Baudžiamoji byla Nr. 1-1016-951/2014

                              Teisminio proceso Nr. 1-41-1-02431-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7.;

1.1.8.7.9.; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.3.; 2.3.6.4.5.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 29 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Ilona Jakubėnienė,

sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei,

dalyvaujant prokurorei J. S.,

kaltinamajam R. Č.,

jo gynėjai advokatei Silvai Balčiūnienei,

nukentėjusiajai J. Č.,

jos atstovui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, anksčiau teistas - 2008-03-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 223 str. 1 d. - 15 MGL dydžio (1950 Lt) bauda, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir

n u s t a t ė :

R. Č. 2013 m. gruodžio 26 d. apie 5.20 val. Šiaulių mieste, prie (duomenys neskelbtini) namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtaudamas artimoje aplinkoje, šeimyninio konflikto metu padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui - žmonai J. Č., o būtent: tyčia sudavė rankomis bei kojomis ne mažiau kaip 11 smūgių į įvairias kūno vietas, veidą, tuo nukentėjusiajai J. Č. padarydamas galvos smegenų sukrėtimą, dėl ko sveikata sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui, kiauryminę muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, kraujosruvas abiejų akių vokuose, smakre, abiejuose žastuose, nubrozdinimą alkūnėse, kryžkaulio projekcijoje, dešinio kelio priekiniame paviršiuje.

Kaltinamasis R. Č. teisme kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2013-12-25 su žmona šventė Kalėdas ir giminaitės gimimo dieną naktiniame klube Šiaulių viešbutyje. Atvyko apie 20 val., sulaukė kitų svečių, ramiai kalbėjosi. Apie 22 val. pradėjo garsiai groti muzika, gėrė alkoholį, šoko. Su žmona ilgai buvo nevartoję alkoholio, tą vakarą nutarė šiek tiek išgerti. Apie 24 val. J. Č. kažkas nutiko, pradėjo jį mušti rankomis. Nežino, kodėl taip elgėsi. Ją tramdė G. Č., M. M., S. M., S. J., A. J.. J. Č. trenkė jam į nosį, smilkinį, galvos sritį,  trenkė iš rankos. Per abu kartus buvo suduota 10-15 smūgių. Kraujas nebėgo, mėlynių nebuvo, bet skaudėjo. Į medikus nesikreipė. Antrą kartą taip pat svečiai įsikišo, G. Č. liepė S. M. sutramdyti J. Č.. Jam būnant prie baro, J. Č. dingo. Nubėgo jos ieškoti. S. M. rado ją nugriuvusią už minkštasuolio. Buvo apie 1-2 val. nakties. J. Č. buvo pargriuvusi šokių aikštelėje, pametė akinius, kurių visi ieškojo. M. M. ir A. J. matė, kad griuvo veidu į žemę. S. M., V. Č. marškiniai buvo ištepti jos krauju. Kraujo ant jos nematė, tik kitų marškiniai buvo iškruvinti. Pastabų iš klubo darbuotojų negavo, tik iš lankytojų. Jis išgėrė apie 400 ml vyno, nesijautė apsvaigęs, viską gerai pamena. Vakaras pasibaigė apie 4 val. ryto. Visi skirstėsi. G. Č. pasiūlė parvežti namo. S. M. J. Č. atnešė į mašiną, nes ji nesilaikė ant kojų, įsodino į automobilį. Jis irgi sėdėjo automobilyje. G. Č. vežė juos į (duomenys neskelbtini), kur gyveno. Nuo 2013 m. vasaros žmona nutarė jo neįsileisti į butą. Atvažiavus iki namų, išlipo iš automobilio, iškėlė J. Č. ir paleido eiti namo. Ji susvyravo, nugriuvo. Pradėjo kelti, sakė eiti namo, nes jis neturėjo raktų, negalėjo jos įvesti. Ji muistėsi, spardėsi, rėkė, keikėsi. Grįžo į kiemą apie 4.10 val. G. Č. juos paleido ir nuvažiavo. Po 10 min. antrą kartą sakė keltis, kad kaimynai viską mato, bus gėda. Vėl kėlė, atsigavo, nuplėšė jam striukės kišenę. Dar po 10-15 min. vėl kėlė, bet nepakėlė. Sudavė jai per veidą, nes jį draskė. Tais tarpais, kol ji gulėjo ant žemės, jis stovėjo šalia, laukė, jos nepaliko. Už 500 m. buvo jo darbovietė, kur prieš balių buvo palikęs raktus. Jai sudavė kaire ranka į veido sritį, atbula ranka. Gal per stipriai. Nepamena, kad būtų spyręs koja, gal bandė nustumti jos kojas, kai spardėsi, bet tikrai nespyrė. Apie 5 val. ryto pro šalį ėjo trys jaunuoliai. Paprašė padėti parvesti ją namo. Jie pakėlė ir sakė, kad reikia kviesti pagalbą, nes jai iš veido bėga kraujas. Paprašė nekviesti. Jie iškvietė pagalbą, nes buvo kruvina. Jei būtų ją mušęs, būtų pabėgęs. Pro šalį važiavo policijos pareigūnai, sustojo, papasakojo kas nutiko, kad nugriuvo. Jį išvežė pasiaiškinti į nuovadą. Moteris buvo susivėlusi, kruvina. Ją išvežė greitoji pagalba. Jaunuoliai sakė, kad nieko nematė, todėl juos paleido. Važiuojant iš klubo matė, kad veidas pamuštas, alkūnės, keliai jau klube buvo nubrozdinti. Kraujo nematė, veidas buvo patinęs. Kraują pamatė T. g. Ji griuvo priekiu, prisiremdama ant alkūnių. Gal kraujas nuo to, kai jai sudavė, nežino. Aikštelėje griuvo 3 kartus, ne visi kartai buvo veidu į žemę. Po pirmo nugriuvimo nusibrozdino alkūnes. Kailiniai buvo uždėti ant pečių, suknelė trumpomis rankovėmis. Jai griūnant, kailiniai nukrito. Kad bėgtų daug kraujo, nematė. Kraujas bėgo iš lūpos. Nežino, ar kraujas bėgo nuo griuvimo, ar nuo jo sudavimo. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad važiavo taksi, buvo dideliame šoke, nežino, kaip čia gavosi. Būnant areštinėje, norėjo kuo greičiau išeiti, važiuoti pas J. Č., galėjo pasakyti bet ką. Dabar sako tiesą. Dėl spyrio koja, tai galėjo tik priremti jos kojas su savo koja, kad nesispardytų, norėjo ją sustabdyti. Tą dieną jie buvo vyras ir žmona, minties nekilo ją apkaltinti smurtavimu, niekur nesikreipė. Prisipažįsta tik dėl vieno smūgio, nuo kurio galėjo būti mėlynės. Lūpos tikrai negalėjo praskelti. Kėlė nuo žemės paėmęs už rankų, gal stipriau paspaudė. Barzdą, nugarą, kelius, alkūnes nusibrozdino griūdama. Specialiai jos tikrai nemušė. Mėlynės paakiuose galėjo būti nuo jo smūgio ranka. Rankų šonuose taip pat galėjo būti mėlynės nuo kėlimo suėmus už rankų. Nosis, smakras galėjo būti sužalotas nuo griuvimo. Civilinio ieškinio dėl papuošalų nepripažįsta, nežino, kur ji juos išmėtė. Jos mama pasakė, kad J. Č. gulės ligoninėje kuo ilgiau, kad jam būtų kuo blogiau. Šventėje buvo su jo dovanota suknele, batais. Vėrinio, auskarų nepastebėjo, nežino kokie jie buvo. Rankinę su savimi turėjo. Buvo apsivilkusi kailiniais, juos pakėlė nuo žemės, nieko jiems nedarė. Nematė, kad jie būtų sugadinti. Klube ji apkandžiojo vieną vyrą, prie kitų kabinėjosi. Griuvo daug kartų. Dauguma daiktų buvo jo pirkti, jie buvo šeima. Apie vaistus nieko neišmano, tikriausiai juos pirko pagrįstai. Nežinojo, kad važiavo į sanatoriją. Dėl negauto darbo užmokesčio, neturi nuomonės. Negalėjo su ja bendrauti, nes advokatas pagrasino, kad jį suims, jei bandys su ja susisiekti. Dėl neturtinės žalos, tai nesupranta tų sumų. Kol gyveno kartu, visos santaupos buvo skiriamos jos gydymui. Jo nuomone, žmonos civilinio ieškinio suma yra per didelė. Nežino, ką reikia gydyti plastinėmis operacijomis už 10 000 Lt. Teritorinei ligonių kasai ieškinį supranta. Bet nuo jo smūgio negalėjo būti smegenų sutrenkimo. Jei nebūtų griuvusi daug kartų, tai pripažintų. Atsiprašo žmonos tiesiog dėl įvykio ir už vieną smūgį. Iki įvykio su žmona bute negyveno apie pusę metų. Jis gydėsi nuo alkoholio, bet tik tam, kad sveikai gyventi, priklausomas nebuvo. Akistatoje nurodė, kad jo striukė suplėšyta. Kvitų, pavedimų neanalizavo, suknelę iš UAB „L.“ pirko jis, iš Kauno prekybos centro „A.“, nes tą kartą J. Č. nupirko dvi sukneles, už kurias sumokėjo 900 Lt, vieną jų apsivilko t vakarą. Aukso dirbinių daug pirko jis. Nepamena, ar tuos auskarus, kuriuos buvo įsisegusi, pirko jis. Kailinius pirko kartu 2011 m. Gariūnuose, mokėjo apie 2000 Lt, 5000 Lt tikrai nemokėjo. Automobilyje, kai važiavo namo, ji buvo be akinių, nes akinių svečiai ieškojo klube. Jei kalba būtų ėjusi apie taikymąsi, J. Č. galėtų pasiūlyti sumokėti 10000 Lt žalai atlyginti, nes jis buvo blaivesnis už ją, todėl jaučiasi atsakingas. Nežino, kaip žiedas sulinko, nežinojo, kad iš ausies išplėšti auskarai. Žmona visą laiką buvo vienoje vietoje. Nei vieno liudytojo nepažinojo, kurie tą vakarą priėjo prie jų. Jam sakė, kad jiems sumokėti pinigai, kad liudytų prieš jį. Dėl įvykio prisipažįsta iš dalies. Tyčia nesudavė 11 smūgių į galvą. Sudavė vieną kartą kaire ranka į veido sritį. Labai gailisi dėl to, kas nutiko.

Nukentėjusioji J. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad gruodžio 25 d. 20.30 val. buvo klube „M.“, šventė G. Č. gimtadienį ir Kalėdas. Ji klube vyro nemušė. Grįžo namo taksi, vyras sėdėjo priekyje, ji gale. Vyras jos paklausė, kur važiuos. Ji pasakė, kad į butą, nes jai reikia pasiimti rūbų. Prie buto jis išlipo kartu. Pradėjo eiti iš paskos. Paklausė, kam paleido taksi, sakė, kad iškvies kitą. Jis pyko, jautėsi agresija, kad neįsileidžia jo į butą. Ji pradėjo bėgti ten, kur apšviesta. Vyras pagavo ją iš nugaros, ji nukrito, spardė ją kojomis, mušė rankomis. Pirmi smūgiai buvo su koja į galvą. Smūgių neskaičiavo. Po to buvo prie jos pasilenkęs. Dangstėsi nuo smūgių, todėl visi jos žiedai sulankstyti. Iš keturių auskarų buvo likę tik du, jie iškrito nuo smūgių, jų nebėra. Nežino, po kelių smūgių neteko sąmonės. Sakė, kad užmuš, susidoros su ja. Labiausiai prisimena, kaip spardė. Pakelti nuo žemės jos nebandė, tik tempė už rankinės. Rankomis dangstėsi veidą, jos rankos buvo mėlynos. Po pirmo sąmonės atgavimo, kažkaip išlindo iš kailinių, tuomet dar daugiau supyko, antrą kartą vėl visur spardė. Nepamena, ar kėlė ją už rankų į viršų. Pati nepakilo nuo žemės, nes bijojo. Jo striukės nesugadino. Suplyšo suknelė. Prašė, kad iškviestų greitąją pagalbą, tai dar labiau supyko, vėl mušė. Neteko sąmonės antrą kartą. Vėl prabudo, tempė ją už rankinuko dirželio. Išgirdo balsus „ką tu darai“, aplinkui buvo daug žmonių, kažkas iškvietė greitąją pagalbą. Nežino, kiek tą vakarą išgėrė, bet tai neturėjo įtakos tokiam vyro pykčiui. Vyro nemušė. Jis retai kada gerdavo, bet turėjo problemų su alkoholiu. Buvo keturis kartus gydytas nuo alkoholio akupunktūra. Akinius R. Č. sulaužė prie namų. Jos suknelės rankovės buvo ilgos, buvo su juodomis pėdkelnėmis, juodais bateliais, apsivilkusi kailiniais. Jos alkūnių negalėjo matyti, nes kailiniai buvo užsegti. Patyrė sveikatos sutrikdymą. Dabar sveikata pakenčiama, bet plastikos chirurgai dar turi darbo. 3000 Lt, nes patyrė stresą, baimę, veidas, akis buvo sužalota, negalėjo valgyti, sužalotas veidas, negalėjo išeiti į lauką, darbą, kompleksas, randai, kuriuos reikia naikinti. Į plastikos chirurgus jau kreipėsi, bet dar nieko nedarė. Plastikos chirurgas M. K. ją apžiūrėjo. Jis vertino tik išorę, sakė, kad kairysis antakis, pusė veido koreguotina, nes nėra raumens, reikės naikinti lūpos randą. Kainos nežino. Reikėjo lankytis specialistų užsiėmimuose, kad išmoktų normaliai kalbėti. Tvirtina, kad būtent ta suknele vilkėjo kurią nupirko. Po įvykio buvo suplyšęs suknelės užtrauktukas, suplyšusi medžiaga. Kailiniai buvo pirkti iš G., mokėjo 5000 Lt, pirko praeitą žiemą, jie buvo beveik nauji, nes mažai nešiojo, tačiau kvito neturi. Sugadinti papuošalai: auksinė grandinėlė, pakabukas, apyrankė, 5 žiedai, kurie sulankstyti ir juos turi su savimi. Suplėšyti, kruvini kailiniai, kurių neįmanoma sutaisyti. Auskarų nebėra, nes jie kažkur iškrito lauke. Nudaužyti, nubraižyti bateliai, jų kulnai. Rankinės rankena suplyšusi, pati rankinė sugadinta. Visi daiktai, išskyrus suknelę, buvo gauti dovanų iš jos tėvų. Dirba T. l. k.. Buvo nedarbinga 46 dienas. Iš Sodros už nedarbingumą negavo, nes buvo neblaivi. Buvo reabilitacijoje Palangoje. Nuotraukos byloje darytos gruodžio 28 d., ten fiksuoti jos sužalojimai. Jai daugiausia suduota į kairę pusę. Gali pateikti sulankstytus žiedus. Gydymas truko iki kovo 3 d., lankėsi pas psichologus. Neturtinė žala yra dėl padarytų sužalojimų, nepatogumų, nes negalėjo kalbėti, valgyti. Po sužalojimo pasikeitė gyvenimas, negalėjo išeiti į gatvę, buvo visa sužalota. R. Č. vakaro metu buvo agresyvus. Kai išgeria, jis palieka piktas, pavydus, turi būti jo akiratyje. Su vyru taikytis nebandė ir nenori, nes iš jo nesulaukė nei atsiprašymo, nei gailesčio. Ligoninėje buvo apie 5.45 val., ten girtumo nenustatė.  Jai girtumą nustatė policijoje apie 7-8 val. Iš policijos grįžo į namus, tačiau kitos dienos 15 val. ji vėl pateko į ligoninę, nes jai skaudėjo viskas, bėgo kraujas.

Ekspertas J. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tvirtina savo išvadą. Nukentėjusiajai nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruvos, nubrozdinimas, kirtimas lūpos srityje. Buvo sutrikdyta sveikata ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Griūnant tokie sužalojimai yra nebūdingi, kadangi išsidėstę kelių kūno paviršių plotuose. Griūnant per keletą kartų, būtų tik keletas nubrozdinimų, bet sveikatos sutrikdymas yra nesusijęs su griuvimine trauma. Krentant veidu į grindinį, negalimos abiejų akių kraujosruvos, kiauryminės žaizdos nebūdingos, nes būtų sužalota ir nosis. Žasto sužalojimai galimi tik grumtynių metu. Buvo suduota ne mažiau kaip 11 smūgių. Tas pačias vietas veikiant pakartotinai, gali nesimatyti, kad buvo suduota, arba smūgis gali būti silpnesnis, tad  nuo 11 smūgių atsirado sužalojimai, o kiek jų buvo suduota – neaišku. Smegenų sukrėtimas buvo nuo smūgių visumos. Buvo abiejų akių akiduobių kraujosruvos. Keli silpnesni smūgiai sumuojasi ir pasunkina smegenų sukrėtimą. Į akis buvo suduoti atskiri smūgiai, taip pat buvo suduota pasmakrėje. Galima sakyti, kad į veido sritį suduota ne mažiau 4 smūgių. Tai griuviminei  traumai nebūdinga. Jei buvo suduotas vienas smūgis į veidą virš nosies, turi būti nubrozdinimai ir švelnesnės vokų kraujosruvos. Lūpa buvo prakirsta kietu buku daiktu. Kad lūpa būtų griuviminės traumos pasekmė, turėjo nukentėti ir nosis.

Liudytoja M. M. teismo posėdžio metu parodė, kad šventė Kalėdų vakarą klube, buvo draugės G. Č. gimtadienis. Turėjo būti koncertas. Pažįsta abu, jie yra draugai, nėra susipykusi nei su vienu. R. Č. nedaug vartojo, gėrė tik vyną, buvo ramus, santūrus. J. Č. buvo smarkiai išgėrusi, ji šoko, sėdo ant minkštasuolio – nepataikė, virto. Nežino, kaip nuvirto, mano, kad neužsigavo. Kažkas iš vyrų padėjo jai atsikelti. Po to matė, kad su akinukais yra prasibrėžusi smilkinį. Vakaro metu akinukus buvo pametusi, vaikinukas nuo kito stalo rado juos ir atidavė. Kitą kartą kai pargriuvo, akinukų nebebuvo. Kraujas šiek tiek bėgo, nes buvo prisiglaudusi prie V. Č. marškinių ir juos iškruvino. Nubrėžimas buvo prie kairės akies. Sužaloti jos niekas negalėjo. Namo išvažiavo apie 2-3 val. nakties. Išvažiavo su G. Č., V. Č., S. M., R. Č., J. Č.. Namo grįžo mašina. Nieko su savimi nevežė. Juos parvežė G. Č.. J. Č. įlipti padėjo S. M., kadangi ji nepaėjo. J. Č. buvo apsirengusi lauko drabužiais, mano, kad kailinius buvo apsisiautusi. J. Č. buvo užsimojusi prieš R. Č., jie ją laikė, kad nesuduotų. Gal ir sudavė, nematė. J. Č. pradėjo konfliktuoti su R. Č., todėl ja rūpinosi S. M.. Nepamena, ar išvažiuojant iš klubo, J. Č. buvo su akiniais. Papuošalų nepamena, tikriausiai buvo auskarai. Vėrinio, žiedų nematė, nebent buvo po rūbais. Suknelės rankovės gal ilgos buvo arba ¾ ilgio.

Liudytojas S. M. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo Kalėdų vakaras, šventė klube „(duomenys neskelbtini)“. Kompanijoje buvo iki 2 val., po to pavaikščiojo po klubą. Grįžus prie stalo, jo paprašė pasaugoti J. Č. nuo aplinkos, kadangi buvo be orientacijos, tai prisėdo šalia. Ji buvo isterijoje. Apie valandą su ja prasėdėjo, kol apsiramino. Per tą laiką ji niekur nebuvo dingusi. Po to, apie 4 val. ryto, paprašė nuvesti ją iki automobilio. Nunešė ją iki rūbinės, užmetė paltą ir nunešė į G. Č. automobilį. Nematė jos sužalotos. Namie gal dėmės ant marškinių buvo, bet nežino, ar nuo J. Č., ji kritinėjo visą laiką. Smurto R. Č. atžvilgiu nematė, tik kažkam priėjus, J. Č. pradėdavo muistytis. Sužalojimų nematė, nematė, kad būtų sužalotas veidas ar rankos.

Liudytoja J. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad nei kaltinamojo nei nukentėjusiosios nepažįsta. Gavo iškvietimą, kad sumušta moteris. Buvo gruodžio 26 diena. Nuvykus į vietą, buvo policija. Moteris buvo lauke, prie gatvės. Jos veidas buvo sumuštas. Nieko nesuprato, ką kalbėjo, nes buvo sumuštas veidas. Nuvežė į priėmimo skyrių. Jai girtumo nenustatė, tą daro ligoninėje. Nepamena, ką buvo apsirengusi. Sumušimus matė veide, kažkoks vyras buvo šalia. Nepamena, kiek žmonių buvo įvykio vietoje. Ji pati nuėjo į greitosios automobilį, gal reikėjo šiek tiek pagalbos, bet lyg ir nereikėjo. Jei kortelėje parašė girtumą, tai nustatė pagal kvapą. Vizualiai nepamena, ar atrodė girta.

Liudytoja G. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad abu pažįsta. R. Č. yra jos vyro brolis. Konfliktas įvyko per jos gimimo dieną, jaučiasi atsakinga už tai, galbūt buvo per daug alkoholio. J. Č. pati provokavo. Jie buvo klube „(duomenys neskelbtini)“. Ji pati alkoholio nevartojo visai, nes atvyko automobiliu, viską stebėjo. J. Č. alkoholio vartojo daug. Tarp R. Č. ir J. Č. įvyko konfliktas, jie pradėjo pyktis. J. Č. vaikščiojo po klubą, griuvinėjo. S. M. paprašė ją surasti, rado ją nukritusią už minkštasuolių. Viskas baigėsi apie 4 val. ryto. S. M. atnešė J. Č. į automobilį, įsodino, ji parvežė namo. Parvežė į T. gatvėje esantį butą. J. Č. stengėsi sumušti vyrą, trankė per veidą, daužė per galvą. Sužalojimų nesimatė. J. Č. bėgo kraujas iš veido, sutepė jos vyro marškinius. Daugiau sužalojimų nematė. Griūnančią J. Č. matė 2 kartus. Akinius matė, bet juos rado prie staliuko sulūžusius. Suknelės rankovės buvo ilgos arba ¾ ilgio, alkūnių nesimatė. J. Č. jį mušė, visą vakarą nebuvo galima prie jos prieiti. Išeinant iš klubo, ji nepažįstamam vyrui kandžiojo rankas. Jie susikibę nuėjo namų link. Kivirčo nebuvo. Ligoninėje ją lankė. Klausė, kas nutiko, tai sakė, kad R. Č. jai ant galvos šokinėjo. R. Č. klausė, tai sakė, kad nugriuvo, puolė mušti jį, bandė kelti. Tą patį vakarą nuvyko prie jos namų, apėjo, ieškojo, bet niekur nematė tų kraujo dėmių. Tai buvo gruodžio 27 d. pavakarė. Išlipant jos veidą matė. Gruodžio 27 dieną jos veidas buvo ištinęs, o išlipant toks nebuvo. Suplėšytų rūbų nematė, pėdkelnių nesimatė, nežino, ar buvo suplėšytos. Nežino, kiek papuošalų turėjo su savimi. Grandinėlė turbūt buvo. J. Č. visada nešiojo auksinius papuošalus. Jai susidarė toks įspūdis, kad viskas buvo suplanuota. R. Č. yra ramus, sunku jį sunervinti. Yra buvę panašių švenčių, pavyzdžiui Nauji metai pas jos brolį, J. Č. išgėrė per daug alkoholio, šaukė, klykė, reikėjo raminti. Apie R. Č. kodavimąsi nuo alkoholio žino, sakė, kad vyko į Kretingą atlikti akupunktūros.

Liudytojas V. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad šventė G. Č. gimtadienį, buvo eilinis balius, dauguma jų buvo girti. Tarp R. Č. ir J. Č. mezgėsi konfliktiniai santykiai. J. Č. puldinėjo, klube R. Č. jai trinktelėjo, tuomet baigėsi balius. Gali būti, kad R. Č. jai numušė akinius. Jis tai girdėjo, bet nematė, nežino, kas pasakojo. Namo važiavo keturiese. J. Č. buvo išgėrusi, puldinėjo, daužėsi rankomis. J. Č. sužalojimų nematė, tik veidas šone buvo įbrėžtas prie akies, šiek tiek prabėgęs kraujas. Nežino nuo ko prabrėžta, brolio neklausė. Tik vieną kartą girdėjo, kad ji pasimetė. Nematė, kad jie būtų susipykę. Apsistumdymas buvo, toks chaosas, bet aiškaus konflikto nebuvo. Nežino, kiek kartų R. Č. trinktelėjo J. Č.. J. Č. buvo daugokai išgėrusi, sunkiai galėjo paeiti, reikėjo vesti. R. Č. prieš vakaro galą irgi buvo išgėręs, bet mažiau nei J. Č.. Apie 4 val. ryto susiruošė į namus. Brolio klausė, bet sakė, kad gynėsi, porą kartų trinktelėjo. Brolis buvo uždarytas areštinėje, po poros dienų atrodė normaliai. J. Č. jį puolė, o R. Č. trenkė jai gindamasis.

Liudytojas A. R. P. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo gruodžio 26 d. naktis, ėjo su draugais G. B. ir J. V. namo, buvo apie 5 val. ryto. Ant žemės pamatė moterį, vyras tempė ją už rankinės. Prie jų priėjo G. B. ir paklausė, ką daro, kad gali moterį pasmaugti. Nepanašu, kad moteris būtų puolusi, nepamena, ar mosavo rankomis. Vyras nustojo tempti, pasakė, kad padėtume ją užnešti į namus. Jis tempė ją link namų, lygtais gyveno antrame aukšte. Moteris buvo su kailinukais, pėdkelnės buvo suplėšytos. Kailiniai buvo juodi arba rudi. Buvo prakirsta lūpa, nubrozdinti keliai, vyras nuėmė kailinius, matėsi nubrozdintos alkūnės. G. B. nuvedė moterį ant bortelio, pasodino. Jai kraujavo veido sritis. Kaltinamasis nebuvo sumuštas. G. B. kvietė pagalbą. Atvažiavo policija, vyras aiškino, kad nori ją užtempti namo. Draugai klausė jos, kas nutiko, bet nieko neatsakė. Nežino, ar moteris buvo išgėrusi. Draugas nuvedė ją ant bortelio, ji ėjo savo kojomis. Kaltinamasis galbūt šiek tiek padėjo. Policija atvyko po 10 minučių. R. Č. buvo šiek tiek išgėręs. Kaltinamasis prieštaravo dėl pareigūnų kvietimo, nes sakė, kad gyvena arti ir nereikia jų kviesti. Moteriai buvo sužalotas veidas, buvo tempiama už kaklo, dėl to ir kvietė policiją. Su jais dar buvo D., bet šiuo metu jis yra išvykęs į Švediją. Jis pasilenkė prie moters, paklausė, ar ji buvo mušama, ji linktelėjo. Taip pasakojo D.. Nežino, ar kas tai girdėjo. Nematė, kad muštų moterį, tik matė velkamą už kaklo. Buvo susitikę su nukentėjusiosios mama, papasakojo jai, kaip viskas buvo. Ji juos susirado, paskambino G. B.. Jiems davė po 150 Lt už tai, kad išgelbėjo jos dukrą, nepaliko gulėti vietoje. Tai buvo atsidėkojimas. Pinigus davė prieš apklausą, tačiau tai nekeitė jo parodymų.

Liudytoja A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad yra G. Č. brolio žmona. Šventė gimtadienį klube „(duomenys neskelbtini)“. Buvo keistoka, kad jiems atvykus, J. Č. jau buvo neblaivi. Daug šoko, J. Č. ėjo link jų, griuvo, jos vyras padėjo jai atsikelti. J. Č. sėdėjo A. Š. ant kelių, buvo apsikabinusi S. M.. J. Č. keletą kartų mušė R. Č. per veidą. Ji krito vieną kartą šokių aikštelėje, vieną kartą prie staliuko, kuomet pametė akinius. Prie baro trenkė R. Č. antausį. Nematė, kad R. Č. būtų mušęs J. Č., sužalojimų nematė. Virto veidu į priekį, gal trinktelėjo galvą, konkrečiai nematė. Neapžiūrėjo jos, nes stipriai kraujas nebėgo, nematė kraujo. Tualete matė, kad jos veidas sumuštas. Nežino, kuri vieta buvo sužalota. Vakarėlio metu buvo suplyšusios pėdkelnės, nubrozdinti keliai, gal abu. Ties keliais pėdkelnės buvo suplėšytos. Keliai nudaužti, veidas sutrenktas. Matė patį kritimą, tai nusprendė, kad keliai nubalnoti. Kritimas buvo apie 1 val. ryto. Veidas buvo sumuštas, kirstinės žaizdos nebuvo. Veidas, skruostikaulis buvo paraudę. Ji griuvo prie jų, o tualete matė veidą iš arti, nosis nebuvo sužalota. Matė, kad susitrenkė skruostikaulį. Alkūnių nubrozdinimų nematė. Į grindis trenkėsi stipriai. Nematė bėgančio kraujo. Girdėjo, kaip G. Č. sakė visiems ieškoti akinių.

Liudytojas S. J. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo konfliktas. Jis yra G. Č. brolis. Vakaro metu tarp J. Č. ir R. Č. buvo įtampa: J. Č. buvo stipriai girta, puldavo R. Č., mušdavo jį, buvo parkritusi po stalu. Veidas buvo išbertas kraujosruvomis, kai virto šokių aikštelėje. Jai susipynė kojos ir ji virto veidu į grindis. Šliaužiojo klube ant rankų ir kelių. Jis ją pakėlė. Matė sumušimo žymes ant veido, ant žando, palei akį, konkrečiai negali pasakyti. Kitur sužalojimų nematė. Suplyšusių rūbų nematė. Nematė ir, kad R. Č. būtų panaudojęs prievartos veiksmus prieš J. Č., o ji du kartus mušė R. Č. per veidą. J. Č. sėdėjo A. Š. ant kelių. Kaltinamasis nebuvo sužalotas.

Liudytojas G. B. teisme parodė, kad  kaltinamasis jam matytas, nukentėjusiosios nežino, sunku pažinti. Žino, kodėl yra kviečiamas. Kalėdų antrą dieną ėjo iš centro. Jis su R. A. P. ėjo priekyje, D. G. ir J. V. ėjo iš paskos. Pamatė vyrą, tempiantį moterį už rankinės. Sušuko „nustok, pasmaugsi“. Moteris buvo kruvina, be batų, be palto, apdraskyta. Vyras nebuvo sužalotas. Vyras paleido rankinę, nebetempė moters, pasakė, kad ji nukrito. Tikriausiai moteris buvo be vieno batelio. Paltą laikė vyras. Nepamena, ar buvo paltas, ar striukė. Moters keliai buvo nubrozdinti, veidas kruvinas. D. G. pažiūrėjo į moterį atidžiau, iš jo telefono iškvietė pagalbą. Greitoji ir policija atvažiavo ir sakė, kad jie gali eiti. D. klausė moters, ar ji buvo sumušta, tai ji palinksėjo galvą. Vyras sakė, kad buvo klube „M.“, gėrė, ji nugriuvo, tai jis norėjo pakelti. Tačiau jis tempė moterį už rankinuko, nepanašu, kad būtų ją kėlęs. Nemano, kad mergina nugriuvo, nes veidas buvo visas kruvinas. Vyras gal ir buvo išgėręs, nebuvo sužalotas. Elgėsi ramiai, sakė, kad nukentėjusioji pergėrė. Neatkreipė dėmesio, ar rūpinosi žmona. Lygtais jie jai uždėjo paltą, nepamena, gal ir vyras. Ji sėdėjo ant bortelio, bandė ją vesti, bet sunkiai ėjo. Sunkiai ėjo dėl sužalojimų. Pašalinių asmenų aplink nesimatė. Vyras sakė nekviesti pagalbos, nes netoli namai. Kai D. G. pamatė, kaip atrodo moteris, iškvietė pagalbą. Jie paskambino policijai, o ši iškvietė greitąją, atvažiavo beveik vienu metu. Nežino, kaip reagavo vyras. Kraujo klanas buvo, jis buvo šalia nukentėjusiosios ir šviežias. Su nukentėjusiąja nebendravo. Pinigus gavo iš jos mamos. Susitiko kavinėje, ji norėjo jiems padėkoti, kad išgelbėjo dukrą. Ant stalo padėjo 400 Lt ir išėjo. Pinigus pasidalino. Pinigai įtakos parodymams neturėjo. Yra atsakingas už savo žodžius, žino atsakomybę už melagingus parodymus. Pinigus paėmė kaip padėką. Moters mama tik prašė sakyti tiesą. Jo parodymai tokie, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu. Geriau atsiminė viską policijoje. Jis buvo truputį išgėręs, bet jautėsi adekvačiai. Dėl draugų nežino, nes jie susitiko vėliau. Rankinuko diržas buvo perjuostas per petį arba per kaklą. Pats rankinukas buvo kaltinamojo rankose. Paties vilkimo momento nematė, tačiau rankinuko diržas buvo įsitempęs. Pamatęs iš karto sušuko, nelaukė, kol vyras pradės vilkti. Vyras sureagavo iš karto, paleido rankinuką. Kaltinamasis agresyvus nebuvo. Nežino, kaip moters mama sužinojo telefono numerį, kad su jais susisiekti. Vyras prašė jų padėti parvesti moterį namo. Bandė padėti, bet, kai pamatė kruviną veidą, kad moteris panikoje, tai nebevedė. Panika – tai ji nieko nesakė, tik verkė. Nežino, ar buvo girta. Antro bato nepastebėjo, nepamena. Daugiau daiktų aplink nematė. Buvo apsirengusi sijonu, bliuskute, pėdkelnėmis, rūbai buvo ploni. Papuošalų nematė, nepamena. Akinių nematė. Lygtais moteris buvo be akinių. Sprendimą kviesti pagalbą priėmė visi, D. G. bandė vesti. D. G. pasakė kviesti policiją. Skambinimo metu kaltinamasis aktyvių veiksmų neatliko.

Liudytojas A. R. teisme parodė, kad kaltinamasis matytas, bet viskas buvo seniai. Nukentėjusioji nematyta. Kalėdų rytą patruliavo pietiniame rajone, gavo iškvietimą, buvo netoliese. Įvykio vietoje buvo būrys žmonių. Priėjus stovėjo jaunimas, moteris kruvinu veidu sėdėjo ant grindinio. Drabužiai buvo suplėšyti. Šalia buvo vyras, sakė, kad lipo iš taksi ir griuvo. Prašė parvesti namo. Akivaizdžiai matėsi, kad moteriai reikia pagalbos, ji buvo girta ir streso būsenoje. Moterį išsivežė greitoji, vyrą išsivežė jie. Nukentėjusiajai buvo stipriai sužeista lūpa, visas veidas kruvinas, rūbai suplėšyti, tai nebūdinga griuvimui. Moteris sėdėjo ant grindinio, jos klausinėjo, bet buvo gan neblaivi, nieko beveik neatsakė. Sakė, kad vyras ją mušė, spardė. Vyras sakė, kad čia nieko nėra, reikia vesti namo. Jai reikėjo medikų pagalbos, vyras buvo išgėręs, bet neagresyvus, gal pasimetęs. Įvykio vietoje buvo gal 5 žmonės. Jis neprisipažino, ką padarė. Daiktų aplink nematė, žiūrėjo. Kraujo šiek tiek tikriausiai buvo. Vaikinų neklausė nieko, nes jie iškvietė pagalbą, iš karto ėjo prie nukentėjusiosios Moteris minėjo, kad ją spardė, mušė. Ji nurodė šalia stovintį vyrą. Dėl taksi, pamena, kad sakė, jog ji griuvo išlipusi iš taksi automobilio. Apie taksi sakė vyriškis. Atvykę į vietą, žiūrėjo viską aplink. Daiktus būtų surinkę. Nepamena, kad kas būtų buvę. Moteris sėdėjo ant bortelio, nuo jo ir nuvedė į greitąją. Buvo stipriai išgėrusi. Kaltinamasis buvo labai mandagus. Teiravosi, kurioje vietoje buvo sumušta moteris. Su moterimi nebuvo įmanoma bendrauti, vyras nurodė sustojimą. Nebuvo tamsu, toliau apšviesta, buvo prieblanda. Iš ligoninės nukentėjusiosios jie neparsivežė. Papuošalų nepastebėjo. Nežino, ar moteris buvo su akiniais.

Liudytojas J. V. teisme parodė, kad kaltinamasis pažįstamas iš matymo, nukentėjusiosios nepažįsta. Žino, kodėl yra iškviestas, nes matė tai, kas vyko. Ėjo iš centro. Jis su draugu ėjo tolėliau. G. su R. stovėjo įvykio vietoje. Jiems atėjus, jie papasakojo, kas nutiko. Pusnuogė moteris, suplėšytais keliais sėdėjo ant bortelio. Vyras sakė, kad ji krito, paprašė jų padėti parvesti namo. Draugas paklausė moters, ar ją mušė, moteris palinksėjo galvą, tuomet iškvietė policiją ir greitąją. Buvo kruvini, suplėšyti keliai, veidą buvo užsidengusi rankomis, rūbai, pėdkelnės suplėšyti, išsitaršiusi suknelė. Lygtais turėjo apsivilkusi paltą, nepamena. Ji visa buvo išsidarkiusi. Nepamena, ar aplink mėtėsi kokie daiktai. Moteris nieko nepasakojo, tik verkė. Kaltinamasis sakė, kad jie važiavo iš baliaus, moteris girta krito ir prašė padėti parvesti namo. Vyras sakė, kad nereikia kviesti pagalbos. Smurto veiksmų nematė, matė tik kruvinus kelius, daugiau kraujo nepastebėjo. D. G. iškvietė pagalbą iš draugo telefono. Vyras sakė, kad nereikia policijos, kad susitvarkys ir taip. Nepasirodė, kad moteris būtų kritusi, dėl to ir kvietė policiją. Sako tiesą. Niekas neprašė nieko pasakoti. Moteris sėdėjo užsidengusi veidą. Nematė papuošalų, akinių. Buvo susitikę su nukentėjusiosios mama, ji norėjo jiems padėkoti. Padėjo ant stalo 400 Lt ir išėjo, pinigų nebruko. Pinigai nieko neįtakojo, ji tik padėkojo. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai sutampa su tai, ką pasakoja teisme. Jie buvo išgėrę, bet ne girti, elgėsi adekvačiai. Kaltinamasis atrodė gana blaiviai, nebuvo agresyvus, tik gal pasimetęs. Policija jų paklausė, kas įvyko. Kadangi nieko nematė, tai nieko ir nepapasakojo.

Be kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymų teismas remiasi ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisme ištirta baudžiamosios bylos medžiaga.

2013-12-26 J. Č. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2013-12-26 apie 5.20 val. prie namų, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, lauke, ją sumušė girtas vyras (1 t. 1 b. l.).

2013-12-26 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio A. R. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuotas smurtas artimoje aplinkoje, pažymėtos sužalotos kūno dalys (1 t. 5-6 b. l.).

2013-12-27 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) namu, apžiūra, įvykio vietoje rastos dėmės, paimtas mėginys (1 t. 7-9 b. l.).

2014-04-08 apžiūros protokole užfiksuota kompaktinio disko su Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktu 2013-12-26 5.03 val. centro informacinėje sistemoje užfiksuoto nenustatyto asmens pranešimo iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) telefoninio pokalbio garso įrašo kopijos apžiūra, iš kurio matyti, kad kviečiama greitoji medicinos pagalba, nes įvykio vietoje rasta smarkiai sužalota ar sumušta moteris (1 t. 17-18 b. l.).

2014-02-27 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji J. Č. savo iniciatyva pateikė daiktus: moterišką liemenėlę „T.“, pėdkelnes, rudos spalvos kailinius, rankinę „K.“, juodos spalvos suknelę, avalynės dėžę su pora juodos spalvos 37 dydžio batų (1 t. 19 b. l.).

2014-04-22 daiktų apžiūros protokole užfiksuota J. Č. pateiktų daiktų apžiūra, sudarytos fotolentelės. Iš šio protokolo matyti, kad liemenėlės petneša nutraukta, matomos raudonos spalvos dėmės; pėdkelnės suplėšytos; kailiniai be vienos sagos, palto priekinėje dalyje yra plyšimas, plyšimas taip pat yra skeltuko vietoje; rankinės rankenoje vietomis matomi sutrūkinėję siūlai; suknelės priekinėje dalyje matomi plyšimai; batelių priekis sunraižytas (1 t. 20-31 b. l.).

2014-05-14 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji J. Č. savo iniciatyva pateikė vieną auskarą su pakabuku, vieną auskarą akutę, 5 aukso spalvos žiedus (1 t. 32 b. l.).

2014-05-22 daiktų apžiūros protokole užfiksuota J. Č. pateiktų daiktų apžiūra (1 t. 33-38 b. l.).

Asmens blaivumo teste Nr. 0725 užfiksuota, kad 2013-12-26 8.07 val. J. Č. nustatytas 1,78 promilių girtumas (1 t. 42 b. l.).

Asmens blaivumo teste Nr. 0724 užfiksuota, kad 2013-12-26 5.45 val. R. Č. nustatytas 1.51 promilių girtumas (2 t. 17 b. l.).

2014-05-02 akistatos protokole užfiksuota, kad atlikus akistatą tarp nukentėjusiosios J. Č. bei R. Č. prieštaravimų pašalinti nepavyko, proceso šalys pasiliko prie savo duotų parodymų (1 t. 56-58 b. l.).

2014-01-06 specialisto išvadoje Nr. G 31/14(04) nurodyta, kad J. Č. padaryti kūno sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, kiauryminė muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, kraujosruvos abiejų akių vokuose, smakre, abiejuose žastuose, nubrozdinimai alkūnėse, kryžkaulio projekcijoje, dešinio kelio priekiniame paviršiuje. Rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 11 smūginių poveikių bukais kietais daiktais. J. Č. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo sveikata sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. J. Č. kūne rastų sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai, nes sužalojimai išsidėstę keliuose kūno paviršiuose. J. Č. girtumas tikrintas alkotesteriu, alkotesterio parodymai - 1,07 promilės (1 t. 89-90 b. l.).

Advokato R. Dobrovolskio 2014-01-16 prašymo metu pateiktos nuotraukos iš įvykio vietos bei nuotraukos, kuriuose užfiksuoti J. Č. sužalojimai (1 t. 108-137, 141 b. l.).

Išnagrinėjus bylą teisme, nustatyta, kad kaltinamasis R. Č. smurtavo prieš savo šeimos narį – žmoną J. Č.. Nors pats kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino tik iš dalies, teigdamas, kad J. Č. sudavė vieną smūgį, nuo kurio galėjo būti mėlynės paakiuose, nurodydamas, kad jai sudavė kaire ranka į veido sritį, atbula ranka, gal per stipriai, taip pat teigė, kad nepamena, jog būtų spyręs koja, gal bandė nustumti jos kojas, kai spardėsi, bet tikrai nespyrė, pripažino ir tai, kad rankų šonuose taip pat galėjo būti mėlynės nuo jo kėlimo suėmus už rankų. Kaltinamasis teismui aiškino ir tai, kad sužalojimai ant J. Č. kūno galėjo atsirasti nuo jos griuvinėjimo klube. Tačiau teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus iš dalies atmeta ir jais visa apimtimi nesiremia, vertindamas juos kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant atriboti save nuo įvykio ir išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes tokius jo paaiškinimus paneigia tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojų parodymai, taip pat ir rašytinė bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamasis tyrimo metu nebuvo nuoseklus, skirtingai aiškino įvykio aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas 2013-12-26 jis pripažino, kad sudavė J. Č. delnu du kartus per veidą, sužalojo lūpą, vėliau vieną kartą nestipriai spyrė į koją, tuo tarpu apklaustas 2014-03-25 jis savo kaltės nepripažino visiškai ir atsisakė duoti paaiškinimus dėl bylos aplinkybių. Kas taip pat neleidžia teismui kaltinamojo paaiškinimų traktuoti kaip nuoširdžių ir atitinkančių objektyvią tiesą. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji  J. Č. parodė, kad sugrįžus iki namų, vyras pagavo ją iš nugaros, ji nukrito, tada spardė ją kojomis, mušė rankomis, pirmi smūgiai buvo su koja į galvą, smūgių neskaičiavo, po to buvo prie jos pasilenkęs, ji dangstėsi nuo smūgių, todėl visi jos žiedai sulankstyti, nuo smūgių iškrito auskarai, po kelių smūgių neteko sąmonės, jai vyras sakė, kad užmuš, susidoros su ja, pakelti nuo žemės jos nebandė, tik tempė už rankinės. Teismas remiasi šiais nukentėjusiosios parodymais, nes jie yra išsamūs, nuoseklūs, viso tyrimo metu nukentėjusioji analogiškai aiškino įvykio aplinkybes, be to, tokius jos parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga. Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G 31/14(04) matyti, kad J. Č. padaryti kūno sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, kiauryminė muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, kraujosruvos abiejų akių vokuose, smakre, abiejuose žastuose, nubrozdinimai alkūnėse, kryžkaulio projekcijoje, dešinio kelio priekiniame paviršiuje; rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, o kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 11 smūginių poveikių bukais kietais daiktais; J. Č. kūne rastų sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas J. Sakalas taip pat patvirtino savo išvadą ir nurodė, kad nukentėjusiajai nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruvos, nubrozdinimas, kirtimas lūpos srityje, buvo suduota ne mažiau kaip 11 smūgių, į akis buvo suduoti atskiri smūgiai, taip pat buvo suduota pasmakrėje, į veido sritį suduota ne mažiau 4 smūgių, o smegenų sukrėtimas buvo nuo smūgių visumos. Taip pat ekspertas patvirtino, kad griūnant tokie sužalojimai, kaip pas nukentėjusiąją, atsirasti negalėjo, kadangi jie išsidėstę kelių kūno paviršių plotuose, be to, krentant veidu į grindinį, negalimos abiejų akių kraujosruvos, nebūdingos kiauryminės žaizdos, nes būtų sužalota ir nosis, lūpa buvo prakirsta kietu buku daiktu, o kad lūpa būtų griuviminės traumos pasekmė, turėjo nukentėti ir nosis. Tokios aplinkybės tik paneigia kaltinamojo iškeltą versiją, kad nukentėjusioji susižalojo griūdama. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nukentėjusiosios sumušimo faktą patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos, kurios buvo pateiktos ikiteisminio tyrimo metu ir kuriose aiškiai matyti, kad ant kaltinamosios atsiradę sužalojimai negalėjo būti vieno smūgio pasekmė. Spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiosios sumušimo aplinkybių, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog nuotrauka (1 t. 109 b. l.), kaip nurodyta, daryta 2014-12-25 vakarėlio metu, rodo, kad ant nukentėjusiosios nematyti jokių sužalojimų. Analizuojant liudytojų - M. M., S. M., G. Č., V. Č., buvusių vakarėlyje, parodymus, matyti, kad visi vienareikšmiškai nurodė, jog vakarėlio metu stiprių sužalojimų ant J. Č. kūno nematė, t.y., visi matė, kad J. Č. griuvinėjo ir tik keli iš jų (M. M., G. Č., V. Č.) pastebėjo nubrėžimą prie akies, kitų sužalojimų ant J. Č. kūno nematė. Nors liudytojai A. J. ir S. J. teigė, kad J. Č. klube jau buvo susižalojusi, nes griuvinėjo veidu į grindis,  t. y. A. J. teisme teigė, kad J. Č. keliai klube buvo nudaužti, veidas sutrenktas, skruostikaulis buvo paraudęs, S. J. teigė, kad J. Č. veidas buvo išbertas kraujosruvomis, tačiau teismas tokiais liudytojų parodymais nesiremia ir juos atmeta, nes jie prieštarauja kitai bylos medžiagai. Kaip minėta visi likę liudytojai, apklausti teisme, M. M., S. M., G. Č., V. Č., sužalojimų ant nukentėjusiosios nematė, be to, tiek specialisto išvada, tiek teisme apklaustas ekspertas patvirtino, kad sužalojimai ant nukentėjusiosios kūno nėra būdingi griuviminei traumai. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teisme apklaustas liudytojas V. Č. nurodė, jog J. Č. puldinėjo R. Č., kuris klube jai trinktelėjo ir baigėsi balius, taip pat nurodė, kad gali būti, kad R. Č. numušė J. Č. akinius. Teismas remiasi ir šiais liudytojo parodymais, nes V. Č. yra kaltinamojo brolis, byloje nenustatyta priežasčių dėl ko V. Č. siektų apkalbėti savo brolį ir duotų prieš jį melagingus parodymus.

Tokios aplinkybės duoda pagrindo teigti, kad kaltinamajam ir nukentėjusiajai sugrįžus prie namų, išlipus iš mašinos, nukentėjusioji dar nebuvo sužalota, o sužalojimai ant jos kūno atsirado vėliau. Bylos aplinkybės liudija, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo tik su kaltinamuoju, kas reiškia, kad kito asmens, galėjusio sužaloti nukentėjusiąją, įvykio vietoje nebuvo. Teisme liudytojais buvo apklausti ir pro įvykio vietą ėję A. R. P., G. B., J. V., kurie patvirtino, jog matė, kaip vyras tempė moterį paėmęs už rankinės. Liudytojas A. R. P. teismo posėdžio metu parodė, kad ant žemės pamatė gulinčią moterį, vyras ją tempė už rankinės, prie jų priėjo G. B. ir paklausė, ką daro, kad gali moterį pasmaugti, buvo nepanašu, kad moteris būtų puolusi, nepamena, ar mosavo rankomis, moteriai buvo prakirsta lūpa, nubrozdinti keliai, matėsi nubrozdintos alkūnės, jai kraujavo veido sritis, o kaltinamasis nebuvo sumuštas. Liudytojas G. B. teisme parodė, kad pamatė vyrą, tempiantį moterį už rankinės, sušuko „nustok, pasmaugsi“, moteris buvo kruvina, be batų, be palto, apdraskyta, moters keliai buvo nubrozdinti, veidas kruvinas, o vyras nebuvo sužalotas, tuo metu vyras paleido rankinę, nebetempė moters, pasakė, kad ji nukrito. Liudytojas J. V. teisme parodė, kad įvykio vietoje buvo pusnuogė moteris, suplėšytais keliais sėdėjo ant bortelio, vyras sakė, kad ji krito, paprašė jų padėti parvesti namo, tačiau draugui paklausus moters, ar ją mušė, moteris palinksėjo galvą, tuomet iškvietė policiją ir greitąją, nes jai buvo kruvini, suplėšyti keliai, veidą buvo užsidengusi rankomis, rūbai, pėdkelnės suplėšyti, išsitaršiusi suknelė. Teismas remiasi šiais liudytojų parodymais ir traktuoja  juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl bylos aplinkybių, be to, jie davė parodymus būdami prisiekę teisme, o byloje nenustatytas ir šių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis melagingai apkaltinti R. Č. nusikaltimo padarymu. Nors teisme minėti liudytojai ir patvirtino, kad jiems nukentėjusiosios motina po įvykio davė pinigų, tačiau kaip nurodė, šie pinigai buvo duoti kaip padėka, kad nukentėjusiosios nepaliko įvykio vietoje, o iškvietė pagalbą, ir, kaip nurodė patys liudytojai, pinigų davimo faktas jų parodymų nekeičia. Esant tokių aplinkybių visumai, įvertinus tai, kad liudytojų A. R. P., G. B., J. V. parodymai atitinka ir kitas bylos aplinkybes (policijos pareigūno A. R. bei greitosios pagalbos darbuotojos J. Č. duotus parodymus), teismui nėra pagrindo jais abejoti.

Nors teismo posėdžio metu kaltinamasis teigė, kad jam ir nukentėjusiajai sugrįžus prie namų, pastarajai nukritus ant žemės, jis visą laiką bandė ją pakelti ir parvesti į namus, tačiau teismas tokiais kaltinamojo paaiškinimais taip pat nesiremia. Teisme liudytojais apklausti A. R. P., G. B., J. V.,  patvirtino, jog vyras tempė nukentėjusiąją už rankinės, atrodė, kad nukentėjusiąją bando pasmaugti, taip pat teigė, kad nebuvo panašu į tai, jog R. Č. nukentėjusiąją bandytų pakelti.

Analizuojant bylos aplinkybių visumą, teismas pažymi, kad teisme liudytoju buvo apklaustas ir į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas A. R., kuris teigė, jog atvykus į įvykio vietą, moteris kruvinu veidu sėdėjo ant grindinio, drabužiai buvo suplėšyti, šalia buvo vyras, sakė, kad lipo iš taksi ir griuvo, prašė parvesti namo, akivaizdžiai matėsi, kad moteriai reikia pagalbos, jai buvo stipriai sužeista lūpa, visas veidas kruvinas, rūbai suplėšyti, o tai nebūdinga griuvimui. Šis liudytojas parodė ir tai, kad sužalota moteris minėjo, kad ją spardė, mušė ir nurodė į šalia stovintį vyrą, t.y. R. Č.. Teismas remiasi ir šio liudytojo parodymais, kurie yra nešališki ir objektyvūs.

Pažymėtina ir tai, kad nors kaltinamasis teismui teigė, kad jis sudavė smūgius nukentėjusiajai, nes nuo jos gynėsi, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pats kaltinamasis sužalotas nebuvo, į medikus nesikreipė, o tokių aplinkybių neginčijo ir pats R. Č.. Tai, kad kaltinamasis įvykio metu nebuvo sužalotas patvirtino ir teisme apklausti liudytojai – A. R. P., G. B., J. V.. Be to, bylos duomenys liudija, kad J. Č. yra moteris, tuoj po įvykio jai buvo nustatytas 1,78 promilių girtumas, teisme apklausti liudytojai taip pat patvirtino, kad J. Č. buvo neblaivi, sunkiai laikėsi ant kojų, nustatyta ir tai, kad S. M. ji buvo nunešta į automobilį, nes pati nelabai paėjo, todėl akivaizdu, kad R. Č. nebuvo pagrindo gintis nuo fiziškai silpnesnės nukentėjusiosios J. Č.. Tokios aplinkybės tik dar kartą leidžia teismui atmesti kaltinamojo paaiškinimus dėl bylos aplinkybių.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teisme apklausti liudytojai - G. B., J. V. ir A. R. P., nurodė, jog R. Č. įvykio vietoje aiškino, kad nereikia nei greitosios nei policijos, kadangi ji pati nugriuvo ir be to, gyvena arti. Tą teiginį patvirtino ir pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu, t.y., nurodė, kad paprašė nekviesti pagalbos. Aplinkybė, kad kaltinamasis tik stovėjo šalia, nes negalėjo pakelti nukentėjusiosios yra taip pat kaltinamojo gynybinė pozicija, kadangi jau tik atvykus greitajai medicinos pagalbai ir policijai, kaip nurodė, liudytojai A. R. (policijos pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą) ir J. Č. (greitosios medicinos pagalbos darbuotoja, atvykusį į įvykio vietą), matė, sėdinčią sumuštą moterį, kuriai buvo sumuštas veidas, prakirsta lūpa, suplėšyti drabužiai. Esant tokioms aplinkybėms, R. Č. turėjo suvokti, kad J. Č. reikalinga medicininė pagalba, tačiau jos nekvietė, siekdamas išvengti atsakomybės. Be to, tai, kad nukentėjusioji kraujavo, patvirtina ir byloje esančios nuotraukos (1 t. 110-112 b. l.), kuriose matyti, kad prie (duomenys neskelbtini) namo, ant šaligatvio, buvo kraujo dėmės. Kraujo buvimo faktą patvirtino ir liudytojai A. R. bei G. B.. Pastarasis teigė, kad buvo kraujo klanas, jis buvo šalia nukentėjusiosios ir šviežias.

Tokių aplinkybių visumos analizė, t.y. teisme apklaustų asmenų parodymai, kita bylos medžiaga, taip pat specialisto išvada Nr. G 31/14(04), iš kurios matyti, kad nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, leidžia teismui neginčijamai teigti, kad kaltinamojo R. Č. kaltė dėl nesunkaus J. Č. sveikatos sutrikdymo visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kaip tyčinis sveikatos sutrikdymas, nesunkiai sutrikdant savo šeimos nario – žmonos, sveikatą.

Skirdamas bausmę R. Č. už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.), nusikaltimas padarytas dėl asmeninių nesutarimų, baigtas, nusikalstama veika nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalto būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nusikalto būdamas neteistas (teistumas išnykęs) (1 t. 179, 183-184 b. l.), anksčiau baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t. 192-197 b. l.), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai (1 t. 191 b. l.), dirbantis, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (1 t. 200 b. l., 2 t. 179 b. l.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bei į tai, kad sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, R. Č. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos trukmę nustatant didesnę nei sankcijoje numatyta minimali.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis, bausmės vykdymas atidedamas, esant pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kadangi R. Č. yra dirbantis, nors ir neprisipažino dėl padaryto nusikaltimo, tačiau gailisi dėl kilusių pasekmių, nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, be to, už fizinio smurto panaudojimą teisiamas pirmą kartą (BK 75 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 6 punktas, 8 punktas, 10 punktas).

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas R. Č. laikino sulaikymo laikas nuo 2013 m. gruodžio 26 d. 5.00 val. iki 2013 m. gruodžio 27 d. 14.25 val., t. y. 2 paros (2 t. 18, 19 b. l.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikoma iki nuosprendžio įsiteisėjimo (2 t. 31, 32 b. l.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas - Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareiškė 3461,82 Lt civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (1 t. 97-99 b. l.). Bylos duomenys liudija, kad prašoma suma pagrįsta, ją pripažino ir pats kaltinamasis, o žala nukentėjusiosios J. Č. sveikatai buvo padaryta kaltinamojo R. Č. kaltais veiksmais, todėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 3461,82 Lt – priteistina iš kaltinamojo R. Č. civilinio ieškovo naudai.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji J. Č. pareiškė civilinį ieškinį dėl 16 313,36 Lt turtinės ir dėl 30 000 Lt neturtinės žalos, bei 10 000 Lt išlaidų gydymui atlyginimo (2 t. 152-153 b. l.).

Ieškinyje dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusioji nurodė, kad ieškinio sumą sudaro suplėšyti, krauju nepataisomai sugadinti rūbai, aukso dirbinių praradimas, jų sugadinimas, medikamentų pirkimas, kelionės išlaidos, negautos pajamos. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. Č. teismui pateikė mokėjimo kvitus, kuriuose užfiksuota, jog buvo mokėta: 2013-12-22 už moteriškus batelius 278,99 Lt, 2013-12-21 - už suknelę 349,99 Lt, 2013-12-24 - už rankinę 119,99 Lt, 2012-03-06 - už auskarus 818 Lt, 2013-07-12 – už pakabuką ir grandinėlę 1595 Lt, 2013-07-12 – už apyrankę 608 Lt, 2013-07-12 – už auskarus 200 Lt, 2013-06-10 – už liemenėlę 111,55 Lt, 2010-10-22 ir 2010-10-26 – už akinius 650 Lt, 2013-12-27 – už vaistus 90,24 Lt, 2013-12-27 – už vaistus 10,34 Lt, 2014-01-02 – už rentgeną 19,50 Lt, 2014-01-09 – už medicinos paslaugas 1,76 Lt, 2014-01-10 – už vaistus 30,66 Lt, 2014-02-07 – už vaistus 77,38 Lt, 2014-02-20 – už vaistus 161,24 litas, 2014-01-22 – už vaistus 10,99 Lt, 2014-03-22 – už vaistus 161,24 litas, 2014-02-24 – už vaistus 24,42 Lt, 2014-03-04 – už vaistus 73,80 Lt, 2014-04-02 – už vaistus 48,00 Lt, 2014-01-10 – už kurą 200,06 Lt, 2014-02-03 – už kurą 91,09 litą. Iš pateikto turtinės žalos aprašo (2 t. 154 b. l.) matyti, kad nukentėjusioji dėl aprangos pateikė visus kvitus, išskyrus kailinių, kuriuos įvertino 5000,00 Lt ir pėdkelnių, kurias įvertino 20,00 Lt. Tačiau išnagrinėjus bylą teisme nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu nukentėjusioji vilkėjo kailinius, mūvėjo pėdkelnes. Tai patvirtina ne tik teisme apklausta nukentėjusioji, kaltinamasis bei liudytojai, patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga – daiktų paėmimo ir apžiūros protokolai, iš kurių matyti, kad kailiniai ir pėdkelnės po įvykusio konflikto su kaltinamuoju buvo suplyšę. Pažymėtina ir tai, kad nors nukentėjusioji ir nepateikė  kailinių bei pėdkelnių įsigijimo kvitų, tačiau, teismo vertinimu, prašomos priteisti sumos už šiuos daiktus, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ne visos išlaidos dėl nukentėjusiosios gydymo po sumušimo, medikamentų pirkimo bei patirtos išlaidos už kuro sąnaudas pagrįstos pridėtais kvitais. Iš pridėtų kvitų matyti, kad už vaistus bei medicinos paslaugas nukentėjusioji sumokėjo 709,57 Lt, bet ne 751,73 Lt, o kvitai, pridėti prie bylos medžiagos, rodo, kad už kuro sąnaudas išlaidos sudaro 291,15 Lt, bet ne 301,15 Lt. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, prašoma priteisti suma dėl turtinės žalos atlyginimo dalyje dėl vaistų ir kelionės išlaidų tenkintina iš dalies. 

Nukentėjusioji J. Č. prašo priteisti ir negautas pajamas, t.y. 5508,96 Lt. Iš apdraustųjų asmenų nedraudiminių laikotarpių pažymos matyti, kad J. Č. nedraudiminis laikotarpis yra nuo 2013-12-26 iki 2014-03-03 (2 t. 157 b. l.). Byloje esančios medicininės pažymos rodo, kad J. Č. laikotarpiu nuo 2013-12-26 iki 2014-03-03 buvo nedarbinga. Iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos rašto Nr. S-4591 matyti, kad J. Č. vidutinis vienos darbo dienos darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, yra 119,76 Lt, ir tai, kad J. Č. nedirbo 46 darbo dienas (2 t. 161 b. l.). Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad nukentėjusiosios J. Č. atžvilgiu kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokios aplinkybės rodo, kad dėl R. Č. neteisėtų smurtinių veiksmų nukentėjusioji buvo nedarbinga, negalėjo eiti į darbą, gauti pajamų, todėl J. Č. prašoma priteisti 5508,96 Lt suma dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsta ir turi būti priteista.

2014-11-17 teismo posėdžio metu J. Č. advokatas papildomai pateikė tris kvitus dėl patirtų išlaidų, t.y., 2014-09-30 – už kurą 145,60 Lt sumai, 2014-07-01 ir  2014-09-30  (3 t. 40 b. l.) – už konsultacijas 160,00 Lt sumai.  Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos pagrįstos, todėl tenkintinos.

Pažymėtina, kad nors kaltinamasis R. Č. teisme nurodė, kad dauguma daiktų buvo pirkta jo ir jiems gyvenant kartu, tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 str. 1 d. 3 p. nurodyta, jog asmeninė sutuoktinių nuosavybė yra sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai). To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiosios nurodyti daiktai buvo jos asmeninio naudojimo daiktai.

Esant tokių aplinkybių visumai, nukentėjusiosios J. Č. pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo R. Č. atlyginti 16 566,80 Lt nukentėjusiosios naudai.

Nukentėjusioji J. Č. jai padarytą neturtinę žalą įvertino 30 000 Lt. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį, asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas.

Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys 2K-420/2007, 2K -209/2007, 2K-114/2008 ir kt.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos praktiką (nutartis byloje Nr. 2K-68/2008) asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad  kaltinamasis, prieš nukentėjusiąją panaudojęs fizinį smurtą, padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusioji J. Č., teismui pareiškusi civilinį ieškinį dėl 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad sužalojimo metu patyrė šoką, išgąstį, atsirado nepatogumai, sumažėjo bendravimo galimybės, buvo subjaurotas veidas, ilgą laiką buvo nedarbinga, gydėsi, po patirtos traumos ant veido liko sužalojimai. Pagal pridėtą išrašą iš medicininių dokumentų matyti, kad ant lūpos yra randas, kairiojo antakio pabrinkimas, defektas kairiajame žande, visus šiuos sužalojimus galima koreguoti chirurgiškai. Teisme išnagrinėjus bylą, matyti, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo neabejotinai patyrė nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, nes tyčiniais kaltinamojo veiksmais buvo pasikėsinta į jos sveikatą, padarant nesunkų sveikatos sutrikdymą, ji kreipėsi į medikus, ilgą laiką buvo nedarbinga, be to, atsižvelgiant į medicininių dokumentų duomenis dėl chirurginių intervencijų ar specialių procedūrų reikalingumo matyti, kad jai ateityje bus reikalinga atlikti chirurgines procedūras, kad atstatyti padėtį, buvusią iki nusikalstamos veikos padarymo. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis R. Č. yra dirbantis, savo vardu turi registruojamo turto. Įvertinus bylos aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios prašoma neturtinės žalos suma nelaikytina proporcinga konstatuotiems neigiamiems padariniams, dėl to civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas, iš kaltinamojo R. Č. priteisiant atlyginti 10 000 Lt nukentėjusiajai J. Č.. Pažymėtina, jog priteistinos neturtinės žalos dydis 10 000 Lt sumai nėra mažesnis nei teismų praktikoje paprastai priteisiamas dydis nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K-469/2010, 2K-496/2010, 2K-325/2010, 2K-534/2009, 2K-253/2009).

Kaip minėta, nukentėjusioji J. Č., pateikdama civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, taip pat prašė ir priteisti būsimas išlaidas gydymui atlyginti 10 000 Lt sumai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad paprastai deliktinė civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis), tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko, taip pat jų gali atsirasti ateityje. Tokiais atvejais gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų. Šiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (LAT nutartis Nr. 3K-3-13/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad būsimos žalos priteisimas būtent sveikatos sutrikdymo atveju iš esmės galimas, atsižvelgiant į sunkią nukentėjusiojo finansinę padėtį, dėl kurios jis negali atlikti tam tikrų mokamų gydymo procedūrų (LAT nutartis Nr. 3K-3-202/2012). Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, formuojamą bylose dėl būsimų išlaidų priteisimo, privalo būti įrodyta, kad konkrečios gydymo procedūros nukentėjusiajai yra būtinos siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius, sugrąžinti nukentėjusiąją į iki sveikatos sužalojimo buvusią padėtį. Be to, šios gydymo procedūros, kurių išlaidas prašoma iš anksto priteisti kaip tiesioginius nuostolius, turi būti atliekamos iš esmės greitu laiku, tai taip pat pabrėžia konkretaus gydymo būtinumą (LAT nutartis Nr. 3K-3-202/2012).

Žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis, t. y. siekiama asmenį grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų pažeistos. Taigi teismas, spręsdamas dėl nuostolių priteisimo, turi nustatyti tikslų jų dydį. To padaryti negalima remiantis vien gydymo įstaigos gydymo kaštų apskaičiavimu, nes gydymo kaštai priklauso nuo daugybės aplinkybių, juos galima nustatyti tik preliminariai. Pažymėtina ir tai, kad preliminarus nuostolių priteisimas prieštarautų visiško žalos atlyginimo principui arba nulemtų nepagrįstą nukentėjusiosios praturtėjimą (Lietuvos apeliacinis teismo nutartis Nr. 2A-516/2012).

Nukentėjusioji J. Č., pateikdama civilinį ieškinį dėl 10000 Lt atlyginimo, kaip būsimas išlaidas įvardijo plastikos chirurgams ateityje reikalingas išlaidas subjauroto veido atkūrimui. Taip pat nurodė, kad už rando šalinimą gali sumokėti iki 10 000 Lt, todėl prašė šias būsimas išlaidas priteisti. Nors šioje byloje įrodyta, kad kaltinamasis J. Č. tikrai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau jokių duomenų apie būsimus nuostolius nukentėjusioji nepateikė. J. Č. teismui pateikė tik išrašą iš medicininių dokumentų. Be to, byloje nėra jokių duomenų ir apie tai, kad nukentėjusioji tikrai patirs jos nurodomas išlaidas ir kad jos sudarys būtent jos reikalaujamus 10 000 Lt. J. Č. yra darbinga, turi darbą ir gauna už jį atlyginimą. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji teismui nepateikė jos sunkią turtinę padėtį patvirtinančių dokumentų. Be to, šioje byloje teismas priteisia nukentėjusiajai turtinę ir neturtinę žalą. Esant tokių aplinkybių visumai, atsižvelgiant į tai, kad preliminarios sumos priteisimas prieštarautų visiško žalos atlyginimo principui, nukentėjusiosios J. Č. civilinis ieškinys dalyje dėl 10 000 Lt būsimų išlaidų atlyginimo netenkintinas.

Pažymėtina, kad atsiradus naujų išlaidų, priežastiniu ryšiu susijusių su nukentėjusiajai įvykio metu padarytais sužalojimais, nukentėjusioji turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomos turtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį, laikydamasi CK 1.125 straipsnio 8 dalies sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino.

Tyrimo metu buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į R. Č. nuosavybės teise priklausančias lėšas – 3461,82 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt vieną litą 82 ct), esančias AB „S.“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. 67 b. l.), „D. b.“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (2 t. 69-70, 71 b. l.), AB „Š. b.“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. 73, 74 b. l.), AB „D. b.“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. 76 b. l.), Kredito unijos „Ž. G.“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. 78-79 b. l.). Pagal BPK 151 str. 1 d. laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra procesinė prievartos priemonė, kuria siekiama užtikrinti civilinį ieškinį ar galimą turto konfiskavimą baudžiamajame procese (BPK 151 str. 1 d.). Šioje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas kaltinamajam, kad užtikrinti byloje pareikštą Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį. Teisme išnagrinėjus bylą, buvo patenkintas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareikštas civilinis ieškinys 3461,82 Lt. Taip pat iš dalies patenkintas ir nukentėjusiosios J. Č. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės ir dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, nuosavybės teisių apribojimas ieškiniui užtikrinti paliekamas iki visiško ieškinių patenkinimo.

Nukentėjusiosios J. Č. advokatas Ramūnas Dobrovolskis pateikė sąskaitas už teisines paslaugas Nr. 12/2014 ir Nr. 47/2014, bendrai 2000 Lt sumai (2 t. 180 b. l., 3 t. 41 b. l.) bei prašė šias bylinėjimosi išlaidas priteisti. Iš advokato R. Dobrovolskio užmokesčio paskaičiavimo matyti, kad klientė J. Č. už konsultacijas, atstovavimą ikiteisminiame tyrime ir teisme, ieškinio parengimą ir pateikimą, turi sumokėti 2000 Lt. Šią sumą (2000 Lt) J. Č. sumokėjo (2 t. 181 b. l., 3 t. 42 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji išlaidas  patyrė dėl R. Č. jai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, dėl to jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo R. Č..

Daiktinis įrodymas - vokas su rudos spalvos masės, rastos įvykio vietoje, ėminiu, saugomas Šiaulių m. PK, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (1 t. b. 1.7).

Daiktinis įrodymas - CD su garso įrašo kopija, vokas prisegtas prie baudžiamosios bylos I tomo viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.

Daiktinis įrodymas - CD su pateiktų nuotraukų skaitmeniniais failais, vokas, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje (1 t. 141 b. l).

Daiktiniai įrodymai - moteriška liemenėlė „T.“, pėdkelnės, rudos spalvos kailiniai, rankinė „K.“, juodos spalvos suknelė, avalynės dėžė su pora juodos spalvos 37 dydžio batų, auskaras su pakabuku, auskaras su akute, 5 žiedai, grąžinti saugoti nukentėjusiajai J. Č. pagal pakvitavimą,  nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini jos neribotai nuosavybei (1 t. 40-41 b. l.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,

n u s p r e n d ž i a :

R. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu, R. Č. bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant atsiprašyti nukentėjusiosios, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmę įskaityti R. Č. laikino sulaikymo laiką nuo 2013 m. gruodžio 26 d. 5.00 val. iki 2013 m. gruodžio 27 d. 14.25 val., t. y. 2 paras.

R. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinio ieškovo - Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareikštą 3461,82 Lt civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo tenkinti visiškai, priteisiant civilinio ieškovo naudai 3461,82 Lt (1002,61 Eur) iš kaltinamojo R. Č..

Nukentėjusiosios J. Č. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo R. Č. J. Č. 16 566,80 Lt (4798,08 Eur) turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios J. Č. pareikštą civilinį ieškinį dėl 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo R. Č. J. Č. 10 000 Lt (2896,20 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios J. Č. pareikštą civilinį ieškinį dėl 10 000 Lt išlaidų gydymui atlyginimo netenkinti.

Pripažinti J. Č. patirtas 2000 (dviejų tūkstančių) Lt atstovavimo išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti 2000 Lt (dviejų tūkstančių Lt) (579,24 Eur) sumą iš R. Č. nukentėjusiosios J. Č. naudai.

R. Č. laikiną nuosavybės teisių apribojimą į jam priklausančias lėšas – 3461,82 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt vieną litą 82 ct), esančias AB „S.“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), „D.“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), AB „Š. b.“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), AB „D. b.“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Kredito unijos „Ž. G. sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti iki visiško civilinių ieškinių patenkinimo.

Daiktinį įrodymą - voką su rudos spalvos masės, rastos įvykio vietoje, ėminiu, saugomą Šiaulių m. PK, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktinį įrodymą - CD su garso įrašo kopija, voką prisegtą prie baudžiamosios bylos I tomo viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Daiktinį įrodymą - CD su pateiktų nuotraukų skaitmeniniais failais, voką, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Daiktinius įrodymus - moterišką liemenėlę „T.“, pėdkelnes, rudos spalvos kailinius, rankinę „K.“, juodos spalvos suknelę, avalynės dėžę su pora juodos spalvos 37 dydžio batų, auskarą su pakabuku, auskarą su akute, 5 žiedus, grąžintus saugoti nukentėjusiajai J. Č. pagal pakvitavimą,  teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti jos neribotai nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                      Ilona Jakubėnienė