Civilinė byla Nr. e2S-1853-638/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04021-2024-4  

                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.1 

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Benart projektai“ ieškinį atsakovui V. V. dėl darbo ginčo išsprendimo iš esmės.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ieškinio  esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinės bendrovė „Benart projektai“ (toliau – UAB ir ieškovė) ieškinyje prašė pripažinti, kad 2023 m. rugsėjo 23 d. darbo sutartis Nr. 1-2022, pasirašyta tarp ieškovės ir atsakovo V. V. (toliau – atsakovas) yra sudaryta pažeidus imperatyvias teisės normas (sutartis sudaryta „dėl akių“), todėl yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento, pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindą iš DK 55 straipsnio 1 dalies į DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktą, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 843,20 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovas 2024 m. rugsėjo 4 pateikė teismui priešieškinį Nr. DOK-130911, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės galutinį atsiskaitymą – 3 653,10 Eur neišmokėtą darbo užmokestį už 2023 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius ir netesybas – 3 456,34 Eur, priteisti iš ieškovės 756 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, palikti galioti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos 2024 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. DGKS-3553, pripažinti, kad 2022 m. rugsėjo 23 d. darbo sutartis Nr. 1-2022 su atsakovu nutraukta neteisėtai, priteisti iš ieškovės 10 080 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atsisakė priimti šiuos atsakovo priešieškinio reikalavimus: pripažinti, kad 2022 m. rugsėjo 23 d. darbo sutartis Nr. 1-2022 su atsakovu nutraukta neteisėtai, priteisti iš ieškovės 10 080 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, kaip nenagrinėtinus teisme. Teismas atsakovui išaiškino, kad dėl minėtų reikalavimų jis visų pirma turi kreiptis į darbo ginčų komisiją, prašydamas atnaujinti prašymo pateikimo terminą.

4.       Teismas nurodė, kad atsakovo reikalavimai yra visiškai nauji, nebuvo pareikšti darbo ginčų komisijoje, todėl remiantis DK 220 straipsniu ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas jų negali priimti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Atskirajame skunde atsakovas prašo panaikinti teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti atsakovo priešieškinio reikalavimus ir klausimą dėl šių reikalavimų išspręsti iš esmės – pripažinti, kad atsakovo priešieškinio reikalavimai turi būti nagrinėjami šioje darbo ginčo byloje kartu su ieškovės dviem ieškiniu pareikštais reikalavimais ir kartu su kitais atsakovo priešieškiniu pareikštais reikalavimais. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.       Teismas visiškai nepagrįstai nutartimi nurodė, kad atsakovo reikalavimas pripažinti atsakovo atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, yra naujas reikalavimas šioje darbo ginčo byloje ir netenkintinas, nes toks reikalavimas nebuvo nagrinėtas darbo ginčų komisijoje.

5.2.       Darbo ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje darbdavys visiškai nepateikė jokių darbo ginčų komisijos prašomų dokumentų. Darbo ginčų komisija, nors posėdžio metu ir buvo iškeltas klausimas dėl neteisėto darbuotojo atleidimo, pačiame sprendime iš esmės apie atleidimo pagrindą nepasisakė. Tačiau tai nereiškia, kad toks klausimas negali būti sprendžiamas darbo ginčo byloje teisme. Nagrinėjant ieškovo ieškinių reikalavimus, teismas be kita ko privalės pasisakyti dėl darbo sutarties teisėtumo ir dėl atleidimo pagrindo, o tame tarpe ir dėl atleidimo teisėtumo. Tai, kad darbo ginčų komisija savo sprendime nepasisakė dėl atsakovo prašyme darbo ginčų komisijai nurodytų aplinkybių dėl to, kad darbdavys nepateikė atsiliepimo ir nepateikė darbo ginčų komisijos prašomų pateikti dokumentų, negali būti vertinama, kaip nauji reikalavimai ar aplinkybės.

5.3.       Svarbu pažymėti ir tai, kad darbo bylos – viena iš nedispozityviųjų bylų kategorijų, kai įstatymu teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga atitinkamus klausimus spręsti ex officio, užtikrinant socialiniu ir ekonominiu požiūriu silpnesniosios darbo ginčo šalies interesų adekvačią apsaugą.

5.4.       Faktas, jog darbuotojas pareiškimo nepasirašė, reiškia, kad jo valios nutraukti darbo santykius iš viso nebuvo. Tai sudaro pagrindą darbo sutarties nutraukimą pagal DK 55 straipsnį pripažinti neteisėtu. Kadangi teikdamas naują ieškinį ieškovas jau deklaruoja, kad darbo sutartis iš vis turėtų būti pripažinta neteisėta ir niekine, nes neva tai buvo apsimestinė, tai akivaizdu, kad darbo sutartis tikrai nebuvo nutraukta DK 55 str. pagrindu, darbo sutarties nutraukimas nebuvo įformintas ir pačioje darbo sutartyje. Taigi, susidaro situacija, kad darbo sutartis šiai dienai tebėra nenutraukta, todėl galima teigti, kad darbuotojas visiškai neteisėtai yra nušalintas nuo pareigų, negauna darbo užmokesčio. Todėl akivaizdu, kad visas šias aplinkybes teismas, nagrinėdamas darbo ginčo bylą, turės įvertinti ir dėl jų pasisakyti, o tame tarpe ir dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo ir teisėtumo.

6.       Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.       Teismas, priimdamas nutartį, teisingai konstatavo, jog dalis atsakovo priešieškinyje pareikštų reikalavimų yra nenagrinėtini teisme. Teismas minėtoje nutartyje teisingai ir pagrįstai nurodė, jog DK 220 straipsniuose įtvirtintas teisinis reglamentavimas reiškia, kad jeigu DK ar kituose įstatymuose nenustatyta kitos tam tikro individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo (sprendimo) tvarkos ir darbo ginčo šalys nėra sutarusios dėl jo nagrinėjimo komerciniame arbitraže, tokio darbo ginčo nagrinėjimui (sprendimui) yra nustatyta privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka, jo nagrinėjimas (sprendimas) priskiriamas DGK kompetencijai ir dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo darbo ginčo šalis turi kreiptis į DGK, pateikdama prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės.

6.2.       Teismas minėtoje nutartyje teisingai nurodė, jog aptartas teisinis reglamentavimas reiškia, kad net ir tuo atveju, jei darbo ginčą inicijuojanti šalis yra akivaizdžiai praleidusi DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą, ji negali tiesiogiai kreiptis į teismą su ieškiniu dėl darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo, o turi visų pirma kreiptis į DGK ir, nurodžiusi šio termino praleidimo priežastis, prašyti DGK jį atnaujinti.

6.3.       Teismas atsakovui tinkamai ir aiškiai išaiškino, kad dėl minėtų reikalavimų jis visų pirma turi kreiptis į darbo ginčų komisiją, prašydamas atnaujinti prašymo pateikimo terminą.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

8.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti dalį priešieškinio reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo.

9.       CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Taigi, apeliacinio apskundimo objektu gali būti ne kiekviena pirmosios instancijos teismo nutartis.

10.       CPK

11.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 143 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas skųsti atsisakymą priimti priešieškinį, savaime nereiškia, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti motyvai dėl atsakovo nesikreipimo į darbo ginčų komisiją, yra nepagrįsti. Tačiau  šioje byloje nesant CPK numatyto apeliacijos objekto, motyvai dėl darbo ginčų komisijos, dėl teismo aktyvaus vaidmens ir pan., plačiau nenagrinėtini.

12.       Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, jog nutartis yra skundžiama atskiruoju skundu, ir tuo pagrindu nepagrįstai priėmė atskirąjį skundą bei perdavė jį nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

13.       CPK

14.       Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis procesas pagal atsakovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarties nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovo V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarties.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                 Diana Labokaitė