(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič (pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Primestus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024  m. rugpjūčio 29 d. nutarties, priimtos viešosios įstaigos Kultūros centro „Loftas“ bankroto byloje,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartimi viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) Kultūros centrui „Loftas“ (toliau – ir Įstaiga) iškelta bankroto byla, Įstaigos nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „Verslo cesija“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2024 m. kovo 8 d.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi patvirtino Įstaigos kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kuris Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 31 d., 2024 m. birželio 6 d. nutartimis, priimtomis šioje civilinėje byloje, bei 2024 m. birželio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2226-1097/2024, patikslintas.

3.       2024 m. rugpjūčio 29 d. teisme gautas nemokumo administratorės prašymas įtraukti į pirmosios eilės kreditorių sąrašą Ž. D. su 13 434,84 Eur finansiniu reikalavimu ir V. D. (V. D.) su 8 972,67 Eur finansiniu reikalavimu bei patikslinti kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą. Prašyme nurodoma, kad bankroto procedūrų vykdymo metu paaiškėjo, jog yra pirmosios eilės kreditorių, kurie atleisti iki bankroto bylos iškėlimo ir kuriems yra išlikęs įsiskolinimas. Nemokumo administratorės teigimu, jai iki šiol, tikėtina, per neapsižiūrėjimą nebuvo perduoti dokumentai, susiję su minėtais darbuotojais.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2024  m. rugpjūčio 29  d. nutartimi atnaujino terminą finansiniams reikalavimams pateikti ir į bankrutuojančios VšĮ Kultūros centro „Loftas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą įtraukė pirmosios eilės kreditorius Ž. D. su 13 434,84 Eur I etapo finansiniu reikalavimu ir V. D. su 8 972,67 Eur I etapo finansiniu reikalavimu bei atitinkamai patikslino finansinių reikalavimų sąrašą.

5.       Atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog kreditoriai Ž. D. ir V. D. sąmoningai delsė pateikti finansinius reikalavimus, akivaizdžiai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ar buvo pernelyg pasyvūs, taip pat į kreditorių lygiateisiškumo principą, teismas konstatavo, kad yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą finansiniams reikalavimams pateikti.

6.       Įvertinęs tai, kad nemokumo administratorė neginčija pirmosios eilės kreditorių Ž. D. 13 434,84 Eur ir V. D. 8 972,67 Eur finansinių reikalavimų, bei tai, jog finansiniai reikalavimai yra grindžiami darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščiais ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, teismas patvirtino minėtus finansinius reikalavimus ir patikslino kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7.       Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Primestus“ atskiruoju skundu prašo neatnaujinti termino kreditorių Ž. D. ir V. D. finansiniams reikalavimams pateikti; neįtraukti kreditorių Ž. D. su 13 434,84 Eur I etapo finansiniu reikalavimu ir V. D. su 8 972,67 Eur I etapo finansiniu reikalavimu; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024  m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir priimti naują nutartį – netenkinti prašymo į pirmosios eilės kreditorių sąrašą įtraukti Ž. D. su 13 434,84 Eur finansiniu reikalavimu ir V. D. su 8 972,67 Eur finansiniu reikalavimu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Ž. D. ir V. D. buvo bankrutuojančios Įstaigos valdymo organai, todėl turėjo visas galimybes sužinoti apie Įstaigos nemokumo bylos proceso eigą, susipažinti su teismo nutartimis, kuriomis buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, tačiau, nepaisant to, nesikreipė laiku į nemokumo administratorę dėl jų finansinių reikalavimų tvirtinimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Ž. D. ir V. D. sąmoningai delsė pateikti finansinius reikalavimus ir akivaizdžiai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Kreditorių neapsižiūrėjimas negali būti pripažintas svarbia priežastimi atnaujinti terminą.

7.2.                      Ž. D. ir V. D. nesilaikė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) nustatytos pareigos ir laiku nesikreipė į teismą dėl Įstaigos bankroto bylos iškėlimo, todėl atsirado papildomų finansinių reikalavimų, įskaitant ir pačių Ž. D. ir V. D. finansinius reikalavimus. Vadovai, žinodami, kad Įstaiga turi didelių įsiskolinimų kreditoriams, toliau naudojosi jų paslaugomis ir vykdė veiklą, todėl galima teigti, jog Įstaiga buvo privesta prie bankroto pačių Ž. D. ir V. D. veiksmais. Taigi Ž. D. ir V. D. finansinių reikalavimų pagrindas yra atsiradęs iš jų pačių neteisėtų veiksmų. Patvirtinus minėtų kreditorių reikalavimus, nukentėtų kiti kreditoriai, kuriems įsiskolinimai nebuvo padengti nuo 2018 metų.

8.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditoriai Ž. D. ir V. D. prašo atmesti UAB „Primestus“ atskirąjį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Šios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro tik pareiškėjų finansinių reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo vertinimas, o apeliantė atskirajame skunde nurodo motyvus, susijus su pareiškėjų elgesiu iki bankroto bylos Įstaigai iškėlimo, kurie nesusiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku. Kreditorė nei pirmosios instancijos teismui, nei su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, kurie paneigtų skundžiama nutartimi patvirtintų finansinių reikalavimų nepagrįstumą.

8.2.                      Prašymai patvirtinti finansinius reikalavimus nemokumo administratorei buvo pateikti laiku, t. y. iki 2024 m. balandžio 11 d. Su atsiliepimu teikiami rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2024 m. balandžio 9 d. pareiškėjai nemokumo administratorės įgaliotam asmeniui pateikė prašymus patvirtinti jų finansinius reikalavimus. Prašymuose buvo nurodyta, kad visi reikalavimus pagrindžiantys dokumentai perduoti nemokumo administratorei kartu su visais Įstaigos buhalterinės apskaitos ir kitais dokumentais. 2024 m. balandžio mėnesį nemokumo administratorė informavo pareiškėjus, kad jų finansiniai reikalavimai nebus įtraukti į teismui teikiamą pradinį prašymą dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, kadangi reikalingas papildomas laikas įvertinti reikalavimų pagrįstumą.

9.       Likviduojamos dėl bankroto VšĮ (toliau – ir LVšĮ) Kultūros centro „Loftas“ nemokumo administratorė MB „Mokumo spektras“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Pareiškėjai prašymus patvirtinti jų finansinius reikalavimus pateikė per JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (2024 m. balandžio 9 d.), o teismui jie buvo pateikti tvirtinti tik 2024 m. rugpjūčio 28 d. dėl nemokumo administratorės atlikto papildomo jų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo.

9.2.                      Nemokumo administratorės 2024 m. rugpjūčio 28 d. prašyme patvirtinti Ž. D. ir V. D. finansinius reikalavimus, nurodant, kad „ <...> tikėtina per neapsižiūrėjimą nebuvo perduoti jokie dokumentai, susiję su minėtais darbuotojais“, buvo turima omenyje ne tai, jog dokumentų neperdavė pareiškėjai, o buvęs nemokumo administratorės vadovas A. M., kuris 2024 m. rugpjūčio 8 d. buvo atšauktas iš užimamų pareigų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

11.       Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atnaujino terminą kreditoriams Ž. D. bei V. D. finansiniams reikalavimams pateikti ir įtraukė pirmosios eilės kreditorius Ž. D. su 13 434,84 Eur I etapo finansiniu reikalavimu ir V. D. su 8 972,67 Eur I etapo finansiniu reikalavimu į LVšĮ Kultūros centro „Loftas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12.        LVšĮ Kultūros centro „Loftas“ nemokumo administratorė MB Verslo cesija su atsiliepimu į kreditorės atskirąjį skundą pateikė Ž. D. ir V. D. 2024 m. balandžio 9 d. prašymų dėl finansinio reikalavimo pateikimo kopijas, taip pat 2024 m. kovo 12 d.  LVšĮ Kultūros centro „Loftas“ nemokumo administratorės MB Verslo cesija pranešimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir finansinio reikalavimo pateikimo kopiją. 

13.        Pareiškėjai Ž. D. ir V. D. prie atsiliepimo taip pat pridėjo tų pačių dokumentų kopijas. Prašymuose dėl finansinio reikalavimo pateikimo yra A. M. patvirtinimas apie šių dokumentų gavimą 2024 m. balandžio 9 d.

14.        Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 371-701/2021, kt.).

15.        Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nemokumo administratorės bei pareiškėjų pateikti nauji įrodymai yra susiję su kreditorės atskirojo skundo reikalavimu dėl termino finansiniams reikalavimams pateikti atnaujinimo, jie yra reikšmingi kilusiam ginčui išspręsti, byloje dalyvaujantys asmenys su šiais naujais įrodymais galėjo susipažinti ir iki apeliacinės bylos išnagrinėjimo iš esmės pateikti savo nuomonę dėl jų vertinimo, nurodytus įrodymus priima ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl termino kreditorių reikalavimams pateikti atnaujinimo

16.       Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai ir apsaugoti likviduojamos dėl bankroto įmonės interesai. Bankroto teisiniai santykiai susiklosto ne tik dėl kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo, bet paprastai daro įtaką ir kitų subjektų, kuriems įmonės bankroto procedūros sukelia ar gali sukelti atitinkamas teises ar pareigas, teisėtiems interesams, todėl bankroto procesui yra taikomas specifinis teisinis reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Taigi asmenys, siekiantys, kad būtų patenkinti jų finansiniai reikalavimai, nukreipti likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens atžvilgiu, ir būtų tinkamai apginti jų interesai kito juridinio asmens bankroto procese, savo teises turi įgyvendinti laikydamiesi specialiame įstatyme nustatytos tvarkos ir sąlygų.

17.       JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą JANĮ 41 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, ir po nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą JANĮ 41 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis).

18.       Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 28 d. nutartyje, kuria Įstaigai iškelta bankroto byla, išaiškino, jog kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui. Įstaigos nemokumo administratorė 2024 m. kovo 12 d. pranešime kreditoriams nurodė, kad kreditorių finansiniai reikalavimai pateikiami iki 2024 m. balandžio 11 d.

19.       Po pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria Ž. D. ir V. D. atnaujintas terminas finansiniams reikalavimams pareikšti, priėmimo į bylą pateikti įrodymai, iš kurių matyti, kad prašymus dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo Ž. D. ir V. D. pateikė nepraleidę nustatyto termino, t. y. 2024 m. balandžio 9 d. Šią aplinkybę patvirtina tuo metu veikusio nemokumo administratorės įgalioto asmens A. M. (MB Verslo cesija direktoriaus) žyma apie prašymų gavimą.

20.       Kadangi kreditoriai Ž. D. ir V. D. prašymus patvirtinti jų finansinius reikalavimus pateikė laiku, todėl nebuvo pagrindo atnaujinti kreditoriams terminą finansiniams reikalavimams pareikšti.

21.       JANĮ 41 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu kreditorius nepateikia reikalavimo per nustatytą terminą, jo reikalavimo teisė pasibaigia, išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus atvejus. Teisėjų kolegijos vertinimu, kreditorių reikalavimo teisė negali pasibaigti dėl nemokumo administratoriaus veiksmų (neveikimo).

22.       Nors pirmosios instancijos teismas nemokumo administratorės prašymą nagrinėjo neturėdamas kreditorių prašymo pateikimo momentą patvirtinančių įrodymų, apeliacinės instancijos teismui šiuos dokumentus pateikus, yra pagrindas panaikinti apskųstos nutarties dalį, kuria nutarta atnaujinti terminą kreditoriams Ž. D. ir V. D. finansiniams reikalavimams pateikti. 

Dėl kreditorių finansinių reikalavimų pateikimo ir tvirtinimo tvarkos bei reikšmės

21.         Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalys). Pagal JANĮ 42 straipsnio 3 dalį teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

22. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad bankroto byloje pareiškiami kreditorių reikalavimai pagal jų apibrėžtumo lygį ir įgyvendinimo etapą gali būti skirtingi. Pirma, tai kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodamas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba įsigaliojęs viešojo administravimo subjekto administracinis aktas arba vykdomasis raštas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas iš skolininko. Antra, tai kreditorių reikalavimai, kurie pareikšti savarankiškose civilinėse bylose, kuriose teismų sprendimai nėra priimti iki skolininkui iškeliant bankroto bylą. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodama civilinė byla, kurioje skolininkui pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai. Trečia, tai nauji kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo skolininkui dienos. Tokiu atveju teismui perduodamas kreditoriaus reikalavimas bei jį patvirtinantys dokumentai, o teismas sprendžia, ar reikalavimas yra visiškai ar iš dalies pagrįstas, ir jį visiškai ar iš dalies patvirtina arba atsisako tvirtinti. Pastaruoju atveju kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jeigu skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021).

28.        Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis bankroto byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013). Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-998-450/2023).

29.        Minėta, kad nemokumo administratoriaus neginčijamų kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo procesas pagal savo teisinę prigimtį yra panašus į pareikšto ieškinio nagrinėjimą. Kita vertus, neginčijamiems reikalavimams patvirtinti netaikomos tokios taisyklės, kokiomis vadovaujamasi nagrinėjant civilinę bylą ginčo teisena. Atsižvelgdamas į neginčijamų finansinių reikalavimų patvirtinimo specifiką, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs kreditoriaus atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria be nagrinėjimo iš esmės teisme buvo patvirtinti kreditoriaus finansiniai reikalavimai, ir nustatęs, jog yra pagrindas sutikti su atskiruoju skundu, pats gali panaikinti skundžiamą nutartį ar jos dalį. Kadangi teismas bankroto bylose turi būti aktyvus, o proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų laikymasis ypač svarbus, norint pasiekti vieną iš esminių bankroto instituto taikymo tikslų – iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto kuo operatyviau bei kiek įmanoma daugiau patenkinti patvirtintų pagrįstų kreditorių finansinių reikalavimų, todėl CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkto suteikiama teisė atskirąjį skundą gavusiam teismui pačiam panaikinti skundžiamą nutartį turi būti taikoma bankroto procese, kai skundžiama nutartis dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).

30.        Sistemiškai aiškinant JANĮ 41 ir 42 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūrą teisme, taip pat atsižvelgus į kasacinio teismo išaiškinimus, kuriuose prabrėžiama kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūros reikšmė bankroto procese, darytina išvada, kad tais atvejais, kai nemokumo administratorius pateikia teismui tvirtinti neginčijamus kreditorių reikalavimus ir juos patvirtinančius dokumentus, teismas, atlikęs preliminarų įrodymų vertinimą, ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos rašytinio proceso tvarka patvirtina kreditorių reikalavimus (JANĮ 42 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų kyla ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą. Tokio aiškinimo laikomasi tiek kasacinio teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1679-241/2018; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-15-1120/2022, 2023 m. lapkričio 123 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1106-910/2023, kt.).

31.        Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė neginčijo Ž. D. ir V. D. pareikštų finansinių reikalavimų, pirmosios instancijos teismas šiuos reikalavimą patvirtino remiantis prie prašymo pridėtais dokumentais (darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščiais, darbo laiko apskaitos žiniaraščiais). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis pirmiau aptartu teisiniu reglamentavimu ir pacituota teismų praktika, konstatuoja, kad, kreditorei UAB „Primestus“ pateikus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, skunde nurodžius, jos nuomone, finansinių reikalavimų patvirtinimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, kilo ginčas dėl patvirtintų kaip neginčijamų kreditorių Ž. D. ir V. D. finansinių reikalavimų LVšĮ Kultūros centro „Loftas“ bankroto byloje pagrįstumo. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs atskirojo skundo turinį, įgyvendindamas bankroto proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principus, turėjo pagrindą pats pasinaikinti nutartį ir Ž. D. bei V. D. finansinių reikalavimų patvirtinimo klausimus išskirti nagrinėti atskiroje civilinėje byloje, taip užtikrindamas visų suinteresuotų asmenų galimybę pateikti savo argumentus, pasiūlyti jiems pateikti arba išreikalauti rašytinius įrodymus, juos įvertinti. Pirmosios instancijos teismas priėmė kreditorės UAB „Primestus“ atskirąjį skundą bei išsiuntė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, nors pirmosios instancijos teisme nebuvo proceso, kuriame ginčijami Ž. D. bei V. D. finansiniai reikalavimai būtų išnagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, atliekant išsamų tiek kreditorės, tiek nemokumo administratorės pateiktų įrodymų tyrimą.

32.        Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apskųsta 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

33.        Ž. D. ir V. D. atsiliepime į kreditorės atskirąjį skundą nurodo, kad apeliantės atskirojo skundo motyvai dėl pareiškėjų elgesio iki bankroto bylos Įstaigai iškėlimo nėra susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku (finansinių reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo vertinimu). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė prašo neįtraukti į LVšĮ Kultūros centro „Loftas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą kreditorių Ž. D. bei V. D., teigia, jog jų reikalavimai neteisėti bei nepagrįsti. Vertindamas konkrečius apeliantės argumentus, kuriais ji grindžia kreditorių reikalavimų nepagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas pasisakytų dėl tų klausimų, kurių pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo.  

34.         Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015).

34.        Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, todėl kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo procese sprendžiant, ar buvo atskleista bylos esmė, taikytinos tos pačios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-469/2019 30 punktas; 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-389-219/2019 30 punktas).

35.        Apeliacinės instancijos teisme pirmą kartą iš esmės tirdamas ir vertindamas Ž. D. ir V. D. finansinius reikalavimus pagrindžiančius įrodymus bei pasisakydamas dėl apeliantės nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas pakeistų pirmosios instancijos teismą. Taip būtų paneigta ginčo šalių teisė į apeliaciją. Dėl to, panaikinus apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, ginčijamų Ž. D. ir V. D. finansinių reikalavimų (atitinkamai 13 434,84 Eur ir 8 972,67 Eur) patvirtinimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

36.        Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

37.         Iš dalies patenkinus atskirąjį skundą, taip pat atsižvelgus į tai, kad įrodymai apie Ž. D. ir V. D. prašymų pateikimo momentą atskirojo skundo pateikimo metu apeliantei nebuvo žinomi (jie pateikti su atsiliepimais į atskirąjį skundą), apeliantei grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas 55 Eur žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir Ž. D. 13 434,84 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo bei V. D. (V. D.) 8 972,67 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo likviduojamos dėl bankroto viešosios įstaigos Kultūros centro „Loftas“ bankroto byloje klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti apeliantei uždarajai akcinei bendrovei „Primestus“ (juridinio asmens kodas 304228958) 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. rugsėjo 10 d. Perlo terminale.

Teisėjai                                                   Jadvyga Mardosevič

                                                                   Antanas Rudzinskas

                                                                   Tomas Venckus