Civilinė byla Nr. 2A-228-881/2015
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06864-2013-9
Procesinio sprendimo kategorija: 26.6; 44.2.4.2; 101; 116.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. kovo 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimo ir 2014 m. kovo 4 d. papildomo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-619-934/2014 pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovui SB ,,Riešutas“, trečiajam asmeniui S. V. dėl garbės ir orumo pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Ieškovas G. P. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad viešai paskleisti teiginiai, jog G. P. neteisėtai užgrobė sukčiavimo keliu 820 Lt; suklastojo 2008 m. balandžio 26 d. Bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokolą; G. P. neteisėtai perdavė herbinį antspaudą pašaliniam asmeniui V. G.; už 2007, 2008 ir 2009 metus visuotiniuose susirinkimuose nei karto neatsiskaitė, nors ir buvo finansinės revizijos 2007, 2008 metais, jis nepasirašė revizijų aktų, o 2009 m. revizijai dokumentų nepateikė, surinkti pinigai buvo pasisavinti; G. P. skelbė melagingą informaciją, gąsdino Bendrijos narius, kad jie kuo greičiau sumokėtų narių mokesčius asmeniškai į ieškovo sąskaitą; G. P. ir A. S. vienas kitam pardavė savo vietą; G. P. yra vienas iš daugumos valdybos narių „berniukų“, kurie perka sklypus pardavimui, skubiai stato namus ir parduoda; G. P. pradėjo gąsdinti sodininkų bendrijos narius, rinko duoklę, savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos naudojosi negaliojančiu antspaudu savo tariamai teisei vykdyti; suklastojo protokolą; šiuo metu ir toliau visokiais neteisėtais veiksmais bando rinkti iš SB „Riešutas“ narių pinigus, skleidžia melagingą informaciją, dėl kurios jau yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, grasinamaisiais laiškais ir kitais neteisėtais būdais bando išvilioti iš žmonių pinigus; G. P. šantažuoja, reketuoja Bendrijos narius, apmoka sugalvotas sąskaitas, negrąžina antspaudo ir dokumentų; G. P. veikė ne Bendrijos naudai, ne jos vardu, o savo asmeniniais interesais, neturėdamas tam reikalingo narių pritarimo; išaiškėjus jo finansinėms machinacijoms ir dviveidiškiems veiksmams; ieškovo vadovavimo metu buvo vienašališkai priimami sprendimai, nesurenkant valdybos kvorumo; jis pradėjo derybas su savivaldybe dėl detaliojo plano, neturint tam įgaliojimų; jis galimai suklastojo 2008 m. balandžio 26 d. susirinkimo protokolą, kadangi šiame susirinkime nebuvo balsuojama dėl žemės paskirties keitimo, servitutų nustatymo, inžinierinių tinklų, pastatų perkėlimo ar nugriovimo, servitutų patikslinimo ir nužymėjimo, nors susirinkimo protokole tai pateikta 1.1-1.5 punktais, neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą bei priteisti iš atsakovo SB ,,Riešutas“ 17 000 Lt neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas 2006 m. liepos 17 d. tapęs Bendrijos nariu pradėjo aktyviai dalyvauti Bendrijos veikloje, kuri pasireiškė apleistų bendro naudojimo teritorijų tvarkymu, talkų Bendrijoje organizavimu, siekė suvienyti Bendrijos narius ir dirbti vykdant ilgalaikius renovavimo projektus. Kadangi ieškovas siekdamas bendrų interesų pasireiškė kaip visapusiškai aktyvus, atstovaujantis jos interesus, Bendrijos narys, 2007 m. gegužės 12 d. visuotiniame bendrijos narių susirinkime jis vienbalsiai buvo išrinktas Bendrijos valdybos pirmininku. Iki 2009 m. pavasario Bendrijos nariai buvo patenkinti ieškovo vykdoma veikla Bendrijoje. Gražėjo Bendrijos aplinka, ji tapo komfortiškesnė, šiuolaikinė, patrauklesnė, atsirado galimybė Bendrijai tapti pilnateise Vilniaus miesto teritorija. Buvo pradėti parengiamieji veiksmai siekiant rengti Bendrijoje detalųjį planą. Ieškovas, siekdamas spręsti ne tik buitinius Bendrijos klausimus, pradėjo vykdyti griežtą įsiskolinimų Bendrijai padengimo politiką. Tačiau, kaip dažnai atsitinka, kai tai susiję su finansinėmis išlaidomis, taip ir šioje Bendrijoje atsirado grupė asmenų, nenorinčių mokėti pinigų. Taip susikūrė kelių žmonių iniciatyvinė grupė, kuri pradėjo klaidinti Bendrijos narius, agituoti prieš pasirinktą Bendrijos plėtros/renovavimo politiką, siekė pakeisti tuo metu veiklą vykdančią Bendrijos valdybą, kuriai vadovavo ieškovas. Todėl pradėta skelbti tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žeidė ir žemino ieškovą, kuri tapo pagrindu tiek pradėtam baudžiamajam persekiojimui, tiek jo pašalinimui iš bendrijos narių. Tikrovės neatitinkanti informacija Bendrijos vardu dažniausiai buvo skelbiama žodžiu, tačiau šioje byloje įrodinėjami tik tie teiginiai, kurie gali būti įrodyti raštu. Paskleidus tikrovės neatitinkančius duomenis, bendrijos nariai buvo suklaidinti, visiškai pasikeitė daugumos jų požiūris į ieškovą, šios informacijos pagrindu buvo rašyti tikrovės neatitinkantys raštai teisėsaugos institucijoms, dėl ko pradėtas ar tęstas neteisėtas baudžiamasis persekiojimas, ieškovas buvo neteisėtai pašalintas iš Bendrijos narių. Tokiais veiksmais ieškovui buvo padaryta didelė neturtinė žala, buvo pažeminta jo garbė ir orumas, kurie turi būti atlyginti, juolab, kad Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu pripažino Bendrijos sprendimą, kuriuo buvo pašalintas ieškovas iš narių, neteisėtu.
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat skirti ieškovui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei 50 procentų iš šios baudos skirti atsakovui – Bendrijai. Nurodė, kad patikslintame ieškinyje nėra pateikiama jokių aiškių argumentų, kodėl neturtinės žalos yra reikalaujama iš atsakovo, kokie yra atsakovo neteisėti veiksmai, kuo remiantis ieškovas reikalauja jo tariamai patirtą neturinę žalą priteisti iš Bendrijos, kaip juridinio asmens. Ieškovas nepateikė jokių aiškių argumentų, kurių pagrindu galėtų būti konstatuojamas atsakovo, kaip juridinio asmens veiksmų neteisėtumas, kodėl už kitų asmenų išsakytas ar raštu išdėstytas mintis, teiginius, pamąstymus turi atsakyti būtent atsakovas, kaip juridinis asmuo. Taip pat klaidinamai nurodoma, kad Bendrijos vardu buvo skelbiama tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žeidė ir žemino ieškovą. Ieškinyje be jokio objektyvaus pagrindo nurodomi „Bendrijos iniciatyvinės grupės“ 2009 m. rugpjūčio 20 d., 2009 m. spalio 6 d., 2009 m. rugsėjo 21 d., 2009 m. lapkričio 13 d. raštai, pareiškimai, kuriuose tariamai paskleisti tikrovės neatitinkantys teiginiai, už ką tariamai turi atsakyti atsakovas, kaip juridinis asmuo – Bendrija. Nei viename „Bendrijos iniciatyvinės grupės“ nurodomame rašte, pareiškime nėra nurodoma, kad šie dokumentai yra teikiami (skleidžiami) Bendrijos vardu. Be to, tiek pagal įstatymą, tiek ir pagal sodininkų bendrijos įstatus sodininkų bendrijoje veikia ir jos teises bei pareigas įgyvendina visuotinis narių susirinkimas bei kolegialus valdymo organas – valdyba, kurios darbą organizuoja ir jos veiklai vadovauja jos pirmininkas. Ieškovo nurodoma „Bendrijos iniciatyvinė grupė“ nėra nei atsakovo valdymo organas, nei kitoks struktūrinis darinys, kuris būtų oficialiai įgaliotas atstovauti atsakovą ar kitaip veikti jo vardu. Be to, nei pati „Bendrijos iniciatyvinė grupė“, nei jos nariai nėra tiesiogiai pavaldūs sodininkų bendrijai, atsakovas neturi jokios realios galimybės įtakoti jų sprendimų ar teikiamą (skleidžiamą) informaciją, todėl visiškai nesuprantama, kokiu pagrindu šioje byloje, kur atsakovu yra tik sodo bendrija „Riešutas“, yra reikalaujama pripažinti minėtus teiginius kaip neatitinkančius tikrovės ir žeminančius ieškovo garbę ir orumą bei priteisti dėl to neturinę žalą. Atsakovo manymu, Bendrija pagal pareikštus reikalavimus yra netinkamas atsakovas, nes ji, kaip juridinis asmuo, ne tik neturi teisinio pagrindo atsakyti už narių, ar jų grupių veiksmus, pasisakymus ir pan., bet ir pateikti faktinius ir teisinius atsikirtimus dėl nurodomuose pareiškimuose / raštuose išdėstytų aplinkybių, todėl patikslintas ieškinys turėtų būti atmestas. Atskirų asmenų pasisakymai ar įrašai minėtuose prašymuose, protokoluose nelaikytini atsakovo sprendimais, priimtais kolegialių bendrijos organų, todėl šiuo atveju nepagrįstai yra reiškiami reikalavimai atsakovui, kaip juridiniam asmeniui, dėl patikslintame ieškinyje nurodomų minėtuose dokumentuose pateiktų duomenų (nuomonių) pripažinimo tikrovės neatitinkančiais teiginiais ir neturtinės žalos priteisimo, nes, kaip minėta, bendrija neatsako už savo atskirų narių prievoles, o pastarieji neatsako už bendrijos prievoles. Tiek pagal Sodininkų bendrijų įstatymą, tiek ir pagal Bendrijos įstatus, kiekvienas bendrijos narių susirinkimas turi išrinkti susirinkimo pirmininką ir sekretorių. Kaip seka iš paminėtų 2009 m. rugsėjo 12 d. ir 2010 m. liepos 11 d. Bendrijos susirinkimo protokolų, susirinkimų pirmininku buvo išrinktas S. V.. Patikslintame ieškinyje teigiama, kad 2009 m. rugsėjo 12 d. sodininkų bendrijos „Riešutas“ susirinkime valdybos pirmininkas S. V. pasakė, jog dėl suklastoto 2008 m. balandžio 26 d. sodo bendrijos „Riešutas“ visuotinio narių susirinkimo protokolo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, t. y. S. V. teigė, kad ieškovas minėtą protokolą suklastojo. Ieškinyje klaidingai teigiama, kad S. V. minėtas aplinkybes nurodė vykdant valdybos pirmininko pareigas, kad jis atsakovo buvo įgaliotas pateikti tokią informaciją. To nėra fiksuota susirinkimo protokole. Taip pat jokiais objektyviais įrodymais to nepagrindė ir ieškovas. Priešingai nei nurodo ieškovas, iš minimo susirinkimo protokolo seka, kad 2 darbotvarkės klausimą S. V. pristatė arba kaip susirinkimo pirmininkas, kaip bendrijos narys. Be to, aukščiau minimus protokolus S. V. pasirašė ne kaip bendrijos kolegialaus organo dalyvis (narys) – valdybos primininkas, o kaip konkretaus susirinkimo pirmininkas, t. y. rengiant ir pasirašant šiuos susirinkimų protokolus S. V. nevykdė bendrijos kolegialaus organo (valdybos, visuotinio narių susirinkimo) funkcijų (dėl kurių netinkamo vykdymo, galėtų kilti atsakomybė juridiniam asmeniui), todėl, atsakovo įsitikinimu, šiuo atveju patikslintas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo pažeminus garbę ir orumą, paskleidus tiesos neatitinkančią informaciją, nepagrįstai pareikštas sodininkų bendrijai, kaip juridiniam asmeniui, todėl toks ieškinys turėtų būti atmestas. Patikslintame ieškinyje nepagrįstai nurodoma, jog 2009 m. rugsėjo 12 d. Bendrijos susirinkimo protokole fiksuota, kad S. V. teigė, kad ieškovas 2008 m. balandžio 26 d. susirinkimo protokolą suklastojo. Priešingai nei teigia ieškovas, tokio nurodymo nėra, todėl nėra pagrindo teigti, kad minėtas sakinys žeidžia ieškovo garbę ar orumą. 2009 metais labai didelė sodininkų bendrijos narių dalis nebepasitikėjo ieškovu, kaip bendrijos valdybos pirmininku, buvo nepatenkinti jo veiksmais, priimamais sprendimais, būtent susijusiais su bendrijos detaliojo plano rengimu, tiesiogiai išreiškė nuomonę, jog ieškovas turi būti atšauktas iš valdybos primininko pareigų, ką patvirtina teismui kartu su atsiliepimu į pradinį ieškinį pateikti bendrijos narių pažymų dėl pirmininko ir valdybos atšaukimo nuorašai. Tuo metu labai didelė bendrijos narių, dalyvavusių 2008 m. balandžio 26 d. susirinkime, dalis teigė, kad šio susirinkimo protokole fiksuoti duomenys neatitinka realios padėties, nes susirinkimo metu nebuvo kalbama bei paaiškinta apie servitutus, raudonąsias linijas, pastatų nukėlimus (griovimus) ir pan., dėl jų nebuvo balsuojama, o apie tai daugeliui bendrijos narių tapo žinoma tik 2009 metais (šias aplinkybes iš esmės patvirtina 2009 m. balandžio 12 d. antstolės I. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole fiksuoti duomenys, kur pažymima, kad paklausus, ar 2008 metų balandžio mėnesį vykusiame susirinkime SB „Riešutas“ valdybos pirmininkas G. P. pateikė pilną, išsamią informaciją apie detalųjį planą, apie kelių servitutą, apie žemės paskirties keitimą, susirinkusieji vienbalsiai atsakė, kad nieko apie tai nežino; bei Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendyje fiksuoti duomenys, kur šias aukščiau minėtas aplinkybes patvirtino 43 teisme apklausti asmenys; tuo tarpu priešingas aplinkybes teisme tenurodė 12 asmenų). Be to, vykstant minimam 2009 m. rugsėjo 12 d. susirinkimui, jau realiai buvo pradėtas ir vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl susirinkimo protokolo galimo suklastojimo, atliekami procesiniai veiksmai, kurių eigoje buvo pareikšti įtarimai ne vien ieškovui, bet ir kitiems asmenims. Tokie duomenys sudarė pakankamą pagrindą įtarti, kad minimas susirinkimo protokolas yra suklastotas, kas buvo paaiškinta ir 2009 m. rugsėjo 12 d. narių susirinkimo metu. S. V. išsakytos mintys (dėl protokolo klastojimo atliekamo ikiteisminio tyrimo) susiformavo vertinant turimą pradinę informaciją, daugelio narių paaiškinimus bei nebuvo nukreiptos pažeminti ieškovo garbę ir orumą. Patikslintame ieškinyje taip pat be pagrindo teigiama, jog 2009 m. rugsėjo 12 d. susirinkime buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kad G. P. neteisėtai perdavė herbinį antspaudą pašaliniam asmeniui V. G.. Priešingai nei teigia ieškovas, šios aplinkybės yra tikros. Ieškovo teigimu tikrovės neatitinka 2009 m. spalio 12 d. ir 2010 m. liepos 8 d. prašymuose, skirtuose teisėsaugos pareigūnams, išdėstytos aplinkybės, kurios, ieškovo įsitikinimu, žeidžia jo garbę ir orumą. Pagal teismų formuojamą praktiką sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad informacija dėl atsakovo veiksmų tapo žinoma tretiesiems asmenims, kad buvo neteisėtai kreiptasi į teisėsaugos pareigūnus, kad buvo elgiamasi nesąžiningai. Ieškovas klaidina teismą, teigdamas, kad paskleidus tokius duomenis, Bendrijos nariai buvo suklaidinti, visiškai pasikeitė daugumos jų požiūris į ieškovą, šios informacijos pagrindu buvo surašyti tikrovės neatitinkantys raštai teisėsaugos institucijoms, dėl ko pradėtas ar tęstas neteisėtas baudžiamasis persekiojimas, ieškovas buvo neteisėtai pašalintas iš bendrijos narių. Priešingai nei teigiama ieškinyje, būtent ieškovo, kaip buvusio bendrijos pirmininko, veiksmais (elgesiu, sprendimais) buvo nepatenkinti bendrijos nariai, nes ieškovas neužtikrino valdybos veiklos teisėtumo, nepaisė bendrijos narių nuomonės, veikė, neturint tam įgaliojimų ir pan., ką patvirtina byloje esantys įrodymai. 2009 metais ieškovu nepasitikėjo didelė dauguma bendrijos narių. Daugelis bendrijos narių iki šiol laikosi pozicijos, kad jie ieškovo (kaip buvusio sodininkų bendrijos valdybos pirmininko) buvo apgauti, kas sąlygojo tiek pradėtų darbų sustabdymą, tiek ir didelių nuostolių sodininkų bendrijai atsiradimą. Atsakovo manymu, šioje byloje, pareikšdamas ieškinį ieškovas siekia be teisėto pagrindo pasibylinėti su Bendrija, taip keršydamas dabartinei Bendrijos valdybai, kuri iš esmės yra nustačiusi ieškovo, kaip buvusio bendrijos pirmininko, galimai neteisėtus veiksmus, neskaidrų bendrijos lėšų panaudojimą. Pareikštu ieškiniu ieškovas siekia ne tariamai pažeistų savo teisių gynimo, o be teisėto pagrindo praturtėti kitų bendrijos narių sąskaita, nes, kaip minėta, bendrija neturi kitų pajamų, išskyrus tik bendrijos narių įnašus. Toks ieškovo elgesys yra nesąžiningas, jis piktnaudžiauja savo teisėmis, todėl toks elgesys teismo neturėtų būti ginamas, o pareikštas ieškinys turėtų būti atmestas. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Patikslintame ieškinyje ieškovas visiškai nepasisakė dėl atsakovo, kaip juridinio asmens, neteisėtų veiksmų, kuriais, ieškovo manymu, jam tariamai buvo padaryta neturinė žala. Ieškinyje pateikti tik subjektyvaus pobūdžio teiginiai dėl atsakovo, kaip juridinio asmens, neteisėtų veiksmų. Ieškovas taip pat neįrodė ir kitų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Įstatymas neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, įstatyminis pagrindas. Pareikštame ieškinyje nėra pateikta aiškaus paaiškinimo dėl šių atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų būvimo, dėl ko pareiktas patikslintas ieškinys turėtų būti atmestas, kaip neįrodytas. Ieškinyje yra išdėstyti tik bendro pobūdžio teiginiai, kad neigiamas spaudimas iš bendrijos narių pakenkė ieškovo reputacijai, dvasinei ramybei, o priimtas sprendimas dėl ieškovo pašalinimo iš bendrijos narių sukėlė ieškovui dvasinį skausmą, moralinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus. Atsakovo manymu, tokie nurodymai nėra pakankami neturtinei žalai konstatuoti, tuo labiau, kad, kaip pats nurodo ieškovas, žalos jis patyrė dėl neigiamo spaudimo iš bendrijos narių, o ne dėl atsakovo, kaip juridinio asmens, kažkokių neteisėtų veiksmų, o teisės aktai nenumato neturtinės žalos atlyginimo tuo atveju, kai asmuo neteisėtai yra pašalinamas iš bendrijos narių. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad iki ginčijamos informacijos paskleidimo pradžios ieškovas kažkaip išskirtinai buvo gerbiamas šioje sodininkų bendruomenėje asmuo. To nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad šiuo metu ieškovas yra mažiau gerbiamas. Ieškovas nepagrįstai akcentuoja tai, kad už įgaliojimų suteikimą G. P. ir Bendrijos valdybos nariams spręsti visus klausimus, susijusius su detalaus plano rengimu, susirinkimo nariai tariamai balsavo vienbalsiai. Atsakovas pažymėjo, jog didelė dalis narių, dalyvavusių minėtame 2008 m. balandžio 26 d. narių susirinkime, teigė (patvirtino), kad šio susirinkimo metu nebuvo išsamiai paaiškinta apie detalų planą, apie žemės servitutus, raudonąsias linijas ir pan., su kuo jie kategoriškai būtų nesutikę ir būtų nebalsavę už tokio plano rengimą bei nebūtų perdavę ieškovui ir valdybos nariams teisės vienašališkai spręsti visus klausimus, susijusius su detalaus plano rengimu. Kai šios aplinkybės paaiškėjo, kai kilo pagrįstas įtarimas, jog 2008 m. balandžio 26 d. susirinkimo protokolas galimai yra suklastotas, 2009 metais faktiškai visi bendrijos nariai išreiškė nedviprasmišką savo poziciją, jog dėl ieškovo veiksmų, ignoruojant bendrijos narių interesus, jie nebepasitiki ieškovu, atšaukė jį iš valdybos pirmininko pareigų, sustabdė tolimesnį detaliojo plano rengimą. Dėl šių aplinkybių negalima teigti, kad ieškovas iš ties visų bendrijos narių buvo laikomas sąžiningu bei atsakingu asmeniu ir pan. Ieškovas visiškai nepagrindę savo teiginių, jog patikslintame ieškinyje nurodyti duomenys iš ties pažemino bei žeidžia jo garbę ir orumą. Tiek 2009 m. rugsėjo 12 d. ir 2010 m. liepos 11 d. Bendrijos narių susirinkimo protokoluose, tiek 2009 m. spalio 12 d. ir 2010 m. liepos 8 d. prašymuose ikiteisminio tyrimo pareigūnams nėra teigiama, jog ieškovas yra dokumentų klastotojas, bendrijos narių šantažuotojas, reketuotojas, vagis ar pan., ką be pagrindo nurodo ieškovas. Šiuose dokumentuose nurodyti duomenys, asmenų mintys, nuomonė yra grindžiami visa eile rašytinių įrodymų bei narių paaiškinimais dėl buvusių aplinkybių. Atsakovas yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Pagrindinės atsakovo gaunamos pajamos – iš bendrijos narių surenkami įnašai, kurie iš esmės visi yra panaudojami visų narių interesų tenkinimui, infrastruktūros palaikymui, sukūrimui ir pan., todėl ieškovo reikalaujamos sumos priteisimas būtų nepakeliama našta visai sodininių bendrijai, dėl ko iš esmės nukentėtų visų sodo bendrijos narių interesais, t. y. viešasis, interesas, kas neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų.
Trečiasis asmuo S. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog iš esmės sutinka su atsakovo pateikto atsiliepimo į ieškinį argumentais ir juos pilnai palaiko bei prašo teismo jais remtis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, o atsakovo prašymo dėl baudos skyrimo ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkino. Priteisė iš ieškovo G. P. atsakovo sodininkų bendrijai „Riešutas“ 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad ieškovas įrodinėjo, jog atsakovas sodininkų bendrija „Riešutas“ paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, todėl pažemino jo garbę ir orumą. Atsakovas, atskirsdamas į ieškinį, įrodinėjo, jog Bendrija yra netinkamas atsakovas byloje.
Teismas nustatė, kad atsakovo sodininkų bendrijos „Riešutas“ iniciatyvinė grupė pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai bei SĮ „Vilniaus planas“ 2009 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimą, kuriame, be kita ko, nurodė, jog „2. Neteisėtai užgrobtus sukčiavimo keliu iš sodo pensininkų pinigus po 820 Lt kuo skubiau grąžinti žmonėms. <...>.“ Bendrijos iniciatyvinės grupės nariai, atstovaujami J. J., pateikė Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai 2009 m. spalio 6 d. prašymą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad „už 2007, 2008 ir 2009 metus visuotiniuose susirinkimuose nei karto neatsiskaitė. Nors ir buvo finansinės revizijos 2007, 2008 metais, jis nepasirašė revizijų aktų, o 2009 m. revizijai dokumentų nepateikė <...>“, „<...> surinkti mūsų pinigai pasisavinti“, „<...>...skelbia melagingą dezinformaciją, gąsdina pensininkus, kad reikia skubiai mokėti <...> 820 Lt tik jam asmeniškai <...>, „<..> balsavome už A. S., bet ji vienas kitam pardavė savo vietą <...>“. Bendrijos iniciatyvinės grupės nariai 2009 m. rugsėjo 21 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą, kuriame, nurodė, jog ieškovas yra vienas iš daugumos valdybos narių „berniukų“, kurie perka sklypus pardavimui, skubiai stato namus ir parduoda. J. T., E. P., K. P. pateikė Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai 2009 m. spalio 13 d. prašymą, kuriame nurodyta, jog „Protokolą suklastojo Bendrijos valdybos pirmininkas G. P.. Šiuo metu minėtas asmuo ir toliau visokiais neteisėtais veiksmais bando rinkti iš Bendrijos narių pinigus. Skleidžia melagingą informaciją, dėl kurios jau yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Grasinamaisiais laiškais ir kitais neteisėtais būdais bando išvilioti iš žmonių pinigus“. Bendrijos iniciatyvinės grupės nariai pateikė Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai 2009 m. lapkričio 13 d. skundą, kuriame nurodyta, kad „<...> G. P. ir toliau šantažuoja, reketuoja žmones, renkant jų pinigus. Apmokėjo sugalvotas sąskaitas, antspaudą ir dokumentaciją neatiduoda, už tris metus revizijos aktus nepasirašė.“
Ieškovo įsitikinimu dėl minėtuose 2009 m. rugpjūčio 20 d., 2009 m. spalio 6 d., 2009 m. rugsėjo 21 d., 2009 m. spalio 13 d., 2009 m. lapkričio 13 d. raštuose minimų teiginių, neatitinkančių tikrovės, turėtų atsakyti Bendrija. Teismas su tokiu ieškovo vertinimu nesutiko. Teismas nurodė, kad ieškovui buvo sudarytos visos sąlygos pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu arba įtraukti į bylą atsakovais ir kitus asmenis (ieškovas ne kartą tikslino ieškinio reikalavimus, dėl to buvo atidėtas teismo posėdis; atsakovo tinkamumo klausimas buvo keliamas 2013 m. lapkričio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu, kuriame ieškovo atstovė, išklausiusi ieškovo paaiškinimų, buvo nurodžiusi, jog ketina keisti netinkamą atsakovą tinkamu; priėmus patikslintą ieškinį ir gavus atsakovo atsiliepimą į pareikštą ieškinį, kuriame iš esmės buvo keliamas klausimas dėl atsakovo netinkamumo, ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog neketina keisti atsakovo), tačiau ieškovas šia teise nepasinaudojo, todėl teismas padarė išvadą, kad šioje byloje sodininkų bendrija „Riešutas“ nėra tinkamas atsakovas, nes ieškovas neįrodė, kad dėl minėtuose raštuose nurodytos informacijos turėtų atsakyti Bendrija, kaip juridinis asmuo.
Teismas pažymėjo, kad Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kuri neatsako už savo atskirų bendrijos narių prievoles, o pastarieji neatsako už bendrijos prievoles (Bendrijos įstatų 1, 15 p.). Sodininkų bendrijoje veikia ir jos teises bei pareigas įgyvendina visuotinis narių susirinkimas bei kolegialus valdymo organas – valdyba, kurios darbą organizuoja ir jos veiklai vadovauja jos pirmininkas. Bendrija įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus (Sodininkų bendrijų įstatymo 14 str., Bendrijos įstatų 43-44 p.)., tačiau ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog minėtuose raštuose nurodoma Bendrijos iniciatyvinė grupė yra Bendrijos valdymo organas ar kitoks struktūrinis dalinys, kuris būtų įgaliotas atstovauti Bendriją ar kitaip veikti jos vardu, teikiant prašymus, pareiškimus ar skundus į atitinkamas institucijas dėl ieškovo veiksmų. Teismas atmetė ieškovo argumentus, jog Bendrijai turi kilti atsakomybė dėl to, kad bendrijos nariai yra bendruomenės dalis ir veikia Bendrijos vardu. Vien ta aplinkybė, jog raštuose minima Bendrijos iniciatyvinė grupė, savaime nereiškia, jog ji veikia bendrijos vardu, o kitų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, ieškovas nepateikė (CPK 178 str.).
Ieškovas reikalavimą priteisti iš atsakovo neturtinę žalą taip pat grindė S. V. pasisakymais Bendrijos narių susirinkimų metu, užfiksuotais protokoluose, todėl teismas pasisakė dėl minėtų ieškovo ginčijamų aplinkybių.
Teismas nustatė, kad 2009 m. rugsėjo 12 d. vykusio Bendrijos narių susirinkimo metu S. V. pasakė, jog „<...> Dėl suklastoto 2008 m. balandžio 26 d. sodo bendrijos „Riešutas“ visuotinio narių susirinkimo protokolo prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas.“, „<...> G. P. neteisėtai perdavė herbinį antspaudą pašaliniam asmeniui V. G.“. Bendrijos susirinkimo, vykusio 2010 m. liepos 11 d., protokolo priede, be kita ko, nurodyta, kad „jo vadovavimo metu buvo vienašališkai priimami sprendimai, nesurenkant valdybos kvorumo;“, „<...> jis pradėjo derybas su savivaldybe dėl detaliojo plano, neturint tam įgaliojimų. <...>, „<...> jis galimai suklastojo 2008 m. balandžio 26 d. susirinkimo protokolą, kadangi šiame susirinkime nebuvo balsuojama dėl žemės paskirties keitimo, servitutų nustatymo, inžinierinių tinklų, pastatų perkėlimo ar nugriovimo, servitutų patikslinimo ir nužymėjimo, nors susirinkimo protokole tai pateikta 1.1-1.5 punktais“.
Teismas nurodė, kad atsakovo įstatų 36.8 punktą kiekvienas bendrijos narių susirinkimas turi išrinkti susirinkimo pirmininką ir sekretorių. Iš 2009 m. rugsėjo 12 d. ir 2010 m. liepos 11 d. Bendrijos susirinkimo protokolų, matyti, jog susirinkimų pirmininku buvo išrinktas S. V.. Tokiu atveju, Bendrijos narių susirinkimo primininkas, pristatydamas darbotvarkės klausimus bei pasirašydamas surinkimo protokolus, veikė ne kaip Bendrijos valdymo organas ar jo atstovas (valdybos pirmininkas), o kaip bendrijos narys, išrinktas susirinkimo pirmininku. Todėl Bendrijai, kaip juridiniams asmeniui, negali kilti civilinė atsakomybė už susirinkimų protokoluose bendrijos nario (susirinkimo pirmininko) nurodytos informacijos paskleidimą. Bendrija neatsako už atskirų bendrijos narių prievoles. Teismas padarė išvadą, jog ieškovo reikalavimas – priteisti neturtinę žalą dėl minėtuose susirinkimuose paskleistos informacijos neatitikimo tikrovei, pareikštas netinkamam atsakovui, todėl teismas nevertino juose nurodytos informacijos paskleidimo teisėtumo ir pagrįstumo CK 2.24 straipsnio kontekste.
Ieškovas reikalavimą priteisti iš atsakovo neturtinę žalą taip pat grindė ir raštais (Bendrijos valdybos pirmininkas S. V. pateikė Vilniaus apskrities VPK 2009 m. spalio 12 d. prašymą dėl G. P. savavališkų veiksmų, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad „pradėjo gąsdinti sodininkų bendrijos narius, renka duoklę.“, „<...> savavališkai, nesilaikant įstatymu nustatytos tvarkos, naudojasi negaliojančiu antspaudu savo tariamai teisei vykdyti“; Bendrijos pirmininkas S. V., Bendrijos vardu, 2010 m. liepos 13 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai 2010 m. liepos 7 d. prašymą dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos papildymo, kuriame nurodyti šie ieškovo ginčijami teiginiai: „<...> G. P. veikė ne Bendrijos naudai, ne jos vardu, o savo asmeniniais interesais, neturėdamas tam reikalingo narių pritarimo“, „<...> išaiškėjus jo finansinėms machinacijoms ir dviveidiškiems veiksmams“, pasirašytais Bendrijos valdybos pirmininko S. V.. Kadangi Sodininkų bendrijoje veikia ir jos teises bei pareigas įgyvendina visuotinis narių susirinkimas bei kolegialus valdymo organas – valdyba, kurios darbą organizuoja ir jos veiklai vadovauja jos pirmininkas, nagrinėjamu atveju 2009 m. spalio 12 d. prašymą dėl G. P. savavališkų veiksmų bei 2010 m. liepos 7 d. prašymą dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos papildymo pateikė S. V., pirmininkaujantis Bendrijos valdymo organui – valdybai, todėl teismas sprendė, kad prašymų, pasirašytų Bendrijos valdybai pirmininkaujančio parašu, pateikimas, iš esmės reiškia veikimą juridinio asmens vardu.
Be to, ieškovas įrodinėjo, jog prašymai, pateikti teisėsaugos institucijoms bei juose paskleisti duomenys, neatitinkantys tikrovės, pažeidė ieškovo garbę ir orumą. Teismas sprendė, jog vertinant atsakovo kreipimosi dėl pažeistų teisių gynimo teisėtumą, reikšminga ne tai, ar asmens duomenų paskleidimo faktas po patikrinimo pasitvirtino ar nepasitvirtino, bet tai, ar kreipimosi metu atsakovas turėjo pagrindo manyti, jog jo teisė pažeidžiama, ar jis sąžiningai pasinaudojo jam įstatymų suteikta teise kreiptis į teisėsaugos institucijas, nepiktnaudžiavo savo teise, kas gali būti pripažįstama neteisėta veika CK 6.246 straipsnio prasme, todėl teismas padarė išvadą, kad svarbu įvertinti kreipimosi faktines aplinkybes ir tikslus. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei liudytojų parodymų, teismas nustatė, jog tarp ieškovo ir Bendrijos bei jos narių yra kilęs konfliktas dėl 2008 m. balandžio 26 d. protokolo, pasirašyto G. P., pagrįstumo ir teisėtumo, kurio nutariamojoje dalyje buvo nurodyta, kad bendrijos nariai sutinka, kad detaliuoju planu būtų nustatyti servitutai sklypuose gatvių raudonoms linijoms bei inžinieriniams tinklams projektuoti ir tiesti; Bendrijos nariai sutinka nugriauti arba savo lėšomis persikelti esamus laikinus statinius, jeigu jie trukdys kvartalinių lauko inžinierinių tinklų tiesimui. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje 2009 m. rugpjūčio 10 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl bendrijos valdybos pirmininko G. P. veiksmų bei dėl to, kad galimai buvo suklastotas 2008 m. balandžio 26 d. Bendrijos susirinkimo protokolas, įtraukiant į jį tikrovės neatitinkančius duomenis, susijusius su detaliojo plano rengimu, o 2010 m. balandžio 22 d. nutrauktas. 2010 m. balandžio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra priėmė nutarimą atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą 1-75-88/2012, išteisino G. P., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo (BK 300 str. 1 d. požymių. Teismas taip pat nustatė, kad 2009 m. rugsėjo 12 d. vykusio susirinkimo metu, kuomet buvo sprendžiamas G. P. nušalinimo klausimas, G. P. atsisakė perduoti laikinai išrinktam valdybos pirmininkui S. V. Bendrijos spaudą bei dokumentus. Iš 2008 m. balandžio 26 d. Bendrijos susirinkimo protokolo matyti, jog svarstant bendrijos detaliojo plano rengimo klausimą, buvo nurodyta, kad vienam sklypo savininkui tenkanti mokėjimo dalis 820 Lt, kuriuos bendrijos nariai galės sumokėti lygomis dalimis per du metus (vidutiniškai po 200 Lt pusmečiui). Liudytojai D. Š., L. S., L. M. paaiškino, jog Bendrijos nariai teikė prašymus, skundus Bendrijos valdybos pirmininkui S. V. dėl nepagrįsto G. P. priešlaikinio reikalavimo sumokėti 820 Lt už detaliojo plano rengimą, grasinimo atjungti vandenį, neišduoti pažymas sklypo pardavimui (ir kt.), jeigu nebus sumokėti reikalaujami 820 Lt. 2013 m. gegužės 25 d. Bendrijos narių susirinkime buvo svarstomas klausimas dėl taikos sutarties sudarymo nagrinėjamoje civilinėje byloje, tačiau iš 98 balsavusių, 97 pasisakė prieš taikos sutarties sudarymą.
Taigi, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas nusprendė kad Bendrija turėjo pakankamai pagrindo manyti, kad Bendrijos bei jos narių teisės ir teisėti interesai gali būti pažeidžiami, todėl Bendrijos kreipimosi tiek į Vilniaus apskrities VPK, tiek į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra dėl papildomos informacijos pateikimo, nepripažino nesąžiningu, juo labiau, kad ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo veiksmų jau buvo pradėtas. Be to, teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovas pateiktus prašymus bei juose esančia informacija buvo paskleidęs tretiesiems asmenims, o tai, kad minėtuose prašymuose nurodyta informacija tapo žinoma pareigūnams, teismas nelaikė duomenų paskleidimu.
Teismas taip pat pažymėjo, kad už pašalinimą iš Bendrijos narių įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo galimybės (CK 6.250 str. 2 d.), o nenustačius žinių paskleidimo fakto, nėra pagrindo civilinei atsakomybei kilti pagal CK 2.24 straipsnį.
Teismas neskyrė ieškovui 20 000 Lt baudos, nes nenustatė ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
2014 m. kovo 4 d. Papildomu sprendimu teismas atsakovui iš ieškovo priteisė 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovavimo išlaidomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas G. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimą ir 2014 m. kovo 4 d. papildomą sprendimą, priimti naują sprendimą, tenkinant apelianto ieškinio reikalavimus – priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 17 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo naudai, priteisti visas patirtas bylinėjimosi išvadas pagal teismui pateiktus dokumentus. Taip pat apeliantas prašo prijungti prie bylos naujai pateikiamus įrodymus, kuriuos atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas – 2007 m. rugpjūčio 25 d., 2007 m. gegužės 20 d., 2007 m. birželio 21 d. SB ,,Riešutas“ susirinkimo protokolus, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartį ir 2011 m. gegužės 10 d. civilinį ieškinį, pareikštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-834-88/2011.
Apeliantas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai, netinkamai aiškindamas teisės normas nustatė, kad 2009 m. rugsėjo 12 d. ir 2010 m. liepos 11 d. Bendrijos susirinkimuose S. V. veikė ne kaip Bendrijos valdymo organas, o kaip bendrijos narys, išrinktas susirinkimo pirmininku. Teismas nevertino, kad išrinktas konkretaus susirinkimo pirmininku S. V. įgavo teisę atstovauti aukščiausią bendrijos valdymo organą – susirinkimą. Susirinkimo protokoluose paskleista informacija laikytina kaip paskleista Bendrijos – atsakovo vardu, kadangi S. V., pasirašydamas visuotinių susirinkimų protokolus, kurie yra rašytiniai pasisakymų įrodymai, išreiškė ne asmeninę, susirinkimui pirmininkaujančio fizinio asmens/bendrijos nario poziciją, bet atstovavo bendrijos aukščiausią valdymo organą – susirinkimą.
2. Teismas klaidingai vertino, kad įvairioms teisėsaugos institucijoms pateikti prašymai atsakovo vardu, pasirašyti bendrijos primininko S. V., nelaikytini duomenų paskleidimu. Teismas nevertino liudytojo bendrijos valdybos nario E. P. paaiškinimo (2014 m. sausio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas), kurio metu E. P. patvirtino, kad dar 2009 metais rašydamas į teisėsaugos institucijas veikė kaip bendrijos valdybos narys, turėdamas įgaliojimą atstovauti Bendriją teisėsaugos institucijose, t. y. veikė atsakovo vardu. Teismas neįvertino faktinių aplinkybių dėl teisėsaugos institucijoms rengtų raštų, kad buvo teikiama ne tik raštuose nurodytiems adresatams, bet buvo platinami ir Bendrijoje, po jais buvo renkami parašai. Netinkamo atsakovo klausimą kėlė tik atsakovas, tačiau teismas CPK 45 straipsnyje numatytos pareigos nevykdė, todėl šiuo pagrindu atmesti ieškinį neturėjo teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2014 ).
3. Nagrinėjamu atveju, buvo paskleista daug tikrovės neatitinkančių duomenų, kuriais yra žeminama ieškovo garbė, orumas, bloginama reputacija. Teismų praktikoje nurodoma, kad neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-15471-868/2013). Įrodymais byloje patvirtinti Bendrijos veiksmai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimą, pagal kurį pakanka konstatuoti nuolatinį ieškovo žeminimą; tiek Bendrijos susirinkimų metu, tiek įvairiose skunduose ir pranešimuose yra nurodoma tikrovės neatitinkanti informacija, kuria siekiama sukelti ieškovui emocinį skausmą, pažeisti jo garbę ir orumą bei pažeminti jį Bendrijos narių akyse. Tokių veiksmų pasekmė buvo tai, kad ieškovas pašalintas iš Bendrijos narių, nors jis buvo šios Bendrijos pirmininkas, tačiau 2012 m. rugpjūčio 27 sprendimas pripažintas neteisėtu.
4. Iki melagingos informacijos skleidimo pradžios ieškovas buvo gerbiamas asmuo Bendruomenėje, tai matome, iš to, kad visuotiniame susirinkime nariai balsavo vienbalsiai, jog G. P. spręs visus klausimus dėl detalaus plano rengimo. Konkrečiu atveju, Ieškovas buvo Bendrijos Valdybos pirmininkas, glaudžiai bendravo su visais Bendrijos nariais, aktyviai dalyvavo jos veikloje ir siekė bendrų tikslų, todėl taip staigiai ir nepagrįstai pasikeitus Bendrijos narių nuomonei apie ieškovą, jis patyrė sunkius moralinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinį stresą. Skleidžiama informacija neabejotinai pakenkė ieškovo reputacijai, dvasinei ramybei. Neteisėtai priimtas sprendimas dėl ieškovo pašalinimo iš Bendrijos narių, kas akivaizdžiai yra paskleistos melagingos informacijos pasekmė, sukėlė ieškovui dvasinį skausmą, moralinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus. Teismas nepagrįstai nevertino liudytojų A. S., V. S., V. G. paaiškinimų, kad bendrijoje į ieškovą G. P. požiūris po 2009 m. pasikeitė, yra neigiamas, jis vadinamas vagimi, už bendrijos pinigus pasistatė savo namą, kaltinamas dokumentų klastojimu, lėšų pasisavinimu.
5. Konkrečiu atveju, yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp tikrovės neatitinkančios informacijos apie ieškovą skleidimo ir ieškovui sukeltų dvasinių išgyvenimų, emocinio streso ir nepatogumų. Ieškovas jautėsi ir iki šiol jaučiasi žeminamas, kadangi nepagrįstai nuolat vadinamas vagimi, kaltinamas padarius teisei priešingas veikas ir pan. Tokie veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su ieškovo patirtu dideliu stresu, moraliniais išgyvenimais bei reputacijos pablogėjimu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl paskleistų duomenų kaip žeminančių garbę ir orumą pobūdžio, turi būti analizuojamas visas straipsnio ar kalbos kontekstas, o ne atskiros (ginčijamos) pastraipos, sakiniai ar jų dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009). Iš nurodytų duomenų turinio matyti, kad ieškovą nuolat bandoma pažeminti prieš visus Bendrijos narius, apkaltinti padarius teisei priešingas veikas, įžeisti bei pabloginti jo reputaciją. Paskleistoje melagingoje informacijoje teiginiai yra faktinio pobūdžio, ne vertinamieji. Bendrijos organai ir bendrijos nariai, veikdami Bendrijos vardu, pasielgė neteisėtai, pažeidė įstatymo nuostatas, todėl kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra įrodyta.
6. Žinių paskleidimas buvo viešas, rodo šie faktai: po tekstais buvo renkami parašai, informacija buvo sakyta visuotiniuose Bendrijos narių susirinkimuose, panašūs ir analogiški teiginiai kartojasi ne viename dokumente. Informacijos paskleidimą rodo ir liudytojai. Žinių paskleidimo sąlyga yra įrodyta dėl minėtų aplinkybių.
7. Tai, ar žinios laikomos žeminančios garbę, yra subjektyvusis kriterijus, reikia įvertinti aplinkybių visetą – kokie teiginiai, kokioje socialinėje, kultūrinėje aplinkoje jie paskleisti ir kokią reikšmę turi joje, o ne tik bendrinėje kalboje, kokia tekstinė duomenų paskleidimo konstrukcija, kokios kalbinės raiškos priemonės pavartotos ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2007; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Ši sąlyga byloje įrodyta, kadangi minėtoje paskleistoje informacijoje ieškovas laikomas dokumentų klastotoju, Bendrijos narių šantažuotoju, reketuotoju, vagimi ir pan.
8. Teiginių, kurie buvo kartojami beveik visuose viešuose Bendrijos pareiškimuose, neatitikimas tikrovės yra paneigtas Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Atsakovų liudytojai savo parodymais stengėsi įteigti, kad G. P. neteisėtai – naudodamas psichologinį spaudimą, nepraėjus nustatytam 2 metų terminui ir pan. – iš bendrijos narių reikalavo vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, nors tokie teiginiai niekuo nepagrįsti. Teismas atsisakė prijungti byloje ieškovo pateiktą 2007 m. rugpjūčio 25 d. visuotino bendrijos narių susirinkimo protokolą bei neatsižvelgė ir visiškai nevertino ieškovo paaiškinimų, kad tokius veiksmus ieškovas vykdė remdamasis 2007 m. rugpjūčio 25 d. visuotino bendrijos narių susirinkimo sprendimu, kad visi Bendrijos mokesčiai turi būti mokami iki einamųjų metų liepos 1 d., o pradelsus bendrijos valdyba gali kreiptis į antstolius, skaičiuoti delspinigius. Teismas nepasisakė ir nevertino liudytojo V. S. paaiškinimo, kad bendrijos valdyboje galėjo būti kalbama apie sankcijų taikymą skolininkams. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovas teismui pateikė tik 4 valdybos protokolus (20, 21, 22, 23), nors per ieškovo vadovavimo bendrijai laiką iš viso jų buvo parengta 11, visi protokolai perduoti bendrijos pirmininkui S. V.. Teismas nevertino, kad atsakovas teismui pateikė nepilną 2009 m. rugpjūčio 3 d. valdybos protokolą (2 lapai iš 3) be paskutinio lapo, kuriame yra visų 7 valdybos narių parašai. Tą patį, bet pilną dokumentą, atsakovas buvo pateikęs prijungtoje byloje – tai patvirtina atsakovo nesąžiningumą. Paskleidus tokius tikrovės neatitinkančius duomenis, Bendrijos nariai buvo suklaidinti, visiškai pasikeitė daugumos jų požiūris į ieškovą, šios informacijos pagrindu iš lūpų į lūpas sklido ir piktėjo, negražėjo G. P. įvaizdis, kas jam ne tik pažeidė garbę ir orumą, bet ir padarė neturtinę žalą. To pasekoje, G. P. buvo pašalintas iš bendrijos narių, buvo rašyti tikrovės neatitinkantys raštai teisėsaugos institucijoms, dėl ko pradėtas ar tęstas neteisėtas baudžiamasis persekiojimas. Remiantis CK 2. 24 straipsnio 1 dalimi, ieškovui padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl reikšmingų liudytojų paaiškinimų, kurie patvirtina, kad ne tik reikalavimai nukreipti tinkamam atsakovui, bet ir būtinąsias civilines atsakomybės sąlygas.
9. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas nukrypo nuo Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio kriterijų.
10. Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. teismo posėdyje ieškovo atstovė prašė prijungti rašytinius įrodymus, kurie turi įrodomosios reikšmės ir būtinybė juos prijungti iškilo vėliau, tačiau teismas atsisakė juos prijungti, motyvuodamas, kad tai gali užvilkinti bylos nagrinėjimą. Ieškovo atstovė prašė prijungti prie bylos 2007 m. rugpjūčio 25 d. SB ,,Riešutas“ susirinkimo protokolą – kuriuo buvo nuspręsta Bendrijos mokesčių rinkimo tvarka, kuri paneigia trečiojo asmens S. V. ir atsakovo liudytojų (A. T., J. T. ir kt.) duotus parodymus apie mokesčių rinkimo tvarką. SB ,,Riešutas“ susirinkimo protokolus 2007 m. gegužės 20 d. ir 2007 m. birželio 21 d., kuriuose nuspręsta valdybos narius E. P., K. P., N. P. įgalioti atstovauti Bendrijai ir veikti Bendrijos organų interesais. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartį, kuria siekiama paneigti liudytoją E. P. parodymus, įrodyti jų melagingumą. Civilinį ieškinį, kurį iškilo būtinybė pateikti po liudytojų J. T. ir S. V. paaiškinimų. Šie įrodymai turėtų reikšmę atskleidžiant bylos esmę ir vertinant liudytojų parodymus. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas tokį prašymą, nutolo nuo galimybės objektyviai įvertinti įrodymų visetą.
Atsakovas sodininkų bendrija ,,Riešutas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, jog nesutinka su juo ir prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimą ir 2014 m. kovo 4 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus, taip pat priteisti iš ieškovo atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad:
1. Apelianto prašomi prijungti nauji įrodymai, kuriuos atsisakė prijungti pirmosios instancijos teismas, buvo pateikti prieš baigiamąsias kalbas, todėl teismas turėjo teisę atsisakyti juos priimti, juolab, kad ieškovas ne kartą tikslino ieškinio reikalavimus, todėl turėjo pareigą pateikti teismui visus jo žinioje esančius duomenis.
2. Pateikiamu 2007 m. rugpjūčio 25 d. bendrijos narių susirinkimo protokolu, kur kalbama apie nario mokesčio skolas, susidariusias iki 2007 metų, apeliantas siekia paneigti rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais nustatytas faktines aplinkybes apie tikslinių įmokų (o ne nario mokesčio), dėl kurių mokėjimo Bendrijos nariai buvo sutarę tik 2008 metų balandžio 26 d. susirinkime, pradėtą išreikalavimą/išieškojimą teisminiu keliu, nesuėjus Bendrijos narių nustatytam 2 metų terminui. Ieškovas prašomas prijungti prie bylos dokumentas nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių bei liudytojų parodymų.
3. Ieškovas prie 2007 m. birželio 21 d. protokolo pridėjo ne tos dienos susirinkimo narių sąrašą, todėl negalima teigti, kad šiame susirinkime iš tiesų dalyvavo pakankamas narių skaičius ir kad šiame protokole minimi sprendimai yra teisėti. Pagal CK 2. 142 straipsnį tuo atveju, kai terminas įgaliojime nenurodytas, tai įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos. Iš protokolų, kurie prašomi prijungti prie bylos, Bendrijos valdybos sprendime nenurodytas įgaliojimo atstovauti valdybą (Bendriją) terminas, todėl, remiantis CK minėta nuostata, toks įgaliojimas galiojo vienerius metus, t. y. vėliausiai iki 2008 m. birželio 21 d. raštai, protokolai, prašymai ir pan., kuriuose pateiktus atskirus sakinius ieškovas apeliaciniu skundu prašo pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančius ieškovo garbę ir orumą, buvo surašyti nuo 2009 m. rugpjūčio 20 d., t. y. jau pasibaigus ieškovo nurodomam asmenų įgaliojimui veikti Bendrijos vardu. Taip pat, nei viename ginčo rašte nėra nurodoma, kad minimi asmenys juos pasirašo kaip Bendrijos atstovai, įgaliotiniai ar jos vardu. 2007 m. gegužės 20 d. ir 2007 m. birželio 21 d. Protokolų prijungimas prie bylos neturės jokios esminės reikšmės bylos išnagrinėjimui, kadangi juose esantys duomenys nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumo.
4. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria buvo išspręstas klausimas dėl E. P. pateikto apeliacinio skundo, pareikšto anksčiau nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kopija niekaip nepaneigia E. P. duotų kitų parodymų dėl šios bylos nagrinėjimo dalyko.
5. Prašomas prijungti civilinis ieškinys yra visiškai nesusijęs su šios civilinės bylos nagrinėjimu, jis yra surašytas 2011 m. gegužės 10 d., t. y. praėjus ganėtinai ilgam laiko tarpui po raštų, protokolų, prašymų, kuriuose, ieškovo teigimu, yra tikrovės neatitinkanti ir jo garbę bei orumą žeidžianti informacija, surašymo.
6. Pagal CK 2. 24 straipsnį asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Ieškovui, reiškiančiam reikalavimus dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo, garbė ir orumo gynimo, tenka pareiga įrodyti, kad buvo paskleisti duomenys ir kad juos paskleidė konkretus asmuo (atsakovas), o tik tokiam asmeniui (atsakovui) tenka pareiga įrodyti, jog paskleisti duomenys atitinka tikrovę. Bendrija kėlė klausimą dėl tinkamo atsakovo reiškiamų reikalavimų dalyje dėl Bendrijos iniciatyvinės grupės, atskirų narių raštuose bei Bendrijos narių susirinkimo protokoluose pateiktos informacijos, pateikė išsamius paaiškinimus, kad šioje dalyje reikalavimai nepagrįstai reiškiami atsakovui, kadangi Bendrijai, kaip juridiniam asmeniui, už atskirų Bendrijos narių pasisakymus, paskleistą informaciją nekyla pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka. Apeliantas klaidingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šioje civilinėje byloje visais atvejais Bendriją pripažino netinkamu atsakovu. Teismas Bendriją pripažino netinkamu atsakovu dalyje dėl informacijos, esančios Bendrijos iniciatyvinės grupės raštuose bei Bendrijos narių susirinkimo protokoluose. Teismas nustatė, kad raštų pateikimas iš esmės reiškia veikimą juridinio asmens vardu (kas sąlygotų galimybę spręsti Bendrijos civilinės atsakomybės klausimą), bet šioje dalyje ieškinį teismas atmetė, kadangi ieškovas neįrodė teisės pažeidimo – žinių paskleidimo fakto. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad taip vadinama iniciatyvinė grupė veikė Bendrijos vardu, jos įgaliota, kad iniciatyvinė grupė buvo faktiškai veikiantis Bendrijos organas, ją sudarė Bendrijos nariai ir visada atstovavo tariamus Bendrijos interesus ir pan. Tokie ieškovo teiginiai yra paremti vien jo subjektyviais išvedžiojimais. Bendrijai netenka pareiga atsakyti už jos narių grupių ar atskirų narių paskleistą informaciją, kadangi Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo. Bendrijoje veikia ir jos teises bei pareigas įgyvendina tik visuotinis narių susirinkimas bei kolegialus valdymo organas – valdyba, kurios darbą organizuoja ir jos veiklai vadovauja jos pirmininkas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog nurodoma Bendrijos iniciatyvinė grupė yra Bendrijos valdymo organas ar kitoks struktūrinis dalinys, kuris būtų įgaliotas atstovauti Bendriją ar kitaip veikti jos vardu, dėl ko turėtų kilti civilinė atsakomybė būtent Bendrijai, kaip juridiniam asmeniui. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tariamai prieštaraujant teisės normų aiškinimui, nustatė, kad 2009 m. rugsėjo 12 d. ir 2010 m. liepos 1 d. Bendrijos susirinkimuose S. V. veikė ne kaip Bendrijos valdymo organas, o kaip bendrijos narys, išrinktas susirinkimo pirmininku, tačiau nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo su tuo sutikti. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad visi teisėsaugos institucijoms rengti raštai ne tik buvo teikiami raštuose nurodytiems adresatams, bet ir tariamai buvo platinami Bendrijoje, po jais buvo renkami parašai. Tokie ieškovo teiginiai nėra pagrįsti jokiais objektyviais bei patikimais bylos įrodymais, taip pat tokių teiginių nepatvirtino ir ieškovo kviesti liudytojai.
7. Apeliaciniame skunde pateikiama daug citatų iš kitose civilinėse bylose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtų nutarčių, tačiau apelianto išvados dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų šioje byloje nėra grindžiamos objektyviais šios bylos įrodymais, o remiamos tik paties ieškovo subjektyviais bei nenuosekliais išvedžiojimais. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas teisėsaugos institucijoms pateiktus prašymus bei juose esančią informaciją buvo paskleidęs tretiesiems asmenims, todėl pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas nei materialinių, nei procesinių teisės aktų nuostatų, pagrįstai konstatavo, jog ir šiuo atveju ieškinys yra nepagrįstas, nes nėra teisės pažeidimo – žinių paskleidimo fakto. Visos aplinkybės lėmė, S. V. nuomonę, jog ieškovas galimai suklastojo 2008 m. balandžio 26 d. sodininkų bendrijos narių susirinkimo protokolą, dėl ko tuo metu taip pat vyko ikiteisminis tyrimas, kad ieškovas galimai neteisėtai, suėjus sutartam terminui renka tikslinius mokesčius iš bendrijos narių, panaudojant grasinimus, spaudimą, kad ieškovas, žinodamas, kad juo nebepasitiki bendrijos nariai, jį atšaukė iš valdybos pirmininko pareigų, neteisėtai naudoja įmonės spaudą bei dokumentus, kad ieškovas veikia ne bendrijos naudai, o savo asmeniniams interesams, neturint tam narių pritarimo, kad ieškovas galimai netinkamai naudojo įmonės lėšas, neužtikrino bendrijos valdybos veiklos teisėtumo ir kt. Ieškovo nurodomuose raštuose, pareiškimuose, protokoluose ir pan., kuriuose pateiktą informaciją ieškovas prašo pripažinti neatitinkančią tikrovę, žeminančia jo garbę ir orumą, pateikti duomenys yra apie ieškovą, kaip apie viešą asmenį, tuo metu vykdžiusį sodininkų bendrijos valdybos pirmininko pareigas, apie galimai tuo metu padarytus teisės pažeidimus bei kitus nusižengimus būtent vykdant Bendrijos valdymo organo – valdybos pirmininko pareigas. CK 2. 24 straipsnio nuostatos netaikomos tuo atveju, kai yra paskleidžiami duomenys apie viešą asmenį ir jo valstybinę ar visuomeninę veiklą.
8. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad iki ginčo informacijos nurodymo minimuose dokumentuose ieškovas kažkaip išskirtinai buvo gerbiamas tarp sodininkų bendrijos narių. Priešingai, byloje esantys duomenys bei liudytojų paaiškinimai leidžia pagrįstai teigti, kad būtent ieškovo, kaip buvusio Bendrijos valdybos pirmininko, veiksmais (elgesiu, sprendimais) buvo nepatenkinti bendrijos nariai, nes ieškovas neužtikrino valdybos veiklos teisėtumo, nepaisė bendrijos narių nuomonės, veikė neturėdamas tam įgaliojimų ir pan. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad šiuo atveju ieškovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės pagrindų pagal CK 2. 24 straipsnį.
9. Taip pat teismas pagrįstai konstatavo, jog už pašalinimą iš Bendrijos narių įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo (CK 6. 250 str. 2 d.). Atsakovo nuomone, ieškovo pareikštas apeliacinis skundas turėtų būti atmestas, kadangi ieškovas neįrodė, jog šioje byloje reikalavimai yra reiškiami tinkamam atsakovui, apeliantas neįrodė, kad būtent Bendrijai, kaip juridiniam asmeniui, kyla civilinė atsakomybė už minimuose raštuose pateiktą informaciją, neįrodė Bendrijos, kaip juridinio asmens, neteisėtų veiksmų, kitų atsakomybės sąlygų, dėl kurių tariamai buvo pažeista ieškovo garbė ir orumas, nepagrindė tariamai patirtos neturtinės žalos. Nesant civilinės atsakomybės sąlygų – nėra pagrindo tenkinti pareikštą objektyviais bylos duomenimis bei įrodymais nepagrįstą ieškovo apeliacinį skundą.
10. Pasak ieškovo, pirmosios instancijos teismas nusižengė Rekomendacijoms dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas – 6 000 Lt. Pagal minimų Rekomendacijų 2 punktą, 11 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugos dydį, būtina atsižvelgti į teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, kitas svarbias aplinkybes. Taip pat būtina atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Dėl pareikšto ieškinio atsakovui teko kreiptis teisinės pagalbos, teko pareiga parengti išsamų procesinį dokumentą – atsiliepimą, kuriame išsamiai pasisakė, jog ieškovas nepateikia visiškai jokių aiškių ir pagrįstų paaiškinimų dėl atsakovo, kaip juridinio asmens, civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, kad ieškovas nenurodo jokio įstatyminio pagrindo dėl neturtinės žalos priteisimo, kad ieškovas reiškia reikalavimus netinkamam atsakovui ir kt. Tą akcentavo ir pirmosios instancijos teismas parengiamojo posėdžio metu. Parengiant atsiliepimą į pradinį ieškinį bei palaikant atsiliepime išdėstytą poziciją teisminio nagrinėjimo metu (pažymėtina, kad viso pradinio ieškinio nagrinėjimo metu Bendrijos interesus teisme atstovavo advokatas), Bendrija patyrė 3 600 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, ką patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Priteistos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos bylos medžiaga, o jas lėmė paties ieškovo nepagrįstas procesinis elgesys. Patirtos išlaidos Bendrijai yra nemenka suma, dėl ko, atsakovo manymu, sumažinus priteistą bylinėjimosi išlaidų dydį, nukentėtų visų bendrijos narių interesai bei neatitiktų teisingumo, protingumo sąžiningumo principų.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Visų pirma, apeliantas prašo prijungti prie nagrinėjamos bylos naujai pateiktus įrodymus – 2007 m. rugpjūčio 25 d., 2007 m. gegužės 20 d., 2007 m. birželio 21 d. SB ,,Riešutas“ susirinkimo protokolus, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartį ir 2011 m. gegužės 10 d. civilinį ieškinį, pareikštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-834-88/2011. Teisėjų kolegija šį apelianto prašymą tenkina iš dalies ir prijungia prie nagrinėjamos bylos 2007 m. rugpjūčio 25 d., 2007 m. gegužės 20 d., 2007 m. birželio 21 d. SB ,,Riešutas“ susirinkimo protokolus, nes sprendžia, jog šie įrodymai yra susiję su nagrinėjam byla ir gali turėti įtakos siekiant teisingai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą. Tuo tarpu teisėjų kolegija atmeta apelianto prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 14 d. nutarties ir 2011 m. gegužės 10 d. civilinio ieškinio, pareikšto baudžiamojoje byloje Nr. 1-834-88/2011, prijungimo, nes sprendžia, kad šie įrodymai nei patvirtins, nei paneigs bylai reikšmingas aplinkybes (CPK 177 str.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį atmetė (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl garbės ir orumo gynimo, paskleidus tikrovės neatitinkančias žinias ir neturtinės žalos dėl šių žinių paskleidimo atlyginimo.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir (4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006). Neatitikinčia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).
Visos šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ir teisės normų, susijusių su nustatinėtinomis aplinkybės garbės ir orumo gynimo bylose, aiškinimu nuosekliai laikėsi pirmosios instancijos teismas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliaciniame skunde nurodomais argumentais pagrindo nėra.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškindamas teisės normas, neteisingai nustatė, kad 2009 m. rugsėjo 12 d. ir 2010 m. liepos 11 d. Bendrijos susirinkimuose S. V. veikė ne kaip Bendrijos valdymo organas, o kaip bendrijos narys, išrinktas susirinkimo pirmininku. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apelianto teiginiu, nes kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, bendrija įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus (Bendrijos įstatų 43 p.), bet ne per eilinio bendrijos narių susirinkimo pirmininką, kuris pagal Bendrijos įstatų 36.8 punkto nuostatas renkamas naujas kiekviename bendrijos narių susirinkime. Tai, kad 2009 m. rugsėjo 12 d. ir 2010 m. liepos 11 d. Bendrijos susirinkimuose S. V. buvo išrinktas susirinkimo pirmininku, nesuteikia jam jokių įgalinimų veikti Bendrijos vardu. Iš teisų, 2009 m. rugsėjo 12 d. įvykusiame Bendrijos Revizijos sušauktame susirinkime nušalinus nuo pareigų valdybą ir jos pirmininką G. P., laikinuoju valdybos pirmininku iki pirmojo 2010 metų ataskaitinio susirinkimo sušaukimo buvo išrinktas S. V., tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2009 m. rugsėjo 12 d. vykusio Bendrijos narių susirinkimo metu S. V. pasakė, jog „<...> Dėl suklastoto 2008 m. balandžio 26 d. sodo bendrijos „Riešutas“ visuotinio narių susirinkimo protokolo prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas.“, „<...> G. P. neteisėtai perdavė herbinį antspaudą pašaliniam asmeniui V. G.“, ne kaip naujai išrinktas SB ,,Riešutas“ laikinasis pirmininkas, bet kaip bendrijos narys, bendrijos susirinkimo primininkas, pristatydamas atskirus darbotvarkės klausimus, todėl Bendrijai, kaip juridiniams asmeniui, negali kilti civilinė atsakomybė už susirinkimų protokoluose bendrijos nario, išrinkto pirmininkauti konkrečiam bendrijos susirinkimui, nurodytos informacijos paskleidimą. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Bendrija neatsako už atskirų bendrijos narių prievoles. Analogiška situacija ir dėl Bendrijos susirinkimo, vykusio 2010 m. liepos 11 d., kurio protokolo priede, nurodyti S. V., kaip bendrijos nario ir išrinkto susirinkimo pirmininko, be ne bendrijos valdymo organo pasisakymai ieškovo atžvilgiu. Taigi atsakovas pagal šį epizodą nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šioje dalyje ieškinį atmetė pagrįstai.
Pasak apelianto, teismas klaidingai vertino, kad įvairioms teisėsaugos institucijoms pateikti prašymai atsakovo vardu, pasirašyti bendrijos primininko S. V., nelaikytini duomenų paskleidimu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2009 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos plėtros departamento vadovams ir savivaldybės įmonei ,,Vilniaus planai“, 2009 m. spalio 6 d. prašymas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai, 2009 m. rugsėjo 21 d. Pareiškimas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai, 2009 m. spalio 13 d. prašymas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai, 2009 m. lapkričio 13 d. skundas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai yra pasirašyti SB ,,Riešutas“ iniciatyvinės grupės narių. Taigi apeliantas nepagrįstai tvirtina, jog šie raštai pasirašyti S. V.. Iš tiesų S. V., veikdamas kaip SB ,,Riešutas“ valdybos pirmininkas, pasirašė du prašymus – 2009 m. spalio 12 d. prašymą, adresuotą Vilniaus apskrities VPK 3 PK viršininkui ir 2010 m. liepos 8 d. prašymą, adresuotą Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2009 m. spalio 12 d. prašymą dėl G. P. savavališkų veiksmų bei 2010 m. liepos 7 d. prašymą dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos papildymo pateikė S. V., pirmininkaujantis Bendrijos valdymo organui – valdybai, todėl teismas sprendė, kad prašymų, pasirašytų Bendrijos valdybai pirmininkaujančio parašu, pateikimas, iš esmės reiškia veikimą juridinio asmens vardu.
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Nustačius, kad asmuo, siekdamas apginti savo teises ar teisėtus interesus, turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją (pareigūną), ieškinys dėl garbės ir orumo gynimo turi būti atmetamas, nesant teisės pažeidimo – žinių paskleidimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-03-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2003; 2006-04-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006). Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomu pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004).
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vertinant atsakovo kreipimosi dėl pažeistų teisių gynimo teisėtumą, reikšminga ne tai, ar asmens duomenų paskleidimo faktas po patikrinimo pasitvirtino ar nepasitvirtino, bet tai, ar kreipimosi metu atsakovas turėjo pagrindo manyti, jog jo teisė pažeidžiama, ar jis sąžiningai pasinaudojo jam įstatymų suteikta teise kreiptis į teisėsaugos institucijas, nepiktnaudžiavo savo teise, kas gali būti pripažįstama neteisėta veika CK 6.246 straipsnio prasme, todėl svarbu įvertinti kreipimosi faktines aplinkybes ir tikslus. Akivaizdu, jog tarp ieškovo ir Bendrijos bei jos narių yra kilęs konfliktas dėl 2008 m. balandžio 26 d. protokolo, pasirašyto G. P., pagrįstumo ir teisėtumo. Konfliktas yra įsisenėjęs, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, Bendrija turėjo pakankamai pagrindo manyti, kad Bendrijos bei jos narių teisės ir teisėti interesai gali būti pažeidžiami, taigi Bendrijos, atstovaujamos jos valdybos pirmininko S. V., kreipimasis tiek į Vilniaus apskrities VPK, tiek į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą dėl papildomos informacijos pateikimo, negali būti laikomas nesąžiningu elgesiu, kas pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Taigi, nustatęs, kad bendrija, siekdamas apginti savo teises ar teisėtus interesus, turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją (pareigūną), pirmosios instancijos teismas šioje dalyje ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo pagrįstai atmetė, nesant teisės pažeidimo – žinių paskleidimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-03-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2003; 2006-04-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006).
Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad apelianto nurodomas argumentas, jog E. P. patvirtino, kad dar 2009 metais rašydamas į teisėsaugos institucijas veikė kaip bendrijos valdybos narys, turėdamas įgaliojimą atstovauti Bendriją teisėsaugos institucijose, t. y. veikė atsakovo vardu, neturi teisinės reikšmės nagrinėjam ginčui išspręsti, nes ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų šiam teiginiui pagrįsti (CPK 178 str.).
Apeliantas taip pat nepagrindė aplinkybės, kad teisėsaugos institucijoms rengti raštai buvo teikiami ne tik raštuose nurodytiems adresatams, bet ir platinami Bendrijoje, po jais buvo renkami bendrijos narių parašai (CPK 178 str.).
Nors apeliantas tvirtina, jog teismas dalyje ieškinio reikalavimų privalėjo pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, o to nepadarydamas pažeidė CPK reikalavimus, tačiau CPK įtvirtintas dispozityvumo principas lemia, jog ieškovas, o ne teismas nurodo kokiam atsakovui yra reiškimai konkretūs ieškinio reikalavimai.
Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2006). Atkreipiamas dėmesys, jog nagrinėjama byla nėra priskiriama prie atskirų kategorijų bylų, kuriose įstatymų leidėjas yra numatęs aktyvų teismo vaidmenį procese, kita vertus, bylos medžiagos matyti, kad teismas buvo itin aktyvus ir ėmėsi visų įmanomų procese numatytų priemonių, ieškovui, kuris beje procese veikė per atstovą, profesionalų teisininką, advokatą, buvo sudarytos visos sąlygos pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu arba įtraukti į bylą atsakovais ir kitus asmenis. Ieškovas, išklausęs atsakovo poziciją, ne kartą tikslino ieškinio reikalavimus, dėl to buvo atidėtas teismo posėdis, atsakovo tinkamumo klausimas buvo keliamas 2013 m. lapkričio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu, kuriame ieškovo atstovė, advokatė, išklausiusi ieškovo paaiškinimų, buvo nurodžiusi, jog ketina keisti netinkamą atsakovą tinkamu, tačiau vėliau pakeitė savo poziciją ir teismo posėdžio metu nurodė, jog neketina keisti atsakovo. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK nuostatų, reglamentuojančių netinkamos šalies pakeitimą tinkama (CPK 45 str.).
Apeliantas taip pat nurodo, jog nagrinėjamu atveju, viešai buvo paskleista daug tikrovės neatitinkančių duomenų, kuriais yra žeminama ieškovo garbė, orumas, bloginama reputacija, įrodymais byloje patvirtinti Bendrijos veiksmai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, pagal kurį pakanka konstatuoti nuolatinį ieškovo žeminimą, kuris buvo vykdomas tiek Bendrijos susirinkimų metu, tiek įvairiuose skunduose ir pranešimuose, nurodant tikrovės neatitinkančią informaciją, kuria buvo siekiama sukelti ieškovui emocinį skausmą, pažeisti jo garbę ir orumą bei pažeminti jį Bendrijos narių akyse, o tokių veiksmų pasekmė buvo tai, kad ieškovas buvo pašalintas iš Bendrijos narių. Iki melagingos informacijos skleidimo pradžios ieškovas buvo gerbiamas asmuo Bendruomenėje, vienbalsiai išrinktas bendrijos pirmininku ir pan. Pasak apelianto, teismas nepagrįstai nevertino liudytojų A. S., V. S., V. G. paaiškinimų, kad bendrijoje į ieškovą G. P. požiūris po 2009 m. pasikeitė, yra neigiamas, jis vadinamas vagimi, už bendrijos pinigus pasistatė savo namą, kaltinamas dokumentų klastojimu, lėšų pasisavinimu. Apeliantas taip pat teigia, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp tikrovės neatitinkančios informacijos apie ieškovą skleidimo ir ieškovui sukeltų dvasinių išgyvenimų, emocinio streso ir nepatogumų.
Pagal CK 2. 24 straipsnį asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Minėta, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Ieškovui, reiškiančiam reikalavimus dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo, garbė ir orumo gynimo, tenka pareiga įrodyti, kad buvo paskleisti duomenys ir kad juos paskleidė konkretus asmuo (atsakovas), o tik tokiam asmeniui (atsakovui) tenka pareiga įrodyti, jog paskleisti duomenys atitinka tikrovę. Bendrija kėlė klausimą dėl tinkamo atsakovo reiškiamų reikalavimų dalyje dėl Bendrijos iniciatyvinės grupės, atskirų narių raštuose bei Bendrijos narių susirinkimo protokoluose pateiktos informacijos, pateikė išsamius paaiškinimus, kad šioje dalyje reikalavimai nepagrįstai reiškiami atsakovui, kadangi Bendrijai, kaip juridiniam asmeniui, už atskirų Bendrijos narių pasisakymus, paskleistą informaciją nekyla pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomais argumentais, jog apeliantas klaidingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šioje civilinėje byloje visais atvejais Bendriją pripažino netinkamu atsakovu. Teismas Bendriją pripažino netinkamu atsakovu tik dalyje dėl informacijos, esančios Bendrijos iniciatyvinės grupės raštuose bei Bendrijos narių susirinkimo protokoluose skleidimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog raštų pateikimas iš esmės reiškia veikimą juridinio asmens vardu (kas sąlygotų galimybę spręsti Bendrijos civilinės atsakomybės klausimą), bet šioje dalyje ieškinį teismas atmetė, kadangi, kaip jau buvo minėta, ieškovas neįrodė teisės pažeidimo – žinių paskleidimo fakto, kreipiantis į teisėsaugos institucijas.
Apeliantas nepagrįstai teigia, kad taip vadinamoji iniciatyvinė grupė veikė Bendrijos vardu, jos įgaliota, kad iniciatyvinė grupė buvo faktiškai veikiantis Bendrijos organas, ją sudarė Bendrijos nariai ir visada atstovavo tariamus Bendrijos interesus ir pan. Tokie ieškovo teiginiai yra paremti vien jo subjektyviais pamastymais ir nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 str.). Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, Bendrijai netenka pareiga atsakyti už jos narių grupių ar atskirų narių paskleistą informaciją, kadangi Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apelianto argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).
Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nagrinėjamam klausimui aktualias teisės normas, rėmėsi suformuota teismų praktika garbės ir orumo gynimo bylose, teisingai nustatė faktines aplinkybes, išsamiai argumentavo priimtą sprendimą, todėl teisėjų kolegija neanalizuoja visų ieškovo argumentų iš naujo, o tiesiog pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliantas taip pat skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, o taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas patyrė 6 630 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovavimu šioje byloje. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą, apimtį, procesinių dokumentų, procesinių veiksmų, atliktų byloje, teismo posėdžių skaičių, o taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą nustatytus dydžius, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš apelianto 1 815 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kadangi prašoma priteisti suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų dydį (nuostatų (8.11 p.)), todėl sumažinama, atsakovui priteisiant 1 500 Lt (434 Lt).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. sprendimą ir 2014 m. kovo 4 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Priteisti SB ,,Riešutas“ iš apelianto G. P. 434 EUR atstovavimo išlaidų.
Teisėjai Henrichas Jaglinskis
Jadvyga Mardosevič
Vilija Mikuckienė