Administracinė byla Nr. eAS-538-492/2025
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00499-2025-7
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. gegužės 7 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. kovo 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjas P. V. su skundu, įvardintu pareiškimu, kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, ir atsakovas) 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punktą, kuriuo P. V. skiriamas / pavedamas / įpareigojamas pirkimų organizatoriumi; 2) atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 dalies apskundimo terminą; 3) įpareigoti atsakovą įgyvendinti / vykdyti įstatymo ((duomenys neskelbtini), CK 6.230 straipsnio 1, 3 dalys ir DK 45 straipsnio 1, 2 dalys, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4, 6, 8–10 punktai) normas; 4) arba panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „dėl atsakingo asmens paskyrimo“; 5) arba patenkinti pareiškimą ir išspręsti ginčą kitu, įstatymų nustatytu būdu; 6) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 „dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimą“.
II.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. kovo 26 d. nutartimi pareiškėjo P. V. skundą atsisakė priimti.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 6 punktu, įvertinęs pareiškėjo pagrindinius skundo reikalavimais bei nustatęs, kad jie yra tapatūs reikalavimams, kurie nagrinėjami Regionų administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI3-8753-631/2025, teismas konstatavo, kad Regionų administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI3-8753-631/2025 yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl pareiškėjo skundas nagrinėjamoje byloje atsisakytinas priimti.
Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eAS-397-968/2025 išnagrinėjus pareiškėjo atskirąjį skundą ir nutarus panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartį, pareiškėjo skundo priėmimo klausimas bus grąžinamas nagrinėti administracinėje byloje Nr. eI3-8753-631/2025.
III.
Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundą grąžinti iš esmės nagrinėti tam pačiam teismui. Pareiškėjas taip pat nurodo pageidavimą dėl žodinio bylos nagrinėjimo, naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas.
Pareiškėjas paaiškina, kad teismas suvaržė jo ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą. Teismas pateikė išankstinę, šališką nuomonę.
Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodo, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai; teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, asmens teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali nepagrįstai apsunkintos jos įgyvendinimas; negali būti daroma išvada, kad skundas nepriimtinas ir jo pagrindu negali būti pradėtas teismo procesas, nes tokiu būdu nepagrįstai būtų suvaržyta asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeistas teisminės gynybos prieinamumo principas.
Pareiškėjo vertinimu, atsakovas savo veiksmais / sprendimais / aktais negrįžtamai pakeitė buvusius tarpusavio darbinius santykius, nepaiso teisės aktų reikalavimų, žemina pareiškėją.
Pareiškėjas mano, kad teismas pažeidė protingumo / sąžiningumo kriterijus, piktnaudžiavo procesine padėtimi.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. kovo 26 d. nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktu, buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Pagal ABTĮ 141 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
Pareiškėjas atskirajame skunde išreiškia pageidavimą, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau nepateikia jokių tokio prašymo motyvų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių bylai pagal pareiškėjo atskirąjį skundą teisingai išspręsti yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, šią bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.
Pareiškėjas taip pat pateikia prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą bei priimti atskirąją nutartį.
Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje atkartota Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 110 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Įstatymo prieštaravimo Konstitucijai faktas gali būti nustatytas tik Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) (Konstitucijos 102 str. 1 d.), todėl administracinis teismas negali taikyti tik tokio įstatymo, kuris Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimai; kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.
Atsakydama į pareiškėjo prašymą priimti atskirąją nutartį, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė faktinio pagrindo taikyti šią procesinę normą. Pareiškėjo prašyme išsakyti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, nesuteikiantys pagrindo atskirajai nutarčiai priimti.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (prašymą, pareiškimą), laikantis skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo tvarkos ir terminų.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo žinioje administracinė byla gali būti tik po to, kai ji iškeliama, t. y. priimamas pareiškėjo skundas. Skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo metu byla dar nėra iškelta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-651-502/2023; 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-343-415/2024; 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-573-789/2024).
Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad administracinėje byloje Nr. eI3-8753-631/2025 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-01698-2024-8):
1) Regionų administraciniam teismui pateiktas pareiškėjo 2024 m. spalio 21 d. skundas, kuriame suformuluoti šie reikalavimai: „patenkinti pareiškimą ir panaikinti 2024-06-11 įsakymu Nr. A1-837, 1 p. patvirtinto sąrašo 39 punktą, kuriuo P. V. skiriamas/pavedamas/įpareigojamas pirkimų organizatoriumi“; „atnaujinti, dėl svarbios priežasties praleistą 2024-06-11 įsakymo Nr. A1-837 dalies, apskundimo terminą“, „patenkinti pareiškimą ir įpareigoti atsakovą įgyvendinti/vykdyti įstatymo (CK 6.230 str. 1, 3 dalys ir DK 45 str. 1, 2 d.) normas arba panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024-08-20 įsakymą Nr. A1-1221 „dėl atsakingo asmens paskyrimo“, arba išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu patenkinti pareiškimą ir panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024-09-03 įsakymą Nr. P1-970 „dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimą“.“
2) Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 33 str. 2 d. 6 p.).
3) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-120-629/2025 panaikino Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžino Regionų administraciniam teismui spręsti iš naujo.
4) Regionų administracinis teismas išnagrinėjęs pareiškėjo skundo priėmimo klausimą iš naujo 2025 m. vasario 12 d. laikė pareiškėjo skundą nepaduotu.
5) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-397-968/2025 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-01698-2024-8) Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartį panaikino ir pareiškėjo P. V. skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą grąžino Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
6) Regionų administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo priėmimo klausimą dar kart iš naujo, 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis minėta nutartis įsiteisėjo 2025 m. balandžio 25 d.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui priimant 2025 m. kovo 26 d. nutartį, nebuvo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytos sąlygos, t. y. teismo žinioje nebuvo analogiško turinio iškeltos administracinės bylos, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktu. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo P. V. skundo priėmimo klausimą grąžinti Regionų administraciniam teismui spręsti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė