Administracinio nusižengimo byla

                                                                                       Nr. AN2-498-361/2017

              Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00907-2017-9

(S)

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3;

                                                                                       16.9.4; 16.9.6; 16.9.7; 21.2.1; 21.9.1; 21.9.9;

                                                                                       21.11.10

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. lapkričio 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. N. (S. N.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarties,

n u s t a t ė :

S. N. policija 2017 m. rugsėjo 11 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo jis kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 222, 8, 221, 9 punktų reikalavimus ir padaręs administracinius nusižengimus, už kuriuos numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, o būtent dėl to, kad 2017 m. rugsėjo 11 d., 19.50 val., Klaipėdos m., Rimkų g.-Lanko g., vairuodamas automobilį „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kirto ištisinę siaurą liniją, lenkė ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę, įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą. Grįždamas į eismo juostą kliudė ta pačia kryptimi važiavusį automobilį, jį privertė stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Po eismo įvykio nesustojo ir nuvažiavo, apie tai nepranešęs policijai. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Be to, S. N. iki patikrinimo vartojo alkoholinius gėrimus – jam nustatytas 1,11 prom. ± 1,7 proc. girtumas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartimi nutarė grąžinti administracinio nusižengimo bylos medžiagą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybai protokolo ir kitos medžiagos papildymui.

Apeliantas S. N. skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartį. Argumentuoja, jog grąžinti bylą institucijai teismas gali tik tada, kai yra esminių įrodymų trūkumų, o šiuo atveju, teismas nepasisakė, kokių įrodymų trūksta, kad būtų galima administracinio nusižengimo bylą išnagrinėti teisme. Teismas konstatavęs, jog S. N. veiksmų kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį negalima, o jis turi būti kaltinamas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, iš esmės įpareigojo ikiteisminio tyrimo instituciją sunkinti kaltinimą S. N., nors tokios teisės ANK teismui nesuteikia. Tokiu būdu teismas nepagrįstai stojo į ikiteisminio tyrimo institucijos poziciją ir nurodė suformuluotiną S. N. sunkesnį kaltinimą. Pažymi, jog teismas privalo vertinti į bylą pateiktus įrodymus, o nustatęs jų esminius trūkumus, turi teisę grąžinti bylą institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą, tačiau neturi teisės suformuoti naujo kaltinimo ir tuo pagrindu grąžinti bylą institucijai tam, kad būtų perkvalifikuota veika pagal teismo priimtą nutartį. Teigia, jog nagrinėjamu atveju S. N. veikos perkvalifikavimas į ANK 423 straipsnio 3 dalį apskritai nėra galimas, nes S. N. veiksmais nėra padaryta žalos žmogui, turtui ar transporto priemonei ir nukentėjęs asmuo nepateikė jokių reikalavimų dėl žalos atlyginimo ar duomenų apie tokios žalos dydį. Teismas, nustatęs, kad byloje trūksta įrodymų, pasirengimo nagrinėti administracinio nusižengimo bylą metu, konkrečius papildomus įrodymus turėjo išreikalauti pats arba įpareigoti administracinį nusižengimą tyrusią instituciją juos pateikti, tarp jų ir apie padarytą žalą, nes padarytos žalos dydis yra esminis kriterijus, kvalifikuojantis administracinį nusižengimą (ANK 627 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Mano, jog policija administracinį nusižengimo protokolą surašė tinkamai, jo turinys atitinka tokio dokumento turiniui keliamus reikalavimus, o jame nurodyti kaltinimai S. N. atitinka faktines nagrinėjamos pažeidimo situacijos aplinkybes. Protokole aiškiai nurodyta kuo pasireiškė S. N. padarytas nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 8 dalyje, todėl priešingus teismo motyvus vertina kaip nepagrįstus. Teigia, jog teismas perėjęs į bylos nagrinėjimo teisme stadiją, grąžinti administracinio nusižengimo bylą ikiteisminio tyrimo institucijai ANK 627 straipsnio pagrindu nebegalėjo. 

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba atsiliepimu su skundu nesutinka. Teismo nutartį vertina kaip pagrįstą ir teisėtą, todėl prašo ją palikti galioti.

Atskirasis skundas tenkinamas.

Teismas grąžino S. N. administracinio nusižengimo bylą policijai, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, be kita ko, motyvuodamas tuo, jog S. N. turi būti kaltinamas tuo, kad padarė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kito asmens transporto priemonė, iš įvykio vietos pasišalino bei vartojo alkoholinius gėrimus iki įvykio aplinkybių nustatymo ir tokie jo veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, tačiau toks kaltinimas protokole nesuformuluotas. Taip pat protokole nėra nurodytas automobilio „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, o pastarajam turi būti pranešta apie bylos nagrinėjimą. Keičiant nusižengimo kvalifikaciją į sunkesnę – ANK 423 straipsnio 3 dalį, būtų pažeista S. N. teisė į gynybą, o naujas kaltinimas taptų jam staigmena. Iš protokolo nėra galimybės nustatyti, kuo grindžiamas kaltinimas S. N. padarius ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą ir nėra jokių duomenų apie eismo įvykyje apgadintai kitai transporto priemonei padarytą žalą, o žalos dydis yra pagrindinis kriterijus, kvalifikuojantis administracinį nusižengimą pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Esant tokioms aplinkybėms, teismas motyvavo neturintis galimybės nustatyti ANK 423 straipsnio 3 dalį numatyto nusižengimo sudėties požymių, todėl negali teisingai kvalifikuoti S. N. padaryto nusižengimo ir paskirti jam nuobaudą.

Apygardos teismas su tokiu apylinkės teismo faktinių bylos duomenų vertinimu ir išvadomis nesutinka ir sprendimą grąžinti bylą policijai vertina kaip nepagrįstą.

Iš apylinkės teismo motyvų matyti, jog, viena vertus, teismui pakako byloje užfiksuotų duomenų įžvelgti ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį S. N. veiksmuose, tačiau pakeisti nuorodą į šio straipsnio dalį ir skirti nuobaudą teismui neva apsunkino tai, kad nėra nustatytas kitai transporto priemonei padarytas žalos dydis.

Apygardos teismas, pažymi, jog nustatyti turtinės žalos dydį byloje pakanka objektyvių duomenų – automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukų (b. l. 11, 12), papildomų duomenų apie eismo įvykį, išsamiai aprašančių eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimus (b. l. 9). Beje, apgadinimų susidarymo mechanizmą, kontakto stiprumą ir pan., atskleidžia automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininko P. M. paaiškinime (b. l. 17), eismo įvykio vietos fotonuotraukose (b. l. 13) ir automobilio „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukose (b. l. 14, 15) užfiksuoti duomenys.

Nors automobilio „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas protokole nenurodytas, tačiau kartu su protokolu apylinkės teismui pateiktame pareigūno V. M. tarnybiniame pranešime, aiškiai nurodyta, jog automobilis, kurį vairavo S. N. priklauso lizingo kompanijai (b. l. 6). Be to, S. N. paaiškinime nurodė automobilio draudimo kompaniją ir draudimo poliso numerį (b. l. 18). Todėl teismas turėjo galimybę iš policijos, S. N. ar draudimo bendrovės išreikalauti arba įpareigoti administracinį nusižengimą tyrusią instituciją pateikti teismui papildomus įrodymus apie automobilio savininką ir pranešti jam apie bylos nagrinėjimą (ANK 627 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Protokolu S. N. inkriminuojamo ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo padarymo aplinkybės yra atskleidžiamos, nurodant konkrečius pažeistus KET punktus, todėl priešingi apylinkės teismo motyvai, vertinami kaip formalūs.     

Pagal ANK 635 straipsnio 3 dalį, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą.

Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismui nekilo abejonių dėl ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo fakto, todėl nepagrįstai susiaurinęs aptartos kompetencijos ribas, padarė neteisingą išvadą, jog pakeisdamas S. N. veikos kvalifikavimą į sunkesnį, teismas pažeis pastarojo teisę į gynybą ar toks kaltinimas jam bus staigmena. Teismas nepagrįstai įžvelgė esant esminių įrodymų trūkumų, kurių jis neva negali nustatyti teisme, todėl priėmė neteisėtą sprendimą grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, skundžiama nutartis naikintina, o S. N. administracinio nusižengimo byla perduotina nagrinėti apylinkės teismui.

Teismas, vadovaudamasis ANK 656 straipsnio 6 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti S. N. administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                         Dalius Jocys