Civilinė byla Nr. e2-977-407/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00544-2019-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mantė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-3103-392/2019, kuria iškelta minėtos atsakovės bankroto byla pagal ieškovės mažosios bendrijos „Kėris“ ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Kėris“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mantė“. Nurodė, kad su atsakove 2017 m. rugpjūčio 3 d. sudarė statybos rangos sutartį. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi patvirtino šalių taikos sutartį. Atsakovei nevykdant taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, taikos sutarties pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris pateiktas vykdyti antstoliui, tačiau išieškota tik dalis skolos, antstolis 2019 m. kovo 28 d. išdavė išieškojimo negalimumo aktą. Nors atsakovė vykdo veiklą, tačiau su ieškove neatsiskaito ilgą laiką, turto skolos padengimui neturi. Skola šiai dienai sudaro 8 663,08 Eur ir 5 proc. metinių palūkanų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi atsakovei UAB „Mantė“ iškėlė bankroto bylą, konstatavęs, kad įmonė nemoki; įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Edris“.
3. Teismas nustatė, kad Juridinių asmenų registrui pateikto 2018 m. balanso duomenimis įmonė turėjo turto už 105 181 Eur: ilgalaikio turto už 2 437 Eur, trumpalaikio turto – 101 413 Eur; bendra įsipareigojimų suma sudarė 153 424 Eur. Atsakovės pateikto 2019 m. sausio 1 d. balanso duomenimis, įmonė turi turto už 105 181 Eur, kurį sudaro ilgalaikis turtas už 2 437 Eur, trumpalaikis turtas – 102 744,41 Eur, bendra įsipareigojimų suma – 147 210,83 Eur. Tačiau bendrovės materialus turtas yra tik 2 437 Eur vertės automobilis. Teismas nustatė, kad atsakovė, teigdama, jog šiuo metu pasirašytos dvi rangos sutartys, todėl numatomos gautinos pajamos per ateinančius 3 mėnesius sudarytų 668 000 Eur, nei sutarčių, nei jokių kitų jų sudarymą patvirtinančių įrodymų nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad bendrovė gautų pajamas, valdytų nuosavybės teise kokį nors kitą materialų turtą, turėtų lėšų banko sąskaitoje ar kasoje. Teismas padarė išvadą, kad įmonė negali vykdyti savo įsipareigojimų kreditorei; atsakovė UAB „Mantė“ yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atsakovė UAB „Mantė“ atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Apeliantė vykdo veiklą, tačiau veikla statybų sektoriuje turi epizodiškumo pobūdį; žiemą statybos darbai praktiškai nevykdomi. Pagal šiai dienai pasirašytas rangos sutartis per ateinančius 4 mėnesius numatomos gauti pajamos sudaro 671 800 Eur, todėl apeliantė artimiausiu metu ketina atsiskaityti su ieškove.
4.2. Apeliantė vykdo veiklą, atsiskaito su darbuotojais (turi 11 darbuotojų), neturi įsiskolinimų valstybinėms institucijoms, šiuo metu susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais. Delsimas atsiskaityti su ieškove nėra nuolatinis, nuo prievolės atsiradimo praėjo tik metai.
4.3. Apeliantės turimo registruoto turto (automobilio) balansinė vertė sudaro 2 274,90 Eur. Nebandžiusi realizuoti šio turto antstolė nepagrįstai išdavė išieškojimo negalimumo aktą.
4.4. Šiuo metu apeliantei iškeltų bylų nėra, nėra vykdomi išieškojimai ne ginčo tvarka; įkeisto turto įmonė neturi. Įvertinus gautinas iš debitorių ir kreditoriams mokėtinas sumas, įmonė gautų 32 266,98 Eur pajamų.
4.5. Teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nereikalavo pateikti atsiliepime į ieškinį nurodytų subrangos sutarčių, patvirtinančių gautinas pajamas.
4.6. UAB „Mantė“ neatitinka nemokios įmonės kriterijų, patiriami finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio ir gali būti išspręsti išsaugant įmonę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Juolab, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovė veiklą vykdo. Veikos vykdymą patvirtina ir aplinkybė, jog 2019 m. gegužės 13 d. atsakovė pervedė ieškovei 1 000 Eur.
5. Ieškovė MB „Kėris“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Atsakovė su skundu nepateikė jokių duomenų, kad turėtų turto, iš kurio galėtų atsiskaityti su ieškove. Pateikta rangos sutartis neįrodo turimo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.
5.2. Atsakovė ilgą laiką vengia atsiskaityti, ieškinys dėl skolos priteisimo buvo pateiktas 2018 m. vasario 2 d. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes dėl darbų sezoniškumo, atsakovė galėjo bent iš dalies padengti skolą 2018 m. vasaros sezono metu.
5.3. Antstolė negalėjo surasti ir išieškoti atsakovės piniginių lėšų, iš kurių mokamas darbo užmokestis, įmokos Sodrai, laikytina, kad atsiskaitymai vykdomi neoficialiai, priverstinio vykdymo procese toks elgesys laikytinas nesąžiningu.
5.4. Atsakovė vengė perduoti automobilį antstolei ir nebuvo realių galimybių išieškoti iš šio turto. Antstolio veiksmai vykdomojoje byloje nebuvo apskųsti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria UAB „Mantė“ iškelta bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
7. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
8. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė: 2019 m. kovo 8 d. subrangos darbų sutartį Nr. 3-18-05; 2019 m. gegužės 13 d. mokėjimo nurodymą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, jog pateikti dokumentai gali būti svarbūs sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų nustatymo, apeliantės pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
Dėl pagrindo iškelti bankroto bylą
9. Remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalimi, bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Įmonės nemokumas ĮBĮ apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyvia rinkos dalyve.
10. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės atskirojo skundo argumentų, pirmiausia, pažymi, kad viešojo intereso buvimas bankroto bylose įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, tai apima ir teisę rinkti įrodymus. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012, kt.). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016). Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kad ji yra moki, turi realias galimybes toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais.
11. Taip pat pažymėtina, kad atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015; 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2635/2013).
12. Pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovę esant nemokia, remdamasis atsakovės Juridinių asmenų registrui pateikto 2018 m. balanso duomenimis, atsakovės teismui pateiktais 2019 m. finansinių atskaitomybių duomenimis, teismo surinktais viešai prieinamais registrų duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantės argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nereikalavo pateikti atsiliepime į ieškinį nurodytų subrangos sutarčių, patvirtinančių gautinas pajamas. Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi, priėmęs ieškovės pareiškimą, įpareigojo atsakovę pateikti atsiliepimą į ieškinį bei ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus. Tačiau atsakovė išsamių duomenų nepateikė, teismas atsakovės finansinę padėtį vertino pagal pateiktus bei teismo surinktus duomenis.
13. Skundžiamos nutarties turinys liudija, kad pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2018 metus ir nustatė, jog įmonės turtas 2018 m. sudarė iš viso 105 181 Eur: ilgalaikį turtą sudarė 2 437 Eur, trumpalaikį turtą sudarė – 101 413 Eur. Taip pat teismas įvertino VĮ Registrų centro bei VĮ „Regitra“ duomenis, pagal kuriuos UAB „Mantė“ privalomai registruotino nekilnojamojo turto neturi, registruotas tik automobilis. Apeliantės pateikto 2019 m. sausio 1 d. balanso duomenimis įmonės turtas sudaro iš viso 105 181,82 Eur: ilgalaikis – 2 437,41 Eur, trumpalaikis – 102 744,41 Eur, kurį iš esmės sudaro per vienerius metus gautinos sumos – 97 385,22 Eur. Dėl debitorinių skolų priskyrimo prie bendrovės realaus turimo turto vertės, teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018, kt.). Jeigu skolos sumokėjimo terminas nesuėjęs, nėra pagrindo nagrinėti galimybes šiai skolai atgauti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-505-798/2018). Duomenų apie debitorinių įsiskolinimų realumą, mokėjimo terminus, bei galimybes juos atgauti, apeliantė neteikia, pateikusi tik nepakankamai informatyvų suminių skolų sąrašą. Be to, byloje esantys 2017 m. ir 2018 m. balansų duomenys liudija, kad debitorinių įsipareigojimų suma per 2018 m. lyginant su 2017 m. sumažėjo nežymiai, taigi realių galimybių juos atgauti ir pagrindo įtraukti į turimo turto masę nėra.
14. Atsakovės 2018 m. balanso duomenimis, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2018 m. buvo 147 210 Eur; 2017 m. balanso duomenimis sudarė 189 851 Eur. Apeliantė su atsiliepimu į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikė išsamaus kreditorių sąrašo, kuriame matytųsi, pradelsti ir nepradelsti atsakovės įsipareigojimai – pateiktas tik minėtas suminių skolų sąrašas, kuriame nurodyti tiek įmonės, kreditoriniai, tiek debitoriniai įsipareigojimai. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė taip pat neteikė duomenų, pagrindžiančių visus jos turimus pradelstus ir nepradelstus įsipareigojimus.
15. Nors apeliantė įsiskolinimų valstybės biudžetams neturi, tačiau teismui prieinamais antstolių informacinės sistemos duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), antstoliai be išieškojimo negalimumo aktu 2019 m. kovo 28 d. užbaigto 8 523,09 Eur išieškojimo ieškovės MB „Kėris“ naudai, dar vykdo 8 vykdomąsias bylas, kuriose bendra išieškoma iš atsakovės suma – 41 981,33 Eur. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama byla dėl skolos priteisimo iš atsakovės UAB „Mantė“.
16. Vadovaujantis 2019 m. kovo 28 d. išieškojimo negalimumo aktu – UAB „Mantė“ neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma. Net atsižvelgiant į UAB „Mantė“ 2019 m. sausio 1 d. balanse nurodytą turto vertę (105 181,82 Eur), bei pradelstų skolų sumą, akivaizdu, jog pradelsti įsipareigojimai (147 210,83 Eur) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Esant nustatytoms aplinkybėms, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad įmonės sunkumai laikino pobūdžio ir ji pajėgi vykdyti veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais. Be to akivaizdu, jog turėdama pareigą pagrįsti savo turtinę padėtį, įrodyti aplinkybes, kad ji yra moki, turi realias galimybes toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais, atsakovė visos aktualios informacijos neteikė. Kartu su atskiruoju skundu pateikta subrangos sutartis ir argumentai apie planuojamas gauti pajamas nepaneigia pirmosios instancijos išvados dėl atsakovės nemokumo ir nepatvirtina atsakovės mokumo, be to atsakovė neteikė duomenų, apie šios sutarties realų vykdymą
17. Pabrėžtina, kad bankroto paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018).
18. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad įmonė yra nemoki ir yra pagrindas jai iškelti bankroto bylą, pagrįsta visapusišku bylai reikšmingų aplinkybių išsiaiškinimu ir surinktų įrodymų įvertinimu (CPK 185 straipsnis), tinkamai motyvuota. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingos išvados negu padarė pirmosios instancijos teismas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Vigintas Višinskis