Nr. 1S-1431-579/2013

Teisminio proceso Nr. 1-68-2-00005-2007-1

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.5.19.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Reginos Majauskienės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Gražinai Juškienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo E. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių PN-AK 2 valdyboje (toliau-Komisijos) 2013-07-02 nutarimą dėl nuteistojo E. J. lygtinio paleidimo.

Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

n u s t a t ė :

E. J., gim. (duomenys neskeltini), nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2012-11-07 nuosprendžiu pagal BK 184 str. 2 d., 223 str. 1 d., galutine subendrinta bausme - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Anksčiau neteistas.  

Bausmės pabaiga – 2014-12-25.

2013 m. liepos 2 d. Komisija, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvadą bei nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, kitas reikšmingas aplinkybes, priėmė nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą pagal bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorė atsiliepime teismui Komisijos nutarimui pritarė. 

Skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, konstatavus, jog nutarimas priimtas neįvertinus visų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančių veiksnių (neatliktos bausmės dydžio, veikų pavojingumo, asmeninių savybių, požiūrio į savo padarytą nusikalstamą veiką). Teismas sprendė, jog šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos E. J. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo metu lygtinai nuteistąjį paleidus iš pataisos įstaigos būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo  pusiausvyra.

Nuteistasis skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir prašo ją panaikinti, patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Nurodo, jog teismas nutartyje neteisingai nurodė, kad yra atlikęs 1/3 bausmės, nes faktiškai buvo atlikęs 1/2. Šių metų gruodžio 25 d. bus atlikęs 2/3 bausmės. Pažymi, jog apribojimai jam taikomi nuo 2007 m., o nuo 2004 metų buvo laikomas psichiatrijos ligoninėse. Teigia, jog nutartis atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą nepagrįsta ir neteisėta.

Nuteistojo E. J. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Nagrinėjant skundą pirmiausiai pažymėtina tai, jog taikyti lygtinį paleidimą ar ne, yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Apylinkės teismas, nagrinėdamas Komisijos nutarimo pagrįstumą, tinkamai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu taikyti lygtinį paleidimą nėra pagrindo.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, E. J. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas – atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, laisvėje turėtų gyvenamąją vietą. Vis dėlto šių aplinkybių nepakanka spręsti, jog įmanoma nuteistojo probacija šiuo metu jam taikant lygtinį paleidimą ir kad probacija gali būti sėkminga.

Kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog sunkią nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d.

Probacijos tikslas – pasiekti, kad asmuo nebenusikalstų ateityje ir laikytųsi įstatymų. Vienas iš kriterijų sprendžiant dėl šio tikslo yra nuteistojo požiūris į jo padarytą nusikalstamą veiką bei skirtą bausmę, kaip jis suvokia jo atžvilgiu taikomas poveikio priemones. Nors pataisos namuose nuteistasis baustas tik kartą, charakterizuojamas iš esmės teigiamai, tačiau nuteistojo požiūris į jam taikomas poveikio priemones, į nusikalstamą veiką bei į jos pasekmes šiuo metu leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad bausmės tikslai toliau gali būti sėkmingai užtikrinamai taikant lygtinį paleidimą. Tai taip pat leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų bei jam taikomų įpareigojimų. Kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, psichologinės tarnybos išvadoje nurodyta, jog tikėtina adekvati integracija į visuomenės gyvenimą, tačiau pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai yra nuteistojo mastymas ir elgesys (neįvertina savo veiksmų pasekmių, pernelyg pasitiki sėkme). Be to, nuteistojo darbinė motyvacija nors ir teigiama, tačiau jis neatlygina ir nerodo jokių pastangų atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Byloje nėra jokių konkrečių duomenų apie galimybes įsidarbinti laisvėje ir pragyvenimo šaltinį. Pagrįstai įvertinta ir tai, jog neatlikta bausmė dar didelė. Įstatymas nenumato tokios kategorijos - didelė bausmės dalis ar nedidelė bausmės dalis. Tai yra vertinamoji kategorija. Ar likusi bausmės dalis didelė ar ne, įvertina teismas kitų aplinkybių visumoje, kartu atsižvelgdamas ir į bausmės tikslus, tame tarpe ir teisingumo užtikrinimo, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo pateiktu tokiu likusios bausmės dydžio vertinimu. Nors, kaip jau minėta, E. J. charakterizuojamas teigiamai, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas žemas, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau padarytos veikos sunkumas bei pavojingumas (iššvaistyta beveik 2 000 000 Litų), net ir įvertinus teigiamą nuteistojo asmenybę, neduoda pagrindo spręsti, jog nuteistasis atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti (LAT nutartis Nr. 2K-7-576/2006). Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes taip pat privalu atsižvelgti. Todėl įvertinus veikos pobūdį, pavojingumą, atliktos bausmės dydį, tai, kad nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje nebuvo nepriekaištingas, nes jis kartą buvo baustas, priteisto ieškinio nuteistais nedengia, nerodo pastangų jį dengti, darytina išvada, jog teismas pagrįstai sprendė, jog likusi bausmės dalis šiuo metu yra dar didelė, yra pagrindas abejoti tuo, jog nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos bus užtikrintas teisingumas, nuteistasis nebenusikals ir laikysis įstatymų. Be to, lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta bausmė, pažeista resocializacijos ir visuomenės saugumo  pusiausvyra.

Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartis pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

n u t a r i a :

nuteistojo E. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

             Kolegijos pirmininkas                                                                 Evaldas Gražys

             Teisėjai:                                                                                        Regina Majauskienė

                                                                      Gytis Večerskas