Teikimas Nr. TS-6-1130/2025

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.15.2

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. vasario 7 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2025 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. RV-25-98 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam A. K.“,

n u s t a t ė :

A. K. (toliau – ir nuteistasis) nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 11 punktus (dviejų, bejėgiškos būklės žmonių nužudymas juos kankinant ar kitaip itin žiauriai, siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą), skiriant jam 19 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė 19 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 2 d. nuosprendžiu pakeistas 2012 m. rugsėjo 26 d. nuosprendis: veika iš BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 11 punktų perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6 punktus (dviejų, bejėgiškos būklės žmonių nužudymas juos kankinant ar kitaip itin žiauriai) ir paskirta 17 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 2 d. nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu ir skirta galutinė 17 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė, pirmuosius 3 laisvės atėmimo bausmės metus skiriant atlikti kalėjime, likusius - pataisos namuose, kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 2 d. nuosprendžiu, ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės ir nustatyta galutinė 19 metų subendrinta laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia: 2010 m. birželio 29 d., bausmės pabaiga: 2029 m. birželio 29 d., neatliktos bausmės dalis 2025 m. sausio 8 dienai: 4 metai 5 mėnesiai 21 diena.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijai (toliau – ir Komisija) teikiamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2/3 teismo paskirtos bausmės atliko 2023 m. kovo 1 d. Jei bus lygtinai paleistas, planuoja gyventi (duomenys neskelbtini).

Komisija, vadovaudamasi BVK 85 straipsnio 2 dalimi, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus (Komisijos posėdžio, įvykusio 2025 m. sausio 8 d. Vilniaus kalėjime, protokolas Nr. RV-25-47), nustatė: A. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, yra teistas 7 kartus. Savo kaltės dėl įvykdytų nusikaltimų nepripažįsta. Naują nusikalstamą veiklą įvykdė bausmės atidėjimo ir lygtinio paleidimo laikotarpiu. Yra pripažintas recidyvistu. Šiuo metu atlieka subendrintą bausmę už turtines ir smurtines nusikalstamas veikas. Praeityje jis taip pat buvo teistas už vagystes, plėšimą, netikrų pinigų gaminimą, tad jo nusikalstamam elgesiui pagrįstai nustatomas turtinių ir smurtinių nusikaltimų modelis. Stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika.

Toliau nutarime išdėstyta, jog būdamas laisvėje, A. K. nesugebėjo savęs realizuoti oficialioje darbinėje veikloje dėl nuolatinių problemų su teisėsauga. Dėl užimtumo trūkumo, legalaus finansinio šaltinio nebuvimo priimdavo alternatyvius apsirūpinimo materialine gerove sprendimus - vogdavo, disponavo padirbtais pinigais ir narkotinėmis medžiagomis su tikslu jas platinti. Bausmės atlikimo metu nuteistojo nuostatos darbinės veiklos atžvilgiu pataisos įstaigoje keitėsi - nuteistasis pradėjo dirbti. Šiuo metu A. K. stengiasi save realizuoti legalioje darbinėje veikloje. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įgijo vidurinį išsilavinimą ir 4 profesijų kvalifikacijas, išlaikė egzaminus vairuotojo pažymėjimui gauti. Nuo (duomenys neskelbtini) perkeltas bausmę atlikti į Vilniaus kalėjimo specializuotą atviro tipo bausmės atlikimo vietą (pusiaukelės namus). Šiuo metu dirba pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą.

Nutarime nurodoma, jog nuteistajam šiuo metu yra būdinga sunki finansinė padėtis dėl priteistų ieškinių. Nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, 2023 m. kovo 2 d. buvo gautas Lietuvos antstolių rūmų raštas „Dėl informacijos pateikimo“, gavimo reg. Nr. S498-470, kuriame nurodoma, kad, patikrinus Antstolių informacinę sistemą, rasta informacija, kad 8 antstoliai administruoja 15 vykdomųjų bylų, kurių skolų suma 53 367,08 Eur. Nuteistasis pateikė 2024 m. kovo 28 d. antstolės V. Žydelienės pažymą apie tai, kad nuteistasis pilnai atsiskaitė jos vykdomose bylose ir padengė V. V. vaiko išlaikymui 3 838 eurų skolą. Taip pat nuteistasis teigia, kad yra sumokėjęs apie 200 eurų skoloms dengti kitiems antstoliams. Turimas skolas ketina ir toliau palaipsniui išmokėti, nes jis dirba ir gauna atlyginimą. 2024 m. lapkričio 12 d. Vilniaus kalėjimo Finansų skyriaus duomenims, nuteistasis A. K. skolingas pagal patvarkymą dėl vaiko išlaikymo išieškojimo. Skola pagal kitus vykdomuosius dokumentus – 42 954,28 Eur. Iš trečiųjų asmenų gautų lėšų išskaičiuota 204,69 Eur, savanoriškai sumokėjo 64,00 Eur. Informacijos apie tolesnį skolos mokėjimą įstaiga neturi. 2024 m. gruodžio 9 d. pokalbio metu nuteistasis teigė, kad įsiskolinimą dėl vaiko išlaikymo yra padengęs iki galo, dabar dengia kitas skolas. Paminėjo, kad visas skolas tikrai sumokės, nes dabartiniu metu dirba, gauna atlyginimą.

Taip pat nutarime nurodoma, kad A. K. stokoja objektyvaus savivaizdžio, save geba charakterizuoti tik iš teigiamos pusės, nurodo patinkantis sau toks, koks yra, nieko nenori savyje keisti. Nuteistojo nusikalstamo elgesio istorija, gyvenimo būdo ypatumai liudija apie pažemintą jo savivertę, prastą saviveiksmingumą, sunkumus brandžiai pasirūpinti savimi bei savo aplinka, polinkį neigti jausmus, dėl jų kylančius sunkumus, išveikiant asocialiu elgesiu.

Toliau nutarime nurodoma, jog teisės pažeidėjo nusikaltimuose dominuoja tiek instrumentinės agresijos panaudojimo, tiek savitvardos praradimo atvejai. Nuteistasis pripažįsta, jog laisvėje ne kartą yra įsivėlęs į muštynes, smurtiniu elgesiu spręsdavo kilusias konfliktines situacijas. Atkreipiamas dėmesys, kad ir pataisos įstaigose nuteistasis ne kartą priešiškai reagavo į pareigūnų teisėtus reikalavimus, jų nevykdė, vartojo necenzūrinius žodžius jų atžvilgiu, kartą grasino fiziniu susidorojimu. Taip pat 2009 m. vasario 6 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus nutarimu buvo baustas už tai, kad vertė kitus nuteistuosius dirbti, prieš juos naudojo psichologinį ir fizinį smurtą. Kalbėti apie savo nusikalstamas veikas jis vengia, pateikus tikslinamuosius klausimus iš asmens byloje esančios informacijos, savo pasakojimus viso pirminio interviu metu buvo linkęs keisti. Nuteistojo ateities tikslai sietini su darbo ir šeimos sritimis: daug dirbti, įsigyti didesnį būstą, auginti vaiką ir kuo daugiau skirti laiko šeimai.

Toliau nutarime išdėstyta, kad nors pats nuteistasis nėra linkęs pateisinti bendrai nusikalstamo elgesio, tačiau, kalbėdamas apie savo paties padarytus nusikaltimus, linkęs juos pateisinti, minimizuoti nusikaltimais padarytą žalą. Vertinant nuteistojo nuostatų ypatumus, atkreipiamas dėmesys, kad A. K. turi pakankamai didelę kriminalinę patirtį, kurią sudaro septyni teistumai per maždaug 10 metų laikotarpį, neišnykus ankstesniems teistumams. Toks nuteistojo elgesys suponuoja prielaidas apie A. K. nepakankamą gebėjimą gerbti kitų žmonių turtines teises, visuomenės vertybes bei pagarbą kito žmogaus gyvybei ir sveikatai. Analizuojant nuteistojo nuostatas priežiūros bei apribojimų atžvilgiu, pirmiausia atkreipiamas dėmesys, kad praeityje A. K. lengvabūdiškai reagavo į jo atžvilgiu taikomas poveikio priemones, savo elgesio teigiama linkme nekeitė. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nuosprendyje nurodoma, kad A. K. „nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu. 2010 m. rugpjūčio 30 d. teismo nutartimi panaikinus lygtinį paleidimą, jis buvo pasiųstas atlikti neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies. A. K. buvo teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir neišnykus teistumui vėl padarė tyčinį, labai sunkų nusikaltimą, todėl, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, toks asmuo yra laikomas recidyvistu“. Žymėtina, kad ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys apie devynerius bausmės atlikimo metus (iš dvylikos atliktų) pasižymėjo problematiškumu: nuteistasis nuosekliai pažeidinėjo pataisos įstaigoje nustatytą tvarką bei priešinosi nustatytoms taisyklėms. Tik nuo 2019 metų kovo mėnesio yra stebimas nuteistojo disciplinuotas elgesys bei pastangos kurti aplink save sau palankią bei socialiai priimtiną aplinką bei elgesį.

2024 m. birželio 4 d. Komisija nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (nutarimo Nr. RV-25-1577) pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir rekomendavo nuteistajam tęsti dalyvavimą socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse, nukreiptose į aktualių sričių valdymą. Turimais duomenimis, A. K., vykdydamas Komisijos pateiktą rekomendaciją: tęsia darbinę veiklą dirbdamas UAB „N“ - (duomenys neskelbtini); dengia turimus finansinius įsiskolinimus; nuteistojo teigimu, jis dalyvauja įstaigos psichologo palaikomosiose konsultacijose.

A. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio ir smurtinio elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė.

Įvertinus aptartas aplinkybes, nutarime konstatuota, kad pastaruoju metu yra stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą (dalyvauja elgesio korekcijos programose, individualiose psichologinėse intervencinėse priemonėse), disciplinuotas elgesys. Siekiant valdyti galimą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra svarbus nuteistojo tęstinis socialinės reabilitacijos priemonių vykdymas, todėl Komisija vienbalsiai (5 balsai prieš) nutarė netaikyti jam lygtinio paleidimo BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

A. K. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu, kuriuo prašoma panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nurodoma, kad šiuo metu jis bausmę atlieka Vilniaus Pataisos Namų Socialinės Reabilitacijos Skyriaus Vilniaus Pusiaukelės Namuose. Čia nuteistieji intensyviai rengiami lygtiniam paleidimui. Tuo būdu jo socialinio tyrimo išvadą Komisijai rengė kompetentingi Pusiaukelės Namų darbuotojai. Jų kompetencija jis nė kiek neabejoja, nes jie dirba betarpiškai su nuteistuoju asmeniu ir puikiai jį pažįsta. Kaip rodo Pusiaukelės Namų praktika - nė vienas lygtinai paleistas nuteistasis nebuvo sugrąžintas atgal į Pataisos Namus. Tai, be abejo, rodo aukštą socialinių darbuotojų kompetencijos lygį dirbant su nuteistais asmenimis, nes išėję į laisvę asmenys nepažeidinėja įstatymų, laikosi Probacijos taisyklių. Remiantis išdėstytu aišku, kad Pusiaukelės Namų darbuotojai įdėjo daug pastangų ir jo atveju, kas puikiai atsispindi socialinio tyrimo išvadoje, kuria savo Nutarime turi vadovautis Komisija, kuri, deja, asmeniškai jo nepažįsta, ne taip, kaip socialiniai darbuotojai, todėl jis mano, kad Komisijos nuomonė yra subjektyvi, nors visi reikalingi faktoriai, galintys jam suteikti galimybę būti paleistam - egzistuoja. Komisija, svarstydama lygtinio paleidimo klausimą, turi vadovautis socialinio tyrimo išvada ir joje pateiktais faktais. Visa, kas teigiama socialinio tyrimo išvadoje - nevertinama. Komisija nemano, kad jis pasikeitė, kad elgiasi tinkamai (netinkamai besielgiantys neperkeliami į Pusiaukelės Namus). Komisija vertina jo nusikaltimą, elgesį iki nuteisimo, o ne elgesį bausmės atlikimo metu, kas yra svarbiausia. Taip pat Komisija vertina neatliktos bausmės dalies dydį, kas pagal BVK nėra vertinama sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, o jei ir vertinama - tai tik kaip faktas, o ne kaip aplinkybė, nulemianti lygtinio paleidimo netaikymą. Lygtinio paleidimo pagrindas - minimalios reikiamos bausmės dalies atlikimas, o ją jis yra atlikęs. Pabėžia, kad jis dirba, moka susidariusias skolas, aktyviai dalyvauja Pusiaukelės Namų Renginiuose ir padeda juos organizuoti, aktyviai dalyvauja atliekant neatlygintinus aplinkos? tvarkymo darbus, nė karto nepažeidė nustatytų taisyklių. Komisija vertina tik praeitį, visiškai ignoruodama ir subjektyviai vertindama Pusiaukelės Namų darbuotojų ir jo paties atliktą darbą siekiant lygtinio paleidimo taikymo. Pažymi ir tai, jog Komisija nenurodo BVK reglamentuojamų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikomas, nes jų tiesiog nėra. Komisija analizuoja jo elgesį bausmės atlikimo metu. Tačiau nuteistas asmuo, praėjus metams po nuobaudos atlikimo yra laikomas neturinčiu nuobaudų. Komisija nurodo, kad būdamas Pusiaukelės Namuose jis nerodo teigiamų pokyčių, bet jis nepadarė jokių nusižengimų, negavo jokių pastabų. Jis jau beveik penkeri metai neturi nuobaudų. Pabėžia ir tai, jog po tokio ilgo kalinimo laikotarpio jis išsaugojo socialinius ryšius, juos puoselėja, šeima ir artimieji jam yra labai svarbūs. Ir, kiek jam žinoma, teismų praktikoje šis faktas yra vetrinamas kaip vienas pagrindinių, nes tvirti socialiniai ryšiai padeda ateityje išvengti netinkamo, nusikalstamo elgesio, padeda lengviau resocializuotis visuomenėje po ilgo įkalinimo. Jis suvokia, kad šiuo metu ir ateityje jo gyvenime svarbiausia - dirbti, išlaikyti šeimą, pagal galimybes mokėti solidarų ieškinį, puoselėti socialinius ryšius ir daugiau niekada nebegrįžti į įkalinimo įstaigą. Todėl, jo nuomone, Komisijos argumentai netaikyti jam lygtinio paleidimo nėra pagrįsti teisiškai, o teisinės argumentuotės nebuvimas - pagrindas skundžiamą Nutarimą panaikinti.

Atsiliepimų į nuteistojo skundą nepateikta.

Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Nurodytose nuostatose yra įtvirtinti formalūs kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

A. K. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą – jis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtinos ir materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai.

Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikalstamas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lygtinis paleidimas turi būti taikomas tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo ne tik nepriekaištingas, kaip to reikalauja ir atitinkamos laisvės atėmimo vietų įstaigos taisyklės, bet nustatytos ir tokios išskirtinės aplinkybės, kurios leistų neabejoti, jog bausmės tikslai bus pasiekti tiek, kad nuteistasis toliau galės taisytis būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. gruodžio 10 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-3131, nurodoma, kad A. K. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė.

Vertinant A. K. asmens byloje esančius duomenis pirmiausiai pažymėtina, kad nuteistasis iki nuosprendžio priėmimo, kuriuo paskirtą bausmę šiuo metu atlieka, buvo penkis kartus teistas Lietuvoje ir vieną kartą užsienyje, realią laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Taigi, A. K. kriminalinio elgesio nuostatos taip pat nusikalstamo gyvenimo būdo įpročiai buvo pakankamai tvirtai susiformavę. A. K. įvykdyta nusikalstama veika – labai sunkus nusikaltimas.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad Komisija įvertino ne vien tik nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis, tačiau taip pat atsižvelgė ir į pastarąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, t. y. kad nuteistasis bausmės atlikimo metu dirba ir stengiasi save realizuoti legalioje darbinėje veikloje, įgijo vidurinį išsilavinimą ir keturių profesijų kvalifikacijas, išlaikė egzaminus vairuotojo pažymėjimui gauti, taip pat ir šiuo metu dirba pagal individualios veiklos vykdymo pažymą. Nutarime įvertintos ir aplinkybės, susijusios su nuteistojo ryžtu mokėti turimas skolas, ateities planais, kurie susiję su darbu bei šeima, taip pat ir disciplinuotu pastarojo elgesiu nuo 2019 metų.

Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, bausmės atlikimo metu nuteistasis 5 kartus buvo skatintas (paskutinį kartą 2022 m. rugpjūčio 26 d.), laisvės atėmimo bausmės atlikimo eigoje baustas 23 kartus (paskutinį kartą 2019 m. kovo 28 d.), šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi.

2024 m. birželio 4 d. Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (nutarimo Nr. RV-25-1577) pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir pateikė rekomendaciją nuteistajam dėl socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio mažinimo tęsti dalyvavimą socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse, nukreiptose į aktualių sričių valdymą.

2024 m. gruodžio 10 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad remiantis turimais duomenimis, A. K. vykdydamas Komisijos pateiktą rekomendaciją tęsia darbinę veiklą dirbdamas UAB „N“; dengia turimus finansinius įsiskolinimus; nuteistojo teigimu, jis dalyvauja įstaigos psichologo palaikomosiose konsultacijose.

2024 m. gruodžio 10 d. atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūrą, nustatyta (išliekanti) vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo peržiūros metu, stebimi išliekantys pozityvūs rizikos valdymo pokyčiai (įgalinantys koreguoti kriminogeninių sričių įverčius/taškus) gyvenimo sąlygų ir išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti skiltyse. Nuteistasis formaliai patvirtino savo galimybę gyventi bei dirbti pasirinktose vietose. Vertinant nuteistojo iniciatyvas – dalyvavimą psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos priemonėse, rizikos valdymo pokyčiai fiksuojami ir motyvacijos spręsti alkoholio vartojimo problemas srityje. Pastebima, jog bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys pasižymi pozityvesne dinamika, jis nuo 2019 m. rugsėjo nebaustas drausmine tvarka, laikosi vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų. 2024 m. gruodžio 9 d. pokalbio metu nuteistasis sugebėjo įvardinti savo kriminogeninius poreikius bei apsauginius veiksnius, yra įvykdęs nuteistojo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, skirtas kriminogeniniams poreikiams mažinti ir apsauginiams veiksniams stiprinti, geba apibūdinti jų panaudojimo tikslus, turinį, įvardyti asmeninį taikytų priemonių poveikį ir naudą. Nuteistasis dirba, gauna atlyginimą iš kurio kiekvieną mėnesį daromos išskaitos vykdomiesiems raštams padengti. Interviu metu nuteistasis užtikrino, kad jis siekia galutinai padengti turimas skolas. Pastaruoju metu nuteistasis elgiasi pavyzdingai, neturi galiojančių nuobaudų. Pastaruoju metu yra stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą (dalyvauja elgesio korekcijos programose, individualiose psichologinėse intervencinėse priemonėse), disciplinuotas elgesys.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuteistasis vykdo tik tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, orientuotas į kriminogeninių poreikių, susijusių su darbine patirtimi, alkoholio vartojimu, emocinės gerovės stiprinimu, problemų sprendimo įgūdžių lavinimo sritimis, valdymu, mąstymo ir elgesio. Paskutinį kartą nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose tik 2024 m. balandžio 20 d. (dalyvavo įstaigos teritorijos tvarkyme, talkoje). Taigi, nuo ankstesnio svarstymo jis nedalyvavo jokiose individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse, mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką.

Teismas ypatingą dėmesį atkreipia į tai, jog 2024 m. gegužės 21 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-1424 vertinimo metu buvo nustatyti nuteistojo elgesio 10 statinių, 10 dinaminių ir 4 apsauginiai kriminogeniniai veiksniai. Tačiau po šio vertinimo 2024 m. gruodžio 10 d. socialinio tyrimo išvadoje vertinimo metu buvo nustatyti nuteistojo elgesio 10 statinių, 9 dinaminiai ir 4 apsauginiai kriminogeniniai veiksniai. Taigi, nuo ankstesnio svarstymo, 2024 m. gruodžio 10 d. socialinio tyrimo išvadoje nustatyti kriminogeniniai veiksniai iš esmės nepakito, sumažėjo tik vienas dinaminis nuteistojo kriminogeninis veiksnys. Ši aplinkybė, vertinant ją kitų aptartų aplinkybių kontekste, leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis dar nėra pakankamai kritiškai įvertinęs savo elgesio, nėra padaręs tinkamų išvadų, nedėjo maksimalių pastangų, siekiant nuosekliai mažinti nusikalstamo elgesio riziką, ir šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, sugebės sėkmingai integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų ir nenusikalsti.

Nuteistasis skunde akcentuoja norą rūpintis šeima, ryžtą gyventi nenusikalstant, kas, be abejonės, yra vertinama teigiamai, tačiau aptariamu atveju vis dar išlieka nemaža dalis dinaminių veiksnių, pavyzdžiui, turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros / apribojimų pažeidimai, savivokos stoka, kurių nuteistasis iki šiol nesumažino. Asmuo turi nemažai tobulintinų sričių, kurios išlieka aktualios, reikalaujančios tęstinių ir tikslingų veiksmų. Ir tai neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Apibendrinant pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas iš esmės nėra imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, atlikusiam įstatyme numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį visais atvejais taikyti. Šiuo atveju teismui pateiktoje medžiagoje yra užfiksuoti tiek teigiamai, tiek neigiamai A. K. apibūdinantys duomenys. Nuteistasis keičia savo elgesį tinkama linkme, tačiau kol kas nėra pakankamai objektyvių duomenų apie jo resocializacijos rezultatus. Atsižvelgiant į tai, yra būtini tolimesni nuoseklūs ir aktyvūs nuteistojo veiksmai, nukreipti į jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, maksimalų nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių veiksnių kiekio sumažinimą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Komisija, priimdama Nutarimą, nepažeidė nustatytų reikalavimų, elgėsi teisėtai ir pagrįstai bei, išnagrinėjusi visas klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, priėmė pagrįstą Nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo laisvės atėmimo vietų įstaigos galimybės nebuvimo.

Kartu pabrėžtina, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imti veiksmų, kurie rodytų jo motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį ir įrodyti, kad jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo A. K. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2025 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. RV-25-98 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam A. K.“.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas