Civilinė byla Nr. e2S-1697-934/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04212-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.10; 3.2.7.1; 3.5.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Launeva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-02 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-17935-861/2020, kuria tenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,SVS Technika“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SVS Technika“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Launeva“ dėl skolos priteisimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 37 979,00 Eur skolos, 1 886,46 Eur palūkanų, 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 25-28).

2.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (1 t., b. l. 37-41).

3.       Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės turtą (1 t., b. l. 168-176). Prašymą grindė tuo, jog ieškiniu prašoma priteisti suma yra didelė, o atsakovė su ieškove neteisėtai ir nepagrįstai neatsiskaito ir nesumoka skolos jau labai ilgą laiką. Pažymėjo, jog atsakovė piktybiškai neiga akivaizdžią, abiejų šalių pasirašytais dokumentais pagrįstą skolą, taip pat siekia vilkinti bylos nagrinėjimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-09-02 nutartimi tenkino ieškovės UAB ,,SVS Technika“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštavo atsakovei UAB „Launeva“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis; turto nesant ar jo nepakankant, papildomai areštuoti atsakovės turtines teises, pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, paliekant teisę iš šių piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove ir atsakovės darbuotojais bei atlikti kitus atsakovės veiklai palaikyti būtinus einamuosius mokėjimus (atsiskaityti už ryšio paslaugas, apmokėti komunalinius mokesčius ir t. t.) 39 865,46 Eur sumai (1 t., b. l. 178-179). Teismas nutartį iš esmės grindė tuo, kad ieškinio suma, neturint kitokių duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, laikytina didele, net ir vertinant tai, jog abi bylos šalys yra įmonės. Teismo vertinimu, minėta aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog atsakovei trūksta lėšų, todėl netaikant ieškinio reikalavimų užtikrinimo priemonių, yra rizika, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5.       Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Launeva“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-02 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – UAB „SVS Technika“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinti (1 t., b. l. 189-197). Skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.       Kartu su ieškiniu ieškovė nepateikė įrodymų, jog tarp ieškovės UAB „SVS Technika“ ir atsakovės UAB „Launeva“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad UAB „SVS Technika“ rangos darbus atliko ne UAB „Launeva“, o UAB „Bajoras“, todėl UAB „Launeva“ negali kilti prievolė sumokėti už atliktus rangos darbus.

5.2.       Ieškovės prašyme nurodomi deklaratyvūs teiginiai, jos atsakovei nesutinkant su ieškiniu, ji gali siekti paslėpti jai priklausantį turtą ir kitokiu būdu apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, tačiau kartu su dubliku nebuvo pateikti jokie įrodymai, ar nurodytos konkrečios faktinės aplinkybės, kurios leistų daryti išvadas apie tai, kad UAB „Launeva“ gali vengti įvykdyti galimą teismo sprendimą, t. y. ieškovė neįrodė grėsmės dėl galimo teismo sprendimo neįvykdymo;

5.3.       Nesutiktina su su ieškovės ir teismo nutartyje nurodytomis aplinkybės, kad atsakovės finansinė padėtis yra sunki, kadangi tokias aplinkybes ieškovė grindžia prielaidomis ir savo subjektyvia nuomone, tačiau ne įrodymais, kurie atspindėtų UAB „Launeva“ finansinę padėtį. Atsakovės kartu su atskiruoju skundu teikiami finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad atsakovė yra pajėgi įvykdyti galimą teismo sprendimą, todėl rizikos teismo sprendimo įvykdymui nėra, o skolos suma nėra laikytina didele;

5.4.       Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi įtakos atsakovės kreditingumo vertinimui, daro neigiamą įtaką UAB „Launeva“ reputacijai, todėl daro neproporcingą žalą UAB „Launeva“ interesams. Pareikštas reikalavimas nedaro esminės įtakos ieškovės veiklai.

6.       Ieškovė UAB „SVS Technika“ pateikė atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (2 t., b. l. 9-13). Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:

6.1.       Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisinga, todėl jos naikinti ar keisti atsakovės atskirojo skundo motyvais nėra jokio pagrindo;

6.2.       Atsakovė nepagrįstai teigia, kad jos finansinė padėtis nesudaro rizikos galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovės pateikti duomenys nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl prastos atsakovės finansinės padėties. Be to, atsakovės turimi įsipareigojimai ženkliai viršija daugiau kaip pusę jos turimo turto;

6.3.       Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo grindžiamas ne tik finansiniais atsakovės aspektais, bet ir atsakovės veiksmų bei procesinio elgesio analize bei susijusiais argumentais, kurie patvirtina aiškią riziką, jog atsakovė gali sąmoningai vengti tinkamai įvykdyti galimai ieškovei palankų teismo sprendimą. Atsakovė visais būdais siekia vilkinti civilinės bylos nagrinėjimą;

6.4.       Su ieškove atsakovė neatsiskaito jau ilgą laiką, piktybiškai neigia abiejų šalių pasirašytais dokumentais pagrįstą skolą, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo šioje byloje vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti apskritai neįmanomas.  

Atskirasis skundas tenkintinas.

7.       Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-02 nutarties, kuria tenkintas ieškovės UAB ,,SVS Technika“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl atskirojo skundo argumentų

8.       Atskirajame skunde apeliantė nurodo, jog ieškovė neįrodė savo reiškiamo reikalavimo pagrįstumo, kadangi nepateikė įrodymų, jog tarp ieškovės UAB „SVS Technika“ ir atsakovės UAB „Launeva“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis, kurios pagrindu atsakovei kiltų prievolė sumokėti už ieškovės atliktus statybos rangos darbus. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka.

9.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės, t. y. nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

Dėl tikėtino ieškinio reikalavimo pagrįstumo

10.       Teismas, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas kreditoriams palankus teismo sprendimas. Nustačius, kad pareikšti reikalavimai ir pateikti įrodymai toje bylos proceso stadijoje preliminariai leidžia manyti, kad palankaus sprendimo priėmimas byloje kelia pagrįstų abejonių, teismas neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011; 2011-05-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1575/2010; 2011-04-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1122/2011; 2018-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-116-236/2018 ir kt.). Tuo atveju, jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad kreditoriui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-03-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-276/2012).

11.       Teismų praktikoje taip pat pažymima, jog teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

12.       Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje suformulavo reikalavimus, pateikė faktinius bei teisinius argumentus, jos įsitikinimu, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus (PVM sąskaitas – faktūras, 2019-01-31 ir 2019-04-30 atliktų darbų aktus Nr. 2019/01/31-1 ir Nr. 2019/04/30-1 bei 2019-01-31 ir 2019-04-30 pažymas). Todėl remiantis apelianto argumentais šioje proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti, jog ieškovas naudoja akivaizdžiai neleistiną teisių gynimo būdą bei ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Taigi, vieną iš sąlygų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, ieškovė pagrindė. Tuo pačiu teismas pažymi, jog ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas bus galutinai išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus abiejų šalių pateiktų įrodymų visumą, be to, akcentuotina, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės (lot. res iudicata) galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-306-236/2016).

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių

13.       Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-769/2014; 2016-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017).

14.       Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Pozicijos, kad ieškovas turi įrodyti (ar bent pateikti įtikinamus argumentus) apie atsakovo nesąžiningumą, laikomasi ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-03-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-364-241/2017; 2017-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-476-178/2017; 2017-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017). Pažymėtina, kad galiojantys įstatymai asmens nesąžiningumo, sprendžiant dėl jo turto arešto ar kitų ribojimų jam nustatymo, nepreziumuoja, taigi nurodyti ir įrodyti tokias aplinkybes pareiga šiuo atveju tenka būtent ieškovui (CPK 178 straipsnis).

15.       Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones rėmėsi ieškinio sumos kriterijumi bei sunkia atsakovo finansine padėtimi, nurodydamas, jog prašoma priteisti suma atsakovui didelė. Kartu su atskiruoju skunde apeliantė pateikė 2019-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitą, taip pat 2019-12-31 balansą. Iš 2019-12-31 atsakovės UAB „Launeva“ balanso matyti, jog atsakovė turėjo turto už 790 673,00 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 531 051,00 Eur (1 t., b. l. 194-196). Taigi, viena vertus, atsižvelgiant į minėtus duomenis, atsakovės turimi įsipareigojimai neviršija jos turimo turto. Kita vertus, didžiąją atsakovei priklausančio turto dalį sudaro trumpalaikis turtas (779 924,00 Eur iš 790 673,00 Eur), iš kurio 550 637,00 Eur – per vienerius metus gautinos sumos, t. y. lėšos, kuriomis atsakovė realiai nedisponuoja. Be to, atsakovės turimas ilgalaikis turtas (10 749,00 Eur) sudaro tik trečdalį ieškovės pareikšto reikalavimo sumos (39 865,46 Eur). Pažymėtina ir tai, jog atsakovės įsipareigojimai, lyginant su praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu, išaugo nuo 39 940,00 Eur iki 531 051,00 Eur. Iš atsakovės pateiktos 2019-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad įmonė gavo 224 364,00 Eur pelno (1 t., b. l. 193), tačiau įmonės pelnas yra daugiau nei dvigubai mažesnis už turimus įsipareigojimus (531 051,00 Eur). 2019-12-31 balanso duomenimis, vien atsakovės UAB „Launeva“ skolos tiekėjams sudaro 217 092,00 Eur, su darbo santykiais susiję įsipareigojimai – 20 773,00 Eur.

16.       Nurodyti duomenys (žr., 15 punktą), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įrodo, jog atsakovas turi finansinių sunkumų, tačiau vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (žr., 13 punktą). Turi būtį įrodytas atsakovo nesąžiningumas. Tačiau ieškovas iš esmės nepateikė objektyvių duomenų, kurie pagrįstų bent tikėtiną atsakovo galimą nesąžiningumą, jo siekį išvengti jam galbūt nepalankaus sprendimo vykdymo, perleidžiant, įkeičiant, ar kitaip apsunkinant turtą ir pan. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės dėstomos aplinkybės, jos manymu, patvirtinančios atsakovės nesąžiningumą, sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, tačiau savaime nepatvirtina grėsmės teismo sprendimo vykdymui. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo vengimas atsiskaityti su ieškovu, nesumokant reikalaujamų pinigų sumų, yra pagrindas kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-264/2011).

17.       Taigi, remiantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, teismas neturi pagrindo spręsti, jog nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas galės pasunkėti ar jo įvykdymas pasidarys neįmanomu, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintinas.

18.       Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

19.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu bei nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl ginčijama pirmosios instancijos nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Apeliantės UAB „Launeva“ atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-02 nutartį, kuria atsakovo UAB „Launeva“, juridinio asmens kodas 304244898, atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovė UAB „SVS Technika“, juridinio asmens kodas 302607190, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. 

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos

Teisėjas                                  Žilvinas Terebeiza