo akmeniu išdaužė nukentėjusiosios gyvenamojo namo terasos durų stiklą, pateko į vidų ir po to iš įvykio vietos pasišalino (7 t., b. l. 37, 38, 39-45). 2019 m. balandžio 24 d. – 2019 m. balandžio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pateikti 2019 m. kovo 30 d. vaizdo kamerų įrašai, kurie patvirtina, kad visi trys nuteistieji 2019 m. kovo 30 d., 19.15 val., atvyko pilkos spalvos automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 19.22 val. išėjo iš degalinės vidaus ir išvyksta iš degalinės (2 t., b. l. 104-114; 7 t., b. l. 61-71, 72). Sulyginus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nukentėjusiosios pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuotus asmenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodyta, jog nuketėjusiosios pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuoti asmenys atitinka nuteistųjų E. R. bei K. G. V. fizinius požymius.

24.       Kad minėtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu buvo fiksuotas šalia nukentėjusiosios D. M. namų, patvirtina 2020 m. vasario 20 d. slapto sekimo protokolo duomenys: 2019 m. kovo 30 d., 19.12 val., automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo iš E. R. namų, (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), toliau fiksuojamas pastovus automobilio judėjimas; 21.22 val. automobilis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, ties (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) gatvės suko į (duomenys neskelbtini) gatvę, pravažiavo pro nukentėjusiosios sodybą, 21.31 val. automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuotas stovintis akligatvyje, esančiame netoli sodybų (duomenys neskelbtini), 270 metrų atstumu nuo nukentėjusiosios gyvenamojo namo; 21.35 val. automobilis pro nukentėjusiosios sodybą, įsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, į kairę, (duomenys neskelbtini) kryptimi; toliau fiksuojamas pastovus automobilio judėjimas; 21.49 val. fiksuotas automobilio stovėjimas prie (duomenys neskelbtini) kapinių, (duomenys neskelbtini) (ši vieta yra 2 metrų atstumu nuo metalinių šiukšlių konteinerių, kuriuose rastos iš nukentėjusiosios pavogtos piniginės); toliau fiksuojamas pastovus automobilio judėjimas; 00.40 val. fiksuotas automobilio stovėjimas (duomenys neskelbtini) (sustabdyti policijos pareigūnų); toliau fiksuojamas automobilio važiavimo kelias iki kol automobilis fiksuotas stovintis sodyboje, (duomenys neskelbtini) – E. R. gyvenamojoje vietoje (5 t., b. l. 176-179; 7 t., b. l. 118-121). Be to, apklaustas liudytojas M. S. patvirtino, kad 2019 m. kovo 31 d. nakties metu (duomenys neskelbtini) kelyje, link (duomenys neskelbtini), jis sustabdė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį vairavo E. R., juo taip pat vyko K. G. V. ir T. T. (2 t., b. l. 162; 16 t., b. l. 144-145)

25.       Kad iš nukentėjusiosios pavogtos piniginės buvo rastos nuteistųjų po nusikalstamų veikų įvykdymo būtoje vietoje – (duomenys neskelbtini) kapinių, (duomenys neskelbtini), patvirtina 2019 m. balandžio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolas. Šiuo protokolu apžiūrėti metaliniai šiukšlių konteineriai, šalia (duomenys neskelbtini) kapinių tvoros, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose be kita ko rastos ir paimtos raudonos spalvos piniginė (1 vnt.), juodos spalvos piniginė (1 vnt.), raudonos spalvos piniginė (6 t., b. l. 137-142). Minėtos piniginės buvo pateiktos atpažinti nukentėjusiajai D. M., nukentėjusioji atpažinimo metu nurodė atpažįstanti tris savo dukros pinigines, kurios buvo pavogtos 2019 m. kovo 30 d. (7 t., b. l. 15-19, 20-24, 25-29).

26.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti baudžiamosios bylos įrodymai, t. y. slapto sekimo protokole užfiksuotas automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimas, nukentėjusiosios ir degalinės pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys, taip pat ir liudytojo M. S. parodymai, iš nukentėjusiosios pavogtų piniginių radimo vieta ir aplinkybės, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismui sudarė pagrįstą pagrindą spręsti, kad į nukentėjusiosios D. M. gyvenamąsias patalpas įsibrovė nuteistieji E. R. ir K. G. V., o nuteistasis T. T. buvo automobilyje šalia nusikaltimo vietos ir laukė kitų nuteistųjų.

27.       Aptartų baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad nuteistųjų E. R., K. G. V. ir T. T. bendrais neteisėtais veiksmais buvo pagrobtas bei sugadintas nukentėjusiajai D. M. priklausantis turtas, todėl skundžiamu nuosprendžiu E. R., K. G. V. ir T. T. pagrįstai pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad 2019 m. kovo 30 d. pagrobė bei vagystės metu sugadino svetimą, D. M. priklausantį, turtą. Be to, nuteistųjų nusikalstamos veikos pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), nes jie, veikdami organizuotoje grupėje, pagrobė svetimą turtą, ir BK 187 straipsnio 1 dalį, nes nuteistieji, veikdami organizuotoje grupėje, sugadino svetimą turtą.

Dėl 2019 m. balandžio 19 d. nusikalstamos veikos

28.       Nuteistieji E. R., K. G. V. ir T. T. skundžiamu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) už tai, kad veikdami organizuotoje grupėje, 2019 m. balandžio 9 d. pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiajai I. Š. priklausantį, turtą. Kaip minėta, BK 178 straipsnio 4 dalies dispozicija aptarta šios nutarties 8 punkte. Nuteistieji savo kaltės nepripažino, parodymų nedavė.

29.       Nukentėjusioji I. Š. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2019 m. balandžio 9 d., apie 21-22 val., dukra atbėgusi pasakė, kad vaikšto lauke, pro langus ir šviečia su žibintuvėliu, išėjo į lauką ir pamatė du vyrus, kurie pamatę, išsigando, šoko per tvorą ir puolė bėgti. Taip pat nurodė, kad vyras sėdo į mašiną jų vytis, nukentėjusioji iškvietė apsaugą, atvažiavusi apsauga ieškojo apylinkėse, bet nieko nerado, jų gyvenvietėje yra keturi namai, apėjo visus namus, matė filmuotoje medžiagoje, matė, kad buvo praviras garažo langelis, asmenys jo nesulaužė, ketino jį atidaryti ir papulti į garažą, niekas nebuvo sulaužyta ar paimta (16 t., b. l. 131-132). Baudžiamojoje byloje esantis 2019 m. rugsėjo 24 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti 2019 m. liepos 18 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu nukentėjusiosios pateikti vaizdo stebėjimų kamerų įrašai, patvirtina, kad 2019 m. balandžio 19 d., adresu (duomenys neskelbtini), du asmenys perlipa teritorijos tvorą ir matomas jų judėjimas prie namo, vienas asmuo su žibintuvėliu šviečia į namo langus bei žiūri pro juos, kitas – stovi namo teritorijoje, dairosi, žiūri toliau pro kitus langus, taip pat matyti, kad vienas iš asmenų galimai rankomis judina lango rėmą, asmenys maskuoja savo veidus (2 t., b. l. 144-155; 7 t., b. l. 153-164). Taigi, aptarti baudžiamosios bylos įrodymai neginčijamai patvirtina, kad buvo pasikėsinta pagrobti nukentėjusiajai priklausantį turtą, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pasikėsinimas buvo įvykdytas 2019 m. balandžio 19 d., apie 22.16-22.35 val.

30.       Aplinkybę, kad visi trys nuteistieji kartu, vykstantys tuo pačiu automobiliu, buvo fiksuoti prieš ir po pasikėsinimo įvykdyti aptariamą nusikaltimą, patvirtina baudžiamojoje byloje esantys vaizdo įrašai. 2019 m. gegužės 14 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėti 2019 m. balandžio 29 d. reikalavimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti vaizdo kamerų 2019 m. balandžio 19 d. patvirtina, kad 2019 m. balandžio 19 d., apie 19.54 val., į degalinės teritoriją atvyko E. R., K. G. V. pilkos spalvos automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad automobilyje yra ir trečias asmuo, tačiau iš automobilio jis neišlipa, automobilis iš degalinės teritorijos išvažiuoja 20:02:15 val. (2 t., b. l. 118-119, 120, 121-135; 7 t., b. l. 169-170, 171, 172-186). 2019 m. gegužės 17 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėti 2019 m. gegužės 14 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu kebabinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pateikti vaizdo kamerų įrašai patvirtina, kad prie kebabinės apie 22.59 val. privažiuoja automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio išlipa visi trys nuteistieji (8 t., b. l. 5-14). Teisėjų kolegija pažymi, kad Sulyginus UAB „(duomenys neskelbtini)“, kebabinės „(duomenys neskelbtini)“ ir nukentėjusiosios pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuotus asmenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodyta, jog nuketėjusiosios pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuoti asmenys atitinka nuteistųjų E. R. bei K. G. V. fizinius požymius, taip pat sutampa rūbų detalės.  

31.       Kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu buvo šalia nukentėjusiosios gyvenamosios vietos 2020 m. gegužės 14 d. slapto sekimo protokole fiksuoti duomenys: automobilis 2019 m. balandžio 19 d. stovi E. R. gyvenamos sodybos, adresu (duomenys neskelbtini), garaže; 20.33 val. automobilis važiuoja keliu (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) link  (duomenys neskelbtini); toliau fiksuojamas pastovus automobilio judėjimas; 21.33 val. automobilis važiuoja pro (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aplinkeliu, įvažiuoja į kelią (duomenys neskelbtini), važiuoja link (duomenys neskelbtini); 22.10 val. automobilis iš kelio (duomenys neskelbtini) išsuka į kelią (duomenys neskelbtini), važiuoja link (duomenys neskelbtini); 22.15 val. automobilis iš kelio (duomenys neskelbtini), ribose prieš (duomenys neskelbtini), įsuka į žvyrkelį ir sustoja (atstumas iki nukentėjusiosios gyvenamosios vietos yra apie 400 m) ir stovi nuo 22.16 val. iki 22.35 val.; 22.35 val. automobilis išvažiuoja iš žvyrkelio (duomenys neskelbtini); toliau fiksuojamas pastovus automobilio judėjimas; 22.38 val. automobilis kelyje (duomenys neskelbtini) apsisuka ir važiuoja (duomenys neskelbtini) miesto link; 22.45 val. automobilis stovi prie (duomenys neskelbtini), esančio namo automobilių stovėjimo aikštelėje; nuo 22.54 val. iki 23.10 val. automobilis stovi prie kebabinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios prie PC „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 180-182; 8 t., b. l. 26-28). Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, aptariamo slapto sekimo protokole užfiksuotų duomenų nelaikyti įrodymais nėra pagrindo, kadangi procesinė prievartos priemonė buvo sankcionuota teismo bei buvo vykdoma, vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimais.

32.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti baudžiamosios bylos įrodymai, t. y. slapto sekimo protokole užfiksuotas automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimas, nukentėjusiosios, degalinės ir kebabinės pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismui sudarė pagrįstą pagrindą spręsti, kad į nukentėjusiosios I. Š. gyvenamosios vietos teritoriją įsibrovė nuteistieji E. R. ir K. G. V., o nuteistasis T. T. buvo automobilyje šalia nusikaltimo vietos ir laukė kitų nuteistųjų.

33.       Teisėjų kolegija kaip deklaratyvų vertina apeliacinio skundo teiginį, kad negalima laikyti, jog nuteistieji pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnyje, nes nuteistieji nepavogė kieme buvusių brangių daiktų. Kaip minėta, apklausiama nukentėjusioji parodė, kad nuteistieji pabėgo, suvokę, kad namuose yra žmonių, kurie juos pastebėjo, todėl nuteistieji pagrįstai pripažinti kaltais ir nuteisti dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę.

34.       Nors nuteistojo K. G. V. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nepasitvirtino tarnybiniuose pranešimuose pateikti duomenys apie telefono numerių priklausomybes nuteistajam K. G. V., tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo K. G. V. kaltė nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ir nebuvo grindžiama jam priklausančių mobiliųjų telefonų numerių fiksavimu nusikaltimų vietose. Be to, kaip jau buvo minėta, visos procesinės prievartos priemonės baudžiamojoje byloje buvo atliekamos, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo normų.

35.       Aptartų baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad nuteistųjų E. R., K. G. V. ir T. T. bendrais neteisėtais veiksmais buvo pasikėsinta pagrobti nukentėjusiajai I. Š. priklausantį turtą, todėl skundžiamu nuosprendžiu E. R., K. G. V. ir T. T. pagrįstai pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad 2019 m. balandžio 19 d. pasikėsino pagrobti svetimą, I. Š. priklausantį, turtą. Be to, nuteistųjų nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), nes jie, veikdami organizuotoje grupėje, pasikėsino pagrobti svetimą turtą.

Dėl organizuotos grupės 

36.       Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakcija), organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą, siekiant bendro tikslo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2013, 2K-301-924/2015, 2K-103-976/2016, 2K-109-746/2017). Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-303-699/2015, 2K-545-489/2015, 2K-173-489/2023). Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. Nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje nurodytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75-648/2017, 2K-78-648/2020, 2K-179-719/2022, 2K-30-788/2023, 2K-7-38-1073/2023, 2K-149-648/2023). Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pažymima, kad, pripažįstant konkretų bendrininką veikus organizuota grupe, būtina nustatyti jo suvokimą, kad jis priklauso tokiai grupei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-109-746/2017, 2K-1-719/2020, 2K-81-719/2024, 2K-202-697/2024).

37.       Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartus baudžiamosios bylos duomenis dėl nuteistųjų kaltės bei kasacinio teismo praktiką dėl organizuotos grupės nustatymo, neuri pagrindo nesutikti su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad nuteistieji 2019 m. kovo 30 d. ir 2019 m. balandžio 19 d. nusikalstamas veikas įvykdė, veikdami organizuotoje grupėje. Šią aplinkybę, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, įrodo sekantys baudžiamojoje byloje nustatyti duomenys. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas D. Z., dirbęs Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiuoju tyrėju ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje atlikęs tyrimo veiksmus, patvirtino savo rengtuose tarnybiniuose pranešimuose pateiktą informaciją bei nurodė, kad tai buvo gerai organizuota grupė, aiškus pats branduolys – trys asmenys, atvejis buvo išskirtinis, nuteistųjų organizuotumas buvo neeilinis, matėsi, kad žmonės iš to gyveno, nuteistųjų organizuotumo lygis padarė įspūdį (18 t., b. l. 61-68; 74-76). Taip pat baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiesiems priklausančiose gyvenamosiose teritorijose įvykio metu užfiksuoti nuteistieji E. R. ir K. G. V., o įvertinus tai, kad nuteistasis T. T. fiksuotas buvęs kartu su kitais nuteistaisiais prieš ir po nusikaltimų įvykdymo, patvirtina skundžiamo nuosprendžio išvadą, jog T. T. buvo šalia nusikaltimų vietų, stebėjo aplinką ir su transporto priemone laukė kitų nuteistųjų. Nuteistųjų veikimą organizuotoje grupėje patvirtina ir ta aplinkybė, kad nusikalstamas veikas jie įvykdė tuo pačiu automobiliu (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini, tačiau 2019 m. kovo 30 d. nusikalstamų veikų vykdymo metu šios transporto priemonės valstybinis numeris buvo (duomenys neskelbtini), o 2019 m. balandžio 19 d. nusikalstamos veikos vykdymo metu – (duomenys neskelbtini), baudžiamosios bylos duomenimis, automobilio valstybinio numerio keitimas vyko 2019 m. balandžio 9 d. (7 t., b. l. 96-98). Be to, priešingai nei teigiama nuteistojo E. R. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde, būtent nuteistojo faktiškai gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu buvo rastas įrenginys, kuris remiantis Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos pateikta ataskaita yra fiziniams asmenims disponuoti draudžiamas radijo ryšio slopintuvas, galintis trukdyti naudotis viešojo judriojo ryšio tinklo galiniais įrenginiais, gali būti naudojamas automobilio GPS sekimo sistemos bangų slopintuvui (8 t., b. l. 80-84, 153-189, 190-191, 192-194). Pastarosios aplinkybės neabejotinai sustiprina pirmosios instancijos teismo išvadą dėl nuteistųjų siekio maskuoti transporto priemonę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su nuteistojo E. R. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentu, kad slapto sekimo protokolai patvirtina, jog minėtas GPS radijo ryšio slopinimo prietaisas nebuvo naudojamas arba slaptas sekimas apskritai nevyko ir protokolai yra surašyti visiškai nepagrįstai. Visų pirma, kaip minėta, pas nuteistąjį E. R. rastas GPS sekimo sistemos bangų slopintuvas patvirtina nuteistųjų veikimą organizuotoje grupėje, nusikalstamos veikoms ruošiantis iš anksto ir tam įsigyjant priemones, nors pats šio įrenginio panaudojimas baudžiamojoje byloje ir nėra fiksuotas. Be to, baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visuma vienareikšmiškai patvirtina, kad nuteistųjų slaptas sekimas vyko ir ne vieną kartą, ši procesinė prievartos priemonė buvo kiekvieną kartą tinkamai sankcionuota teismo, todėl netikėti ir nesiremti slapto sekimo protokoluose užfiksuotais duomenimis nėra jokio pagrindo. 

38.       Taip pat baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistieji automobiliu važinėdavo kituose, nuo jų gyvenamosios vietos ženkliai atitolusiuose, individualių namų vietose: nuteistieji T. T. ir K. G. V. automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario 22 d., nuo 17.02 val. iki 17.54 val., nesustodami juda įvairiomis (duomenys neskelbtini) sodų gatvėmis ((duomenys neskelbtini) sodai – besistatantis nuosavų namų rajonas (duomenys neskelbtini) su prabangiais namais); nuo 18.04 val. iki 18.30 val., nesustodami juda įvairiomis gatvėmis (duomenys neskelbtini) soduose ((duomenys neskelbtini) sodai tai nuosavų namų rajonas (duomenys neskelbtini) su prabangiais namais); 19.43 val. įvažiuoja į (duomenys neskelbtini) ir važinėja įvairiomis nuosavų namų rajone esančiomis gatvėmis, automobilis nesustoja (6 t., b. l. 9-11). Pastarosios aplinkybės taip pat sudaro pagrįstą išvadą apie nuteistųjų organizuotumą, vykdant nusikalstamas veikas. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistieji taip pat naudojosi ne jų vardais įgytomis transporto priemonėmis: „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotu K. G. V. patėvio vardu, „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotu E. R. tėvo vardu (minėto automobilio valstybiniai numeriai taip pat ne kartą keisti (6 t., b. l. 31-35)), „(duomenys neskelbtini)“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), registruotu R. B. vardu, „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotu D. M. vardu (6 t., b. l. 23-25, 26-30). Be to, kaip teisingai konstatuota skundžiamame nuosprendyje, nuteistųjų nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumą ir pastovumą patvirtina ir tos aplinkybės, kad po šių nusikalstamų veikų E. R. ir K. G. V. buvo sulaikyti ir 2022 m. liepos 19 d. nuteisti Belgijos Karalystėje (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys byloje Nr. E1-743-1082/2023), taip pat kad T. T. neteisėtai disponavo E. R. iš K. V. ir D. V. pagrobtu turtu, nes T. T. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu buvo rasti nukentėjusiosios D. V. atpažinti kaip jos, 2019 m. vasario 16 d. pavogtos, dvejos auskarų poros (1 t., b. l. 123-126; 9 t., b. l. 7-94). Pažymėtina ir tai, kad baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, jog automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris kaip minėta yra registruotas K. G. V. patėvio vardu, naudojosi ir nuteistojo T. T. sutuoktinė (6 t., b. l. 23-25), kas ne tik patvirtinta nuteistųjų bendravimą, bet ir tai, kad jie bendrai naudojasi kitų asmenų vardu registruotomis transporto priemonėmis. Aptartų aplinkybių visuma, įvertinus nuteistųjų pasirengimo veiksmus (nepertraukiamas važinėjimas po gyvenamųjų namų kvartalus, ženkliai nutolusius nuo jų gyvenamųjų vietų, transporto priemonių valstybinių numerių keitimas, transporto priemonių, registruotų kitų asmenų vardu, naudojimas, disponavimas radijo ryšio slopintuvu), taip pat tarpusavio pastovių ryšių palaikymas tik patvirtina skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą dalyje dėl nuteistųjų organizuotos grupės nustatymo bei paneigia apeliacinių skundų argumentus dėl nuteistųjų veikimo bendrininkų grupėje. Taigi, priešingai nei nurodoma nuteistojo E. R. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde, nuteistųjų veikimas organizuotoje grupėje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje įrodytas ne tik liudytojo D. Z. parodymais.

39.       Taigi, pirmosios instancijos teismui pagrįstai konstatavus, jog nuteistieji E. R., T. T. ir K. G. V. nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 4 dalyje (dėl D. M. turto vagystės), BK 187 straipsnio 1 dalyje (dėl D. M. turto sugadinimo), BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje (dėl pasikėsinimo įvykdyti I. Š. turto vagystę), įvykdė organizuotoje grupėje, teisingai nustatė ir tai, kad dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo (dėl D. M. turto sugadinimo) nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jie nusikaltimą padarė veikdami organizuotoje grupėje.

40.       Pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo be kita ko ir BK 25 straipsnio 4 dalies pakeitimas, kuriuo remiantis organizuota grupė yra tada, kai du ar daugiau asmenų iš anksto susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija). Nors minėtas baudžiamojo įstatymo normos pakeitimas ir laikytinas lengvinančiu asmens teisinę padėtį, nes reikalauja išankstinio susitarimo, tačiau kaip minėta, remiantis dar iki aptarto BK 25 straipsnio pakeitimo suformuota kasacinio teismo praktika, organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus, o nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, įvertinus jau aptartus nuteistųjų ryšį, jų įvykdytų veikų pobūdį ir sudėtingumą, naudotas priemones, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad parengiamiesiems veiksmams atlikti buvo reikalingos visų nuteistųjų pastangos ir pakankamas laiko tarpas, kas rodo jų ryšių pastovumą ir ilgalaikiškumą, o šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, patvirtina ir nuteistųjų išankstinį susitarimą daryti nusikalstamas veikas. Aptartų duomenų visumoje spręstina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojęs BK 25 straipsnio 4 dalies pakeitimas (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija) nuteistųjų teisinei padėčiai įtakos neturi.

41.       Teisėjų kolegija atmeta kaip deklaratyvų apeliacinių skundų teiginį, kad visiškai nepasitvirtino, jog T. T. subūrė organizuotą grupę ir jai vadovavo, todėl ir sunkinanti aplinkybė turi būti naikinama kaip nepagrįsta. Pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra nustatyta, jog būtent T. T. atliko konkrečius organizuotos grupės subūrimo veiksmus, davė konkrečius nurodymus, sukūrė planus ir paskirstė vaidmenis, be to, organizatoriaus vaidmuo nei vienam iš bendrininkų ir nėra inkriminuotas, todėl pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pagrįstai šioje dalyje tikslino kaltinimą, nurodydamas, kad nuteistųjų tyčia apėmė visus veikos organizavimo ir parengimo veiksmus, o tai, kad nusikaltimų vietose nefiksuotas nuteistojo T. T. naudojamas mobilaus ryšio telefonas, nesudaro pagrindo abejoti nuteistojo dalyvavimu nusikalstamų veikų padaryme, kadangi ši aplinkybė yra įrodyta kitais, jau minėtais, baudžiamosios bylos duomenimis.

42.       Pažymėtina, kad nors apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad įtarimai nuteistiesiems buvo keičiami ir galutinis įtarimas dėl visų nusikalstamų veikų ir veikimo organizuotoje grupėje buvo pareikštas 2021 m. balandžio 27 d., tačiau nei pastaroji aplinkybė, nei tai, kad pirmosios instancijos teismas išteisino K. G. V. ir T. T. dėl 2019 m. vasario 16 d. nusikalstamų veikų, nei tai, kad nukentėjusioji D. M. pareiškimą dėl tyrimo pradėjimo pateikė 2021 m. vasario 26 d. policijos pareigūnų prašymu, nesudaro pagrindo konstatuoti organizuotos grupės nebuvimą. Atkreiptinas dėmesys, kad argumentų, kodėl pastarosios aplinkybės įrodo organizuotos grupės nebuvimą, nepateikiama ir apeliaciniame skunde, tik deklaratyviai išdėstant nurodytas aplinkybes.

43.       Be to, nors nuteistųjų gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nepasitvirtino aplinkybė apie nuteistųjų užsienio valstybėse daromus nusikaltimus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė ir nebuvo vertinama, nustatant nuteistųjų veikimą organizuotoje grupėje, be to, nuteistųjų galimas nusikalstamas veikimas užsienio valstybėse net nėra šios baudžiamosios bylos dalykas.

44.       Pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems dėl įvykdyto nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje (dėl D. M. turto sugadinimo), pateikiama nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį yra netiksli, kadangi skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu BK 25 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtintas bendrininkavimo formos – teroristinės grupės sąvokos apibrėžimas (2024 m. kovo 14 d. įstatymo Nr. XIV-2488 redakcija). Įvertinus tai, kad baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistieji nukentėjusiosios D. M. turtą sugadino, veikdami organizuotoje grupėje, šioje dalyje nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalies normą tikslinama, nurodant jos redakciją, galiojusią veikos padarymo metu.

45.       Pažymėtina ir tai, kad nors skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nustatyta, kad nuteistieji E. R., K. G. V. ir T. T., veikdami organizuotoje grupėje, įvykdė nukentėjusiosios D. M. turto vagystę bei pasikėsino įvykdyti nukentėjusiosios I. Š. turto vagystę, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šių nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497) yra perteklinis, nes BK 178 straipsnio 4 dalyje yra numatytas kvalifikuojantis požymis – organizuota grupė. Remiantis išdėstytu, nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalies taikymą dalyse dėl nuteistųjų nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dėl D. M. turto vagystės) ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (dėl pasikėsinimo įvykdyti I. Š. turto vagystę) šalinama.

Dėl bausmių

46.       Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kartu pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

47.       E. R. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už padarytas keturias tyčines baigtas nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 187 straipsnio 1 dalis (2019 m. vasario 16 d. ir 2019 m. kovo 30 d. veikos), BK 11 straipsnio 3 dalis) ir dvi priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 4 dalis (2019 m. vasario 16 d. ir 2019 m. kovo 30 d. veikos), BK 11 straipsnio 5 dalis) bei už pasikėsinimą tiesiogine tyčia padaryti vieną sunkų nusikaltimą (BK 22 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 4 dalis (2019 m. balandžio 19 d. veika, BK 11 straipsnio 5 dalis). Parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį pirmosios instancijos teismas nustatė ir atsižvelgė į E. R. atsakomybę sunkinančias aplinkybes (visas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė veikdamas organizuotoje grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei į tai, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Iš skundžiamame nuosprendyje nurodytų motyvų taip pat matyti, kad skiriant bausmę E. R. buvo įvertinti ir jo asmenybę charakterizuojantys duomenys, t. y. jog E. R. anksčiau teistas (15 t., b. l. 61-68), atlieka bausmę dėl užsienio valstybėje įvykdytų nusikaltimų, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka (15 t., b. l. 73-76), nedirba (15 t., b. l. 77). Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis anksčiau yra teistas taip pat už nusikaltimus nuosavybei bei 2016 m. birželio 22 d. teistas Vokietijoje, kas patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nusikalstamos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, o nuteistojo gyvenimo būdas. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui padaryti teisingą išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti E. R.: 1) už BK 178 straipsnio 4 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus (2019 m. vasario 16 d. veikos) paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis; 2) už BK 178 straipsnio 4 dalyje ir BK 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus (2019 m. kovo 30 d. veikos) paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis; 3) už BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimą (2019 m. balandžio 19 d. veika) paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

48.       K. G. V. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už padarytas dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 187 straipsnio 1 dalies (2019 m. kovo 30 d. veika), BK 11 straipsnio 3 dalis) ir viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 30 d. veika), BK 11 straipsnio 5 dalis) bei už pasikėsinimą tiesiogine tyčia padaryti vieną sunkų nusikaltimą (BK 22 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 4 dalis (2019 m. balandžio 19 d. veika, BK 11 straipsnio 5 dalis). Parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį pirmosios instancijos teismas nustatė ir atsižvelgė į K. G. V. atsakomybę sunkinančias aplinkybes (visas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), BK 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė veikdamas organizuotoje grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei į tai, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Iš skundžiamame nuosprendyje nurodytų motyvų taip pat matyti, kad skiriant bausmę K. G. V. buvo įvertinti ir jo asmenybę charakterizuojantys duomenys, t. y. jog nuteistasis anksčiau teistas taip pat dėl nusikaltimų nuosavybei (14 t., b. l. 73-80), nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo terminu, baustas administracine tvarka (14 t., b. l. 99-109), nedirba (14 t., b. l. 110), nevedęs. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis anksčiau yra teistas taip pat už nusikaltimus nuosavybei bei 2022 m. liepos 19 d. teistas Belgijoje, kas patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nusikalstamos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, o nuteistojo gyvenimo būdas. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama pagrobto turto vertė, tačiau šią aplinkybę pagrįstai įvertino jau pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui padaryti teisingą išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti K. G. V.: 1) už BK 178 straipsnio 4 dalyje ir BK 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus (2019 m. kovo 30 d. veikos) paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis; 2) už BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimą (2019 m. balandžio 19 d. veika) paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

49.       T. T. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už padarytas dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 187 straipsnio 1 dalies (2019 m. kovo 30 d. veika), BK 11 straipsnio 3 dalis) ir viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 30 d. veika), BK 11 straipsnio 5 dalis) bei už pasikėsinimą tiesiogine tyčia padaryti vieną sunkų nusikaltimą (BK 22 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 4 dalis (2019 m. balandžio 19 d. veika, BK 11 straipsnio 5 dalis). Parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį pirmosios instancijos teismas nustatė ir atsižvelgė į T. T. atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė veikdamas organizuotoje grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei į tai, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Iš skundžiamame nuosprendyje nurodytų motyvų taip pat matyti, kad skiriant bausmę T. T. buvo įvertinti ir jo asmenybę charakterizuojantys duomenys, t. y. jog T. T. nusikalstamas veikas padarė nepraėjus penkeriems metams, nuo išregistravimo iš probacijos registro, kuomet buvo prižiūrimas dėl sunkaus nusikaltimo nuosavybei padarymo (13 t., b. l. 106), baustas administracine tvarka (13 t., b. l. 128-130). Pažymėtina ir tai, kad nors nuteistojo T. T. atžvilgiu teistumas yra išnykęs, tačiau anksčiau jo įvykdytos nusikalstamos veikos taip pat buvo susijusios su nuosavybe, be to, nuteistasis 2004 m. kovo 30 d. buvo teistas ir Vokietijoje (13 t., b. l. 101-113). Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui padaryti teisingą išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti T. T.: 1) už BK 178 straipsnio 4 dalyje ir BK 25 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus (2019 m. kovo 30 d. veikos) paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis; 2) už BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimą (2019 m. balandžio 19 d. veika) paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tai, jog nuteistasis dirba ir yra vedęs, charakterizuoja jį neigiamai, priešingai, egzistuojantys darbiniai ir šeiminiai santykiai asmenį charakterizuoja teigiamai. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad atsižvelgus į T. T. individualią padėtį, jam paskirta tapati laisvės atėmimo bausmė kaip ir nuteistajam K. G. V. yra visiškai neproporcinga, tačiau pažymėtina, kad kiekvienam asmeniui bausmė skiriama individualiai, todėl mažinti T. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą, atsižvelgiant į kitam nuteistajam paskirtą bausmės dydį, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad egzistuojantys nuteistojo darbiniai ir šeiminiai santykiai, įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, nesudaro pagrindo skirti nuteistajam kitos (švelnesnės) rūšies bausmę ar mažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą.

50.       Pagal nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną galiojusią BK 61 straipsnio 2 dalies redakciją, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai, kurie aktualūs skiriant bausmę. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 722, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 51, 401, 581, 725, 726, 727, 728 straipsniais 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, be kita ko, buvo pakeistas BK 61 straipsnis. Pagal naują šio straipsnio 2 dalies redakciją, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Be to, pagal naują šio straipsnio 4 dalies redakciją, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą teismas, esant šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, išskyrus atvejus, kai straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

51.       Aptartas BK 61 straipsnio pakeitimas laikytinas nuteistojo teisinę padėtį lengvinančiu pakeitimu, nes panaikinta bausmės vidurkio taisyklė, be to, kaltinamajam savo noru prisipažinus, nuoširdžiai gailintis, aktyviai padėjus išaiškinti nusikaltimą ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai turėtų skirti minimalią laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, šis pakeitimas turi grįžtamąją galią. Pažymėtina, kad aptariamas pakeitimas, susijęs su bausmės skyrimu, turi grįžtamąją galią tik, kol byla nagrinėjama instancine tvarka, t. y. taikomas tik toms iki šio pakeitimo padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose.

52.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė ir įvertino teisingai bei už kiekvieną iš nusikalstamų veikų nuteistiesiems paskyrė tinkamos rūšies bausmes ir teisingai nustatė jų dydžius, taip pat tinkamai taikė bausmių bendrinimo taisykles. Taip pat nagrinėjamoje byloje minėti BK 61 straipsnio pakeitimai (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) nesudaro pagrindo nuteistiesiems skirti kitokios rūšies ar dydžio bausmes, negu paskyrė pirmosios instancijos teismas. Tokia išvada darytina dėl to, kad nors pirmosios instancijos teismas ir vadovavosi skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusia ankstesnės redakcijos BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bausmės vidurkio taisykle, tačiau bausmių dydžius parinko mažesnius, nei sankcijų vidurkiai, nors byloje nenustatyta nei viena nuteistųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau yra nustatytos jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Be to, pažymėtina ir tai, kad sąlygų taikyti nuteistiesiems ir naujos redakcijos BK 61 straipsnio 4 dalį taip pat nėra, kadangi nagrinėjamu atveju nuteistieji savo noru neprisipažino padarę nusikaltimus, nuoširdžiai nesigailėjo, nepadėjo išaiškinti nusikaltimų, kas yra būtina šios nuostatos taikymui, taip pat viena iš būtinų šios nuostatos taikymo sąlygų yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, o nagrinėjamu atveju jos buvo nustatytos pagrįstai. Be to, nors pirmosios instancijos teismas ir nepasisakė dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistųjų atžvilgiu, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, nuteistųjų asmenybės nesudaro pagrindo manyti, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik jos dalį, todėl nuteistiesiems pagrįstai nebuvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas.

53.       Taip pat minėtu 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573 (redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) buvo priimtas ir nagrinėjamu atveju aktualus nuteistųjų padėtį lengvinantis BK 27 straipsnio nuostatų pakeitimas. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistieji E. R. ir K. G. V. pripažinti recidyvistais BK 27 straipsnio prasme. BK 27 straipsnio 1 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) nurodyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi, iš aptartos normos matyti, jog nelieka savaiminio pripažinimo recidyvistu ir yra įtvirtinta teismo pareiga motyvuoti sprendimą asmenį pripažįstant recidyvistu bei remiantis BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punktu, tokį sprendimą privaloma išdėstyti apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2574 redakcija). 

54.       Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad E. R. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už dviejų tyčinių nesunkių ir trijų tyčinių sunkių nusikaltimų padarymą, taip pat jog jis minėtus nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, nes buvo teistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu už tai, kad būdamas pilnametis, įvykdė tyčinį nusikaltimą. Taip pat baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad K. G. V. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už vieno tyčinio nesunkaus ir dviejų tyčinių sunkių nusikaltimų padarymą, taip pat jog jis minėtus nusikaltimus padarė bausmės vykdymo aidėjimo terminu, nes K. G. V. buvo teistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 30 d. nuosprendžiu už tai, kad būdamas pilnametis, įvykdė tyčinius nusikaltimus, o paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos – 2018 m. rugpjūčio 21 d. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad E. R. ir K. G. V. nusikalstamas veikas padarė būdami recidyvistais ir tai pripažino jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kadangi 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu nuo 2025 m. vasario 1 d., BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė nebuvo keičiama, BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatos, įsigaliojusios nuo 2025 m. vasario 1 d., nagrinėjamu atveju nuteistųjų E. R. ir K. G. V. teisinės padėties nekeičia. Taip pat įvertinus tai, kad teismui pripažinus asmenį recidyvistu reikalavimas tokį sprendimą nurodyti ir apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje įsigaliojo nuo 2024 m. lapkričio 1 d. (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2574 redakcija), t. y. po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje nekeistinas.

55.       Nuteistasis K. G. V. taip pat prašo, palikus nepakeistą jam pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, pripažinti jo atžvilgiu priimtą Belgijos Karalystės nuosprendį ir jį vykdyti Lietuvos Respublikoje apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu. Nuteistojo K. G. V. gynėjas advokatas Dainius Dargevičius pateikė apeliacinės instancijos teismui pažymas, patvirtinančias, kad nuteistasis K. G. V. Belgijos Karalystės Limburg pirmosios instancijos teismo Tongeren skyriaus 2022 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirtą 40 mėnesių laisvės atėmimo bausmę atliko Hasselt kalinimo įstaigoje, bausmės pradžia – 2021 m. birželio 18 d., bausmės pabaiga – 2024 m. sausio 25 d. (19 t., b. l. 139-140).

56.       Pažymėtina, kad užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio Baudžiamojo Teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir BPK VII dalyje nustatytas taisykles (BPK 365 straipsnio 1 dalis). Užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis suderina apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra iš užsienio valstybės perimto nuteistojo laisvės atėmimo vieta, laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos teikimu. Tuo atveju, kai nuteistasis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jo laisvė nėra apribota, laisvės atėmimo bausmės suderinimo klausimą sprendžia nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas, gavęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašymą (BPK 365 straipsnio 3 dalis). Taigi, baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pripažinti ir vykdyti užsienio valstybės teismo priimtą nuosprendį. Be to, vadovaujantis BPK 365 straipsnio bei Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 3-5 straipsnių nuostatomis, Belgijos Karalystės Limburg pirmosios instancijos teismo Tongeren skyriaus 2022 m. liepos 19 d. K. G. V. paskirta bausmė su Lietuvos Respublikos teismo priimtu įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu už kitą nusikalstamą veiką paskirta bausme galėtų būti subendrinta tik tuomet, jeigu Belgijos Karalystės priimtas nuosprendis būtų pripažintas ir suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju įstatymu. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje bei teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, jų nepateikė bei nenurodė ir pats nuteistasis ar jo gynėjas, apie Belgijos Karalystės kompetentingos institucijos ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateiktą kreipimąsi dėl sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės, paskirtos K. G. V. Belgijos Karalystėje, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad užsienio valstybių teismų nuosprendžiai pripažįstami tik vykdymo metu, t. y. paskirtos bausmės vykdymo metu, o nuteistasis K. G. V. Belgijos Karalystės Limburg pirmosios instancijos teismo Tongeren skyriaus 2022 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirtą 40 mėnesių laisvės atėmimo bausmę yra atlikęs. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo bendrinti bausmes ir įskaityti K. G. V. atliktą bausmę pagal Belgijos Karalystės nuosprendį, yra teisėta bei pagrįsta. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 63 straipsnio 11 punkto nuostata (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), kurioje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikoje pripažinti ir vykdytini užsienio valstybės nuosprendžiai, kuriais paskirta laisvės atėmimo bausmė arba su laisvės atėmimu susijusi bausmė, yra nebendrinami ir vykdomi atskirai. 

Dėl civilinio ieškinio

57.       Apeliaciniuose skunduose nepateikta atskirų argumentų dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nuosprendžiu išspręstų kitų klausimų, taip pat ir dėl civilinio ieškinio, tačiau teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinių skundų, kuriais be kita ko prašoma nuteistųjų atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, ribų, patikrina ir civilinio ieškinio išsprendimo pagrįstumą.

58.       BPK 44 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, jog būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. BPK 109 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nusprendžiu tenkino nukentėjusiosios D. M. civilinį ieškinį visiškai ir jos naudai priteisė 260 eurų solidariai iš nuteistųjų.

59.       Baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. M. pateikė civilinį ieškinį dėl 260 eurų turtinės žalos atlyginimo (7 t., b. l. 32). Nukentėjusioji D. M. 2019 m. kovo 31 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad vagystės metu be kita ko iš dukros kambaryje esančio rašomojo stalo stalčių dingo grynieji pinigai, t. y. apie 260 eurų (7 t., b. l. 3). Apklausiama 2019 m. balandžio 30 d. nurodė, kad iš dukros kambario rašomojo stalo stalčiaus pavogtos ne mažiau keturios moteriškos piniginės, vienoje piniginėje buvo 260 eurų, pinigai buvo po 50 eurų ir vienas banknotas 10 eurų vertės, o piniginė, kurioje buvo 260 eurų, buvo raudona, blizgiu paviršiumi, dirbtinės odos, su išraižytais rutuliukais, užlenkiama, su užtrauktuku, viduje užtrauktukas buvo sugedęs, o kitos piniginės buvo tuščios (7 t, b. l. 5). Apklausiama 2021 m. vasario 25 d., nukentėjusioji nurodė, kad visas jos šeimos turtas buvo apdraustas, draudimas atlygino jai padarytą žalą ir dėl daiktų vagystės, ir dėl turto sugadinimo, išskyrus pavogtus pinigus, nes grynieji pinigai nebuvo įtraukti į draudimo sutartį, todėl jai neatlyginta 260 eurų turtinė žala ir dėl šios sumos reikš ieškinį (7 t., b. l. 9). Iš 2019 m. balandžio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra metaliniai šiukšlių konteineriai, esantys šalia (duomenys neskelbtini) kapinių tvoros, adresu (duomenys neskelbtini) (koordinatės (duomenys neskelbtini)), konteineryje Nr. (duomenys neskelbtini) rastos ir paimtos raudonos spalvos piniginė ir juodos spalvos piniginė, konteineryje Nr. (duomenys neskelbtini) rasta ir paimta raudonos spalvos piniginė (6 t., b. l. 137-142). Iš 2019 m. balandžio 30 d. daiktų parodymo atpažinti protokolų nustatyta, kad nukentėjusiajai D. M. buvo pateiktos atpažinti piniginės, rastos ir paimtos įvykio vietos apžiūros metu šiukšlių konteineriuose prie (duomenys neskelbtini) kapinių tvoros, (duomenys neskelbtini), kartu su byla nesusijusiomis piniginėmis. Nukentėjusioji pinigines, rastas ir paimtas įvykio vietos apžiūros metu šiukšlių konteineriuose prie (duomenys neskelbtini) kapinių tvoros, (duomenys neskelbtini), atpažino kaip savo, kurios buvo pavogtos 2019 m. kovo 30 d. vagystės metu iš jos namų (7 t., b. l. 15-19, 20-24, 25-29). Pažymėtina, kad priteistos turtinės žalos nei vienas nuteistasis neginčijo.  

60.       Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, jog visi nuteistieji, veikdami organizuotoje grupėje, pagrobė svetimą nukentėjusiajai priklausantį turtą – 260 eurų, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, tinkamai taikydamas BPK 109, 115 straipsnių, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio nuostatas, nukentėjusiajai D. M. minėtą sumą solidariai priteisė iš nuteistųjų E. R., K. G. V. ir T. T.. Taip pat pagrįstas ir skundžiamo nuosprendžio sprendimas iki civilinio ieškinio atlyginimo taikyti laikiną nuosavybės teisės paribojimą 140 eurų, paimtiems iš nuteistojo E. R. jo asmens kratos metu (15 t., b. l. 1-5), kadangi minėti pinigai iš nuteistojo buvo paimti civilinio ieškinio užtikrinimui (15 t., b. l. 6).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo E. R. ir jo gynėjo Reno Bradūno bei nuteistųjų T. T. ir K. G. V. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinius skundus atmesti.

Pašalinti E. R., K. G. V. ir T. T. nuorodą į BK 25 straipsnio 3 dalies taikymą dalyse dėl nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (dėl D. M. turto vagystės) ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (dėl pasikėsinimo įvykdyti I. Š. turto vagystę).

Nuteistiesiems E. R., K. G. V. ir T. T. dalyje dėl jų nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl D. M. turto sugadinimo) patikslinti nuorodą į BK 25 straipsnio 3 dalį, nurodant 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-497 redakciją.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai                                                 Algirdas Giedraitis

Arūnas Paštuolis

Aušra Vingilė