Civilinė byla Nr. 2S-1771-945/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00027-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.9.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

(S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 9 d.

Kaunas

        Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,

        rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018  m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje dėl globos neveiksniam asmeniui nustatymo ir globėjo paskyrimo, pareiškėja A. F., suinteresuotieji asmenys R. D. ir B. M. K., neveiksniu pripažintas V. K., išvadą byloje teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius.

        Teismas

        n u s t a t ė:

I.       Ginčo esmė

1.       Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu (1 t., b. l. 5–7) V. K. pripažintas neveiksniu turtinių santykių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, todėl teismo iniciatyva buvo pradėta byla dėl globos jam nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo.

2.       Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi (1 t., b. l. 3–4) pradėjo bylą dėl globos nustatymo ir globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo V. K., ir pavedė Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriui pateikti išvadą.

3.       Pareiškėja teismo posėdžio metu palaikė prašymą dėl globos ir turto administratoriaus paskyrimo V. K., nurodė, kad sutinka būti tėvo globėja ir turto administratore.

4.       Suinteresuotasis asmuo R. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad abu tėvai šiuo metu gyvena pas ją, ji sutinka globoti tėvą ir tapti jo turto administratore.

5.       Suinteresuotasis asmuo B. M. K., V. K. sutuoktinė, nurodė, kad ji sutinka, jog minėtam asmeniui būtų nustatyta globa, tačiau pageidauja, kad globėja ir turto administratore būtų paskirta R. D., kurios namuose ji su sutuoktiniu gyvena.

6.       Neveiksniu pripažinto V. K. atstovė teismo posėdžio metu prašė nustatyti jos atstovaujamajam globą, globėją ir turto administratorę paskirti teismo nuožiūra.

7.       Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius 2018 m. gegužės 16 d. pateikė teismui išvadą Nr. 67-2-324 (1 t., b. l. 57–59), kurioje nurodyta, kad teismo neveiksniu tam tikrose srityse pripažintas V. K. pats savimi pasirūpinti negali, todėl jam turi būti nustatyta globa ir paskirtas globėjas. V. K. globėjomis sutinka tapti abi jo dukros, prašo globėją skirti teismo nuožiūra. 

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018  m. liepos 11 d. nutartimi (1 t., b. l. 168–172) nustatė V. K. nuolatinę globą, globėja ir turto administratore paskyrė R. D.

9.       Teismas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius 2018 m. gegužės 16 d. pateikė teismui išvadą, jog abi pretendentės gali tapti V. K. globėjomis.

10.       Teismas nustatė, kad abi pretendentės yra artimos neveiksniam tam tikrose srityse asmeniui – abi yra jo dukros. Abiejų sveikata leidžia tapti globėjomis, abi yra dirbančios, gaunančios pajamas, bet tuo pačiu ir negalinčios visą dieną prižiūrėti globotinio. Abi pretendentės iki šiol rūpinosi savo tėvais, abi stengėsi sudaryti tėvams senatvėje tinkamas gyvenimo sąlygas.

11.       Vertindamas gyvenimo sąlygas teismas pažymėjo, kad abi dukros stengėsi sukurti kiek įmanoma geresnes buities sąlygas, pareiškėja A. F. įrengė gyvenamąsias patalpas jai priklausančiame ūkiniame pastate, suinteresuotasis asmuo R. D. pritaikė savo turimą gyvenamąjį namą tėvų poreikiams. Tai, kad tam tikri darbai nėra iki galo atlikti R. D. namuose, teismo vertinimu, nebuvo pagrindas konstatuoti, kad gyvenimo sąlygos tiek globotiniui, tiek jo sutuoktinei jos namuose nėra tinkamos, juolab, kad tie darbai vykdomi, gyvenamosios patalpos gerinamos, o realių įrodymų, jog gyvenimo sąlygos keltų pavojų globotiniui, į bylą nepateikta.

12.       Teismas vertino tą aplinkybę, kad globotinis V. K. ir jo sutuoktinė B. M. K. gerai sutaria, yra labai artimi, todėl sprendė, jog jie negali būti atskirti. Teismas įvertino ir tai, kad minėti asmenys spėjo pagyventi ir pas vieną, ir pas kitą dukrą, o B. M. K. teismo posėdžio metu išsakė kategorišką nuomonę, jog ji norėtų, kad V. K. globėja ir turto administratore būtų paskirta R. D.

13.       Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu abi pretendentės į globėjas davė paaiškinimus ir vertinimus dėl viena kitos elgesio, siekdamos įrodyti, kodėl kiekviena iš jų yra vertesnė būti paskirta tėvo globėja / turto administratore. Atsižvelgęs į tai, kad seserų santykiai yra priešiški ir konfliktiški dėl įsisenėjusių nuoskaudų bei nuolatinių nesutarimų, teismas jų paaiškinimus vertino kaip negalinčius turėti reikšmės teismo sprendimui. Aplinkybė, kad, globėja paskyrus R. D., kitai dukrai A. F. dėl susiklosčiusių santykių su seserimi būtų sudėtinga lankyti tėvus, teismo nuomone, nėra reikšminga, nes globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikrose srityse fizinio asmens teises ir interesus.

14.       Teismas nustatė, kad V. K. santuokoje su B. M. K. įsigijo nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), taip pat gauna išmokas, kurių bendra suma sudaro apie 700 Eur, todėl yra pagrindas R. D. skirti V. K. turto administratore.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15.       Atskiruoju skundu (1 t., b. l. 176–179) pareiškėja (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 11 d. nutarties dalį dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismas klausimą dėl globėjo paskyrimo išnagrinėjo neišsamiai, nes neapklausė liudytojų, kurie būtų patvirtinę reikšmingas aplinkybes dėl globėjos tinkamumo. Apeliantės prašymai dėl įrodymų ir liudytojų apklausos teisme buvo gauti ir užregistruoti per EPP sistemą, bet teismas jų nesprendė.

1.2.                      R. D. psichologiškai veikia seną motiną, daro jai spaudimą nebendrauti su apeliantės šeima, gąsdina motiną, kad pareiškėja atims visą turtą. Kadangi būtent B. M. K. pasirinkimas buvo lemiamas kriterijus, būtina išsiaiškinti psichologinio spaudimo ir poveikio minėtam asmeniui faktus. Tai apeliantė galėtų padaryti tik jeigu jos prašymai apklausti liudytojus, išreikalauti duomenis apie R. D. sveikatos būklę, apie nepagrįstus skundus policijai būtų tenkinti.

1.3.                      Išvadą teikianti institucija netinkamai dirbo, nes R. D. namuose esančias sąlygas gyventi neveiksniam asmeniui pripažino tinkamomis, nevertino byloje esančių gydytojo ortopedo–traumatologo P. F. 2018 m. kovo 30 d. pareiškimo dėl netinkamų sąlygų, 2018 m. balandžio 24 d. pareiškėjos prašymo pridėti įrodymus.

16.       Neveiksniu tam tikrose srityse pripažinto V. K. atstovė atsiliepime (2 t., b. l. 7–8) prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad vyko ne vienas teismo posėdis, kuriuose įdėmiai išklausytos abi norinčios globoti tėvą seserys, apklausta jo sutuoktinė, kuri pareiškė, kad nenori gyventi pas pareiškėją. Pareiškėja teismo proceso metu didesnį dėmesį skyrė tėvų turtams, reikalavo apklausti liudytojus apie aplinkybes, nesusijusias su globos klausimais.

17.       Suinteresuotasis asmuo B. M. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą (2 t., b. l. 9–3) prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad nors A. F. ūkinis pastatas yra pritaikytas gyvenimui, bet ji nesutinka persikelti gyventi į jį dėl asmeninių priežasčių, susijusių su pasitikėjimo praradimu ir įtemptais santykiais su minėtu asmeniu. Pareiškėja, reikalaudama ją paskirti globėja, neatsižvelgia nei į jos vyro, nei į jos interesus. Suinteresuotasis asmuo tris mėnesius gyveno pas pareiškėją, todėl galėjo įsitikinti sudarytomis sąlygomis, nuo 2018 m. kovo 11 d. gyvena su dukra R. D. Suinteresuotasis asmuo nesutinka, kad pareiškėjai nebuvo sudarytos sąlygos įrodinėti reikšmingas aplinkybes. Per EPP neelektroninėje byloje teiktų pareiškėjos dokumentų proceso dalyviai negalėjo matyti, todėl tik 2018 m. liepos 4 d. posėdyje šalys turėjo skubotai teikti nuomones dėl naujų pareiškėjos prašymų. Teismas motyvuotai dalį prašymų tenkino, o dalį atmetė.

18.       Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius 2018 m. rugpjūčio 8 d. pateikė teismui informaciją dėl atskirojo skundo (2 t., b. l. 20–22), kurioje nurodė, kad visi dokumentai, susiję su globėjų kandidatūrų parinkimu, buvo išnagrinėti tinkamai, todėl nėra pagrindo peržiūrėti išvados. Skyrius be viso kito išnagrinėjo ir 2018 m. balandžio 24 d. pareiškėjos prašymą su pridėtu 2018 m. kovo 30 d. P. F. prašymu. Pretendenčių į globėjus buities ir gyvenimo sąlygų vertinimą atliko Kauno miesto socialinių paslaugų centras, kuris 2018 m. balandžio 3 d. akte nurodė, kad abiejų pretendenčių buities sąlygos yra pritaikytos vyresnio amžiaus žmonėms.

        Teismas

                k o n s t a t u o j a:

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

20.       Skundžiama teismo nutartimi buvo išspręstas klausimas dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo teismo sprendimu pripažintam neveiksniu tam tikrose srityse V. K. 

21.       CPK 491 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos globos ar rūpybos reikalingų asmenų teisės ir interesai. Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikrose srityse fizinio asmens teises ir interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.238 straipsnio 1 dalis). Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis). Globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus tam tikrose srityse asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų tam tikrose srityse asmenį, o neveiksnaus tam tikrose srityse asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą. Dėl nurodytos priežasties pareiškėjos subjektyvi nuomonė, kad ji yra tinkamesnė pretendentė būti V. K. globėja, negali tapti pagrindu pripažinti teismo nutartį dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo neteisėta. Teismo išvados pagrįstumas gali būti nuginčytas tik įrodžius, kad klausimas buvo išspręstas pažeidžiant V. K. interesus.

22.       Vadovaujantis CPK 505–508 straipsniais, teismas globėju skiria socialinės paramos skyriaus rekomenduojamą asmenį. Pretendento į globėjus ar rūpintojus parinkimas yra globos ir rūpybos institucijų pareiga, o teismas skiria globėją ar rūpintoją iš šių institucijų parinktų pretendentų. Įstatymų leidėjas, siekdamas kuo tinkamiau įgyvendinti globos instituto tikslą, nustatė globos ir rūpybos institucijai pareigą raštu pateikti teismui išvadą dėl siūlomos globėjo kandidatūros, t. y. parinkti kandidatą į globėjus. Ši išvada yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra privaloma teismui (CPK 185 str.), tačiau reikšminga, nes ją, atlikus tyrimą, pateikia specializuota institucija, kuri kontroliuoja ir prižiūri globėjų veiklą. Išvada padeda teismui vertinant ją kartu su kitais surinktais įrodymais parinkti geriausią neveiksnaus tam tikrose srityse asmens globėją, turto administratorių. Taigi, teismas savo iniciatyva negali skirti asmens, kurio neveiksniems tam tikrose srityse asmenims socialinę paramą užtikrinanti institucija, kuri prižiūri ir kontroliuoja globėjų ir rūpintojų veiklą (CK 3.241 straipsnio 1 dalis), nerekomenduoja skirti globėju / turto administratoriumi.

23.       Byloje pateiktoje Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad suinteresuotasis asmuo R. D. yra tinkama būti paskirta globėja. Ši išvada leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti, kad V. K. interesai paskyrus R. D. jo globėja ir turto administratore nebus pažeisti. Apeliantė taip pat nurodo, kad išvadą teikianti institucija netinkamai dirbo, nes paskirtosios globėjos namuose esančias sąlygas gyventi neveiksniam asmeniui pripažino tinkamomis, nevertino byloje esančių gydytojo 2018 m. kovo 30 d. pareiškimo dėl netinkamų K. sąlygų pas R. D., 2018 m. balandžio 24 d. pareiškėjos prašymo pridėti įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Pažymėtina, kad 2018 m. balandžio 3 d. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktai patvirtina, jog abiejų pretendenčių į globėjas ir turto administratores namuose gyvenimo sąlygos yra tinkamos. Be to, teikdama išvadą institucija įvertino pareiškėjos 2018 m. balandžio 24 d. ir P. F. 2018 m. kovo 30 d. prašymus ir juose nurodytų aplinkybių nelaikė kliūtimi globėja paskirti R. D. Išvadą teikianti institucija nėra suinteresuota bylos baigtimi, todėl abejoti jos teikiama pozicija nėra pagrindo.

24.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ginčijamos nutarties argumentais, kad globėjos parinkimui yra reikšmingos V. K. sutuoktinės suinteresuotojo asmens B. M. K. nurodytos aplinkybės. Teismo posėdžio metu ji paaiškino, kad pagal savo išgales taip pat rūpinasi savo sutuoktiniu, padeda jam apsirengti, pavalgyti, išgerti vaistus, bendrauja su juo ištisas dienas, prižiūri jį (2018 m. gegužės 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 2 val. 00 min. 30 sek. iki 2 val. 3 min. 20 sek.). B. M. K. taip pat parodė, kad jai labiau priimtina tai, jog ji su sutuoktiniu gali gyventi tame pačiame name kartu su dukra, o ne atskirame, kaip pas A. F. Tai užtikrina jai didesnį saugumą ir jaukumą, ji labai gerai sutaria su R. D., kuri jai tinkamai padeda prižiūrėti sutuoktinį ir kurios namuose ji jaučiasi labai gerai, o A. F. ją yra ne kartą įžeidusi (2018 m. gegužės 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 39 min. 00 sek. iki 1 val. 47 min. 00 sek.; nuo 1 val. 58 min. 00 sek. iki 1 val. 59 min. 30 sek). Suinteresuotasis asmuo aiškiai išreiškė savo poziciją. Apeliantės nurodomi argumentai, kad R. D. psichologiškai veikia seną motiną, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais.

25.       Reikšminga teismas pripažįsta ir tą aplinkybę, kad V. K. šiuo metu gyvena globėja paskirtos dukters namuose, todėl globėjos paskyrimas nebus susijęs su būtinybe keisti neveiksniu tam tikrose srityse pripažinto asmens gyvenamąją vietą.

26.       Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas neįvertino visų reikšmingų įrodymų, jos prašymai apklausti liudytojus nebuvo tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas apklausė liudytojus, kurie davė parodymus, reikšmingus būtent klausimui dėl globėjo parinkimo spręsti. Kitų liudytojų teismas nutarė neapklausti, nes spendė, kad tai daryti netikslinga. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nebuvo būtina apklausti M. B., kuris, anot pareiškėjos, galėtų duoti parodymus apie turto pardavimą, G. C. ir D. K., kurie galimai dirba su pareiškėja ir galėtų duoti jai palankesnius parodymus, gydytoją–psichiatrę, kuri paliudytų, jog lankė neveiksnų tam tikrose srityse asmenį namuose, skirdavo jam vaistų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės nurodomos aplinkybės, kurias būtų galėję patvirtinti liudytojai, negali būti vertinamos kaip turinčios esminės reikšmės bylai. Byloje nėra ginčo, kad globėjo ir turto administratoriaus funkcijas galėtų vykdyti ir apeliantė, tačiau teismas, įvertinęs į bylą surinktus įrodymus, šias pareigas pavedė atlikti R. D. Iš bylos medžiagos spręsti, kad ji pareigų tinkamai nevykdys ar imsis veiksmų, nesuderinamų su neveiksnaus tam tikrose srityse asmens interesais, nėra pagrindo. Be to, globėjo veiklą kontroliuoja globos ir rūpybos institucijos (CK 3.421 straipsnis), reikšmingiems sandoriams su globotinio turtu atlikti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas (CK 3.244 straipsnis), todėl spręsti, kad ginčijama nutartimi V. K. globėja ir turto administratore paskyrus R. D. kyla grėsmė jo teisėms ir teisėtiems interesams, nėra pagrindo.

27.       Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

28.       Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias globėjo ir turto administratoriaus paskyrimą, todėl atskirasis skundas atmetamas ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29.       Iš apeliantės procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos, nes neviršija minimalios teisės aktuose nustatytos ribos – 3 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

        n u t a r i a :

        Atskirąjį skundą atmesti.

        Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018  m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

        Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Marius Bartninkas