Civilinė byla Nr. e2A-653-450/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00149-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.7; 2.6.10.9

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „MyBike“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „MyBike“ ieškinį atsakovams A. B. ir E. L. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė likviduojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „MyBike“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo A. B. priteisti 50 268,35 Eur žalos atlyginimą, o iš atsakovo E. L. – 15 124,70 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė reikalavimą dėl žalos priteisimo iš atsakovo A. B. įrodinėjo nuostolingų sandorių, jos vertinimu, akivaizdžiai prieštaraujančių LUAB „MyBike“ (toliau – ir bendrovė) ir jos kreditorių interesams, sudarymu, o būtent 2016 m. balandžio 20 d. sutartimi (toliau – ir Sutartis), sudaryta su Kazachstano įmone TOO „Amber look“, pagal kurią bendrovė laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 18 d. iki 2016 m. balandžio 27 d. pardavė šiai įmonei prekių (dviračiai ir pan.) už 91 184,71 Eur, iš kurių prekių už 67 916,36 Eur susigrąžino pagal 2017 m. kovo 2 d. ir 2017 m. rugpjūčio 29 d. kreditines sąskaitas, o likusių prekių už 23 268,35 Eur nereikalavo grąžinti, skola nebuvo išieškota. Bendrovė laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 23 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d. šiai įmonei suteikė 27 000 Eur paskolą, kurios grąžinti nereikalavo, skola išieškota nebuvo. Iš viso TOO „Amber look“ bendrovei liko skolinga 50 268,35 Eur. Administratorės vertinimu, šie sandoriai viršijo normalią ūkinę riziką, buvo nuostolingi, nes lėšos skolintos be palūkanų, nereikalaujant apmokėjimo garantijų, prekės parduotos darant dideles, net iki 58 proc. dydžio nuolaidas, kai tokių nuolaidų suteikimas pirkėjai Sutartyje neaptartas. Bendrovės vadovas aplaidžiai nesiėmė skolos išieškojimo veiksmų, dėl to bendrovė prarado mažiausiai 50 268,35 Eur vertės turtą. Atsakovas A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje įtvirtintas vadovo pareigas, todėl jam kyla pareiga atlyginti šiais veiksmais padarytą žalą.

3.       Reikalavimą dėl žalos priteisimo iš atsakovo E. L. ieškovė įrodinėjo, jos vertinimu, sudarytais nuostolingais sandoriais su mažąja bendrija (toliau – MB) „Ekscentrikas“. 2019 m. vasario 27 d. – 2019 m. spalio 3 d. laikotarpiu bendrovė 2019 m. vasario 6 d. įsteigtai MB „Ekscentrikas“ be jokios rašytinės sutarties perleido nuosavybės teise turėtą ir veikloje naudotą turtą (kasos aparatą, pinigų tikrintuvą) bei prekes (dviračius ir kt.) už 6 089,55 Eur. Šiai įmonei 2019 m. vasario 15 d. Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartimi bendrovė pernuomojo pačios bendrovės prekybai naudotas patalpas, dėl to negavo 6 360,28 Eur nuomos mokesčio, bendrovei nebuvo sumokėta 384,53 Eur už ryšio paslaugas. MB „Ekscentrikas“ buvo susijusi su bendrove, nes jos vadovu buvo T. S., kuris iki 2019 m. vasario 8 d. buvo ir bendrovės darbuotojas – parduotuvės vedėjas; MB „Ekscentrikas“ veikla tapati bendrovės vykdytai veiklai.

4.       Atsakovas E. L. perėmė draudimo išperkamąją sumą – 1 184,84 Eur. Draudimo bendrovėje Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialas (toliau – draudimo bendrovė) bendrovė buvo sudariusi garantuotų palūkanų gyvybės draudimo sutartį, pagal kurią turėtas teises ir pareigas prieš pat bendrovės bankroto bylos iniciavimą, t. y. 2019 m. lapkričio 7 d. sutartimi perleidus atsakovui, jis draudimo sutartį nutraukė, dėl to gavo 1 184,84 Eur išperkamąją sumą.

5.       Atsakovas E. L. 2019 m. gruodžio 29 d. nutraukė su UAB „Tele2“ sudarytą sutartį ir pasisavino mobilaus ryšio telefoną, tuo padarydamas bendrovei 500,50 Eur žalą, nes finansiniai įsipareigojimai už mobilų telefoną liko bendrovei.

6.       Bendrovė dėl šio atsakovo veiksmų, pasisavinant lėšas už bendrovės 15 kv. m biuro patalpų subnuomą N. S. (S.) laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. patyrė 605 Eur (500 Eur + PVM) žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 31 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo E. L. ieškovei 1 685,34 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas; kitą ieškinio dalį atmetė; atsakovui A. B. iš ieškovės priteisė 4 400 Eur bylinėjimosi išlaidas, o E. L. – 890 Eur bylinėjimosi išlaidas; iš E. L. valstybei priteisė 37 Eur žyminį mokestį, iš ieškovės – 5,11 Eur pašto išlaidas.

8.       Teismas nustatė, kad ieškovės pateikti duomenys apie pradelstus įsipareigojimus A. B. ginčo sandorių sudarymo laikotarpiu yra netikslūs. Į pradelstų įsipareigojimų suvestinę nepagrįstai įtraukti: IKO Sportartikel Handels GmbH pradelstas įsipareigojimas, didėjęs nuo 43 585,81 Eur iki 57 780,75 Eur; Kellys Bicycles s. r. o. pradelstas įsipareigojimas, sumažėjęs nuo 86 614,06 Eur iki 77 114,60 Eur; J. B. ir A. B. 20 000 Eur finansinis reikalavimas, todėl likusi dalis įsipareigojimų – nuo 4 154,37 Eur periodo pradžiai iki 6 150,97 Eur periodo pabaigai, lyginant su 2016 m. pabaigoje turimu turtu – 294 557 Eur, neteikė teismui pagrindo pripažinti, kad atsakovas, priėmęs sprendimą pardavimų rinką plėsti į Kazachstano rinką, turėjo fiduciarinių pareigų kreditoriams, ar ieškovės nurodytų kreditorių interesai vyravo.

9.       Teismo vertinimu, ieškovė nepaneigė A. B. argumentų, kad nauja Kazachstano rinka buvo suinteresuoti dviračių gamintojai IKO Sportartikel Handels GmbH (Vokietijos dviračių gamintoja) ir Kellys Bicycles s. r. o. (Slovakijos dviračių gamintoja „Kellys“), o bendrovė buvo vienintelė šių dviračių gamintojų atstovė Lietuvoje. Teismas vertino, kad A. B. įrodė, jog sandorių sudarymo laikotarpiu jis veikė tenkindamas nuosavo kapitalo teikėjo – dalyvio interesus išplėsti dviračių pardavimo rinką į Kazachstaną, ja domėjosi, apie rinką šioje valstybėje rinko duomenis, tai patvirtino  liudytojas, dirbęs bendrovėje vadybininku, E. U.. Atsakovas bendradarbiavo su Vokietijos ir Slovakijos dviračių tiekėjais, gaudavo bendrovei mokėjimo už prekes atidėjimus, verslo plėtrai naudojo savo asmenines lėšas, todėl teismas sprendė, kad konstatuoti akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų vadovo aplaidumą nepakanka duomenų. Todėl ieškovės ieškinį, neįrodžius A. B. neteisėtų veiksmų, atmetė.

10.       Teismas nustatė, kad atsakovas E. L. pateikė 2019 m. balandžio 30 d. trišalį Susitarimą dėl teisių ir pareigų perleidimo, pagal kurį patalpų savininkė UAB „Žaliakalnio parkas“ sutiko, jog MB „Ekscentrikas“ perimtų LUAB „Mybike“ teises ir pareigas, kildinamas iš UAB „Žaliakalnio parkas“ ir LUAB „Mybike“ sudarytos 2018 m. sausio 8 d. Nuomos sutarties, todėl nusprendė, kad šiuo susitarimu buvo pakeista patalpų nuomininkė iš LUAB „Mybike“ į MB „Ekscentrikas“. Teismas nustatė, kad MB „Ekscentrikas“ sąskaitas už parduotuvės patalpų nuomą ir komunalinius mokesčius apmokėjo ne LUAB „Mybike“, o tiesiogiai patalpų savininkei UAB „Žaliakalnio parkas“, tokiu būdu padengdama LUAB „Mybike“ skolą už patalpų nuomą UAB „Žaliakalnio parkas“. Teismas sprendė, kad MB „Ekscentrikas“ neturi nuomos mokesčio skolos, kurią ieškovė laikė bendrovės patirta žala dėl E. L. neteisėtų veiksmų. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog E. L., priimdamas sprendimą parduoti MB „Ekscentrikas“ kasos aparatą, pinigų tikrintuvą, prekes (dviračius ir kt.) už 6 515,47 Eur, elgėsi nerūpestingai, neatidžiai ir neapdairiai, tuo padarydamas žalą bendrovei.

11.       Teismas nustatė, kad E. L., atstovaudamas bendrovę, sudarė 2019 m. lapkričio 7 d. Sutartį dėl draudėjo teisių ir pareigų perleidimo savo naudai, ją nutraukė, siekdamas gauti išperkamąją sumą ir tą padarė bendrovei esant nemokiai, konstatavo, kad atsakovas E. L. buvo bendrovei nelojalus, todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 1 184,84 Eur tenkino.

12.       Bendrovė, atstovaujama atsakovo E. L., 2019 m. gruodžio 29 d. nutraukė 2019 m. vasario 11 d. sudarytą su UAB „Tele2“ Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį. Bendrovei iškėlus bankroto bylą, ryšio įrangos (telefono) administratorei neperdavė. Teismas atsakovo veiksmus vertino  akivaizdžiai neteisėtais ir susijusiais priežastiniu ryšiu su bendrovės patirta žala (nuostoliais), kurią priteisė iš E. L..

13.       Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų fakto, todėl ieškinį dėl 605 Eur priteisimo iš E. L. atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.       Ieškovė LUAB „Mybike“, atstovaujama nemokumo administratorės, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą dalyje, kurioje atmestas ieškinys dėl žalos priteisimo iš atsakovo A. B., ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad 2016 m. paaiškėjus, jog Kazachstano Respublikoje prekyba faktiškai nevyksta, atsakovas nuo 2016 m. iki 2019 m. sausio 18 d. iš TOO „Amber Look“ nereikalavo visų prekių ir (ar) skolos grąžinimo, nevykdė skolos išieškojimo veiksmų, teismas nenurodė motyvų. Sprendime nėra jokio vertinimo ir motyvų dėl atsakovo fiduciarinių pareigų bendrovei pažeidimo. Nepasisakyta dėl neteisėtų veiksmų bei kitų atsakovo civilinės atsakomybės bendrovei sąlygų – žalos, priežastinio ryšio ir kaltės.

14.2.                      Atsakovas nevyko į Kazachstaną, nesusitiko su TOO „Amber look“ atstovais, nesiderėjo dėl bendrovei palankesnių pardavimo sąlygų; neparengė verslo plano, nesitarė su verslo konsultantais, o apsiribojo tik vieno darbuotojo įdarbinimu, kuris galimai turėjo patirties visai kitoje srityje, nei ieškovės vykdyta veikla.

14.3.                      Priešingai nei nurodyta sprendime, IKO Sportartikel Handels GmbH pabrėžė, kad sprendimo priėmimo riziką verslą vystyti Kazachstane priėmė LUAB „MyBike“.

14.4.                      Sutartis ir paskolos sandoriai sudaryti nepalankiomis bendrovei sąlygomis, nes prekės parduotos be dalinio apmokėjimo už jas, darant Sutartyje neaptartas nuolaidas, nereikalaujant įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo. Paaiškėjus, kad prekyba nevyksta, nereikalauta prekių ar skolos grąžinimo.

14.5.                      2015 m. gruodžio 31 d. bendrovei buvo suteikta 56 000 Eur paskola, tai įrodo, kad bendrovė veikė skolintomis lėšomis, neturėjo savų lėšų veiklai finansuoti, sandoriams vykdyti. Prieš prekių pardavimą į Kazachstaną, bendrovė neturėjo pakankamai lėšų darbo užmokesčiui mokėti, turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams. Esant tokiai situacijai, rūpestingas vadovas nebūtų sudarinėjęs ginčo sandorių.

15.       Atsakovas A. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį jo atžvilgiu palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Teismas išsamiai nurodė ieškinio atmetimo motyvus, atsakė į esminius byloje keltus klausimus, teismo motyvai pakankami ir aiškūs, pagrįsti ne tik faktiniu, bet ir teisiniu įvertinimu.

15.2.                      Teismas pagrįstai vertino, ar sandorių sudarymo metu atsakovas turėjo fiduciarinių pareigų bendrovės kreditoriams. Ieškinį bendrovės vardu pateikė nemokumo administratorė, kuri pirmiausia gina kreditorių interesus, dėl to teismas vertino ginčijamų sandorių atitiktį bendrovės kreditorių interesams. Visi 2016 m. bendrovės įsipareigojimai kreditoriams, atsakovui esant bendrovės direktoriumi, buvo įvykdyti, tai reiškia, kad nėra bendrovės kreditorių, kuriems atsakovas būtų pažeidęs fiduciarines pareigas 2016 m. sandorių sudarymo metu. IKO Sportartikel-4-Handels GmbH finansinis reikalavimas atsirado vėliau, jis yra užtikrintas atsakovo garantija; už prekes, tiektas Kazachstano įmonei, su kreditoriais IKO Sportartikel Handels GmbH ir Kellys Bicycles s. r. o. atsiskaityta. Darbo užmokesčio įsiskolinimas buvo tik atsakovo atžvilgiu, nes kai kuriais mėnesiais jis neimdavo iš bendrovės darbo užmokesčio, be to, skolino bendrovei asmenines lėšas, kurių grąžinimo terminus atidėjo, siekdamas bendrovės investicijų verslo plėtrai į Kazachstaną.

15.3.                      Atsakovo atstovas teismo posėdyje reiškė prašymą ieškinio reikalavimui dėl žalos bendrovei atlyginimo taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), senaties eigos pradžią siejant su neteisėtų sandorių sudarymu (nuo 2016 m. balandžio 18 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d.). Nors teismas dėl ieškinio senaties taikymo nepasisakė, pripažindamas, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, tačiau ieškinio senaties klausimas yra aktualus.

15.4.                      Atsakovas, įvertinęs dviračių sporto populiarumą Kazachstane, šalies dydį ir gyventojų skaičių, pasirinko saugesnį verslo plėtros šioje šalyje modelį – ne savarankiškai atidaryti  parduotuvę, o pasitelkti verslo partnerį. Atsakovas, neturėdamas šioje šalyje verslo patirties, šiuo tikslu bendrovėje įdarbino E. U., kuris daug metų dirbo Kazachstane pardavimų srityje. Atsakovas konsultavosi su pažįstamais asmenimis, kurie turėjo patirties vykdant verslą Kazachstane. E. U. prieš ginčo sandorių sudarymą atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kad sostinėje Almatoje buvo prekiaujama Europos ir kitų šalių gamintojų dviračiais. E. U. stebėjo ir kontroliavo TOO „Amber Look“ vykdomą veiklą, pardavinėjant bendrovės dviračius.

15.5.                      Bendrovė su TOO „Amber look“ bendradarbiavo ir tarpusavio susitarimu paskirstė veiklos sąnaudas, iš kurių bendrovei teko įsipareigojimas tiekti prekes su atidėtu apmokėjimu ir bendro verslo plėtrai suteikti TOO „Amber look“ paskolą, kuri turėjo būti grąžinta iš pirmojo įmonės pelno. Todėl reikalavimas TOO „Amber look“ pateikti prievolių grąžinimo užtikrinimo prievoles nebūtų suderinamas su šalių tarpusavio bendradarbiavimo principu. Nuolaidos buvo daromos nuo įprastinės mažmeninio pardavimų kainos, o ne nuo prekių įsigijimo savikainos, nuolaidos sąskaitose buvo nurodytos labiau rinkodaros tikslais. TOO „Amber look“ elgėsi sąžiningai ir bendrovei grąžino neparduotas prekes už 67 916,36 Eur sumą, kurias vėliau bendrovei pardavus su antkainiu, iš dalies buvo atsiskaityta su bendrovės kreditoriais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

         IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

17.       Byloje nustatyta, kad ieškovė, kaip tiekėja, ir Kazachstano įmonė TOO „Amber look“, kaip pirkėja, 2016 m. balandžio 20 d. sudarė Sutartį Nr. 20042016, kuria ieškovė įsipareigojo pirkėjai tiekti prekes, o pirkėja – priimti prekes ir už jas atsiskaityti pagal galiojantį bendrovės kainoraštį (1.1 punktas); bendra Sutarties kaina nurodyta 800 000 Eur (1.3 punktas). Sutarties 5.3 punkte šalys susitarė, kad pirkėja apmoka kiekvieną prekių partiją per 90 dienų nuo prekių gavimo dienos. Atsiskaitymas nustatytas pervedant pinigines lėšas į tiekėjos atsiskaitomąją sąskaitą (Sutarties 5.4 punktas).

18.       Laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 18 d. iki 2016 m. balandžio 27 d. išrašytų sąskaitų faktūrų pagrindu ieškovė TOO „Amber look“ pardavė prekių (dviračių, kitų su dviračiais susijusių prekių) už bendrą 91 184,71 Eur sumą. Laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 23 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d. ieškovė TOO „Amber look“ suteikė keturias paskolas bendrai 27 000 Eur sumai. Atitinkamai TOO „Amber look“ ieškovei liko skolinga 118 184,71 Eur sumą. Nors TOO „Amber look“  įsipareigojimų nevykdė ir neatliko nei vieno mokėjimo, ieškovė 2017 m. sausio 10 d. su pretenzija kreipėsi į TOO „Amber look“, prašydama grąžinti patiektas prekes, siekiant jas realizuoti Lietuvoje. TOO „Amber look“ ieškovei dalį prekių už 67 916,36 Eur sumą grąžino, tačiau liko skolinga 23 268,35 Eur sumą už negrąžintas prekes ir 27 000 Eur sumą paskolos.

19.       Byloje nustatyta, kad ginčo sandorių laikotarpiu LUAB „MyBike“ vadovu buvo atsakovas A. B., t. y. nuo 2011 m. gruodžio 27 d. iki 2019 m. sausio 18 d.; nuo 2019 m. sausio 19 d. iki bankroto bylos iškėlimo įmonei vadovavo atsakovas E. L.. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. 

20.       Ieškovė, likviduojama dėl bankroto įmonė, atstovaujama nemokumo administratorės, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. B. – buvusio įmonės vadovo, už fiduciarinių pareigų pažeidimą susidariusią 50 268,35 Eur žalą, kurią sudaro TOO „Amber look“ ieškovei negrąžinta 23 268,35 Eur suma už prekes ir 27 000 Eur paskolintos lėšos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nauja Kazachstano rinka buvo suinteresuoti dviračių gamintojai IKO Sportartikel Handels GmbH (Vokiečių dviračių gamintoja) ir Kellys Bicycles s. r. o. (Slovakijos dviračių gamintoja), o įmonė buvo vienintelė šių dviračių gamintojų atstovė Lietuvoje, taip pat, jog ieškovė bendradarbiavo su minėtais dviračių gamintojais, gaudama mokėjimo atidėjimus, atsakovas naudojo verslo plėtrai savo asmenines lėšas, domėjosi dviračių pardavimo rinka Kazachstane, apie ją rinko duomenis, pasitelkė asmenį, dirbusį Kazachstane, ir ieškovės reikalavimą atsakovo A. B. atžvilgiu atmetė. Teismas nusprendė, kad byloje nepakanka duomenų konstatuoti akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų vadovo aplaidumą. Ieškovė su tokiomis teismo išvadomis nesutinka ir teigia, kad teismas nepateikė jokio vertinimo ir motyvų dėl atsakovo fiduciarinių pareigų bendrovei pažeidimo, nepasisakė dėl visų civilinės atsakomybės sąlygų, nors ieškovė akivaizdžiai įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus pažeidžiant jam kaip vadovui nustatytas fiduciarines pareigas.

21.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju keliamas esminis klausimas dėl bendrovės vadovo neteisėtų veiksmų, sukėlusių žalos atsiradimą, t. y. – fiduciarinių pareigų netinkamo vykdymo, atsakovui A. B. vadovaujant LUAB „MyBike“. Todėl teisėjų kolegija toliau pasisakys dėl bendrovės vadovo fiduciarinių pareigų, t. y. dėl CK 2.87 straipsnio taikymo pagrįstumo.

22.       Apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų atsakovo E. L. atžvilgiu nepateikta.

Dėl bendrovės vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimo

23.       Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).

24.       CK 2.87

25.       CK 2.87

26.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl bendrovės vadovo pareigų, taip pat yra nurodęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016). Todėl bendrovės valdymo organų nariai, prieš priimdami konkretų sprendimą dėl bendrovės veiklos, turi atidžiai įvertinti visas reikšmingas tokiam sprendimui aplinkybes, apsvarstyti ne tik priimamo sprendimo naudą bendrovei, bet ir šio sprendimo teisėtumą, riziką, galimus padarinius ir panašiai. Bendrovės valdymo organų nariai turi elgtis rūpestingai ir sąžiningai bendrovės atžvilgiu, o tai, be kita ko, reikalauja, kad prieš priimdami sprendimą jie būtų pakankamai susipažinę su visa reikiama informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-611/2021).

27.       Nagrinėjamoje byloje apeliantė apeliaciniame skunde kelia klausimus, susijusius su bendrovės vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimu, kuriuos sieja su protingumo pareigos, pasireiškusios protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimu sudarant ginčo sandorius, taip pat rūpestingumo pareigos, pasireiškusios sandorių sudarymu prieš tai tinkamai neištyrus informacijos ir vėliau nesiėmus veiksmų susigrąžinant skolą, pažeidimais. 

28.       Nurodytina, kad sandorių sudarymas, kaip vienas pagrindinių prievolių atsiradimo pagrindų, įprastas bendrovės kasdienėje ūkinėje komercinėje veikloje. Sudarydamos sandorius įmonės įgyvendina savo veiklos tikslus. Tais atvejais, kai bendrovės valdymo organas (šiuo konkrečiu atveju – vadovas) priima verslo sprendimus, jis neprivalo užtikrinti, kad visi verslo sprendimai būtų naudingi bendrovei, t. y. neprivalo pasiekti tam tikro rezultato. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, bendrovės valdymo organų (vienasmenio ir kolegialaus) nariai turi elgtis rūpestingai ir sąžiningai bendrovės atžvilgiu, o tai, be kita ko, reikalauja, kad prieš priimdami sprendimą valdymo organo nariai būtų pakankamai susipažinę su visa reikiama informacija. Konkrečiu atveju esant šioms prielaidoms ir nesant interesų konflikto, laikytina, kad bendrovės vadovai turi elgesio laisvę apsispręsti, kokį konkrečiai verslo sprendimą priimti ir kokią protingą ūkinę komercinę riziką prisiimti. Net jei konkretus verslo sprendimas ir atnešė nuostolių, tai dar nereiškia, kad šis sprendimas buvo neteisėtas. Tačiau jei nustatoma, kad bendrovės vadovas akivaizdžiai viršijo protingos ūkinės komercinės rizikos ribas, buvo nelojalus ar veikė aiškiai aplaidžiai, viršijo jam suteiktus įgaliojimus, civilinė atsakomybė gali atsirasti. Visi šie pažeidimai kartu ir kiekvienas atskirai gali būti pagrindas vadovo civilinei atsakomybei kilti. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės komercinės rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013).

29.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad atsakovo A. B., kaip LUAB „MyBike“ vadovo, civilinei atsakomybei kilti nepakanka nustatyti vien to, jog ginčo sandoriai su Kazachstano įmone TOO „Amber look“ buvo nuostolingi. Šiuo atveju sprendžiant, ar atsakovo A. B. sprendimas vystyti dviračių ir jų detalių pardavimo verslą Kazachstane ir visi su šiuo sprendimu susiję ginčo sandoriai buvo neteisėti, būtina įvertinti, ar vadovas bendrovės atžvilgiu veikė sąžiningai ir protingai, ar sprendimas priimtas nepažeidžiant fiduciarinių pareigų, akivaizdžiai neviršijant protingos komercinės rizikos. 

30.       Tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek ir atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas laikosi nuoseklios pozicijos, kad dviračių sportas Kazachstane yra itin populiarus, tai lemia gyventojų domėjimąsi dviračiais, dviračių prekėmis bei jų pirkimą. Atsakovas taip pat teigė, kad iki ginčo sandorių sudarymo Kazachstane dviračių rinka buvo kylanti, didėjo kokybiškesnių Europos gamintojų dviračių paklausa, nei šioje šalyje vyraujanti Kinijos ir Rusijos gamintojų dviračių pasiūla. Teisėjų kolegijos vertinimu, šias atsakovo nurodomas aplinkybes netiesiogiai pagrindžia IKO Sportartikel Handels GmbH (Vokiečių dviračių gamintoja) ir Kellys Bicycles s. r. o. (Slovakijos dviračių gamintoja), kurių oficialia atstove Lietuvoje buvo ieškovė, sutikimas / pritarimas dėl verslo plėtros į Kazachstano rinką, nes akivaizdu, kad minimos įmonės, leisdamos prekiauti savo produkcija, įvertino būsimo verslo projekto pagrįstumą ir mastą, ieškovės investicijas į verslo plėtrą, jų dydį ir panašią informaciją. Nors apeliantė skunde nurodo aplinkybę, kad IKO Sportartikel Handels GmbH pabrėžė, jog sprendimų priėmimo riziką plėstis į Kazachstano rinką priėmė būtent LUAB „MyBike“, tačiau kaip matyti iš šios įmonės 2021 m. birželio 15 d. atsakymo, IKO Sportartikel Handels GmbH pripažino buvusi informuota apie vykdomą plėtrą į Kazachstaną ir leido (sutiko) šioje šalyje prekiauti savo prekėmis bei patvirtino, kad ieškovė aptariamo sprendimo riziką prisiėmė didžiąja dalimi, tai teisėjų kolegijai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog IKO Sportartikel Handels GmbH vertino potencialias verslo plėtros galimybes į Kazachstano rinką ir joms pritarė, tai, kaip jau minėta, tik patvirtina atsakovo poziciją dėl protingos ūkinės komercinės rizikos buvimo.

31.       Be to, priešingai nei teigia apeliantė, kitos byloje nustatytos aplinkybės taip pat leidžia spręsti, kad atsakovas nepažeidė rūpestingumo pareigos, kuri, anot apeliantės, pasireiškė sandorių sudarymu prieš tai tinkamai neištyrus informacijos apie kitos šalies rinką. Iš bylos duomenų matyti, kad įmonėje 2016 m. vasario 19 d. pardavimų vadybininku buvo įdarbintas E. U., kuris turėjo ilgalaikės patirties pardavimų srityje bendradarbiaujant su Kazachstanu ir kuris periodiškai ieškovės buvo siunčiamas ilgalaikėms komandiruotėms į Kazachstaną. Šis asmuo atliko Kazachstano sostinėje Almatoje esančių mažmeninių dviračių parduotuvių – ieškovės konkurenčių analizę, vedė derybas su TOO „Amber look“ bei vėliau aktyviai stebėjo TOO „Amber look“ vykdomą veiklą. Nors apeliantė teigia, kad E. U. turėjo patirties visai kitoje prekybos srityje nei ieškovės vykdyta veikla su Kazachstanu, tačiau teisėjų kolegija tokius argumentus laiko nepagrįstais, nes, visų pirma, kaip jau minėta, E. U. turėjo ilgalaikės patirties pardavimų srityje, antra, tokia ieškovės darbuotojo patirtis buvo įgyta būtent Kazachstane, trečia, apeliantės keliami patirties reikalavimai buvusiam darbuotojui laikytini pernelyg aukšti ir specifiniai, nes darbo rinkoje rasti darbuotoją, kuris reikalaujamos patirties turėtų itin siauroje dviračių pardavimų srityje su konkrečia šalimi – Kazachstanu, būtų sunkiai įgyvendinami. Be to, apeliantė nepaneigė atsakovo nurodomų aplinkybių, kad jis derybas su TOO „Amber look“ vedė nuotoliniu būdu, nors būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Apibendrindama aukščiau nustatytas aplinkybes ir motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo veiksmai įmonėje įdarbinant darbuotoją, turintį ilgalaikės patirties prekybos srityje su Kazachstanu, jį komandiruojant į šią valstybę, kuris aktyviai veikė tiek tiriant rinkos galimybes, tiek ir derybose su TOO „Amber look“ bei vėliau prižiūrint TOO „Amber look“ vykdomą veiklą, laikytini pakankamais, atitinkančiais rūpestingumo pareigą, todėl ieškovės argumentai dėl to, jog atsakovas be pagrindo asmeniškai nevyko į Kazachstaną derėtis su TOO „Amber look“ atstovais ar neatliko reikalingos rinkos analizės, atmestini kaip stokojantys pagrindimo.

32.       Apeliantė atsakovo fiduciarinių pareigų pažeidimą taip pat sieja su ginčo sandorių nuostolingumu ieškovei, o būtent, kad prekės buvo parduotos be jokio, bent dalinio apmokėjimo už jas, darant Sutartyje neaptartas nuolaidas, nereikalaujant įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo, vėliau, paaiškėjus, jog prekyba nevyksta, nereikalaujant prekių ar skolos grąžinimo. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad nėra pagrindo atsakovo veiksmus, bendradarbiaujant su TOO „Amber look“, vertinti kaip neteisėtus. Teisėjų kolegija nurodo, kad praktikoje nereti atvejai, kai įmonės verslo plėtrą užsienio šalyse pasirenka vykdyti ne savarankiškai, bet per verslo partnerius. Kitaip tariant, kiekvienas ūkio subjektas veiksmus gali atlikti tiesiogiai pats, tuo tikslu įdarbinti darbuotojus, išlaikyti prekybines ir / ar sandėliavimo patalpas, prisiimti atitinkamus kaštus bei rizikas ir pan., tačiau lygiai taip pat ūkio subjektai savo interesus, kaip minėta, gali įgyvendinti bendradarbiaudami su kitais verslo partneriais. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks verslo plėtros modelis dažniausiai turi tenkinti abiejų verslo partnerių interesus, dėl to šalys įprastai veikia abipusių nuolaidų būdu. Būtent toks verslo plėtros modelis nagrinėjamu atveju ir buvo pasirinktas, šalims jų bendru sutarimu pasiskirstant veiklos sąnaudas, iš kurių ieškovei teko įsipareigojimas tiekti prekes su atidėtu apmokėjimu (Sutarties 5.3 punktas) ir bendro verslo plėtrai suteikti TOO „Amber look“ paskolą, kuri turėjo būti grąžinta iš pirmojo šios įmonės pelno, o TOO „Amber look“ prisiimant atitinkamus fizinės parduotuvės išlaikymo kaštus ir rizikas. Todėl teisėjų kolegija pritaria atsakovo atsikirtimams, kad esant tokioms šalių susitartoms bendradarbiavimo sąlygoms, reikalauti iš TOO „Amber look“ išankstinio apmokėjimo už patiektas prekes ar pateikti prievolių užtikrinimą nebūtų suderinama su šalių tarpusavio bendradarbiavimo principu (gerų tarpusavio santykių išsaugojimu). Juo labiau, kaip pagrįstai teigia atsakovas, ieškovė skolą iš TOO „Amber look“ nesusigrąžino ne dėl pastarosios nesąžiningų veiksmų. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė TOO „Amber look“ pardavė prekių (dviračių, kitų susijusių prekių) už bendrą 91 184,71 Eur sumą ir suteikė per keturis kartus paskolą bendrai 27 000 Eur sumai, tačiau TOO „Amber look“, ištikus verslo nesėkmei, ieškovei grąžino dalį prekių už 67 916,36 Eur sumą, tai ieškovei, realizavus atgautas prekes su antkainiu, leido iš dalies padengti patirtus nuostolius ir atsiskaityti su visais tuomet buvusiais  kreditoriais.

33.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad, priešingai nei įrodinėja apeliantė, LUAB „MyBike“ buvęs vadovas – atsakovas A. B. veikė sąžiningai ir protingai, priimtas sprendimas dėl verslo plėtros į Kazachstaną ir su tuo susijusių ginčo sandorių sudarymas neviršijo protingos komercinės rizikos bei CK 2.87 straipsnyje nustatytų fiduciarinių pareigų apimties. Minėta, kad vien tai, jog atsakovo sprendimas dėl verslo plėtros į Kazachstaną nebuvo naudingas ieškovei, nereiškia, kad atsakovo veiksmai buvo neteisėti, nes ūkinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, dėl ko versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sandorių, kurie nepakankamai naudingi juridiniam asmeniui, jeigu jie nėra akivaizdžiai žalingi, sudarymas ar jų nutraukimas ekonomiškai nepalankiomis ar mažiau naudingomis sąlygomis nereiškia neteisėtų veiksmų, nes sandorių sudarymas, prievolių prisiėmimas ir vykdymas, sutarčių nutraukimas, taikos sutarčių sudarymas savaime yra teisėti veiksmai, nors gali būti ekonomiškai ne taip naudingi, kaip yra įmanoma toje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016). Taigi, vien ta aplinkybė, kad verslo plėtra į Kazachstaną nebuvo sėkminga ir pelninga, nesudaro pagrindo atsakovo veiksmus vertinti kaip prieštaraujančius juridinio asmens interesams.

34.       Apeliantė pirmosios instancijos teismo sprendimą kritikuoja ir tuo aspektu, kad teismas ieškinio atmetimą motyvavo buvusių pradelstų įsipareigojimų dydžiu, nors šios aplinkybės nesudarė ieškovės reikalavimų pagrindo ir atsakovo atsakomybės įmonei vertinimo; apeliantės manymu, šios aplinkybės yra teisiškai nereikšmingos.

35.       Valdymo organų narių fiduciarinių pareigų apimtis kasacinio teismo praktikoje aiškinama taip, kad, įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovų pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų, t. y. dalyvių, interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės finansinei būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti. Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Tai reiškia, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-469/2022 36 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai analizavo ar ginčo sandorių sudarymo metu atsakovas turėjo fiduciarinių pareigų ieškovės kreditoriams.

36.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės į bylą pateiktus duomenis apie pradelstus įsipareigojimus ginčo sandorių sudarymo laikotarpiu, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ieškovės pateiktų duomenų netikslumo, t. y. kad į pradelstų įsipareigojimų suvestinę nepagrįstai įtrauktas IKO Sportartikel Handels GmbH pradelstas įsipareigojimas, didėjęs nuo 43 585,81 Eur iki 57 780,75 Eur; Kellys Bicycles s. r. o. pradelstas įsipareigojimas, sumažėjęs nuo 86 614,06 Eur iki 77 114,60 Eur; J. B. ir A. B. 20 000 Eur reikalavimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tiek su IKO Sportartikel Handels GmbH, tiek ir su Kellys Bicycles s. r. o. už prekes, tiektas Kazachstano rinkai, buvo atsiskaityta; 15 825,87 Eur skola kreditoriui IKO Sportartikel Handels GmbH yra susidariusi už vėliau ieškovei tiektas prekes, kuriomis pastaroji prekiavo pati ir už jas neatsiskaitė iki bankroto bylos iškėlimo. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, šio kreditoriaus reikalavimas yra užtikrintas atsakovo garantija. Kitokių išvadų neleidžia daryti ir 2016 m. gruodžio 31 d. LUAB „MyBike“ balanso duomenys. Iš ieškovės pateiktų darbo užmokesčio priskaitymo suvestinių duomenų matyti, kad darbo užmokesčio įsiskolinimas buvo tik pačiam atsakovui, kuris paaiškino, jog tam tikru laikotarpiu jis neimdavo iš ieškovės darbo užmokesčio, be to, skolino bendrovei asmenines lėšas, kurių grąžinimo terminus atidėjo, siekdamas didesnių įmonės investicijų verslo plėtrai į Kazachstaną. Taigi, nustatytos aplinkybės, remiantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika dėl valdymo organų narių fiduciarinių pareigų apimties, neteikia pagrindo daryti išvados, kad ginčo sandorių metu egzistavo atsakovo fiduciarinės pareigos ieškovės kreditoriams.

37.       Atsakovas byloje kelia ieškinio senaties klausimą, senaties eigos pradžią siedamas su sandorių sudarymu (nuo 2016 m. balandžio 18 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d.), o pabaigą po 3 m., kuri suėjo iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo – 2019 m. gruodžio 17 d. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, dėl ieškinio senaties taikymo nepasisakė, tačiau atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ieškinio senaties klausimas yra aktualus. Teisėjų kolegija nurodo, kad nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų (veiksmų neteisėtumo) buvimo, teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties taikymą, aiškinimas esminės įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui neturi, tuo labiau, jog apeliacinio skundo šioje dalyje nėra. Atitinkamai dėl tos pačios priežasties (nenustačius neteisėtų veiksmų) nėra pagrindo pasisakyti ir dėl likusių civilinės atsakomybės sąlygų, nes nesant pagrindo konstatuoti atsakovo A. B. neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, civilinė atsakomybė jam negali būti taikoma.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

38.       Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atsakovo A. B. atžvilgiu, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

39.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Nagrinėjamu atveju įvertinus, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovas A. B.. 

40.       Atsakovas A. B. bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 000 Eur atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo patirtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, daro išvadą, kad pastarosios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 papunktyje nustatyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydžio (vidutinis mėnesinis bruto 1 598,1x1,3), todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 1 000 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „MyBike“, juridinio asmens kodas 302700972, atsakovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                Marius Bajoras

                                        Rasa Gudžiūnienė

                                        Asta Radzevičienė