Civilinė byla Nr. e2-942-904/2019
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10795-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.1.1.;1.3.9.2.2.;3.2.6.1.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 27 d.
Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Mantas Ūsas,
sekretoriaujant Neringai Dužinienei,
dalyvaujant ieškovui M. M., jo atstovei advokato padėjėjai Eglei Morkūnienei, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės UAB ,,Svajonių statyba“ atstovams direktoriui E. S. ir advokatei Julijai Viktorijai Flis,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Svajonių statyba“ dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo pakeitimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovas M. M. (toliau – ieškovas, darbuotojas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau - Darbo ginčų komisijos) 2018 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. DGKS-5758:
1. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „Svajonių statyba“ (toliau - UAB „Svajonių statyba“, atsakovė, darbdavys) ieškovo M. M. naudai 2.226,78 Eur neišmokėto darbo užmokesčio;
2. Priteisti iš atsakovės UAB „Svajonių statyba“ ieškovo M. M. naudai 7.755,00 Eur išeitinės išmokos;
3. Pripažinti ieškovo M. M. atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos DK (toliau - DK) 58 straipsnį neteisėtu ir nutraukti tarp ieškovo M. M. ir atsakovės UAB „Svajonių statyba“ 2018 m. birželio 22 d. darbo sutartį Nr. 26, DK 59 straipsnio pagrindu;
4. Priteisti iš atsakovės UAB „Svajonių statyba“ ieškovo M. M. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2018-06-22 ieškovas M. M. ir atsakovė UAB „Svajonių statyba“, atstovaujama direktoriaus E. S. sudarė darbo sutartį Nr. 29 (toliau - darbo sutartis). Ieškovas būdamas plataus profilio statybininkas dirbo įvairius statybos darbus, penkias dienas per savaitę, nuo 8.00 iki 17.00 valandos. Į statybos objektus jį pristatydavo direktorius E. S. arba jo sūnūs A. S.. Po darbo parveždavo į Klaipėda, netoli jo gyvenamosios vietos. Darbo sutartyje buvo nurodyta, kad ieškovui bus mokamas Lietuvos Respublikas Vyriausybės nustatytas minimalus mėnesinis atlygis. Žodžiu buvo susitarta, kad darbo užmokestis bus mokamas už faktiškai padarytus statybos darbus. Ieškovas pažymėjo, jog šias aplinkybes pripažino ir atsakovės atstovas E. S., 2018-10-22 garso įraše, kuriame nurodoma, koks darbo užmokestis priklausytų ieškovui. Atsakovei nemokant sulygto darbo užmokesčio, 2018-08-30 ieškovas žodžiu kreipėsi į atsakovės atstovą E. S., kuris vietoje to, kad išmokėtų ieškovo uždirbtus pinigus, liepė šiam daugiau į darbą neiti ir grąžinti darbo rūbus. 2018-09-04 ieškovas gavo SMS žinutę į savo mobilųjį telefoną su prašymu, pateiktį pasiaiškinimą, kodėl jis neatvyksta į darbą. Ieškovas atsakė, kad pateiks pasiaiškinimą ir iškart paskambino atsakovės atstovui E. S. išsiaiškinti. Atsakovės atstovas nurodė, kad jokių pinigų jis negaus ir bus atleistas už pravaikštas. 2018-09-07 ieškovas nuvyko pas įmonės buhalterę, kur jam buvo pateikta darbo sutartis, kad pasirašytų dėl atleidimo. Kadangi atleidimo iš darbo priežastis nebuvo nurodyta, ieškovas perbraukė neužpildytą lapą ir pasirašė, manė, kad tokiu būdu šalys įformins darbo sutarties nutraukimą bendru sutarimu. Apie tai, kad jis bus atleistas už grubius darbo drausmės pažeidimus - pravaikštas - ieškovas nežinojo, gautas SMS žinutes vertino tik kaip grasinimą nemokėti darbo užmokesčio. Vėliau, pasitikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje, ieškovas sužinojo, kad buvo atleistas už grubius darbo drausmės pažeidimus. 2018-09-10 ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Darbo ginčų komisija 2018-10-22 sprendimu ieškovo prašymą tenkino iš dalies bei priteisė ieškovui 707,70 Eur darbo užmokesčio, o prašymą dėl atleidimo iš darbo DK 58 straipsnio 1 dalies pagrindu pripažinimo neteisėtu, atmetė. Ieškovas tik iš dalies sutinka su Darbo ginčą komisijos sprendimu, mano, kad jo atleidimas DK 58 straipsnio 1 dalies pagrindu yra neteisėtas, taip pat neteisingai buvo apskaičiuota jam priklausantį darbo užmokesčio dalis.
Atsakovė UAB „Svajonių statyba“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, jog ieškovas pagrįstai ir teisėtai buvo atleistas pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Ieškovui buvo išmokėtas visas priklausantis darbo užmokestis. 2018-06-22 ieškovas su atsakove sudarė darbo sutartį Nr. 29 pagal kurią ieškovas buvo įdarbintas įmonėje plataus profilio statybininku. Šalys susitarė, kad ieškovui bus mokamas darbo sutarties 3 punkte nurodytas darbo užmokestis - Vyriausybės nustatytas minimalus mėnesinis atlygis. Darbo sutarties 4 punktu šalys susitarė, kad ieškovui darbdavio iniciatyva nustatomas trijų mėnesių išbandymo laikotarpis. Ieškovas pradėjo dirbti įmonėje nuo 2018-06-26. Jau po keturių dienų atsakovo vadovas pastebėjo, kad ieškovas netinkamai atlieka savo darbo funkcijas, t. y. didžiąją darbo laiko dalį ne dirba, bet nuolat rankose laiko mobilų telefoną. Atsakovo vadovas perspėjo žodžiu ieškovą, kad pastarasis netinkamai atlieka savo funkcijas, ieškovas pažadėjo pasitaisyti. Deja, ir po aukščiau nurodyto pokalbio ieškovas išvadų nepadarė - į darbą neatvykdavo (iki 2018-08-28 padarė net 11 pravaikštų) arba stipriai vėluodavo. 2018-08-28 ieškovas nebuvo darbe, 2018-08-29 darbe buvo tik 2 val. Vėliau buvo išsiaiškinta, kad 2018-08-29 ieškovas iš statybos objekto pasišalino pas šalia esančius kaimynus, ten vartoto alkoholinius gėrimus. 2018-08-29 atsakovės vadovas, atvykęs į objektą pasakė ieškovui, kad netenkina ieškovo darbas ir pasiūlė ieškovui ieškotis kito darbo. 2018-08-30 ieškovas atvyko į įmonės ofisą prašydamas nenutraukti darbo sutarties kol pastarasis susiras kitą darbą bei pažadėjo gerai atlikti savo darbo funkcijas, t. y. nevėluoti į darbą nedaryti pravaikštų, darbo metu dirbti. Atsižvelgiant į ieškovo prašymą darbo sutartis nebuvo nutraukta ir šalys susitarė, kad kol ieškovas ieškosis naujo darbo, jam bus leista dirbti pas atsakovę. Deja, ieškovas nei 2018-08-31, nei 2018 m. rugsėjo 3-7 d. neatvyko į darbą. 2018-09-04 atsakovės direktorius E. S. SMS žinute paprašė ieškovo raštu pasiaiškinti, kodėl pastarasis neatvyko į darbą laikotarpiu nuo 2018-08-30 – 2018-08-31 ir 2018-09-03. Terminas pateikti pasiaiškinimą buvo nustatytas iki 2018-09-07. Tą pačią dieną, t. y, 2018-09-04 ieškovas SMS žinute atsakė - „Laba diena, Egidijau, pateiksiu“. 2018-09-07 ieškovas pasiaiškinimo nepateikė, pravaikštų nepateisino, todėl buvo atleistas pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą kaip padaręs šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą.
Ieškovas M. M. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, yra savamokslis statybininkas, šia veikla verčiasi apie 10-15 metų. Moka dirbti betonavimo, stogo montavimo, vidaus ir išorės apdailos statybos darbus. Anksčiau dirbo tiek pagal verslo liudijimą, tiek įmonėse pagal darbo sutartis. Suprato, kad įsidarbinant reikalinga pasirašyti darbo sutartį, o nutraukiant šią sutartį turi darbdaviui pateikti prašymą dėl sutarties nutraukimo, po ko darbdavys priima įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo. Žinojo, jog darbdavys po prašymo pateikimo dėl sutarties nutraukimo gali sutartį nutraukti nuo kitos darbo dienos arba gali reikalauti tęsti darbą iki 2 savaičių. Nurodė, kad sudarant darbo sutartį jam buvo pateikta pasirašyti keletą dokumentų, kokius dokumentus pasirašė nepamena, ar tarp jų buvo darbo sutartis nežino. Buvo supažindintas su darbų saugos reikalavimais, pasirašė darbų saugos žurnaluose. Darbo sutartyje buvo numatytas minimalus darbo užmokestis, tačiau su darbdaviu buvo susitaręs gauti papildomą darbo užmokestį, kuris priklausė nuo atliktų darbų kiekio. Ieškovas pripažino, jog nefiksavo atliktų statybos darbų kiekių. Reikalaujamą ieškinio sumą grindžia atsakovės direktoriaus garso įrašu, kuriame nurodyti atliktų darbų kiekiai bei įkainiai. Garso įrašas buvo padarytas po Darbo ginčų komisijos sprendimo, todėl ieškiniu reikalauja didesnės darbo užmokesčio sumos, nei nagrinėjant bylą Darbo ginčų komisijoje. Ieškovas pažymėjo, jog sudarant darbo sutartį darbdavys pažadėjo mokėti visą papildomą darbo užmokestį darbuotojams, neatskaičius mokesčių. Ieškovas neigia gavęs 500 Eur. Ieškovas pažymėjo, jog norėjo darbo užmokesti gauti langais, kuriuos darbdavys žadėjo parduoti už mažesnę nei rinkos kainą, todėl darbo užmokesčio iš darbdavio nereikalavo. Ieškovas pripažino, jog kartais vėluodavo ateiti į sutartą vietą iš kurios darbdavys veždavo į statybos objektus. Ieškovas nurodė, jog 2018-08-28 ir 2018-08-29 buvo darbe. 2018-08-29 statybvietėje tarp ieškovo ir direktoriaus E. S. įvyko konfliktas, po ko vakare, E. S. telefonu paskambinęs liepęs sekančią dieną, tai yra 2018-08-30, 8 val. ieškovui atvykti į įmonės ofisą. Pokalbio metu įmonės direktorius E. S. nurodęs, jog yra atleistas bei nurodė atnešti darbinius rūbus. Ieškovas supratęs, jog atleidimo priežastis buvo ta, jog jis dirbo gerai, nors galėjo dirbti dar geriau. Ieškovas darbinius rūbus darbdaviui atidavė 2018-09-03, prašė, jog jam būtų sumokėtas darbo užmokestis, darbdavys pareikalavo pateikti savo bankinės sąskaitos duomenis pinigų pervedimui, nurodydamas, jog negali mokėti darbo užmokesčio į ieškovo mamos sąskaitą, nes antstolis priėmė patvarkymą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui išieškojimo iš skolininko M. M. darbo užmokesčio. Ieškovas pripažino, kad darbdaviui savo bankinės sąskaitos duomenis pateikė tik bylą nagrinėjant Darbo ginčų komisijai. Ieškovas pripažįsta, jog nuo 2018-08-30 iki 2018-08-07 darbe nebuvo. Pripažino, jog 2018-09-04 iš darbdavio gavo SMS žinutę, jog pateiktų pasiaiškinimą dėl neatėjimo į darbą. Darbdaviui atrašęs, jog pasiaiškins, tačiau tai supratęs, jog padarys teisme. Apie tai, jog atleistas už pravaikštas sužinojęs 2018-09-07.
Ieškovo M. M. atstovė advokato padėjėja Eglė Morkūnienė teismo posėdžio metu patvirtino ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus. Papildomai nurodė, jog atsisako ieškinio reikalavimo dėl 701,70 Eur nesumokėto darbo užmokesčio, kurį atsakovė sumokėjo 2018-11-02, tai yra po 2018-10-22 Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo.
Atsakovės UAB „Svajonių statyba“ direktorius E. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, prašo jį atmesti. Papildomai nurodė, kad ieškovas buvo priimtas 3 mėnesių bandomajam laikotarpiui už minimalų darbo užmokestį. Po bandomojo laikotarpio ieškovui būtų mokamas didesnis darbo užmokestis. Atsakovės atstovas pripažino, jog įmonėje darbuotojai už gerai atliekamą darbą yra premijuojami. Ieškovui buvo išaiškinta, jog premija sudaro 50 procentų iš užsakovų gautų pinigų, kurie dalinami darbą atlikusiems darbuotojams. Kita 50 procentų gautų pajamų yra skiriama mokesčių bei kitų įmonės išlaidų apmokėjimui. Ieškovas premijuotas nebuvo, nes dažnai vėluodavo į darbą ar išviso neatvykdavo į darbą visą darbo dieną. Darbo metu, didžiąją dalį laiko ieškovas telefonu naršydavo virtualioje aplinkoje. E. S. pripažino, jog neturi rašytinių įrodymų patvirtinančių apie ieškovo drausminius pažeidimus iki 2018-08-30, tai yra vėlavimą į darbą, pravaikštas visą darbo dieną, alkoholio vartojimą darbo metu. Pažeidimus fiksuodavo tik savo apskaitoje, tačiau oficialiuose dokumentuose nebuvo fiksuojama. E. S. pripažino, jog po Darbo ginčų komisijos sprendimo, jis bendravo su ieškovu. Pokalbio metu E. S. ieškovui paaiškino, premijos skaičiavimo principus. Šį pokalbį jam nežinant, slapta įrašė ieškovas. E. S. pripažįsta, jog jei ieškovas būtų dirbęs be darbo drausmės pažeidimų jam būtų išmokėta 1165 Eur suma. Pažymėjo, jog premijos yra mokamos darbuotojams ir apskaitomos VMĮ. E. S. nurodė, jog ieškovo 2018-08-28 darbe nebuvo visą darbo dieną, 2018-08-29 į darbą atvyko, tačiau darbo metu dirbo tik apie 2 valandas, po ko kaip įtaria su pašaliniais asmenimis vartojo alkoholį. Dėl šio įvykio, 2019-08-29 vakare telefonu E. S. ieškovui pasakęs, jog ,,Tu netinki, turi ieškotis kito darbo, kol susirasi kitą darbą gali tęsti darbą“. Kitos dienos ryte, tai yra 2018-08-30, Klaipėdos mieste, darbuotojų susirinkimo į darbą vietoje (prie prekybos centro ,,Banginis“), ieškovas grąžino darbinius rūbus ir paaiškinęs, jog apsispręs ar tęsti toliau darbą. Ieškovas į darbą daugiau nėjo, 2018-09-07 buvo atleistas už pravaikštas. 2018-09-07 buhalteriai atliekant darbo užmokesčio bei įsiskolinimų paskaičiavimą, ieškovas atsisakė pasirašyti orderius, dėl jam anksčiau išmokėtų 160 Eur ir 500 Eur. E. S. nurodė, jog šios sumos buvo išmokėtos ieškovui prašant. Ieškovas atsisakė pateikti savo bankinės sąskaitos duomenis, norėjo pinigus gauti grynais, motyvuojant, jog turi įsiskolinimų antstoliams. E. S. suprato, jog tokiu būdu ieškovas siekė išvengti antstolių dėl įsiskolinimų už išlaikymo nepilnamečiui vaikui neteikimą. E. S. pažymėjo, jog darbuotojams išmokėjus dalį darbo užmokesčio grynais, mėnesio pabaigoje šiems darbuotojams būdavo pateikiami pasirašyti orderiai patvirtinantys pinigų išmokėjimą.
Teismo posėdžio metu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės UAB ,,Svajonių statyba“ atstovė advokatė Julija Viktorija Flis patvirtino atsiliepime į ieškinį nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus.
Teismo posėdžio metu liudytojas A. S. patvirtino, jog jis yra UAB „Svajonių statyba“ direktoriaus E. S. sūnus. Įmonėje dirba komercijos direktoriumi. Paaiškino, jog būdavo, kad jis veždavo darbuotojus į objektus. Ieškovas dažnai vėluodavo atvykti į sutartą vietą iš kurios buvo vežami darbuotojai, ar iš viso neatvykdavo į darbą visą darbo dieną. Darbo metu ieškovas vartojo alkoholį, žaisdavo mobiliojo telefono žaidimus. 2018-08-29 įmonės direktorius dėl ieškovo nuolatinių drausmės pažeidimus, liepė ieškovui ieškotis kito darbo, ieškovo rūbai buvo įmonės automobilyje, tačiau po 2019-08-29 ieškovas į darbą nebeatvyko. Patvirtino, jog ieškovas prašė direktoriaus išmokėti 500 Eur sumą, pinigai jam buvo paduoti darbo dienos pabaigoje, nutraukiant darbo sutartį ieškovas atsisakė pasirašyti dokumentus patvirtinančius apie pinigų išmokėjimą.
Ieškinys atmestinas.
2018 m. birželio 22 d. ieškovas su atsakove sudarė darbo sutartį Nr. 29 pagal kurią ieškovas buvo įdarbintas įmonėje plataus profilio statybininku. Šalys susitarė, kad ieškovui bus mokamas darbo sutarties 3 punkte nurodytas darbo užmokestis - Vyriausybės nustatytas minimalus mėnesinis atlygis. Darbo sutarties 4 punktu šalys susitarė, kad ieškovui darbdavio iniciatyva nustatomas trijų mėnesių išbandymo laikotarpis. Ieškovas pradėjo dirbti įmonėje nuo 2018 m. birželio 26 d. (b. l. 22-25). Plataus profilio statybininkas M. M. pagal darbdavio patvirtintą darbo grafiką turėjo dirbti pagal darbo tvarkos taisyklėse nustatytą darbo laiką: darbo savaitė nuo pirmadienio iki penktadienio; darbo pradžia - 8 val.; pietų pertrauka trunka 60 min., t. y. nuo 12.00 ir baigiasi 13.00 val.; darbo pabaiga – 17.00 val.; darbo laikas per savaitę 40 valandų.
Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta, jog ieškovas nei 2018 m. rugpjūčio 30 - 31 d., nei 2018 m. rugsėjo 3-7 d. į darbą neatvyko, visą darbo dieną (b. l. 40-41).
2018 m. rugsėjo 7 d. ieškovas buvo atleistas pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą kaip padaręs šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą, dėl to, kad nei 2018 m. rugpjūčio 30 d. (savaitės diena - ketvirtadienis), 2018 m. rugpjūčio 31 d. (savaitės diena - penktadienis), nei 2018 m. rugsėjo 3 d. (savaitės diena - pirmadienis) ieškovas į darbą neatvyko be pateisinamos priežasties.
2018 m. rugsėjo 10 d. ieškovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisiją. Darbo ginčų komisija 2018 m. spalio 22 d. sprendimu DGK- 5758 iš dalies tenkino ieškovo prašymą - priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 701,70 Eur neišmokėtą darbo užmokestį. Ieškovo reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir atmetė.
Dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo.
Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK (2017 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-413 redakcija) 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (2 dalis). Savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų (3 dalis). Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo (5 dalis). Jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais (6 dalis).
DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis). Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties.
Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojas.
Nagrinėjamoje byloje, ieškovas pripažįsta aplinkybę, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 30 iki 2018 m. rugsėjo 7 d., t. y. iš eilės šešias darbo dienas neatvyko į darbą ir neatliko savo pareigų. Skiriasi šalių pateiktas ieškovo neatvykimo priežasčių vertinimas. Ieškovas teigia, kad į darbą nėjo dėl to, kad darbdavys E. S., 2018 m. rugpjūčio 29 d., po darbo, vakare jam paskambino ir žodžiu pranešė, jog yra atleistas iš darbo ir daugiau į darbą jis gali nebeiti. Ieškovas tokį jo atleidimo iš darbo pagrindą suprato iš darbdavio išsakytų jo atžvilgiu pastabų, tai, jog jis (ieškovas) dirba gerai, tačiau galintis dirbti dar geriau, be to ieškovas reikalavo darbdavio išmokėti papildomą žodžiu sutartą darbo užmokestį, kurį darbdavys atsisakė mokėti.
Vertinant ieškovo aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, susidaro įspūdis, jog ieškovo suvokimas apie darbo sutarties nutraukimą bei visų su tuo susijusių formalumų išsprendimas, apsiribojo tik laisvos formos darbdavio ir darbuotojo telefoniniu pokalbiu, vykusiu po darbo valandų.
Darbdavys nurodė priešingas aplinkybes, jog daugiau neapsikentęs dėl daugybę ieškovo padarytų drausminių pažeidimų (alkoholio vartojimo darbo metu, mažo darbo našumo, vėlavimo į darbą ar nėjimo į darbą visą darbo dieną) 2018 m. rugpjūčio 29 d., vakare, telefonu paskambino ieškovui ir nurodė ieškovui ieškotis naujo darbo, nes ieškovas neatitinka įmonės lūkesčių bei paaiškinęs, jog ieškovas gali tęsti darbą kol susiras kitą darbą.
Byloje nustatyta, jog ieškovas nuo 2018 m. rugpjūčio 30 iki 2018 m. rugsėjo 7 d., t. y. iš eilės šešias darbo dienas neatvyko į darbą ir neatliko savo pareigų. Iš byloje pateiktų rašytinių dokumentų, susirašinėjimo tarp šalių nustatyta, jog ieškovui 2018-09-04 buvo nurodyta iki 2018-09-07 pateikti pasiaiškinimą, kodėl ieškovas nebuvo darbe 2018-08-30 (savaitės diena - ketvirtadienis), 2018-08-31 (savaitės diena - penktadienis) ir 2018-09-03 (savaitės diena - pirmadienis). Iš to seka, kad 2018-09-07 darbdavys priėmė rašytinį sprendimą atleisti ieškovą iš darbo už šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą, jog pastarasis 2018-08-30, 2018-08-31, ir 2018-09-03 nebuvo darbe visą darbo dieną be pateisinamos priežasties.
Teismas pripažįsta, jog ieškovo nurodyta neatvykimo į darbą priežastis (žodinis darbdavio nurodymas telefonu apie darbo sutarties nutraukimą) nėra pagrindas pateisinti jo neatvykimą į darbą. Pažymėtina, jog darbdavys teismui paaiškino visiškai priešingas aplinkybes, jog šio telefoninio pokalbio metu darbdavys ieškovui nurodė, kad sutartis su ieškovu bus nutraukta artimiausiu metu, ieškovui pasiūlė ieškotis naujo darbo, tačiau nebuvo jokios dingsties ieškovui kitą bei kitomis nurodytomis dienomis nevykti į darbą.
Ieškovas savo argumentus įrodynėjo Darbo ginčų komisijos nagrinėjimo metu darbdavio E. S. teiktais paaiškinimais, kuriais neva direktorius pripažino, jog 2018-08-30 jis atleido ieškovą iš darbo. Atsakovė nesutiko su nurodytais ieškovo argumentais, motyvuodama tuo, jog direktorius nurodytam garso įraše paaiškino apie įvykio aplinkybes, kurios vyko 2018-08-28 ir 2018-08-29. Šios aplinkybės nesusijusios su nagrinėjamu laikotarpiu 2018-08-30 – 2018-09-07. Nurodytame įraše direktorius Darbo ginčų komisijai pažymėjo, jog nurodytame paaiškinime jis turėjo mintyje tai, kad dėl to, kad 2018-08-28 ieškovo nebuvo darbe visą darbo dieną, o 2018-08-29 dėl to, kad ieškovas darbo metu vartojo alkoholį, jam (direktoriui) reikėjo imtis priemonių ir atleisti ieškovą už šiuos šiurkščius pažeidimus, o ne laukti ir tikėtis ieškovo elgesio pasikeitimo. Atsakovės direktorius E. S. pažymėjo, jog nurodytomis dienomis (2018-08-28-2018-08-29) pažeidimų nefiksavo.
Pažymėtina, jog ieškovas nenuginčijo šių darbdavio nurodytų faktinių aplinkybių, be to darbdavio nurodytas faktines aplinkybes dėl 2018-08-30 – 2018-09-03 pravaikštos patvirtina, tarp šalių vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis po 2018-08-29, kurios nurodytos žemiau.
Vertindamas prieštaringas šalių pateiktas faktines aplinkybes dėl nurodytų ieškovo nevykimo į darbą priežasčių, teismas sutinka su atsakovės pozicija, jog vadovaujantis gyvenimiška praktika bei logika, tokia situacija normaliai atsakingą bei pareigingą darbuotoją įpareigoja elgtis labiau apdairiai ir rūpestingai, vykdant darbo sutartyje prisiimtus įsipareigojimus, kol ši sutartis bus oficialiai nutraukta ir bus išspręstos visos su darbo sutarties nutraukimo susijusios pasekmės. Konstatuotina, jog ieškovas be pateisinamos priežasties, oficialiai nenutraukęs darbo sutarties ir neišsprendęs iš to kylančių pasekmių, neturėjo teisės iš viso nurodytu laikotarpiu neatvykti į darbo vietą. Teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, jog darbo sutarties nutraukimo metu jam buvo 33 metai, buvo įgijęs vidurinį išsilavinimą, turėjo didelę apie 15 metų darbų stažą statybos srityje, kaip pats teigė, iki tol nekartą kaip darbuotojas sudarinėjo bei nutraukinėjo darbo sutartis. Teismui ieškovas patvirtino, jog nutraukiant darbo sutartį jis žinojo, kad darbdavys nutraukdamas darbo sutartį priima dėl to raštišką nutarimą bei darbdavys gali įpareigoti darbuotoją tęsti darbą dar iki dviejų savaičių.
Byloje pateiktas šalių telefoninis susirašinėjimas SMS žinutėmis patvirtina, jog
2018 m. rugsėjo 3 d., 10.31 val. UAB „Svajonių statyba“ direktorius E. S. iš ieškovo gavo SMS žinutę - ,,Na jei snd sumoki atlihinima uz abu menesius 2 stukas tai spaudziu ranka ir pamirstu tave“.
2018 m. rugsėjo 3 d., 18.48 val. UAB „Svajonių statyba“ direktorius E. S. SMS žinute informavo ieškovą ,,Atsiusk saskaitos nr. Kur pervesti pinigus“. Tą pačią dieną, t. y. 2018 m. rugsėjo 3 d., 18.49 val. ieškovas SMS žinute atsakė - ,,Viskas tvarkoi surasim bendrom jiegom pajuokinsim mes Lietuva“. Tą pačią dieną, t. y. 2018 m. rugsėjo 3 d., 19.00 val. UAB „Svajonių statyba“ direktorius E. S. iš ieškovo gavo SMS žinutę - ,,O kada jau nuspresi,ar atvaziuosi pas manes?“.
2018 m. rugsėjo 4 d., 9.13 val., UAB „Svajonių statyba“ direktorius E. S. SMS žinute paprašė ieškovo raštu pasiaiškinti, kodėl pastarasis neatvyko į darbą 2018 m. rugpjūčio 30 d., 2018 m. rugpjūčio 31 d. ir 2018 m. rugsėjo 3 d. Terminas pateikti pasiaiškinimą buvo nustatytas iki 2018 m. rugsėjo 7 d. Tą pačią dieną, t. y. 2018 m. rugsėjo 4 d. ieškovas SMS žinute atsakė - „Laba diena, Egidijau, pateiksiu“.
2018 m. rugsėjo 4 d., 9.15 val. UAB „Svajonių statyba“ direktorius E. S. SMS žinute informavo ieškovą ,,Jei iki minėtos datos nesusisieksite su mumis, pagal LR galiojančius įstatymus ir DK, būsite atleistas už grubius darbo drausmės pažeidimus.“
2018 m. rugsėjo 4 d., 9.18 val. UAB „Svajonių statyba“ direktorius E. S. SMS žinute informavo ieškovą ,,Jums priklausantis darbo užmokestis yra deponuotas įmonės kasoje, jį galite atsiimti susisiekę su buhaltere tel. 867595453“. Tą pačią dieną, t. y. 2018 m. rugsėjo 4 d., 9.18 val. ieškovas SMS žinute atsakė - „Susisieksim butinai“. Tą pačią dieną, t. y. 2018 m. rugsėjo 4 d., 9.29 val. UAB „Svajonių statyba“ direktorius E. S. iš ieškovo gavo SMS žinutę - „Atsiprasau, kad veluoju tuai busi darbe su visu cirku nua kokio objekto man pradeti, kur esate ????“. Tą pačią dieną, t. y. 2018 m. rugsėjo 4 d., 17.24 val. UAB „Svajonių statyba“ direktorius E. S. iš ieškovo gavo SMS žinutę - „Paziurek zines si vakara ir greit darysim pratesima per tv 3“.
2018 m. rugsėjo 6 d., 11.17 val. UAB „Svajonių statyba“ direktorius E. S. iš ieškovo gavo SMS žinutę - ,,LT .......Liucija Metrikienė. Prasau pravesk mano atligynima i mamos saskaita. Aciu ir sekmes tau gyvenime. M. M.“.
2018 m. rugsėjo 7 d., 13.38 val. UAB „Svajonių statyba“ direktorius E. S. SMS žinute informavo ieškovą ,,Laba diena M. M.. Kadangi nepateikėte raštu, kodėl neatvykote į darbą š. m. 08.30 -31 ir 09.03, 04 jūs esate atleidžiamas iš darbo už grubius darbo drausmės pažeidimus, nuo šios dienos“.
2018 m. rugsėjo 7 d., 13.40 val. UAB „Svajonių statyba“ direktorius E. S. SMS žinute informavo ieškovą ,,Prašome pateikti banko sąskaitos Nr. Jūsų vardu, kadangi mes negalime pervesti pinigų į svetimą sąskaitą.“
2018 m. rugsėjo 10 d., UAB „Svajonių statyba“ direktorius E. S. SMS žinute informavo ieškovą ,,Jums priklausantis darbo užmokestis yra deponuotas įmonės kasoje, jį galite atsiimti susisiekę su buhaltere“.
Vertinant aukščiau nurodytą ieškovo bendravimą su darbdaviu, visos pravaikštos laikotarpiu, konstatuotina, jog ieškovo elgesys buvo nepateisinamas sprendžiant susidariusią situaciją, kadangi ieškovas akivaizdžiai ignoravo darbdavį bei atsisakė nurodyti neatvykimo į darbą priežastis. Ieškovas kaip rūpestingas ir protingas asmuo turėjo galimybę tinkamai suvokti savo teises ir pareigas bei elgesio pasekmes. Ieškovas nesuderino su darbdaviu jo neatvykimo į darbą bei nepasidomėjo dėl tokios galimybės, iš viso nedėjo pastangų susisiekti su darbdaviu ir išdėstyti savo poziciją, o tokie veiksmai prieštarauja sąžiningo ir apdairaus darbuotojo elgesio standartui, todėl konstatuotina ieškovo kaltė ir jo neatvykimas į darbą (2018-08-30, 2018-08-31 ir 2018-09-03) vertinamas, kaip pravaikšta be pateisinamos priežasties bei šiurkštus darbo drausmės pažeidimas.
Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad atsakovė dėjo protingas pastangas jai prieinamomis priemonėmis DK 58 str. 4. nustatyta tvarka atlikti ieškovo darbo drausmės pažeidimo tyrimą, gauti ieškovo paaiškinimą, tačiau ieškovo paaiškinimo nepavyko gauti dėl priežasčių nepriklausančių nuo atsakovės valios.
Ar neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių laikyti šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, yra darbdavio diskrecija. Darbdavys sprendžia atsižvelgdamas į visas kitas aplinkybes, kuriomis tas pažeidimas buvo padarytas (neatvykimo į darbą priežastis, darbuotojo kaltės laipsnį: tyčia ar neatsargumas ir kt.). Net ir pripažinus darbo drausmės pažeidimą šiurkščiu, tai nereiškia, kad darbuotojui vien dėl to gali būti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Esant šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui darbdavys gali taikyti ir lengvesnes drausmines nuobaudas: pastabą ar papeikimą. Parenkant drausminės nuobaudos rūšį pagal DK 58 str. 5 d. straipsnyje nustatytus kriterijus (darbo drausmės pažeidimo sunkumą, sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, atsižvelgiant kaip darbuotojas dirbo anksčiau) darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui. Teismas pripažįsta, kad darbdavys skirdamas griežčiausią nuobaudą tinkamai įgyvendino savo diskrecijos teisę, nes ieškovo daroma pravaikšta tęsėsi ne vieną darbo dieną, bet tris darbo dienas (pagal darbdavio nurodytą drausminio pažeidimo tyrimo laikotarpį); ieškovas vengė atsakovui paaiškinti neatvykimo į darbą priežastis; nevyko į darbą be pateisinamos priežasties iki pat 2018-09-07, iš viso 6 darbo dienas; ieškovas taip pat nevykdė darbdavio įpareigojimo pateikti savo vardu atidarytos bankinės sąskaitos numerio, darbo užmokesčio pervedimui; darbdavio atliekamo tyrimo metu ieškovas siųsdamas aukščiau nurodyto turinio SMS žinutes elgėsi pakankamai įžūliai bei užgauliai.
Vertinant visas aukščiau nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, atmestinas ieškinio reikalavimas dėl ieškovo atleidimą iš darbo pagal DK 58 straipsnį pripažinimo neteisėtu. Teismui nusprendus, kad ieškovo atleidimas iš darbo buvo teisėtas, atmestinas ieškovo reikalavimas dėl darbo santykių tarp šalių nutraukimo DK 59 str. (Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia) pagrindu ir su tuo susijusiu išeitinių išmokų išmokėjimo.
Dėl ieškovo teisės reikalauti papildomo darbo užmokesčio nenumatyto darbo sutartyje.
Ieškovas savo reikalavimą priteisti 2 226,78 Eur dydžio darbo užmokesčio sumą įrodinėja savo iniciatyva 2018-10-22 slapta atliktu garso įrašu, kuriame užfiksuotas UAB „Svajonių statyba“ direktoriaus E. S. ir ieškovo pokalbis. Ieškovas teigia, jog šio pokalbio metu atsakovės direktorius E. S. žodžiu paaiškino ieškovui, įmonėje mokamo papildomo darbo užmokesčio skaičiavimo metodiką. Ieškovas taip pat savo reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokestį įrodinėja 2018-10-22 tarp UAB „Svajonių statyba“ direktoriaus E. S. ir civilinėje byloje nedalyvaujančio asmens (ieškovo draugo) slapta atsakovės administracijos patalpose atlikto pokalbio įrašu, kuriame atsakovo vadovas, civilinėje byloje nedalyvaujančiam asmeniui, pažada mokėti 40 Eur dydžio per dieną darbo užmokestį.
Atsakovė neneigia, kad ieškovui buvo minėta, jog jei bus gerai atliktas darbas, atsakovė svarstys galimybę ieškovui sumokėti premiją, kuri skaičiuojama tokiu būdu: darbuotojui atlikus gerai darbą ir nesant užsakovo pretenzijų, 50 procentų nuo gautos iš užsakovo pinigų sumos proporcingai bus sumokama darbuotojui, atsižvelgiant į jo indėlį atliekant darbą (pvz., jei iš užsakovo gauta 1000 Eur pinigų suma, 500 Eur skiriama darbuotojams. Jei darbą atliko vienas darbuotojas, jam skiriama 500 Eur, jei darbą atliko 5 darbuotojai, skiriama po 100 Eur kiekvienam darbuotojui (500 Eur/5)), Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, kad darbuotojas gauna šalių sulygtą darbo užmokestį, į gaunamos premijos dydį yra įskaitomas darbuotojo gautinas darbo užmokestis.
Ieškovas į bylą pateikė atsakovės viešoje erdvėje išplatintus skelbimus apie įmonės ieškomus darbuotojus. Pateiktose atsakovės darbo skelbimuose nurodoma, jog siūlomas darbo užmokestis nuo 950 Eur iki 1000 Eur (b. l. 62-64). Vertinant šiuos ieškovo pateiktus rašytinius dokumentus, konstatuotina, jog darbuotojų paieškos skelbimuose nurodyta informacija neįrodo, kad tokio dydžio darbo užmokestis bus mokamas konkrečiam darbuotojui, šiuo atveju ieškovui, trijų mėnesių išbandymo laikotarpiu. Pažymėtina, jog skelbime nurodyta, kad „atlyginimas sutartinis“, tai reiškia, kad darbdavys, įvertinęs darbuotojo kvalifikaciją, patirtį, darbo kokybę gali pasiūlyti didesnį arba mažesnį darbo užmokestį. Be to, darbo užmokesti darbuotojo išbandymo laikotarpiu gali skirtis, nuo darbo užmokesčio darbuotojui, kuris senai įmonėje dirba ir darbdavį tenkina jo darbo rezultatas. Darbdavys turi teisę mokėti įvairaus dydžio darbo užmokestį bei priedus (premijas) darbuotojui, atsižvelgiant į darbuotojo kvalifikaciją ir atliekamo darbo kokybę. Tai, kad skirtingos darbinės patirties bei kvalifikacijos turintiems darbuotojams mokamas skirtingo dydžio darbo užmokestis bei priedai (premijos) nėra ir negali būti laikoma darbuotojo diskriminacija. Darbdavys turi teisę siūlyti darbo užmokestį darbuotojui įvertinęs kiekvieno darbuotojo kvalifikaciją ir patirtį, todėl byloje nedalyvaujančiam asmeniui atsakovės pasiūlyta 40 Eur dydžio per dieną darbo užmokesčio suma, neįrodo, jog ieškovas ir atsakovė susitarė dėl tokio pačio darbo užmokesčio dydžio.
Byloje ieškovas neginčijo, jog į bylą jo pateiktas garso įrašas buvo atliktas slapta, 2018-10-22, atsakovės UAB „Svajonių statyba“ direktoriaus E. S. automobilyje. Direktorius E. S. pripažino, jog šio įrašo metu ieškovui paaiškino apie papildomų išmokų darbuotojams skaičiavimo principus bei metodiką. Ieškovas teigia, jog garso įraše nurodytos išmokos yra papildomas darbo užmokestis už faktiškai darbuotojų atliktą darbą, kuris nebuvo numatytas darbo sutartyje. UAB „Svajonių statyba“ direktorius E. S. nurodė priešingas aplinkybes, jog šio įrašyto metu, ieškovui buvo paaiškinta premijų dydžio skaičiavimo metodika, kuri įmonėje nėra raštiškai įtvirtinta, o taikoma direktoriaus diskrecijos teise, siekiant skatinti darbuotojus. Atsakovės atstovas neigia, jog šios išmokos yra papildomas darbo užmokestis.
Pagal DK 139 straipsnio 1 dalį darbo užmokestis – tai atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. DK 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojo darbo užmokestį sudaro: 1) bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga); 2) papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 3) priedai už įgytą kvalifikaciją; 4) priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; 5) premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 6) premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.
DK 142 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti galimi darbuotojo premijavimo tikslai: 1) darbo sutarties, darbo apmokėjimo sistemos ar kitų darbo teisės normų nustatytais atvejais, dydžiais ir tvarka atlyginti už darbuotojo darbą pagal darbo sutartį; 2) darbdavio iniciatyva paskatinti jį už gerai atliktą darbą, veiklą ar veiklos rezultatus. Pagal DK 142 straipsnio 3 dalį, jeigu premijuoti numatyta pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, darbo santykių pasibaigimas neatleidžia darbdavio nuo pareigos sumokėti premiją, kurios dydis proporcingas darbo laikui per laikotarpį, už kurį skiriama premija, jeigu šalys nenustato kitokio laikotarpio.
Teismas vadovaudamasi aptartomis darbo teisės normomis, pabrėžia, kad premijos gali būti dviejų rūšių. Pirma, premija – kaip atlyginimas darbuotojui už atliktas darbo funkcijas ir pasiektus tam tikrus konkrečius iš anksto nustatytus rodiklius. Tokios premijos mokėjimas, jos dydžio nustatymas turi būti reglamentuoti darbo ar kolektyvinėje sutartyje, įmonėje galiojančioje darbo apmokėjimo sistemoje (DK 139 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 142 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Darbuotojas, įvykdęs nustatytas darbo normas, įgyja teisę reikalauti premijos, o darbdavys turi pareigą ją išmokėti. Antra, premija – kaip skatinimo priemonė, skiriama darbdavio iniciatyva ir prerogatyva, siekiant paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, veiklą ar veiklos rezultatus (DK 139 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 142 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokios premijos skyrimas, jos dydžio nustatymas yra darbdavio diskrecija ir darbuotojas neturi teisės reikalauti, kad darbdavys išmokėtų jam tokią premiją.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusių darbo apmokėjimą reglamentavusių teisės normų aiškinimo ir taikymo, ne kartą akcentuota būtinybė kiekvieno konkretaus ginčo atveju išsiaiškinti premijos pobūdį: ar tai – darbo užmokesčio dalis, mokama už pasiektus iš anksto nustatytus rodiklius, ar tai – skatinimo priemonė, t. y. nukreipta į ateitį motyvuojanti išmoka darbuotojui (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2009; 2011m. balandžio 26d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2011, kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad darbo sutartimi atsakovė trijų mėnesių išbandymo laikotarpiu įsipareigojo mokėti ieškovui sulygto dydžio LR Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį atlygį. Darbo sutartyje šalių nebuvo susitarta dėl premijos už konkrečius darbo rodiklius mokėjimo, nenustatyta konkrečių rodiklių, kuriuos pasiekęs ieškovas įgytų teisę gauti premiją kaip atlyginimą už darbo funkcijų vykdymą. Byloje nepateikta jokių rašytinių įrodymų, jog tokia skatinimo tvarka buvo numatyta įmonės priimtuose teisės aktuose.
Vertinant aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei UAB „Svajonių statyba“ direktoriaus E. S. paaiškinimus, sprendimą išmokėti bendrovės darbuotojams paskatinamąsias išmokas direktorius priimdavo vadovaudamasis DK 142 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsižvelgdamas į bendrovės pasiektus tikslus ir teigiamus veiklos rezultatus.
Teismas, vadovaudamasi pirmiau aptartomis darbo teisės normų, reglamentuojančių darbo apmokėjimą, nuostatomis, kasacinio teismo jurisprudencija dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, remdamasi nagrinėjamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis dėl ginčo premijos skyrimo pagrindo ir mokėjimo tvarkos, konstatuoja, kad ieškovo reikalaujama premija buvo skatinamoji išmoka, mokėta darbdavio iniciatyva, atsižvelgiant į gerus įmonės veiklos rezultatus, turint tikslą motyvuoti bendrovės darbuotojus gerai dirbti ir ateityje (DK 139 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 142 straipsnio 1 dalies 2 punktas; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Nagrinėjamo ginčo atveju darbdavys turėjo diskrecijos teisę spręsti, skirti šią išmoką darbuotojams ar ne, o nusprendusi skirti – nustatyti jos dydį, skyrimo kriterijus ir mokėjimo tvarką.
Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovas turėjo teisę gauti premiją kaip atlyginimą už atliktas darbo funkcijas ir pasiektus tam tikrus nustatytus rodiklius, t. y. premiją DK 139 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 142 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, kurios jis turėtų teisę reikalauti, o darbdavys – pareigą mokėti.
DK 142 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad premija, nustatyta DK 142 straipsnio 1 dalies 2 punkte gali būti neskiriama, jeigu darbuotojas per paskutinius šešis mėnesius padaro pareigų, nustatytų darbo teisės normose ar darbo sutartyje pažeidimą.
Atsakovė nurodė, jog ieškovas nuolat vėluodavo į darbą taip pat ne kartą neatvyko į darbą visą darbo dieną. Darbo metu ieškovas daugiau laiko praleisdavo su telefonu rankose, o ne atlikdamas savo darbo funkcijas, todėl ieškovo darbo našumas akivaizdžiai buvo mažesnis nei kitų darbuotojų. Ieškovas iš darbo atleistas už šiurkštų darbo pareigą pažeidimą (pravaikštas), todėl atsakovė pagrįstai neturi pareigos ieškovui sumokėti premijos.
Dėl darbo užmokesčio išieškojimo.
DK 146 str. 2 d. nustatyta, kad pasibaigus darbo sutarčiai, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi buri sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
Bylos nagrinėjimo metu nustatytą, kad atsakovės įmonėje ieškovas dirbo pagal 2018 m. birželio 22 d. darbo sutartį Nr. 29 nuo 2018 m. birželio 26 d plataus profilio statybininku. M. M. atleistas nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. pagal DK 58 st. 2 d. Per darbo laikotarpį buvo priskaičiuotas darbo užmokestis ir kitos su darbo teisiniais santykiais susijusios pinigų sumos: už 2018-06 mėn. - 76,19 Eur darbo užmokestis; už 2018-07 mėn. - 595,20 Eur (400 Eur darbo užmokestis ir 195,20 priedas už darbą lauko sąlygomis); už 2018 - 08 mėn. - 363,43 Eur darbo užmokestis; 2018-09 mėn. priskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas - 72,21 Eur. Viso priskaičiuota darbo užmokesčio per laikotarpį - 1107,03 Eur. Išmokėtina suma atskaičius mokesčius - 861,74 Eur (b. l. 26-28, 84).
Antstoliui Jonui Petrikui pervesta pagal vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo per darbo laikotarpį - 198,22 Eur (b. l. 33, 159-160). Sumokėta pagal mokėjimo žiniaraščius 165,36 Eur (b. l. 31) ir 32,85 Eur (b. l. 32). Pagal 2018 m. spalio 22 d. Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-5758 M. M. pervesta 701,70 Eur darbo užmokesčio (b. l. 82), ieškovas pripažino ir neginčijo taip pat gavęs 160 Eur darbo užmokesčio grynais pinigai. Aukščiau nurodytais rašytiniais dokumentais ir ieškovo pripažinimu įrodyta, jog atsakovė sumokėjo ieškovo darbo užmokesčio už 1258,13 Eur sumą.
Apibendrindamas aukščiau nurodytą, teismas konstatuoja, kad ieškovui iki šios civilinės bylos iškėlimo buvo sumokėta visa apskaičiuota 1107,03 Eur darbo užmokesčio suma.
Atsakovė teigia, kad norėdama išvengti ginčų su ieškovų pastarajam papildomai išmokėjo 500 Eur sumą, tačiau ieškovas atsisakė dėl gautų pinigų pasirašyti mokėjimo žiniaraštyje bei orderyje. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas neigia gavęs darbdavio nurodytą 500 Eur darbo užmokestį. Byloje atsakovė šias faktines aplinkybes įrodynėjo UAB „Svajonių statyba“ direktoriaus E. S. bei jo sūnaus įmonės komercijos direktoriaus A. S. paaiškinimais. Vertinant šiuos suinteresuotų bylos baigtimi asmenų teiktus paaiškinimus, kurie nepagrįsti jokiais kitais rašytiniais dokumentais, teismas pripažįsta neįrodytomis aplinkybėmis, jog ieškovui buvo išmokėta papildomai 500 Eur darbo užmokesčio suma.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m, vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 p., 4l p., nustatyta, kad Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius. Minėto Vyriausybės nutarimo 19 p. įtvirtinta, jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti.
Ieškiniu M. M. taip pat prašė priteisti iš atsakovės 701,70 Eur nesumokėto darbo užmokesčio. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė šio reikalavimo atsisakė, kadangi iki šios bylos iškėlimo, atsakovė nurodytą sumą buvo sumokėjusi ieškovui. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 140 str. 1 d., byla dalyje dėl ieškovo šio ieškinio reikalavimo, nutrauktina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Atsakovė UAB ,,Svajonių statyba“ rašytiniais dokumentais pagrindė 1500 Eur (b. l. 68, 122) teisinių atstovavimo išlaidų, kurios priteistinos iš ieškovo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260, 268, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Nutraukti bylą dalyje dėl ieškovo M. M. ieškinio reikalavimo priteisti 701,70 Eur.
Priteisti iš ieškovo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1500 Eur bylinėjimo išlaidų atsakovei UAB ,,Svajonių statyba“, į. k. 304495021.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
Teisėjas Mantas Ūsas