Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-858-806/2021

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00503-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 6.1

 (S)

V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

N U T A R I M A S

2021 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, 

sekretoriaujant Laurai Mikelskytei,

vertėjaujant Anai Grečišnikovai,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui O. S. (nuotoliniu būdu), 

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini) direktoriumi, deklaruota gyvenamoji vieta  (duomenys neskelbtini), auginančio du nepilnamečius vaikus, neteisto, administracinio nusižengimo bylą.

Teismas

n u s t a t ė :

O. S., būdamas (duomenys neskelbtini) direktorius/atsakingas asmuo, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau - Užimtumo įstatymas) nuostatas, o būtent, esant darbo sutarties požymiams, nuo 2021 sausio 21 d. 7.00 val. leido įmonėje dirbti: J. B., teisės aktų nustatyta tvarka nesudarius su pastaruoju darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios ir tuo pažeidė DK 42 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio reikalavimus. 

Administracinėn atsakomybėn traukiamas O. S. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad 2021 m. sausio 18 d. pirmadienį žmogus parašė pareiškimą įsidarbinti. Buhalterė gyvena (duomenys neskelbtini). Dėl koronoviruso grėsmės ir jos sveikatos problemų bendraujama su ja tik elektroniniu paštu. Jei žmogus įdarbinamas ar atleidžiamas, jai siunčiama apie tai informacija. Trečiadienį objekte į darbą turėjo ateiti kitas žmogus, tačiau tame objekte tą pačią dieną susirgo du darbuotojai. Galvojo važiuoti pats. Tačiau pas jį patį yra sveikatos problemų, paleistas iš ligoninės po operacijos, turi antros grupės invalidumą, be to, vienas augina du nepilnamečius vaikus, todėl būdamas įsitikinęs, jog J. B. jau yra oficialiai įdarbintas, paskambino jam, kad išeitų į darbą. Žmogus ir išėjo. O gavosi, kad tik trečiadienį jis buvo oficialiai apiformintas. Tokiu atveju, dirbti pradėti pagal įstatymą jis galėjo tik nuo ketvirtadienio. Pirmą kartą gavosi tokia situacija. VDI tikrino statybų aikštelę ir užkliuvo jiems tas žmogus.  Jei ne virusas, jo ten  iš viso nebūtų buvę. Suveikė žmogiškasis faktorius. Laiškas apie J. B. įdarbinimą gulėjo „spam‘e“. Buhalterė nepamatė jo laiku. Čia nėra net ir jos kaltės. Jis negalėjo palikti objekto be žmogaus. Trečiadienį J. B. jau buvo įformintas ir dirbo. Tik duomenys atėjo pavėluotai. Nuo 7 ryto iki kažkur 14.00 val. jis dirbo nesant pranešimo Sodrai. Jis pats yra ligotas, turi (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini) problemos, turi tik 35 % darbingumą po avarijos 2014 m. Prašo atsižvelgti, kad ne jo valia buvo padarytas nusižengimas ir apsiriboti įspėjimu. Po bylos nagrinėjimo atnaujinimo papildomai paaiškino, kad su buhaltere susirašinėja tik paštu, nes ji gyvena kažkur (duomenys neskelbtini), jai viskas tik siuntinėjama. Popieriai dėl J. B. įdarbinimo taip pat jai buvo siunčiami. Jis dabar neatsimena datos. Siuntė ar pirmadienį, ar antradienį. Žmogus turėjo pradėti dirbti 2021 m. sausio 21 d. ketvirtadienį, bet gavosi tokia situacija, kad pradėjo dirbti viena diena anksčiau. Paprastai siunčia dokumentus dėl įdarbinimo prieš vieną parą iki darbo pradžios. Po teismo padarytos techninės pertraukos pateikti susirašinėjimo su buhaltere įrodymus, paaiškino, kad nelabai ką ten surado, teismui tik išsiuntė 2021 m. sausio 18 d. J. B. prašymą dėl įdarbinimo. Darbo sutartis buvo su juo sudaryta tą dieną, kokia yra nurodyta pačioje sutartyje – 2021 m. sausio 20 d. O pradėti dirbti jis turėjo 2021 m. sausio 21 d. jis ir rezoliuciją tokią uždėjo ant prašymo. 

Liudytojas J. B. teismo posėdyje paaiškino, kad 20 d. apie 15 val. atvyko du VDI darbuotojai tikrinti. Prisistatė jiems, parodė visus dokumentus, kuriuos turėjo darbo vietoje. Jie sutikrino su Sodros tinklapio informacija ir nustatė, kad jis nėra įtrauktas į (duomenys neskelbtini) darbuotojų sąrašą. Todėl jie nutarė paimti iš jo paaiškinimą, kodėl jis nėra įdarbintas šioje bendrovėje. Parašė jiems paaiškinimą, kuriame nurodė, kad darbo sutartį jis pasirašė ir perdavė direktoriui 2021 m. sausio 18 d. Direktorius paaiškino, kad kažkur apie 21 d. jam reikės pradėti darbą. 2021 m. sausio 20 d. rytą jam paskambino direktorius ir paprašė pradėti darbą, nes susirgo vienas iš darbuotojų, paprašė jį pakeisti. Jis pats irgi 20 d. turėjo dirbti, bet dėl šeimyninių aplinkybių (turi du nepilnamečius vaikus), negalės atvykti į darbą, todėl paprašė nuvykti dirbti jį. Nenumatyta situacija įvyko. Parašė paaiškinimą, jie darė vaizdo įrašą pokalbio. Jie domėjosi bendrovės statomais objektais. Bet jis dirbo čia. O jiems, kiek suprato, nebuvo jokio skirtumo. Po paaiškinimo surašymo jie nurodė laukti sprendimo. 2021 m. sausio 18 d. jis parašė pareiškimą dėl įdarbinimo ir atidavė O. S. Taip pat pasirašė ir jam perdavė pasirašytą darbo sutartį.

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Nagrinėjamu atveju reikšmingos ir DK 42 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatos, remiantis kuriomis, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 str.), o apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Sodros teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Pažymėtina, jog darbo sutartis turi būti sudaryta raštu (DK 43 str.).

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog kvalifikuojant veiką pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina O. S. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo. Esminės pažeidimo padarymo aplinkybės užfiksuotos administracinio nusižengimo protokole. 2021 m. vasario 10 d. Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus

2021-01-21 teikdamas paaiškinimą VDI Vilniaus skyriui J. B. nurodė, kad (duomenys neskelbtini), yra apsaugos darbuotojas (duomenys neskelbtini). Jam yra pirma darbo diena. Dėl priėmimo į darbą parašė prašymą 2021 m. sausio 18 d. Prašymas buvo parašytas direktoriui O. Darbas pagal darbo sutartį, vairuotojo pareigoms. Kadangi susirgo vienas iš darbuotojų, buvo paprašyta išeiti į darbą, kadangi negalima palikti objekto be apsaugos. Darbo laikas nuo 7.00 val. iki 7.00 val. Darbo sutarties nepasirašė, tik prašymą. Jam priklauso prižiūrėti saugomą objektą. Darbo apranga yra tarnybinėse patalpose (b.l. 7).

2021 m. kovo 1 d. rašytiniame paaiškinime O. S. parodė, kad J. B. sausio 18 d. parašė prašymą dėl įsidarbinimo (duomenys neskelbtini). Darbo sutartis buvo sudaryta 2021 m. sausio 21 d. Darbo sutartį sudarė ir dėl darbo saugos instruktavo jis pats. Tuomet jis paprašė minėtą asmenį išeiti į darbą objekte (duomenys neskelbtini). Dėl jam nežinomų priežasčių buhalterė laiku neperdavė duomenų Sodrai (b.l. 9). Pats J. B. patikrinimo metu aiškino, kad darbo sutarties apskritai nėra pasirašęs, o teismą tikino, kad prašymą įdarbinti ir pačią darbo sutartį pasirašė dar 2021 m. sausio 18 d.

 Byloje pateikta 2021 sausio 20 d. datuota darbo sutartis Nr. 104 su J. B., kuris yra įdarbinamas apsaugos darbuotojų neterminuota darbo sutartimi, nustatant 3 mėnesių bandomąjį laikotarpį. Sutartis pasirašyta J. B. bei (duomenys neskelbtini)  atstovo O. S.. (b.l. 10).  Iš 2021 m. sausio 21 d. VSDVF informacinės sistemos išrašo matyti, jog šiai dienai (duomenys neskelbtini)darbuotojų sąraše J. B. nebuvo (b.l. 12).

Apibendrindamas surinktus duomenis, teismas konstatuoja, kad  byloje yra įrodyta, jog J. B. 2021 m. sausio 21 d. dirbo (duomenys neskelbtini) darbdaviui su juo nesudarius darbo sutarties ir nepranešus valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie jo darbo pradžią. Kad patikrinimo dieną J. B. saugojo objektą ir atliko darbą (duomenys neskelbtini) naudai, ginčo byloje nėra. Šią aplinkybę pripažįsta tiek darbdavys, tiek darbuotojas.

 O. S. neneigė ir fakto, jog apie J. B. įdarbinimą teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai, t.y. prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Teisinosi, jog dėl žmogiškosios klaidos buhalterė laiku nepamatė jai išsiųstos informacijos apie J. B. įdarbinimą, o darbuotojo objekte prireikė staiga ir skubiai, todėl būdamas įsitikinęs, jog teisinės įdarbinimo procedūros jau sutvarkytos, jis nusiuntė į objektą naująjį darbuotoją. Tačiau pats O. S. nurodė, jog buhalterė dirba kitame mieste, tiesioginio ryšio su ja nėra, ir siųsdamas J. B. dirbti jis neįsitikino, jog teisės aktų numatytos procedūros yra atliktos iki galo. Byloje surinktų duomenų visuma neginčijamai nustatyta, jog dirbti (duomenys neskelbtini) J. B. pradėjo neinformavus VSDFV apie jo įdarbinimo faktą. Tai buvo padaryta tik po VDI Vilniaus skyriaus atlikto patikrinimo.  O. S. kategoriškai neigė kaltinimo dalį dėl rašytinės darbo sutarties nesudarymo su  J. B., tyrimo metu pateikė 2021 m. sausio 20 d. datuotą darbo sutartį, pasirašytą abiejų šalių – darbdavio (duomenys neskelbtini), atstovaujamo O. S., ir darbuotojo J. B.. Tačiau pažymėtina tai, jog tyrimo metu ir teisme tiek O. S., tiek J. B. aiškinimai apie darbo sutarties pasirašymo aplinkybes buvo nenuoseklūs ir nuolat kito.

2021 m. sausio 21 d. darbo vietoje rastas ir iš karto rašytinį paaiškinimą VDI pareigūnams surašęs J. B. nurodė, jog darbo sutarties jis nepasirašęs, tik tarnybinį prašymą dėl įdarbinimo. Apie J. B. paaiškinimą tikrinimą atlikusiems VDI pareigūnams, jog jis dirba pirmą dieną, darbo sutarties nepasirašė, pažymėta ir 2021 m. sausio 21 d. tyrimo veiksmų protokole. Tuo tarpu pats O. S. savo rašytiniame paaiškinime patikrinimo dieną teigė, jog darbo sutartis su darbuotoju buvo pasirašyta būtent 2021 m. sausio 21 d. Žinodamas, jo darbo sutartis pasirašyta 2021 m. sausio 21 d., O. S. niekaip negalėjo tikėtis, kad pastarojo darbas, pradėtas tą pačią dieną, gali būti teisėtas, nepriklausomai nuo to, ar buvo išsiųstas pranešimas VSDFV. Teisminio nagrinėjimo metu O. S. iš pradžių teigė, kad buhalterei J. B. įdarbinimo dokumentus išsiuntė pirmadienį arba vėliausiai antradienį (tai būtų 2021 m. sausio 18 arba 19 d.). Paskui teigė, kad darbo sutartį pasirašė tą dieną, kada ji ir nurodyta pačioje sutartyje, t.y. 2021 m. sausio 20 d., tik darbuotojas išėjęs dėl nenumatytų aplinkybių dirbti viena diena anksčiau nei nurodyta sutartyje. Tačiau VDI pareigūnų patikrinimas buvo 2021 m. sausio 21 d., tyrimo eigoje pateiktoje darbo sutartyje numatyta, kad J. B. darbo pradžia numatoma sausio 21 d., tad nebeaišku apie kokį išėjimą dėl nenumatytų aplinkybių dirbti viena diena anksčiau, nei priklausė pagal darbo sutartį, kalba administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Tuo Tarpu J. B. aiškinimai, kad darbo sutartį jis pasirašė kartu su savo prašymu įdarbinti dar 2021 m. sausio 18 d., neatitinka nei jo paties pirminių paaiškinimų, nei O. S. paaiškinimų.

Šie darbdavio ir darbuotojo pozicijų neatitikimai, abiejų asmenų painiojimasis dėl darbo sutarties pasirašymo datos ir faktinės darbo pradžios, sustiprina teismo įsitikinimą, jog nei 2021 m. sausio 20 d., nei patikrinimo momentu pasirašytos darbo sutarties dar nebuvo. Nėra įtikinama, jog išvakarėse darbo sutartį pasirašęs darbuotojas, kitą dieną nebeatsimintų tokio fakto. Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, jog buhalterei buvo laiku (netgi pirmadienį ar antradienį, t.y. 2021-01-18 arba 2021-01-19) nusiųsti dokumentai dėl J. B. įdarbinimo ir jo darbo pradžios dienai jis tikėjęsi, kad pranešimas VSDFV jau išsiųstas, tačiau viso teisminio proceso metu taip ir nepateikė jokių tokio susirašinėjimo su buhaltere įrodymų, kurie galėtų objektyviai patvirtinti, kad darbo sutartis buvo pasirašyta joje nurodyta data ar netgi anksčiau, t.y. iki VDI patikrinimo. Atsižvelgdamas į išdėstytą teismas mano, kad pirminiai J. B. paaiškinimai VDI pareigūnais, kad jų patikrinimo momentui darbo sutarties pasirašyta dar nebuvo, atitinka objektyvią tiesą, o vėlesni parodymai yra tik bandymas sušvelninti darbdavio padėtį.

Tokiu būdu, O. S. pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas, o būtent, esant darbo sutarties požymiams leido įmonėje dirbti J. B., nesudarius su juo darbo sutarties ir  nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie jo įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios ir tuo pažeidė DK 42 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Jo veika kvalifikuojama kaip ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas.

O. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. 

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, nelegaliai skirtingais laikotarpiais bendrovėje dirbo vienas asmuo), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (tyčinė kaltės forma), pažeidimo padarymo aplinkybes, nelegaliai išdirbtą laikotarpį (nelegalus darbas truko tik vieną dieną), į tai, kad nenustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, O. S. iš dalies pripažino nusižengimą ir gailisi, į O. S. asmenybę (dirbantis, LITEKO duomenimis, praeityje už nelegalų darbą nebaustas, per paskutinius trejus metus apskritai nebuvo traukiamas administracinėn atsakomybėn), jo paties teigimu po avarijos turi ribotą darbingumą (35 %). Vienas augina du nepilnamečius vaikus.

Vienas iš nuobaudos tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Administracinių nusižengimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos.

Įvertinęs aukščiau paminėtas  aplinkybes, teismas sprendžia, kad O. S. skirtina mažesnė nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje minimali numatyta bauda.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

O. S. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, paskirti 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21128958382. 

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė