Civilinė byla Nr. e2A-1304-638/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09809-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.6; 3.3.1.14; 3.3.1.20.

 (S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Mindaugo Šimonio, Egidijaus Tamašausko,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-441-959/2019 pagal ieškovų D. L. ir G. L. ieškinį atsakovei S. A. K. dėl žemės sklypo savininkų teisių gynimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovai, D. L. ir G. L., patikslintame ieškinyje prašė leisti jiems įregistruoti naujus patikslintus žemės sklypo išorinių ribų kadastrinius duomenis pagal parengtą UAB „Inventora“ planą be atsakovės sutikimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas ( t.2, b.l. 6-8). 

2.       Ieškovai nurodė, kad D. L., priklauso 304/1217 žemės sklypo, G. L., priklauso 305/1217 žemės sklypo, o atsakovei S. A. K. – 608/1217 žemės sklypo. Taip pat D. L. priklauso 61/100 buto, G. L., priklauso 39/100 buto, esančio(duomenys neskelbtini)., o atsakovei S. A. K. priklauso antrasis butas, esantis tame pačiame name. Ieškovui 2004 m. birželio 1 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. GR19, kurio pagrindu buvo rekonstruota dalis ieškovams priklausančio nekilnojamojo turto, t. y. pastatytas gyvenamojo namo buto priestatas. Pagal Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2006 m. sausio 16 d. išduotą pažymą Nr. NS8, buvo išduota pažyma apie nebaigtą statyti statinį ir įregistruotas nebaigtas statinys VĮ Registrų centre. Tuo metu turto bendrasavininkė buvo J. D., kuri davė ieškovams visus reikiamus leidimus statyti, pasirašė ant visų matavimus patvirtinančių dokumentų ir projektų. Pažymėtina ir tai, kad 2003 m. spalio 8 d. J. D., Kauno rajono 1-ajame notarų biure davė sutikimą dėl priestato statybos ir teisinės registracijos, kuriuo buvo sutarta, kad priestatas būtų statomas, o pastatytas priklausytų ieškovei G. L.. J. D. mirus 2014 metais, jos turtą, tame tarpe ir butą bei dalį žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini)., paveldėjo sesuo S. A. K.. Pilnai pabaigus visus statybos darbus ir atsiradus finansinėms galimybėms, ieškovai nutarė įregistruoti statybos užbaigimą. Buvo pasamdyta įmonė UAB „Inventora“, kuri sutvarkė visus reikiamus dokumentus statybos užbaigimo pridavimui, atliko kadastrinius matavimus. Buvo kreiptasi į atsakovę, kad ši atvyktų į kadastrinių matavimų atlikimą, tačiau laiškai grįžo neįteikti, o į žodinius raginimus atsakovė nereagavo. UAB „Inventora“ kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl duomenų pakeitimo nekilnojamojo turto kadastre įregistravimo. Tačiau 2016 m. rugsėjo 21 d. buvo priimtas sprendimas Nr. Spr32978, kuriuo atsisakyta įregistruoti kadastrinės bylos pakeitimus, kurie yra būtini statybos užbaigimui įforminti, kadangi žemės sklypo plane nėra atsakovės parašo. Tuomet buvo dar kartą kreiptasi į atsakovę S. A. K., tačiau ji nepasirašė. Šiuo atveju žemės sklypo ribos neženklinamos vadovaujantis 1998 m. liepos 20 d. atliktais kadastriniais matavimais. Patikslinus kadastrinius matavimus, gautas žemės sklypo plotas 0,1217 kv.m., t. y. gauti patikslinti duomenys iš esmės sutampa su anksčiau padarytais geodeziniais matavimais. Su atsakove buvo keletą kartų kalbėta, kad ji gali reikšti pastabas dėl kadastrinių matavimų, tačiau iki šios dienos tas padaryta nebuvo. Įregistruoti užbaigtas statybas ieškovams trūksta atsakovės parašo ant kadastriniuose matavimuose pateikto žemės sklypo plano.

3.       Atsakovė atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovai statinį galėjo įteisinti ankščiau, nes turėjo visus buvusios savininkės sutikimus. Dar 2015 metais atsakovė siūlė ieškovams atsidalinti žemės sklypus, tačiau ieškovai nesutiko. Atsakovė 2019 m. kovo 5 d. rašytiniuose paaiškinimuose taip pat nurodė, kad UAB „Inventora“ parengtame plane yra panaikinta šalių nustatyta naudojimosi sklypu tvarka, todėl leidimas įregistruoti tokius patikslintus sklypo plano duomenis iš esmės pažeistų atsakovės teises. Žemės sklypų ribų 1998 m. liepos 15 d. paženklinimo akte pažymėta, kad būtent ieškovės G. L. ir atsakovės sesers J. D. (iki mirties buvusios sklypo dalies savininke) užsakymu AB ,,Hidroprojektas“ atliko geodezinius matavimus sklypo, esančio(duomenys neskelbtini). Parengtu AB ,,Hidroprojektas“ žemės sklypo planu buvo aiškiai nustatytos G. L. ir J. D. dalys bendrame sklype, t. y. tiksliai nurodyta, kuri žemės sklypo dalis yra naudojama G. L. ir J. D. bendrai, taip pat kuri dalis atskirai priskiriama būtent J. D. ir kuri sklypo dalis atskirai naudojama G. L.. Sklypo planas su nustatytomis tiksliomis naudojamomis dalimis buvo įregistruotas Registrų centre, ką patvirtina ant plano esantis Registrų centro spaudas. Ieškovė G. L. ir J. D. aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, užsakė bei įformino ją AB ,,Hidroprojektas“ parengtame plane bei įregistravo planą su jame nustatyta naudojimosi tvarka Registrų centre. Nepaisant to, kad naudojimo tvarka nebuvo įforminta notarine tvarka ir dėl to galimai neatsispindi atskiru įrašu Registrų centro išraše, tačiau šalių susitarimas dėl naudojimo tvarkos yra aiškus ir nedviprasmiškas, patvirtintas pačios ieškovės parašais, todėl ieškovams žinomas ir privalomas. Įregistravimas registre atlieka tik išviešinimo funkciją, tačiau šalims susitarimas yra privalomas ir nesant tokio išviešinimo. Tuo atveju, jei ieškovų netenkina nustatyta naudojimosi tvarka, ar ją būtina koreguoti dėl ieškovų atliktų statybos darbų, ieškovai turi siekti naudojimosi tvarkos keitimo, tikslinimo, tačiau negali savavališkai panaikinti planuose aiškiai pažymėtos naudojimosi tvarkos ir reikalauti, kad atsakovė tokį planą pasirašytų, taip pripažindama naudojimosi tvarkos atsisakymą. Pažymėtina, kad 1999 m. vasario 8 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P-P52/99-0052 J. D. išsipirko žemės sklypo dalį pagal AB ,,Hidroprojektas“ planą. Atsakovės nuomone, panaikinus dalių nustatymą plane, būtų iš esmės pažeistos atsakovės teisės, kadangi atsakovės sesuo J. D. išpirko būtent konkrečią sklypo dalį. Atsakovė paveldėjo konkrečią dalį sklype, todėl rengiant naują sklypo planą ši tvarka turi likti planuose ir negali būti ieškovų savavališkai panaikinta. Atsakovės sesuo J. D. davė sutikimą ieškovams atlikti statybos darbus – statyti priestatą. Tačiau tuo metu galiojo ir registre buvo įregistruotas vienintelis sklypo planas, t. y. AB ,,Hidroprojektai“ planas, kuriame yra aiškiai pažymėtos savininkų naudojamos sklypų dalys. Dėl šios priežasties J. D., duodama sutikimą, pagrįstai tikėjo, kad duoda sutikimą statyti priestatą ant ieškovams priklausančios sklypo dalies. Atsakovės sesuo J. D. taip pat sutiko, kad priestatas nuosavybės teise priklausytų ieškovams. Šiuo metu dėl atsakovei nežinomų priežasčių ieškovai, prisidengdami statybų įteisinimu kartu siekia panaikinti šalių nustatytą naudojimosi sklypu tvarką. Panaikinus nustatytą naudojimo sklypais tvarką priestatas būtų laikomas pastatytu ant bendros žemės, t. y. ir ant atsakovei priklausančios, bei priestato užimamu plotu sumažėtų atsakovei priklausanti žemės sklypo dalis. Tokiu atveju reikėtų spręsti dėl kompensacijos atsakovei už priestatu užstatytą jai priklausančią sklypo dalį. Akivaizdu, kad šis klausimas šalių jau buvo išspręstas, t. y. buvo nustatyta naudojimosi sklypu tvarka, todėl atsakovės sesuo ir atsakovė neprieštaravo ieškovų ketinimams statyti priestatą jiems priklausančioje sklypo dalyje ir nesikišo į statybų procesą. Panaikinus nustatytą naudojimosi sklypu tvarką, kiltų klausimas ir dėl atsakovės sesers duoto sutikimo statyti priestatą galiojimo.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas leido ieškovams D. L. ir G. L. įregistruoti naujus patikslintus žemės sklypo išorinių ribų kadastrinius duomenis pagal UAB „Inventora“ 2016 m. birželio 15 d. parengtą planą be atsakovės S. A. K. sutikimo. Teismas priteisė iš atsakovės S. A. K. ieškovui D. L. 219,06 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Teismas nurodė, kad ieškovai siekia įregistruoti patikslintus bendro žemės sklypo išorinių ribų kadastrinius duomenis Nekilnojamojo turto kadastre taip įgyvendindami savo kaip daikto bendraturčių nuosavybės teises. Atsakovė nesutinka su šių duomenų registracija, savo nesutikimą motyvuodama tuo, kad UAB „Inventora“ parengtame plane yra panaikinta šalių nustatyta naudojimosi sklypu tvarka. Teismas pažymėjo, kad vienintelis UAB „Inventora“ parengtos kadastro duomenų bylos trūkumas, kurį nustatė VĮ Registrų centras ir dėl kurio buvo atsisakyta registruoti patikslintus duomenis, buvo atsakovės parašo nebuvimas. Teismas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatė, kad nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota juridinių faktų – bendraturčių sutarčių dėl bendro daikto. Teismas sutiko su atsakovės atstovės argumentu, jog 1998 m. liepos 22 d. AB „Hidroprojektas“ parengtame žemės sklypo plane (duomenys neskelbtini)yra nurodyta ieškovės G. L. ir buvusios bendraturtės J. D. sutarta naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka. Teismas pažymėjo, kad iš ieškovų atstovės paaiškinimų, duotų 2019 m. kovo 7 d. posėdyje, matyti, kad ir patys ieškovai su tuo sutinka bei neginčija šios tvarkos privalomumo jiems. Tačiau teismas nurodė nesutinkantis, kad ši tvarka privalo būti atvaizduota patikslintame žemės sklypo plane ir įregistruota nekilnojamojo turto kadastre, o to nepadarius, atsakovės teisės yra pažeidžiamos. Teismas sprendė, jog atsakovės nesutikimas su UAB „Inventora“ parengtais patikslintais žemės sklypo išorinių ribų kadastriniais duomenimis yra nepagrįstas, todėl teismas ieškovams leido šiuos duomenis įregistruoti be atsakovės sutikimo (žr., pvz., Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-17-198/2019).

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6.       Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                       Teismas neatsižvelgė į tai, jog tarp šalių naudojimosi sklypu tvarka buvo nustatyta ne atskiru susitarimu, o žemės sklypo planu. UAB ,,Hidroprojektas“ žemės sklypo planu buvo aiškiai nustatytos G. L. ir J. D. dalys bendrame sklype. Atsakovė paveldėjo konkrečią dalį sklype, todėl rengiant naują sklypo planą ši tvarka turi likti planuose ir negali būti ieškovų savavališkai panaikinta.

1.2.                       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010 ir nagrinėjamoje byloje susiklostė iš esmės tapati situacija, kai bendraturčiai sudarė planą, dalyvavo atliekant kadastrinius matavimus, patvirtino planą savo parašais, plano vėliau neginčijo, šio plano pagrindu išsipirko sklypo dalis iš valstybės ir įregistravo planą su nuosavybės teisėmis VĮ Registrų centre.

1.3.                       Teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus bei naujai parengto žemės sklypo plano be naudojimosi tvarkos įregistravimo įtaką atsakovės teisėms, dėl ko priėmė klaidingą sprendimą leisdamas įregistruoti naują planą be atsakovės sutikimo. Tokiu klaidingu teismo sprendimu iš esmės pažeidžiamos atsakovės teisės.

1.4.                       Ieškovai gali įgyvendinti savo teises ir nepanaikindami žemės sklypo plane esančios naudojimosi sklypu tvarkos. Tačiau tikslingai siekia šios tvarkos panaikinimo, prisidengdami išorinių sklypo ribų tikslinimu. Žemės sklypo planas keičiamas ne tik ta apimtimi, kiek būtina ribų patikslinimui, bet ir panaikinant kitus ieškovui nepatinkančius plano elementus, nurodant vienintelį motyvą - ieškovo nenorą šių ribų atvaizduoti. Tačiau teismas privalėjo vertinti, ar ieškovai turi teisę panaikinti žemės sklypo plane esančius elementus.

1.5.                       Teismas, vertindamas atsakovės atsikirtimus ir atsisakymą pasirašyti ant naujai parengto UAB ,,Inventora“ plano netinkamai vertino, jog atsakovė reikalauja pavaizduoti žemės sklypo plane naudojimosi tvarką ir išimtinai pasisakinėjo tik dėl tokio ieškovės reikalavimo. Naudojimosi tvarka jau yra atvaizduota šiuo metu parengtame, galiojančiame ir nekilnojamojo turto kadastre įregistruotame UAB ,,Hidroprojektas“ žemės sklypo plane, kas taip pat paneigia teismo vertinimą, kad naudojimosi tvarka plane negali būti atvaizduota.

1.6.                       Teismas nepasisakė, kuo remiantis teigia, kad ieškovams ar atitinkamai matininkui suteikiama teisė spręsti, kuriuos duomenis panaikinti, ir kodėl teismas vertina, kad ieškovams turi būti suteikiama tokia teisė, ar kuo remiantis teismas suteikia ieškovams teisę panaikinti dalį žemės sklypo duomenų, kai byloje pateikti įrodymai, pagrindžiantys poreikį tik patikslinti išorines sklypo ribas.

1.7.                       Teismas taip pat nepasisakė, kodėl ankstesniame žemės sklypo plane buvo nustatyta ir atvaizduota naudojimo tvarka, jei, teismo vertinimu, šiuo metu tokia tvarka plane atvaizduota nebegali būti. Teismas nenurodė nei pasikeitusio teisinio reglamentavimo, nei pasikeitimo pagrindų, todėl laikytina, kad tuo atveju, jei žemės sklypo planas su atvaizduota naudojimosi tvarka buvo įregistruotas nekilnojamojo turto kadastre, tai ir šiuo metu toks planas gali bei turi būti perkeliamas.

1.8.                       Teismas netinkamai vertino į bylą pateiktą VĮ Registrų centro atsakymą, kur nurodoma, jog atsisakoma įregistruoti žemės sklypo planą, nes nėra atsakovės sutikimo, kaip pagrindžiantį, jog plane neturi būti atvaizduota naudojimosi tvarka. Pažymėtina, kad naudojimosi tvarka gali būti šalių susitarimu panaikinama, todėl jei plane būtų atsakovės parašas,  VĮ Registrų centrui nėra pagrindo nesutikti su tokiu planu. Todėl VĮ Registrų centras kaip trūkumą ir nurodė atsakovės sutikimo nebuvimą, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad nesant atsakovės sutikimo, ieškovai galėtų panaikinti plane atvaizduotą naudojimosi tvarką.

1.9.                       Leidus ieškovams įregistruoti naujus patikslintus žemės sklypo išorinių ribų kadastrinius duomenis pagal UAB „Inventora“ 2016 m. birželio 15 d. parengtą planą be atsakovės sutikimo, susiklosto tokia situacija, kai ateityje, iškilus ginčams dėl naudojimosi sklypu tvarkos, gali būti apsunkintas, o galbūt ir visiškai nebeįmanomas įrodinėjimo procesas, kadangi naujame plane nebėra numatyta naudojimosi sklypu tvarka. Tokiu būdu atsakovei būtų nepagrįstai suvaržyta teisė į nuosavybę.

1.10.                      Teismas nesant jokio objektyvaus pagrindo skyrė atsakovei neveiksnumo nustatymą ir sustabdė bylą, vietoj to, kad būtų pasiūlęs atsakovei pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Dėl šios priežasties atsakovė, nesant jokio objektyvaus pagrindo, buvo kviečiama pas prokurorą, privalėjo teikti informaciją apie savo sveikatą, atsakinėti į įvairius klausimus apie savo asmeninį gyvenimą ir pan. Tokiu būdu buvo pažeista atsakovės teisė į privatų gyvenimą, Atsakovė buvo įbauginta. Prokurorui pateikus atsakymą, jog nėra jokio pagrindo inicijuoti neveiksnumo nustatymą ir atnaujinus bylos nagrinėjimą, teisėjas iš anksto rodė aiškų nusistatymą bylos baigtimi, kas kelia pagrįstų abejonių dėl teisėjo šališkumo nagrinėjamoje byloje.

7.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                       Byloje ieškovai niekada neginčijo, jog tarp ginčo šalių yra susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Kiekviena šalis naudojasi tik konkrečia žemės sklypo dalimi ir taip yra nuo pat žemės sklypo įsigijimo, tačiau naudojimosi tvarka niekada nebuvo įforminta, ir netgi plane, kuriame nurodomas brūkšnys, kurio siekia atsakovė, nėra suvestas į pilną koordinačių sistemą.

2.2.                       Apeliantė cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010. Pažymėtina, kad byla nėra tapati nagrinėjam ginčui. Nagrinėjamu atveju naudojimosi tvarkos ieškovai neneigia, tačiau ji nėra įforminta taip, kad ją būtų galima be atskirų matavimų ir sutikimų įforminti bei išviešinti VĮ Registrų centre.

2.3.                       Ieškovai niekada nesiekė panaikinti naudojimosi tvarkos, nors būtent tą teigia atsakovė. Ieškovai atliko visas procedūras, kalbėjo su atsakove, tačiau ji nenorėjo dalyvauti niekur, nes manė, kad jai to daryti nereikia, nes visur pasirašiusi jos sesuo J. D.. Minėtas aplinkybes ji ne kartą patvirtino teismo posėdžiuose (2019-03-07 posėdžio protokolas 46:35 - 52:05 min.).

2.4.                       Atkreipiame dėmesį, kad brūkšnys esantis plane, niekur ir niekaip neįformintas negali būti laikomas naudojimosi tvarkos įforminimu. Todėl tai, kad jo nelieka naujame plane, nesukuria jokių pasekmių nei ieškovams, nei atsakovei. Negana to, byloje yra pateiktas matininko atsakymas, dėl kokių priežasčių nebuvo galimybės minėto brūkšnio įforminti naujame plane,  tačiau atsakovė pateiktus duomenis ignoruoja.

2.5.                      Pažymėtina, kad atsakovė nekvestionavo statybų teisėtumo, taip pat yra patvirtinusi, kad pagerinimai atlikti taip, kaip buvo suprojektuota ir pretenzijų ji dėl to nereiškia.

2.6.                       Atsakovė 2018 m. lapkričio 6 d. vykusio teismo posėdžio metu buvo neadekvati, neatsakinėjo į jai užduodamus klausimus, atsisakė atstovo, nors teismas pasiūlė jai pasinaudoti advokatų paslaugomis, atsakovė teigė, kad advokatais nepasitiki (protokolo įrašas 1:25-1:30), vėliau, kad neturi lėšų, o nuo 4.30 - 10.00 min. teismas bandė išaiškinti atsakovei teisę turėti advokatą, tame tarpe skiriamą valstybės. Įvertinus minėtą posėdį, teismo abejonė atsakovės veiksnumu yra visiškai pateisinama ir nesuponuoja teismo šališkumo. Atsakovė net po posėdžio, taip pat abiejų bylų nagrinėjimo metu toliau teigė, kad ją norima nuteisti (2018-11-06 posėdžio protokolo įrašas 12:40-13:10), kad ji nesupranta, kodėl turi dalyvauti teisme ir pan.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

        IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

9.       Apeliantė 2019 rugpjūčio 26 d. pateikė į bylą dokumentų kopijas: buto (duomenys neskelbtini) inventorinę bylą, ginčo žemės sklypo planą, parengtą AB „Hidroprojektas“, kadastro pažymėjimą, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, žemės sklypo ribų matavimo darbų sutartį 1998 m. liepos 15 d., J. D. sudarytą buto (duomenys neskelbtini) privatizavimo sutartį, VĮ Registrų centro 2016-12-29 raštą, gyvenamųjų patalpų planą, D. L. deklaraciją apie statybos užbaigimą(duomenys neskelbtini), D. L. ir G. L. susitarimą dėl buto dalių, J. D. sutikimą dėl priestato statybos, atstovės A. B. prašymą dėl procesinio termino pratęsimo, epikirizes, bylos procesinės kortelės informaciją iš LITEKO programos (iš viso 38 lapai). Ieškovai 2019 m. rugsėjo 3 d. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad visi pateikti dokumentai jau yra byloje, todėl jų prijungti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija neprijungia naujai pateiktų dokumentų, nes dalis jų jau yra byloje, kiti yra nesusiję su nagrinėjamu ginču (gyvenamųjų patalpų planai), kiti yra užfiksuoti LITEKO programoje (proceso įvykiai, atstovės prašymai).  

10.       Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų plano teisinio statuso, dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo įforminimo.

11.       Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį ir leido ieškovams įregistruoti naujus patikslintus žemės sklypo išorinių ribų kadastrinius duomenis pagal UAB „Inventora“ 2016 m. birželio 15 d. parengtą planą be atsakovės S. A. K. sutikimo. Apeliantė teigia, kad įregistravus naują žemės sklypo ribų planą, neteko galios ankstesnis, 1998 m. liepos mėnesį parengtas AB „Hidroprojektas“ planas (t.1, b.l. 40-41), tuo buvo pažeistos jos teisės.

12.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokiems apeliantės argumentams nepritaria. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau -NTKĮ) 2 str. 12 d. nustato, kad žemės sklypo planas – pagal matavimus vietovėje Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtas brėžinys, kuriame pažymimos žemės sklypo ribos ir kadastro duomenys. To paties įstatymo 6 str. nustato, kokie duomenys įrašomi į žemės sklypų kadastrą, o 9 str. 2 d. nustato, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti žemės sklypų kadastro duomenys turi būti keičiami, jei žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitaliai remontuoti statiniai ar atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai, nutiesti keliai, iškasti tvenkiniai, įrengti valymo ar melioracijos ir kiti žemės sklypo įrenginiai, taip pat atlikti kiti veiksmai, pakeitę kadastro duomenis, bei įstatymų nustatyta tvarka nustačius, kad dėl gamtinių procesų pakito žemės naudmenų sudėtis. NTKĮ 18 str. nustato, kad įrašius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, sudaroma šio daikto dokumentų archyvinė byla, kurioje saugomi ir visi ankstesni dokumentai, kurių pagrindu buvo suformuoti, įrašyti ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys.

13.       Kaip matyti, ankstesniame AB „Hidroprojektas“ parengtame ginčo žemės sklypo plane nustatytas sklypo dydis yra 1217 kv.m., be to, sklypas perskirtas išilgine linija (taškai 9-10), atskirose lentelėse nurodytos bendraturčių sklypo dalys: G. L. dalis „A“ 488 kv.m., J. D. dalis „B“ 491 kv.m., bendrai naudojamos dalys atitinkamai 121 kv.m. (G. L.) ir 117 kv.m. (J. D.). Šis sklypo planas, priešingai negu kad teigia apeliantė, nėra naikinamas ar esmingai keičiamas, nes ieškovų naujai parengtame UAB „Inventora“ žemės sklypo plane sklypo plotas išlieka 1217 kv.m., t.y. nepasikeitęs (t.1, b.l. 11-13). Išilginė sklypą kertanti linija į naująjį planą nėra perkelta, nes, viena vertus, tokios užduoties UAB „Inventora“ nebuvo keliama, kas matyti iš UAB „Inventora“ atsakymo į paklausimą (t.1, b.l. 132), kita vertus, priešingai negu teigia apeliantė, ieškovai neketina keisti nusistovėjusios faktinės sklypo naudojimo tvarkos, kuri yra pažymėta ankstesniame AB „Hidroprojekto“ parengtame plane.

14.       Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad bendraturčių sutartys dėl bendro daikto, tarp jų ir susitarimai dėl naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos nustatymo, registruojami kaip juridiniai faktai nekilnojamojo turto registre, o ne nekilnojamojo turto kadastre (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 2 punktas; Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Teismas konstatavo, kad nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota juridinių faktų – bendraturčių sutarčių dėl bendro daikto. Priešingų įrodymų teismui nėra pateikta iki šiol.

15.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į CK 4.81 str. 1 d., kad naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarka yra nustatoma bendraturčių susitarimu, kuris, jeigu yra notariškai patvirtintas ir registruotas viešame registre, įgyja privalomąją galią ir kitiems asmenims (nebuvusiems susitarimo šalimis). Todėl atmestini apeliantės argumentai, kad naudojimosi tvarka buvo nustatyta žemės sklypo planu, nes tokio naudojimosi tvarkos nustatymo būdo kaip planas, įstatymas nenumato. Apeliantės teiginys, kad AB „Hidroprojekto“ parengtame žemės sklypo plane yra užfiksuotas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi tvarkos, šioje byloje nebuvo nagrinėjimo objektas, todėl teismas atskirai šio teiginio ir nevertino. Kaip minėta, naujai parengtas planas ankstesnio plano nepanaikina, kartu nepanaikina ir ankstesniame plane užfiksuotų duomenų, t.y. užfiksuoto faktinio sklypo naudojimo būdo. Kolegija pažymi, kad jeigu ateityje kiltų kokių nors ginčų dėl sklypo naudojimo tvarkos, apeliantė turi teisę remtis AB „Hidroprojekto“ parengtu sklypo planu ir jame užfiksuotu naudojimosi tvarkos faktu kaip įrodymu ir reikalauti nustatyti naudojimosi sklypu tvarką pagal CK 4.81 str. 1 d. reikalavimus.      

16.       Apeliantė teigia, kad bylą nagrinėjęs teisėjas jos atžvilgiu buvo šališkas, priešiškai nusiteikęs, siekė ją įbauginti, paskyrė veiksnumo vertinimo ekspertizę. Su tokiais apeliantės teiginiais nėra pagrindo sutikti. Išklausius 2018 m. lapkričio 6 d. teismo posėdžio garso įrašą teisėjų kolegija nustatė, kad posėdžio metu atsakovė visiškai neatsakinėjo į teismo klausimus, ar supranta savo teises ir pareigas civiliniame procese, ar supranta pareikšto ieškinio esmę, teisėjas, kuris keletą kartų ramiu balsu, pagarbiu tonu kartojo klausimus, susijusius su nagrinėjama byla, negalėjo pasiekti kontakto su atsakove, nes atsakovė nuolat kalbėjo, kad „iš jos viskas yra atimta, ją bandoma nuteisti, padaryti neveiksnia, nežinia kodėl ji yra „tampoma po teismus“, ji iš anksto žino, kad ją nuteis“. Teismo posėdžio pirmininko įgaliojimai yra nustatyti CPK 160 str., tame skaičiuje užduoti klausimus dalyvaujantiems bylose asmenims, reikalauti iš jų paaiškinimų. Civilinio proceso kodekso normos reikalauja teisėjo verbalinio ir mentalinio kontakto su byloje dalyvaujančiu asmeniu, nes toks kontaktas yra būtinas siekiant atskleisti bylos esmę, teisingai ir visapusiškai išnagrinėti bylą (CPK 185 str., 263 str.). Pirmosios instancijos teisėjas negalėjo iš esmės išnagrinėti bylos, negalėdamas apklausti atsakovės, todėl, siekdamas teisingo bylos išnagrinėjimo ir siekdamas nepažeisti procesinių pačios atsakovės teisių, pasirinko sustabdyti bylos nagrinėjimą ir prašyti viešąjį interesą ginančio prokuroro patikrinti atsakovės gebėjimą suprasti bylos esmę. Kolegijos nuomone, tokie teismo veiksmai, nors jų galėjo būti ir išvengta, vis dėlto nepatvirtina teisėjo šališkumo. Pažymėtina, kad atnaujinus šios bylos nagrinėjimą, 2019 m. kovo 7 d. teismo posėdyje atsakovė dalyvavo jau su atstove advokato padėjėja, ir nušalinimo teisėjui nereiškė. Todėl atmestini apeliantės argumentai, kad teismas buvo šališkas.         

17.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškovų pažeistų teisių gynimą ir atsakovės nesutikimo pripažinimą iš esmės neteisėtu (CK 1.138 str., 4.81 str.), tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185 str.), todėl teisingai išnagrinėjo bylą. Priimtas sprendimas paliekamas galioti, apeliacinis skundas atmestinas.  

18.        Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeičiamas. Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme paskirstomos pagal CPK 93 str. nustatytas taisykles. Atsakovės turėtos išlaidos neatlygintinos, nes apeliacinis skundas atmetamas. Valstybės išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą iš atsakovės nepriteistinos, nes atsakovei 2018 m. lapkričio 14 d. Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba vieneriems metams laiko (t.2, b.l.128-129). P. V. garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 dalį, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) nagrinėjant civilines bylas. Kadangi teisinę pagalbą gaunantys asmenys, jeigu jie pralaimi bylą, nėra atleidžiami nuo priešingos šalies išlaidų už advokato pagalbą kompensavimo, tai ieškovui D. L. iš atsakovės priteistina 160 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės S. A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 160 Eur (šimtą šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                         Diana Labokaitė

                                                                                                    Mindaugas Šimonis

                        Egidijus Tamašauskas