Civilinė byla Nr. 3K-3-115-695/2015

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-07385-2012-4

    Procesinio sprendimo kategorijos:

30.2; 44.5.2.8 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 4 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Algio Norkūno (pranešėjas), 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. ir trečiojo asmens Z. M. kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. M. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo; tretieji asmenys – Z. M. ir Z. V.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2012 m. gegužės 28 d. ieškiniu teismo prašė įpareigoti atsakovą savo lėšomis per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti įrengtą atraminę sienutę, užtikrinant ne didesnį kaip 45 laipsnių paaukštinimo kampą, ir sutvarkyti statybvietę, esančią žemės sklype (duomenys neskelbtini), bei teismo sprendime nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius pats, reikiamas išlaidas išieškoti iš atsakovo.

Ieškovas nurodė, kad atsakovas A. M., neturėdamas statybą leidžiančių dokumentų, jam ir trečiajam asmeniui Z. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) pastatė atraminę sienutę su tvora, įrengta ant jos. 2011 m. gegužės 2 d., dalyvaujant atsakovui, buvo surašytas savavališkos statybos aktas, kuriuo konstatuota, kad atsakovas savavališkai pastatė 1 metro aukščio ir 30 metrų ilgio atraminę sienutę su tvora, įrengta ant jos, bei pareikalauta atsakovo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką, t. y. pareikalauta ne vėliau kaip iki 2011 m. lapkričio 2 d. (imtinai) savo lėšomis nugriauti įrengtą atraminę sienutę, užtikrinant ne didesnį kaip 45 laipsnių paaukštinimo kampą, ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovas nurodyto ieškovo reikalavimo neįvykdė.

Ieškovas nurodė, kad atsakovo pastatytas ginčo statinys pagal aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto statybos techninio reglamento (toliau – STR) STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 2 lentelės „inžineriniai statiniai“ 5.1 punktą priskirtinas I grupės inžineriniams statiniams, t. y. pateikiama atraminės sienutės, kuri saugo nuo griuvimo ar nušliaužimo už jos esantį gruntą, sąvoka. Atraminė sienutė su tvora viršija 2 metrų aukštį ir pastatyta neturint gretimo žemės sklypo savininko trečiojo asmens Z. V. sutikimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovą A. M. per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos žemės sklype (duomenys neskelbtini), kur jis ribojasi su trečiojo asmens Z. V. žemės sklypu (duomenys neskelbtini), pažeminti tvorą iki leistino 1,8 metro aukščio; kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad žemės sklypų aukštis tarp atsakovo ir trečiojo asmens sklypų skiriasi, todėl ieškovo išlietas pamatas atlieka atraminės sienutės funkciją, t. y. kad neslinktų gruntas iš vieno žemės sklypo į kitą ir taip nebūtų pažeistos trečiojo asmens teisės bei teisėti interesai. Atsakovas ginčo statinį pastatė savo žemės sklype, tačiau iš esmės pažeidė teisės aktų dėl statinio aukščio reikalavimus. Ieškovo surašytame 2012 m. vasario 1 d. akte konstatuota, kad neįvykdytas ankstesnis 2011 m. gegužės 2 d. savavališkos statybos aktas, nepašalinus savavališkos statybos padarinių. Teismas nesutiko su atsakovo prašymu taikyti ieškinio senatį: kadangi savavališka statyba buvo užfiksuota 2011 m. gegužės 2 d. savavališkos statybos akte, jos padariniai nėra pašalinti, tai patvirtina statybos teisinių santykių tęstinumą, dėl to ieškinio senaties terminas kiekvieną tęstinio pažeidimo dieną prasideda iš naujo. Teismas pažymėjo, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (t. y. adekvačios) teisės pažeidimui ir jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus bei neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tenkindamas ieškinį iš dalies teismas įpareigojo atsakovą sutrumpinti likusius tvoros stulpus iki leistino 1,8 metro aukščio, kaip tai nurodo aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ nuostatos, leidžiančios žemės savininkui savo sklype statyti atramines sienutes iki 1 metro ir tvoras iki 1,8 metro aukščio. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškinio reikalavimą dėl atraminės sienutės nugriovimo, užtikrinant ne didesnį kaip 45 laipsnių paaukštinimo kampą. Teismas pažymėjo, kad jei atraminė sienutė būtų nugriauta, dirvožemis bei gruntas slinktų į trečiojo asmens Z. V. žemės sklypą iš esančio aukščiau atsakovo žemės sklypo ir taip būtų padaryta žalos trečiojo asmens Z. V. nuosavybės teisėms.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 25 d. nutartimi ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir trečiojo asmens Z. V. apeliacinius skundus iš dalies tenkinus, atsakovo A. M. apeliacinį skundas atmetus, nutarta pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: įpareigoti atsakovą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti įrengtą atraminę sienutę, užtikrinant ne didesnį kaip 45 laipsnių paaukštinimo kampą, ir sutvarkyti statybvietę žemės sklype (duomenys neskelbtini); atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę pats pašalinti savavališkos statybos padarinius, reikiamas išlaidas išieškoti iš atsakovo.

Teismas nurodė, kad aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 2 lentelės „inžineriniai statiniai“ 12 punkto pastabose nustatyta, kad jei atraminė sienutė statoma ant žemės sklypo ribos, būtina gauti gretimo žemės sklypo savininko rašytinį sutikimą; neturint tokio sutikimo, atraminę sienutę galima statyti savo žemės sklype, tačiau jos paaukštėjimo kampas neturi viršyti 45 laipsnius; šį kampą sudaro 2 statmenos sklypų ribai linijos, prasidedančios bet kuriame žemės sklypų ribos žemės paviršiaus taške, kurių viena yra horizontali, o kita nubrėžta iki atraminės sienutės viršutinės dalies. Nurodyti privalomi minimalūs atstumai iki gretimo sklypo sienos yra tuo atveju, kai atraminė sienutė statoma be gretimo žemės sklypo savininko leidimo. Nagrinėjamoje byloje atraminė sienutė pastatyta ant sklypų ribos be gretimo žemės sklypo savininko – trečiojo asmens – leidimo. Teisės pažeidimo faktas patvirtintas ieškovo savavališkos statybos aktuose. Atsakovo statinys pagal nurodyto statybos techninio reglamento nuostatas priskirtinas ne tvorai su pamatu, kaip tokiai statinių rūšiai priskyrė pirmosios instancijos teismas, o atraminei sienutei, ir neatitinka šiai statinio rūšiai keliamų statybos techninio reglamento reikalavimų, be to, pagal parengtą geodezinį planą peržengia trečiojo asmens sklypo ribą, dėl to jis nugriautinas.

Ieškinys nebuvo pareikštas trečiojo asmens nuosavybės teisių gynimo tikslu, dėl to byloje nesprendžiami trečiojo asmens teisių į žemės sklypą gynimo klausimai. Ieškovo surašytame 2012 m. vasario 1 d. akte konstatuota, kad savavališkos statybos padariniai nepašalinti. Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalis nustato, kad tuo atveju, kai asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto reikalavimo neįvykdo ar negauna statybą leidžiančio dokumento, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą ne vėliau kaip per mėnesį nuo įpareigojimo termino pabaigos kreipiasi į teismą. Ieškovas kreipėsi į teismą 2012 m. gegužės 28 d. Teismo vertinimu, nurodytas vieno mėnesio terminas nėra ieškinio senaties terminas, o ieškinio netenkinimas dėl šio termino praleidimo reikštų neteisėtai pastatyto statinio įteisinimą, tai prieštarautų viešajam interesui.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

              Kasaciniais skundais atsakovas A. M. ir trečiasis asmuo Z. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 25 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Kasaciniuose skunduose išdėstyti tokie esminiai argumentai:

              Abu kasatoriai yra ginčo statinio savininkai bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tačiau jų, kaip atsakovo ir trečiojo asmens, procesinė padėtis skirtinga, nors byloje sprendžiama dėl abiejų teisių ir pareigų, susijusių su ginčo statiniu. Apeliacinės instancijos teismas nutartimi įpareigojo tik atsakovą nugriauti atraminę sienutę. Jam tinkamai neįvykdžius teismo įpareigojimo, neigiamos pasekmės tektų ir jo sutuoktinei (trečiajam asmeniui), nors ji teismo nutarties vykdymo pareigos neturi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatyta: kai iš materialiojo teisinio reikalavimo turinio matyti, kad materialiojo teisinio santykio subjektai yra ne tik kaip atsakovas nurodytas, bet ir kiti asmenys, ir tokio reikalavimo patenkinimas sukels teisinių padarinių ir šiems asmenims, teismas, ieškovui sutinkant, gali juos patraukti byloje kaip atsakovus (CPK 43 straipsnio 2 dalis); konstatavęs įstatyme nustatytą atsakovų (sutuoktinių) bendrininkavimą, teismas turi pasiūlyti ieškovui įtraukti į procesą ir kitą sutuoktinį bendraatsakiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „City service“ v. UAB „Kalvarijų turgus“, bylos Nr. 3K-3-519/2011; 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. Š. ir I. Š. skundą, bylos Nr. 3K-7-149/2008). Vilniaus miesto apylinkės teismas nepasiūlė ieškovui pakeisti kasatorės procesinės padėties iš trečiojo asmens į atsakovo. Apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į šį procesinės teisės pažeidimą. Kasatorės, kaip trečiojo asmens, procesinė padėtis neatitiko jos materialiojo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, apribotos jos galimybės reikšti atsikirtimus, teikti įrodymus, gintis nuo pareikšto ieškinio kitais teisėtais būdais, taip buvo nuspręsta dėl tinkamai neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

              Savavališkos statybos metu galiojusio Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad reikalavimui dėl savavališkos statybos pašalinimo yra nustatomas 6 mėnesių terminas su galimybe jį asmens prašymu vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje nurodyta: jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto reikalavimo neįvykdo ar negauna statybą leidžiančio dokumento, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą ne vėliau kaip per mėnesį nuo įpareigojimo termino pabaigos kreipiasi į teismą. Terminas savavališkai statybai pašalinti jau buvo kartą pratęstas iki 2012 m. vasario 2 d. Ieškovas kreipėsi į teismą 2012 m. gegužės 28 d., praleidęs Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje nurodytą terminą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl ieškinio senaties termino pradžios turėtų būti nustatyta, kada apie savavališką statybą sužinojo valstybinę statybų priežiūrą vykdanti institucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. O. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-7-230/2010; 2013 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos v. M. R., bylos Nr. 3K-3-148/2013). Ieškovas 2012 m. vasario 1 d. akte nurodė apie savavališkos statybos padarinių nepašalinimą, taigi nuo nurodytos datos skaičiuotinas ieškinio senaties terminas.

              Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai, netinkamai aiškindami ir sutapatindami STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ įvardytas skirtingas sąvokas (tvora su cokoliu; atraminė sienutė) savo iniciatyva nepagrįstai pripažino tvoros cokolį (pamatą) atramine sienute, visiškai neįvertindami tos aplinkybės, kad ginčo statinys yra tvoros pamatas (cokolis), be kurio tvora apskritai negalėtų stovėti. Tvora su cokoliu pastatyta ne ant kasatorių ir trečiojo asmens Z. V. žemės sklypų ribos, ne trečiojo asmens žemės sklype, bet kasatorių žemės sklype, tai patvirtinta ir ieškovo byloje pateiktuose faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktuose. Ginčo statinys buvo pastatytas tvoros stabilumui garantuoti, o ne apsaugai nuo grunto griuvimo ar nušliaužimo, nes kasatorei ir atsakovui statant tvorą savo žemės sklype nebuvo jokios grunto griuvimo ar nušliaužimo tikimybės, jis nėra iškilęs virš žemės sklypo paviršiaus. Išlaikant STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ įtvirtintus tvoros ažūriškumo reikalavimus, tvoros su cokoliu statybai nebuvo reikalingas rašytinis trečiojo asmens gretimo sklypo savininko Z. V. sutikimas. STR nurodyta, kad jeigu atraminė sienutė statoma ant žemės sklypo ribos, būtina gauti gretimo žemės sklypo savininko rašytinį sutikimą. Be tokio sutikimo atraminę sienutę galima statyti žemės sklype, tačiau jos paaukštėjimo kampas neturi viršyti 45 laipsnių. Apeliacinės instancijos teismas priėmė nutartį nugriauti ginčo statinį neišsiaiškinęs, kurioje vietoje konkrečiai stovi ginčo statinys: nebuvo atlikti tikslūs kadastriniai matavimai, kurie padėtų nustatyti ginčo statinio vietą, neišmatuotas atstumas nuo ginčo statinio iki kasatorių ir trečiojo asmens žemės sklypų ribos, nebuvo išmatuotas tariamos atraminės sienutės paaukštėjimo kampas. Kadangi sienutės paaukštėjimo kampas yra nulinis, nurodytame reglamente nustatytas 45 laipsnių kampas neturi būti skaičiuojamas ir trečiojo asmens sutikimas nėra reikalingas. Dėl to teismai padarė nepagrįstą išvadą, įvardydami ginčo statinį savavališka statyba bei įpareigodami jį nugriauti, taikė neproporcingą priemonę, neatsižvelgė į tai, kad ginčo statinio statyba kasatoriams priklausančiame sklype buvo galima.

              Atsiliepimu į kasacinius skundus ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 25 d. nutartį, o kasacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepime nurodomi tokie esminiai argumentai:

Pagal CK 1.117 straipsnio 6 dalį naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga, t. y. toks, kurio praleidimas reiškia, kad asmuo prarado galimybę tam tikrą veiksmą atlikti. Jei Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje numatytas 1 mėnesio terminas būtų naikinamasis, ieškovas netektų teisės reikšti ieškinį dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, o tokia situacija prieštarautų įstatymo leidėjo siekiui sureguliuoti statybos teisinius santykius, sudarytų galimybę iš ne teisės atsirasti teisei. Vieno mėnesio terminu, per kurį įgaliota institucija turi pareikšti ieškinį, siekiama užtikrinti operatyvų ir greitą reagavimą nustatant savavališką statybą ir šalinant jos padarinius, tačiau jo praleidimas neatleidžia asmens, vykdžiusio neteisėtą statybą, nuo pareigos elgtis pagal teisės aktus ir pašalinti tokios statybos padarinius. Ieškovas nuo pat savavališkos statybos nustatymo fakto dienos ėmėsi aktyvių veiksmų, veikė pagal statybos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, savavališkos statybos procesas yra tęstinio pobūdžio pažeidimo, terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo kiekvieną pažeidimo dieną, todėl Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas negali būti pripažintas naikinamuoju, dėl kurio suėjimo pasibaigtų ieškovo teisė teismine tvarka reikalauti savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

Pagal STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ atraminę sienutę galima statyti savininko sklype, jos paaukštėjimo kampas negali viršyti 45 laipsnių kampo. Atraminė sienutė – tai inžinerinis statinys, saugantis nuo griuvimo ar nušliaužimo už jos esantį gruntą. Byloje nustatyta, kad atsakovo ir gretimo sklypo aukščiai skiriasi, todėl įrengta atraminė sienutė skirta apsaugoti nuo įgriuvų. Ginčo statinys yra atraminė sienutė, jos paaukštėjimo kampas viršija 45 laipsnius, ji pastatyta neturint statybą leidžiančiam dokumentui prilyginto gretimo sklypo savininko sutikimo.

              Atsiliepimu į kasacinius skundus trečiasis asmuo Z. V. prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 25 d. nutartį, o kasacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepime nurodoma, kad Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje nurodytas 1 mėnesio terminas nėra ieškinio senaties, dėl to jo praleidimas nesukuria pagrindo atmesti ieškinį. Atraminė sienutė užtikrina, kad kasatorių sklypo paviršinis sluoksnis neslinktų į trečiojo asmens sklypą. Jos paaukštėjimo kampas viršija 45 laipsnius ir ji pastatyta neturint statybą leidžiančio dokumento (trečiojo asmens rašytinio sutikimo).

                          Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl savavališkos ir neteisėtos statybos atribojimo

Vienas iš savavališkos statybos atvejų yra, kai statinio ar jo dalies statyba atliekama be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis). Neteisėta statyba yra jos atlikimas turint statybą leidžiantį dokumentą arba kai statybos leidimo teisės aktai nereikalauja, bet nesilaikant tam tikrų statybos procedūrą ar statinio techninių parametrų įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad statyba laikoma neteisėta, jeigu ji vykdoma arba yra baigta, nesilaikant statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kokiu metu ir kokie teisės aktų reikalavimai pažeidžiami, neteisėtos statybos kvalifikavimas gali būti nevienodas, nuo to priklauso padarinių šalinimo sąlygos ir aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija v. UAB „Jozita“, bylos Nr. 3K-3-196/2013).

Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą gretimo žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinis sutikimas yra statybą leidžiantis dokumentas, jeigu pagal teisės aktų nuostatas yra privaloma tokį sutikimą gauti. Jeigu pastatytas statinys be leidimo ir reiškiamos pretenzijos dėl savavališkos statybos, tai taikomos statybą reglamentuojančios teisės normos, kurios galiojo statybos metu, o ne pretenzijos pareiškimo metu. Pagal statybos metu galiojusį STR ir kitus teisės aktus sprendžiama, ar buvo reikalingas gretimo sklypo savininko sutikimas statiniui statyti, ir kokie buvo nustatyti techniniai parametrai statiniui.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad trečiojo asmens Z. V. 2011 m. kovo 14 d. skundo pagrindu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2011 m. balandžio 6 d. sudarė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, kuriuo fiksavo atsakovo atraminės sienutės (tvoros cokolio) ir tvoros įrengimą ir nustatė, kad statybos darbai buvo vykdomi 2010 m. gegužės mėnesį. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2011 m. gegužės 2 d. surašė savavališkos statybos aktą, o 2012 m. vasario 1 d. aktu konstatavo, kad nėra pašalinti savavališkos statybos padariniai. Ši institucija 2012 m. gegužės 28 d. ieškiniu teismo prašė įpareigoti atsakovą pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Ginčo statinio statybą leidžiančiam dokumentui pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą priskirtas gretimo sklypo savininko rašytinis sutikimas. Šio straipsnio 25 dalyje nustatyta, kad rašytiniai sutikimai tampa neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Pirmiau nurodyti bylos duomenys patvirtina, kad šis vienų metų terminas nepraleistas.

Ieškinio pateikimo teismui metu galiojusio Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje nurodyta: jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto reikalavimo neįvykdo ar negauna statybą leidžiančio dokumento, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą ne vėliau kaip per mėnesį nuo įpareigojimo termino pabaigos kreipiasi į teismą (šios teismo nutarties priėmimo metu ši įstatymo nuostata dėl vieno mėnesio termino yra netekusi galios). Bylos duomenimis, ieškovas pateikė ieškinį praleidęs nurodytą vieno mėnesio terminą. Tai procedūrinio pobūdžio įsakmus nurodymas institucijai, kaip veikti efektyviai ir veiksmingai vykdant savo funkcijas. Jei institucija šį terminą praleidžia, ji nepraranda teisės kreiptis į teismą, nes tokios pasekmės nenurodo įstatymas. Terminas, per kurį šiai institucijai nustatyta kreiptis į teismą, skirtas ne asmens pažeistai teisei ginti, o institucijos funkcijoms įgyvendinti. Todėl kasacinio skundo argumentai, kad dėl Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje nustatyto termino praleidimo ieškinys turėtų būti atmestas, yra nepagrįsti. Šio termino praleidimas neturi įtakos byloje teismui vertinant ieškovo reikalavimo pagrįstumą.

Savavališkos statybos akte yra užfiksuotas statinio pastatymo laikas – 2010 m. gegužės mėn. Tuo metu galiojo 2002 m. balandžio 16 d. STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, kuris kitaip reglamentavo gretimo sklypo savininko sutikimo, tvoros, tvoros su cokoliu (ant atraminės sienutės), atraminės sienutės statymo sąlygas negu vėliau įsigaliojęs 2010 m. rugsėjo 27 d. STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“. Sprendimai dėl savavališkos ar neteisėtos statybos priimami pagal statybos metu galiojusį STR. Teisiškai vertindami statybų teisėtumą pagal vėliau, negu buvo pastatytas statinys, įsigaliojusio 2010 m. rugsėjo 27 d. STR „Nesudėtingi statiniai“ nuostatas byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai taikė teisės akto nuostatas, pažeisdami įstatymų taikymo laike taisykles (teisės principas –įstatymas neturi atgalinio veikimo galios – lex retro non agit). Teismai taikė 2010 m. rugsėjo 27 d. STR „Nesudėtingi statiniai“, bet statybos vykdytos iki 2010 m. gegužės mėn., dėl to šio statinio statybos teisėtumui patikrinti turi būti taikomos jo statybos metu galiojusio 2002 m. balandžio 16 d. STR „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ nuostatos. Šių dviejų teisės aktų nuostatos, statinių statybai keliami reikalavimai skiriasi, o aplinkybės, turinčios reikšmės statinio teisėtumui įvertinti bei taikyti parinktas savavališkos (neteisėtos) statybos padarinių šalinimo priemones, teismų turėjo būti įvertintos pagal taikytino 2002 m. statybos techninio reglamento nuostatas. Šiame akte (2 lentelėje) nurodytas statomos tvoros didžiausias leistinas aukštis yra 1,8 metro, o be gretimo sklypo savininko sutikimo prie sklypo ribos (tvoros konstrukcijoms neperžengiant sklypų ribos) tvoras galima statyti laikantis tvoros ažūriškumo (kiaurymių ploto bendrame tvoros plote) reikalavimų; ažūriškumo reikalavimai skirtingi, atsižvelgiant į tai, kurioje pusėje (šiaurinėje, vakarinėje ar rytinėje) pastatyta tvora, pietinėje sklypo dalyje statomai tvorai nekeliami ažūriškumo reikalavimai. Gretimo sklypo savininko sutikimo nereikalaujama ir tvoroms su cokoliu. Atraminę sienutę savininkas gali statyti savo sklype neturėdamas gretimo sklypo savininko sutikimo pagal 2002 m. statybos techninio reglamento lentelės Nr. 2 priedo sąlygas. Tai esminis aptariamo 2002 m. statybos techninio reglamento teisinio reglamentavimo skirtumas, palyginus su 2010 m. statybos techniniu reglamentu, kuriame atraminių sienučių statybai be gretimo savininko sutikimo įvestas reikalavimas, kad sienutės ir sklypų ribos susikertančių linijų paaukštėjimo kampas būtų ne didesnis kaip 45 laipsniai, o kitais atvejais reikalingas gretimo sklypo savininko rašytinis sutikimas. Pirmiau nurodyta, kad ieškovas yra konstatavęs atsakovo statinio statybos laikotarpį – 2010 m. gegužės mėnesį, tai nurodė ir gretimo sklypo savininkas (trečiasis asmuo) atsiliepime į ieškinį. Dėl to statinio statybos teisėtumui patikrinti taikytini tie teisės aktų reikalavimai, kurie galiojo statinio statybos metu, bet ne vėliau įsigalioję teisės aktai. Kitokiu atveju dėl pasikeitusių teisės aktų užbaigus statybą baigto statinio savininko teisės į teisėtai pastatytą statinį negalėtų būti apgintos, tai prieštarautų asmens, vykdžiusio statybas, teisėtam lūkesčiui į statinio nuosavybės teisių apsaugą.

2002 m. statybos techniniame reglamente nereikalaujama, kad sklypo savininkas turėtų gretimo sklypo savininko rašytinį sutikimą, kai savo sklype statosi tiek tvorą, tiek tvorą su cokoliu, tiek atraminę sienutę, jeigu laikomasi šiame reglamente nustatytų statinių techninių sąlygų. Dėl to byloje nėra teisiškai reikšmingas tikslus statinio rūšies apibūdinimas, sprendžiant dėl jų statybos pradėjimo teisėtumo, nes išvardytoms rūšims nebuvo nustatyti reikalavimai turėti gretimo sklypo savininko rašytinį sutikimą kaip statybą leidžiantį dokumentą. Pažymėtina tai, kad byloje teismų nustatyta, jog atsakovo ant atraminės sienutės pastatyta tvora viršija didžiausią leistiną aukštį. 2002 m. ir 2010 m. statybos techniniuose reglamentuose (2 lentelėje) nesudėtingu statiniu įvardytos tvoros nustatytas didžiausias leistinas aukštis – 1,8 metro, jos statybai nereikia supaprastinto statybos projekto, rašytinio statybos leidimo ir kitų sąlygų.

Dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo

Net ir nustačius neteisėtas statybas, sprendžiama dėl jų pasekmių – neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdo. Pasirinktas būdas turi būti proporcingas siekiamam tikslui, taikoma priemonė turi būti pakankama ir neturi suvaržyti asmens teisių labiau, negu reikia tikslui pasiekti, bei būti ne per griežta teisėtumui atkurti (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai ir kt.). Jei neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti proporcingumo principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija v. M. R., bylos Nr. 3K-3-148/2013; 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija v. J. P., Nr. 3K-3-388/2014). Vertintina ir tai, ar statinio statybomis buvo iš esmės pažeisti visuomenės ir (ar) atskirų asmenų teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju trečiajam asmeniui grindžiant savo interesų pažeidimą dėl gretimame žemės sklype atsakovo pastatyto statinio, vertintina, ar tokiu statiniu trukdoma trečiajam asmeniui valdyti ir naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu sklypu, ar apribotos jo galimybės jame vykdyti veiklą, ar daroma žala jo žemės sklypui ir jame esančiam turtui. Atsakovo statinio pobūdis, kurį pirmosios instancijos teismas įvardijo kaip tvorą, o apeliacinės instancijos teismas – kaip atraminę sienutę – reiškia, kad aiškinantis, ar šiuo statiniu nepažeisti gretimo sklypo savininko (trečiojo asmens) teisėti interesai, atsižvelgtina į tai, ar šiuo statiniu sudaromas šešėlis, sutrikdomas kritulių nutekėjimas, išlieka grunto stabilumas, yra realus griuvimo pavojus pagal atraminės sienutės, ant kurios stovi visas statinys, konstrukciją, storį, įtvirtinimą, sumontavimą ir kt. Byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nenustatyta gretimo sklypo savininko (trečiojo asmens) teisėtų interesų pažeidimo pagal nurodytus kriterijus, taip pat nenustatyta, kad pastatyta ant atraminės sienutės kaip cokolio tvora pažeistų ažūriškumo reikalavimus, galiojusius jos statybos metu. Dėl to pripažintina pakankama ir teisiškai pagrįsta pirmosios instancijos teismo pasirinkta neteisėtų statybų padarinių šalinimo priemonė – įpareigojimas atsakovą sumažinti tvoros aukštį iki 1,8 metro leistino maksimalaus aukščio, sutrumpinant tvoros stulpus taip, kad  matuojant ginčo statinio aukštį nuo trečiojo asmens sklypo pusės per visą sklypo ribos ilgį tarp atsakovo ir trečiojo asmens sklypų nuo žemės iki viršutinio stulpelio taško aukštis neviršytų norminiuose aktuose leistino aukščio – 1,8 metro. Apeliacinės instancijos teismo pasirinkta neteisėtų statybų padarinių šalinimo priemonė – įpareigojimas atsakovą nusigriauti tvorą – yra neproporcinga siekiamam tikslui atkurti teisėtumą ir pašalinti pažeistas statinio aukštingumo teisės aktų nuostatas.

Konstatavus apeliacinės instancijos teismo nutarties teisinį nepagrįstumą, ji yra naikintina ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį bei palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, šis sprendimas mažiau suvaržo atsakovo teises, dėl to jis palankesnis atsakovui, taigi jam iš ieškovo priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atsakovas už kasacinį skundą sumokėjo 108 Lt (31,28 Eur) (T. 2, b. l. 34), ši suma jam priteistina iš ieškovo. Valstybės naudai iš ieškovo priteistina procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms kasaciniame teisme atlyginti 5,01 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. kovo 4 d. pažyma).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 25 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą.

Priteisti iš ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (j. a. k. 288600210) atsakovui A. M. 31,28 Eur (trisdešimt vieną Eur 28 ct) ir valstybei 5,01 Eur (penkis Eur 01 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                              Alė Bukavinienė

                                                                                                           Janina Januškienė

                                                                                                           Algis Norkūnas