Baudžiamoji byla Nr. 1A–170/2013
Teismo proceso Nr. 1-50-9-00008-2010-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.2.23.3.;2.4.6.4.1.

LIETUVOS Apeliacinis teismas
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. balandžio 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Laimos Garnelienės ir Rūtos Mickevičienės,
sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, Martynai Paušaitei,
dalyvaujant prokurorams Aidai Japertienei, Tomui Meškauskui,
nuteistajam M. G.,
gynėjui advokatui Vytautui Valašinui,
specialistams Izoldai Žvironaitei, Daivai Kairienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 11 (vienuolikai). Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
M. G. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su V. S., laikotarpyje nuo psichotropinių medžiagų įgijimo momento 2009 metais, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku iki 2009 m. rugsėjo 24 d., 13 val. 14 min., (duomenys neskelbtini), T. G. priklausančioje patalpoje – angare Nr. 3, t. y. šio angaro šiaurinėje pusėje esančio mūrinio priestato antro aukšto kairėje pusėje esančioje patalpoje, supakavęs į įvairius maišelius, išpilstęs į dubenėlius bei margaspalviame krepšyje, neteisėtai laikė, labai didelį kiekį – 2211,885 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, t.y. V. S. paėmus iš laikymo vietos ir įdėjus į plastikinį maišelį su užrašu „Maxima“ dalį šios medžiagos – labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 320,959 g metamfetamino, automobiliu Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš laikymo vietos, Panevėžio miesto gatvėmis ir A2 keliu, ją gabenus Vilniaus miesto kryptimi iki Vilniaus rajono, senojo Vilniaus kelio sankryžos su keliu į Mazūriškių gyvenvietę, kur 14 val. 34 min. šias psichotropines medžiagas padėjus ir palikus prie kelio į Mazūriškes esančioje akmenų krūvoje, po ko 2009 m. rugsėjo 24 d., 16 val. 20 min., įvykio vietos apžiūros metu šią psichotropinę medžiagą surado ir paėmė policijos pareigūnai, o likusią dalį, labai didelį kiekį - 1890,926 gramų psichotropinės medžiagos - metamfetamino, jis kartu su V. S. laikė angare Nr. 3, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iki tos pačios dienos 16 val. 30 min., kol kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Nuteistasis M. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį – M. G. išteisinti neįrodžius, kad jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.
Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl to padarė nepagrįstą išvadą dėl M. G. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.
Nuteistasis tvirtina, jog 2009 m. rugsėjo 24 d. kratos protokole užfiksuoti priestate rasti daiktai – dubenėliai, peiliai, mentelė, šakutės ir šaukštai, ant kurių rasti metamfetamino pėdsakai, buvo rasti sudėt į maišelį su užrašu „Iki“, stalčiuje rastos svarstyklės, t.y. buvo paslėpti. Tai patvirtino V. S., kuris parodė, kad po psichotropinių medžiagų svėrimo ir džiovinimo medžiagos būdavo naujai sudedamos, daiktai paslepiami, kad niekas nesužinotų apie laikomas psichotropines medžiagas, dėl to jokių tiesioginių įrodymų, kad jis, M. G., prisidėjo prie nusikaltimo padarymo, nėra, juolab, kad nebuvo daroma vietos apžiūra, todėl tiriant bylą konkrečiai nenustatyta, kur ir kokie daiktai buvo priestate. Ta aplinkybė, jog metamfetaminas ir kiti jo džiovinimui ir fasavimui reikalingi daiktai buvo kiekvieną kartą supakuojami ir slepiami, o kambarys buvo vėdinamas, todėl būdamas šiame kambaryje M. G. objektyviai negalėjo jausti nemalonaus metamfetamino kvapo.
Nurodoma, jog specialaus tyrimo metu nebuvo nustatyta, koks konkrečiai metamfetamino kiekis rastas ant pirštinių, todėl nuosprendyje neteisingai konstatuota, kad ant pirštinių rastas didelis kiekis metamfetamino, teigti, kad asmuo, kuris mūvėjo šias pirštines, jomis žarstė ar sėmė metamfetaminą, nėra pagrindo. Kita vertus, ant pirštinių nustatyti metamfetaimino pėdsakai neįrodo, kad M. G. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą.
Dėl biologinių pėdsakų genotipo nustatymo nurodo, kad prie krepšio su metamfetaminu rastas pirštines 2009 m. rugsėjo 24 d. paliko V. S., kai iš angaro Nr. 3 važiavo į Vilnių. Nuosprendyje nėra paneigta, kad džiovindamas metamfetaminą V. S. ant guminių pirštinių naudojo užmautas medžiagines pirštines, kurias prieš tai mūvėjo M. G., todėl šios aplinkybės neįrodo, kad pats M. G. tyčia lietėsi prie metamfetamino. Taip pat teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad M. G. galėjo įsitepti pirštines, kai perkėlė kambaryje buvusias svarstykles. Skunde pažymima, jog neištyrus viso medžiaginių pirštinių vidinio paviršiaus, teismas negalėjo daryti kategoriškos išvados, kad V. S. ant guminių pirštinių negalėjo mūvėti dar ir medvilninių pirštinių, nes tokiai išvadai reikalingos specialiosios mokslinės žinios. Ta aplinkybė, kad pirštines, kurias mūvėjo ir V. S., buvo prie krepšio, kuriame rastas metmafetaminas, nėra pagrindas pripažinti, kad M. G. žinojo ne tik apie metamfetaminą, bet ir jo kiekį, ir dėl to su V. S. padarė BK 260 straipsnyje 3 dalyje numatytą nusikaltimą.
Nuteistasis tvirtina, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad angaras Nr. 3 nebuvo naudojamas įmonės „K“ veikloje ir kad M. G. šiose patalpose būdavo dažniausiai. Paaiškina, jog bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktas įmonės „K“ turimų angarų planas patvirtina, kad angaras Nr. 3 yra vienas iš trijų angarų, kuriame laikomos detalės, reikalingos gamyboje, be to, iš šio angaro šiomis detalėmis prekiaujama. M. G. dažniau būdavo šiame angare dėl to, kad jo darbas daugiau susijęs su metalo apdirbimu, metalo konstrukcijų gaminimu. Duomenų, kad jis, M. G. dažnai lankydavosi priestate, byloje nėra.
Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad įmonėje „K“ vėlesni signalizacijos įjungimai yra dažnas reiškinys, kartojasi kiekvienais metais, todėl teiginiai, kad vėlesnis signalizacijos įjungimas 2009 m. rugsėjo mėnesį yra siejamas su V. S. buvimu angare per naktį ir M. G. apie tai žinojo, tuo prisidėdamas prie psichotropinių medžiagų laikymo, yra visiškai nepagrįsti
Nuteistasis skunde analizuoją kiekvieną iš 15 (penkiolikos) užfiksuotų tarp V. S. ir M. G. vykusių pokalbių ir daro išvadą, kad iš šių pokalbių nėra pagrindo spręsti, kad M. G. buvo žinoma tikroji V. S. veikla, ar daryti spręsti apie tai, jog jis, M. G. padėjo V. S. fasuoti, džiovinti ar gabenti metamfetaminą. Dėl pokalbiuose naudojamų „užmaskuotų“ sąvokų, nuteistasis nurodo, kad bendraujant kurį laiką nusistovi priimtinas slengas, todėl angaro, kuriame laikomos statybinės medžiagos ir iš kurio prekiaujama smulkiomis detalėmis, vadinimas parduotuve negali būti vertinamas kaip sąvokos (žodžio) užmaskavimas. Taip pat ir žodis „sportuoti“, nuteistojo vertinimu, nebūtinai turi būti siejamas su specialiai tam įrengta vieta. Pažymi, jog šiais pokalbiais nustatyta, kad M. G. tik vieną kartą – 2009 m. rugsėjo 17 d. po darbo buvo prie angaro, kai ten atvyko V. S.. Atsižvelgus į tai, jog rugsėjo 17 d. M. G. prašė brolio Tado, kad šis įjungtų signalizaciją, tuo metu V. S. ten negalėjo būti, todėl teismo išvada, kad M. G. nejungė signalizacijos tam, kad V. S. galėtų per naktį džiovinti psichotropines medžiagas, yra visiškai nepagrįsta. Nuteistasis tvirti
Nuteistasis tvirtina, jog nuosprendyje nepagrįstai konstatuojama, jog patalpoje, kurioje rastas amfetaminas, nebuvo pakankamai priemonių sportui, todėl V. S. joje negalėjo sportuoti. Pažymi, jog V. S. reikėjo pateisinti prieš M. G. jo ilgesnį būvimą angare, o M. G. nebuvo pagrindo tuo netikėti, nes priestate buvo švarus, suremontuotas vėdinamas kambarys, kuriame buvo pakankamai priemonių sportuoti, juolab, kad V. S. visada trūko pinigų, apie ką nurodė pats V. S., todėl M. G., kuris kartu su V. S. anksčiau lankė boksą, leidimas sportuoti angare nėra kuo nors ypatingas ar nesuprantamas.
Nuteistasis pabrėžia, jog atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį taikoma tada, kai asmuo veikia tyčia, žino ir siekia neteisėtai disponuoti psichotropinėmis medžiagomis, tuo tarpu byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę padarius šią nusikalstamą veiką.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. G. ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais, prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nuteistojo M. G. apeliacinis skundas tenkinamas.
Pagrindinė apeliacinės instancijos teismo užduotis, nagrinėjant šią baudžiamąją bylą yra nustatyti, ar surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog M. G. neteisėtai laikė ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos.
Apeliantas yra pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su V. S., laikotarpyje iki 2009 m. rugsėjo 24 d., 13 val. 14 min., (duomenys neskelbtini), T. G. priklausančioje patalpoje – angare Nr. 3, t. y. šio angaro šiaurinėje pusėje esančio mūrinio priestato antro aukšto kairėje pusėje esančioje patalpoje, neteisėtai laikė labai didelį kiekį – 2211,885 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir V. S. paėmus iš laikymo vietos dalį šios medžiagos – labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 320,959 g metamfetamino, automobiliu Subaru Legacy iš laikymo vietos ją gabenus iki Vilniaus rajono, likusią dalį – labai didelį kiekį - 1890,926 gramų psichotropinės medžiagos - metamfetamino, jis kartu su V. S. laikė angare Nr. 3, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iki tos pačios dienos 16 val. 30 min., kol kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino ir (ar) perdirbo ir (ar) įgijo ir (ar) laikė ir (ar) gabeno ir (ar) siuntė ir (ar) pardavė ir (ar) kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų Vadinasi, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nusikalstamai neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų gali reikštis minėtomis veikomis. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį, todėl BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti ( esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti šio straipsnio dalies sankcijoje numatyta bausme. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs M. G. kaltu ir nuteisdamas jį už vienos iš BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos veikos padarymą – labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos laikymą, privalėjo byloje nustatyti šios veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.
Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai ir besąlygiškai yra įrodytas ir teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nors ir išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tačiau juos vertindamas padarė nepagrįstas išvadas dėl M. G. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodymai, kuriais teismas rėmėsi pripažindamas M. G. kaltu, yra grindžiami tik prielaidomis ir spėjimais, nors tai daryti įstatyme draudžiama ( BPK 301 straipsnio 1 dalis ). Įrodymų visuma nepatvirtina, kad M. G., veikdamas bendrininkų grupe su V. S., laikė ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos. Nuosprendyje išdėstyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus yra nepakankami ir keliantys abejonių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, siekdama patikrinti apelianto skunde išdėstytą versiją ir ją palyginti su teismo išvadomis, atliko įrodymų tyrimą, tačiau nepavykus pašalinti pagrįstų abejonių, kad M. G. dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis ( BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas ).
Pirmosios instancijos teismas padarė įrodymais nepagrįstą išvadą, kad byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje patikrintų įrodymų visuma patvirtina nustatytas aplinkybes, t.y., kad M. G. su V. S. veikė kaip bendrininkai, bendrai atlikdami veiksmus, susijusius su labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų laikymu, paruošimu gabenimui ir jas gabendami, nors pagal M. G. nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyto kaltinimo konstrukciją padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, jis yra pripažintas kaltu ir nuteistas tik už labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų laikymą bendrininkaujant su V. S.. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad M. G. bendrininkaudamas su V. S. angare Nr. 3 neteisėtai laikė labai didelį kiekį – 2211,885 gramų metamfetamino, t.y. V. S. paėmus iš laikymo vietos ir įdėjus į plastikinį maišelį dalį šios medžiagos – 320,959 gramų metamfetamino, kas sudaro labai didelį kiekį ir automobiliu ją gabenus Vilniaus kryptimi ir palikus prie kelio į Mazūriškes, kur ji buvo surasta ir paimta policijos pareigūnų, o likusią dalį, labai didelį kiekį – 1890,926 gramų metamfetamino jis toliau kartu su V. S. laikė angare Nr. 3, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kol kratos metu buvo rasta ir paimta. Neteisėtas narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymas ir gabenimas yra netapačios, tačiau dvi savarankiškos alternatyvios veikos, todėl pripažindamas M. G. kaltu ir nuteisdamas už kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytų veikų padarymą, teismas privalėjo nustatyti, o ne preziumuoti remdamasis kitos šiame straipsnyje numatytos veikos galimo padarymo faktu ir tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.
Narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas gali būti narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimas patalpose, slaptavietėse ar kaltininko jų turėjimas su savimi, jei tai nesusiję su gabenimu, o gabenimas yra šių medžiagų pervežimas iš vienos vietą į kitą bet kokiu būdu ar pernešimas paties kaltininko drabužiuose, daiktuose ir panašiai. Kaip matyti iš byloje ištirtų įrodymų viseto, BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų gabenimą padarė V. S. ir šį nusikaltimą jis padarė vienas, o ne veikdamas bendrininkų grupėje su M. G.. Tai patvirtinta ir įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu, kuriuo V. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už neteisėtą labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų disponavimą – laikymą ir gabenimą tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje ir tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Be to, Panevėžio apygardos teismas nuosprendyje konstatavo, kad išnagrinėtoje byloje nenustatytas joks kitas konkrečiai su V. S. bendroje nusikalstamoje veikoje dalyvavęs asmuo, todėl iš kaltinimo buvo pašalinta aplinkybė, kad V. S. veikė bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis.
Pirmosios instancijos teismas M. G. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje iš esmės grindė šiais įrodymais: angaro Nr. priestato patalpose kratos metu rastu dideliu kiekiu – 1890,926 gramų metamfetamino; liudytojų V. G., I. G., N. Z., iš dalies – paties ir kaltinamojo ir nuteistojo V. S. parodymais, kad M. G. priklausė angaras ir šalia jo esančios patalpos, kur lankydavosi V. S. ir susitikdavo su M. G.; nuo 2009-07-01 iki 2009-09-24 dažnai užfiksuotais ir vėlyvu paros metu ar nedarbo laiku patalpų apsaugos signalizacijos įsijungimais; M. G. ir V. S. tarpusavio telefoniniais pokalbiais; psichotropinių medžiagų laikymo patalpoje, kurioje lankydavosi M. G., akivaizdumu; įvykio vietoje šalia psichotropinių medžiagų rastomis pirštinėmis, ant kurių paviršiaus buvo rastas didelis kiekis metamfetamino, o ant vidinio pirštinių sluoksnio – biologiniais pėdsakais, kurių DNR genotipas sutampa su M. G. genotipu.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. apeliacinį skundą, konstatuoja, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kurių visetą vertinant BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, būtų galima neginčijamai spręsti, kad apeliantas yra kaltas dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo.
Nuteistasis M. G. nepripažino savo kaltės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Pirmosios instancijos teisme M. G. parodė, kad su nuteistuoju V. S. nebuvo susitaręs laikyti įmonei „K“ priklausančio angaro Nr. 3 pagalbinėse patalpose nei narkotinių, nei psichotropinių medžiagų. Taip pat jis nieko nežinojo ir nebuvo susitaręs su V. S. dėl psichotropinės medžiagos - metamfetamino gabenimo iš šių patalpų iki Mozūriškių kaimo. Angaras Nr. 3, kurio priestate buvo rastos psichotropinės medžiagos, buvo naudojamas kaip sandėlis, jame buvo laikomos jo brolio Tado statybinės medžiagos ir nors jam pagal pobūdį priklausė angaras Nr. 2, tačiau kaip ir visi šeimos nariai jis naudojosi visomis įmonei priklausančiomis patalpomis. Nepastebėjo priestato patalpoje psichotropinių medžiagų, kurios buvo rastos rugsėjo 24 dieną kratos metu. V. S. buvo jo pažįstamas, maždaug pusę metų iki nagrinėjamo įvykio leido jam laikyti angare statybines medžiagas buto remontui, remontuoti savo automobilį ir jį plauti, o keletą savaičių iki 2009 m. rugsėjo 24 d. V. S. paprašė leisti sportuoti angaro Nr. 3 pagalbinėse patalpose. Jis pats matė, kad priestate buvo laikomi svarmenys, o angare – lygiagretės. Angaras Nr. 3 darbo metu būdavo atidarytas, o po darbo jis buvo užrakinamas ir įjungiama signalizacija. Į priestatą, kuriame buvo rastos psichotropinės medžiagos, galima įeiti per angarą ir atskirai – per šonines duris. Signalizacijos pultas buvo įrengtas prie mūrinio priestato įėjimo, todėl norint pakliūti į angarą ne darbo metu, reikėdavo išjungti signalizaciją. Prie įėjimo į angarą buvo įrengta kodinė spyna, kodus žinojo visi darbininkai, jis buvo pasakytas ir V. S., tačiau signalizacijos kodą žinojo tik šeimos nariai ir sandėlininkė iš buhalterijos. Jis yra matęs V. S. užeinant į priestatą darbo metu, kur jis užtrukdavo apie 1-1,5 val., po to jam paskambindavo ir pranešdavo, kad jau baigė sportuoti. M. G. parodė, jog prisimena kaip 2009 m. rugsėjo 17 d. vakare jam skambino V. S., tuomet jam reikėjo atvažiuoti ir atrakinti angarą bei atjungti signalizaciją, kad V. S. galėtų pakliūti į patalpas sportuoti. Surenkant kodą, suveikė signalizacija, dėl ko jam paskambino apsaugos įmonės operatorė. V. S. paliko patalpose vieną, o iš vėlesnio pokalbio su juo suprato, kad jis jau išėjo, todėl jam reikia patalpas užrakinti ir įjungti signalizaciją. Dėl rugsėjo 24 dieną užfiksuotų jo ir V. S. telefoninių pokalbių turinio, M. G. parodė, kad V. S. anksti ryte domėjosi ar jis yra darbe. Kadangi iš V. S. pasakytų frazių jis nesuprato ko pastarasis nori, pasiūlė jam atvažiuoti ir pasikalbėti, tačiau vėliau darbo reikalais ji išvyko į Šiaulius, kur buvo iki vakaro, todėl su V. S. nebesusitiko. Apie angare Nr. 3 ir pagalbinėse patalpose daromą kratą jam paskambino ir pranešė brolis.
Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 3-5 dalyse įtvirtintas nuostatas, didesnį dėmesį skyrė abejonę keliantiems įrodymams ir juos vertino atsietai vienus nuo kitų. Nors nuosprendyje yra išdėstyta V. S. parodymų santrauka, tačiau jie detaliai, išsamiai ir nuosekliai nebuvo išanalizuoti ir palyginimui sugretinti su kitais byloje nustatytais ir patikrintais įrodymais. Papildomai apklausus nuteistąjį M. G. ir V. S., nustatyta, kad jų parodymuose prieštaravimų nėra, V. S. parodymai patvirtina nuteistojo M. G. versiją, kad psichotropinių medžiagų jis nelaikė, negabeno ir nežinojo, kad V. S. jomis disponavo.
V. S. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad M. G. nesakė ir jis nežinojo, kad įmonės „K“ angaro Nr. 3 pagalbinėse patalpose jis laikė psichotropines medžiagas. M. G. jam leido pasinaudoti angaro patalpomis, kad jis ten galėtų laikyti statybines medžiagas, kurios buvo reikalingos gyvenamojo būsto remontui. Be to, apie tris savaites iki sulaikymo jis prašė pasinaudoti angaro pagalbinėmis patalpomis sportavimui ir tuo metu, kai jam reikėjo įeiti į patalpas, paprašydavo M. G. neįjungti signalizacijos. 2009 m. rugsėjo 24 d. M. G. turėjo būti prie angaro anksti ryte ir atjungti signalizaciją, nes jam reikėjo įeiti į pagalbines patalpas paimti statybines medžiagas, nors iš tikro jis ketino paimti dalį psichotropinių medžiagų.
Konstatuodamas M. G. kaltę dėl neteisėto psichotropinių medžiagų laikymo teismas kaip vienu iš pagrindinių tiesioginių įrodymų rėmėsi įvykio vietoje rastomis dvejomis pirštinėmis, ant kurių išorinio paviršiaus buvo rasta metamfetamino pėdsakų, o ant vidinio paviršiaus – biologinių pėdsakų, kurių genotipas sutampa su M. G. genotipu.
2009-09-24 d. angaro Nr. 3 pagalbinėse patalpose metu buvo paimtos dvi baltos spalvos darbinės pirštinės, kurių viršutinė dalis yra iš medžiagos, o delno srityje – iš gumos. 2012-08-27 specialisto išvadoje konstatuota, kad ant jų yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakų ( t. I, b.l. 121-122 ). Siekiant identifikuoti asmenį, kuris galėjo šias pirštines dėvėti, ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti du biologiniai tyrimai. 2011-01-12 atlikus pirmąjį tyrimą, ant dviejų pirštinių buvo rasta vieno vyro biologinių pėdsakų, o gavus M. G. seilių pavyzdį DNR lyginamajam tyrimui, 2012-07-18 specialisto išvadoje konstatuota, kad rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su M. G. genotipu ( t. I, b.l. 11-112, 116-117 ).
Remdamasis šiais faktiniais duomenimis teismas atmetė V. S. versiją ir juos vertino kaip siekį padėti išvengti M. G. atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Savo išvadą teismas motyvavo tuo, kad jei ant guminių pirštinių maunamos kitos, medžiaginės pirštinės, tai DNR pėdsakų ant medžiaginių pirštinių negali likti. Tačiau užsimaunant gumines pirštines, ant jų paviršiaus turi likti asmens DNR pėdsakų, nes jų paviršius liečiamas atviromis rankos dalimis. Tuo atveju, jei kratos metu rastas medžiagines pirštines mūvėjo ir V. S. ( nors ir užsidėjęs jas ant guminių pirštinių ), vis tiek ant medžiaginių pirštinių turėjo būti rasti V. S. biologiniai pėdsakai, o jų neradus, daroma išvada, kad pirštines galėjo mūvėti tik M. G.. Tai, kad M. G. neabejotinai žinojo apie laikomas psichotropines medžiagas, teismo nuomone, įrodo ir tai, kad pirštinės buvo rastos šalia vietos kur šios medžiagos buvo paslėptos.
Teisėjų kolegija nesutinka su šiais skundžiamo nuosprendžio motyvais, nes pirmosios instancijos teismo išvados yra nenuoseklios, paviršutiniškos ir padarytos neįvertinus visų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos.
Pirma, teismas tendencingai vertino įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad ant pirštinių išorinio paviršiaus rastas didelis kiekis metamfetamino, nes specialisto išvadoje konstatuota, jog ant pirštinių yra psichotropinės medžiagos - metamfetamino pėdsakų. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje specialistė I. Žvironaitė patvirtino tyrimo išvadą, kad pirštinėmis galėjo būti tik priliesta prie tų medžiagų, o kiekio nustatyti negalima. Antra, nuteistasis M. G. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose vienodai patvirtino, kad darbo metu įmonėje visą laiką mūvi pirštines, nes dirbo su metalo gaminiais. Pirštinės mėtėsi visoje angaro patalpoje, jos įmonėje nebuvo apskaitomos, todėl jas dėvėti galėjo bet kuris asmuo, kuris būdavo įmonės teritorijoje. Šią aplinkybę taip pat patvirtino liudytojai V. G. ir T. G.. Be to, M. G. patvirtino, kad apie savaitę iki 2009 m. rugsėjo 24 dienos jis buvo užėjęs į pagalbines patalpas, kuriose vėliau buvo rastos psichotropinės medžiagos, nes jam reikėjo uždaryti balkono duris. Patalpoje ant palangės pamatė elektronines svarstykles, kurių toje patalpoje neturėjo būti, todėl nieko neįtardamas, padėjo jas į šalia stovinčią spintelę. Byloje buvo nustatyta, kad V. S. svarstyklėmis sverdavo psichotropines medžiagas, todėl neatmetama galimybė, kad metamfetamino pėdsakai ant pirštinių paviršiaus galėjo atsirasti M. G. palietus svarstykles ir jam nežinant kokiam tikslui jos buvo naudojamos. Trečia, byloje nenustatyta, ar rastomis pirštinėmis naudojosi tik M. G., kaip tvirtinama nuosprendyje, ar tik V. S. ar galėjo naudotis ir vienas ir kitas. V. S. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose nuosekliai paaiškino, kad tikslu nepalikti pėdsakų, sverdamas ir fasuodamas psichotropines medžiagas naudodavo plonas gumines pirštines, o džiovinant, kad jos nepradegtų, papildomai užsimaudavo angare rastas storas medžiagines pirštines. Plonas pirštines po darbo paprastai išmedavo į konteinerį, o medžiagines palikdavo šalia. Specialistė D. Kairienė pirmosios instancijos teisme paaiškindama tyrimo išvadas, neatmetė galimybės, kad tas pačias pirštines galėjo dėvėti ir kitas asmuo, nes tokiu atveju jo biologinių pėdsakų galima ir nerasti. Minėto tyrimo metu buvo paimti du mėginiai iš pirštinių vidinių paviršių tarpupirščių srities ir nustačius M. G. biologinius pėdsakus, toliau pirštinės nebuvo tiriamos. Sugretinus tarpusavyje V. S. ir M. G. parodymus bei palyginus juos su specialisto išvada bei papildomais D. Kairienės paaiškinimais, neatmetama galimybė, kad M. G. darbo metu mūvėtomis ir angaro patalpose paliktomis pirštinėmis galėjo pasinaudoti V. S., kuris jas mūvėjo ant plonų guminių pirštinių, todėl nepaliko savo biologinių pėdsakų. Ketvirta, V. S. parodymus, kad darbo su psichotropinėmis medžiagomis metu jis dėvėdavo plonas gumines pirštines ir kartais ant jų užsimaudavo storas medžiagines pirštines, patvirtina ta aplinkybė, jog patalpoje, kurioje buvo neteisėtai laikomos psichotropinės medžiagos nebuvo rasta V. S. rankų pėdsakų.
Pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos ir padarė bylos aplinkybėms prieštaraujančią bei klaidingą išvadą, kad labai didelis kiekis metamfetamino buvo neteisėtai laikomas atvirai apytuščiame kambaryje, supakuotas į didelį margą krepšį, todėl lankydamasis šioje patalpoje, M. G. neišvengiamai turėjo jį matyti ir jausti aštrų ir tik psichotropinėms medžiagoms būdingą kvapą.
2009 m. rugsėjo 24 d. kratos protokolo kortelės pirmoje ir antroje fotonuotraukoje matyti, kad krepšys su psichotropinėmis medžiagomis buvo paslėptas sienos nišoje, kuri uždengta foteliu, todėl užėjus į patalpą ir specialiai neieškant paslėptų daiktų, minėtą krepšio pastebėti yra neįmanoma ( t. I, b.l. 49-52 ), todėl M. G. parodymai, kad jis įėjęs į kambarį uždaryti balkono duris, kitų pašalinių daiktų, išskyrus elektronines svarstykles nepastebėjo, yra nepaneigti. Byloje nustatyta, kad įmonės „K“ veikla iš esmės buvo G. šeimos verslas, todėl patalpose, kuriose buvo laikomas metamfetaminas, lankydavosi ir kiti šeimos nariai, tačiau šių medžiagų jie taip pat nepastebėjo. Nuteistojo tėvas - liudytojas V. G. - ikiteisminio tyrimo metu ir teisme vienodai patvirtino, kad neįsivaizduoja kokiu būdu į jiems priklausančias patalpas galėjo pakliūti psichotropinės medžiagos. Taip pat negalima besąlygiškai sutikti su teismo išvada, kad M. G., lankydamasis patalpoje, jautė metamfetaminui būdingą kvapą, todėl tai įrodo, kad jis žinojo apie neteisėtą šios psichotropinės medžiagos laikymą. Specialistė I. Žvironaitė apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad metamfetaminas turi būdingą aštrų kvapą, kuris jaučiamas patalpoje, jei ten tos medžiagos yra laikomos, ypatingai tas kvapas yra intensyvus, jei psichotropinės medžiagos yra džiovinamos. Tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad psichotropinės medžiagos buvo laikomos ne atvirai, bet supakuotos į maišelius ir didelį krepšį, be to, tuo metu, kai M. G. užėjo į patalpą, balkono durys buvo atsidarytos ir patalpa galėjo išvėdinta. Specifinio kvapo tvirtino nejutęs net tik M. G., bet ir liudytoja I. G.. Net ir tokius atveju, jei koks nors pašalinis kvapas ir galėjo būti, tai nebūtinai galėjo sukelti asmeniui, iš patirties nežinančiam apie psichotropinių medžiagų savybes, pagrįstų įtarimų apie jų neteisėtą laikymą.
Liudytojais byloje apklausti policijos pareigūnai A. M. ir R. A. parodė, kad buvo gauta informacija, jog V. S. įmonės „K“ angare su M. G. žinia neteisėtai laiko psichotropines medžiagas, dalis kurių 2009-09-24 buvo gabenamos Vilniaus kryptimi ir rastos maišelyje prie kelio. Liudytojai akcentavo 2009-09-24 įvykusių telefoninių pokalbių tarp V. S. ir M. G. turinį ir padarė išvadą, kad jie abu turėjo neteisėtai gabenti narkotines medžiagas. Apibendrindamas M. G. ir V. S. slapto sekimo metu gautus duomenis apie V. S. lankymąsi įmonėje, signalizacijos išjungimus po darbo, telefoninių pokalbių turinį liudytojas, liudytojas R. A. padarė išvadą, kad M. G. neabejotinai žinojo apie angaro Nr. 3 patalpose laikomas psichotropines medžiagas ir tokiu būdu bendrininkų grupėje padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka turi būti patikrinama, ar byloje surinktus duomenis pripažįstant įrodymais buvo vadovautasi BPK 20 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, ar vertinant įrodymus buvo analizuota įrodymų visuma, ar teismo padarytos išvados pagrįstos išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Ar šioje byloje esantys faktiniai duomenys atitinka įrodymams keliamus kriterijus, numatytus BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse, sprendžia ne liudytojai, o tik teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis taisyklėmis. Pagrindiniais įrodymų šaltiniais užfiksuoti duomenys (nuteistojo M. G., V. S., liudytojų V. G., T. G., E. G., N. Z. parodymai, įvykio vietos apžiūros ir kratos protokolai, specialistų išvados ir kiti faktiniai duomenys) yra gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Liudytojų A. M., R. A. ir kitų liudytojais byloje apklaustų policijos pareigūnų parodymai pagal šaltinio pirmumą yra išvestiniai įrodymai, nes jais suteikiama informacija apie pirminius įrodymų šaltinius, nors jie byloje yra gauti teisėtais būdais ir neišnykę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad angaro Nr. 3 pagalbinėse patalpose kratos metu buvo rastas labai didelis kiekis neteisėtai laikomų psichotropinių medžiagų, byloje taip pat nustatyta, kad dalį šių medžiagų V. S. neteisėtai gabeno, o likusią dalį toliau laikė minėtoje patalpoje, taip pat tai, kad V. S. įmonės patalpose lankydavosi su M. G. žinia, tačiau pagrįstų abejonių kelia pirmosios instancijos teismo išvados dėl M. G. kaltės nusikalstamos veikos padaryme.
Remdamasis operatyvinių veiksmų protokolų duomenimis bei šių protokolų prieduose užfiksuotų telefoninių pokalbių išklotinių santraukomis, iš kurių matyti, kad M. G. bendravo su V. S. tarpusavyje telefonu dėl jo įėjimo į įmonei priklausančias patalpas, bei užfiksuotais patalpų apsaugos signalizacijos išjungimais ne darbo metu, pirmosios instancijos teismas padarė įrodymų vertinimo požiūriu nepagrįstą išvadą, kad šie faktiniai duomenys akivaizdžiai patvirtina, jog M. G. žinojo apie neteisėtai laikomas psichotropines medžiagas ir tokiu būdu bendrininkavo padarant nusikalstamą veiką.
Byloje surinkti ir teismo įvertinti įrodymai patvirtina tik tą faktą, kad 2009 m. liepos – rugsėjo mėnesiais M. G. bendraudavo su V. S. telefonu, o pastarasis lankydavosi įmonei „K“ teritorijoje ir angaro Nr. 3 patalpose, tačiau tai neįrodo, jog apeliantas kartu su V. S. neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis.
Nuteistasis M. G. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme išsamiai parodė kada ir dėl kokių priežasčių leisdavo V. S. naudotis įmonės patalpomis ir jo parodymai yra nepaneigti kitais byloje surinktais įrodymais. Nuosprendyje nurodyta, kad 2009 m. rugsėjo 17 d. signalizacija patalpose buvo išjungta 19 val. 04 min. ir angaras visą naktį nebuvo atiduotas apsaugai, kas įrodo, jog tuo metu V. S. džiovino psichotropines medžiagas ir tai buvo žinoma M. G.. Kolegija tokias teismo išvadas vertina tik kaip prielaidas, nes byloje nėra patvirtinančių įrodymų, kad M. G. įleido V. S. į patalpas žinodamas, kad jis dirbs su psichotropinėmis medžiagomis arba buvo kartu su juo patalpoje. M. G. parodymai pilnai atitinka tarp jo ir V. S. 2009-09-17 d. vakare įvykusių pokalbių turinį, nes nustatyta, kad 19 val. 13 min. V. S. iš tikro skambino M. G. ir teiravosi kur jis yra ir pastarasis jam atsakė, kad vietoje ( t. I, b.l. 25-28 ). V. S. vėl skambino M. G. 19 val. 28 min. ir pranešė, kad parduotuvė yra užrakinta, iš ko galima spręsti, kad apeliantas buvo kitoje vietoje. M. G. teisme nuosekliai paaiškino, kad tuo metu jis buvo savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) ir atvykimui iki angaro automobiliu jis galėjo užtrukti 3-4 minutes, o pėsčiomis – apie 15 minučių. Kaip matyti iš pokalbių išklotinės tęsinio, 19 val. 45 min. M. G. iš tikro buvo prie angaro, nes jam renkant kodą suveikė signalizacija ir apie tai jį informavo apsaugos pulto operatorė. Teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad M. G. su V. S. konspiraciniais tikslais buvo susitarę vadinti angaro patalpas „parduotuve“ ir tai matyti iš jų telefoninių pokalbių turinio. Kolegija nesutinka su tokiu vertinimu, nes atsižvelgiant į tai, kad įmonė vertėsi ūkine-komercine veikla ir angare vykdavo statybinių medžiagų pardavimas, toks pavadinimas yra pilnai suprantamas ir nekeliantis įtarimų dėl nelegalios veiklos. M. G. parodė, kad kartu su V. S. į angarą neužėjo, jį įleido sportuoti ir iš įmonės teritorijos išvyko. Tuo atveju, jei M. G. būtų likęs kartu su V. S. angaro patalpose, jiems nereikėtų tarpusavyje bendrauti telefonu. M. G. parodymus, kad jis nebuvo angaro patalpose kartu su V. S., patvirtina vėliau tą patį vakarą įvykę telefoniniai pokalbiai. M. G. skambina V. S. 21 val. 44 min. ir klausia „ar tu dar tenai“ ir V. S. atsakius neigiamai, M. G. sprendžia, kad reikia atvažiuoti ir užrakinti patalpas. 22 val. 21 min. yra užfiksuotas M. G. pokalbis su broliu Tadu, kai jo prašo „prasukti pro trečią angarą ir užrakinti“. Vertinant 2009-09-17 d. tarp M. G. ir V. S. vykusius pokalbius nustatyta tai, kad M. G. vakare įleido į trečią angarą V. S., ten jį paliko ir visą jo buvimo angaro laiką, buvo išvykęs savo asmeniniais reikalais.
Išanalizavęs 2009-09-24 d. vykusių telefoninių pokalbių tarp M. G. ir V. S. turinį, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pokalbiai vyko tuo pačiu metu, kai V. S. psichotropines medžiagas iš angaro išgabeno Vilniaus kryptimi ir ta aplinkybė įrodo, jog M. G. su V. S. buvo iš anksto susitarę ir veikė bendrininkų grupėje. Teisėjų kolegija nesutinka su nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu, nes iš pokalbių turinio negalima spręsti, kad M. G. žinojo ar bent numanė kokiu tikslu V. S. jo klausė ar jis nebus užsiėmęs dvi tris valandas. 2009-09-24 d. 08 val. 46 min. įvykusio telefoninio pokalbio metu kai V. S. klausia M. G. „kaip pas tave su darbais?“, pastarasis atsako, kad „pilna darbų“, o vėliau sako „tai tu kažkokiom užuominom kalbi, atvažiuok pašnekėsim“, t.y. nesupranta ko iš jo nori V. S.. Tai, kad M. G. nežinojo, jog angare yra laikomos psichotropinės medžiagos ir tuo labiau nesitarė su V. S. jas gabenti, parodo ir ta aplinkybė, kad M. G. tą pačią dieną nuo ryto darbo reikalais buvo išvykęs į Šiaulius ir apie angaro patalpose daromą kratą sužinojo pokalbio su T. G. metu ( t. I, b.l. 27-28 ).
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, neatsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, atmetė M. G. versiją, kad V. S. į angaro Nr. 3 pagalbines patalpas atvykdavo užsiimti sportu, nes šiose patalpose nerasta jokių sporto priemonių, išskyrus svarmenis. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta tik subjektyvi ir faktiniais duomenimis nepagrįsta nuomonė, kad V. S. veiksmai atvykstant po darbo sportuoti į įmonės patalpas, kai M. G. reikėdavo išjungti apsaugos signalizaciją, prieštarauja logikai.
Byloje surinktais įrodymais yra nustatyta, kad V. S. savo apsilankymą angare ir prie jo esančiose pagalbinėse patalpose M. G. pateisindavo statybinių medžiagų laikymu ir sportavimu. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teisme vienodai patvirtino M. G. bei V. S.. M. G. lankėsi tiek angare, tiek ir pagalbinėse patalpose, kai jam reikėjo uždaryti balkono duris ir šiose patalpose matė sportui skirtus reikmenis, todėl jis negalėjo pagrįstai įtarti, jog V. S. užsiima visa kita nelegalia veikla. Byloje nėra faktinių duomenų, kuriuos būtų galima vertinti kaip tiesioginius ar netiesioginius M. G. kaltės įrodymus, nes nustatyta, kad V. S. sąmoningai slėpė nuo M. G. savo tikrąją lankymosi įmonės teritorijoje priežastį. Iš kratos metu darytų fotonuotraukų bei įmonės „K“ turimų patalpų plano matyti, kad angare ir kambaryje buvo padėti ne tik svarmenys, tačiau ir sena bokso kriaušė, gimnastikos suolelis, lygiagretės.
Nors nuosprendyje nėra motyvų dėl M. G. išvažiavimo į Ispaniją netrukus po to, kai buvo sulaikytas V. S., tačiau byloje nustatyta, kad neteisėtu psichotropinių medžiagų laikymu buvo įtartas ne apeliantas, o jo brolis T. G.. Liudytojas V. G. parodė, kad dėl dažno V. S. lankymosi įmonės teritorijoje reiškė pretenzijas Martynui, o po atliktos kratos jis susipyko su šeima ir išvyko į užsienio valstybę. Taip pat V. G., o papildomai E. G. ir I. G. pavirtino, jog M. G. buvo suteiktos atostogos už 5 metus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad M. G. nebuvo paieškomas, jo namuose nebuvo atlikta krata ir nepranešta apie įtarimą dėl neteisėto psichotropinių medžiagų laikymo, išvykimas į kitą valstybę neįrodo, jog tokiu būdu jis siekė išvengti atsakomybės.
Įvertinusi visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra patikimų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų M. G. kaltę, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. S. ir laikotarpiu iki 2009 m. rugsėjo 24 d. (duomenys neskelbtini) T. G. priklausančioje patalpoje – angare Nr.3 ir mūrinio priestato patalpoje neteisėtai laikė ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 2211,885 g metamfetamino.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad M. G. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį yra nuteistas nepagrįstai - nenustačius abejonių nekeliančių, patikimų jo kaltės įrodymų visumos, todėl pripažįsta, kad M. G. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,
n u s p r e n d ė :
Panevėžio apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.
Išteisinti M. G. iš kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Panaikinti M. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje.
Kolegijos pirmininkas Linas Žukauskas
Teisėjai Laima Garnelienė
Rūta Mickevičienė