Administracinė byla Nr. A-3716-624/2017
Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00065-2017-7
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. kovo 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,
dalyvaujanti vertėjui N. T. H.,
dalyvaujant užsieniečiui N. V. H., jo atstovei advokatei Eglei Klimavičiūtei,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio H. N. V. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio H. N. V. sulaikymo termino pratęsimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) teikime prašė pratęsti sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą (duomenys neskelbtini) piliečiui H. N. V. (toliau – ir užsienietis), gim. (duomenys neskelbtini), (vėliau save pavadinusiam N. D., gim. (duomenys neskelbtini)) trims mėnesiams iki 2017 m. gegužės 28 d.
Nurodė, kad užsienietis Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu buvo sulaikytas trims mėnesiams apgyvendinant jį Užsieniečių registracijos centre. Užsienietis buvo sulaikytas Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 2 punkto pagrindu, nes neturėjo asmens tapatybę, teisėtą atvykimą į Lietuvos Respubliką ir teisėtą buvimą joje patvirtinančių dokumentų. Užsieniečių registracijos centras ne kartą kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Lenkijos Respublikoje su prašymu tarpininkauti (duomenys neskelbtini) ambasadai Lenkijos Respublikoje išduodant minėtam piliečiui grįžimo į (duomenys neskelbtini) pažymėjimą, tačiau atsakymas dėl grįžimo pažymėjimo išdavimo iki šiol nėra gautas. Kadangi užsieniečio sulaikymo pagrindas nėra išnykęs, kol kas jo negalima išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), todėl prašė pratęsti sulaikymo terminą.
Užsieniečių registracijos centro atstovė teismo posėdyje pažymėjo, kad 2016 m. vasario mėn., pasibaigus 18 mėnesių sulaikymo terminui, (duomenys neskelbtini) piliečiui H. N. V. suteikus judėjimo laisvę, jis savavališkai išvyko į Vokietiją, ten pasiprašė politinio prieglobsčio. Po kiek laiko sugrįžo į Lietuvą ir iš Užsieniečių registracijos centro bandė į Vokietiją pervežti du savo tėvynainius, tačiau netoli valstybės sienos – Lenkijoje – buvo sulaikytas autobuse su padirbtais asmens tapatybės dokumentais. Šio užsieniečio asmens tapatybė nėra nustatyta ir jis nėra prieglobsčio prašytojas.
Užsieniečio atstovė prašė netenkinti teikimo, nes jos atstovaujamasis anksčiau jau buvo 18 mėnesių sulaikytas. Šiuo metu sulaikyme yra jau 3 mėnesius ir neaišku kiek dar laiko bus sulaikytas, tuo tarpu V. ir P. K. šeima gali priimti užsienietį gyventi jiems priklausančiame bute. Užsienietis H. N. V. nepareiškė pageidavimo dalyvauti nagrinėjant šį teikimą teismo posėdyje.
II.
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 27 d. sprendimu pratęsė (duomenys neskelbtini) piliečiui H. N. V., gim. (duomenys neskelbtini), (vėliau save pavadinusio – N. D., gim. (duomenys neskelbtini)), sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą trims mėnesiams, t. y. iki 2017 m. gegužės 28 d.
Teismas nustatė, kad užsienietis H. N. V., gim. (duomenys neskelbtini), (vėliau save pavadinęs – N. D., gim. (duomenys neskelbtini)) yra asmuo, neteisėtai atvykęs, neturintis leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, asmens tapatybės dokumentų, kuris neturi grįžimo į (duomenys neskelbtini) pažymėjimo (kelionės dokumento) ir šiuo metu nėra galimybės jį išsiųsti iš Lietuvos į kilmės šalį. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Prieglobsčio reikalų skyrius 2014 m. gruodžio 4 d., išnagrinėjęs (duomenys neskelbtini) piliečio H. N. V., gim. (duomenys neskelbtini), prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, sprendimu Nr. (15/6-13) 15PR-348 nesuteikė jam prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje ir nusprendė išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs užsieniečio skundą dėl šio sprendimo, 2015 m. kovo 30 d. nutartimi jį atmetė, motyvuodamas tuo, kad H. N. V. atvykimą į Lietuvos Respubliką sąlygojo ne grėsmė dėl jo teisių ir laisvių pažeidimo, o ekonominiai tikslai – ieškoti geresnių gyvenimo sąlygų. Migracijos departamento 2016 m. vasario 12 d. sprendimu buvo sustabdytas šio užsieniečio išsiuntimas į jo kilmės šalį. 2016 m. vasario 14 d., suėjus maksimaliam 18 mėnesių sulaikymo terminui, užsienietis buvo paleistas iš Užsieniečių registracijos centro ir apie tai pranešta (duomenys neskelbtini) asociacijai Lietuvoje. Tačiau 2016 m. lapkričio 26 d. Lenkijos Respublikoje H. N. V., kartu su dar dviem (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas autobuse, kuris vyko maršrutu Ryga-Berlynas. Kadangi užsieniečiai pateikė ne jiems priklausančius (duomenys neskelbtini) pasus, buvo sulaikyti ir perduoti Lietuvos Respublikos sienos apsaugos pareigūnams. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu V. H. N. (teismo posėdžio metu prisistačiusiam N. D., gim. (duomenys neskelbtini)) buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre 3 mėnesiams. Užsieniečių registracijos centras 2015 m. sausio 9 d., 2015 m. birželio 1 d., 2015 m. lapkričio 11 d., o taip pat 2016 m. lapkričio 30 d. raštais kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Lenkijos Respublikoje dėl tarpininkavimo (duomenys neskelbtini) ambasadai Lenkijoje dėl grįžimo pažymėjimo išdavimo H. N. V., tačiau atsakymo į šiuos raštus iki šiol negavo.
Teismas vadovavosi Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi. Užsieniečiui taikytinos šios įstatymo nuostatos, nes jis į Europos Sąjungos šalių teritoriją atvyko nelegaliai, jo asmens tapatybė dar nėra nustatyta, nes nėra gautas iš (duomenys neskelbtini) ambasados Lenkijos Respublikoje atsakymas dėl grįžimo dokumentų išdavimo, užsienietis apklausoje nenurodė politinių išvykimo iš savo kilmės valstybės priežasčių (vyko į Vokietiją dirbti), apklausų metu pakeitė savo asmens duomenis nurodydamas kitą vardą, pavardę, gimimo datą, jis nėra prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašytojas, todėl visa tai rodo, kad užsienietis gali bandyti išvengti išsiuntimo į savo kilmės šalį savavališkai išvykdamas (kaip jau kartą ir padarė) į kitą ES valstybę. Atsižvelgiant į tai konstatuota, kad sulaikymas yra vienintelė pakankama ir adekvati priemonė užsieniečiui skirtina iki jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
III.
N. V. H. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su apeliaciniu skundu, prašydamas panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Užsieniečių registracijos centro teikimo netenkinti.
Nurodo, kad užsienietis buvo sulaikytas dar 2014 m. Suėjus maksimaliam sulaikymo terminui, o tai reiškia – išnykus jo sulaikymo pagrindui (Įstatymo 119 str. 2 d.) – 2016 m. vasario 14 d. užsienietis buvo paleistas iš sulaikymo Užsieniečių registracijos centre. Nuo to laiko jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje liko neapibrėžta – nei jis buvo išsiųstas į kilmės valstybę, nei jam buvo išduoti dokumentai, leidžiantis legaliai būti (ir keliauti) po Lietuvos Respubliką / Europos Sąjungą. Pažymi, kad užsieniečio teisinė padėtis nepasikeitė nuo to laiko, kai jis buvo išleistas iš sulaikymo, suėjus maksimaliam 18 mėnesių laikotarpiui. Šiuo atveju, yra labai tikėtina, jog atsakymas iš (duomenys neskelbtini) dėl tarpininkavimo grąžinant užsienietį į kilmės valstybę ir toliau nebus gautas, atsižvelgiant į tai, jog iki šiol yra neatsakyta į keturis ankstesnius prašymus. Tai atitinkamai reiškia, jog palikus galioti skundžiamą teismo sprendimą, Užsieniečių registracijos centras negavęs reikiamo atsakymo iš (duomenys neskelbtini) institucijų ir toliau galės kreiptis dėl minėto sulaikymo termino pratęsimo, kol vėl bus pasiektas maksimalus 18 mėnesių sulaikymo terminas. Mano, kad toks valstybinių institucijų veiklos neefektyvumas, išnaudojus maksimalius tam leistinus terminus, negali būti toliau pateisinamas ir laikomas pagrindu jo teisės į laisvę suvaržymui.
Remiantis tuo, kad Lietuvos Respublikos piliečiai sutinka apgyvendinti ir prižiūrėti užsienietį, buvo prašoma svarstyti galimybę (nustačius, jog egzistuoja sulaikymo pagrindai) taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Vis dėlto, teismas apskritai dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo sprendime nepasisakė, nors sprendžiant dėl asmens sulaikymo, teismas iš pradžių turi nustatyti, ar nėra galimybės konkrečiu atveju taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės, o tik nustačius, kad tokios galimybės nėra – taikyti užsieniečiui sulaikymą.
Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo, kad 2016 m. vasario 14 d. N. V. H. buvo išleistas iš Užsieniečių registracijos centro ne todėl, jog buvo įteisintas jo buvimas Lietuvos Respublikoje, o todėl, kad suėjo Įstatymo 114 straipsnyje numatytas maksimalus užsieniečio sulaikymo terminas, t. y. 18 mėnesių, ir, vadovaudamasis Įstatymo 119 straipsnio 2 dalimi, Užsieniečių registracijos centras minėtą (duomenys neskelbtini) pilietį nedelsiant paleido iš sulaikymo.
Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog užsienietis, išbuvęs sulaikyme 18 mėnesių ir paleistas, vėliau, praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui, negali būti sulaikytas tuo pačiu pagrindu kaip ir pirmą kartą.
Mano, kad užsieniečio sulaikymas yra reikalingas siekiant įgyvendinti draudimą piktnaudžiauti prieglobsčio sistema valstybėse narėse bei tam, kad jog būtų galima įgyvendinti Dublino sistemą, kurios pagrindinis tikslas – užkirsti kelią situacijai, kai asmuo paduoda prašymus suteikti prieglobstį daugiau nei vienoje valstybėje narėje, taip pat sumažinti iš vienos valstybės narės į kitą siuntinėjamų prieglobsčio prašytojų skaičių. Iš N. V. H. veiksmų matyti, jog jis nededa pastangų įsiteisinti šioje valstybėje, negerbia jos įstatymų bei sąmoningai tuos įstatymus pažeidinėja, o taip pat nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų darbuotojais nustatant jo asmens tapatybę, neteikia papildomų duomenų apie save ir savo artimuosius, teikia melagingą informaciją apie savo asmens tapatybę, kad bet kokiais būdais išvengtų išsiuntimo į (duomenys neskelbtini). Užsienietis net nebandė pats kreiptis į (duomenys neskelbtini) ambasadą su prašymu identifikuoti jo asmenybę, sumokėti konsulinį mokestį ir atsiųsti bet kokį laikiną dokumentą, kad ir grįžimo pažymėjimą, kuris patvirtintų jo asmens tapatybę.
Užsienietis klysta manydamas, kad dėl jo suvaržytos laisvės kaltas Lietuvos Respublikos institucijų neefektyvus darbas. Kadangi susirašinėjimai tiek tiesiogiai su (duomenys neskelbtini) ambasada, tiek per Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją nedavė jokių rezultatų, buvo organizuojami susitikimai su (duomenys neskelbtini) ambasados vadovybe, kurių metu buvo aptariami klausimai dėl grįžimo dokumentų (duomenys neskelbtini) piliečiams išdavimo ir ieškoma bendrų sprendimų. Situacijai nepasikeitus, kompetentingos Lietuvos Respublikos institucijos šiuo metu ruošia dokumentų aktus, kurie bus pasirašyti tiesiogiai su (duomenys neskelbtini) kompetentinga institucija, dėl ko (duomenys neskelbtini) asmens tapatybė bus nustatinėjama bei grįžimo pažymėjimai bus gaunami kitu keliu, ne per (duomenys neskelbtini) ambasadą.
Dėl pateikto Lietuvos Respublikos piliečių sutikimo mano, kad jo pasirašymo data kelia pagrįstų abejonių, ar nuo 2016 m. vasario 24 d. iki 2017 m. vasario 27 d. nepasikeitė šių Lietuvos Respublikos piliečių valia dėl užsieniečio apgyvendinimo savo būste. Pritrūko kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima svarstyti klausimą dėl alternatyvios sulaikymo priemonės taikymo. Be to, mano, kad šiuo konkrečiu atveju nėra galimybės N. V. H. atžvilgiu taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, kadangi užsienietis 9 mėnesius turėjo galimybę laisvai judėti Lietuvos Respublikoje. Per šį laikotarpį jis tris kartus neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių sienas, taip pat bandė apgauti kompetentingų Lenkijos Respublikos institucijų pareigūnus, pateikdamas svetimą kelionės dokumentą kaip savo. Todėl toks asmuo nekelia pasitikėjimo, ir suteikus jam alternatyvią sulaikymui priemonę ar panaikinus sulaikymą, egzistuoja didelė tikimybė, kad jis bandys vėl neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sulaikymo termino užsieniečiui pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu užsienietis, prisistatęs H. N. V., gim. (duomenys neskelbtini), sulaikytas trims mėnesiams Užsieniečių registracijos centre. Teismas nustatė, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ir buvo neteisėtai. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d., 2015 m. vasario 13 d., 2015 m. gegužės 14 d., 2015 m. rugpjūčio 14 d. ir 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimais užsieniečio sulaikymo terminas buvo pratęsiamas iki 2016 m. vasario 14 d. (užsieniečio H. N. V. (N. D.) asmens byla (toliau – ir asmens byla), b. l. 11, 14–15, 23–24, 32–33, 37–38, 43–44). Suėjus maksimaliam 18 mėnesių terminui, 2016 m. vasario 14 d. jis buvo paleistas iš Užsieniečių registracijos centro. 2016 m. lapkričio 26 d. H. N. V., kartu su dar dviem (duomenys neskelbtini), Lenkijos Respublikoje buvo sulaikytas autobuse, kuris vyko maršrutu Ryga-Berlynas. Kadangi užsieniečiai pateikė ne jiems priklausančius (duomenys neskelbtini) pasus, buvo sulaikyti ir perduoti Lietuvos Respublikos sienos apsaugos pareigūnams (asmens byla, b. l. 55). Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Kalvarijos užkardos 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimu buvo nuspręsta V. H. N., gim. (duomenys neskelbtini), sulaikytu ne ilgiau kaip 48 val. (asmens byla, b. l. 58). Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu V. H. N., gim. (duomenys neskelbtini) (teismo posėdžio metu prisistačiusiam N. D., gim. (duomenys neskelbtini)) buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre 3 mėnesiams – iki 2017 m. vasario 29 d. (asmens byla, b. l. 73). Užsieniečių registracijos centras 2014 m. rugpjūčio 19 d., 2015 m. sausio 9 d., 2015 m. lapkričio 11 d., o taip pat 2016 m. lapkričio 30 d. raštais kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Lenkijos Respublikoje dėl tarpininkavimo (duomenys neskelbtini) ambasadai Lenkijoje dėl grįžimo pažymėjimo išdavimo H. N. V., tačiau atsakymo į šiuos raštus iki šiol negavo (asmens byla, b. l. 13, 22, 42, 79). Pažymėtina, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs (duomenys neskelbtini) piliečio H. N. V., gim. (duomenys neskelbtini), prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, 2014 m. gruodžio 4 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-13) 15PR-348 nesuteikti jam prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).
Užsieniečių registracijos centras 2017 m. vasario 17 d. teikimu kreipėsi į Švenčionių rajono apylinkės teismą, prašydamas pratęsti užsieniečio sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą. Švenčionių rajono apylinkės teismas skundžiamu 2017 m. vasario 27 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkino ir pratęsė (duomenys neskelbtini) piliečiui H. N. V., gim. (duomenys neskelbtini), (vėliau save pavadinusio – N. D., gim. (duomenys neskelbtini)), sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą trims mėnesiams, t. y. iki 2017 m. gegužės 28 d. Teismas sprendimą priėmė atsižvelgęs į tai, kad užsienietis į Europos Sąjungos šalių teritoriją atvyko nelegaliai, jo asmens tapatybė dar nėra nustatyta, todėl vertino, kad užsienietis gali bandyti išvengti išsiuntimo į savo kilmės šalį savavališkai išvykdamas (kaip jau kartą ir padarė) į kitą ES valstybę. Užsienietis N. V. H. (apeliaciniame skunde nurodyta gimimo data – (duomenys neskelbtini)), nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, prašydamas priimti naują sprendimą – Užsieniečių registracijos centro teikimo netenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad jis jau buvo paleistas iš sulaikymo suėjus maksimaliam 18 mėnesių laikotarpiui, nuo to laiko jo teisinė padėtis nepasikeitė.
Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinės padėties bei prieglobsčio suteikimo jiems klausimus Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Įstatymo 113 straipsnio, reglamentuojančio užsieniečio sulaikymo pagrindus, 1 dalis nustato, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) nurodyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).
Įstatymo 114 straipsnyje (2015 m. lapkričio 26 d. įstatymo redakcija Nr. XII-2080), reglamentuojančiame užsieniečio sulaikymą, nustatyta: užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui (Įstatymo 114 str. 5 d.). Užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą (Įstatymo 114 str. 6 d.).
2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115), kuri yra vienas iš Įstatymu įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų, 15 straipsnis, reglamentuojantis trečiosios šalies piliečio, kuriam taikoma grąžinimo tvarka, sulaikymą, 5 dalis numato, kad sulaikymas trunka tol, kol tenkinamos 1 dalyje nustatytos sąlygos ir jis yra būtinas siekiant užtikrinti sėkmingą išsiuntimą. Kiekviena valstybė narė nustato sulaikymo laikotarpio ribą, kuri negali viršyti šešių mėnesių, o 6 dalis – kad valstybės narės negali pratęsti 5 dalyje nurodyto laikotarpio, išskyrus kai laikydamosi nacionalinės teisės gali pratęsti ribotam laikotarpiui, neviršijančiam dar dvylikos mėnesių, tais atvejais, kai tikėtina, jog nepaisant visų jų pagrįstų pastangų, išsiuntimo procedūra užtruks ilgiau dėl to, kad: a) suinteresuotasis trečiosios šalies pilietis nepakankamai bendradarbiauja, arba b) vėluojama gauti reikiamus dokumentus iš trečiųjų šalių. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendime byloje C-357/09 PPU Said Shamilovich Kadzoev (Huchbarov) buvo pažymėta, kad Direktyvos 2008/115 15 straipsnio 5 ir 6 dalyse įtvirtintas maksimalus sulaikymo išsiuntimo tikslu terminas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. N858-90/2014 buvo išaiškinta, jog Direktyvos 2008/115 15 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta pareiga valstybėms narėms nustatyti sulaikymo laikotarpio ribas, neviršijančias nurodytų terminų, t. y. valstybės narės gali pasirinkti įtvirtinti ir trumpesnius nei nurodyta sulaikymo terminus. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas pasirinko įtvirtinti palankesnes sąlygas užsieniečiams nei tai būtų galima padaryti pagal Direktyvas 2005/85 ir 2008/115, nustatydamas 18 mėnesių trukmės galimą ilgiausią užsieniečio sulaikymo laikotarpį, kai vyksta procedūra dėl jo išsiuntimo, į kurį patenka 6 mėnesių terminas, kai užsienietį galima sulaikyti ne tik pagrindais, susijusiais su išsiuntimu, bet ir kitais Įstatymo 113 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame sprendime teismas konstatavo, kad, vadovaujantis Įstatymo 114 straipsnio 4 dalimi (pagal 2015 m. lapkričio 26 d. įstatymo redakciją Nr. XII-2080 nuo 2015 m. gruodžio 1 d. šis reglamentavimas įtvirtintas Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje), suėjus maksimaliam 18 mėnesių užsieniečio sulaikymo terminui, jis privalo būti nedelsiant paleistas (Įstatymo 119 str. 2 d.), išskyrus atvejus, kai užsienietis gali būti sulaikytas kitų įstatymų pagrindu. Pamatinės demokratinės visuomenės vertybės – prigimtinės teisės į laisvę – ribojimas įstatymu privalo būti reglamentuotas tiksliai, o įstatymo normos – aiškinamos griežtai.
Nagrinėjamu atveju 2016 m. vasario 14 d. H. N. V. buvo paleistas iš sulaikymo Užsieniečių registracijos centre, čia prabuvęs 18 mėnesių, t. y. pasibaigus Įstatymu nustatytam maksimaliam užsieniečio sulaikymo terminui. Įstatymas nenumato, kad pasibaigus maksimaliam sulaikymo terminui, užsienietis, kuris nebuvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, galėtų būti pakartotinai sulaikytas Įstatyme numatytu pagrindu, Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje numatytą terminą pradedant skaičiuoti iš naujo.
Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad H. N. V., 2016 m. vasario 14 d. pasibaigus 18 mėnesių sulaikymo terminui, negali būti pakartotinai sulaikytas Įstatyme nustatytais pagrindais.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad, kaip ne kartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra minėta, sulaikymo pagrindu – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti užsieniečio tapatybę (pilietybę) – gali būti remiamasi tik tam tikrą laikotarpį, per kurį kompetentingos institucijos turi imtis visų reikiamų priemonių, siekiant išsiaiškinti užsieniečio tapatybę. Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė į gerą administravimą, kuri reiškia, kad institucijos reikalus turėtų tvarkyti nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką (Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalis). Šios Chartijos nuostatos išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį. Tai reiškia, kad kompetentingos institucijos, spręsdamos dėl pareiškėjo sulaikymo, negali neribotą laiką remtis vien tik ta aplinkybe, kad daugiau nei pusę metų nėra gaunamas oficialus atsakymas iš užsieniečio kilmės valstybės ambasados apie asmens tapatybę patvirtinančio dokumento tikrumo (žr., pvz. 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N822-70/2014).
Šiuo atveju taip pat atsižvelgtina ir į aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) asociacija yra išreiškusi sutikimą pasirūpinti užsieniečiu, be to, byloje pateiktas rašytinis Lietuvos Respublikos piliečių sutikimas, kad užsienietis apsigyventų jiems priklausančiame bute Vilniuje (b. l. 7).
Atsižvelgdama į nustatytas faktinės aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Švenčionių rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 27 d. sprendimas priimtas netinkamai aiškinus ir taikius Įstatymo VII skyriaus normas, todėl naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – Užsieniečių registracijos centro teikimas pratęsti sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą (duomenys neskelbtini) piliečiui H. N. V. trims mėnesiams iki 2017 m. gegužės 28 d. netenkinamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
(duomenys neskelbtini) piliečio H. N. V. apeliacinį skundą tenkinti.
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą panaikinti.
Netenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimo pratęsti sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą (duomenys neskelbtini) piliečiui H. N. V., gim. (duomenys neskelbtini), trims mėnesiams iki 2017 m. gegužės 28 d.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas
Dalia Višinskienė