Civilinė byla Nr. e2-53-356/2021
Teisminio proceso Nr.2-50-3-00546-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.6.1.; 2.3.4.5.; 2.3.4.6.; 2.3.5.2.1.
(S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 8 d.
Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Vijolė Vitienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai Umbrasienei,
dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Renatai Pekštenienei,
atsakovės V. M. atstovui advokatui Kęstučiui Galvičiui,
atsakovo V. B. atstovui advokatui Vytautui Garlai,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-53-356/2021 pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams V. M. ir V. B. dėl vaikų atskyrimo nuo motinos, neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo vaikams priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini).
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ministerijos ieškiniu prašė: atskirti motiną, atsakovę V. M., nuo jos nepilnamečių vaikų A. B. ir A. B.; neterminuotai apriboti atsakovui V. B. tėvo valdžią nepilnamečių vaikų A. B. ir A. B. atžvilgiu; priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kiekvienam po 100 EUR kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kiekvienam po 200 EUR kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės; nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatyti (duomenys neskelbtini).
Ieškovė faktines aplinkybes ir motyvus nurodė ieškinyje, o atstovė, prašydama ieškinį tenkinti, paaiškino, kad situacija nuo ieškinio pareiškimo nepasikeitė: atsakovės sveikatos būklė nepagerėjo, atsakovas išvyko dirbti į užsienio valstybę, vaikų pats neaugina, išlaikymui lėšų neskiria abu atsakovai. Iki ieškinio pareiškimo susiklostė tokia faktinė situacija, kad atsakovai savo mažamečiais vaikais tinkamai nesirūpino, todėl jų šeima nuo 2014-06-02 iki 2018-06-30 buvo įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Gavus pranešimą apie atsakovės neadekvačius ir vaikams grėsmę keliančius veiksmus, kuriuos ji atliko psichikos ligos, kuria ji serga, paūmėjimo pasėkoje, buvo atliktas grėsmės lygio vertinimas, nustatytas antras grėsmės lygis, o 2018-10-26 nutartimi atsakovų vaikai paimti iš tėvų. Ieškovės vertinimu, nustatyta, kad atsakovė negali motinos pareigų atlikti dėl ligos, kurios paūmėjimo laikotarpiai kartojasi, atsakovė periodiškai gydosi. Taigi yra pagrindas vaikus atskirti nuo motinos. Atsakovė gauna tik neįgalumo išmokas, todėl vaikams priteistino išlaikymo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis. Atsakovas, gyvendamas Lietuvoje, vaikais rūpinosi nepakankamai, vartojo alkoholį, šiuo metu yra išvykęs į užsienio valstybę, ten dirba, bet vaikams kol kas materialinio išlaikymo neteikia, vaikų susigrąžinti nesiekia, kad artimiausiu metu sugrįš į Lietuvą, duomenų nėra. Ieškovės vertinimu, yra pagrindas atsakovui tėvo valdžią apriboti neterminuotai, nes jis yra visiškai nusišalinęs nuo vaikų išlaikymo, auklėjimo ir priežiūros, ir nėra jokių duomenų, kad padėtis ateityje galėtų pasikeisti. Iš atsakovo išlaikymas buvo priteistas, todėl spręstina dėl jo padidinimo iki 200 EUR, atsakovas pateikė įrodymus tik dėl to, kokio dydžio darbo užmokestis jam mokamas, tačiau neteikė įrodymų, kokių turi išlaidų. Atsakovų vaikai gyvena (duomenys neskelbtini), ten jaučiasi gerai, todėl jų gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatytina (duomenys neskelbtini).
Atsakovė V. M. ir atstovas advokatas Kęstutis Galvičius pateikė atsiliepimą, paaiškino, kad atsakovė ieškinį pripažįsta. Yra dėkinga globėjai, kad augina jos vaikus, ji pati dėl sveikatos būklės to daryti nebegali, nes periodiškai gydosi stacionare. Ketina įsidarbinti, kad galėtų vaikams mokėti didesnio dydžio išlaikymą. Jos turtinė padėtis nėra gera, gyvenamąjį būstą nuomojasi, darbinga tik iš dalies, iki šiol neįsidarbino, nes pablogėjo sveikata, buvo hospitalizuota. Išlaikymui galėtų mokėti ne daugiau kaip po 60 EUR.
Atsakovo V. B. atstovas Vytautas Garla pateikė atsiliepimą į ieškinį ir paaiškino, kad atsakovas su ieškiniu sutinka tik iš dalies. Jis neprieštarauja, kad vaikai gyventų (duomenys neskelbtini), su vaikais bendrauja telefonu, atsiunčia dovanų. Jis pats šiuo metu gyvena ir dirba užsienio valstybėje, artimiausiu metu neketina grįžti. Nors uždirba apie 1 200 – 1 400 eurų, tačiau turi daug išlaidų būsto nuomai (apie 600 EUR) ir maistui, todėl negalėtų mokėti po 200 EUR kiekvienam vaikui, mokėtų po 100 EUR.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė, atstovė paaiškino, kad nei vienas iš atsakovų vaikams išlaikymo neteikia, vaikams atsiunčia ir atneša tik dovanėlių ar saldumynų, atsakovė vaikus aplanko, o atsakovas bendrauja su vaikais telefonu, skambina ir jai, teiraujasi apie vaikus. Ji sutinka, kad vaikai būtų nuolatinai globojami (duomenys neskelbtini).
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 3.155 straipsnyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11, 23 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys, kt.). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.
Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovų dukra A. B. yra gimusi (duomenys neskelbtini), o sūnus A. B. – (duomenys neskelbtini), atsakovų šeima nuo 2014-06-02 iki 2018-06-30 buvo įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 380 straipsnį, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. A. B. ieškovės atstovams buvo nurodžiusi, kad savo mamą labai myli, 2021-03-05 yra išreiškusi savo nuomonę, kad norėtų gyventi (duomenys neskelbtini), globėją vadina mama, gerai sutaria su kitais globojamais vaikais, jai gyventi skirtas jaukus kambarys. Mergaitė žino, kad jos mama serga, gydosi, kai būna grįžusi, ateina pas juos, atneša dovanų. Tėtis paskambina, atsiunčia dovanų. A. B. patvirtino, kad gauna iš tėvų dovanų, su jais bendrauja, jis norėtų gyventi (duomenys neskelbtini), gerai sutaria su kitais globojamais vaikais.
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) leista paimti A. B. ir A. B. iš tėvų, nes gavus pranešimą apie atsakovės neadekvačius ir vaikams grėsmę keliančius veiksmus, kuriuos ji atliko (duomenys neskelbtini), kuria ji serga, paūmėjimo pasėkoje, buvo atliktas grėsmės lygio vertinimas, nustatytas antras grėsmės lygis. Atsakovė hospitalizuota į (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad motinos ligai paūmėjus, ji, atidariusi buto, esančio 5 gyvenamojo namo aukšte, langą mėtė vaikų daiktus, atsakovas girtavo, dėl to negebėjo tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais, vaikai buvo labai išsigandę, namuose baisi netvarka, išmėtyti daiktai, vaikai murzini, vaikų teigimu, jie buvo per visą dieną nieko nevalgę.
Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) likusiems be tėvų globos vaikams A. B. ir A. B. nustatyta laikinoji globa ir vaikų globėju paskirta (duomenys neskelbtini).
Ieškovės duomenimis, atsakovų vaikams laikinoji globa buvo nustatyta ir iki to: A. B. nustatyta laikotarpiais: 2015-04-21 iki 2015-07-07, nuo 2015-08-05 iki 2015-09-05, nuo 2015-09-14 iki 2015-09-21, nuo 2017-08-01 iki 2018-02-01, o A. B. nustatyta šiais laikotarpiais: nuo 2015-04-21 iki 2015-07-07, nuo 2017-08-01 iki 2018-02-01.
Dar 2018 metais atsakovams buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas ir teiktos socialinės paslaugos tikslu, kad nepilnamečiai jų vaikai galėtų gyventi šeimoje. Buvo sudarytas pagalbos šeimai planas, numatytos pagalbos priemonės, kurias įgyvendinus būtų išspręstos šeimoje kilusios problemos. Atsakovei buvo numatyta lankytis pas (duomenys neskelbtini), vartoti paskirtus vaistus, lankyti užsiėmimus (duomenys neskelbtini) veiklose. Atsakovui buvo numatyta lankyti psichologo konsultacijas, pasirinkti tinkamą būdą alkoholio problemai spręsti. Abiem atsakovams buvo numatyta dalyvauti pozityvios tėvystės mokymuose, lankyti savo vaikus ir kt.
Utenos rajono socialinių paslaugų centro 2020-03-31 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 27 d. buvo organizuoti penki atvejo vadybos posėdžiai, atsakovas atvyko tik į vieną posėdį, pagalbos plane numatytus įsipareigojimus atsakovas įgyvendino iš dalies, nes nepavyko pasiekti, kad jis keistų gyvenimo būdą – nevartotų alkoholio, priimtų specialistų siūlomą pagalbą, jis neigia pagalbos reikalingumą. Atsakovas vaikus, gyvenančius pas globėją, per laikotarpį nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2020 m. kovo 31 d. aplankė 3 kartus, skambino iš (duomenys neskelbtini), teiravosi apie vaikus, teigė, kad grįžti į Lietuvą neplanuoja. Kaip nustatyta, 2020 m. pradžioje, atsakovo elgesys su vaikais nepasikeitė, o atsakovė, nors ir stengėsi vykdyti plane numatytas priemones, tačiau dėl diagnozuotos ligos, vaistų nevartojimo, neadekvataus elgesio negalėjo tinkamai rūpintis savo vaikais. Socialinio darbo su atsakove metu nepavyko pasiekti, kad ji laiku gertų (duomenys neskelbtini) paskirtus vaistus, atsakovė nesutinka juos gerti, dėl to jos psichikos būklė nuolat kinta, blogėja. Atsakovei nustatyta (duomenys neskelbtini), ji lankė (duomenys neskelbtini) stacionarą: 2015-05-05 - 2015-05-11; 2015-06-10 - 2015-06-19; 2019-01-14 - 2019-01-30; 2019-02-18 - 2019-04-25, buvo gydyta (duomenys neskelbtini) stacionare: 2015-04-20-2015-05-04; 2015-05-11 -2015-06-09; 2017-07-13 - 2017-08-31; 2018-10-01 - 2018-11-16; 2020-01-16 - 2020-02-04, iki kreipiantis į teismą su ieškiniu, paskutinį kartą atsakovė Utenos PSC lankėsi 2020-01-02, buvo paskirtas gydymas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė taip pat ne kartą gydėsi stacionare.
Teismo 2020-10-01 nutartimi buvo paskirta teismo ambulatorinė psichiatrijos ekspertizė, ją paskirta atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus ekspertams, pavesti atsakyti į klausimą, ar V. M. serga kokia nors psichine liga, dėl kurios nuo susirgimo pradžios negalėjo ir ar šiuo metu negali suvokti ir tinkamai atlikti motinos pareigas. Teisme 2020 m. gruodžio 16 d. gautas teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, jo išvada nustatyta, kad atsakovė, dėl jai nustatyto (duomenys neskelbtini) sutrikimo - (duomenys neskelbtini) negalėjo ir šiuo metu negali tinkamai atlikti motinos pareigas: auklėti ir prižiūrėti du mažamečius vaikus, gimusius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metais, rūpintis jų sveikata, sudaryti palankias sąlygas vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis.
Eksperto išvada yra tik viena iš CPK įtvirtintų įrodymų rūšių (CPK 212–219 straipsniai) ir neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje ir vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, o todėl teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai, juos ištyrus ir įvertinus skyrium ir jų visetą, neduoda pagrindo paneigti ekspertizės akto išvadas, todėl teismas, priimdamas sprendimą, jomis vadovaujasi.
Pagal CK 3.179 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Taigi vaiko atskyrimas nuo tėvų kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. CK 3.181 straipsnio 1 dalis nustato, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų buvo atskirtas. Vadinasi, tėvų ir vaiko atskyrimas – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma iki tol, kol išnyks aplinkybės, dėl kurių vaikas atskirtas nuo tėvų. CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai ir yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą. Kadangi vaikai atskiriami nuo tėvų nesant šių kaltės, tėvams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės giminyste pagrįstos teisės bei pareigos, pavyzdžiui, tėvai ir toliau privalo teikti išlaikymą savo vaikui, kuris gyvena atskirai, ir pan. Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka tik teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis tėvų teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Taigi vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi.
Teismas vertina, kad objektyviomis aplinkybėmis, atitinkančiomis CK 3.179 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindus, nagrinėjamu atveju būtų pagrindas pripažinti tai, kad atsakovė serga (duomenys neskelbtini) liga, kuri yra tokios formos, kad dėl jos atsakovė negalėjo ir šiuo metu negali tinkamai atlikti motinos pareigų: auklėti ir prižiūrėti nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, sudaryti palankias sąlygas vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis.
Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas spręsti dėl A. B. ir A. B. atskyrimo nuo motinos, teismas vertina, kad tokio pobūdžio vaiko laikinosios apsaugos priemonės taikymas atitinka atsakovės vaikų geriausius interesus. Ieškinys šioje dalyje tenkinamas.
Dėl tėvo valdžios neterminuoto apribojimo
Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
Nuo laikinosios globos A. B. ir A. B. nustatymo momento iki ieškinio pareiškimo praėjus 2 metams laiko, atsakovas pagalbos plane numatytus įsipareigojimus vykdė tik iš dalies, nepriėmė specialistų siūlomos pagalbos, nesistengė pakeisti savo elgesio. Savo netinkamu, neatsakingu elgesiu atsakovas neužtikrino ir negali užtikinti vaikams gerų gyvenimo sąlygų, tinkamo auklėjimo ir priežiūros, saugumo, normalaus vystymosi, savo neveikimu bei abejingumu daro žalą vaikų fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai, kol kas nepaisė ir nepaiso sūnaus ir dukros interesų, neketina vaikus susigrąžinti, jiems išlaikymo neteikia. Liudytojos B. B. parodymais, gyvendamas Lietuvoje atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu. Atsakovas yra darbingas, dirba užsienio valstybėje, nėra duomenų, kad tėvo valdžios negalėtų vykdyti dėl sveikatos būklės, taigi padaryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas savo pareigų abiejų vaikų atžvilgiu nevykdo dėl objektyvių priežasčių, negalima, nes tėvų rūpinimasis vaikais, jų auklėjimas yra tėvų prigimtinė pareiga, todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas tokiais argumentais, kaip sąlygų vaikui gyventi neturėjimas ar abejingumas tėviškoms pareigoms.
Įvertinus pateiktus įrodymus, gautus iš keleto įrodinėjimo priemonių, skyrium ir jų visetą, teismas daro išvadą, kad atsakovas yra kaltas dėl netinkamo tėvo pareigų vykdymo, nes yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo, fiksuoti ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai. Toks nustatytas faktas yra pakankamas pagrindas atsakovui tėvo valdžią, ieškinį tenkinant, apriboti neterminuotai, nes atsakovas nuo 2018 metų, nors su vaikais periodiškai bendrauja ryšio priemonėmis, nuperka dovanų, realiai neatliko jokių veiksmų, kad susigrąžintų vaikus ir nėra duomenų, kad padėtis ateityje galėtų pasikeisti, nes neketina sugrįžti iš užsienio valstybės ir vaikus auginti pats (CK 3.180 straipsnio 1-2 dalys). Atsakovui sustabdytinos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, sūnaus A. ir dukros A. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Sprendimas dėl tėvo valdžios apribojimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos nustatymo įsiteisėjimo
CPK 4961 straipsnis nustato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.
Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) likusiems be tėvų globos vaikams A. B. ir A. B. nustatyta laikinoji globa ir vaikų globėju paskirta (duomenys neskelbtini), ten pat nustatyta vaikų globos vieta. Kaip nurodyta ieškinyje bei kaip patvirtina ieškovės pateikti Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktai, Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktai, (duomenys neskelbtini) atsakovų vaikams sudarytos tinkamos sąlygos augti, geros buitinės gyvenimo sąlygos, jie tinkamai prižiūrėti, jais rūpinamasi. (duomenys neskelbtini) atstovė patvirtino, kad sutinka dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, iki teismo sprendimo dėl globos nustatymo įsiteisėjimo, atsakovų vaikų gyvenamoji vieta nustatytina (duomenys neskelbtini), buveinės adresu: (duomenys neskelbtini), nes tokia padėtis šiuo metu labiausiai atitinka nepilnamečių vaikų geriausius interesus (CPK 406, 4961 straipsniai).
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo
CK 3.192 straipsnio 1 dalis nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Apribojus tėvams valdžią ar vaiką atskyrus nuo tėvų, pastarųjų pareiga išlaikyti vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis), todėl atsakovai negali būti atleisti nuo įstatymu jiems nustatytos pareigos vykdymo. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, tinkamai nepilnametį vaiką maitinant, aprengiant, prižiūrint jo sveikatą, sudarant sąlygas ir įgyjant reikmes visaverčiai mokytis, socialiai vystytis. CK 3.196 straipsnio 1 dalis numato tris nepilnamečių vaikų išlaikymo būdus, kuriuos gali priteisti teismas: 1) kas mėnesį mokamas periodines išmokas; 2) konkrečią pinigų sumą; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad teismas, vertindamas tėvų turtinę padėtį, turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje išaiškinta, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kuri nuo 2020-01-01 buvo 607 EUR, nuo 2021-01-01 yra 642 EUR.
Atsakovų sūnui šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai, dukrai – (duomenys neskelbtini), vaikai savo vardu jokio turto neturi, jiems iš valstybės biudžeto mokamos išmokos. Atsakovų vaikams nustatyta laikinoji globa, todėl gyvenamąjį būstą jiems užtikrina globėjas – (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, darytina išvada, kad labiausiai atsakovų nepilnamečių vaikų poreikius tenkintų išlaikymas, atsakovų teikiamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Duomenų, kad šiuo metu vaikų poreikius geriau atitiktų kitoks išlaikymo būdas, negauta.
Pagal pareikštą ieškinį civilinė byla iškelta 2020-04-15, atsakovai įrodymų, kad pareigą išlaikyti vaikus būtų nuo tada vykdę, t. y. nuolat teikę reikiamo dydžio išlaikymą, nėra. CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
Tėvų turtinė padėtis vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant tėvų turtinę padėtį, vertinamas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.
Atsakovė nekilnojamųjų daiktų neturi, gyvenamąjį būstą nuomojasi, yra iš dalies darbinga (2018-12-21 iki 2021-01-24 nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis), nedirba, jai mokama 269,69 EUR dydžio šalpos neįgalumo pensija, kitų išlaikomų asmenų neturi, dėl dažnų ligos paūmėjimų yra nuolat gydoma stacionariai, taigi turi mažesnes galimybes konkuruoti darbo rinkoje. Liudytojos B. B. parodymais, atsakovė galimai turi apie 7 tūkstančių eurų skolą. Taigi atsakovės turtinę padėtį nėra pagrindo vertinti esant gera. Vadovaujantis atsakovės sūnaus ir dukros interesais, atsižvelgiant į jų poreikius bei atsakovės turtinę padėtį, į tai, kad ji yra tik iš dalies darbinga, nedirba, neturi turto, iš atsakovės, ieškinį tenkinant iš dalies, priteistinas išlaikymas ieškovės nurodytos formos, bet mažesnio dydžio (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas), t. y. kas mėnesį mokamomis 60 EUR dydžio išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2020-04-15 iki sūnaus A. ir dukros A. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis).
Iš atsakovo išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteistas Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria patvirtinta atsakovų taikos sutartis ir nustatyta kad kiekvienam vaikui atsakovas kas mėnesį mokės po 60 EUR. Atsakovo teigimu, jo turtinė padėtis šiuo metu leistų mokėti po 100 EUR kiekvienam vaikui.
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, pakeisti jo formą, jeigu teismui priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė tėvų turtinė padėtis, atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (vaiko liga ir kt.). Taigi pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Iš esmės tai tokia situacija, kai nustatytas išlaikymas nebeatitinka CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant didėja išlaidos ir maistui, ir aprangai (ji tampa įvairesnė), lavinimo priemonėms mokykloje, būreliams, ekskursijoms, o taip pat, vaikams augant plečiasi jų socialinių interesų sfera, todėl atsiranda papildomos išlaidos laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai ir pan. Taip pat pripažįstama, kad vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turi ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygoja maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą. Be to, nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai, ugdymui ir kt.
Tikėtina, kad nuo 2015 metų vien dėl atsakovų vaikų amžiaus pasikeitė ir jų poreikiai, kurie nėra mažesni nei 1 MMA. Ieškovės vertinimu, nepilnamečių atsakovų vaikų poreikių tenkinimui yra būtina, kad atsakovas kas mėnesį mokėtų 200 EUR dydžio periodines išmokas, tokią galimybę turi, nes yra darbingas ir dirba. Nors atsakovas nekilnojamųjų daiktų neturi, bet gyvena ir dirba užsienio valstybėje, darbdavys jam moka nuo 1 200 iki 1 400 eurų darbo užmokestį, įrodymų apie patiriamas išlaidas būsto nuomai ir kitoms reikmėms, neteikė, taigi jo turtinę padėtį nėra pagrindo vertinti esant sunkia, ji vertintina abiejų jo nepilnamečių vaikų naudai, nes nenustatyta atsakovą esant nedarbingą. Be to, atsakovui netenka kasdienė vaikų priežiūros pareiga, todėl turi išnaudoti galimybę dirbti papildomai. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma yra mažesnė nei ½ MMA. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad nuo išlaikymo vaikams priteisimo 2015 m. praėjo daugiau kaip 5 metai, todėl akivaizdu, kad priteistas 60 EUR dydžio išlaikymas nebetenkina kiekvieno iš jų poreikių, todėl yra CK 3.201 straipsnyje numatytas pagrindas priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo dydį pakeisti.
Ieškovė prašė didesnio dydžio išlaikymą priteisti nuo civilinės bylos iškėlimo. Įrodymų, kad atsakovas pareigą išlaikyti vaikus būtų nuo tada vykdęs, t. y. nuolat teikęs reikiamo dydžio išlaikymą, nėra.
Esant CK 3.201 straipsnyje nurodytiems pagrindams, t. y. padidėjus atsakovų vaikų A. ir A. poreikiams, teismo vertinimu, atsakovui pagal savo turtinę padėtį esant pajėgiam mokėti po 150 EUR dydžio išmokas kiekvienam vaikui, vadovaujantis atsakovų nepilnamečių vaikų interesų pirmumu, siekiant, kad iš atsakovo priteisiamo išlaikymo dydis būtų proporcingas jo turtinei padėčiai ir patenkintų vaikų poreikius, pakeistinas Utenos rajono apylinkės teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria patvirtinta taikos sutartis, 1.1. punktas dalyje dėl iš atsakovo V. B. nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio, periodines išmokas padidinti nuo 60 EUR iki 150 EUR ir nustatyti, kad atsakovas nepilnamečių vaikų dukros A. ir sūnaus A. išlaikymui privalo kas mėnesį mokėti periodines 150 EUR dydžio išmokas iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Padidinto dydžio išlaikymas iš atsakovo priteistinas nuo 2020-04-15 (CK 3.200 straipsnis), t. y. taip, kaip prašė ieškovė.
Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo (dydžio pakeitimo) periodinėmis išmokomis nuo 2020-04-15 nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Šalims ir tretiesiems asmenims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai turėtos, susijusios su bylos nagrinėjimu išlaidos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93, 98 straipsniai). CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas vertina, kad šalių ir trečiojo asmens procesinis elgesys iš esmės buvo tinkamas, todėl pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsniu nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nėra.
Ieškinys tenkinamas iš dalies, nes priteisiamas mažesnio dydžio išlaikymas, tačiau tai nereiškia, kad dėl to ieškovė gali būti laikoma šalimi, kurios nenaudai priimamas teismo sprendimas (CPK 93 straipsnis).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Taigi atsakovai yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo valstybei.
Šalys pagal įstatymą atleistos nuo ieškinio reikalavimo dėl tėvų valdžios apribojimo apmokėjimo žyminiu mokesčiu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas) ir nuo kitų reikalavimų apmokėjimo žyminiu mokesčiu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5, 15, 16 punktai).
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 406 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Atskirti A. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo motinos V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Neterminuotai apriboti tėvo valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, atsakovui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų: dukros A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir sūnaus A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti (duomenys neskelbtini), kodas - (duomenys neskelbtini), esančioje adresu: (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą 60 EUR dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo 2020-04-15 iki A. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam sūnui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą 60 EUR dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo 2020-04-15 iki A. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria patvirtinta taikos sutartis, 1.1. punktą dalyje dėl iš atsakovo V. B. nepilnamečiam sūnui priteisto išlaikymo dydžio, periodines išmokas padidinti nuo 60 EUR iki 150 EUR ir nustatyti, kad atsakovas V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus A. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2020-04-15 privalo kas mėnesį mokėti periodines 150 EUR dydžio išmokas iki sūnaus A. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria patvirtinta taikos sutartis, 1.1. punktą dalyje dėl iš atsakovo V. B. nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo dydžio, periodines išmokas padidinti nuo 60 EUR iki 150 EUR ir nustatyti, kad atsakovas V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukros A. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2020-04-15 privalo kas mėnesį mokėti periodines 150 EUR dydžio išmokas iki dukros A. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimą dalyje dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo periodinėmis išmokomis nuo 2020-04-15 priteisimo (dydžio pakeitimo) iš atsakovų vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.
Teisėja Vijolė Vitienė