Civilinė byla Nr. e2-409-1014/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26291-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6..10.1; 2.6.10.2.; 2.6.10.2.4.1.3.2.4.8.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 29 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Linai Laniauskienei, dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „AA Baltic Group“ atstovui mažosios bendrijos „Valdymo ekspertai“ (duomenys neskelbtini) N. J., atsakovui A. L. bei jo atstovei advokatei Rimantei Tamulytei, atsakovui K. P. bei jo atstovei advokatei Aušrai Bračiulienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „AA Baltic Group“ patikslintą ieškinį atsakovams A. L. bei K. P. dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė pateikė ieškinį, kurį vėliau patikslinusi nurodė, jog:
1.2. 2019 m. birželio 5 d. Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „AA Baltic Group“. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. birželio 18 d. Įmonės bankroto administratoriumi paskirtas MB „Valdymo ekspertai“.
1.3. 2019 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi patvirtino UAB „AA Baltic Group“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 28 720,75 Eur sumai.
1.4. 2019 m. lapkričio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „AA Baltic Group“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
1.5. 2021 m. liepos 15 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi UAB „AA Baltic Group“ bankrotas pripažintas tyčiniu.
1.6. Vykdydamas LR Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatas, nemokumo administratorius patikrino Juridinių asmenų registro centro teikiamą informaciją ir išsiaiškino, kad įmonės vadovais buvo įregistruoti sekantys asmenys: 1) nuo 2012 m. birželio 14 d. iki 2015 m. sausio 13 d. įmonės vadovu buvo registruotas A. N. (įgaliojimų pradžia 2012 m. gegužės 7 d., įgaliojimų pabaiga 2014 m. gruodžio 22 d.); 2) nuo 2015 m. sausio 13 d. iki 2018 m. vasario 12 d. (įgaliojimų pradžia 2014 m. gruodžio 23 d., įgaliojimų pabaiga 2017 m. gruodžio 28 d.) A. L.; 3) nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2019 m. birželio 5 d. (įgaliojimų pradžia 2017 m. gruodžio 29 d.) K. P..
1.7. Juridinių asmenų registro duomenimis, įmonės dalyviais buvo registruoti šie asmenys: nuo 2014 m. gruodžio 12 d. iki 2015 m. lapkričio 20 d. A. G.; nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki 2016 m. balandžio 4 d. A. L.; nuo 2016 m. balandžio 4 d. A. L. 50 vnt. akcijų, L. B. 50 vnt. akcijų.
1.8. 2021 m. liepos 15 d. nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad yra pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p. pagrindu, t.y. kai įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.
1.9. Ieškovė BUAB „AA Baltic Group“ teikia reikalavimą atsakingiems asmenims dėl žalos, kurią sudaro bankroto proceso metu nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma.
1.10. Ieškovė, atsižvelgdama į Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartyje konstatuotus faktus apie tai, jog įmonės akcijų pardavimas buvo fiktyvus, juo buvo siekiama išvengti atsakomybės prieš įmonės kreditorius, o atsakovas A. L. net ir po akcijų pardavimo, kuomet nebebuvo teisiniu įmonės vadovu ir akcininku, toliau iki pat 2018 m. vasario 12 d. valdė įmonės banko sąskaitas, vykdė pinigines operacijas tretiesiems asmenims, todėl atsakovas A. L. turi atsakyti už 26 764,57 Eur žalą, padarytą ir atsiradusią kreditoriams iki 2018 m. vasario 12 d., t.y. iki atsakovas buvo registruotas įmonės vadovu VĮ „Registrų centre), o ne jo vadovavimo įgaliojimų dienos pabaigos metu (2017 m. gruodžio 28 d.), o atsakovas K. P. turi atsakyti už 1 956,18 Eur žalą kreditoriams atsiradusią nuo 2018 m. vasario 12 iki įmonei iškeltą bankroto byla.
1.11. BUAB „AA Baltic Group“ teismo prašė: 1) priteisti iš A. L. 26 764,57 Eur žalos atlyginimo BUAB „AA Baltic Group“ naudai; 2) priteisti iš K. P. 1 956,18 Eur žalos atlyginimo BUAB „AA Baltic Group“ naudai; 3) priteisti iš A. L. penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos BUAB „AA Baltic Group“ naudai; 4) priteisti iš K. P. penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos BUAB „AA Baltic Group“ naudai; 5) priteisti iš A. L. ir K. P. bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas A. L. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame pabrėžė:
2.1. Atsakovo A. L. vertinimu patikslintas ieškinys atmestinas pilna apimtimi.
2.2. Atsakovas A. L. laikosi pozicijos, kad tariamos skolos ieškovės kreditoriams didžiąja dalimi realiai neegzistuoja, todėl atsakovui A. L. negali kilti ir atsakomybės už tokią tariamą žalą kreditoriams, o bankroto administratorius akivaizdžiai netinkamai vykdė savo pareigą patikrinti reiškiamus kreditorinius reikalavimus.
2.3. Ieškovė nėra skolinga Saulės grupei, todėl atsakovui A. L. negali kilti jokia pareiga atlyginti tariamą žalą kreditoriui.
2.4. Atsakovo A. L. nuomone, reikalavimas dėl Saulės grupės kreditorinio, kaip žalos, yra nepagrįstas, nes visų pirma nebuvo jokio įsiskolinimo, o antra – bet kokiu atveju įsiskolinimas atsirado jau gerokai po to, kai vadovavimą ieškovei perėmė K. P..
2.5. Atsakovo A. L. vertinimu, BUAB „Saulės grupė“ kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas tik todėl, kad bankroto administratorius netinkamai atliko savo pareigas, iš viso buvo patvirtintas BUAB „Saulės grupė“ kreditorinis reikalavimas, kurio ji realiai neturi teisės reikšti, nes jokio įsiskolinimo nėra.
2.6. Pagal byloje esančius ir su šiuo atsiliepimu pateikiamus dokumentus, bei pridedamą suvestinę matyti, kad įvertinus tarpusavio įsiskolinimus ir pavedimus Saulės grupei, skolos nėra.
2.7. Saulės grupei buvo daryta visa eilė pavedimų ir mokėjimų, tame tarpe – avansinių. Apie tai duomenis turėjo ir bankroto administratorius, juos yra pateikęs į civilinę bylą dėl tyčinio bankroto, tačiau į šią bylą pateikęs nėra ir niekaip į mokėjimų suvestines neatsižvelgė vertindamas kreditorinių reikalavimų ar šio ieškinio reikalavimų pagrįstumą.
2.8. Tokios skolos Saulės grupei nepagrįstumą patvirtina ir buvusio ieškovės buhalterio – UAB Finansų patarėjas – atsiųsti elektroniniu formatu išsaugoti finansinės atskaitomybės dokumentai.
2.9. Kokios sumos buvo suderintos, kada atsirado įsiskolinimai ir kt. taip pat patvirtina ir Saulės grupės bankroto administratoriaus turimi duomenys apie tarpusavio santykius, tačiau Saulės grupės bankroto administratorius, reikšdamas reikalavimą, taip pat į tai neatsižvelgė.
2.10. Viso to pasėkoje yra dirbtinai kuriama tariama ieškovės skola Saulės grupei ir bandoma be jokio pagrindo tokią sumą kaip žalą prisiteisti iš atsakovo A. L..
2.11. Neva 2017 m. gruodžio 28 d. išrašyta Saulės grupės sąskaita atsirado gerokai vėliau. Tą liudija pačios sąskaitos faktūros numeris.
2.12. Ieškovė nėra skolinga Stromlita, todėl atsakovui A. L. bet kokiu atveju negali kilti pareiga atlyginti žalą šia apimtimi.
2.13. Skirtingai, nei teigia bankroto administratorius, Stromlita taip pat neturi 10 729,93 Eur reikalavimo į ieškovę, todėl tokios nesančios skolos, kaip tariamos žalos, negalima priteisti iš atsakovo A. L..
2.14. Tarp Stromlitos ir ieškovės buvo sutartiniai santykiai dėl keleto projektų. Iš esmės UAB Ginota, kaip generalinis rangovas, pasamdė ieškovę, ieškovė kaip subrangovą persamdė Stromlitą. Stromlita ir su ja susijusios įmonės atliko tris projektus: 1) (duomenys neskelbtini) – paprastasis remontas; 2) (duomenys neskelbtini) – paprastasis remontas; 3) (duomenys neskelbtini) Vienbučio statybos atveju Stromlita ne tik vėlavo atlikti darbus, bet taip pat netinkamai juos atliko, ne pagal numatytus darbus, dėl ko statybos techninė prižiūrėtoja L. Z. reiškė pastabas ir mažino darbų kainą. Dar daugiau, dalį statybos medžiagų tiesiogiai apmokėjo ieškovė, o ne Stromlita, kaip kad turėjo būti, todėl turėjo būti atitinkamai koreguojamos sumos. Pridedami įrodymai patvirtina, kad Stromlitai ieškovė neliko skolinga. Visa tai liudija, kad ieškovės patikslintas ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.
2.15. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, atsakovas A. L. teismo prašo: 1) atmesti reikalavimus, pareikštus atsakovui A. L., pilna apimtimi; 2) priteisti iš ieškovės bankroto administratoriaus administravimo išlaidų bylinėjimosi išlaidas, patirtas atsakovo A. L..
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 24 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą ir nutraukė civilinės bylos Nr. e2-409-1014/2022 dalį dėl ieškinio reikalavimų priteisti ieškovės BUAB „AA Baltic Group“ naudai iš atsakovo A. L. 15 576,72 Eur žalos atlyginimo. Likę patikslinto ieškinio reikalavimai yra: 1) priteisti iš A. L. 11 187,85 Eur žalos atlyginimo BUAB „AA Baltic Group“ naudai; 2) priteisti iš K. P. 1 956,18 Eur žalos atlyginimo BUAB „AA Baltic Group“ naudai; 3) priteisti iš A. L. penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos BUAB „AA Baltic Group“ naudai; 4) priteisti iš K. P. penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos BUAB „AA Baltic Group“ naudai; 5) priteisti iš A. L. ir K. P. bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismo posėdžio metu ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „AA Baltic Group“ palaikė ieškinį ir prašė jį tenkini. Iš esmės pakartojo ieškinyje, kurį vėliau tikslino, nurodytas aplinkybes ir jas palaikė.
5. Teismo posėdžio metu atsakovo A. L. atstovė advokatė Rimantė Tamulytė palaikė atsakovo poziciją, išdėstytą procesiniuose dokumentuose, prašė ieškinį atmesti. Teismo posėdžio metu atsakovas A. L. parodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes įmonė buvo perduota K. P. be didesnių įsiskolinimų ir su gaunamom lėšom. A. L. vadovavo įmonei iki 2017 m. gruodžio 28 d. Nusprendė įmonę parduoti dėl konflikto su kitu akcininku. Atsitiktinumo dėka susipažino su K. P. objekte. Pardavinėjo dalimis akcijas, nes K. P. neturėjo iš karto tiek pinigų. K. P. sumokėjo 1 500 Eur (5 000 Lt), kad nusipirktų akcijas. A. L. K. P. jokių pinigų nedavė. L. kitos įmonės akcijas B. perdavė, o uždarosios akcinės bendrovės „AA Baltic Group“ jis atsisakė. K. P. negalėjo prisijungti prie banko, o A. L. vis dar buvo galima prisijungti prie įmoės sąskaitos, todėl A. L. buvo žinoma padėtis įmonėje ir jis darė piniginius pavedimus su K. P.. Pervedinėjo pinigus kartu su K. P.. Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pas notarą nesudarė, nes K. P. iš karto neturėjo pinigų. K. P. paprašė pateikti preliminariąją pelno – nuostolių ataskaitą. Pasamdyta įmonė „Finansų direktorius“ buvo sudariusi ataskaitą, tai ją ir pateikė (ėmė metų ¾ ataskaitą). Daugiau nieko neklausė. Buvo skolininkų ir kreditorių sąrašas. Turi aukštąjį išsilavinimą ekonomikoje. 2016 m. nurodytas trumpalaikis turtas yra medžiagos. Saulės grupė buvo skolinga jo valdytai įmonei, o ne atvirkščiai.
6. Atsakovas K. P. savo poziciją išreiškė teismo posėdžio metu pats, atsakovo atstovė advokatė Aušra Bračiulienė prašė ieškinį atmesti. Teismo posėdžio metu atsakovas K. P. pabrėžė, jog nesutinka su ieškiniu, nes buvo tik statytinis, o ne direktorius šitoje įmonėje. Jokių veiksmų nedarė. 2018 m. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl parašų klastojimo, jis irgi davė savo parašo pavyzdžius. Susiję su šita įmone, t.y. uždarąja akcine bendrove „AA Baltic Group“. Kuo byla pasibaigė negali pasakyti, nes jokios informacijos negavo. Jam nebuvo uždrausta būti įmonės vadovu. Gaudavo 2 000 Eur pasirašant, kad perima įmonę. O tada jį persekioja visokios bylos. Šiuo metu yra užsienyje. Neturi nekilnojamojo turto. Dokumentų iš įmonės Baltic Group negavo. Susitarė su A. L., kad įmonė dabar bus jo. Nebeprisimena kada gavo prieigą prie pinigų banke. Ne iš karto gavo, susitarė, kad kai gaus parašo teisę pinigai įmonės sąskaitoje yra jo reikalas, o kol parašo teisės neturi - kažkas kitas tvarkosi. Patikslino, jog išlenda vėliau, kad įmonės su didelėm skolom. Jis leidosi, kad būtų naudojamasi jo vardu, o realius veiksmus atliko kiti asmenys. Nežino nieko apie sąskaitas – faktūras. Jo išsilavinimas vidurinis. Dirba vairuotoju užsienyje. Yra dirbęs servise, statybose. Jam pinigus sumokėjo L.. Neatsimena, ar nusiiminėjo pinigus nuo sąskaitos. Pirkimo – pardavimo sutartis, priėmimo – perdavimo aktas ir parašo pakeitimas įeidavo į paslaugą. Jei moka grynais – nereikia parašo, o jei darosi parašą – dalis pinigų banke. Jeigu dokumentų pasirašymas įeidavo į paslaugos sumą, nelabai gilindavosi, ką pasirašo. 2-3 savaites A. L. prašė nekeisti parašo. Nebuvo taip, kad jie su L. pervedinėjo pinigus iš įmonės sąskaitos. Nėra susitikęs su B., galbūt yra kalbėjęs telefonu.
7. Liudytojas P. L. nurodė, kad tvarkė ieškovo įmonėje apskaitą laikotarpiu maždaug nuo 2015 m. pabaigos iki 2017 m. rugsėjo-spalio mėn., yra įmonės, kuri tvarkė apskaitą, vadovas. Jam praktikoje dažniausiai siunčia dokumentus įmonių atsakingi asmenys, o jie tvarko registrus, naudoja ,,Opimum“ programą. Viską tvarkė pagal teisės aktų reikalavimus, kažko ypatingo, išskirtinių aplinkybių dėl konkrečios įmonės atveju nebuvo. Santykiai dėl buhalterijos tvarkymo pasibaigė, aplinkybių konkrečių dėl dokumentų perdavimo nepamena, nepamena, ar buvo pasirašytas priėmimo-perdavimo aktas. Nutraukus sutartį dėl buhalterijos tvarkymo, dokumentus perduoda įprastai vadovui. Pasinaudojęs užrašais, nurodė, kad visi registrai paskutiniai sutvarkyti 2017 m. spalio 31 dienai, atpažįsta L., P. neatpažįsta.
Ieškinys tenkintinas
8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 5 d. nutartimi pagal BUAB ,,Saulės grupė“ pareiškimą uždarajai akcinei bendrovei „AA Baltic Group“ iškėlė bankroto bylą. 2019 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi patvirtino UAB „AA Baltic Group“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 28 720,75 Eur sumai. Vilniaus apygardos teismas 2022-09-14 nutartimi patikslino UAB AA Baltic kreditorių sąrašą, atsižvelgiant į tai, kad naujasis kreditorius perėmė reikalavimo teisę iš UAB ,,Saulės grupė“ ir nurodė, kad atsisako savo teisės į 15 576,72 Eur dydžio finansinį reikalavimą. 2019 m. lapkričio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „AA Baltic Group“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Juridinių asmenų registro duomenimis, uždarajai akcinei bendrovei „AA Baltic Group“ laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 13 d. vadovavo atsakovas A. L. (įgaliojimų pradžia 2014 m. gruodžio 23 d., įgaliojimų pabaiga 2017 m. gruodžio 28 d.), o nuo 2018 m. vasario 12 d. vadovu įregistruotas K. P. (įgaliojimų pradžia 2017 m. gruodžio 29 d.), įmonės dalyviais buvo registruoti šie asmenys: nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki 2016 m. balandžio 4 d. A. L.; nuo 2016 m. balandžio 4 d. A. L. 50 vnt. akcijų, L. B. 50 vnt. akcijų. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo nustatyta, kad paskutinės įmonės finansinės ataskaitos registrų tvarkytojui buvo teikiamos už 2016 metus. 2021 m. liepos 15 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi UAB „AA Baltic Group“ bankrotas pripažintas tyčiniu.
9. Byloje sprendžiamas ginčas dėl atsakovų A. L. ir K. P., kaip buvusių UAB „AA Baltic Group“ vadovų civilinės atsakomybės už žalą, kuri, pasak ieškovo, atsirado dėl tyčinio bankroto, atsakovams A. L. ir K. P. laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
10. Teismas privalo ginčo santykiui taikyti teisės normas, kurių taikymą suponuoja nagrinėjamos konkrečios bylos faktinės aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).
11. Teismas dėl teisinių pagrindų atlyginti žalą už bendrovės vadovo (akcininko) pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą, nurodo, kad pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Taigi, aptarta nuostata reiškia įmonės vadovo, savininko pareigą sisteminio Įmonių bankroto įstatymo nuostatų aiškinimo kontekste kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia Įmonių bankroto įstatymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti.
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą, priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiškai reikšmingos. Nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali būti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, įstatyme įtvirtinta pareiga inicijuoti bankroto bylą išlieka, o šios pareigos pažeidimas gali lemti ją pažeidusio asmens civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2014-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl civilinės atsakomybės buvusiam bankrutuojančios įmonės vadovui taikymo Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalies pagrindu, turi įrodyti: neteisėtus veiksmus (neveikimą) – pavėluotą kreipimąsi (nesikreipimą) dėl bankroto bylos iškėlimo; žalą įmonės kreditoriams; priežastinį ryšį tarp vadovo nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir prašomos priteisti žalos atsiradimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, yra pažymėjęs, kad vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; kt.). Fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys), ir kt. ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta bendrovės vadovo pareiga veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, teismų praktikoje suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pažymėta, kad Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytas specialusis įmonės vadovo civilinės atsakomybės pagrindas, skirtas apsaugoti kreditorių interesus, kai įmonė yra faktiškai nemoki, o akcininkų bei kreditorių interesai iš esmės išsiskiria. Nuo įmonės faktiško nemokumo momento jos vadovas turi pareigą prioritetiškai ginti kreditorių interesus, kad, įmonei esant nemokiai, būtų maksimaliai apsaugotos kreditorių teisės gauti maksimalų reikalavimų patenkinimą. Ši pareiga skiriasi nuo bendrosios pareigos veikti įmonės interesais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-02-01 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014-05-21 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014; kt.). Akcininkų interesas tęsti bendrovės veiklą, kai jų rizikos laipsnis nebedidėja įmonei esant nemokiai, negali būti perkeltas ir kreditoriams, kurių interesas įmonės nemokumo atveju yra kaip tik priešingas – kad būtų sumažinti jų galimi nuostoliai. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-10-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).
13. Pasisakydamas dėl juridinio asmens (įmonės) vadovo civilinės atsakomybės dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, teismui pripažįstant bankrotą tyčiniu, yra įvertinama įmonės veiklos visuma ir padaroma išvada, jog buvo kryptingai siekiama bankroto. Todėl galima preziumuoti, kad neatsiskaitymas su kreditoriais yra nulemtas būtent tų veiksmų, kurie privedė įmonę prie tyčinio bankroto. Vis dėlto, tyčiniu bankrotu laikomi ne tik atvejai, kai įmonė tyčia privedama prie bankroto, bet ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis. Jei įmonės turtinė padėtis jau buvo sunki iki veiksmų, lėmusių tyčinio bankroto pripažinimą, atlikimo, dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų gali būti priežastiniu ryšiu nesusiję su tyčiniu bankrotu – šie reikalavimai liktų nepatenkinti, nepriklausomai nuo to, ar būtų atlikti tyčinį bankrotą lėmę veiksmai. Dėl šios priežasties prezumpcija, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, gali būti paneigta šiam asmeniui įrodžius, jog visi nepatenkintų kreditorių reikalavimai ar dalis jų būtų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryšiu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimą. Tokį įrodinėjimo naštos perkėlimą kaltam dėl tyčinio bankroto asmeniui, siekiančiam išvengti žalos atlyginimo, pateisina ir aplinkybė, kad šis asmuo geriausiai žino įmonės veiklos aplinkybes, jos finansinę padėtį iki ir po veiksmų, privedusių prie tyčinio bankroto, atlikimo, todėl būtent šis asmuo turi didesnę galimybę įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kreditorius, reikalaujantis žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 47 punktas).
14. Kaip nurodo kasacinis teismas, juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu turi esminę (ir kartu išskirtinę) reikšmę tokio juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų įrodinėjimo ir nustatymo kontekste: 1) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, kitaip negu bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais, nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų – faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais. Toks kvalifikavimas reiškia, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese ne tik nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų, bet tokie veiksmai apskritai nebegali būti kvestionuojami (CPK 182 straipsnio 2 dalis, 279 straipsnio 4 dalis); 2) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, taip pat nereikia įrodinėti žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio, kaip būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – pripažinus bankrotą tyčiniu, preziumuojamas šių dviejų sąlygų egzistavimas (CPK 182 straipsnio 4 punktas). Pažymėtina, kad prezumpcijos teisinė reikšmė yra kitokia negu prejudicinių faktų – prezumpcija lemia įrodinėjimo naštos perskirstymą (faktinės aplinkybės, sudarančios prezumpcijos turinį, laikomos nustatytomis, nebent atitinkama bylos šalis jas paneigia įstatymo nustatyta tvarka), o šis įrodinėjimo naštos perskirstymas civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese reiškia, kad juridinio asmens vadovui, kaip atsakovui, tenka pareiga įrodinėti, jog neegzistuoja žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys; 3) pati formuluotė „tyčinis bankrotas“ patvirtina, kad juridinis asmuo gali būti privestas prie bankroto tik tyčiniais, t. y. kaltais, veiksmais, vadinasi, juridinio asmens vadovo kaltė, kaip jo civilinės atsakomybės sąlyga, yra neatsiejamai susijusi su jo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, todėl laikytina, kad, pripažinus bankrotą tyčiniu, kartu su neteisėtais veiksmais yra nustatyta (prejudicinių faktų forma) ir vadovo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018).
15. Tyčinio bankroto byloje nustatytos faktinės aplinkybės gali būti vertinamos kaip prejudiciniai faktai sprendžiant dėl atsakovų A. L. ir K. P. atsakomybės šioje byloje, nes atsakovai, kaip suinteresuoti asmenys, dalyvavo tyčinio bankroto byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-868-450/2021 nustatė, kad ieškovė nemoki buvo 2016 m. pabaigoje – 2017 m. pradžioje, kuomet bendrovės vadovo pareigas užėmė A. L., kuris tuo metu turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, tačiau esant įmonei nemokiai, kai buvo atleisti visi atsakovės darbuotojai ir sąskaitose vyko neaiškūs mokėjimai, kai įmonė faktiškai jokios veiklos nevykdė. A. L. atliko tyčinius neteisėtus veiksmus, pažeidžiančius kreditorių teises ir teisėtus interesus, ir yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-868-450/2021 nustatė, kad paskutiniai Juridinių asmenų registrui pateikti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai yra už 2016 m. Pagal tuo metu pateiktų dokumentų duomenis įmonės turtas buvo 258 772 Eur, iš kurio 225 060 Eur sudarė trumpalaikis turtas, o 3 142 Eur – ilgalaikis; trumpalaikį atsakovės turtą sudarė 225 060 Eur kitas trumpalaikis turtas ir 30 570 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos; mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 255 636 Eur. Byloje nepateikta duomenų, kokia atsakovės įsipareigojimų dalis nurodytu momentu (2016 m. pabaigoje – 2017 m. pradžioje) buvo pradelsta; byloje taip pat nėra duomenų, kokia buvo 2016 metų pabaigoje atsakovės turėto 225 060 Eur kito trumpalaikio turto sudėtis. Atsakovės banko sąskaitose 2017 m. sausio 1 d. buvo 36 124,03 Eur, per 2017 m. į atsakovės banko sąskaitas pateko įplaukų iš viso už 327 602,25 Eur, atsakovė per 2017 m. atliko mokėjimų už 347 989,78 Eur, 2017 m. gruodžio 31 d. atsakovės banko sąskaitose likutis sudarė 15 736,50 Eur, per 2017 m. atsakovė atliko 20 387,53 Eur daugiau mokėjimų nei gavo įplaukų. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis per 2017 m. buvo atleisti visi 4 atsakovės darbuotojai; Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad vienintelis po to priimtas atsakovės darbuotojas buvo K. P. ir jo atleidimo data – 2018 m. sausio 25 d. Teismas nustatė, kad 2016 m. pabaigoje bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai dvigubai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, atsakovės finansinė padėtis per 2017 m. tolydžio blogėjo – 2017 m. pabaigoje lėšų likutis banko sąskaitoje sumažėjo daugiau nei per pusę, buvo atleisti visi darbuotojai, atsakovė veiklos nevykdė; atsakovės paskutinių žinomų 2016 metų finansinės atskaitomybės dokumentų duomenimis ji valdė 225 060 Eur vertės aktyvus, kuriuos sudarė nedetalizuotas trumpalaikis turtas, kurį įprastai sudaro debitorių skolos. Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į įmonės turto realią vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2012-407/2016). Teismas konstatavo, kad šie duomenys patvirtina, jog bendrovė buvo nemoki ne bankroto bylos jai iškėlimo momentu, o jau 2016 m. pabaigoje – 2017 m. pradžioje, kuomet bendrovės vadovo pareigas užėmė A. L.. Todėl būtent A. L. ir turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, tačiau to nepadarė ir toliau blogino įmonės finansinę padėtį bei didino kreditorių finansinius reikalavimus. Nustatyta, kad finansinė padėtis per 2017 m. tolydžio blogėjo – 2017 m. pabaigoje lėšų likutis banko sąskaitoje sumažėjo daugiau nei per pusę, buvo atleisti visi darbuotojai, todėl pajamas kurianti veikla tapo faktiškai negalima, o skolų kreditoriams sumokėjimas – neįmanomas, banko sąskaitų išrašai už 2017–2018 m. patvirtina, kad iki 2018 m. vasario 12 d. iš banko sąskaitų buvo atlikti šie mokėjimai: 2018 m. sausio 5 d. UAB „S capital“ pervesta 14 800 Eur, 2017 m. gruodžio 29 d. UAB „Kitoks požiūris“ – 13 200 Eur, 2017 m. gruodžio 29 d. UAB „IDW Group“ – 16 399,20 Eur, 2017 m. gruodžio 29 d. akcinei bendrovei „Specializuota komplektavimo valdyba“ – 2 093,71 Eur, kai A. L. 2017 m. gruodžio 28 d. visuotinio atsakovės akcininkų susirinkimo sprendimu jau buvo atleistas iš atsakovės vadovo pareigų, todėl neturėjo teisės atlikti jokių mokėjimų, neaišku, kokiu pagrindu buvo atsiskaityta su nurodytais juridiniais asmenimis (ar nebuvo pažeistas atsiskaitymų eiliškumas). Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad laikotarpiu, kai atsakovei vadovavo K. P. ir buvo vykdomos reikšmingesnės pinigų transakcijos, t. y. 2017 m. gruodžio 28 d. – 2018 m. vasario 12 d., šias transakcijas atlikinėjo A. L., o ne K. P.. Iš Swedbank 2020 m. rugpjūčio 19 d. rašto Nr. SR-TS-20-466 ir prie jo pridėtos 2018 m. vasario 12 d. Elektroninių paslaugų teikimo sutarties Nr. 2221445 nustatyta, kad K. P. prisijungti prie atsakovės banko sąskaitų turėjo galimybę tik nuo 2018 m. vasario 12 d., kai VĮ Registrų centre jis buvo įregistruotas įmonės vadovu ir sudarė sutartį. A. L. paaiškino, kad K. P. prašymu kartu atliko minėtus pavedimus, t.y. neteisėtus veiksmus, kai jis jau nebūdamas atsakovės vadovu ir įmonei ilgą laiką esant nemokiai, neaišku kokiu pagrindu atliko pavedimus įmonėms. Nuo 2018 m. vasario 12 d., kai K. P. buvo suteikta prieiga prie atsakovės banko sąskaitų, iki 2019 m. birželio 5 d., kai atsakovei buvo iškelta bankroto byla, piniginių srautų judėjimas šiose sąskaitose buvo labai nežymus – keli mokėjimai tarp savo sąskaitų (iki 310 Eur), keli mokėjimai K. P. (iki 900 Eur), mokesčiai VMI, banko mokesčių nuskaitymas, du mokėjimai už darbus (925,50 Eur ir 450,69 Eur). Paskutinis neautomatizuotas mokėjimas iš atsakovės banko sąskaitų atliktas 2018 m. gegužės 1 d., paskutinis automatizuotas mokėjimas – 2019 m. birželio 15 d.
Dėl atsakovų pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir šios pareigos atsiradimo momento
16. Kasacinio teismo išaiškinta, kad Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio Įmonių bankroto įstatymo nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokia Įmonių bankroto įstatymo prasme (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-06-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį. Konstatavus laiko momentą, nuo kada pažeista pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016). Taigi pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo (ar kitų subjektų, kuriems pagal įstatymą nustatyta ši pareiga) pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas.
17. Ieškovei atstovaujantis bankroto administratorius laikosi pozicijos, kad UAB „AA Baltic Group“ faktiškai nemoki buvo jau 2016 m. pabaigoje – 2017 m. pradžioje. Atsakovo A. L. atstovė, nesutikdama su tokia pozicija, neįrodinėja kitokio akcininko pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo momento, tvirtindama, kad tokios pareigos jis galimai apskritai neturėjo, akcentuodama, kad atsakovas K. P. buvo ne formalus, o realus vadovas, jis iš A. L. perėmė iš esmės veikiančią įmonę, būtent šis atsakovas, K. P., kurį byloje esanti medžiaga ir Liteko duomenys charakterizuoja kaip linkusį pažeisti teisės normas asmenį, daugiausiai ir prisidėjo prie įmonės nemokumo situacijos (teistas už sukčiavimą, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad K. P. buvo ir kitų įmonių, kurioms buvo iškeltos bankroto bylos vadovu (Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose Nr. eB2-1614-580/2019, eB2-1001-653/2019 ir kt.). Teismas akcentuodamas aukščiau įvardytą Lietuvos apeliacinio teismo nutarties motyvaciją, kuria grindžiamas nemokumo nustatymo momentas, kritiškai vertina tokius A. L. atstovės teiginius, esą bendrovė tapo nemoki, ją perleidus atsakovui K. P.. Jau aukščiau aptartų bylos duomenų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad 2016 m. pabaigoje – 2017 m. pradžioje turėdamas bendrovės veiklos duomenis ir nesant konkrečių prielaidų gauti tiek lėšų, jog pakaktų įmonės mokumui atkurti, atsakovas A. L., veikdamas kaip atsakingas ir rūpestingas vadovas, turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ir taip užkirsti kelią tolesniam skolų augimui. Atsakovas, sužinojęs apie faktinį įmonės nemokumą, dėl pagrindo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo spręsti atsižvelgdamas į įmonės realias galimybes uždirbti pajamų, kurių pakaktų tiek bendrovės kasdienės veiklos išlaidoms, tiek senoms skoloms dengti, be to, išvengti naujų skolų, tačiau to nepadarė. Išdėstytų motyvų pagrindu teismas prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju atsakovui A. L. tenka pareiga atlyginti žalą, kilusią dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2016 m. pabaigos iki 2017 m pradžios nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „AA Baltic Group“ iškėlimo.
18. Jau minėta, kad prezumpcija, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, gali būti paneigta šiam asmeniui įrodžius, jog visi nepatenkintų kreditorių reikalavimai ar dalis jų būtų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryšiu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimą. Atsakovo A. L. atstovei bylos nagrinėjimo metu įrodinėjant, kad iš tiesų UAB ,,Stromlita“ neturi 10729,93 Eur reikalavimo į ieškovą, į bylą buvo teikiami fragmentiniai ieškovės apskaitos duomenys, iš kurių matyti, kad ieškovė pirko medžiagas, tikėtina, statybos darbams, iš kurių teismas negali daryti pagrįstos išvados dėl ieškovės ir būtent UAB ,,Stromlita“ tarpusavio atsiskaitymų, ypač turint omenyje tęstinį šių įmonių bendradarbiavimo pobūdį. Teismo vertinimu, prezumpcija, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, atsakovo A. L. šioje byloje nepaneigta. Ginčas tarp UAB ,,Stromlita“ ir ieškovo buvo išspręstas įsiteisėjusiu 2018 m. vasario 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu (civilinė byla Nr. e2-1141-494/2018), vėliau patvirtintas kreditoriaus reikalavimas įsiteisėjusia teismo nutartimi bankroto byloje. Dėl teismo posėdžio metu išsakyto argumento, kad naujasis vadovas atsakovas K. P. nesiėmė veiksmų (neginčijo šio teismo sprendimo), todėl būtent jis ir turi būti atsakingas už žalą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sutartis su UAB ,,Stromlita“, iš kurios buvo kildinami reikalavimai ieškovei buvo vykdoma vadovaujant būtent atsakovui A. L., jam neabejotinai buvo žinoma apie dar 2017 m. rugpjūčio 28 d. iškeltą civilinę bylą dėl skolos priteisimo, kurioje, beje, priešieškinis nebuvo reiškiamas, o sprendimas buvo paskelbtas 2018 m. vasario 28 d., t. y. neužilgo po akcijų perleidimo atsakovui K. P. ir jo skyrimo vadovu. Teismo vertinimu, atsakovas A. L. neužtikrino, kad jo vadovaujama bendrovė tinkamai vykdytų savo įsipareigojimus UAB ,,Stromlita“, taip pat, laiko požiūriu vertinant bylą dėl tyčinio bankroto nagrinėjusio Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartyje nustatytus neteisėtus atsakovo A. L. veiksmus ir įsiskolinimo susidarymo momentą, spręstina, jog šis įsiskolinimas, vėliau tapęs nepatenkintu finansiniu reikalavimu bankroto byloje, priežastingumo ryšiu yra susijęs būtent su atsakovo A. L. kaip įmonės vadovo, neteisėtais veiksmais.
19. Dėl atsakovo K. P. nurodytina, kad laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 12 d. jis buvo viešajame registre buvo išviešintas ieškovės vadovu ir gavo parašo teisę banke, atkreiptinas dėmesys į tai, kad banko operacijas galėjo atlikti tik jis pats ir piniginių lėšų judėjimas ieškovės sąskaitose vyko, taigi atmestini atsakovo K. P. argumentai, esą jis buvo tik formalus vadovas ir dėl to nėra atsakingas už kreditorinių finansinių reikalavimų padidėjimą po 2018 m. vasario 12 d. Dėl atsakovo K. P. argumentų, kad jis nėra atsakingas už kreditorinius UAB ,,Bitė Lietuva“, MB ,,BEN INVEST“ (pradinis kreditorius UAB ,,Stromlita“) reikalavimus, pažymėtina, kad jeigu atsakovas būtų laiku įvykdęs pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtų sustabdytas visų finansinių prievolių, tarp jų – palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimas, netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas, įmonės sudarytų sutarčių vykdymas (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3, 4 punktai). Teismo posėdžio metu duoti atsakovo K. P. paaiškinimai leidžia teismui teigti, jog šiam atsakovui buvo žinoma(turėjo būti žinoma) įmonės tikroji padėtis. Taigi, atsakovui tinkamai įvykdžius pareigą kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, nebūtų didėję nei UAB ,,Bitė Lietuva“ reikalavimai, nei delspinigių (palūkanų) suma didėjusios senos skolos. Tai patvirtina priežastinį ryšį tarp atsakovo K. P. pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo ir atsiradusios žalos.
20. Nagrinėjamu atveju, pagal Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis matyti, jog ne atsakovai, kaip įmonės vadovai kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o BUAB ,,Saulės grupė“, t. y. atsakovai šiuo atveju savo įstatyminės pareigos neįvykdė. Atsakovai delsė kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, nors įmonės padėtis blogėjo ir galop su kreditoriais atsiskaityta nebuvo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad uždarosios akcinės bendrovės „AA Baltic Group“ vadovai, žinodami įmonės finansinę padėtį ir tai, jog įmonė yra nemoki ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, laiku nesikreipė su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Atsakovų, kaip įmonės vadovų, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas iš esmės sąlygojo situaciją, kai įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais. Teismas daro išvadą, kad bylos duomenys leidžia teigti, jog byloje neginčytinai nustatyti atsakovų, kaip įmonės vadovų, neteisėtas neveikimas (laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo), o 2021 m. liepos 15 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nustatyti prejudiciniai faktai nebuvo paneigti.
21. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas ir jos akcininkas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio skaičiuotini ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016). Nagrinėjamu atveju kyla pagrindas nustatyti, kokia apimtimi padidėjo kreditorių reikalavimai nuo kiekvieno iš atsakovų sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie bendrovės nemokumą momento ir pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo iki bankroto bylos iškėlimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų informacinės sutemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi patvirtinta kreditorių reikalavimų bendra suma tačiau atsakovai turi atlyginti žalą, kuri apskaičiuotina atsižvelgiant į kreditorių reikalavimus, atsiradusius (padidėjusius) po momento, kai atsakovams atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „AA Baltic Group “ iškėlimo. Atsižvelgus į aktualiais laikotarpiais susidariusius pradelstus įsipareigojimus ieškovės kreditoriams darytina išvada, kad BUAB „AA Baltic Group“ buvęs vadovas A. L. atsakingas už 11187,85 Eur dydžio, o atsakovas A. L. – už 1956,18 Eur dydžio žalą (nuo 2018 m. vasario 12 d., kuri susijusi priežastiniu ryšiu su atsakovų delsimu inicijuoti bendrovės bankroto bylą (CK 6.246-6.249 straipsniai, 6.263 straipsnio 1 dalis, Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis; CPK 185 straipsnis).
Dėl procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų
22. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnis). Procesinės palūkanos priteisiamos nuo bylos teisme iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-684/2017). Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalies nuostatas, civilinės bylos iškėlimo teisme momentu laikomas ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas teisėjo priimta rezoliucija, t. y. civilinė byla laikoma iškelta teisme tik nuo teisėjo rezoliucijoje, kuria ieškinys priimtas, nurodytos datos. Todėl nuo priteistų ieškovei sumų iš atsakovų nuo minėtos datos priteisiamos 5 procentų dydžio palūkanos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
23. Patenkinus ieškinį, iš atsakovų valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą, taip pat atitinkamai valstybės patirtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 1 dalis), todėl iš atsakovo A. L. valstybei priteistina 252,00 Eur, o iš atsakovo K. P. 44,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis), taip pat iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. , t. y. po 17,20 Eur , taigi iš atsakovo A. L. valstybės naudai priteistina iš viso 269,20 Eur, o iš atsakovo K. P. valstybės naudai priteistina iš viso 61,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „AA Baltic Group“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11187,85 Eur (vienuoliką tūkstančių vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis eurus, 85 euro centus) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 16 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „AA Baltic Group“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1956,18 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt šešis eurus ir 18 euro centų) žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 16 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti valstybei iš A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 269,20 Eur (du šimtus šešiasdešimt devynis eurus ir 20 euro centų) ir iš K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 61,20 Eur (šešiasdešimt vieną eurą ir 20 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rūta Kazlauskienė