Civilinė byla Nr. e2-4506-945/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22702-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.1.; 2.5.1.3.6.; 3.2.6.4. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

GALUTINIS SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 10 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Marius Bartninkas,

sekretoriaujant Agnei Sinkevičiūtei,

dalyvaujant ieškovei E. S., ieškovės atstovei advokatei Brigitai Pauliukevičienei,

atsakovui D. S., atsakovo atstovei advokatei Aušrai Veselovaitei,

trečiajam asmeniui M. B.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui D. S., trečiajam asmeniui M. B. dėl skolos priteisimo.

              Teismas

n u s t a t ė :

1. Ieškovė dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu (I t., b. l. 1 – 3), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 6 186 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodė, jog ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta 2014 m. spalio 8 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-168-192/2014 (I. t., b. l. 10 – 50). Šiuo sprendimu nuspręsta, jog kreditoriniai įsipareigojimai AB DNB bankui, numatyti 2007 m. spalio 1 d. kredito sutartyje Nr. 2500-2007-27504 (I t., b. l. 80 – 88), nesikeičia, t. y. šalys prieš kreditorių lieka solidariai atsakingos, tačiau tarpusavyje šalys įpareigojamos pagal šią sutartį atsiskaitinėti taip: ieškovė moka 2/3 dalis įmokų, o atsakovas – 1/3 dalį įmokų. Laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 26 d. iki 2015 m. spalio 19 d. bankui mokėjimo pavedimais iš ieškovės sąskaitos kreditui grąžinti pervesta 18 587 Eur (I t., b. l. 51 – 56). Be to, pagal sutartį ieškovė laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 26 d. iki 2015 m. spalio 19 d. sumokėjo 90,83 Eur palūkanų (I t., b. l. 57 – 63), 12,72 Eur kitų paskolų mokesčių (I t., b. l. 68) bei 1,16 Eur sąskaitos aptarnavimo mokesčio (I t., b. l. 64 – 67). Bendra sumokėta suma – 18 691,71 Eur. Vykdydamas pinigines prievoles bankui atsakovas laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 10 d. iki 2015 m. spalio 19 d. pervedė 207,78 Eur (I t., b. l. 74 – 78), todėl likutį sudaro 18 483,93 Eur. 1/3 dalis šios sumos (6 161,31 Eur) priteistina ieškovei iš atsakovo. Sudarydamos kredito sutartį šalys įsipareigojo drausti kredituojamą turtą. Draudimo įmokos yra privalomos kredito gavėjams. Pagal 2011 m. sausio 13 d. UAB DK „PZU Lietuva“ su ieškove sudarytą Gyventojų turto draudimo PZULT 235078 sutartį bei pagal sudarytą Sąskaitos/mokėjimo kortelės turėtojo sutikimą dėl lėšų nurašymo Nr. 10002312 (I t., b. l. 89 – 90), mokėjimo pavedimais iš ieškovės sąskaitos laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 15 d. iki 2015 m. spalio 13 d. yra atliktos mokėjimo operacijos 49,85 Eur (I t., b. l. 69 – 73). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistina 1/3 dalis įmokų - 16,62 Eur. Ieškovė Sodininkų bendrijai „Krantas“ yra sumokėjusi 24,35 Eur mokestį (I t., b. l. 79). 1/3 dalis įmokos (8,12 Eur) priteistina iš atsakovo.
2. 2015 m. lapkričio 23 d. Kauno apylinkės teismas priėmė preliminarų sprendimą (I t., b. l. 91 – 92), kuriuo ieškinį patenkino visiškai.
3. 2015 m. gruodžio 30 d. teisme gauti atsakovo prieštaravimai (I t., b. l. 99 – 102), kuriais prašoma preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Atsakovas nurodo, kad iš ieškinio turinio nėra aiški ieškovės atliktų mokėjimų paskirtis. Ieškinyje taip pat nurodyta netiksli atsakovo atliktų mokėjimų suma, kadangi laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 10 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d. į ieškovės sąskaitą atsakovas viso pervedė 304,08 Eur (I t., b. l. 147 – 148). Šalys nėra susitarusios dėl pareigos tokiu pačiu santykiu, kaip valdomas turtas ir dengiamos kredito įmokos, mokėti ir draudimo įmokas. Atsakovas nėra draudimo sutarties šalis, santuoka buvo nutraukta po draudimo sutarties sudarymo, tačiau teismo sprendime nepasisakoma apie su būsto draudimu susijusias prievoles. Iš ieškinio turinio nėra aišku, kodėl ieškovas turėtų mokėti draudimo įmokas už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 15 d. iki 2015 m. spalio 13 d. Be to, atsakovas ketverius metus piktybiškai neįleidžiamas į namą, juo naudojasi tik ieškovė. Neaišku už kokias paslaugas ir už kokį laikotarpį sumokėta ir įmoka sodų bendrijai.
4. Atsiliepimu į prieštaravimus (I t., b. l. 107 – 108) ieškovė prašo prieštaravimų netenkinti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, jog apie prievoles bankui atsakovui yra žinoma, šalys vedė derybas dėl tarpusavio turtinių santykių sprendimo. Ieškiniui pagrįsti ieškovė pateikė rašytinius įrodymus. Pareiga apdrausti turtą numatyta kredito sutartyje. Atsakovui, kaip namo bendrasavininkui, tenka pareiga mokėti ir įmokas sodininkų bendrijai. Ieškovė taip pat pateikė papildomus duomenis apie tai, jog atliktais mokėjimais bankui buvo visiškai įvykdyta kreditorinė prievolė (I t., b. l. 132), 2014 m. liepos mėn. 14,48 Eur įmoka sodininkų bendrijai buvo skirta gatvės įvažiavimo remontui, 2015 m. spalio mėn. 24,35 Eur įmoka – nario mokesčiui už 2012 m. (I t., b. l. 133 – 135).
5. 2016 m. balandžio 18 d. teisme gautas patikslintas ieškinys (I t., b. l. 152 – 153; II t., b. l. 106 – 107), kuriame nurodoma, jog bendra įmokų bankui suma, neskaitant 12,72 Eur kitų paskolų mokesčių (I t., b. l. 68), kuris, kaip matyti iš atsakovo pateiktos banko pažymos (I t., b. l. 143), buvo sumokėtas už išankstinį kredito grąžinimą, ir be 1,16 Eur sąskaitos aptarnavimo mokesčio (I t., b. l. 64 – 67), yra 18 677,33 Eur. Ieškovui tenka pareiga sumokėti 1/3 dalį šios sumos, t. y. 6 225,94 Eur. Pripažindama, jog dalį mokėjimų atsakovas atliko po ieškovės kreipimosi į teismą ir viso sumokėjo 304,08 Eur, ieškovė nurodė prašomą priteisti įmokos bankui dalį mažinanti iki 5 921,86 Eur. Ieškovė nurodė palaikanti reikalavimą dėl draudimo įmokos dalies priteisimo, pateikdama draudimo bendrovės patvirtinimą (I t., b. l. 150 – 151) dėl sudarytos ir galiojančios draudimo sutarties bei jos pagrindu atliekamų nuskaitymui iš banko sąskaitos. Kartu patikslintame ieškinyje nebepalaikomas reikalavimas dėl 8,12 Eur įmokos sodų bendrijai priteisimo.

Preliminarus teismo sprendimas pakeistinas

6. Kaip matyti iš bylos medžiagos, po preliminaraus sprendimo priėmimo teikdama patikslintą ieškinį ieškovė patikslino reikalavimo sumą, atsisakydama reikalavimo dėl 8,12 Eur įmokos sodininkų bendrijai, taip pat sumažindama iš atsakovo reikalaujamą įmokų bankui dalį iki 5 921,86 Eur. Atsakovas, pripažinęs, jog ieškovė, tikslindama ieškinį, atsižvelgė į visas atsakovo sumokėtas įmokas, taip pat į ieškinio sumą nebeįtraukė mokesčių bankui, kurių mokėti atsakovas neprivalėjo, nebekėlė klausimo dėl aptariamos sumos pagrįstumo, teakcentuodamas, jog dalį šios sumos sumokėjo trečiasis asmuo, todėl ieškovė nėra įgijusi reikalavimo teisės. Be to, atsakovas akcentavo, jog kreditą bankui anksčiau laiko ieškovė grąžino savo vienašaliu sprendimu, atsakovo turtinė padėtis neleidžia jam įmokėti visos jam tenkančios dalies, todėl skolos mokėjimas išdėstytinas. Nurodytos aplinkybės ne tik pačios savaime sukuria sąlygas preliminariam sprendimui keisti, bet ir susiaurina bylos ribas. Kaip šalys ir jų atstovai pripažino 2016 m. birželio 6 d. teismo posėdžio metu, byloje spręstini trys teisiniai klausimai: pirma, ar ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti 16,62 Eur draudimo įmokos; antra, ar aplinkybė, jog dalis įmokos bankui sumokėta iš trečiojo asmens sąskaitos, turi įtakos ieškovės reikalavimo teisei; trečia, ar egzistuoja pagrindas teismo sprendimo vykdymą išdėstyti.
7. Šalys neginčija gyvenamojo namo įsigijimo už kreditą fakto, taip pat aplinkybės, jog nutraukiant santuoką tiek už kreditą įsigytas turtas, tiek ir pati turtinė prievolė tarp šalių pasidalinta ta pačia proporcija: ieškovei atiteko 2/3 teisių ir pareigų, atsakovui – 1/3. Vertinant ieškinio reikalavimą dėl draudimo įmokos dalies priteisimo dėmesys atkreiptinas į tai, jog kredito sutarties bendrosios dalies 4.2, 31 punktuose numatyta kredito gavėjų pareiga apdrausti įkeičiamą turtą. Šios pareigos atsakovas neginčijo. Tiek į bylą pateikti draudimo bendrovės raštai (I t., b. l. 150 – 151), tiek ir draudimo polisai (II t., b. l. 114 – 117) atskleidžia, jog turtas buvo apdraustas viso kredito sutarties laikotarpio metu, draudimo įmokos iki 34,42 Lt per mėnesį padidėjo po to, kai į draudiminę apsaugą buvo įtraukta apsauga nuo vandens prasiskverbimo. Atsakovas 2016 m. birželio 6 d. teismo posėdyje pripažino ieškovės nurodytą aplinkybę, jog 2010 m. įvykusio Neries potvynio metu patalpos buvo užlietos, kas, draudiko reikalavimu, ir nulėmė papildomos apsaugos pasirinkimą. Pabrėžtina, jog kredito sutarties bendrosios dalies 31 punktu šalys įsipareigojo užtikrinti tokį turto draudimą, kad privaloma išskaita nebūtų didelė, t. y. įsipareigojo kiek įmanoma apsaugoti turtą nuo praradimo ar sugadinimo. Akcentuotina ir tai, jog, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, atsakovo pareiga prisidėti prie draudimo įmokų mokėjimo konstatuota įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-22233-717/2015. Vertindamas šio sprendimo pagrįstumą apeliacine tvarka Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 2 d. nutartyje civilinėje byloje e2A-549-273/2016 nurodė, jog atsakovo argumentai, kad jo galimybės pateikti savo poziciją aptariamu klausimu buvo ribotos, neturėjo įtakos teismo išvados teisėtumui. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, įsiteisėjusiu sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės pakartotinai nenagrinėjamos.
8. Kartu nesutiktina ir su atsakovo pozicija, jog nurodytais teismų procesiniais sprendimais draudimo įmokos jau buvo priteistas ir pakartotinai reikalauti jas priteisti ieškovė neturi teisės. Kaip matyti iš aptartų teismų procesinių sprendimų, draudimo įmokų dalis ieškovei iš atsakovo priteista už laikotarpį iki 2015 m. gegužės mėn. (būtent šį mėnesį buvo priimtas preliminarus sprendimas nurodytoje byloje). Nagrinėjamoje byloje prašoma kompensuoti įmokų dalį už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 15 d. iki 2015 m. spalio 13 d. Penkios įmokos po 34,42 Lt arba 9,97 Eur (34,42 Lt / 3,4528) sudaro 49,85 Eur (9,97 Eur * 5), kiek ir sumokėjo ieškovė (I t., b. l. 69 – 73). Atsakovui tenka pareiga apmokėti 1/3 dalį šios sumos – 16,62 Eur, todėl ieškovės atgręžtinis reikalavimas šiai sumai tenkintinas kaip pagrįstas.
9. Kaip minėta, atsakovas neginčijo savo pareigos sumokėti bankui 5 921,86 Eur, kuri yra įvykdyta už jį. Nesutikimą su ieškiniu atsakovas grindė į bylą pateiktais sąskaitų duomenimis (II t., b. l. 42 – 94), iš kurių matyti, jog dalis įmokų į sąskaitą, iš kurios buvo daromos išskaitos, buvo sumokėtos ne ieškovės, bet jos motinos, trečiojo asmens M. B.. Nors atsakovas nurodė, jog sumokėjusi dalį įmokų M. B. įgijo reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu, tiek ieškovė, tiek ir M. B. 2016 m. birželio 6 d. teismo posėdžio metu patvirtino, jog įmokos buvo atliekamos ne trečiojo asmens, bet ieškovės vardu, jog M. B. tepaskolino lėšų ieškovei ir jokių tiesioginių teisių atsakovo atžvilgiu neįgijo. Ši aplinkybė, ją konstatavus teismo sprendimu, procese dalyvavus visiems suinteresuotiesiems asmenims, nebegalės būti ateityje ginčijama. Toks rezultatas paneigia bet kokią galimybę trečiajam asmeniui ateityje reikšti pretenzijas ieškovo atžvilgiu ir kartu patvirtina ieškovės teisės reikšti reikalavimą atsakovui pagrįstumą.
10. Atsakovas taip pat ginčija ieškinio reikalavimą motyvuodamas tuo, jog ieškovė nusprendė kreditą grąžinti anksčiau laiko savo iniciatyva. Šios aplinkybės ieškovė neginčijo, ją patvirtina ir banko pateikti duomenys (II t., b. l. 2 – 3). Kartu akcentuotinos kelios reikšmingos aplinkybės. Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-22233-717/2015 ir Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje e2A-549-273/2016, atsakovas nevykdė savo prievolių bankui, kas lėmė būtinybę ieškovei, siekiančiai išsaugoti turtą, šias prievoles įvykdyti už atsakovą ir vėliau inicijuoti teisminį procesą už atsakovą sumokėtoms sumoms išsiieškoti. Laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės mėn., įmokos bankui skaičiuotos taip (I t., b. l. 52 – 63): gegužės 26 d. – 139,09 Eur (125 Eur kredito ir 14,03 Eur palūkanų), atsakovui tenkanti dalis – 46,34 Eur; birželio 26 d. – 138,63 Eur (125 Eur kredito ir 13,63 Eur palūkanų), atsakovui tenkanti dalis – 46,21 Eur; liepos 27 d. – 138,24 Eur (125 Eur kredito ir 13,24 Eur palūkanų), atsakovui tenkanti dalis – 46,08 Eur; rugpjūčio 26 d. – 137,72 Eur (125 Eur kredito ir 12,72 Eur palūkanų), atsakovui tenkanti dalis – 45,91 Eur; rugsėjo 28 d.  – 138,90 Eur (125 Eur kredito ir 13,90 Eur palūkanų), atsakovui tenkanti dalis – 46,30 Eur. Kaip matyti iš duomenų apie atsakovo atliktus mokėjimus (I t., b. l. 74 – 78, 147 – 148), 2015 m. gegužės mėn. įmokų jis nemokėjo, 2015 m. birželio 10 d. sumokėjo 50 Eur, 2015 m. liepos 13 d. sumokėjo 20 Eur, jam tenkančias įmokos dalis atitinkančias sumas mokėjo 2015 m. rugpjūčio – lapkričio mėn., 2015 m. gruodžio 15 d. sumokėjo 50 Eur ir po to vėl mokėjimus nutraukė. Nurodyti duomenys leidžia daryti kelias išvadas. Pirma, atsakovas mokėti įmokas pradėjo tik tada, kai jo atžvilgiu buvo iškelta civilinė byla. Antra, kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje e2A-549-273/2016 turinio, atsakovas įmokų mokėjimą siejo su siekiu parodyti tinkamą savo elgesį ir sulaukti palankesnio sprendimo nurodytoje byloje. Trečia, net ir nagrinėjamos bylos eigoje atsakovas nustojo mokėti įmokas, t. y. tvirtindamas, jog gali mokėti įmokas, savo elgesiu tokių argumentų nepatvirtino. Pabrėžtina ir tai, jog net ir mokėdamas įmokas bankui, atsakovas nepervedinėjo ieškovei jam tenkančios namo draudimo įmokų dalies, be to, kaip patvirtino šalys, atsakovas nėra įvykdęs Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-22233-717/2015. Apibendrinant konstatuotina, jog ieškovės sprendimas grąžinti paskolą anksčiau laiko buvo sąlygotas ne tik jos pačios subjektyvaus sprendimo, bet ir atsakovo vengimo vykdyti prievoles. Papildomai akcentuotina ir tai, jog atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino esantis skolingas ieškovei ir trečiajam asmeniui anksčiau priimtų teismų sprendimų pagrindu ir geranoriškai prievolių nevykdantis, akcentavo, jog yra daromos priverstinės išskaitos iš jo darbo užmokesčio. Nurodytų aplinkybių visuma sukūrė situaciją, pagal kurią ieškovė buvo priversta vykdyti prievoles už atsakovą ir vėliau teisminiu keliu išsiieškoti permokėtas sumas. Nevykdantis prievolių bankui geruoju atsakovas negali šios aplinkybės panaudoti prieš ieškovę tvirtindamas, jog ji neturėjo pagrindo imtis veiksmų, kad prievolė bankui būtų panaikinta anksčiau laiko, tokiu būdu išlaisvinant ieškovę nuo bendros su atsakovu prievolės.
11. Kaip nepagrįstas vertintinas ir atsakovo argumentas, jog iš jo priteistos sumos mokėjimas turi būti išdėstytas. Vadovaujantis CPK 284 straipsnyje įtvirtintas skolos mokėjimo išdėstymo institutas turi būti taikomas užtikrinant šalių tarpusavio interesų pusiausvyrą. Atsakovas pateikė į bylą duomenis apie jo darbo užmokestį (I t., b. l. 149), iš kurio išskaitomos ženklios sumos, taip pat duomenis apie skirtą antrinę teisinę pagalbą (II t., b. l. 110 – 113), kurie leidžia spręsti, jog net ir galimybės mokėti įmokas pagal sutartį su banku atsakovui būtų ribotos. Iš kitos pusės, atsakovui priklauso 1/3 dalis gyvenamojo namo, kuriuo, kaip jis pats nurodė, atsakovas ilgą laiką nesinaudoja ir kurį realizavus būtų galima vykdyti finansines prievoles, todėl spręsti, jog atsakovo turtinė padėtis turi būti laikoma prioritetu ieškovės teisės gauti iš atsakovo ieškovės atsakovo vardu sumokėtas sumas atžvilgiu, nėra pagrindo.
12. Apibendrinant konstatuotina, jog yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo 5 938,48 Eur (5 921,86 Eur + 16,62 Eur).
13. Atsakovui, praleidusiam terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės – pareiga mokėti ieškovei įstatyme numatytas 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.), todėl tenkintina ir ši ieškinio dalis.
14. Patikslinus preliminarų sprendimą ir ieškinį patenkinus iš dalies, spręstinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Pateikdama ieškinį ieškovė sumokėjo 70 Eur žyminio mokesčio (I t., b. l. 5). Už patenkintą dokumentinio proceso tvarka pareikšto ieškinio elektroninėje byloje dalį – 5 938,48 Eur – mokėtinas 67 Eur žyminis mokestis (5 938,48 Eur * 3 proc. / 2 * 75 proc.). Būtent ši suma priteistina ieškovei iš atsakovo. Ieškovė taip pat pateikė duomenis apie 400 Eur atstovavimo išlaidų (I t., b. l. 6 – 8, 136; II t., b. l. 114 – 121). Atsakovo išlaidos sudaro 130 Eur (I t., b. l. 130). Vadovaujantis aukščiau aptarta proporcija, atsakovui tenka pareiga atlyginti 384 Eur (400  Eur * 96 proc.) ieškovės išlaidų, ieškovei tenka pareiga atlyginti 5,20 Eur (130 Eur * 4 proc.) atsakovo išlaidų. Vadovaujantis ekonomiškumo principu priešpriešines sumas įskaičius tarpusavyje, ieškovei iš atsakovo priteistina 378,80 Eur (384 Eur - 5,20 Eur). Bendra ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 445,80 Eur (378,80 Eur + 67 Eur).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 424 str., 428 str., 430 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

2015 m. lapkričio 23 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-28625-945/2015 pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

Priteisti iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 938,48 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 48 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 938,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. lapkričio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 445,80 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Likusius ieškinio reikalavimus atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                  Marius Bartninkas