Civilinė byla Nr. e2-976-1120/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00930-2013-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.1.3; 3.3.4.1 

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atmetė ieškovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Čelta“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi šį teismo sprendimą paliko nepakeistą.

2.       UAB „Čelta“ 2019 m. gegužės 13 d. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 ir bylą nagrinėti iš naujo žodinio proceso tvarka apklausiant kredito sutartį sudariusią S. V. UAB „Čelta“ prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad sužinojo, jog nebuvo jokios preliminarios UAB „Verslavita“ 2007 m. gegužės 28 d. vertinimo ataskaitos, jog buvo įvykdyta apgaulė (suklaidinimas), tačiau teismai to nevertino ir dėl to nepasisakė. Pasak UAB „Čelta“, teismai absoliučiai nesuprato bylos, neatskleidė jos esmės, t. y., kad bankas sąmoningai panaudojo preliminarios vertinimo ataskaitos viziją, kad galėtų panaudoti 2008 m. sausio 31 d. vertinimą, o kredito gavėjas to nesuprastų. Preliminarios 2007 m. gegužės 28 d. vertinimo ataskaitos klausimas dirbtinai sukurtas, nes nesuvokiama, kaip pilną ir galiojančią turto vertinimo ataskaitą galima įvardyti preliminaria. Teismų teiginys, kad 2007 m. gegužės 28 d. vertinimo ataskaita buvo kaip preliminari todėl, kad yra įrašas kredito sutartyje, absoliučiai neteisingas ir niekuo nepagrįstas. Kredito sutarties sąlygos tikslas buvo apgauti kredito gavėją, kad jis nesuprastų, jog kredituojama pakeistais esminiais duomenimis, dėl kurių turėjo būti susitarimas tik raštu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 17 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo.

4.       Teismas nurodė, kad UAB „Čelta“, prašydama atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje, į teismą kreipėsi daugiau kaip 30 kartų. Teismas konstatavo, kad UAB „Čelta“ remiasi tapačiomis aplinkybėmis, susijusiomis su 2007 m. gegužės 28 d. ir 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaitomis, dėl kurių jau ne kartą teismų buvo pasisakyta. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad UAB „Čelta“ prašymas dėl proceso atnaujinimo yra pakartotinis, todėl jį atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo argumentai

5.       Ieškovė UAB „Čelta“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartį panaikinti, išspręsti ginčą iš esmės, išsamiai įvertinus visas aplinkybes žodinio proceso tvarka, dalyvaujant buvusiems banko darbuotojams. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1.                      Pirmosios instancijos teismas tik deklaruoja, kad UAB „Čelta“ prašymas yra grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir ankstesni prašymai, tačiau nepateikia nė vienos konkrečios aplinkybės, motyvo. Iš lakoniškos nutarties aišku, kad teismas net neskaitė prašymo. Teisingai išspręsti šalių ginčą galima tik apklausus kredito ekspertę (S. V.), kuri sudarė kredito sutartį, panaudodama 2008 m. sausio 31 d. vertinimą, apie kurį kredito gavėjui nebuvo žinoma.

5.2.                      Teismai nustatė, kad UAB „Čelta“ buvo supažindinta su preliminaria 2007 m. gegužės 28 d. vertinimo ataskaita, tačiau tokia išvada padaryta be jokio realaus pagrindo, nesant jokių įrodymų, absoliučiai nesupratus bylos, nesilaikant protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų bei logikos dėsnių. Nei 2007 m. gegužės 28 d. ataskaitos, nei jokios kitos preliminarios ataskaitos niekas nėra matęs, byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų, jokių apklausų, jokio tyrimo, tik UAB „Čelta“ prašymai ir teismų lakoniškos nutartys atsisakyti atnaujinti procesą.

5.3.                      2007 m. gegužės 28 d. vertinimas neteko galios 2008 m. sausio 31 d., kai buvo sudaryta pilna turto įvertinimo ataskaita. Preliminarios 2007 m. gegužės 28 d. vertinimo ataskaitos klausimas sukurtas dirbtinai, nes nesuvokiama, kaip pilną ir galiojančią turto įvertinimo ataskaitą galima įvardyti preliminaria. Neatsakyta į pagrindinį klausimą – kokiu pagrindu panaudotas 2008 m. sausio 31 d. vertinimas. Teismai pateisino banko įvykdytą apgaulę.

6.       2019 m. spalio 8 d. UAB „Čelta“ pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad kredito sutarčiai galioja imperatyvi sutarčių sudarymo norma, jog pakeitimai ir papildymai galimi tik raštu sutikus abiem šalims. Pasak UAB „Čelta“, joks teismas nėra pasisakęs dėl kredito sutarties pripažinimo galiojančia, kai neįvykdytos abi esminės kredito sutarties sąlygos (kreditavimo tikslas ir įstatyminė sutarčių sudarymo sąlyga). Teismai nepasisakė, kas rodo sutarties sąlygų įvykdymą ir nesiaiškino, kaip atsitiko, kad kredituota nežinomu vertinimu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys) ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). 

8.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti prašymą atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9.       UAB „Čelta“, prašydamas atnaujinti procesą, prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje apklausiant S. V.

10.       CPK 370 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Taigi, prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas iš esmės tik tada, jeigu teismas nutaria priimti prašymą atnaujinti procesą. Šiuo atveju Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 17 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „Čelta“ prašymą. Atsižvelgiant į tai, UAB „Čelta“ atskirojo skundo argumentai, susiję su nenagrinėta byla ir neištirtomis aplinkybėmis, atmetami kaip nepagrįsti. Atitinkamai, tais pačiais motyvais atmetamas kaip nepagrįstas ir atskirajame skunde suformuluotas prašymas išspręsti bylą iš esmės, nagrinėjant ją žodinio proceso tvarka. Prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo UAB „Čelta“ iš esmės sieja su tuo, kad žodinio proceso metu turėtų dalyvauti buvę banko darbuotojai, tačiau apeliacinis teismas pažymi, kad šioje byloje atskirojo skundo argumentų pagrindu spręstina, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai UAB „Čelta“ prašymą atsisakė priimti. Apeliaciniame procese sprendžiant šį klausimą liudytojų parodymai nėra aktualūs, nes tai galėtų būti vertinama tik tuo atveju, jei prašymas dėl proceso atnaujinimo būtų priimtas ir jo nagrinėjimo metu būtų nuspręsta atnaujinti procesą, t. y. pakartotinai nagrinėjant bylą iš esmės. Tik tokiu atveju galėtų būti sprendžiama ir dėl UAB „Čelta“ argumentų, nurodytų 2019 m. spalio 8 d. pateiktuose paaiškinimuose, pagrįstumo.

11.       Spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas tik patikrina, ar prašymas atitinka šio kodekso 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad UAB „Čelta“ prašymą atnaujinti procesą atsisako priimti CPK 374 straipsnio pagrindu, numatančiu, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad UAB „Čeltos“ prašymas yra grindžiamas iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir ankstesni prašymai, kurie buvo netenkinti (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-3556-232/2018) arba, kuriuos buvo atsisakyta priimti (dalis nutarčių yra neįsiteisėjusios). Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo tai, kad UAB „Čelta“ 2019 m. gegužės 13 d. pateikė pakartotinį prašymą atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu.

12.       Aiškindamas CPK 374 straipsnio nuostatą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ja, be kita ko, yra siekiama užtikrinti teismų sprendimų ir jais nustatytų ar patvirtintų teisinių santykių stabilumą, užtikrinti, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Pakartotinis prašymas atnaujinti procesą laikomas tapačiu tuo atveju, jei jis teikiamas tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu. Įstatymas nedraudžia pakartotinai kreiptis į teismą tuo pačiu teisiniu pagrindu, bet skirtingu faktiniu pagrindu. Faktinis pagrindas yra juridiniai faktai, kuriais asmuo grindžia savo prašymą atnaujinti procesą. Jei asmuo grindžia savo prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu teisiniu pagrindu, faktinis prašymo pagrindas yra naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės. Tuo atveju, jei kaip naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė nurodoma iš esmės tapati anksčiau nurodytai aplinkybei, prašymą turi būti atsisakyta priimti kaip prieštaraujantį CPK 374 straipsnio nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018).

13.       Nagrinėjamu atveju UAB „Čelta“ prašyme atnaujinti procesą nurodė, kad sužinotos iš esmės naujos aplinkybės, jog apskritai nebūta jokios preliminarios 2007 m. gegužės 28 d. vertinimo ataskaitos, o bankas sąmoningai įrašė tokią sąlygą į kreditavimo sutartį, kad apgauti kredito gavėją, t. y., kad kredito gavėjas nesuprastų, jog kredituojama pakeistais duomenimis. Iš pateikto prašymo turinio galima daryti išvadą, kad UAB „Čelta“ prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu teisiniu pagrindu, jog procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

14.       Kaip minėta, pareiškėjas gali pakartotinai kreiptis į teismą tuo pačiu teisiniu pagrindu (šiuo atveju – CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu), bet pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu teisiniu pagrindu negali būti grindžiamas ir tuo pačiu faktiniu pagrindu.

15.       UAB „Čelta“ atskirajame skunde nurodė, kad skundžiama nutartis yra lakoniška, joje nėra jokio konkretaus motyvo dėl to, kad prašymas grindžiamas tapačiomis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas šiuos UAB „Čelta“ argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis yra grindžiamas UAB „Čelta“ 2019 m. gegužės 13 d. prašymas atnaujinti procesą. Kaip teisingai nurodė teismas skundžiamoje nutartyje, UAB „Čelta“ prašymas yra grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su 2007 m. gegužės 28 d. ir 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaitomis. Siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo UAB „Čelta“ prašymo tapatumą ankstesniems prašymams, būtina nustatyti, ar prašyme kaip naujai paaiškėjusi nurodoma iš esmės tapati jau anksčiau nurodyta aplinkybė. Taigi, šiuo atveju pagrįstai buvo lyginamas UAB „Čelta“ teismui pateiktų prašymų atnaujinti procesą turinys, o ne vertinami byloje esantys įrodymai. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentai, susiję su tuo, kad byloje nėra surinkta jokių įrodymų, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi.

16.       Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, UAB „Čelta“ su prašymais dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipėsi jau daug kartų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat teisingai nustatė, kad ne viename jų UAB „Čelta“ naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis nurodo aplinkybes, susijusias su 2007 m. gegužės 28 d. ir 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaitomis. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai UAB „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakė priimti, nes, kaip minėta, pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu teisiniu pagrindu negali būti grindžiamas ir tuo pačiu faktiniu pagrindu.

17.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant, ar pateiktas prašymas atnaujinti procesą nėra tapatus, esminę reikšmę turi ne prašyme panaudotos skirtingos žodinės konstrukcijos, papildomi ar išsamesni motyvai, bet nurodytų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, esmė, jų turinys. Nors toms pačioms faktinėms aplinkybėms šiuo atveju suteikta šiek tiek kitokia prasmė, pažymint, kad nurodomos aplinkybės anksčiau bylą nagrinėjusių teismų tam tikrais aspektais nebuvo vertinamos (pavyzdžiui, dėl 2007 m. gegužės 28 d. vertinimo dirbtinai sukurto preliminarumo), tačiau tuo nepaneigiama teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju buvo teikiamas pakartotinis prašymas atnaujinti procesą ne tik tuo pačiu teisiniu pagrindu, bet ir tuo pačiu faktiniu pagrindu.

18.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad UAB „Čelta“ su prašymais dėl proceso minėtoje civilinėje byloje atnaujinimo kreipiasi itin dažnai (pavyzdžiui, vien per 2018 m. gruodžio mėnesį UAB „Čelta“ pateikė net 4 prašymus atnaujinti procesą, 2019 metais su minėtais prašymais UAB „Čelta“ kreipėsi kiekvieną mėnesį po kelis kartus). 2017 m. vasario 14 d., 2017 m. spalio 23 d., 2018 m. liepos 4 d., 2018 m. gruodžio 17 d. teisme gautus prašymus buvo atsisakyta tenkinti, t. y. buvo atsisakyta atnaujinti procesą (teismo nutartys įsiteisėjusios). Didžioji dalis prašymų atnaujinti procesą UAB „Čelta“ buvo grąžinti, juos atsisakius priimti (nutartys įsiteisėjusios). Daugiau nei 10 nutarčių, kuriomis buvo atsisakyta priimti UAB „Čelta“ prašymus dėl proceso atnaujinimo, dar nėra įsiteisėjusios, UAB „Čelta“ pateikus dėl jų atskiruosius skundus. Nepaisant dar tebevykstančių procesų, kuriais sprendžiami UAB „Čelta“ prašymai dėl proceso atnaujinimo, UAB „Čelta“ ir toliau teikia Vilniaus apygardos teismui naujus prašymus dėl proceso atnaujinimo, dalies jų priėmimo klausimas dar nėra išspręstas pirmojoje instancijoje. Iki šiol UAB „Čelta“ į teismą dėl proceso atnaujinimo jau kreipėsi daugiau nei 40 kartų. Nei vienas UAB „Čelta“ prašymas nebuvo patenkintas. Kaip minėta, dauguma prašymų, kaip pakartotinius, įsiteisėjusiomis teismo nutartimis buvo atsisakyta priimti.

19.       Nagrinėjamu atveju UAB „Čelta“ 2019 m. gegužės 13 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą net nesulaukęs Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ankstesnį (2019 m. balandžio 30 d.) prašymą, įsiteisėjimo. Be to, pateikė iš esmės identiško turinio prašymą, pakartodamas tas pačias aplinkybes, t. y., kad buvo sužinota, jog teismai išsprendė ginčą nesupratę bylos, neatskleidę jos esmės, siekdami nuslėpti banko įvykdytą apgaulę, kad bankas teikė kreditą 2008 m. sausio 31 d. vertinimo pagrindu, nors apie tokį vertinimą kredito gavėjas nežinojo, taip pat, kad teismas dėl esminių kredito sutarties sąlygų nepasisakė, kad realiai 2007 m. gegužės 28 d. preliminarios vertinimo ataskaitos nebuvo, kad teismas be jokio pagrindo padarė išvadą, jog UAB „Čelta“ buvo supažindinta su preliminaria vertinimo ataskaita, kurios net būti negalėjo. Tiek 2019 m. balandžio 30 d. pateiktame prašyme atnaujinti procesą, tiek ir 2019 m. gegužės 13 d. pateiktame prašyme UAB „Čelta“ nurodo, kad teismai absoliučiai nesuprato bylos esmės, jog bankas sąmoningai panaudojo tik preliminarios vertinimo ataskaitos viziją, kad galėtų panaudoti kitą vertinimą ir to nesužinotų kredito gavėjęs, taip pat, kad preliminarios 2007 m. gegužės 28 d. vertinimo ataskaitos klausimas dirbtinai sukurtas, nes nesuvokiama, kaip pilną ir galiojančią ataskaitą galima įvardyti preliminaria.

20.       CPK 95 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą. Nesąžiningas pareiškimas nepagrįsto prašymo atnaujinti procesą yra vienas iš piktnaudžiavimo atvejų, numatytų CPK 95 straipsnio 1 dalyje. Šios nutarties 17–18 punktuose nurodytos aplinkybės leidžia apeliacinės instancijos teismui spręsti, kad UAB „Čelta“ nepagrįstą prašymą atnaujinti procesą pareiškė nesąžiningai. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas įspėja, kad kitą kartą nustačius piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejį, UAB „Čelta“ vadovui (A. K. Č.) gali būti paskirta iki 5 000 Eur bauda. Pagal CPK 106 straipsnio 3 dalį, baudos, paskirtos juridinių asmenų vadovams, išieškomos iš jų asmeninių lėšų.

21.       Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                       Agnė Tikniūtė