Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-267-593/2019;

      Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00254-2019-5;

      Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.10;     

      (S)

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2019 m. sausio 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N601-2019 paliktas nepakeistas ir pareiškėjos A. G. skundas netenkintas.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       2018 m. lapkričio 5 d. A. G. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji 2018 m. lapkričio 5 d., 15.40 val., (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) mietelyje, ties (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį ,,Peugeot 206“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 20 p. reikalavimus, t. y. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą.

2.       Institucijos vyresniosios specialistės K. K. 2019 m. sausio 9 d. nutarimu A. G. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir atsižvelgus į tai, kad nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, jai skirta 75 Eur dydžio bauda. A. G. su šiuo nutarimu nesutiko ir pateikė dėl jo skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

3.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi Institucijos 2019 m. sausio 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N601-2019 paliktas nepakeistu ir pareiškėjos A. G. skundas netenkintas. Žemesnės instancijos teismas sprendė, jog administracinio nusižengimo byloje surinkti ir ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad A. G., naudodamasi mobiliuoju telefonu, atliko veiksmą, nesusijusį su transporto priemonės vairavimu, kas galėjo nukreipti ir nukreipė jos, kaip vairuotojos dėmesį nuo transporto priemonės vairavimo, dėl ko ji galėjo būti (ir buvo) neatidi bei nesusikoncentravusi ir tokiu būdu kelianti grėsmę eismo saugumui, todėl jos veiksmai pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį kvalifikuoti pagrįstai ir teisingai, o paskirta sankcijoje už padarytą nusižengimą numatyta administracinė nuobauda, atitinka pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nėra per griežta.

4.       Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. G. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

4.1.        Apeliaciniame skunde A. G. teigia, jog skundžiamoje nutartyje buvo netinkamai konstatuotos aptariamo įvykio faktinės aplinkybės. Apeliantės manymu skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, jog „pareiškėja <...> nurodo, kad telefonu naudojosi stovėdama automobilių aikštelėje“, kadangi skunde ji nurodė tik tai, kad jos padaryta veika – buvimas stovinčiame automobilyje. Be to, A. G. vertinimu apylinkės teismas netinkamai konstatavo, kad aptariamo įvykio metu ji buvo sustabdyta policijos pareigūnų, kadangi teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausiami policijos pareigūnai M. A. ir A. U. patvirtino, jog jos vairuoto automobilio nestabdė.

4.2.       Be kita ko apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad neleidus jai susipažinti su policijos pareigūnų M. A. ir A. U. medicininiais duomenimis, buvo pažeista Europos parlamento ir tarybos reglamente (ES) 2016/679 įtvirtinta teisė vykdyti ir apginti teisinius reikalavimus. Taip pat, teigia, jog apylinkės teismas nepagrįstai neišsireikalavo minėtų duomenų ir tokiu būdu neįsitikinęs aptartų liudytojų patikimumu, be pagrįsto pagrindo vadovavosi jų parodymais, spręsdamas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės.

4.3.       Taipogi, apeliaciniame skunde teigiama, jog apylinkės teismas nepagrįstai netekino A. G. prašymų dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, taip pažeisdamas ANK įtvirtintas jos teises – pasisakyti teismo posėdžio metu ir apklausti liudytojus, bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę į tinkamą, operatyvų ir ekonomišką procesą.

4.4.       2019 m. birželio 19 d. ir 2019 m. birželio 20 d. Kauno apygardos teisme gauti A. G. rašytiniai paaiškinimai. 2019 m. birželio 19 d. gautuose paaiškinimuose nurodoma, jog iki pat 2019 m. birželio 14 d. buvo pažeidžiama jos teisė susipažinti su bylos medžiaga, kadangi garso įrašai nebuvo pridėti prie bylos medžiagos, o galimybę su jais susipažinti gavo tik 2019 m. birželio 14 d., kuomet teisėjos rezoliucija šie įrašai buvo atsiųsti. Teigiama, jog, priešingai nei nurodo Kauno apylinkės teismas, pareigūnų parodymai nesutampa, prieštarauja vienas kitam. A. U. buvo prisiekęs sakyti tiesą, tačiau jo parodymai 2019 m. sausio ir 2019 m. kovo mėnesį nesutampa, todėl prašo skirti šiam liudytojui psichiatrijos ekspertizę nustatyti galimą atminties pablogėjimą. Be to, A. G. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka dėl naujų (apeliantei iki 2019 m. birželio 14 d. neprieinamų) pareigūnų parodymų.

4.5.       2019 m. birželio 20 d. gautuose paaiškinimuose A. G. nurodo, jog policija atsiliepime nepasisakė dėl skundžiamo rungtyniškumo principo pažeidimo byloje, nurodo, jog buvo apribota jos teisė susipažinti su bylos medžiaga, nes policijoje vykusių posėdžių garso įrašai nebuvo pridėti prie bylos, o pareigūnai užkirto jai teisę su tais duomenimis susipažinti, nes suderintu laiku buvo nepasiekiami telefonu. Taip pat nurodo, jog buvo pažeista jos teisė pasisakyti bylą nagrinėjant policijoje, nes jai buvo leidžiama tik užduoti klausimus, o į 2019 m. sausio 9 d. posėdį ji nebuvo pakviesta. A. G. teigia, jog Kauno apylinkės teismas taip pat pažeidė jos teisę pasisakyti teismo posėdyje, kadangi atmetė prašymą ją apklausti nuotoliniu būdu, netinkamai organizavo teismo posėdį, šaukimas jai buvo įteiktas likus mažiau nei 14 dienų iki posėdžio, o į prašymą nukelti posėdį teismas nereagavo, nors ji aiškiai išreiškė motyvą dėl ko jai reikia dalyvauti teismo posėdžiuose (nebuvo susipažinusi su bylos medžiaga). Rungtyniškumo principą pažeidė ir teismo sprendimas nagrinėti bylą be jos, nors policijos pareigūną, atlikusi administracinio pažeidimo tyrimą, į posėdį nusprendė iškviesti.

4.6.       Nurodo, jog policija neteisingai atsiliepia, kad ,,pareiškėja (...) teigia, jog telefonu naudojosi automobiliui stovint“, nes tokių aplinkybių ji nepateikė, o pareigūnai, pastebėję vairuotoją, niekaip nenustatė jo tapatybės, automobilio nestabdė, o priėjo tuomet, kai ji automobilio nevairavo, todėl niekaip nebuvo galima nustatyti, kad pastebėtas pažeidėjas ir A. G. buvo tas pats asmuo.

5.       Institucija atsiliepimu į A. G. apeliacinį skundą, prašo minėto skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutartį  palikti nepakeistą.

5.1.       Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, kad Institucijos pareigūnas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus priėmė teisingą ir pagrįstą nutarimą. Teigiama, kad apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai yra niekuo nepagrįsti ir nemotyvuoti, todėl vertintini tik kaip A. G. gynybinė versija. Pažymima, jog vien tik aplinkybė, kad pareigūnai byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei apeliantė, nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, jog skundžiama nutartis turi būti panaikinta, kaip neatitinkanti teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų.

5.2.       Taip pat atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėta, jog duomenys apie pareigūnų sveikatos būklę niekaip nėra susiję su nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, be to jie laikytini ypatingais asmens duomenimis. Atsiliepime nurodoma, kad apeliaciniame skunde A. G. keliama įvykių versija, jog aptariamo įvykio metu telefonu ji naudojosi telefonu stovinčiame automobilyje yra paneigta policijos pareigūnų, kurie nėra suinteresuoti neteisingai apkalbėti apeliantę, parodymais. Taipogi, teigiama, kad nepagrįstais laikytini ir apeliacinio skundo argumentai susiję su A. G. prašymu dėl jos dalyvavimo teismo posėdyje nuotoliniu būdu netekinimo, kadangi teikdama minėtus prašymus teismui, ji jų visiškai nemotyvavo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

6.       Apeliacinis skundas netenkinamas.

7.       Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

8.       Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

9.       Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisės normą, patikrino byloje esančius įrodymus ir padarė išvadą, kad apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimo bei kaltės, tinkamai vertino bylos duomenis, teisingai taikė įstatymo nuostatas bei pagrįstai, netenkindamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo dėl Institucijos nutarimo, sprendė, jog administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys patvirtino A. G. kaltę dėl jai inkriminuoto ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.

10.       Analizuojant ir vertinant skundo argumentaciją, Kauno apygardos teismas nustatė, jog apeliaciniame skunde nesutinkama su įrodymų vertinimu ir teigiama, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, padarė procesinius pažeidimus. Neišeinant iš skundo ribų, aukštesnės instancijos teismas patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

11.       Nors, kaip jau minėta, A. G. kaltės dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo nepripažino, tačiau skundą nagrinėjančio teismo nuomone, apeliantės kaltė įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kuri betarpiškai ištirta tiek pareigūnų, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas, jog A. G. aptariamo įvykio metu vairuodama automobilį iš tiesų naudojosi mobiliojo ryšio telefonu ir tokiu būdu padarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, vadovavosi liudytojų M. A. ir A. U. parodymais, duotais juos apklausiant teisme. Pažymėtina, jog minėti liudytojai yra policijos pareigūnai, tiesiogiai matę ir užfiksavę A. G. padarytą administracinį nusižengimą. Ir nors apeliantės manymu administracinės bylos medžiagoje nesant duomenų apie nurodytų liudytojų sveikatos būklę, pastarųjų parodymais pirmosios instancijos teismas vadovautis negalėjo, tačiau apygardos teismas šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Atkreiptinas dėmesys, jog remiantis Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos įsakymu dėl vidaus tarnybos  sistemos pareigūnų privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimo aprašo patvirtinimo (įsakymas paskelbtas: Žin. 2008, Nr. 71-2752, i. k. 1082310ISAK001V-230Nauja redakcija nuo 2019-05-07: Nr. 1V-426, 2019-05-06, paskelbta TAR 2019-05-06, i. k. 2019-07308), yra patvirtinta privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų organizavimo, atlikimo, kontrolės ir apskaitos tvarka, kuria remiantis nustatytas pareigūnų sveikatos patikrinimų mastas ir periodiškumas, pagal kurį sveikatos patikrinimai atliekami ne rečiau kaip vieną kartą per dvejus metus. Taigi, nesant duomenų, leidžiančių suabejoti minėtų policijos pareigūnų sveikatos būkle, kuri būtų galėjusi jiems sutrukdyti objektyviai įvertinti aptariamą įvykį, ar, kad dėl tam tikrų susirgimų jie negalėjo teisme duoti teisingų parodymų, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino minėtų liudytojų parodymus ir visiškai pagrįstai atsisakė vertinti jų sveikatos būklę.

12.       Apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai atsižvelgė ir į įvykio vietoje buvusių ir jį užfiksavusių policijos pareigūnų nurodytas įvykio aplinkybes, kadangi nei teismui pateiktoje administracinio nusižengimo bylos medžiagoje, nei A. G. apeliaciniame skunde nėra jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai abejoti pareigūnų nešališkumu, objektyvumu ar leistų teigti, jog pareigūnai suinteresuoti bylos baigtimi. Aukštesniojo teismo vertinimu aptariamų liudytojų parodymų patikimumu neleidžia abejoti ir kitos šioje administracinio nusižengimo byloje nustatytos aplinkybės. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teisme apklausiami policijos pareigūnai M. A. ir A. U. parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, esminių prieštaravimų jų parodymuose, taip pat prieštaravimų tarp jų paaiškinimuose ir rašytiniuose įrodymuose užfiksuotų aplinkybių nenustatyta. Kauno apygardos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose A. G. nurodyti, jos manymu, liudytojų parodymų neatitikimai, apie automobilio sustojimo vietą, apie tai, kaip ji naudojosi telefonu (spaudydama mygtukus, ar liesdama ekraną), kas sukėlė pareigūnams įtarimą (pažeidėjos lėtas važiavimas ar nežymus išvažiavimas į kitą eismo juostą) – nelaikytini prieštaringais, kadangi kiekvienas asmuo aplinką suvokia individualiai, todėl visiškai natūralu, kad vienas pareigūnas dėmesį atkreipė į lėtą važiavimą, o kitas – į manevravimą, taip pat skirtingai įvardijo naudojimąsi telefonu – mygtukų spaudymą ar ekrano lietimą.

13.       Vertinant minėtų liudytojų parodymų patikimumą, atsižvelgiama ir į tai, jog policijos pareigūnai A. G. įvykdytą administracinį nusižengimą pastebėjo iš santykinai nedidelio atstumo, kuris, buvo pakankamas pažeidimui pamatyti (buvo rudens metas, 15 val. 40 min., t. y. šviesu), be to prie apeliantės vairuojamo automobilio pareigūnų automobilis buvo prisigretinęs ir kurį laiką važiavo šalia jo, todėl egzistavo pakankamas laiko tarpas tam, kad būtų galima įsitikinti, jog A. G. vairuodama automobilį, naudojasi mobiliojo ryšio telefonu. Įvertinus minėtas aplinkybes, visiškai nepagrįstas pažeidėjos rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas teiginys, jog pareigūnai nenustatė pažeidėjo asmenybės. Priešingai, nei nurodo A. G., iš pareigūnų parodymų matyti, kad pažeidėjos automobilio jie nestabdė, kadangi šis pats sustojo ir pareigūnai iš karto prie automobilio priėjo. Niekuo nepagrįstas A. G. teiginys, jog A. U. parodymai 2019 m. sausio 8 d. iš esmės skiriasi nuo 2019 m. kovo 14 d. duotų parodymų. Tai, jog liudytojas nurodė, kad pareigūnams pasignalizavus A. G. nuvažiavo, o vėliau teigė, jog A. G. sustojo kelkraštyje – nėra pagrindo laikyti prieštaringais parodymais, kadangi akivaizdu, jog šios dvi aplinkybės viena kitai neprieštarauja. Dėl to nėra pagrindo šiais parodymais netikėti, vertinti juos melagingais ar abejoti liudytojo atminties galimybėmis prisiminti konkretų įvykį ir tuo pagrindu aiškintis jo psichikos būklę. Esant šioms aplinkybėms, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymai būtų nenuoseklūs ar nepatikimi, taip pat nenustatytas ir jų suinteresuotumas bylos baigtimi, todėl nėra jokio pagrįsto pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį negalėjo vadovautis minėtų liudytojų parodymais.

14.       Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, be kita ko, nesutinka su skundžiamos nutarties teiginiu, kad apylinkės teismui pateiktame skunde ji nurodė, jog telefonu naudojosi stovėdama automobilių aikštelėje prie parduotuvės, neturi administracinio nusižengimo požymių. Sutiktina, kad buvimas stovinčiame automobilyje aikštelėje prie parduotuvių/pašto kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas, neturi administracinio nusižengimo požymių. Tačiau aukštesnysis teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje iš tiesų ne visiškai tiksliai interpretavo aptariamą A. G. skundo argumentą. Pareiškėja apylinkės teismui pateiktame skunde pripažino tik aplinkybę, jog sėdėjo prie parduotuvės esančioje automobilių aikštelėje stovinčioje transporto priemonėje, tačiau skirtingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, nepripažino, jog tuo metu naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Vis dėlto, aukštesnysis teismas pažymi, kad minėtas netikslumas neturi jokios reikšmės teisingam teismo procesinio dokumento priėmimui, kadangi šis skundo argumentas yra reikšmingas tik konstatuojant, jog A. G. nepripažįsta kaltės dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, o šia prasme jis buvo tiksliai atkartotas ir skundžiamoje nutartyje. Be to, svarbu pažymėti ir tai, jog nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas A. G. buvo surašytas už tai, kad ji naudojosi mobiliojo ryšio telefonu vairuodama automobilį, o ne sėdėdama stovinčioje transporto priemonėje, todėl šiuo atveju aplinkybė ar ji pripažįsta naudojusi telefoną tuo metu, kuomet sėdėjo stovinčiame automobilyje, neturi jokios reikšmės.

15.       Be to, nors  A. G. vertinimu apylinkės teismas netinkamai konstatavo, kad aptariamo įvykio metu ji buvo sustabdyta policijos pareigūnų, tačiau apygardos teismas pažymi, jog skundžiamoje nutartyje minėta išvada nėra padaryta, o motyvuojamoje dalyje paminėtas išsireiškimas „vairuotoją sustabdę pareigūnai“ neturėtų būti suprantamas tiesiogiai, kadangi iš nutarties konteksto yra aišku, jog nagrinėjamu atveju A. G. pati sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje, o policijos pareigūnas priėjo jau prie stovinčio automobilio. Svarbu pažymėti ir tai, jog šiuo atveju teisingam bylos išsprendimui aplinkybė ar A. G. sustojo pati ar buvo sustabdyta policijos pareigūnų, reikšmės neturi, kadangi nekyla abejonių, jog pareigūnai naudojantis mobiliojo ryšio priemone važiuojančiame automobilyje matė būtent pažeidėją.

16.       Taipogi, apeliaciniame skunde teigiama, jog apylinkės teismas nepagrįstai netenkino A. G. prašymo dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, taip pažeisdamas ANK įtvirtintas jos teises – pasisakyti teismo posėdžio metu ir apklausti liudytojus, bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę į tinkamą, operatyvų ir ekonomišką procesą. Aukštesnysis teismas pažymi, jog dėl šio prašymo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. vasario 19 d. priėmė motyvuotą nutartį, kuria atsisakė tenkinti aptariamą prašymą ir kuri yra neskundžiama. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog aukštesnės instancijos teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties (nutarimo) patikrina tik jos teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau nevertina nutarčių, kurios buvo priimtos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo eigoje, todėl dėl minėto apeliacinio skundo argumento apygardos teismas plačiau nepasisako.

17.       Pasisakant dėl bylos išnagrinėjimo A. G. nedalyvaujant atkreipiamas dėmesys, jog 2019 m. vasario 14 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas prašymas, kuriame nurodoma, jog A. G. sutinka dalyvauti teismo posėdyje per asmeninę ,,Skype“ paskyrą. Elektroniniu laišku, rašytu vasario 21 d., A. G. taip pat nurodo, jog sutinka dalyvauti nuotoliniu būdu, teigia, jog ji šiuo metu0 yra Šveicarijoje, todėl atvykti negalės. Teismo posėdį paskyrus 2019 m. kovo 14 d., A. G. elektroniniu laišku nurodė, jog bus stažuotėje Vokietijoje, todėl negalės atvykti nurodytą dieną, todėl prašo bylos nagrinėjimą perkelti į jos gyvenamosios vietos – Šveicarija, Ciuricho kantonas – teismą. 2019 m. kovo 14 d. posėdžio metu paskelbus bylos nagrinėjime pertrauką, A. G. buvo informuota apie posėdį, tačiau nurodė, jog dalyvauti negalės, nes dirba, prašė posėdį paskirti antradienį, trečiadienį arba penktadienį ir leisti posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu.

18.       Kaip numatyta Administracinių nusižengimo kodekso 629 straipsnyje, administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Aukščiau aptartais duomenimis nustatyta, jog A. G. apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai ir laiku, ir nors pažeidėja teismui nurodė, jog posėdžiuose negali dalyvauti nes dirba, turi dalyvauti teismo posėdyje Šveicarijoje, jog yra stažuotėje Vokietijoje, tačiau tai patvirtinančių dokumentų ji nepateikė. Todėl, vadovaujantis ANK 629 straipsniu, teismas, išnagrinėdamas pažeidėjos skundą jai nedalyvaujant, procesinių pažeidimų nepadarė, kadangi pagrįstai laikė pažeidėjos neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis.

19.       Atkreiptinas dėmesys, jog nėra pagrindo teigti, jog A. G. buvo užkirsta galimybė susipažinti su bylos medžiaga tiek prieš ją nagrinėjant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, tiek ir Kauno apygardos teisme, kadangi iš byloje esančių jos rašytų prašymų matyti, jog 2019 m. vasario 11 d. Kauno apylinkės teisme gautas A. G. prašymas išduoti bylos medžiagos bei garso įrašo kopijas, o duomenų, kad tai būtų atsisakyta padaryti – nėra.

20.       Nors A. G. prašė nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, tačiau, kaip numatyta ANK 651 straipsnyje, bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas ir tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai. Proceso dalyvių prašymas dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Taigi šiuo atveju, pagrindų nagrinėti A. G. skundą žodinio proceso tvarka nėra, dėl ko pasisakyta 2019 m. gegužės 17 d. Kauno apygardos teismo nutartyje, o A. G. rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose teismui 2019 m. birželio 19 ir 20 dienomis, jokių naujų aplinkybių,  kurios nebūtų žinomos ir nebūtų įvertintos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ar Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio pažeidimo byloje, nepateikta.

21.       Apibendrinus visa kas nustatyta ir patikrinta, apygardos teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad šioje byloje A. G. kaltės padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, klausimas išspręstas teisingai, Institucijos nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas tinkamai, dėl visų esminių apeliantės skundo teiginių išsamiai pasisakyta, nurodyti aiškūs skundo atmetimo argumentai, su kuriais nesutikti apygardos teismas neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta, todėl jos panaikinti ar pakeisti jokio pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 654 straipsniu,

n u t a r i a :

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja                                        Daiva Jankauskienė