Civilinė byla Nr. e2A-609-464/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01148-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.2; 2.6.8.8
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Energolit LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Energolit LT“ dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Gynybos resursų agentūra) kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka ir prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Energolit LT“ 37 308,50 Eur iš anksto sutartų nuostolių atlyginimą.
2. Nurodė, kad 2020 m. lapkričio 4 d. su atsakove UAB ,,Energolit LT“ sudarė prekių viešojo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 1 d. pristatyti 5 konteinerines vandens cisternas, o ieškovė sumokėti už jas 543 895 Eur. Šalys susitarė, kad vėluojant pristatyti prekes atsakovė už kiekvieną uždelstą dieną mokės 0,1 proc. dydžio nuo nepristatytų prekių kainos be PVM iš anksto sutartus minimalius nuostolius. Atsakovė vėlavo pristatyti prekes, pristatytos prekės neatitiko joms keliamų kokybės reikalavimų ir todėl jos nebuvo priimtos. Tačiau ieškovei šių prekių reikėjo skubiai, todėl 2021 m. gegužės 24 d. buvo sudarytas papildomas susitarimas prie sutarties, kuriame sulygta, kad ieškovė pradeda naudotis prekėmis jų nepriimdama, o naudojimosi laikotarpiu atsakovei neskaičiuojami šalių iš anksto sutarti minimalūs nuostoliai. Prekių trūkumai buvo ištaisyti ir prekės priimtos tik 2021 m. rugpjūčio 3 d. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 19 d. išrašė ir pateikė atsakovei sąskaitą faktūrą, kurioje buvo nurodyta 37 308,50 Eur mokėtinų minimalių nuostolių suma, apskaičiuota už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. Atsakovė sąskaitos per nustatytą terminą neapmokėjo, todėl joje nurodytą sumą prašoma iš atsakovės priteisti.
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 22 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės ieškovei 37 308,50 Eur iš anksto sutartų minimalių nuostolių atlyginimą, o valstybei – 392 Eur žyminį mokestį.
4. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, prašydama ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai vengė priimti tinkamas ir kokybiškas prekes.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 6 d. sprendimu preliminarų 2021 m. spalio 22 d. teismo sprendimą pakeitė ir ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei Gynybos resursų agentūrai iš atsakovės UAB ,,Energolit LT“ 31 465 Eur iš anksto sutartų minimalių nuostolių atlyginimą; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovės valstybei 349 Eur žyminį mokestį.
6. Teismas nustatė, kad prekės ieškovės nurodytu adresu buvo pristatytos dalimis, t. y. 2021 m. kovo 9 d. buvo pristatyti 2 vnt. konteinerinių vandens cisternų, 2021 m. kovo 17 d. – taip pat 2 vnt., o 2021 m. balandžio 1 d. – 1 vnt. Tačiau visos prekės buvo priimtos žymiai vėliau – 2021 m. rugpjūčio 3 d., atsakovei pašalinus jų patikrinimo 2021 m. balandžio 21 d. akte nurodytus trūkumus. Ieškovė netesybų reikalauja už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d.
7. Atmesdamas kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ji nesutiko su ieškovės nurodytais ginčo prekių trūkumais, teismas atkreipė dėmesį į šalių sudaryto papildomo susitarimo sąlygas, pagal kurį atsakovė įsipareigojo pašalinti ieškovės nustatytus prekių trūkumus iki šalių sulygto termino, taip pat į atsakovės veiksmus, realiai siekiant šalinti trūkumus, į šalių susirašinėjimą. Šie bylos duomenys leido teismui padaryti išvadą, kad atsakovė patikrinimo akte nurodytus prekių trūkumus pripažino ir juos pašalino.
8. Teismas nesutiko ir su ieškovės pozicija, kad ji buvo suklaidinta dėl prekių techninių savybių. Iš atsakovės 2020 m. lapkričio 16 d. elektroninio laiško turinio matyti, kad prekių techninės savybės jai buvo visiškai aiškios. Nors prijungto siurblio maksimalus darbinis slėgis pagal sutarties sąlygas turėjo būti 25 barai, atsakovės pasitelktas gamintojas nurodė, kad, jo manymu, slėgis turėtų būti 2,5 barai ir dėl to siūloma įranga su 2,8 barų slėgiu. Ieškovė 2020 m. lapkričio 17 d. savo atsakyme taip pat nurodė, kad siurblio maksimalus slėgis turi būti 25 barai, bet tokio darbinio slėgio pagrindiniuose vamzdžiuose nereikia. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, veikdama sąžiningai, po viešojo pirkimo sutarties sudarymo neturėjo teisės keisti savo pasiūlymo, t. y. siūlyti pateikti įrangą, kuri neatitinka viešojo pirkimo sąlygų reikalavimų, nes toks pasiūlymo keitimas pažeistų viešojo pirkimo pricipus bei kitų pirkime dalyvaujančių tiekėjų teises.
9. Atsakovės argumentus dėl pandemijos pasekmių įtakos prievolių įvykdymui teismas pripažino deklaratyviais, kadangi byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad nurodytos aplinkybės atsirado tik po viešojo pirkimo sutarties sudarymo ir nebuvo atsakovei žinomos iki sutarties sudarymo, arba kad šių aplinkybių atsakovė negalėjo protingai numatyti iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Juo labiau kad atsakovė įstatymų nustatyta tvarka nereiškė reikalavimų dėl sutarties pakeitimo.
10. Teismo vertinimu, nėra pagrįsti ir tokie atsakovės argumentai, kad minimalūs nuostoliai turi būti skaičiuojami iki kiekvienos prekių siuntos pristatymo termino. Sutarties tikslas buvo perduoti ieškovo nuosavybėn sutarties kokybės reikalavimus atitinkančias prekių visumą. Pagal viešojo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindinių sąlygų 3.4 punktą, pardavėjai pristačius mažesnę prekių siuntą negu nurodyta sutartyje, yra laikoma, kad prekės nebuvo pristatytos. Pardavėja savo lėšomis prekes turi atsiimti ir, jeigu dėl to yra praleidžiamas pristatymo terminas, pardavėjai taikomos sutarties bendrosios dalies 11.1 punkte numatytos sankcijos. Pagal sutarties specialiosios dalies 3.2 punktą, nustačius kokybės neatitikimus, prekės nepriimamos ir laikoma, kad jos nebuvo pristatytos.
11. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neuždelsė prekių priėmimo organizavimo ir nepažeidė prekių priėmimo terminų. Pagal viešojo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindinių sąlygų 3.2 punktą prekių priėmimo–perdavimo aktas pasirašomas ne vėliau kaip per 30 dienų, atsakovė visas prekes nurodytu adresu atgabeno ieškovei 2021 m. balandžio 1 d., o patikrinimo aktas buvo surašytas 2021 m. balandžio 21 d. Tačiau atsakovė netinkamai įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus dėl prekių dokumentų ieškovei perdavimo, kuriuos pagal sutarties 1 priedo techninės specifikacijos 11.6 punktą ji turėjo pateikti iki 2021 m. vasario 19 d., o faktiškai jie ir 2021 m. balandžio 13 d. vis dar nebuvo perduoti.
12. Teismas sprendė, kad nepagrįsti yra ir atsakovės argumentai dėl aiškiai per didelių netesybų ir poreikio jas mažinti. Viešojo pirkimo sutartis yra susijusi su viešuoju interesu, su svarbių visuomenės poreikių tenkinimu, todėl netesybos skatina tiekėjus laiku įvykdyti įsipareigojimus. Tuo atveju, jei sutartyje numatytos prievolės mokėti netesybas vykdymas priklausytų tik nuo realios žalos svarbiems visuomenės interesams padarymo, tai neatitiktų viešojo intereso, paneigtų sutartyje numatytų netesybų paskirtį bei pažeistų sutarties šalių laisvės principą, kadangi šalys laisva valia susitaria dėl minimalaus nuostolių dydžio. Nagrinėjamu atveju prekės buvo perkamos tam, kad būtų įrengta stovykla 700 Jungtinių Amerikos Valstijų karių apgyvendinimui, vadinasi, tokios stovyklos neįrengus laiku, galėjo nukentėti ne tik valstybės prestižas, bet ir Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų vykdymas. Todėl šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių dydis, kaip sankcija už prekių pristatymo vėlavimą, buvo proporcinga ir tikslinga sutarties sąlyga.
13. Teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai lygina sutarties specialioje dalyje 10.2 punkte numatytą minimalių nuostolių dydį su šioje byloje reikalaujamų priteisti minimalių nuostolių suma – nurodyti nuostoliai atsiranda dėl skirtingų pažeidimų ir nevienodų teisinių padarinių, dėl ko tokių nuostolių palyginimas yra nelogiškas ir neproporcingas. Sutarties nutraukimo atveju tiekėjui, be sutartyje numatytos civilinės atsakomybės, taip pat kyla ir kiti neigiami padariniai, be kita ko, jo įtraukimas į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Byloje objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti, kad ieškovės reikalaujamos priteisti netesybos yra akivaizdžiai per didelės ir todėl mažintinos, nėra.
14. Visgi teismas pripažino, kad ieškovė nepagrįstai netesybas skaičiavo iki 2021 m. gegužės 31 d. Papildomo susitarimo 5 punkte šalys buvo susitarusios neskaičiuoti minimalių nuostolių už faktinio naudojimosi ginčo prekėmis laikotarpį, o ieškovė (pirkėja) turėjo galimybę naudotis prekėmis nuo 2021 m. gegužės 10 d. iki trūkumų pašalinimo dienos. Taigi, ieškovė patvirtino, kad prekės buvo jos dispozicijoje, ji galėjo šiomis prekėms neatlygintinai naudotis bei šalys susitarė nuo 2021 m. gegužės 10 d. iki trūkumų pašalinimo dienos minimalių nuostolių iš atsakovės nereikalauti. Tuo atveju, jei prekių trūkumai nebūtų pašalinti iki šalių sutartos dienos, susitarime šalys numatė kitas teisines pasekmes (6, 7 punktai). Teismas pažymėjo, kad susitarimo preambulėje yra nurodyta, jog pristatytos 5 vnt. vandens cisternos, t. y. šis susitarimas apėmė visas pristatytas prekes. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti jos apskaičiuotas netesybas už tris cisternas iki 2021 m. gegužės 31 d. neatitinka minėto susitarimo sąlygų.
15. Įvertinęs visumą aptartų faktinių aplinkybių, teismas konstatavo, kad ieškovei iš atsakovės priteistina 31 465 Eur suma, t. y. 0,1 proc. nuo visų prekių 449 500 Eur kainos be PVM už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 2 d. iki 2021 m. gegužės 10 d. (70 dienų).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Atsakovė UAB ,,Energolit LT“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 6 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
16.1. Nepagrįsta teismo išvada, kad prekių trūkumai atsirado dėl atsakovės kaltės. Atsakovė papildomą susitarimą sudarė ne dėl to, kad pripažino trūkumus, bet todėl, kad tai buvo vienintelis būdas išsaugoti sutartį, t. y. buvo priversta sutikti su ieškovės iškeltomis sąlygomis.
16.2. Konteinerinėse vandens cisternose buvo sumontuoti 2,8 barų slėgio siurbliai ieškovės atstovo nurodymu. Byloje esantis ieškovės atstovo ir cisternų gamintojo elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad gamintojui nurodžius, jog 25 barų siurbliai tokiose cisternose nenaudojami, ieškovė sutiko su gamintojo pasiūlymu dėl 2,8 barų slėgio. Todėl dėl ieškovės kaltės nuo 2021 m. balandžio 26 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. buvo vykdomas ir organizuojamas komponentų keitimas. Ieškovė nepagrįstai už šį laiką paskaičiavo 12 136,50 Eur delspinigius.
16.3. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė tinkamai įgyvendino savo pareigą priimti prekes. Ieškovė galėjo ir turėjo prekių priėmimą organizuoti jų pristatymo metu, t. y. 2021 m. kovo 9, 17 d., balandžio 1 d. Nepagrįsta taip pat ir teismo išvada, kad tik pristačius visas prekes galėjo būti pradėtos jų priėmimo procedūros. Nei sutarties bendrosios dalies 3.4 punkte, nei 1.1.10 punkte nėra nurodyta, kad priėmimo procedūros pradedamos tik pristačius visas prekes. Todėl visą šį laikotarpį ieškovė nepagrįstai skaičiavo delspinigius.
16.4. Ieškovė nepagrįstai vilkino prekių priėmimą, tai patvirtina dar ir tokia aplinkybė, kad prekių kokybės patikrinimo aktą atsakovei ji išsiuntė 2021 m. balandžio 23 d., 19.34 val., t. y. penktadienį, po darbo valandų, su juo atsakovė susipažino tik 2021 m. balandžio 26 d. Toks ieškovės elgesys akivaizdžiai orientuotas ne į bendradarbiavimo bei sąžiningo sutarties vykdymo principų įgyvendinimą, bet į ieškovės siekį nesąžiningai pelnytis atsakovės sąskaita.
16.5. Teismas neteisingai aiškino ir taikė sutarties bendrosios dalies 3.2 punktą. Jame nurodyta, kad prekių priėmimo–perdavimo aktas pasirašomas (o ne organizuojamas jų priėmimas) ne vėliau kaip per 30 dienų, juolab kad priėmimo organizavimas šiame sutarties punkte nesiejamas su pilna prekių komplektacija. Tokia nuostata, atitinkamai, reiškia, kad ieškovė turi teisę po prekių priėmimo per 30 dienų pasirašyti aktą, bet ne skaičiuoti netesybas šiuo laikotarpiu. Prekių pristatymą pradėjus 2021 m. kovo 9 d., ieškovė nesugebėjo organizuoti pristatytų prekių priėmimo, todėl taikyti sutartinę atsakomybę atsakovei dėl šiuo laikotarpiu praleisto prekių pristatymo termino ir priteisti už šį laikotarpį apskaičiuotų delspinigių sumą – 18 519,40 Eur, nebuvo jokio teisinio pagrindo.
16.6. Teismas nepagrįstai nevertino ieškovės reikalaujamų netesybų dydžio bei jos tariamai patirtų nuostolių santykio. Naudos gavėja yra ne ieškovė, o Lietuvos kariuomenė, kadangi prekės buvo pristatomos ir jų eksploatacija numatyta Generolo S. Žukausko poligone Pabradėje naujai įkurtoje stovykloje ,,Herkus“. Taigi, pati ieškovė jokių realių nuostolių nepatyrė. Lietuvos kariuomenė pretenzijų atsakovei taip pat nėra pareiškusi. Be to, oficialiai ši stovykla buvo atidaryta tik 2021 m. rugpjūčio 30 d., todėl laikytina, kad reali faktinė prekių eksploatacija prasidėjo tik praėjus daugiau nei 3 mėnesiams nuo oficialaus (pagal papildomą susitarimą) prekių perdavimo ieškovės eksploatacijai.
16.7. Atsakovės poziciją, kad tokio pobūdžio ieškiniai dėl netesybų yra aktyviai taikoma lupikavimo priemonė, pagrindžia kasacinio teismo praktika, kurioje teismų jau ne kartą buvo pasisakyta apie Lietuvos kariuomenės bei su ja susijusių subjektų nepagrįstai didelius, į lupikavimą peraugančius reikalaujamų netesybų dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240-916/2021).
16.8. Po sutarties sudarymo visuotinai paskelbto karantino padarinių atsakovė taip pat negalėjo protingai numatyti, kontroliuoti bei prisiimti jų atsiradimo rizikos. Šie padariniai yra visuotinai žinomi ir atskirai neįrodinėtini. Savo įsipareigojimus pagal sutartį atsakovė siekė įvykdyti, bet, pasikeitus sutartinių prievolių pusiausvyrai, atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymas tapo suvaržytas ir priklausė išimtinai nuo ieškovės valios keisti sutarties sąlygas. Todėl ieškovė nepagrįstai skaičiavo 6 652,60 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 2 d. iki 2021 m. balandžio 1 d.
2. Ieškovė Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:
17.1. Gamintojas inicijavo kreipimąsi į ieškovę dėl techninės specifikacijos jau po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, todėl nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ieškovė kišosi į gamybos procesus. Priešingai nei teigia atsakovė, ieškovės atstovas gamintojui nurodė, kad siurblio maksimalus slėgis turi būti 25 barai, t. y. kaip ir buvo numatyta techninėje specifikacijoje, bet tokio darbinio slėgio pagrindiniuose vamzdžiuose nereikia. Kaip teisingai nurodė teismas, tai, kad žarnose gali būti palaikomas darbinis 2,8 barų slėgis, nereiškia, jog tokiu būdu keičiamas siurblio privalomas 25 barų darbinis slėgis, kuris numatytas sutarties techninėje specifikacijoje.
17.2. Sutarties objektą sudarė 5 vnt. konteinerinių vandens cisternų, būtent toks jų kiekis galėjo užtikrinti tinkamą visos stovyklos funkcionavimą. Šios prekės galėjo būti priimamos tik tada, kai jos visos pristatytos, yra kokybiškos, pilnai sukomplektuotos, paruoštos eksploatacijai ir yra atlikti sutarties specialiosios dalies 3.4 punkte numatyti mokymai. Atsakovė nepaneigė faktų, kad nekokybiškas prekes pristatė praleidusi terminą, prekės neturėjo visų reikalingų dokumentų, todėl negalėjo būti pradėtas jų priėmimas.
17.3. Konkretaus netesybų dydžio, kuris gali būti nustatomas viešojo pirkimo–pardavimo sutartyse, nenumato nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), nei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ).
17.4. Ieškovė byloje yra pareiškusi reikalavimą atlyginti sutartines netesybas, o ne tiesioginius nuostolius, todėl atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl realių nuostolių nepatyrimo šioje byloje yra neaktualūs. Atitinkamai, neaktualūs ir apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad prekių gavėja yra Lietuvos kariuomenė ir tik ji galėjo patirti realius nuostolius dėl pavėluoto prekių pristatymo. Lietuvos kariuomenė nebuvo sutarties šalimi, todėl, skirtingai negu nurodo atsakovė, į jokias sutartines netesybas ji pretenduoti negalėtų, nes pagal sutartinių netesybų sampratą, įtvirtintą CK, jas turi teisę gauti sutarties šalis, šiuo atveju – ieškovė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl sutartinių įsipareigojimų ir jų įvykdymo
3. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas iš sutarties, sudarytos viešojo pirkimo būdu, vykdymo kilęs perkančiosios organizacijos Gynybos resursų agentūros (ieškovės) ir tiekėjos UAB ,,Energolit LT“ (apeliantės) ginčas, šalims skirtingai interpretuojant tiek jos sąlygas, susijusias su reikalavimais sutarties dalykui (prekėms), tiek ir apibrėžiančias jos vykdymo tvarką (prekių pristatymą ir jų priėmimo organizavimą).
4. Sutartis – tai suderintos šalių valios išraiška, todėl aiškinant sutartį visų pirma būtina identifikuoti sutarties šalių ketinimus ir siekti nustatyti suderintą jų valią, t. y. kokias tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė jos šalims. Kilus dėl to ginčui, taikytinos CK 6.193 straipsnyje nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės. Teismas, aiškindamas sutartį, turi atsižvelgti ne tik į sutartyje naudojamas lingvistines formuluotes, bet ir į visų sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, jos sudarymo tikslą bei aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas kiekvienu konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, taigi būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; įstatymo įtvirtintų ir teismų praktikoje pripažintų sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo paskirtis – kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-469/2019, 37 punktas).
5. Nagrinėjamu atveju taip pat būtina atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuotą taisyklę, kad teismai, spręsdami dėl ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, be kita ko, ir dėl sutarties vykdymo, turi vertinti ne tik tokios sutarties nuostatas, bet ir tirti bei vertinti paskelbto viešojo pirkimo konkurso sąlygas ir konkurso laimėtojo pasiūlymo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020, 46 punktas).
6. Jeigu pirmiau aptartų tikslų, taikant sutarčių aiškinimo taisykles, pasiekti negalima, įskaitant atvejus, kai perkančiosios organizacijos ketinimai iš viešojo pirkimo sąlygų aiškiai neišplaukia, tai ginčijamas sutarties turinys turi būti nustatomas pagal tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2013). Protingo sutarčių aiškinimo metodas, be kita ko, suponuoja poreikį atsižvelgti į atitinkamo civilinės teisės instituto turinį (prigimtį), įvertinti, kiek jo taikymas konkrečiu atveju atitiks sutarties šalių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-943/2021, 54 punktas).
7. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pagal 2020 m. lapkričio 4 d. sudarytą prekių viešojo pirkimo–pardavimo sutartį apeliantė buvo įsipareigojusi perduoti (parduoti) ieškovei 5 vnt. konteinerinių vandens cisternų, skirtų visus metus nenutrūkstamam vandens tiekimui į sanitarinius dušo ir tualeto konteinerius, esančius Pabradės poligone, užtikrinti. Apeliantė, gindamasi nuo jai pareikšto ieškinio, įrodinėjo, kad iki ginčo sutartyje nurodytos datos – 2021 m. kovo 1 d., pirkimo dokumentuose nurodytų techninių charakteristikų prekės nebuvo pristatytos ne dėl jos, o dėl pačios ieškovės kaltės. Apeliantės teigimu, ieškovės atstovas tiesioginio bendravimo su cisternų gamintojo Hispano Vema SL atstovais metu nurodė kitokias, nei pirkimo dokumentuose, cisternų technines charakteristikas, susijusias su siurblių galia. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija.
8. Pagal prekių viešojo pirkimo–pardavimo sutarties specialiosios dalies 1.1 punktą apeliantė įsipareigojo parduoti ir pristatyti 5 vnt. konteinerinių vandens cisternų, atitinkančių sutarties 1 priedo ,,Konteinerinės vandens cisternos techninė specifikacija“ reikalavimus, o ieškovė – priimti ir sumokėti už sutartyje ir jos prieduose nustatytus reikalavimus atitinkančias prekes sutarties bendrojoje dalyje nustatyta tvarka. Sutarties priedo Nr. 1 2.7 punkte yra nurodytas toks cisternos funkcinis reikalavimas – cisternoje, vandens išdavimo kanale, turi būti įmontuotas siurblys, debitas ne mažiau kaip 10 kub. m / val., maksimalus darbinis slėgis ne mažesnis kaip 25 barai. Vadinasi, pagal pirkimo dokumentus cisternose įmontuotų vandens siurblių maksimalus darbinis slėgis turėjo būti ne mažesnis kaip 25 barai. Ši sąlyga yra aiški ir suprantama.
9. Apeliantė su prieštaravimais dėl preliminaraus teismo sprendimo pateikė ieškovės atstovo ir cisternų gamintojo Hispano Vema SL elektroninį susirašinėjimą, iš kurio spręstina, kad 2020 m. lapkričio 16 d. gamintojo atstovas kreipėsi į ieškovę, prašydamas patikslinti minėtą techninės specifikacijos 2.7 punktą bei nurodydamas, kad, jo vertinimu, pakaktų siurblio, kurio maksimalus darbinis 2,8 barų slėgis, o ieškovės atstovas 2020 m. lapkričio 17 d. atsakyme nurodė, kad siurblio maksimalus slėgis turi būti 25 barai, tačiau tokio darbinio slėgio pagrindiniuose vamzdžiuose nereikia. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, dėl kitokių nei nurodytos techninėje specifikacijoje siurblio techninių savybių nebuvo sulygta, pirkimo dokumentai, nustatant kitokius reikalavimus, nebuvo pakeisti. Todėl ieškovės lūkestis ir reikalavimas, kad cisternose sumontuotų siurblių darbinis slėgis būtų ne mažesnis nei 25 barai, buvo teisėtas ir pagrįstas, o apeliantė tokias savybes atitinkančias prekes ir turėjo pristatyti.
10. Apeliantės pristatytose ieškovei cisternose buvo sumontuoti vandens siurbliai, kurių darbinis slėgis buvo 12 barų, o ne 25 barai, tokia aplinkybė yra įvardyta 2021 m. balandžio 21 d. prekių patikrinimo akte kaip prekių trūkumas. Kadangi apeliantė turėjo ištaisyti, be kita ko, ir šį trūkumą, o prekės, ištaisius minėtame akte užfiksuotus trūkumus, 2021 m. rugpjūčio 3 d. buvo priimtos, darytina labiau tikėtina išvada, kad techninėje specifikacijoje nustatytus darbiniam slėgiui reikalavimus cisternose sumontuoti siurbliai atitiko.
11. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovė vilkino prekių priėmimą ir dėl šios priežasties jos laiku nebuvo priimtos. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino sutarties sąlygas, kurių visuma leido teismui padaryti išvadą, kad prekių (cisternų) priėmimo procedūra galėjo prasidėti tik apeliantei pristačius visas prekes.
12. Pagal sutarties bendrosios dalies 3.2 punktą prekes pardavėja (apeliantė) pristato savo rizika be papildomo apmokėjimo. Mokėtoja (ieškovė) nuosavybės teisę į prekes įgyja šalims ir mokėtojai pasirašius perdavimo–priėmimo aktą, kuris pasirašomas tik tuo atveju, jeigu prekės yra kokybiškos ir atitinka sutartyje ir jos priede (-uose) joms nustatytus reikalavimus. Sutarties specialiosios dalies 3.2 punkte nurodyta, kad prekių priėmimo–perdavimo aktas pasirašomas, kai prekės (pilnai sukomplektuotos, kokybiškos bei atitinkančios visus sutartyje ir jos prieduose nustatytus reikalavimus) yra pristatytos sutarties specialiosios dalies 3.3 punkte nurodytu adresu bei paruoštos eksploatacijai pagal priedo Nr. 1 reikalavimus. Iš aptartų sutarties bendrosios ir specialiosios dalies sąlygų matyti, kad atskirų cisternų priėmimo ir perdavimo tvarka sutartyje nebuvo nustatyta. Priešingai, sutartyje aiškiai nurodyta, kad prekės gali būti priimtos tik tuomet, kai jos yra visiškai sukomplektuotos, t. y. kai pristatytos visos perkamos 5 cisternos.
13. Be to, apeliacinio skundo argumentus dėl sutarties dalyko skaidymo bei atskirų jo dalių (atskirų cisternų) priėmimo galimybės paneigia ir sutarties bendrosios dalies 3.4 punkte įtvirtinta sąlyga, kad pardavėjai (apeliantei) pristačius mažesnę prekių siuntą negu nurodyta sutartyje ir (ar) paraiškose ir (ar) užsakymuose, yra laikoma, kad prekės nebuvo pristatytos. Ši sutarties sąlyga, kurios teisėtumas ir pagrįstumas nekvestionuojamas, taip pat leidžia teisėjų kolegijai įsitikinti, kad ieškovė buvo suinteresuota 5 vandens cisternų, kaip visumos, gavimu. Byloje nesant įrodymų, kad apeliantė iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo būtų kėlusi klausimą dėl pirmiau aptartų sąlygų neaiškumo ar jų turinio, nėra ir prielaidų spręsti, jog ji turėjo pagrindą tikėtis priėmimo procedūros organizavimo pristačius ieškovei tik dalį sutartų prekių. Tokie apeliacinio skundo argumentai aiškiai stokoja pagrįstumo, juo labiau kad ir ji pati, 2021 m. kovo 9 d. pristačiusi dvi cisternas, 2021 m. kovo 17 d. – dar dvi cisternas, o 2021 m. balandžio 1 d. – paskutinę cisterną, reikalavimų po kiekvienos iš šių cisternų pristatymo organizuoti dalies pristatytų prekių priėmimą ar pretenzijų dėl neorganizuojamo priėmimo proceso nereiškė. Tiek ginčo sutarties nuostatos, tiek ir šalių elgesys ją vykdant lemia teisėjų kolegijos išvadą, kad tik po visų prekių pristatymo turėjo ir galėjo būti organizuojama jų priėmimo procedūra. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė neįrodė netinkamo ieškovės veikimo, organizuojant prekių priėmimą.
14. Atmestini ir tokie apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė neprotingai ilgai vertino pateiktų prekių kokybę. Sutarties bendrosios dalies 3.2 punkte yra nurodyta, kad kai pristatytos prekės yra kokybiškos ir atitinka sutartyje bei jos priede (-uose) joms nustatytus reikalavimus, dokumentas, patvirtinantis prekių perdavimą–priėmimą, turi būti pasirašomas ne vėliau kaip per 30 dienų, išskyrus kai prekėms atliekami laboratoriniai bandymai. Taigi, sutartyje nurodytas aiškus, dienomis apibrėžtas terminas, per kurį ieškovė privalėjo atlikti prekių priėmimo procedūras, t. y. patikrinti jų kokybę, priimti apeliantės mokymus naudotis tomis prekėmis.
15. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal šalių 2021 m. gegužės 24 d. sudaryto papildomo susitarimo prie viešojo pirkimo–pardavimo sutarties 2 punktą apeliantė įsipareigojo nustatytus trūkumus pašalinti iki 2021 m. birželio 18 d., bet ne vėliau kaip iki 2021 m. liepos 10 d., apie tai, kad trūkumai buvo pašalinti, ji ieškovę informavo 2021 m. liepos 16 d., o prekių perdavimo–priėmimo aktas buvo pasirašytas 2021 m. rugpjūčio 3 d., t. y. nuo apeliantės pranešimo apie trūkumų ištaisymą iki akto pasirašymo praėjo 17 dienų. Vadinasi, sutartyje nustatytas 30 dienų terminas nebuvo praleistas.
16. Duomenų, kad ieškovė objektyviai galėjo dar greičiau ir operatyviau atlikti prekių trūkumų ištaisymo įvertinimą, byloje nėra. Kitokio situacijos vertinimo nesuponuoja ir apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė 2021 m. balandžio 21 d. prekių patikrinimo aktą apeliantei elektroniniu paštu išsiuntė 2021 m. balandžio 23 d. (penktadienį) 19.34 val. Viena vertus, apeliantė neįrodinėjo, kad tuo atveju, jei šis aktas jai būtų išsiųstas tą pačią dieną, kai jis buvo surašytas, ji būtų greičiau ir operatyviau pašalinusi trūkumus. Šiame kontekste pažymėtina, kad operatyvesnio sutarties vykdymo reikalavimą apeliantė taiko išimtinai sutarties kontrahentei (ieškovei), bet netaiko jo sau pačiai – pagal ginčo sutartį prekes ji turėjo pristatyti iki 2021 m. kovo 1 d., o faktiškai paskutinė, penktoji, cisterna buvo pristatyta tik 2021 m. balandžio 1 d. Kita vertus, ieškovė apeliantei nustatė 3 darbo dienų terminą pateikti informaciją apie trūkumų ištaisymo galimybę, o toks terminas, atsižvelgiant į faktą, kad aktas jai buvo išsiųstas paskutinę savaitės darbo dieną, pripažintinas protingu ir pagrįstu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ginčo sutartyje ir nėra numatytas joks terminas, per kurį tokio pobūdžio pranešimas turėtų būti išsiųstas.
17. Apibendrinant tai, kas buvo pasakyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantei kyla sutartinė atsakomybė už terminų pristatyti tinkamos kokybės prekes pažeidimą.
Dėl netesybų ir jų dydžio
18. Apeliantė apeliaciniame skunde kvestionuoja ir iš jos priteistų 31 465 Eur netesybų už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 2 d. iki 2021 m. gegužės 10 d. sumą, teigdama, kad jos yra neprotingai didelės, neproporcingos net ir lyginant su situacija, jeigu ji sutarties iš viso nebūtų įvykdžiusi, netesybos priteistos pirmosios instancijos teismui neįvertinus ir tokio fakto, kad ieškovė nuostolių realiai nėra patyrusi. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais ir sprendžia, kad egzistuoja pagrindas netesyboms mažinti.
19. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Netesybas nustatančios sutarčių sąlygos yra sutarties šalių plačiai naudojama tinkamo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė ir civilinės atsakomybės forma.
20. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, be kita ko, ir dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020; 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-969/2022).
21. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti antrosios šalies sąskaita. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo. Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2015; 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021).
22. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad neprotingai didelės netesybos gali būti vertinamos kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jeigu jos reikštų lupikavimo įteisinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2011). Nustatant netesybas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles netesybas. Susitarimų dėl netesybų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešojo intereso gynimu, nes nekontroliuojamas netesybų dydis gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarauja viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021).
23. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos sutarties bendrosios dalies 11.1 punkte nustatyta, kad pavėlavusi pristatyti prekes per sutarties specialiojoje dalyje nurodytą terminą, pardavėja (apeliantė) moka pirkėjai (ieškovei) nuo 0,05 proc. iki 0,2 proc. dydžio nuo nepristatytų prekių kainos be PVM už kiekvieną uždelstą dieną ir (ar) valandą šalių iš anksto sutartus minimalius nuostolius, kurių sumokėjimas neatleidžia pardavėjos nuo pareigos atlyginti visus pirkėjos patirtus nuostolius pardavėjai nevykdant arba netinkamai vykdant sutartį. Specialiosios dalies 10.1 punkte šios bendrosios nuostatos konkretizuotos, nurodant, kad nuotolių dydis yra 0,1 proc. nuo nepristatytų ir (ar) nesuremontuotų prekių kainos be PVM už kiekvieną uždelstą dieną.
24. Kaip minėta, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 31 465 Eur netesybas, t. y. 0,1 proc. nuo 449 500 Eur kainos be PVM už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 2 d. iki 2021 m. gegužės 10 d. (už 70 dienų), kurios, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinos neprotingai didelėmis.
25. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu tai, kad prekės ieškovei visgi buvo pristatytos ir ieškovės priimtos, jų trūkumai ištaisyti, ieškovė jas gali naudoti pagal paskirtį. Iš apeliantės prieštaravimuose nurodytos viešos informacijos – publikacijų spaudoje – matyti, kad Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje sąjungininkams skirta stovykla „Herkus“ buvo atidaryta 2021 m. rugpjūčio 30 d. Duomenų, kad stovyklos atidarymas būtų nukeltas ar vėlavo dėl netinkamos kokybės cisternų, byloje nėra. Todėl darytina išvada, kad apeliantės netinkamas veikimas nebuvo tokio pobūdžio, kuris būtų lėmęs reikšmingų padarinių ieškovei nuostolių ar kuria kita forma atsiradimą.
26. Taip pat sutiktina ir su apeliantės akcentuojama aplinkybe dėl jai ieškovės apskaičiuotų net 37 308,50 Eur netesybų (skundžiamu teismo sprendimu priteista mažiau – 31 465 Eur) už vėlavimą neproporcingumo, lyginant su netesybų dydžiu visiškai sutarties neįvykdžius. Pagal ginčo sutarties bendrosios dalies 11.4 punktą ir specialiosios dalies 10.2 punktą šalys buvo sutarusios, kad tuo atveju, jei sutartis bus nutraukta dėl apeliantės kaltės, ji privalės sumokėti ieškovei 31 465 Eur šalių iš anksto sutartus minimalius nuostolius (7 proc. nuo sutarties kainos be PVM). Nėra abejonės, kad sutarties nutraukimas ir vėlavimas įvykdyti sutartį sukelia skirtingus materialinius teisinius padarinius antrajai šaliai, abiem atvejais ir patirtini nuostoliai, labiau tikėtina, yra skirtingi. Teisėjų kolegijos vertinimu, situacija, kai už vėlavimą pristatyti prekes taikomos analogiško dydžio sankcijos, kaip už sutarties nutraukimą jos neįvykdžius, neatitinka pirmiau aptartų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų.
27. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad esant sudarytai viešojo pirkimo sutarčiai joje nustatytų netesybų dydžio sumažinimo klausimas nėra galimas, nes tai prieštarautų viešojo pirkimo principams, nėra suderinama su aukštesnių instancijų teismų precedentiniais sprendimais ir juose padarytomis išvadomis, sprendžiant analogiškas bylas. Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodė apeliantė, klausimas dėl viešojo pirkimo sutartimi sutartų minimalių nuostolių dydžio bei jų mažinimo galimybės buvo sprendžiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021, kurioje buvo tikrinamas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-707-302/2020, teisėtumas bei pagrįstumas. Joje, be kita ko, konstatuota ir tai, kad vien ta aplinkybė, jog sutartis sudaryta įvykdžius viešąjį pirkimą pagal viešai skelbtas ir visiems pirkime dalyvaujantiems tiekėjams žinomas pirkimo sąlygas, nepašalina perkančiosios organizacijos pareigos tiek nustatyti teisės aktų reikalavimams ir bendriesiems principams neprieštaraujančias pirkimo ir būsimos sutarties sąlygas, tiek tinkamai jas aiškinti ir taikyti pirkimo sutarties vykdymo metu, kartu tai nepaneigia ir teismo teisės ex officio (pagal pareigas) spręsti dėl perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo bei pasisakyti dėl jų padarinių. Kasacinio teismo byloje Nr. e3K-3-240-916/2021 buvo pripažinta, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai nelaikė šalių pasirašyto susitarimo, įtvirtinančio neproporcingai didelį ir viešajai tvarkai prieštaraujantį delspinigių dydį, paneigiančiu galimybę sumažinti sutartas netesybas.
28. Teisėjų kolegijai konstatuoja, kad ir šiuo konkrečiu atveju apeliantei pritaikytos netesybos yra per didelės, neproporcingos jos padarytam sutarties pažeidimui, jų dydis (suma) prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, todėl yra pagrindas jas mažinti.
29. Tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovė neįrodinėjo, jog prievolės įvykdymo termino praleidimu jai padaryta kokia nors reali žala, kurią kompensuoja jos prašomos priteisti netesybos, kad apeliantė, nors ir pavėluotai, bet savo prievolę visgi įvykdė visiškai, o taip pat netesybų dydį už sutarties nutraukimą, sprendžia, kad priteisiamų iš apeliantės netesybų dydis šiuo konkrečiu atveju mažintinas iki sutarties bendrosios dalies 11.2 punkte numatyto minimalaus dydžio, t. y. iki 0,05 proc. nuo prekių kainos be PVM už kiekvieną uždelstą dieną. Kadangi apeliantė prekes vėlavo pristatyti 70 dienų (nuo 2021 m. kovo 2 d. iki 2021 m. gegužės 10 d.), o sutarties kaina be PVM yra 449 500 Eur, ieškovei iš apeliantės priteistinos 15 732,50 Eur dydžio netesybos ([449 500 Eur x 0,05 proc.] x 70 d.).
30. Atitinkamai, skundžiamas teismo sprendimas keičiamas, sumažinant ieškovei iš apeliantės priteistų delspinigių dydį nuo 31 465 Eur iki 15 732,50 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 330 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi būti pakeistas ir pirmosios instancijos teisme atsiradusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
33. Bylos šalys įrodymų apie pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą nėra pateikusios, todėl jų atlyginimo bei paskirstymo klausimas nekyla. Tačiau iš apeliantės valstybei priteistinas už patenkintą ieškinio, kuris buvo pateiktas dokumentinio proceso tvarka, dalį mokėtinas 177 Eur žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir jo 8 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 425 straipsnio 3 dalis, 430 straipsnio 1 dalis).
34. Apeliantė prašo priteisti už apeliacinį skundą sumokėtą 708 Eur žyminį mokestį. Pažymėtina tai, kad pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Turtiniuose ginčuose už apeliacinius skundus žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punkte ir 425 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už ieškinį, paduodamą dokumentinio proceso tvarka, mokamas žyminis mokestis yra lygus pusei sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Priėmus atsakovo prieštaravimus, ieškovas žyminio mokesčio neprimoka (CPK 430 straipsnio 1 dalis). Procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 proc. už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis).
35. Remiantis tokiu procesiniu reguliavimu, už apeliacinį skundą, kuris pateiktas byloje, pradėtoje dokumentinio proceso tvarka, mokėtinas žyminis mokestis yra lygus pusei žyminio mokesčio, kurį reikėtų sumokėti už apeliacinį skundą byloje, pradėtoje pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Nagrinėjamu atveju už apeliacinį skundą, paduotą elektroninių ryšių priemonėmis byloje, pradėtoje dokumentinio proceso tvarka, ir kurioje ginčijama suma yra 31 465 Eur, turėjo būti sumokėtas 349 Eur žyminis mokestis (900 Eur + [(31 465 Eur – 30 000 Eur) x 2 proc.] / 2 x 75 proc.). Kadangi apeliantė už apeliacinį skundą yra sumokėjusi daugiau nei turėjo mokėti pagal įstatymą, jai grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis – 359 Eur (708 Eur – 349 Eur) (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir jo 5 dalis).
36. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad apeliantė turi valstybei sumokėti 177 Eur žyminį mokestį už patenkintą ieškinio dalį bei tai, kad ir pačiai apeliantei iš valstybės biudžeto turi būti grąžinta permokėta žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalis – 359 Eur, sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga atlikti įskaitymą. Atlikus priešpriešinių mokėtinų sumų įskaitymą, apeliantei iš valstybės biudžeto grąžintina žyminio mokesčio dalis sumažintina iki 182 Eur (359 Eur – 177 Eur), atitinkamai, valstybei iš apeliantės žyminis mokestis už bylinėjimąsi pirmosios instancijos teisme nepriteisiamas.
37. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovei iš apeliantės yra priteisiamos 15 732,50 Eur netesybos. Už šią patenkintų reikalavimų sumą apskaičiuotas 177 Eur žyminis mokestis (([15 732,50 Eur x 3 proc.] / 2) x 75 proc.) priteisiamas apeliantei iš ieškovės kaip bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme kompensacija (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi įrodymų apie kitokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme šalys nėra pateikusios, jų atlyginimo klausimas nekyla.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 6 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
,,Pakeisti 2021 m. spalio 22 d. preliminarų sprendimą. Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei Gynybos resursų agentūrai prie Krašto apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 304740062) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovė ,,Energolit LT“ (juridinio asmens kodas 302893254) 15 732,50 Eur (penkiolika tūkstančių septynis šimtus trisdešimt du eurus 50 centų) netesybų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.“
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Energolit LT“ (juridinio asmens kodas 302893254) iš ieškovės Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 304740062) 177 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Energolit LT“ (juridinio asmens kodas 302893254) 182 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą pagal 2022 m. vasario 7 d. mokėjimo nurodymą.
Teisėjos Dalia Kačinskienė
Vilija Mikuckienė
Neringa Švedienė