Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-652-493/2021

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00515-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2; 21.11.10

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. S. atstovės advokatės K. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 18 d. nutarimo, kuriuo L. S. pripažintas padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda - įspėjimas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

1.       2021 m. sausio 12 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Institucija) L. S. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 4 d., apie 12 val. 20 min., vizito pas šeimos gydytoją R. R., dirbančią UAB „V. L.“, metu garsiai kalbėjo su gydytoja ir savo nepilnamečio sūnaus T. S., gimusio 2013 m. rugpjūčio 13 d., motina K. J. T. S. akivaizdoje. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad tokiu savo elgesiu L. S. išgąsdino savo sūnų, panaudojo tėvo valdžią priešingai vaiko interesams.

2.       Skundžiamu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 18 d. nutarimu L. S. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Teismas sprendė, jog byloje esančių įrodymų visuma patvirtinta, kad L. S. savo kaip tėvo valdžią panaudojo priešingai vaiko interesams ir tuo padarė nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.

3.       L. S. atstovė advokatė K. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną L. S. atžvilgiu nutraukti.

3.1.       Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas skundžiamame nutarime neatliko įrodymų analizės, pažodžiui nurašė 2020 m. gruodžio 22 d. UAB „V. L.“ raštą dėl informacijos suteikimo, nurodydamas, kad neva taip pasakė liudytoja R. R., papildomai išvardino įrodymus, kurie pasak teismo patvirtina L. S. kaltę, neatskleisdamas jų turinio ir neanalizuodamas, kuo šie įrodymai patvirtina L. S. kaltę. Skunde pažymima, kad minėtas raštas neatitinka tiesos, nes gydytoja R. R. teismo posėdyje nurodė kitas aplinkybes, be to, jame nurodyta neteisinga informacija, kad L. S. yra parašęs 11 skundų gydymo įstaigai. Iš tiesų, L. S. gydymo įstaigai rašė ne skundus, o prašymus suteikti informaciją apie sūnaus sveikatą.

3.2.       Skunde analizuojami liudytojos R. R. 2021 m. liepos 28 d. teismo posėdžio metu duoti parodymai apie tai, kad nepasitenkinimas yra iš abiejų tėvų pusės, be to, liudytoja akcentavo, kad „kai tėvai pradėjo vienas kitą kaltinti, tada T. S. pradėjo neramiai elgtis“. Liudytoja taip pat nurodė, kad L. S. nerėkė, bet kalbėjo pakeltu balsu, prasidėjo priekaištai, kaltinimai iš abiejų pusių. Skunde išsamiai cituojami liudytojos R. R. parodymai, nurodant, kad teismas juos iškraipė tiek dėl priežasties, dėl kurios T. S. pradėjo neramiai elgtis, tiek dėl L. S. pasakytos frazės, kad „mama yra patologinė melagė“. Skunde pažymima, kad teismas iš viso nesirėmė liudytojos R. R. parodymais, duotais 2021 m. liepos 28 d., o į nutarimą perrašė UAB „V. L.“ raštą kaip šios liudytojos parodymus, nors tiesioginiai įrodymai yra pačios R. R. parodymai. Tačiau teismas apskritai nevertino liudytojos R. R. parodymų apie tai, kad T. S. pradėjo nerimastingai elgtis po to, kai abu tėvai pradėjo vienas kitą kaltinti, o L. S. K. J. pavadino patologine melage tik tuo metu, kai ji su vaiku jau buvo išėjusi.

3.3.       Skunde taip pat nurodoma, kad teismas visiškai nevertino L. S. pateikto garso įrašo, kuris buvo atliktas 2020 m. gruodžio 4 d. vizito pas gydytoją metu. L. S. įrašinėja kiekvieną pokalbį su K. J. ir apie tai ją yra įspėjęs. Būtent minėtas garso įrašas paneigia K. J. parodymus bei 2020 m. gruodžio 4 d. pranešime nurodytas aplinkybes, kad L. S. prie vaiko rėkė ir ją įžeidinėjo. Teismas taip pat nevertino to, kad K. J. ir L. S. santykiai yra konfliktiški, todėl yra pagrindas abejoti, ar K. J. iš tiesų gali duoti patikimus ir objektyvius parodymus šioje byloje. Nors K. J. pranešime nurodė, kad L. S. rėkė, ją įžeidinėjo, žemino, tačiau nurodytų aplinkybių nepatvirtino nei liudytoją R. R., nei pateiktas garso įrašas. Tuo labiau, kad ir T. S. apklausos aprašyme nurodyta, kad berniukas atrodė ramus, drąsiai atsakinėjo į klausimus.

3.4.       Nors teismas nutarime taip pat nurodė, kad L. S. kaltę patvirtina Kauno socialinių paslaugų centro pagalbos planas, tačiau nenurodė, kuo šis įrodymas reikšmingas L. S. kaltės nustatymui. Tuo labiau, kad teismo posėdžio metu apklausta socialinė darbuotoja J. R. paaiškino, kad paslaugos buvo teiktos nuo kovo mėnesio dėl L. S. ir K. J. konfliktiškų tarpusavio santykių. Be to, pačiame plane nurodytos aplinkybės niekaip nepatvirtinta L. S. kaltės dėl 2020 m. gruodžio 4 d. įvykio bei leidžia daryti išvadą, kad būtent K. J. bando nuteikti vaiką, prašydama jį meluoti. Pažymėtina ir tai, kad byloje pateiktas Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymas dėl pacientui T. S. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patvirtina, kad gydytoja netinkamai pildo T. S. sveikatos istoriją, nepaskiria būtinų tyrimų, kas patvirtina, jog L. S. skundas buvo pagrįstas. Teismas taip pat pašalino L. S. klausimus R. R. dėl rašomų prašymų, jų turinio, nors pačiame nutarime akcentuojamas L. S. skundų rašymas kaip kaltės dėl ANK 73 straipsnio 1 dalyje pažeidimo įrodymas.

3.5.       Skunde taip pat cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pažymint, kad ANK 73 straipsnyje numatytas nusižengimas yra blanketinė nuostata, todėl, pagal ją kvalifikuojant asmens pažeidimą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą, kurią asmuo kaltinamas pažeidęs. Nagrinėjamoje byloje ANK protokole nėra nuorodų į jokias blanketines teisės normas, kurias būtų pažeidęs L. S.. Nors jo atstovė baigiamosiose kalbose į tai atkreipė dėmesį, tačiau minėtos aplinkybės liko teismo ignoruotos. Be to, teismas nevertino ir L. S. kaltės, kaip būtinos ANK atsakomybės sąlygos. Kaip jau minėta, remiantis liudytojos R. R. parodymais, nustatyta, kad abu tėvai pergyvena dėl sūnaus sveikatos, be to, minėta liudytoja nurodė, kad vaikas pradėjo nerimastingai elgtis tik po to, kai abu tėvai pradėjo vienas kitą kaltinti dėl netinkamos priežiūros. Todėl L. S. nesuprantama, kodėl kaltu buvo pripažintas tik jis. L. S. paprašius išimti kilimą ir gydytojai tam pritarus, pati K. J. nesutiko su gydytos nuomone, įvardino tai kaip nesąmonę, pradėjo L. S. berti kaltinimus dėl patalynės, todėl ne L. S. buvo konflikto iniciatorius. Be to, konflikto veiksmai nebuvo nukreipti vaiko atžvilgiu, o buvo tik susirūpinimas jo sveikata, todėl akivaizdžiai nebuvo L. S. kaltės.

3.6.       Skunde taip pat nurodoma, kad teismas suvaržė L. S. teisę gintis nuo jam pareikštų kaltinimų, neleido užduoti klausimų liudytojams, nuolat jį pertraukdavo. Be to, 2021 m. liepos 28 d. teismo posėdis vyko suėmimas skirtoje salėje, kuri dėl savo dydžio buvo visiškai nepritaikyta bylų nagrinėjimui, L. S. turėjo sėdėti nugara į liudytojus, dėl ko jam buvo sunku užduoti klausimus ir tokiu būdu suvaržyta jo teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo.

4.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiojo T. S. atstovės pagal įstatymą K. J. atstovas advokatas G. Č. prašė L. S. apeliacinį skundą atmesti ir iš L. S. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5.       2021 m. gruodžio 9 d. Kauno apygardos teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. S. atstovės advokatės K. R. prašymas priteisti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. S. patirtas teisinio atstovavimo išlaidas už apeliacinio skundo parengimą.

6.       Taip pat, 2021 m. gruodžio 9 d. Kauno apygardos teisme gauti nukentėjusiojo T. S. atstovės pagal įstatymą K. J. atstovo advokato G. Č. prašymas ir patikslintas prašymas priimti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisti nukentėjusiojo T. S. atstovei K. J. priteisti 435,60 Eur byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų iš L. S.. 

7.       Apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriui.  

8.       ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

9.       Administracinių nusižengimų kodekso IX skyriuje nurodyti nusižengimai, susiję su vaikais ir šeima. Šio skyriaus 73 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams. ANK 73 straipsnio 1 dalis yra teisės norma su blanketine dispozicija, todėl apeliaciniame skunde teisingai pažymėta, kad atsakomybę pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį užtraukia kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimas. Šiuo atveju L. S. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už tai, kad jis vizito pas šeimos gydytoją R. R. metu garsiai kalbėjo su gydytoja ir savo nepilnamečio sūnaus motina sūnaus akivaizdoje. Administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiu savo elgesiu L. S. išgąsdino sūnų T. S. ir panaudojo tėvo valdžią priešingai vaiko interesams.

10.       Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog administracinių nusižengimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai bylą. ANK nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius nusižengimo sudėtį. Atitinkamai ANK 617 straipsnio 2 dalyje įvirtintos administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo nuostatos nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį, taip pat nurodyti naujas blanketines normas, kurios galimai buvo pažeistos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmais, apie tai teismo posėdyje jo neinformavus. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog bendroji taisyklė, kad teismas nagrinėja bylą tik to asmens atžvilgiu ir tik pagal tokį administracinį kaltinimą, pagal kurį jam perduota medžiaga.

11.       Šiuo atveju L. S. surašytame administracinio nusižengimo protokole nebuvo nurodytas joks galimai pažeistas norminis teisės aktas, nepaisant to, kad jam inkriminuotas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 73 straipsnio 1 dalyje, kaip jau minėta, yra suformuluotas kaip blanketinė teisės norma. Tokiu atveju, nenurodžius asmens veiksmais pažeisto norminio teisės akto, apribojama asmens teisė žinoti, dėl kokio pažeidimo jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn bei veiksmingai ir efektyviai gintis nuo jam pareikšto administracinio kaltinimo. ANK 627 straipsnyje imperatyviai nurodoma, kokių veiksmų pirmosios instancijos teismas turi imtis pasirengimo nagrinėti administracinę bylą stadijoje, be kita ko, 1 dalies 3 punkte numatyta, jog teismas turi įsitikinti, ar tinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Vis tik, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas aptariamo pažeidimo pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje nenustatė ir L. S. pripažino padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, nenurodžius kokius teisės aktus jis pažeidė. Nagrinėjamoje byloje tiek administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, tiek pirmosios instancijos teismas tik formaliai nurodė, kad L. S. garsiai kalbėdamas vaiko akivaizdoje panaudojo tėvo valdžią priešingai vaiko interesams, visgi apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad protokole ar nutarime nenurodytas nė vienas teisės aktas ir konkreti teisės akto norma, reglamentuojanti vaiko teisių ir interesų apsaugą ar tėvų valdžios panaudojimo (ar nepanaudojimo) ribas ir kuri nagrinėjamu atveju galimai buvo pažeista.

12.       Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (toliau – Konvencija), Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai). Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis). Tačiau teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą). Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinėje byloje Nr. 2AT-38/2014).

13.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas savo pareigą išsamiai ir visapusiškai įvertinti bylai reikšmingas aplinkybes bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų atitiktį norminiams teisės aktams įvykdė netinkamai. Apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės keisti institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole bei skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime nurodytų esminių galimo nusižengimo aplinkybių, juolab neturi pagrindo sunkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties, papildomai nurodydamas asmens pažeistas blanketinės teisės normos nuostatas.

14.       Kartu pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai. Nagrinėjamu atveju nagrinėjant administracinę bylą L. S. pateikė prašymą prie bylos prijungti garso įrašą, kuris padarytas nagrinėjamo įvykio metu 2020 m. gruodžio 4 d. Minėtas įrašas buvo prijungtas prie bylos medžiagos, tačiau jo turinys Institucijoje nebuvo tirtas, nebuvo surašytas jo apžiūros protokolas, vertinamas autentiškumas, asmenys nebuvo apklausti dėl pateiktų duomenų įrašymo aplinkybių. Nagrinėjamu atveju būtina atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, todėl administracinio nusižengimo byla grąžintina iš naujo tirti protokolą surašiusiai institucijai. Panaikinus apylinkės teismo nutarimą ir grąžinus L. S. administracinio nusižengimo bylą iš naujo tirti protokolą surašiusiai institucijai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apeliacinio skundo argumentai, susiję su pažeidimais bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atskirai nevertintini. Priėmus sprendimą administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Institucijai, proceso dalyvių prašymai dėl proceso išlaidų priteisimo nenagrinėjami. Klausimas dėl proceso išlaidų bus sprendžiamas priimant galutinį sprendimą dėl administracinio nusižengimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 18 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriui.  

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                 Arūnas Paštuolis