Baudžiamoji byla Nr. 1S-65-875/2019

                  Teisminio proceso Nr. 1-70-3-00008-2019-1

                  Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1.; 2.5.19

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. gegužės 6 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Masiulis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. M. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 26 d. nutarties, kuria pripažintas Vokietijos Federacinės Respublikos Saksonijos laisvosios žemės Giorlico apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendis ir nutarta jį vykdyti Lietuvos Respublikoje, panaikinimo, ir

n u s t a t ė :

1.       D. M. Vokietijos Federacinės Respublikos Saksonijos laisvosios žemės Giorlico apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu nuteistas 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnio 1 dalį, 243 straipsnio 1 dalį Nr. 1 arba BK 259 straipsnio 1 ir 3 dalis, 22 straipsnį, 23 straipsnio 1 dalį, 52 straipsnį, Kelių eismo įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, Nr. 1.

2.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. vasario 26 d. nutartimi nutarta patenkinti Vokietijos Federacinės Respublikos Saksonijos laisvosios žemės Giorlico prokuratūros prašymą (liudijimą) ir pripažinti Giorlico apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendį, priimtą Lietuvos Respublikos piliečio D. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. D. M., nuteistam už pasikėsinimą nuslėpti vogtus daiktus ir tyčinio vairavimo, neturint vairuotojo pažymėjimo, paskiriant bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 7 mėnesiams, suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis, jo Vokietijos Federacinėje Respublikos Saksonijos laisvojoje žemėje įvykdytą nusikalstamą veiką prilyginant veikai, numatytai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir palikti tą pačią 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. D. M. bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuojant nuo nuteistojo D. M. perėmimo iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką dienos. D. M. į bausmės laiką nutarta įskaičiuoti visą Vokietijos Federacinėje Respublikoje atliktą laisvės atėmimo bausmės laiką ir laikino sulaikymo bei kardomojo kalinimo laiką iki jo perėmimo iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką dienos. Nutartyje pažymėta, kad transporto vairavimas, neturint tam teisės, Lietuvos Respublikoje baudžiamosios atsakomybės neužtraukia, o atsakomybė už tokią veiką numatyta Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 424 straipsnio 2 dalyje (transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti), todėl šiuo aspektu Vokietijos Federacinės Respublikos Saksonijos laisvosios žemės Giorlico prokuratūros prašymas netenkinamas.

3.       Skundu nuteistasis D. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 26 d. nutartį, kadangi likus 5 mėnesiams atsisako ir nebenori būti perduotas į Lietuvos Respubliką atlikti likusios paskirtos bausmės dalies, kadangi ją nori pabaigti atlikti Vokietijos Federacinės Respublikos Giorlico įkalinimo įstaigoje.

        Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Skundas atmestinas.

4.       Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta skundo nagrinėjimo medžiaga, įvertinęs nuteistojo D. M. skundo argumentus bei skundžiamos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 26 d. nutarties motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant užsienio valstybės teismo priimto nuosprendžio pripažinimo klausimą.

5.       Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis suderina ir pataisos įstaigos rūšį nustato apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra iš užsienio valstybės perimto nuteistojo laisvės atėmimo vieta, šią laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos administracijos teikimu.

6.       Užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir BPK VII dalyje nustatytas taisykles. BPK 3655 straipsnis numato, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

7.       Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymo), kuriuo buvo įgyvendintas 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, 3 straipsnio 1 dalis numato, kad siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublika gali pripažinti ir vykdyti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės ir kitais atvejais, negu numatyta šio straipsnio 1 dalyje, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo; 2) nuteistasis sutinka, kad Lietuvos Respublika perimtų vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės; 3) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija sutinka, kad sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje sudarytų palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai; 4) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Šio Įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas, išnagrinėjęs klausimą rašytinio proceso tvarka, priima vieną iš šių nutarčių: 1) pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės; 2) atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, jeigu nustatomi šio įstatymo 8 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Iš anksčiau nurodytų Įstatymo nuostatų akivaizdu, kad atsisakyti pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės galima tik tuo atveju, jei nustatomi Įstatymo 8 straipsnyje nurodyti pagrindai.

8.       Nagrinėjamu atveju nėra pagrindų, numatytų Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, kurie leistų nepripažinti ir nevykdyti Lietuvos Respublikoje Vokietijos Federacinės Respublikos Saksonijos laisvosios žemės Giorlico apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžio dėl laisvės atėmimo bausmės D. M. pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Pagrindžiant šią išvadą pažymėtina, kad D. M. yra Lietuvos Respublikos pilietis, paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, t. y. (duomenys neskelbtini), byloje duomenų apie tai, kad jis būtų deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos, nėra. Šios aplinkybės atitinka Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas. Taip pat apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje tinkamai suderino D. M. padarytą nusikalstamą veiką už kurią jis nuteistas Vokietijos Federacinės Respublikos teismo nuosprendžiu, nustačius jo atitiktį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 daliai. Teismas šią išvadą pagrindė ir jos motyvus nurodė nutartyje, kurie jokių abejonių nekelia. Taip pat tinkamai taikė įstatymo normas, reglamentuojančias išduodančios valstybės (Vokietijos Federacinės Respublikos) paskirtos bausmės atitiktį BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytoms laisvės atėmimo bausmės riboms, todėl suderinus šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su BK nuostatomis, atsižvelgiant į minėtas Įstatymo 9 straipsnio nuostatas, D. M. teisingai palikta paskirta Vokietijos Federacinės Respublikos teismo paskirta galutinė 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismas taip pat nenukrypdamas nuo nurodyto reglamentavimo, tinkamai ir teisingai įskaitė Vokietijos Federacinėje Respublikoje atliktos bausmės laiką bei vadovaujantis BK 50 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatomis, parinko laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, t. y. pataisos namus.

9.       Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nėra Įstatymo 8 straipsnyje numatytų pagrindų, kurie leistų atsisakyti Lietuvos Respublikai suderinti Vokietijos Federacinėje Respublikoje priimtą teismo nuosprendį. Šiuo atveju nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad apylinkės teismas pažeidė užsienio valstybėje priimto nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo procedūras, o vien tai, kad nuteistasis D. M. skunde nurodo, kad nebesutinka atlikti laisvės atėmimo bausmės Lietuvos Respublikoje, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismui nagrinėjant D. M. atžvilgiu priimtą Vokietijos Federacinės Respublikos teismo nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo klausimą Lietuvos Respublikoje, D. M. buvo išreiškęs sutikimą, bausmę atlikti Lietuvos Respublikoje. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje 6 straipsnio 2 dalį, nuteistojo sutikimas nėra būtinas: a) valstybei narei, kurios pilietis yra nuteistasis ir kurioje jis gyvena; b) valstybei narei, į kurią nuteistasis bus deportuotas panaikinus jam skirto nuosprendžio vykdymą remiantis išsiuntimo iš šalies ar deportavimo orderiu, įtrauktu į nuosprendį ar teisminį arba administracinį sprendimą, ar bet kokią kitą priemonę, priimtą pagal nuosprendį; c) valstybei narei, į kurią nuteistasis pabėgo ar į kurią kitokiu būdu sugrįžo dėl jam išduodančiojoje valstybėje iškeltos bylos arba priėmus apkaltinamąjį nuosprendį toje valstybėje.

10.       Apibendrinant visus išdėstytus argumentus konstatuojama, kad apylinkės teismas, suderindamas nuteistajam D. M. Vokietijos Federacinės Respublikos Saksonijos laisvosios žemės Giorlico apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų reikalavimais ir remdamasis tarptautinio bendradarbiavimo sutarčių pagrindu, nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų bei tarptautinių teisės aktų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 26 d. nutartį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, 3655 straipsniu,

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo D. M. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 26 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                              Nerijus Masiulis