Civilinė byla Nr.2-296-372/2013
Teisminio proceso Nr.2-58-3-00020-2012-5
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
30.9.1; 113.1; 113.9; 116.1
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės 6 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo teisėja Birutė Simonaitienė,
Sekretoriaujant Dianai Tarozienei,
Dalyvaujant ieškovės atstovei adv. D. B.,
Atsakovui A. P., jo atstovei adv. J. G.,
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės D. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl teisės į bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo, piniginių lėšų ir palūkanų priteisimo ir
n u s t a t ė :
Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė : 1) pripažinti, kad 2009287,24 Lt piniginės lėšos, įgytos 1996-2008 m. laikotarpyje, ieškovei ir atsakovui priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo ½ dalį, t.y. 1004643,62 Lt, iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių piniginių lėšų; 3) priteisti ieškovei iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. ieškovė nurodė, kad su atsakovu buvo susituokę nuo 1983-02-18. Santuokoje gimė sūnus E. P.. Šalys vedė bendrą ūkį, 1986 metais šeima gavo butą. Kadangi atsakovas uždirbo nemažus pinigus. šalys nutarė įsigyti butą Palangoje. Kadangi dviejų butų tuo metu nebuvo galima turėti, ieškovė ir atsakovas 1989-11-14 fiktyviai įregistravo ištuoką, tačiau ir toliau gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį. Buvo bendri pinigai, bendrai gausinamas turtas. 1993 metais šalys apsigyveno JAV, ten išbuvo metus laiko. Grįžus į Lietuvą, ieškovė užpildė žalios kortos laimėjimo loteriją. Laimėjus kortą, dokumentus šalys formino kaip šeima, atsakovas buvo nurodomas kaip vyras, o ieškovė – kaip žmona. Iki 1995 m. vasaros dokumentai buvo sutvarkyti, Tuo metu ieškovė jau laukėsi antro vaiko. Dukra D. P. gimė Čikagoje 1995-10-12. Čikagoje šalys išgyveno 4 metus. Per tą laiką atsakovas per kelis kartus grįždavo į Lietuvą, tačiau šalys nutarė įsitvirtinti JAV. Ieškovė pardavė Šiauliuose turėtą butą ir kaip bendraturčiai 1999-07-13 įsigijo namą su sklypu. Vėliau šį turtą pardavė ir 2004-01-12 nusipirko kitą žemės sklypą ir namą, kurį vėliau kaip vyras ir žmona pardavė 2010-06-10. Ieškovė nurodė, kad po santuokos nutraukimo ji su atsakovu gyveno toliau, vedė bendrą ūkį. Jos uždirbamos lėšos buvo skirtos maistui, mokesčiams, kasdienėms šeimos reikmėms, o atsakovas kūrė verslą. Su atsakovu nuo santuokos nutraukimo pragyveno 10 metų, t.y. nuo 1989 iki 2008 metų. Į JAV atvykusią atsakovo motiną mokesčių deklaracijose 2006-2009 nurodė kaip išlaikomą šeimos narį. Išvykus gyventi į JAV, šalys naujos santuokos nesudarė, tačiau turėjo tikslą gyventi kartu ir sukurti bendrąją dalinę nuosavybę. Su
atsakovu ieškovė turėjo bendrą sąskaitą banke, pildė deklaracijas kaip sutuoktiniai. Įsigytą nekilnojamąjį turtą draudė kaip šeima. 2008-09-06 kaip šeima suteikė piniginę paramą dukters mokyklai. Visiems buvo žinoma, kad šalys yra šeima. 2007 metais atsakovas pasiūlė ieškovei nusipirkti turto Lietuvoje, kad būtų kur gyventi senatvėje. Atsakovas savo vardu 2008-02-28 įsigijo žemės sklypą ir namą (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. Jam reikėjo remonto, todėl ieškovė nupirko ir persiuntė į Lietuvą viską, ko tam reikia. Po to atsakovas pasiūlė statybų verslą perkelti į Lietuvą. Iš JAV ieškovė persiuntė visą tam reikalingą techniką. 2008 metais ieškovė sužinojo, kad atsakovas slapta uždarė verslo sąskaitą, o bendrai sutaupytus pinigus pervedė į Lietuvoje veikiantį banką. Pinigus pervedinėjo per kelis kartus, tačiau kuriame banke jie buvo laikomi, ieškovei nežinoma. 2010-09-14 atsakovas Klaipėdoje nusipirko garažą, tačiau apie tai ieškovei neminėjo. Ieškovė nurodė, kad po santuokos nutraukimo, gyvenant kartu su atsakovu, susiklostė ne tik asmeniniai neturtiniai, bet ir turtiniai santykiai. Verslo vykdymui šalys įsigijo technikos, bendroje šeimos sąskaitoje sukaupė 835393,19 USD, kurių ½ dalies ir prašo ieškovė. Geruoju su atsakovu susitarti nepavyko. Paimdamas šeimos pinigus , atsakovas juos naudojo savo nuožiūra ir poreikiams.
Atsakovas nurodė, kad 1989-11-14 nutraukus santuoką, jis nutraukė ir bet kokius santuokinius, piniginius ar verslo ryšius su ieškove. Butą Palangoje atsakovas pirko už jo motinos paskolintus pinigus, ieškovė jame niekada negyveno ir bendro ūkio nevedė. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovė net nežinojo, ką Palangoje veikė atsakovas. Maždaug 1993 metais ieškovė su drauge ir sūnumi E. išvyko gyventi į JAV, kur gyveno maždaug pusantrų metų. Atsakovas JAV lankėsi tik kartą, norėdamas aplankyti sūnų. Jis iš aerouosto ieškovę ir sūnų parvežė, kai ji grįžo į Lietuvą, tačiau toliau gyveno (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. 1995 metais atsakovas paėmė sūnų į kelionę, o kad jį būtų paprasčiau prižiūrėti, kartu paėmė ir ieškovę. Iš atsitiktinių lytinių santykių, kurių iniciatorė buvo ieškovė, gimė dukra D., kurios tėvystę atsakovas pripažino. Idėja apsigyventi JAV kilo atsakovui. Jis pats tvarkė Žaliosios kortos reikalus. Kai šią kortą laimėjo, jis į JAV išvyko su sūnumi E.. Maždaug 1995 metų balandžio ar gegužės mėnesį į JAV nuvyko ir ieškovė, norinti, kad vaikas gimtų būtent ten. Niekada nebuvo jokios kalbos apie bendrą verslą, bendrą šeimą ar kitus bendrus interesus, šalis siejo tik vaikai. Atsakovas nupirko namą abiejų šalių vardu po ½ dalį. Gimus D., dėl ieškovės nesugyvenamo charakterio bei negalėjimo toliau gyventi vienam name, atsakovas pasikvietė motiną G. V., kad ši prižiūrėtų vaiką. Atsakovas grįžo į Lietuvą, vertėsi įvairiausias darbais, važinėjo į Rusiją, o uždirbtus pinigus siuntė vaikams, mamai ir namo išlaikymui. Vėliau atsakovas vėl nuvyko į JAV, šalys pardavė namą ir išsimokėtinai įsigijo didesnį. Perkant namą be atsakovo valios ir sutikimo šalys buvo nurodytos kaip sutuoktiniai, tačiau atsakovui tai buvo nesvarbu, kadangi jis norėjo užtikrinti, kad pusė namo priklausytų jo vaikų motinai. Už namą periodiškai reikėjo mokėti įmokas, todėl buvo atidaryta bendra šalių sąskaita. Atsakovas pradėjo verslą, dirbo įmonėje, kurioje ieškovė niekuomet nebuvo jokia dalininkė, akcininkė, darbuotoja ar kitaip su atsakovo verslu susijęs asmuo. Ieškovė neįrodo, kad jie vedė bendrą ūkį, užsiėmė bendru verslu, įnešė savo turto dalį, gavo iš to kokias pajamas ir jas investavo į atsakovo verslą. Ieškovė dirbo padavėja ir mokėsi šunų kirpėjos amato. Šalių veiklos, pragyvenimo šaltiniai ir ateities planai buvo visiškai skirtingi. Ji neįrodė, kad iš viso uždirbo kokias nors lėšas ir jų neišleido savo asmeniniams poreikiams. Atsakovas teigė, kad ieškovės reikalaujami pinigai niekada jam nepriklausė, tai buvo verslo pinigai, kurių didžioji dalis buvo grąžinta verslo partneriams. Jis nurodo, kad ieškovė privalo įrodyti, jog pinigai buvo, kiek jų buvo, iš kur jie buvo įgyti ir kad jos dalis priklauso ieškovei.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Sugyventinių turtiniams santykiams netaikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį statusą, kadangi neįsigaliojo CK trečios knygos VI dalies XV skyriaus nuostatos. Nuosekliai susiformavusi kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tokių asmenų santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.Z.v.R.A.L., bylos Nr.3K-
7-332/2006). Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.M. v. O.D.V., bylos Nr.3K-3-134/2011).
Šalys yra buvę sutuoktiniai, teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo buvo priimtas 1989 m. rugpjūčio 21 d. (36 b.l., 5 t.) , ištuoka atsakovo prašymu įregistruota tik 2007 m. spalio 23 d. (51 b.l., 3 t.). Iki 2008 m. kovo mėnesio šalys gyveno kartu, kartu keitė gyvenamąją vietą, pirko ir pardavė pirmąjį namą, o vėliau lygiomis dalimis įsigijo namą ir žemės sklypą kitoje vietoje (161-176 b.l., 4 t.). Jau po santuokos nutraukimo šalims gimė dukra D. P. (50 b.l., 3 t.). Ieškovės pateiktose deklaracijose šalys buvo nurodomos kaip šeima. 2006 metų deklaracijose nurodomi ne tik šalių gauti atlyginimai, bet ir verslo pajamos (78-80 b.l., 1 t.). 2007 metų deklaracijoje taip pat nurodyta, kad šalys yra šeima, turinti lėšų iš verslo (93-98 b.l., 1 t.). Duomenys apie verslo pajamas minimos ir vėlesniuose deklaracijose. 2005 metų deklaracijoje nurodyta, kad šalių verslas buvo nuostolingas (27 b.l., 2 t.). Pats faktas, kad šalys teikdavo šeimos deklaracijas, patvirtina tą aplinkybę, kad ir pats atsakovas pripažino buvus partnerystės santykius, nepriklausomai nuo to, kad santuoka jau buvo nutraukta. Atsakovo teiginys, kad šias deklaracijas savo nuožiūra neteisėtai pateikinėjo ieškovė, yra nepagrįstas. Atsakovas buvo verslininkas, todėl neįtikėtina, jog tokius svarbius finansinius dokumentus pasirašinėjo, su jų turiniu nesusipažinęs. Įvertinus šias deklaracijas, galima daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė prisidėjo prie verslo vystymo. Atsakovo teiginys, kad ieškovė savo gautas lėšas naudojo asmeniniams poreikiams tenkinti, neįrodytas. Kad šalių santykiai buvo šeiminiai, patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovas 2008-03-21 sudarė testamentą, kuriame savo mirties atveju paveldėtojais nurodė vaikus ir ieškovę (140 b.l., 4 t.). Liudytojos R. D., D. V., R. P. patvirtino, kad šalys gyveno kaip šeima (12-13, 90 b.l., 5 t.). D. V. taip pat patvirtino, kad jai esant JAV, ieškovė dirbo prabangių drabužių parduotuvėje pardavėja, o atsakovas užsiėmė statybų verslu. Liudytoja L. K. nurodė, kad jai nežinoma, kokie šalių piniginiai santykiai buvo JAV, tačiau patvirtino, kad ieškovei atvykus į Lietuvą, atsakovas suteikė jai automobilį poilsiavimui, tačiau ji gyveno ne pas atsakovą. Liudytoja G. V. nurodė, kad jai buvo nežinoma, kaip lėšas naudojo šalys, tačiau teigė, kad šalys dirbo, o ji prižiūrėjo vaikus. Įvertinęs surinktus rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus, teismas sprendžia, kad šalys ir po santuokos nutraukimo iki 2008 metų gyveno kartu, tvarkė namų ūkį, kūrė bendrą verslą bendromis lėšomis ir darbu. Tokiu atveju yra pagrindo daryti išvadą, kad buvo šalių susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės), sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.
Kasacinis teismas, formuodamas įrodymų vertinimo taisykles tokio pobūdžio bylose, yra išaiškinęs, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visais klausimais vienas su kitu derintų tik rašytiniais įrodymais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) bei kasacinio teismo praktikos. Šalių siekis sukurti bendrąją dalinę nuosavybę įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis, kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis neepizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus). ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 24 d. nutartis byloje V.P. v. V.P., bylos Nr.3K-3-410/2011). Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių turtu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais ir teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje L.M.v.O.D.V., byla Nr.3K-3-134/2011). Nagrinėjamu atveju šalys ilgą laiką gyveno kartu, ieškovė taip pat gavo darbo užmokestį, t.y. tokiu būdu prisidėjo prie bendros veiklos. Atsakovas neginčijo, kad ieškovė, jam nemokant užsienio kalbos, vertėjavo, t.y. prisidėjo prie verslo pradėjimo. Atsakovas pateikė J. K. ir E. P. paaiškinimus, iš kurių matyti, kad nuo 2006 metų jie dirbo A. P. kompanijoje, tačiau D. P. joje neužėmė jokių pareigų, neprisidėjo prie verslo (149-151 b.l., 4 t.). Teismas sprendžia, kad šie paaiškinimai nėra tiek informatyvūs, kad būtų galima pripažinti, jog ieškovė verslo kartu su atsakovu nevykdė, kadangi jie gali patvirtinti tik faktus nuo 2006 metų. Tuo tarpu verslas buvo pradėtas vystyti atvykus šalims į JAV, t.y. nuo 1996 metų. Šie liudytojai iš esmės neturėjo galimybės sužinoti, kaip šalys tvarkė savo finansinius duomenis iki tol buvusius 10 metų. Liudytojas E. P. gimė tik 1983-10-21, todėl jis niekaip negalėjo paaiškinti kokių nors aplinkybių, susijusių su tėvų verslu po atvykimo į JAV. Liudytojų R. L., A. L., J. L. ir K. L. parodymai negali būti laikomi tinkamais įrodymais, patvirtinančiais šalių turtinius santykius. Duomenis apie tai, kad ieškovė dirbo ir gavo atlyginimą, patvirtina kitų liudytojų parodymai bei pačių šalių paaiškinimai (CPK 178 straipsnis).
Sprendžiant klausimą dėl reikalaujamos priteisti sumos, teismas pirmiausia pripažįsta, kad ieškovės nurodyta suma, kuri buvo sukaupta verslo vykdymui, yra neteisinga. Iš teismui pateiktos lėšų persiuntimo į atsakovo sąskaitą išklotinės matyti, kad laikotarpiu nuo 2007-10-12 iki 2007-12-13 atsakovas pervedė į savo sąskaitą 680000 USD (57 b.l., 4 t.). Būtent ši suma gali būti laikoma kaip šalių sukauptos lėšos, gautos iš verslo. Tačiau dalinti jos lygiomis dalimis negalima, kadangi ieškovės indėlis į verslą laikytinas žymiai mažesniu. Ji pati patvirtino, kad augino vaikus, jos atlyginimas buvo apie 2000 JAV. Išvykdamas į Lietuvą, atsakovas paliko ieškovei jam priklausančius ½ dalį namo ir žemės sklypo, kuriuos ji pardavė. To neneigė ir ieškovė. Turtas buvo parduotas už 389000 USD (180 b.l., 4 t.), todėl dalis, atsakovo palikta ieškovei, sudarė 194500 USD. Ieškovė pripažino, kad atsakovas, išvykdamas į Lietuvą, jai davė 30000 Lt pragyvenimui. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovei priteistina 1/5 dalis lėšų, kurias iš JAV į savo sąskaitą pervedė atsakovas, o tai sudaro 136000 USD. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kokiems verslo partneriams jis išmokėjo skolas, todėl teismas daro išvadą, kad gauta 680000 USD suma yra partnerystės būdu gautos lėšos, priklausančios šalims.
Tenkinant ieškinį iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteisiama 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos 358251,20 Lt, skaičiavimą pradedant nuo 202-01-18 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Tenkinant ieškinį iš dalies, iš atsakovo ieškovei ir iš ieškovės atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, atitinkančios patenkintų reikalavimų dalį (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė pateikė prašymą priteisti 5268,38 Lt atstovavimo išlaidų ir 560 Lt bylinėjimosi išlaidų (vertėjo paslaugoms, pažymų gavimui, kopijavimo paslaugoms) (68-86 b.l., 5 t.). Teismas sprendžia, kad atstovavimo išlaidų dydis atitinka Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio normas. Įvertinus tai, kad byla tęsėsi ilgą laiką, advokate ruošė procesinius dokumentus, dalyvavo teismo posėdžiuose, prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra protinga. Ieškovė buvo sumokėjusi 3000 Lt žyminio mokesčio (7 b.l.,1 t.). Kadangi ieškinys tenkinamas tik 1/5 dalimi, priteisiamos bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidos sudaro 1765,68 Lt.
Atsakovas sumokėjo 510 Lt bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų už vertimo paslaugas (153 b.l., 4 t., 23, 48 b.l., 5 t.). Iš ieškovės jam priteisiama 408 Lt. Ieškovė buvo iš dalies atleista nuo 11046 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl patenkintų reikalavimų dydžiu jos priteisiamos valstybei iš atsakovo (4 b.l., 3 t.). Tai sudaro 2209 Lt.
Atsakovas prašo nubausti ieškovę už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis. Teismas sprendžia, kad toks prašymas negali būti tenkinamas. Kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, jei jis mano, kad yra pažeidžiami jo interesai. Ieškinio pateikimas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas teise. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; teisme turi būti ginamos asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai, nepaisant to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d. nutarimas). Kiek teisėti ieškovo reikalavimai, gali paaiškėti tik priimant sprendimą. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė piktnaudžiauja savo procesine teise.
Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad 680000 USD dydžio piniginės lėšos, įgytos 1996-2008 metų laikotarpiu, ieškovei D. P. (a.k(duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta E. kaimas Šiaulių r.sav., gyv.vieta ( duomenys neskelbtini)JAV) ir atsakovui A. P. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliai) priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Priteisti iš atsakovo A. P. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliai) ieškovei D. P. (a.k(duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta E. kaimas Šiaulių r.sav., gyv.vieta (duomenys neskelbtini) JAV) 1/5 dalį, t.y. 358251,20 Lt bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių piniginių lėšų.
Priteisti iš atsakovo A. P. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliai) ieškovei D. P. (a.k(duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta E.kaimas Šiaulių r.sav., gyv.vieta (duomenys neskelbtini) JAV) 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 358251,20 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-01-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusioje dalyje reikalavimus atmesti.
Priteisti iš atsakovo A. P. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliai) ieškovei D. P. (a.k(duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta E. kaimas Šiaulių r.sav., gyv.vieta (duomenys neskelbtini) JAV)1765,68 Lt bylinėjimosi išlaidų teisme.
Priteisti iš ieškovės D. P. (a.k(duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta E. kaimas Šiaulių r.sav., gyv.vieta (duomenys neskelbtini) JAV) atsakovui A. P. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliai) 408 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. P. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliai) 2209 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.
Teisėja B.Simonaitienė