Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-58-606/2021
Teisėja Vaida Railienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38224-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.12.1.; 1.1.8.1.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 14 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Pauliukėno,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. S. J. nuteistas už tai, kad 2020 m. gegužės 11 d., apie 5 val., miškelyje, prie (duomenys neskelbtini), iš P. S. įgijo 2020 m. gegužės 11 d., apie 3 val., (duomenys neskelbtini) kieme, P. S. pavogtą R. S.-A. priklausantį 400 Eur vertės dviratį „Panther“, po to nenustatytą dieną nenustatytoje vietoje dviratį pardavė nenustatytam asmeniui, žinodamas, kad dviratis gautas nusikalstamu būdu.
2. S. J. nuteistas ir už tai, kad 2020 m. birželio 26 d., apie 9 val., (duomenys neskelbtini), iš Ž. Č. ir P. S. įgijo 2020 m. birželio 26 d., nuo 00.00 val. iki 3 val., nuo (duomenys neskelbtini), Ž. Č. ir P. S. pagrobtą Ž. K. priklausantį 300 Eur vertės dviratį „Ruhrwerk“, po to tą pačią dieną nenustatytoje vietoje dviratį pardavė nenustatytam asmeniui, žinodamas, kad dviratis gautas nusikalstamu būdu.
3. S. J. nuteistas ir už tai, kad 2020 m. birželio 28 d., apie 9 val., (duomenys neskelbtini), iš Ž. Č. ir P. S. įgijo naktį iš 2020 m. birželio 27 d. į 2020 m. birželio 28 d., tiksliai nenustatytą valandą, nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vaikų reabilitacijos sanatorijos „(duomenys neskelbtini)“ Ž. Č. ir P. S. pagrobtus L. B. priklausantį 450 Eur vertės dviratį „Merida“, S. K. priklausančius du dviračius – 400 Eur vertės dviratį „CYCO“ ir 300 Eur vertės dviratį „Zundapp“, D. Š. priklausantį 260 Eur vertės dviratį „Giant“ su 30 Eur vertės vaikiška kėdute, po to nenustatytą dieną, prie viešbučio „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), šiuos dviračius su vaikiška kėdute pardavė nenustatytam asmeniui, žinodamas, kad dviračiai ir kėdutė gauti nusikalstamu būdu.
4. S. J. nuteistas ir už tai, kad 2020 m. liepos 12 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini), iš Ž. Č. ir P. S. įgijo 2020 m. liepos 12 d., apie 5 val., (duomenys neskelbtini), Ž. Č. ir P. S. pagrobtą A. V. priklausantį 469 Eur vertės dviratį „Unibike Shadow“, po to tą pačią dieną, nenustatytoje vietoje pardavė nenustatytam asmeniui, žinodamas, kad dviratis gautas nusikalstamu būdu.
II. Apeliacinio skundo argumentai
5. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. J. prašo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę pakeisti į baudą, motyvuodamas tuo, kad turi darbą Švedijoje, bet negali išvykti dirbti dėl nuosprendžiu paskirtos bausmės. Lietuvoje gyvena iš bedarbio pašalpos, todėl sumokėti baudos negali. Be to, reikia pagalbos ir pasiligojusiai, senyvo amžiaus mamai. Išvykęs dirbti, sumokėtų baudą per 3 mėnesius.
6. Atsiliepimu į nuteistojo S. J. apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras R. G. prašo nuteistojo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Apeliacinis skundas atmestinas.
8. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
9. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. J. kaltės padarius nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, neneigia, padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalį neginčija, prašo už šias padarytas nusikalstamas veikas paskirti baudą.
10. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.
11. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.
12. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmes nuteistajam S. J. už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytų veikų sunkumo ir pavojingumo laipsnius, kaltės formas bei rūšis, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), t. y. į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką jau būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra laikomas recidyvistu, taip pat atsižvelgė į nusikalstamomis veikomis padarytų žalų dydžius bei į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis).
13. Pažymėtina, kad už nusikalstamų veikų padarymą negali būti skiriama tik kaltininkui paranki bausmės rūšis. Skiriant bausmę, būtina įvertinti kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą, jo polinkį pasitaisyti ir panašiai. Nuteistasis S. J. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo teistas jau penkis kartus, teistumui neišnykus, skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas net už keturių tyčinių savanaudiškų nusikalstamų veikų, priskiriamų nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis) (BK 189 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija) nusikaltimų kategorijai, nukreiptų prieš vieną esminių, prigimtinių įstatymo saugomų teisių – asmens teisę į nuosavybę, padarymą. S. J. daug kartų baustas ir administracine tvarka.
14. Pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas aptarė nuteistojo S. J. prašymą paskirti jam bausmės rūšį – baudą, ir jo teiginį dėl galimybės sumokėti baudą pagrįstai vertino kaip deklaratyvų. Dar kartą atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis S. J. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirtą baudą yra sumokėjęs tik iš dalies, o Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. birželio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos nėra sumokėjęs nė dalies, be to, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu iš S. J. konfiskuota turto už 1 753 Eur, jis nemoka baudų, paskirtų ir už administracinių nusižengimų padarymą. Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad nuteistasis S. J. jau po to, kai buvo priimtas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. birželio 3 d. teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo jis buvo nubaustas bauda, turėjo visas galimybes dirbti, juolab, žinodamas, kad turi sumokėti jau ne vienu nuosprendžiu paskirtą baudą, ir gyventi visuomenei priimtiną gyvenimo būdą, padaryti teigiamas išvadas iš ankstesnių teistumų, tačiau S. J., jau būdamas padaręs nusikalstamą veiką 2020 m. gegužės 11 d., už kurią nuteistas taip pat skundžiamu nuosprendžiu, per trumpą laiką padarė dar tris tyčines savanaudiškas analogiškas nusikalstamas veikas. Ir tai aiškiai parodo, kad jis dirbti ir gyventi sąžiningai nenori, apie baudų sumokėjimą visiškai negalvojo, bet priešingai, ir toliau darė nusikalstamas veikas, kaip pats nurodo apeliaciniame skunde, gyvena tik iš bedarbio pašalpos.
15. Nuteistojo ankstesni teistumai ir baustumai administracine tvarka charakterizuoja jį kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų, daryti nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus bei nelinkusį pasitaisyti. Aplinkybė, kad nuteistasis S. J. žada išvykti dirbti į Švediją ir sumokėti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą baudą, vertintinas tik kaip siekis išvengti griežtesnės bausmės, nes kaip jau aptarta, jis tokią galimybę jau turėjo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad S. J. buvo teistas ir Švedijoje (t. 2, b. l. 126–139). Todėl ši nuteistojo nurodyta aplinkybė visiškai nesudaro jokio pagrindo švelninti paskirtą bausmę. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
16. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti S. J. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam S. J. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai ir teisėtai paskyrė arešto bausmes. Pažymėtina, kad esant nustatytai ne tik nuteistojo atsakomybę lengvinančiai, bet ir jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, nustatyti arešto bausmės dydžiai mažesni, nei šios bausmės rūšies vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis). Bausmės subendrintos nuteistajam palankesniu – dalinio bausmių sudėjimo būdu. Pažymėtina, kad dėl to, jog nuteistasis pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, buvo taikytos BK 641 straipsnio nuostatos ir skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.
17. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
n u t a r i a :
nuteistojo S. J. apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjai Dalia Kursevičienė
Edita Lapinskienė
Linas Pauliukėnas