Civilinė byla Nr. e2-3354-1159/2024  (S)  Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18197-2023-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 1.3.2.9.2; 1.3.2.9.14; 3.2.3.1; 3.4.1.7

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. birželio 14 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys, sekretoriaujant Renatai Stankovskajai,

dalyvaujant ieškovui A. V. ir jo atstovams advokatams Mariui Grajauskui ir Kondradui Pabijanskui bei atsakovo viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės atstovei advokatei Ievai Povilaitienei ir A. B. M. (tik 2024 m. kovo 14 d. posėdyje),

teismo posėdžiuose (2024 m. vasario 13 d., kovo 14 d., gegužės 14 d., birželio 3 d.) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Vilniaus miesto klinikinei ligoninei dėl darbo ginčo dėl teisės.

Sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2024 m. birželio 14 d. 12:50 val.

 

I. Teismas n u s t a t ė:

1. Ieškovas 2023 m. gruodžio 12 d. ieškiniu (CBP-18171) ir jo patikslinimais (DOK-7208, DOK-16101) pateikė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):

1) pripažinti, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. darbo sutarties pakeitimu Nr. 7 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas susitarimas dėl papildomo darbo dėl Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigų, sugretinant papildomą darbo funkciją su ieškovo vykdyta pagrindine gydytojo vaikų pulmonologo funkcija pagal 2015 m. gruodžio 31 d. neterminuotą darbo sutartį Nr. P4-13513;

2) pripažinti 2023 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. P1-1247K neteisėtu dalyje dėl ieškovo atleidimo iš vaikų ligų gydytojo bei gydytojo vaikų pulmonologo pareigų ir pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo šiose pareigose neteisėtu;

3) įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovą į darbą 0,25 etato vaikų ligų gydytojo ir gydytojo vaikų pulmonologo pareigų apimtyje;

4) pripažinti, kad atsakovo 2023 m. rugpjūčio 16 d. įsakymas Nr. P1-1559K, kuriuo pavedama R. L. laikinai vykdyti atsakovo Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas, yra neteisėtas ir šioje dalyje jį panaikinti;

5) priteisti ieškovui iš atsakovo turtinės žalos atlyginimą – 3 408,79 Eur per mėnesį sudarantį vidutinį ieškovo darbo užmokestį nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d. iki kol į Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas konkurso būdu bus išrinktas ir priimtas kitas darbuotojas;

6) priteisti ieškovui iš atsakovo 4621,32 Eur turtinės žalos atlyginimą, kurį sudaro ieškovo negauta priemoka už gydytojų rezidentų vadovo pareigas, kurią ieškovas būtų galėjęs gauti per 2023-2024 mokslo metus;

7) priteisti ieškovui iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;

8) esant būtinybei atnaujinti ieškinio senaties terminus;

9) priteisti ieškovui ir atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad (ieškinio faktinis pagrindas):

1.1.   Darbo sutartis dalyje dėl vaikų pulmonologo pareigų negalėjo pasibaigti, pasibaigus skyriaus vedėjo kadencijai (nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2023 m. rugpjūčio 14 d.), nes jis ligoninėje dirbo daugiau nei 30 metų. Tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta neterminuota sutartis vaikų pulmonologo pareigose 0,25 etato darbo krūviu.

1.2. Ieškovas 2018 m. rugpjūčio 14 d. faktiškai buvo perkeltas iš neterminuotų 0,25 etato darbo krūvio vaikų pulmonologo pareigų į terminuotas 1,0 etato darbo krūvio atsakovo Vedėjo pareigas ir Vaikų pulmonologo pareigas. Su ieškovu turėjo būti sudarytas atskiras susitarimas dėl papildomo, antraeilio darbo vedėjo pareigoms, kartu paliekant Darbo sutartį pagrindinėms, nuo 1992 metų ieškovo vykdytoms neterminuotoms Vaikų pulmonologo pareigoms, arba turėjo būti nutraukta darbo sutartis ir sudaryta nauja – vien vedėjo pareigoms.

1.3. Atsakovas 2023 m. birželio 28 d. pasirašė įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo Nr. P1-1247K. Atleidimo pagrindas Darbo kodekso 69 straipsnio 1 dalis – suėjus darbo sutarties terminui.

1.4. Ieškovas eidamas atsakovo Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas, atliko tiek vedėjo, tiek vaikų pulmonologo funkcijas.

1.5. Ieškovas turėjo teisėtą lūkestį būti laikinai paskirtu atsakovo Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas, iki kol konkurso būdu būtų buvęs atrinktas naujas kandidatas, jo kadencijai pasibaigus, tačiau iš atsakovo negavo pasiūlymo po 2023 m. rugpjūčio 14 d. nei eiti vaikų pulmonologo pareigų 0,25 etato darbo krūviu, nei laikinai eiti atsakovo Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas. Ieškovas 2023 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi į atsakovą su klausimai dėl jo tolimesnių pareigų, tačiau atsakymą gavo tik po to, kai darbo santykiai jau buvo nutraukti. Atsakovas 2023 m. rugpjūčio 25 d. nurodė, kad Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas iki konkurso vykdo gydytojas R. L. ir pateikė informaciją, kad ieškovas turi teisę pateikti prašymą sudaryti darbo sutartį dėl Vaikų ligų klinikoje esančios laisvos 0,5 etato gydytojo specialisto pareigų. Taip pat, kad įsidarbinus gydytoju specialistu ieškovas turėtų galimybę teikti prašymą dėl atsakovo vedėjo Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigų funkcijų vykdymo iki konkurso.

1.6. Dėl nepagrįsto darbo santykių nepartęsimo ieškovui pablogėjo sveikata, sirgo turėdamas laikiną nedarbingumą nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. Iš viešai skelbiamų duomenų atsakovo interneto svetainėje ieškovui tapo žinoma, kad nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigų funkcijos laikinai buvo pavestos vykdyti atsakovo 1-ojo vaikų ligų skyriaus vedėjui, gydytojui R. L., kuris neatitiko pareigybei keliamų reikalavimų. Tuo buvo pažeistas ieškovo teisėtas lūkestis, laikinai eiti Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas.

1.7. Ieškovas 2023 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu įdarbinti jį 0,25 etato darbo krūviu vaikų ligų gydytoju – gydytoju vaikų pulmonologu. Atsakovas 2023 m. gruodžio 4 d. atsakė neigiamai.

1.8. Darbą pas atsakovą papildomai reglamentuoja Bendradarbiavimo sutartis tarp Vilniaus universiteto ir atsakovo. Pagal Bendradarbiavimo sutartį atsakovo Vaikų ligų klinikos vedėjas (Ligoninės darbuotojas, vykdantis vedėjo pareigas) taip pat yra ir VU MF Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos Bendrosios ir ambulatorinės pediatrijos centro vadovas. Vaikų ligų klinikos vedėjas turi turėti darbo sutartį su aukštojo universitetinio mokslo įstaiga ir turėti mokslo laipsnį.

1.9. Vilniaus universitetas 2023 m. rugsėjo 11 d. informavo ieškovą kad, jeigu ieškovas nedirba pas atsakovą, jis negali dirbti gydytojų rezidentų vadovu, kadangi šis darbas reikalauja kontakto su pacientu.

1.10. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas patyrė turtinę žalą – nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d. negavo darbo užmokesčio.

1.11. Ieškinį grindė netinkamu Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio, Darbo kodekso 35, 41, 44, 66, 67, 68, 196, 217 straipsnių taikymu, rėmėsi teismų praktika: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2006; 2009 m, lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2009; 2014 m. gruodžio 23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2008; 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-684/2017)  ir pan. 

2. Pasirengimo nagrinėti bylą proceso ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu:

2.1. Atsakovas pateikė atsiliepimus (DOK-3289; DOK-23191), kuriuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškovo negrąžinti į darbą, pažymėjo kad ieškovo atleidimas iš darbo yra teisėtas, taip pat, kad:

1) ieškovo darbo sutarties pakeitimas, dėl kurio šalys susitarė ir kurį 2018 m. rugpjūčio 6 d. pasirašė (ieškovo darbo sutarties pakeitimas Nr. 7), yra galiojantis ir teisėtas. Ieškovas, reikalavimą pripažinti Darbo sutarties pakeitimą Nr. 7 dėl papildomo darbo, teikia praleidęs trijų mėnesių terminą, kaip nurodo Darbo kodekso 45 straipsnio 3 dalis, be kita ko, ieškovas ženkliai praleidęs ir trejų metų ieškinio senaties terminą, termino praleidimo priežasčių nenurodo. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir atmesti reikalavimus;

3) ieškovas buvo atleistas iš darbo dėl pasibaigusio kadencijos termino teisėtai ir pagrįstai, o pagrindo atleisti iš dalies pareigų ir palikti dirbti kitoje pareigų dalyje nebuvo. Siekiant sudaryti sąlygas ieškovui išlaikyti turimą licenciją, į vedėjo pareigybės turinį buvo įrašytas atitinkamos gydytojo profesinės kvalifikacijos, t. y. vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo, pareigų vykdymas. Teisės aktai nenumato darbo sutarties pasibaigimo dalyje pareigų ir jos tolimesnio galiojimo likusių pareigų apimtyje, t. y. nenumato darbuotojo teisės (garantijos) išlaikyti prieš konkurso laimėjimą turėtas pareigas, po to, kai terminuotai vykdomų Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigų terminas pasibaigė, ko nepagrįstai reikalauja ieškovas;

4) ieškovo reikalavimas grąžinti jį į vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigas yra nepagrįstas, nes tokių pareigų jis nėjo atleidimo iš darbo momentu. Ieškovas aiškiai suvokė, kad jį perkėlus į Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas, jo buvusios pareigos, t. y. gydytojo vaikų pulmonologo pareigos, buvo užimtos kitos atsakovo darbuotojos.

5) ieškovo prašymai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįsti. Atsakovo nesaisto joks įsipareigojimas garantuoti ieškovo įdarbinimą. Ieškovas pats turėjo dėti protingas pastangas, kad galėtų vykdyti papildomą veiklą, t. y. dirbti gydytojų rezidentų vadovu. Atsakovas teisėtai atleido ieškovą iš darbo. Ieškovo reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo – nepagrįsti. Neegzistuoja visos atsakomybei kilti sąlygos;

6) Kolektyvinė sutartis nėra taikoma ieškovui, nes ji yra nebegaliojanti. Darbuotojas negali įgyti teisėtų lūkesčių įstatymų nesidomėjimo ir nežinojimo pagrindu. Bendradarbiavimo sutartis nutraukta bendru šalių susitarimu, naujoji Bendradarbiavimo sutartis susijusi tik su studentų mokymų, t. y. nebeliko jokių nuostatų, susijusių su Vilniaus universiteto dėstytojų įdarbinimu Ligoninėje, kvalifikacinių reikalavimų nurodymo;

7) atsakovas prašė negrąžinti ieškovo į darbą, jeigu teismas spręstų, kad ieškovas buvo atleistas nepagrįstai;

8) rėmėsi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-684/2017.

2.2. Ieškovas papildomai:

1) DOK-33831 pateikė nuomonę, kad pas atsakovą yra susiformavusi ydinga praktika, kai darbdavys tinkamai neinformuoja savo darbuotojų apie jų darbo sutarčių modifikavimus ir jų pasibaigimo pasekmes po to, kai baigsis konkurso būdu išrinktų darbuotojų 5 metų pareigų terminas;

2) DOK-34127, DOK-34719 paaiškino, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo turtinės žalos atlyginimą (negautas pajamas iš Vilniaus universiteto) yra pagrįstas ir turėtų būti tenkinamas. Kadangi, nutraukus ieškovo darbo santykius su atsakovu, Vilniaus universitetas nebegalėjo ieškovo įdarbinti gydytojų rezidentų vadovu atsakovo esančioje Vilniaus universiteto Rezidentūros bazėje. Ieškovui iš viso už 2022-2023 mokslo metus (10 mėnesių) buvo priskaičiuota 4 621,32 Eur priemoka (prieš mokesčius) bei išmokėta 2 860,04 Eur priemoka (po mokesčių). Atsakovas yra rezidentūros mokymo bazė, kitur dirbti ieškovas negalėjo. Atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai informuoti darbuotojo apie jo darbo santykių modifikavimą (DK 44 str. 1 d. 3 p., 4 d.) 2018 metais, todėl šios aplinkybės turi būti vertinamos ieškovo naudai (DK 6 str. 2 d.). Ieškovas nuosekliai nesuprato, kaip yra keičiama jo darbo sutartis ir nesitikėjo, kad pasibaigus vedėjo pareigybės kadencijai nutrūks ir jo prieš tai daugiau nei 30 metų vykdytos gydytojo vaikų pulmonologo pareigos. Pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo vaikų ligų gydytojo ir gydytojo vaikų pulmonologo pareigų neteisėtu, ieškovas turi būti grąžintas į darbą. Pagal DK 218 straipsnio 4 dalies nuostatas darbo ginčą nagrinėjantis organas savo nuožiūra gali priimti sprendimą negrąžinti darbuotojo į darbą dėl to, kad atleisto darbuotojo negrąžinti į darbą prašo darbdavys. Teismas turi vertinti darbdavio nurodytus argumentus, kuriais grindžiamas prašymas atleisto darbuotojo į darbą negrąžinti, bet taikyti alternatyvų pažeistų teisių gynimo būdą. Darbdavio prašymas pagal DK 218 str. 4 d. negrąžinti neteisėtai atleisto darbuotojo į darbą nėra privalomas darbo ginčą dėl teisės nagrinėjančiam organui ir turi būti vertinami darbdavio nurodomi argumentai, kuriais grindžiamas toks prašymas. Darbdavio nenoras ar nepasitikėjimas nėra pakankamas pagrindas negrąžinti asmens į darbą, kai byloje nėra objektyvių įrodymų, įrodančių jo negebėjimą dirbti;

3) DOK-65184, DOK-73699 informavo teismą, kad atliko teismo ekspertizę dėl 2018 m. rugpjūčio 6  d. R. L. tarnybinio prašymo skaitmeninės kopijos, kurio registracijos data yra 2018 m. rugpjūčio 6 d., Nr. P5-1919 ir 2018 m. rugpjūčio 6 d. atsakovo įsakymo „Dėl viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės etatų keitimo“ Nr. P1-1769K skaitmeninės kopijos, bei kad ekspertai priėjo išvados, kad minėti dokumentai nėra nukopijuoti nuo originalių dokumentų, o yra pagaminti skaitmeninio montažo būdu, sukomponuojant šių dokumentų vaizdą iš nuskenuotų kitų dokumentų ir juose buvusių rekvizitų (parašų, antspaudų, rankraštinių įrašų) ar pakeičiant dalį teksto naujai surinktu tekstu. Prašė minėtiems įrodymams nesuteikti įrodomosios galios, priimti atskirąją nutartį dėl galimai ligoninės ir (ar) jos darbuotojų atliktos nusikalstamos veikos – dokumentų klastojimo (BK 300 str. 1 d.);

4) DOK-68261 pateikė nuomonę, kad Vaikų ligų klinikos vedėjui atitikti šiuos specialiuosius reikalavimus, t. y. dirbti aukštojo universitetinio mokslo įstaigoje (pateikti pažymą apie darbą) ir turėti mokslo laipsnį (pateikti šį laipsnį patvirtinantį dokumentą), turi būti įgyvendinami visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar su tokiu darbuotoju yra sudaroma darbo sutartis, ar darbuotojui yra laikinai pavedama eiti vedėjo funkcijas (darbuotojas paskiriamas laikinu vedėju), todėl atsakovo įsakymas Nr. P1-1559K, kuriuo laikinas vedėjas buvo paskirtas, yra neteisėtas ir turi būti panaikintas;

5) DOK-73278 paaiškino, kad iš teikiamų Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2024 m. gegužės 3 d. pateiktų dokumentų – atsakymo (priedas Nr. 1), pirmosios lentelės (priedas Nr. 2) bei antrosios lentelės (priedas Nr. 3), vaikų pulmonologijos ambulatorinės konsultacijos ligoninėje yra teikiamos ir ligonių kasos jas perka, tame tarpe ir 2024 metų I ketvirtį. Todėl ligoninės argumentai, kad tokių paslaugų poreikis ligoninėje neva yra sumažėjęs (vaikų pulmonologijos paslaugų teikimas neva yra pakankamai užtikrintas esamų ligoninės darbuotojų), yra akivaizdžiai neatitinkantys realios situacijos, matomos iš ieškovo teikiamų teismui įrodymų. Ligoninė turi visas galimybes grąžinti ieškovą į darbą vaikų pulmonologo pareigas 0,25 et. darbo krūviu. Ieškovui 2023-2024 mokslo metais nebuvo išmokėtos visiškai jokios priemokos už vadovavimą rezidentams. Ieškovas jokios atskiros darbo sutarties ar susitarimo su Vilniaus universitetu 2023-2024 mokslo metams nesudarė, kadangi to padaryti paprasčiausiai negalėjo dėl nutrūkusių darbo santykių su ligonine;

6) DOK-74819 papildomai paaiškino, kad VU Bendrosios ir ambulatorinės pediatrijos centras buvo ir yra įsikūręs ligoninės patalpose. Pagal atsakovo ir VU bendradarbiavimo sutartį (ieškovo atleidimo iš darbo metu galiojo 2008-02-04 sutartis Nr. S1-72/BS-150000-287 pateikta kaip 2024-01-29 ieškinio priedas Nr. 10, o atnaujinta 2023-11-27 bendradarbiavimo sutartis pateikta kaip 2024-02-09 Ligoninės atsiliepimo priedas Nr. 5). Išrinktas atsakovo Vaikų ligų klinikos vedėjas tampa VU Medicinos fakulteto Bendrosios ir ambulatorinės pediatrijos centro vadovu – dėl to atsakovo darbo vietai taikomi išskirtiniai reikalavimai tiek kvalifikaciniai (darbo santykiai su VU, medicinos mokslų daktaro diplomas), tiek darbo sutartyje su atsakovu po laimėto Vaikų ligų klinikos vedėjo konkurso (užimti šias pareigas ne ilgiau kaip 5 m., bet su sąlyga, kad visą tą laiką bus išsaugoti darbo santykiai su universitetu, kaip buvo nurodyta ir paskutinėje ieškovo darbo sutartyje);

7)         DOK-84641 papildomai prašė perduoti jam civilinės bylos dokumentų originalus: R. L. tarnybinį prašymą, registracijos data 2018-08-06, Nr. P5-1919 (VII tomas, psl. 71) ir ligoninės direktoriaus įsakymą „Dėl viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės etatų keitimo“, registracijos data 2018-08-06, Nr. P1-1769K (VII tomas, psl. 70), tam kad galėtų Latvijos Respublikos kompetentingoje įstaigoje atlikti ekspertizę ir pasitvirtinus, kad minėti įrodymai yra suklastoti, pateikti juos teismui.

2.3. Atsakovas papildomai:

1) (DOK-13547) pateikė teismui papildomus įrodymus ir paaiškino, kad ieškovas buvo vienintelis pretendentas į Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas. Ieškovas į pareigas buvo paskirtas 2018 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. P1-1762K. 2018 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo Nr. P1-1762K paskirtis – pagal ieškovo prašymą ir sudarytą darbo sutarties pakeitimą pabaigti formalias procedūras, kiek reikalinga personalo ir darbo užmokesčio apskaitos tikslais. Kadangi minėtas įsakymas nenustato papildomų aplinkybių ar sąlygų palyginti su aptartomis ieškovo prašyme ir darbo sutarties pakeitime, tai įsakymas nebuvo teikiamas ieškovui susipažinti pasirašytinai. Visi aktualūs pakeitimai nurodyti Darbo sutarties pakeitime Nr. 7 (Ieškinio priedas Nr. 6), kurį ieškovas pasirašė;

2) DOK-74119 paaiškino, kad Darbo kodeksas nenustato draudimo šalims sutarus pakeisti neterminuotus santykius į terminuotus. Nei Darbo kodeksas, nei Įstatymas nenustato jokio apribojimo darbdaviui priimti sprendimą kokiu būdu organizuoti vadovavimo padaliniui procesą, kai padaliniui pavedama vadovauti tik laikinai (pvz. iki konkurso rezultatų paaiškėjimo). Taigi, aplinkybės, kad laikinuoju Vaikų ligų klinikos vedėju paskirtas R. L. neatitiko kvalifikacinių reikalavimų Vaikų ligų klinikos vedėjo vietai nėra tik formalus reikalavimas. Priešingai, šie reikalavimai yra itin reikšmingi, kadangi R. L. šiuo metu tiesiog negali vykdyti dalies funkcijų, susijusių su darbu asocijuotoje (susietoje) struktūroje – VU Bendrosios ir ambulatorinės pediatrijos centre (mokslas, gydytojų rezidentų mokymas, studentų medikų mokymas, gydytojų profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursantų mokymas). Atsakovas vienašališkai įsipareigojo įdarbinti VU Bendrosios ir ambulatorinės pediatrijos centro vadovą, ieškovas užėmė šias pareigas atleidimo iš ligoninės Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigų metu ir po to.

 

2.4. Parengiamojo teismo posėdžio metu:

1) ieškovas paaiškino savo reikalavimus bei įrodymus. Sutiko, kad yra bylą pasirengta nagrinėti iš esmės;

2) atsakovas paaiškino savo atsikirtimų esmę, įrodymus, kuriais grindžiami atsikirtimai. Sutiko, kad yra bylą pasirengta nagrinėti iš esmės;

3) šalys nepriėjo bendro sutarimo taikos sutarčiai byloje sudaryti.

3. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu: 

3.1. Teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi buvo paskirta teisminė mediacija, tačiau bylos šalys nesudarė taikos sutarties, teisminė mediacija baigėsi 2024 m. balandžio 26 d.

3.2. Ieškovas paaiškino, kad jis neteko darbo, nes darbdavys neterminuotą darbo sutartį nepagrįstai pakeitė į terminuotą. Po 2023 m. rugpjūčio 14 d. jis turėjo laikinai eiti Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas, iki būtų buvęs paskirtas nuolatinis vadovas arba bent jau turėjo būti grąžintas į vaikų ligų gydytojo ir gydytojo vaikų pulmonologo pareigas, 0,25 etato. Jis niekada nesutiko neterminuotos darbo sutarties pakeisti į terminuotą sutartį. 2018 m. teikdamas prašymą dėl paskyrimo į Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas, suprato, kad 2023 m. pasibaigus penkerių metų kadencijai, jis toliau eis vaikų ligų gydytojo ir gydytojo vaikų pulmonologo pareigas, 0,25 etato. Taip jam aiškino ir personalo darbuotojai. Be to jo pareigos buvo Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo, taigi jis ėjo ir ankstesnes savo pareigas, t. y. jis realiai atliko gydytojo funkcijas. Dėl atleidimo iš darbo jis negalėjo nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. atlikti rezidentų vadovo pareigų ir dėl to negavo priemokos. Dėl atleidimo iš darbo patyrė lėtinį stresą. Atleistas iš darbo jautėsi kaip nubaustas, nors jis sukūrė vaikų pulmonologijos draugiją. Jis daug dirbo ir su rezidentais, kad juos pritrauktų dirbti pas atsakovą, o galiausiai vis tiek atleistas.  

Ieškovo atstovas teikdamas paaiškinimus pažymėjo, kad darbo sutartis su ieškovu buvo neterminuota, nustatyta teismo sprendimu. Atsakovas pavedė ieškovui dvejas pareigas, t. y. ankstesnes vaikų ligų gydytojo ir Vaikų ligų klinikos vedėjo, tačiau neapsprendė, kokios pareigos pagrindinės, o kokios papildomos. Nėra ginčo, kad ieškovas vykdė abi pareigas, t. y. konkretų gydomąjį darbą ir vadovaujantį darbą. Netenkinus ieškovo ieškinio, atsakovas turėtų per didelę laisvę neterminuotą sutartį keisti į terminuotą. Ieškovui buvo sukurtas teisėtas lūkestis po penkerių metų vėl eiti vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo (0,25 etato) pareigas. Atsakovas padarė ir žalos ieškovui nepaskirdamas laikinai jo eiti Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigų, taip pat ieškovas patyrė žalos, nes negalėjo dirbti rezidentų vadovu.

3.3. Atsakovo direktorė paaiškino, kad direktorės pareigas eina nuo 2023 m. sauso 26 d. Vaikų ligų klinika yra viena iš penkių atsakovo klinikų. Su ieškovu yra diskutavusi dėl Vaikų ligų klinikos veiklos tobulinimo. 2023 m. birželio 12 d. patvirtino naują struktūrą, todėl iki to laiko negalėjo paskelbti konkurso į Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas. Visose įstaigose vedėjų pareigos yra sudubliuotos su klinikinio darbo pareigomis. 2023 m. birželio 28 d. ieškovui buvo įteiktas įsakymas dėl atleidimo iš darbo. Neturėjo jokių kitų etatų, kuriuos galėjo siūlyti ieškovui. Ieškovui sakė, kad po sutarties nutraukimo, jis galės rašyti prašymą dėl paskyrimo į kitas pareigas, tačiau ieškovas tokio prašymo nepateikė. Prašė ieškovo negrąžinti į darbą, nes nemato sklandaus darbo galimybių su ieškovu. Jeigu ieškovas 2023 m. rugpjūčio mėnesį būtų pateikęs prašymą, būtų priėmusi jį į darbą.

Atsakovo atstovė teikdama paaiškinimus pažymėjo, kad ieškovo ir atsakovo Darbo sutarties pakeitimas Nr. 7 galėjo būti sudarytas 2018 m. rugpjūčio 6 d., kaip ir atsakovo įsakymas. Darbo sutarties pakeitimo Nr. 7 sudarymo pagrindu buvo Darbo kodekso 46 straipsnio 4 dalis. Darbo sutarties rūšies iš neterminuotos į terminuotą apsprendė pakeitimo esmė, kad ieškovas terminuotai skiriamas eiti kitas pareigas.

3.4. Liudytoju apklaustas N. M. paaiškino, kad yra kraujagyslių chirurgas, 2018 m. dirbo atsakovo direktoriumi, su ieškovu sudarė darbo sutartį, jam laimėjus konkursą dėl Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigų. Ieškovas vienas geriausių vaikų ligų gydytojų, todėl pasibaigus Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigų kadencijai, jis būtų toliau dirbęs vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigose. Visus dokumentus su ieškovu tvarkė atsakovo personalo vadovė R. P.. Atsakovas bendradarbiavimo sutarties su Vilniaus universitetu pagrindu buvo Vilniaus universiteto mokymo bazė. Ieškovas dirbo administracinį ir klinikinį darbą, kaip ir visi atsakovo klinikų vadovai. 2018 m. rugpjūčio 6 d. įsakymas Nr. P1-1769K galėjo būti priimtas, nes reikėjo keisti ieškovui skirtų pareigų pavadinimą iš Vaikų ligų klinikos vedėjo į Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo, nes ieškovas turėjo dirbti ir klinikinį darbą, kitaip galėjo prarasti gydytojo licenciją.

3.5. Liudytoju apklaustas D. J. paaiškino, kad dirba Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanu. Ieškovą pažįsta, nes jis dirba ir Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Taip pat kilus ieškovo ir atsakovo konfliktui dėl darbo sutarties nutraukimo, ieškovo prašymu, bendravo su atsakovo vadove, siūlė kilusį ginčą spręsti taikiai. Atsakovo direktorė tuo metu informavo, kad yra paskutinė diena, o ieškovas nėra pasirašęs reikalingų dokumentų, kad jis turi atvykti ir juos pasirašyti. Neatsimena tiksliai apie kokius konkrečius dokumentus ėjo kalba. Pagal Vilniaus universiteto bendradarbiavimo sutarti su atsakovu, atsakovas yra Vilniaus universiteto klinikinė bazė, t. y. įstaiga, kuri padeda praktiškai paruošti gydytojus. Jeigu Vilniaus universiteto klinikos darbuotojas praranda darbą klinikinėje bazėje, tai nebūtinai turi įtakos Vilniaus universiteto klinikos darbuotojui, bet jis gali susidurti su praktinėmis problemomis organizuojant studentų praktinę veiklą. Vilniaus universitetas turi ir daugiau klinikinių bazių, ja yra ne vien atsakovas, todėl Vilniaus universiteto klinikos darbuotojai, gali dirbti ir kitose klinikinėse bazėse.

3.6. Liudytoju apklaustas G. M. paaiškino, kad nuo 2023 m. dirba Akušerijos ir ginekologijos klinikos vedėju-gydytoju akušeriu ginekologu, iki tol dirbo vieno iš minėtos klinikos skyrių vadovu. Pagal konkurso medžiagą ir jam nustatytas pareigas, jis 50 procentų darbo dirba klinikinį darbą. Kaip keisis jo darbo santykiai pasibaigus Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovo kadencijai jis nežino, tuo nesidomėjo, nes nežino kokie bus jo planai. Reikalingus prašymus dėl pareigų keitimo rašė pats, nes jis pakankamai raštingas.

3.7. Liudytoja apklausta R. P. paaiškino, kad nuo 2017 m. dirba pas atsakovą personalo vadove, kad visiems darbuotojams taikoma vienoda darbo sutarčių keitimo ir nutraukimo praktika. Ieškovas buvo atleistas suėjus darbo sutarties terminui, prieš tai buvo įspėtas. Atleidimo dieną nebuvo laisvų pareigų, kurias būtų buvę galima siūlyti ieškovui. Personalo skyrius nepriima sprendimų, todėl ieškovas norėdamas tęsti darbą turėjo kreiptis į įstaigos vadovą. Įsakymai personalo skyriuje registruojami pagal atsitiktinį eiliškumą, gavus juos su vadovo parašu, nėra tikrinamas eiliškumas pagal turinį. Ieškovas su 2018 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. P1-1769K nebuvo supažindintas, nes tą dieną jis dar nėjo klinikos vadovo pareigų. 2018 m. rugpjūčio 6 d. įsakymas Nr. P1-1762K skirtas buvo finansų skyriui, o su ieškovu viskas buvo sutarta Darbo sutarties pakeitimu Nr. 7. Pasirašant Darbo sutarties pakeitimą Nr. 7 ieškovui buvo žodžiu išaiškinta jo esmė, kad sudaroma terminuota sutartis vietoje neterminuotos, be to ieškovas užėmė aukštos kompetencijos pareigas, turėjo viską gerai suprasti. Pareigybės pavadinimas iš Vaikų ligų klinikos vedėjo į Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo buvo keičiamas, nes to reikėjo, kad ieškovas neprarastų savo licencijos, kad galėtų dirbti klinikinį darbą.

3.8. Liudytoju apklaustas D. T. paaiškino, kad nuo 2023 m. kovo mėnesio eina atsakovo direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai pareigas. Ieškovą pažįsta, nes teko kartu dirbti, bendrauti darbo santykių nutraukimo metu. Iš bendravimo su ieškovu suprato, kad ieškovas siekia išlikti būtent Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo  pareigose, kad iš esmės jam turi būti organizuotas naujas konkursas, kalbos apie tolimesnį pareigų ėjimą Vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo 0,25 pareigose nebuvo ir to iš ieškovo teikiamų pozicijų nebuvo galima suprasti. Ieškovas norėdamas tęsti darbo santykius gydytojo pareigose, turėjo išreikšti lūkesti būti perkeltam į klinikinio darbo pareigas, tačiau ieškovas prašymą teikė tik dėl Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigų, kurių negalėjo toliau eiti. Ieškovas visas savo darbo perspektyvas žinojo nuo 2023 m. birželio 28 d., tai buvo aišku ir bendravimo žodžiu ir el. paštu. Atsakymas į klausimą dėl galimo ieškovo grąžinimo į darbą pažymėjo, kad grąžinti ieškovo į darbą nėra galimybės, nes atsakovui pagal darbo krūvius, nėra poreikio papildomiems etatams pagal ieškovo turimą kompetenciją. Ieškovo atleidimo dienai ieškovo anksčiau eitos Vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo 0,25 pareigos nebuvo laisvos, nes ieškovas pats jas perleido kitai darbuotojai.

3.9. Baigiamųjų kalbų metu:

3.9.1. Ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinį ir anksčiau išsakytus argumentus.

Ieškovo atstovai pažymėjo, pateikė ir rašytinę baigiamąją kalbą (DOK-86650), kad ieškovas 30 metų dirbo pas atsakovą, kitoje darbo byloje buvo išspręsta, kad ieškovo darbo sutartis buvo neterminuota, todėl jos keitimui į terminuotą atsakovas turėjo skirti didesnį dėmesį, tačiau to nepadarė. Atsakovo parengti darbo sutarties pakeitimai, kuriuos šalys pasirašė 2018 metais yra neaiškūs, todėl aiškintini darbuotojo naudai. 2018 m. pakeitimas nepakeitė darbo sutarties rūšies ir buvo terminuoto pobūdžio, sugretinant pareigas, todėl jam pasibaigus, ieškovas turėjo toliau eiti ankstesnes gydytojo pareigas 0,25 etato. Liudytojai patvirtino, kad ieškovui nebuvo tinkamai paaiškintas 2018 m. pakeitimas, todėl atsakovas netinkamai vykdė informavimo pareigą. Atsakovas norėdamas iš neterminuotos sutarties padaryti terminuotą, turėjo nutraukti galiojančią darbo sutartį ir sudaryti naują. Gydytojo pareigos negalėjo tapti terminuotomis, nes joms nėra numatytos kadencijos. Be to ir konkursas buvo skelbtas tik vadovo pareigoms, o vėliau tos pareigos modifikuotos pridedant gydytojo pareigas. Pripažinus atleidimą neteisėtu, ieškovas turi būti grąžinamas į pareigas, nes nėra jokių objektyvių priežasčių jo negrąžinti, ieškovas turi tinkamą kvalifikaciją, buvo gerai vertinamas, jo negrąžinus nukentėtų atsakovo ir viešasis interesas. Be to ieškovas turi būti grąžinamas į darbą ir dėl ieškovo teisėto lūkesčio dirbti bei dėl atsakovo ir Vilniaus universiteto bendradarbiavimo sutarties tinkamo vykdymo. Atsakovo ir Vilniaus universiteto bendradarbiavimo sutarties tinkamas vykdymas patvirtina ir ieškovo teisę gauti turtinės žalos atlyginimą, nes ieškovą neteisėtai atleidus, ieškovas prarado teisę į Vilniaus universiteto mokamą priemoką, nes negali būti praktiniu rezidentų vadovu. Nutraukus darbo sutartį atsakovas nevykdė Darbo kodekso 71 straipsnyje nustatytų pareigų ir taip padarė procedūrinį pažeidimą. Atleidimu atsakovas diskriminavo ieškovą dėl jo inicijuotų teisminių ginčų.

Ieškovas pažymėjo, pateikė ir rašytinę baigiamąją kalbą (DOK-86654), kad jis gerai dirbo ir buvo gerai vertinamas, vystė atsakovui naudingą mokslinę veiklą, organizavo draugijų darbą, buvo atsakingas už žurnalo apie vaikų pulmonologijos ligas leidimą, visuomet jautėsi reikalingas, nebuvo jokio nesusikalbėjimo dėl ankstesnių teismų, tik paskutinius tris darbo mėnesius dėl neaiškių priežasčių sunkiai sekėsi komunikuoti su darbdaviu, atsakovas vengė skelbti atranką į Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas, vėliau nepaaiškino kas bus su jo darbo santykiais ir juos nepagrįstai nutraukė. Dėl to jis patyrė netikrumo jausmą, ilgalaikį stresą, jo negrąžinimas į darbą neabejotinai darytų neigiamą įtaką ligoninės darbui ir viešajam interesui.

Prašė ieškinį tenkinti, grąžinti į darbą.

3.9.2. Atsakovo atstovė baigiamųjų kalbų metu pažymėjo (pateikė ir rašytines baigiamąsias kalbas DOK-86738), kad ieškovas atleistas iš darbo pagrįstai, nes su juo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 2 dalies pagrindu buvo sudaryta terminuota sutartis. Sudarytu 2018 m. susitarimu šalys susitarė pakeisti neterminuotą sutartį į terminuotą, ir toks susitarimas privalomas bylos šalims. Ieškovas inicijavo 2018 m. darbo sutarties pakeitimą, kuris įsigaliojo. Ieškovas viską suprato pasirašydamas 2018 m. darbo sutarties pakeitimą, o jo argumentai, kad jam buvo neaišku, yra tik jo gynybinė taktika. Kad darbo sutartis bus terminuota turėjo suprasti iš konkurso aprašymą. Po konkurso ieškovas labai aiškiai suformulavo savo prašymą, vėliau pasirašė pareigybės aprašymą ir darbo sutarties pakeitimą. Jeigu ieškovas ko nors nesuprato, galėjo aiškintis, tačiau to nedarė. Ieškovas suprato ir tai, kad jo anksčiau eitos pareigos buvo perduotos kitam darbuotojui, todėl jų nebeliko ir jis negalėjo būti į jas grąžinamas. Vedėjo pareigos negalėjo būti papildomomis. Ieškovas ženkliai praleido terminą pirmajam reikalavimui, todėl turėtų būti taikoma senatis. Prieš darbo sutarties pasibaigimą ieškovui tiek žodžiu, tiek raštu buvo siūloma teikti prašymą į kitas laisvas pareigas, tačiau jis neturėjo tokio intereso ir prašymo neteikė. Ieškovas negalėjo turėti lūkesčio laimėti naują konkursą į vedėjo pareigas, todėl ir negali prašyti turtinės žalos atlyginimo. Ieškovas negali būti grąžinamas į darbą, nes darbo sutartis nutraukta pagrįstai ir nėra jokių laisvų darbo vietų į kurias ieškovas galėtų būti priimamas. Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalis numato savarankišką pagrindą negrąžinti neteisėtai atleisto darbuotojo į pareigas – darbdavio prašymą. Tokį prašymą atsakovas pareiškė ir jis turi būti tenkinamas. Neturtinei žalai taip pat nėra pagrindų atlyginti, nes ieškovas atleistas teisėtai, be to ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad tokios žalos patyrė. Dėl negautų pajamų iš Vilnius universiteto, tai ieškovas ten dirba toliau pilnu etatu ir todėl negali būti laikoma, kad jis patyrė turtinės žalos.

Prašė ieškinį atmesti, negrąžinti ieškovo į darbą.

 

II. Teismas konstatuoja:

Kilęs tarp šalių ginčas išspręstinas iš esmės – ieškovo reikalavimai tenkintini iš dalies.

4. Teismas iš byloje esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatė, kad:

4.1. Tarp ieškovo ir atsakovo nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. tęsėsi darbo santykiai (e. t. 1, b. l. 172; e. t. 1, b. l. 33-34, 43, 48, 76; e. t. 2, b. l. 251; e. t. 3, b. l. 33-38) pagal 2015 m. gruodžio 31 d. sudarytą Darbo sutartį Nr. P4-13513, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimu (įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 3 d.) pripažinta neterminuota, vėliau keista pakeitimu Nr. 3 (e. t. 3, b. l. 34) ir pakeitimu Nr. 7 (e. t. 1, b. l. 48) (toliau – Darbo sutartis Nr. P4-13513), t. y.:

1) nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. ieškovas ėjo pas atsakovą profesoriaus konsultanto-gydytojo vaikų pulmonologo pareigas/konsultanto-gydytojo vaikų pulmonologo pareigas (0,25 pareigybės darbo krūvis);

2) nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. (įskaitytinai) iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. ėjo atsakovo Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigas (1 pareigybės darbo krūvis);

3) ieškovas atleistas iš darbo 2023 m. rugpjūčio 14 d., t. y. iš atsakovo Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigų 2023 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. P1-1247K (e. t. 1, b. l. 76), Darbo kodekso 69 straipsnio 1 dalies pagrindu (suėjus darbo sutarties terminui), išmokant ieškovui vieno vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

4.2. Nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. (įskaitytinai) iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. (įskaitytinai) ieškovas ėjo atsakovo Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigas remiantis:

1) ieškovo 2018 m. liepos 13 d. prašymu (e. t. 3, b. l. 36), kuriame nurodytas ieškovo prašymas perkelti jį iš konsultanto-gydytojo vaikų pulmonologo pareigų (0,25 darbo krūvio) į terminuotas Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigas terminuotam laikui iki kol yra įdarbintas Vilniaus universitete Medicinos fakultete, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. rugpjūčio 14 d.;

2) atsakovo 2018 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. P1-1762K (e. t. 2, b. l. 251; e. t. 3, b. l. 37), kuriame nustatyta, kad pakeičiamos Darbo sutarties Nr. P4-13513 sąlygos: perkelia iš neterminuotų l-ojo vaikų ligų skyriaus konsultanto-gydytojo vaikų pulmonologo pareigų 0,25 pareigybės darbo krūviu į terminuotas Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigas 1,0 pareigybės darbo krūviu <...>. Su 2018 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. P1-1762K ieškovas nebuvo supažindintas, dėl to ginčo byloje nebuvo, atsakovas nurodė, kad minėtas įsakymas nebuvo skirtas ieškovui, o tik atsakovo buhalterijai/finansų apskaitai;

3) Darbo sutartis Nr. P4-13513 buvo keičiama jos pakeitimu Nr. 7 (e. t. 1, b. l. 48), kuriame šalių susitarta, kad darbo sutartis pakeista (papildyta):  „terminuotai nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki A. V. yra įdarbintas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. perkeltas iš neterminuotų l-ojo vaikų ligų skyriaus konsultanto-gydytojo vaikų pulmonologo pareigų 0,25 pareigybės darbo krūviu į terminuotas Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigas 1,0 pareigybės darbo krūviu (vidutinis darbo laikas 38 valandos per darbo savaitę pagal darbo grafiką). <...>“;

4.3. 2023 m. rugpjūčio 14 d. darbo santykiai tarp šalių nutraukti remiantis:

1) atsakovo 2023 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. P1-1247K (e. t. 1, b. l. 76), kuriame nustatyta, kad „Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 69 straipsnio l dalies ir 3 dalies, 127 straipsnio 6 dalies ir 146 straipsnio nuostatomis: 1. Viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vaikų ligų klinikos vedėją-vaikų ligų gydytoją-gydytoją vaikų pulmonologą A. V. 2023 m. rugpjūčio 14 d. atleidžiu iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 69 straipsnio 1 dalį suėjus darbo sutarties terminui. <...>“. Su minėtu įsakymu ieškovas supažindintas 2023 m. birželio 28 d.

2) atsakovas 2023 m. rugpjūčio 2 d. (e. t. 2, b. l. 51) pateikė pasirašyti dokumentą (e. t. 7, b. l. 64) dėl Darbo sutarties Nr. P4-13513 pasibaigimo 2023 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. P1-1247K pagrindu, ieškovas atsisakė jį pasirašyti. Darbo santykiai Sodros duomenimis nutraukti 2023 m. rugpjūčio 14 d. (e. t. 1, b. l. 172).

4.4. Bylos šalys 2023 m. bendravo dėl darbo santykių nutraukimo/atnaujinimo:

1) 2023 m. rugpjūčio 11 d. ieškovas el. laišku kreipėsi į atsakovo vadovę (e. t. 1, b. l. 93), kuriame ieškovas nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 8 d. šalys susitiko ir diskutavo, kaip spręsti esamą situaciją, kad dvi dienas laukė pasiūlymo, kad neorganizuojant konkurso Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas, buvo pažeistos jo teisės, prašė skelbti konkursą Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas;

2) 2023 m. rugpjūčio 11 d. atsakovo vadovė el. laišku ieškovui atsakė (e. t. 1, b. l. 94), kad ieškovas turėtų žinoti laisvus atsakovo klinikinio darbo etatus į kuriuos ieškovas galėtų teikti prašymą būti priimtas, tačiau tokio prašymo neteikia. Taip pat, kad terminuotos sutarties, sudarytos laimėjus konkursą, terminas baigiasi 2023 m. rugpjūčio 14 d. ir nėra teisinių pagrindų šią sutartį pratęsti.

3) 2023 m. rugpjūčio 14 d. (e. t. 1, b. l. 95) ieškovas papildomai kreipėsi raštu ir prašė su juo sudaryti terminuotą darbo sutartį Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigoms, iki tol, kol konkurso būdu bus atrinktas darbuotojas;

4) 2023 m. rugpjūčio 18 d. ieškovo atstovas kreipėsi į atsakovą (e. t. 1, b. l. 98-99) prašydamas, kad atsakovas atsakytų į jo 2023 m. rugpjūčio 14 d. prašymą, kad atsakovas skelbtų konkursą Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigoms, sudaryti su ieškovu terminuoto darbo sutartį Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigoms;

5) atsakovas 2023 m. rugpjūčio 25 d. ieškovui atsakė (e. t. 1, b. l. 117), kad Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo pareigas laikinai vykdo R. L., kad pas atsakovą Vaikų ligų klinikoje yra laisvos 0,5 etato gydytojo specialisto pareigos, kad siūlo sekti informaciją apie skelbiamus konkursus ir juose dalyvauti;

6) ieškovas 2023 m. rugpjūčio 29 d. vėl kreipėsi į atsakovą (e. t. 1, b. l. 118-120) ir nurodė, kad jis išdėstė pagrįstą lūkestį laikinai eiti Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas, kad pasiūlymas eiti 0,5 etato gydytojo specialisto pareigas yra vertintinas kaip tolesnis tyčiojimasis iš darbuotojo, nes tuo siūloma eiti klinikos vedėjo pareigas 1 etatu, taip pat 0,5 etato gydytojo pareigų už 40-50 procentų buvusio atlyginimo. Užimti papildomą gydytojo etato dalį reikštų padidinti riziką, kad bus mažinamas kitų gydytojų darbo krūvis arba jie atleidžiami iš darbo;

7) ieškovas 2023 m. lapkričio 30 d. (e. t. 1, b. l. 122) prašymu, atsižvelgdamas į atsakovo 2023 m. rugpjūčio 25 d. pasiūlymą (e. t. 1, b. l. 117), prašė atsakovo nuo 2023 m. gruodžio 5 d. įdarbinti ieškovą 0.25 etato darbo krūviu vaikų ligų gydytoju – gydytoju vaikų pulmonologu į Vilniaus m. klinikinės ligoninės Vaikų ligų skyrių;

8) atsakovas 2023 m. gruodžio 4 d. atsakymu (e. t. 1, b. l. 122), informavo ieškovą, kad Darbo sutartis Nr. P4-13513 yra nutraukta šalių susitarimu, kad anksčiau siūlytų gydytojo specialisto pareigų pasiūlyti negali, nes etato nėra laisvo.

4.5. Ieškovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki 2018 m. rugpjūčio 6 d. eitose pareigose buvo 378,04 Eur, o vidutinis vienos darbo dienos užmokestis – 18,09 Eur  (e. t. 4, b. l. 89). Ginčo dėl jo dydžio tarp šalių nebuvo. Teismas patikrinęs minėtus skaičiavimus, vadovaujantis Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 ir vidutiniu mėnesio dienų skaičiumi esminių neatitikimų nenustatė.

4.6. Ieškovo vidutinis darbo užmokestis 2023 m. rugpjūčio 14 d. eitose pareigose sudarė 3408,79 Eur (e. t. 3, b. l. 97). Teismas patikrinęs minėtus skaičiavimus, vadovaujantis Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 ir vidutiniu mėnesio dienų skaičiumi esminių neatitikimų nenustatė.

4.7. Tarp šalių kilusį ginčą ieškovo iniciatyva nagrinėjo darbo ginčų komisija, kuri 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimu (registracija 2023-11-16 Nr. DGKS-6523, darbo byla Nr. APS-131-18494/2023) (e. t. 2, b. l. 4-23) nusprendė atmesti ieškovo prašymą kaip nepagrįstą. Darbo ginčų komisijos sprendimas neįsiteisėjo, nes nustatyta tvarka ir terminais buvo pateiktas ieškinys teismui (Darbo kodekso 229 straipsnio 1 dalis). Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (Darbo kodekso 229 straipsnio 1 dalis, 231 straipsnio 4, 7 dalys). Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, minėtas darbo ginčų komisijos sprendimas neteks galios (Darbo kodekso 231 straipsnio 7 dalis). Atitinkamai įsiteisėjęs teismo sprendimas pateiktinas žiniai Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijai (Nacionalinėje teismų administracijos 2023-12-11 raštas Nr. 4R-1676-(1.13.Mr).

 

5. Ginčas tarp šalių kilo dėl to ar atsakovas pagrįstai laikė, kad Darbo sutartis Nr. P4-13513 2018 m. rugpjūčio 6 d. buvo pakeista iš neterminuotos į terminuotą, ar darbo sutarties terminas pasibaigė 2023 m. rugpjūčio 14 d., ar atsakovas pagrįstai nutraukė su ieškovu darbo sutartį, ar pagrįstai jo laikinai nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. neįdarbino Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigas, kol konkurso būdu būtų atrinktas minėtų pareigų laimėtojas, ar ieškovas patyrė turtinės ir neturtinės žalos, atitinkamai ar ieškovas turi būti grąžinamas į eitas pareigas, ar jam turi būti priteisiamas darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą, ar taikomis kitos Darbo kodekse aptartos neteisėto atleidimo iš darbo pasekmės. Teismas, atsižvelgdamas tarp šalių kilusio ginčo esminius klausimus, nustatytas faktines aplinkybes, darydamas išvadas ir jas motyvuodamas, spręs ar ieškovo reikalavimai tenkintini ar atmestini.

 

Teismo išvados ir motyvai.

6. Dėl pirmojo ieškovo reikalavimo – pripažinti, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. darbo sutarties pakeitimu Nr. 7 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas susitarimas dėl papildomo darbo dėl Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigų, sugretinant papildomą darbo funkciją su ieškovo vykdyta pagrindine gydytojo vaikų pulmonologo funkcija pagal 2015 m. gruodžio 31 d. neterminuotą darbo sutartį Nr. P4-13513:

6.1. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

6.2. Ieškovo pirmasis reikalavimas – pripažinti, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. darbo sutarties pakeitimu Nr. 7 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas susitarimas dėl papildomo darbo dėl Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigų, sugretinant papildomą darbo funkciją su ieškovo vykdyta pagrindine gydytojo vaikų pulmonologo funkcija pagal 2015 m. gruodžio 31 d. neterminuotą darbo sutartį Nr. P4-13513, nelaikytinas materialiuoju reikalavimu byloje, o tik bylos klausimu į kurį teismas turi atsakyti šioje byloje, siekdamas išspręsti pagrindinį byloje esantį reikalavimą - pripažinti 2023 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. P1-1247K neteisėtu dalyje dėl ieškovo atleidimo iš vaikų ligų gydytojo bei gydytojo vaikų pulmonologo pareigų ir pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo šiose pareigose neteisėtu. Atitinkamai byla dėl pirmojo ieškovo reikalavimo nutrauktina, nes minėtas reikalavimas nenagrinėtinas teisme (CPK 293 straipsnio 1 dalis). 

6.3.  Atsakovas teigė, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. darbo sutarties pakeitimu Nr. 7 Darbo sutartis Nr. P4-13513 buvo pakeista į terminuotą, ieškovas, teigė, kad minėtu pakeitimu dalyje dėl gydytojo vaikų pulmonologo pareigų buvo susitarta, kad šios pareigos liko neterminuotos. Todėl, siekiant išspręsti pagrindinį ieškovo reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pagrįstumo, byloje būtina atsakyti į esminį klausimą ar Darbo sutartis Nr. P4-13513 bylos šalių 2018 m. rugpjūčio 6 d. darbo sutarties pakeitimu Nr. 7 buvo pakeista į terminuotą, atitinkamai priklausys pagrindinio byloje iškelto reikalavimo (ne) tenkinimo turinys. Minėtam klausimui byloje atsakyti, nėra taikytini jokie senaties terminai.

6.4.  Taikytinos teisės normos ir aktuali teismų praktika:

1)  Darbo kodekso 35 straipsnio:

- 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys susitarimu dėl papildomo darbo, kuris tampa darbo sutarties dalimi, gali susitarti dėl darbo sutartyje anksčiau nesulygtos papildomos darbo funkcijos atlikimo. Tokia veikla gali būti atliekama laisvu nuo pagrindinės darbo funkcijos atlikimo laiku (susitarimas dėl darbo funkcijų jungimo) arba atliekama tuo pačiu metu kaip ir pagrindinė darbo funkcija (susitarimas dėl darbo funkcijų gretinimo) (žr. ir pvz., (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-701/2020, 27 punktą);

- 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys, taip pat turi teisę susitarti dėl pagrindinės darbo funkcijos ir papildomos darbo funkcijos sukeitimo tam tikram laikotarpiui ar neterminuotai;

- 4 dalyje nustatyta, kad susitarime dėl papildomo darbo turi būti nurodyta, kuriuo metu bus atliekama papildoma darbo funkcija, jos apimtis darbo valandomis, darbo užmokestis ar priemoka už papildomą darbą ar kita;

2) Darbo kodekso 46 straipsnio:

-  1 dalis nustato, kad darbuotojas turi teisę prašyti darbdavio pakeisti jo darbo sąlygas;

- 4 dalies nustato, kad darbdaviui sutikus su darbuotojo prašymu ar darbdaviui pateikus kitą pasiūlymą ir darbuotojui su juo sutikus, laikoma, kad darbo sąlygos yra pakeistos, padarius atitinkamą darbo sutarties pakeitimą. Jei susitarimas pakeisti darbo sąlygas yra terminuotas, darbuotojas, pasibaigus terminui, grįžta dirbti buvusiomis darbo sąlygomis;

3) susitarimas dėl papildomo darbo ar pareigų išreiškiamas ne sudarant naują darbo sutartį, o aptariant tai galiojančioje darbo sutartyje, keičiant sutarties sąlygas (darbo sutarties modifikavimas). Darbo kodekso normos, reglamentuojančios išeitinę išmoką, įspėjimo terminus, ir kitos darbo sutarties pasibaigimą reguliuojančios normos darbo sutarties dėl papildomo darbo pasibaigimo atveju atskirai netaikomos. Pasibaigus pagrindinei darbo sutarčiai, pasibaigia ir susitarimas dėl papildomo darbo ir taikomos DK nuostatos, reglamentuojančios darbo sutarties pasibaigimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2012; 2015 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-332-686/2015; 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-590-378/2015);

4) susitarimas dėl papildomo darbo, be kita ko, ir susitarimas dėl darbo funkcijų jungimo, kvalifikuotinas kaip papildoma darbo sutarties sąlyga. Darbo sutarties šalių sudarytas tokio pobūdžio susitarimas tampa šalių sudarytos darbo sutarties dalimi. Susitarimas dėl papildomo darbo nekvalifikuotinas kaip savarankiška, atskira darbo sutartis (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-701/2020, 30 punktas);

5) kasacinio teismo praktikoje, aiškinant Darbo kodekso 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą darbo sutarties šalių susitarimą dėl papildomo darbo, nurodyta, kad (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-1075/2022, 38 p.) papildomo darbo sutartimi susitariama dėl papildomų pareigų ar papildomo darbo toje pačioje darbovietėje ir jis gali būti atliekamas tiek per normalų darbo laiką pagrindinėje darbovietėje, tiek kitu laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2012; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332-686/2015). Papildomu gali būti pripažįstamas toks darbas, kuriam būdinga šių požymių visuma: 1) dirbamas toje pačioje darbovietėje, kaip ir pagrindinis darbas; 2) nesulygtas pagrindinėje darbo sutartyje darbas ar einamos papildomos pareigos, t. y. darbuotojo vykdomos darbinės funkcijos negali būti tapačios funkcijoms, nustatytoms pagrindinėje darbo sutartyje; 3) papildomas darbas gali būti atliekamas tiek per normalų darbo laiką pagrindinėje darbovietėje, tiek kitu laiku; 4) nuolatinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590-378-2015).

6.5. Nagrinėjamu atveju:

6.5.1. Ieškovas nuosekliai tvirtino, kad  jis visuomet turėjo lūkestį pasibaigus terminuotoms Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigoms, kad jis toliau turėjo eiti prieš tai eitas pareigas. Nors atsakovas tvirtino, kad Darbo sutarties Nr. P4-13513 rūšis buvo pakeista iš neterminuotos į terminuotą, tačiau, kaip nustatyta šio sprendimo 4.2 punkte: Darbo sutartis Nr. P4-13513 buvo keičiama jos pakeitimu Nr. 7 (e. t. 1, b. l. 48), kuriame šalių susitarta, kad darbo sutartis pakeista (papildyta): „terminuotai nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki A. V. yra įdarbintas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. perkeltas iš neterminuotų l-ojo vaikų ligų skyriaus konsultanto-gydytojo vaikų pulmonologo pareigų 0,25 pareigybės darbo krūviu į terminuotas Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigas 1,0 pareigybės darbo krūviu (vidutinis darbo laikas 38 valandos per darbo savaitę pagal darbo grafiką). <...>“. Vertinant minėto darbo sutarties pakeitimo Nr. 7 (e. t. 1, b. l. 48) turinį nėra pagrindo išvadai, kad juo būtų buvę pakeista Darbo sutarties Nr. P4-13513 rūšis iš neterminuotos į terminuotą, o pats pakeitimas Nr. 7 laikytinas terminuotu susitarimu dėl darbo funkcijų gretinimo dėl šių priežasčių:

1) darbo sutarties pakeitime Nr. 7 bylos šalys aiškiai įvardijo, kad terminuotumą jos adresuoja pareigoms, o ne darbo sutarčiai. Jokio aiškaus teiginio, kad pakeičiama Darbo sutarties Nr. P4-13513 rūšis nėra. Aktualu yra tai, kad bylos šalių Darbo sutarties pakeitimu Nr. 7 (e. t. 1, b. l. 48) šalys visų pirma susitarė pakeisti (papildyti) darbo sutartį, t. y. šalys prieš dėstydamos Darbo sutarties pakeitimo Nr. 7 turinį, visų pirma konstatavo, kad sutartis pakeičiama (papildoma), vėliau išdėstė konkretų pakeitimo (papildymo turinį), tačiau nepasakė kokie konkretūs Darbo sutarties Nr. P4-13513 punktai keičiami (pildomi). Visu pakeitimo (papildymo) turiniu kalbama iš esmės ne apie darbo sutartį kaip tokią, o apie tam tikras pareigas ir jų terminuotumą. Atitinkamai vadovaujantis ir Darbo kodekso 6 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, nėra jokio pagrindo spręsti, kad darbo sutarties pakeitimu Nr. 7 šalys būtų susitarusios pakeisti Darbo sutarties Nr. P4-13513 rūšį iš neterminuotos į terminuotą. Tą patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas N. M., kuris darbo sutarties pakeitimą Nr. 7 pasirašė atstovaudamas atsakovą, paaiškindamas teisme, kad po konkursinių pareigų termino pasibaigimo ieškovas turėjo tęsti pareigas, kurias jis ėjo iki paskyrimo į konkursines pareigas, taigi tiek atsakovo, tiek ieškovo tikroji valia sudarant darbo sutarties pakeitimą Nr. 7 buvo ta pati, ir ji negali keistis vien dėl to, kad pasikeitė atsakovo vadovas ar dėl to, kad atsakovas kitaip pradėjo aiškinti minėto pakeitimo turinį;

2) atsakovas savo 2018 m. rugpjūčio 6 d. veiksmais (e. t. 6, b. l. 86-87), kuriais jis pakeitė Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigybę į Vaikų ligų klinikos vedėjo-vaikų ligų gydytojo-gydytojo vaikų pulmonologo pareigybę, patvirtino, kad dėl Darbo kodekso 35 straipsnio 1, 2, 4 dalyse bei Darbo kodekso 46 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų sąlygų egzistavimo,  jis atliko terminuotą ieškovo eitų pareigų gydytojo vaikų pulmonologo ir Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigų gretinimo faktinius veiksmus. Nors ieškovas pateikė ekspertizės aktą (e. t. 6, b. l. 127-135), kuriame nurodyta, kad R. L. 2018 m. rugpjūčio 6 d. tarnybinio prašymo Nr. P5-1919 skaitmeninė kopija ir atsakovo 2018 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo Nr. P1-1769K „Dėl viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės etatų keitimo“ skaitmeninės kopijos parengtos skaitmeninio montažo būdu, tačiau aktualu yra tai, kad ekspertizė buvo atlikta vertinant dokumentų kopijas, o atsakovas pateikė į bylą minėtų dokumentų originalus (e. t. 7, b. l. 70-71), kuriuos įvertinus vizualiai, nekilo teismui jokių pagrįstų abejonių dėl galimo jų klastojimo;

3) darbo sutarties pakeitimas Nr. 7 (e. t. 1, b. l. 48) laikytinas darbo sutarties terminuotu papildymu ir dėl to, kad bylos šalys keitė Darbo sutartį Nr. P4-13513 ją papildydamos, o ne nutraukdamos Darbo sutartį Nr. P4-13513 ir pasirašydamos naują darbo sutartį;

4) darbo sutarties pakeitime Nr. 7 (e. t. 1, b. l. 48) vartojami terminai ir formuluotės leidžia pagrįstai teigti, kad gydytojo vaikų pulmonologo ir Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigų gretinimas buvo terminuoto pobūdžio, t. y. pakeitime aiškiai suformuluota, kad sugretintos pareigos ieškovui pavedamos terminuotai nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d, tačiau ne ilgiau iki ieškovas yra įdarbintas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, ir ne ilgiau kaip iki 2023 m. rugpjūčio 14 d.

Atitinkamai Darbo sutartis Nr. P4-13513 nebuvo pakeista iš neterminuotos į terminuotą ir be papildomos atsakovo valios išreikštos 2023 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. P1-1247K (e. t. 1, b. l. 76) būtų nepasibaigusi 2023 m. rugpjūčio 14 d., o tą dieną, būtų tik nustojęs galioti Darbo sutarties pakeitimas Nr. 7 (e. t. 1, b. l. 48). 2023 m. rugpjūčio 15 d. ieškovas turėjo tęsti darbą konsultanto-gydytojo vaikų pulmonologo pareigose (0,25 pareigybės darbo krūvis).

7. Ieškovo pagrindinis (antrasis) reikalavimas - pripažinti 2023 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. P1-1247K neteisėtu dalyje dėl ieškovo atleidimo iš vaikų ligų gydytojo bei gydytojo vaikų pulmonologo pareigų ir pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo šiose pareigose neteisėtu – tenkintinas iš dalies, o išvestinis (trečiasis) reikalavimas - įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovą į darbą 0,25 etato vaikų ligų gydytojo ir gydytojo vaikų pulmonologo pareigų apimtyje – atmestinas:

7.1. Šio sprendimo 6 punkte nustačius, kad darbo sutarties pakeitimu Nr. 7 (e. t. 1, b. l. 48) Darbo sutartis Nr. P4-13513 nebuvo pakeista iš neterminuotos į terminuotą ir be papildomos atsakovo valios išreikštos 2023 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. P1-1247K (e. t. 1, b. l. 76) Darbo sutartis Nr. P4-13513 būtų nepasibaigusi 2023 m. rugpjūčio 14 d., o tą dieną, būtų tik nustojęs galioti Darbo sutarties pakeitimas Nr. 7 (e. t. 1, b. l. 48), 2023 m. rugpjūčio 15 d. ieškovas būtų tęsęs darbą konsultanto-gydytojo vaikų pulmonologo pareigose (0,25 pareigybės darbo krūvis) eitose iki 2018 m. rugpjūčio 6 d., konstatuotina, kad atsakovo 2023 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. P1-1247K (e. t. 1, b. l. 76) yra neteisėtas, todėl naikintinas, nes atsakovas neturėjo teisės su ieškovu 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutraukti Darbo sutarties Nr. P4-13513 Darbo kodekso 69 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu. Atsakovas 2023 m. birželio 28 d. neturėjo teisės priimti įsakymą Nr. P1-1247K (e. t. 1, b. l. 76).

7.2. Atsakovo 2023 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. P1-1247K (e. t. 1, b. l. 76) yra neteisėtas, todėl naikintinas, tačiau ieškovo prašymas grąžinti ieškovą į darbą pas atsakovą į iki jo atleidimo iš darbo turėtas pareigas, atmestinas, nes:

7.2.1. Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalis, be kita ko nustato, kad darbuotojas, kuris nors ir buvo atleistas nepagrįstai, į darbą nėra grąžinamas, kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, tokiu atveju darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

7.2.2. Nagrinėjamu atveju atsakovas teismui suformulavo aiškią poziciją/prašymą negražinti ieškovo į darbą, nes ieškovo grąžinimas yra darbą nėra suderinamas nei sklandaus darbo prasme (atsakovo vadovės paaiškinimai), nei būtų racionalus žmogiškųjų išteklių valdymo prasme (atsakovo direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai paaiškinimai). Teismo vertinimu nėra jokio teisinio pagrindo teismui priimti kitokį sprendimą, nes nenustatyta, kad ieškovo negrąžinimu būtų kaip nors pažeidžiamas viešasis interesas. Ieškovo paaiškinimai apie jo kvalifikaciją ir ankstesnius darbo rezultatus atsakovo naudai, negali būti laikomas būtinumu remiantis viešuoju interesu ieškovą grąžinti į darbą. Darbo santykių stabilumas nors ir turi būti užtikrinamas, tačiau darbo santykiai yra grindžiami ir darbo teisės subjektų lygybės principu (Darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalis), darbo sutartis sudaroma šalių susitarimu (Darbo kodekso 32 straipsnis), todėl darbo santykių tęsimas ar netęsimas negali būti nuspręstas teismo, tęsti ar ne darbo santykius pasirenka pačios bylos šalys prisiimdamos visą iš to kylančią riziką. Ieškovas/darbuotojas turi teisę pasirinkti darbą, tačiau ši teisė nėra absoliučiai privaloma atsakovui/darbdaviui. Atitinkamai spręstina, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą – grąžinti jį į darbą pas atsakovą, tačiau taikytinos su tuo susijusios teisinės pasekmės darbdaviui, laikant, kad ieškovo ir atsakovo darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

7.3. Ieškovo naudai iš atsakovo priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos (2023-08-14) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos:

7.3.1. Darbo kodekso 218 straipsnio 2 ir 4 dalys nustato, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, negrąžinus darbuotojo į darbą, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą priteisti jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus <...>;

7.3.2. Nagrinėjamu atveju šio sprendimo 6 punkte nustačius, kad ieškovas atleistas iš darbo nepagrįstai bei nusprendus ieškovą negrąžinti į darbą, taikytinos Darbo kodekso 218 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatos priteisiant ieškovui iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už metus, skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį pagal pareigas eitas iki 2018 m. rugpjūčio 6 d., nes šias pareigas ieškovas turėjo teisę eiti po 2023 m. rugpjūčio 14 d.:

1) kaip nustatyta šio sprendimo 4.5 punkte ieškovo vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis buvo 378,04 Eur,  nuo 2023 m. birželio 14 d. šio teismo sprendimo priėmimo dienai (2024 m. birželio 14 d., įskaitytinai) (yra praėję dešimt mėnesių). Atitinkamai iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 3780,4 (10*378,04) Eur darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos (įskaitytinai), taip pat ieškovui iš atsakovo priteistina po 18,09 Eur už kiekvieną paskesnę darbo dieną (taikant penkių darbo dienų savaitę) iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau, iki 2024 m. rugpjūčio 14 d. (įskaitytinai);

7.4. Ieškovo naudai priteistina kompensacija pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalį:

7.4.1. Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, kai atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu, o darbuotojas į darbą negrąžinamas, darbuotojui priteisiamas ne tik vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, tačiau ir kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-1444-1097/2023, 65, 66 punktus).

7.4.2. Nagrinėjamu atveju darbuotojo/ieškovo nepertraukiamasis darbo stažas pas atsakovą skaičiuotinas nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. (žr. šio sprendimo 4.1 punktą, duomenų apie ieškovo nepertraukiamą darbą pas atsakovą iki 2015 m. gruodžio 31 d. šioje byloje nėra surinkta, nors darbo santykiai tarp šalių buvo susiklostę ir nuo 2015 m. kovo 10 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. (žr. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. sprendimą civilinėje byloje e2-10344-727/2017; e. t. 1, b. l. 35-43), tačiau jie buvo terminuoto pobūdžio ir negali būti įskaitomi į nepertraukiamo darbo stažą). Taigi, ieškovo nepertraukimas darbo stažas yra 7 metai, aštuoni mėnesiai ir 14 d., atitinkamai ieškovas turi teisę į trijų darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių kompensaciją pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalį. Šiuo atveju vidutinio darbo užmokesčio dydis skaičiuotinas pagal atleidimo dieną nustatytą vidutinį darbo užmokestį, t. y. 3408,79 Eur. Vieną vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką ieškovas gavo pagal atsakovo 2023 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. P1-1247K (e. t. 1, b. l. 76), todėl minėta išmoka įskaitytina į atsakovo mokėtiną kompensaciją pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalį (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-565-863/2024, 42 punktą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-3-403/2023, kuriose pasisakyta, kad jei darbdavys jau buvo išmokėjęs išeitinę išmoką pagal Darbo kodekso 57 straipsnio 8 dalį, teismui pripažinus darbuotojo atleidimą neteisėtu ir grąžinus jį į darbą, į priteisiamą vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką turi būti įskaitoma šio darbuotojo gauta išeitinė išmoka. Toks Darbo kodeksų nuostatų aiškinimas pagrįstas tuo, kad, taikant neteisėtai atleisto darbuotojo grąžinimo į darbą teisių gynimo būdą, išeitinė išmoka nėra mokama (DK 218 straipsnio 2 dalis)).

Atsižvelgiant į nurodytą, vadovaujantis Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistina dienų vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija – 6817,58 Eur (3408,79 Eur x 2) (neatskaičius mokesčių, kompensacija apmokestinama kitaip nei darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą https://www.vmi.lt/evmi/documents/20142/391224/GPM+aktualus+komentaras+%28aktuali+redakcija+2023-12-28%29.docx/e332bcfa-2d51-1014-7182-3a7a1fe89eb8?t=1703830627143).

 

8. Ieškovo ketvirtasis reikalavimas – pripažinti, kad atsakovo 2023 m. rugpjūčio 16 d. įsakymas Nr. P1-1559K, kuriuo pavedama R. L. laikinai vykdyti atsakovo Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas, yra neteisėtas ir šioje dalyje jį panaikinti – atmestinas, nes ieškovas negalėjo turėti išimtinio teisėto lūkesčio (privilegijos) tęsti laikinai darbą Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigose ar jas laikinai vykdyti iki bus atrinktas konkurso laimėtojas, be to ieškovas neturėdamas teisės ginti viešąją interesą, apskritai neturi teisės ginčyti atsakovo 2023 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. P1-1559K teistumo:

8.1. Taikytinos teisės normos ir aktuali teismų praktika:

1) Darbo kodekso 44 straipsnio 4 dalis nustato, kad į pareigas, dėl kurių turi būti rengiamas konkursas pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, asmuo gali būti priimtas pagal terminuotą darbo sutartį, iki į šias pareigas konkurso būdu bus priimtas darbuotojas, bet ne ilgiau kaip vienų metų laikotarpiui;

2) Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje nurodyta, kad kiekvienas, kurio teisės ir laisvės, pripažintos šioje Konvencijoje, yra pažeistos, turi teisę pasinaudoti veiksminga teisinės gynybos priemone kreipdamasis į valstybės instituciją, nepriklausomai nuo to, ar tą pažeidimą padarė asmenys, eidami savo oficialias pareigas (13 straipsnis). Asmens teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis CPK ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Šiose teisės normose nustatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2018 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2018, 21 punktas);

3) suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis Nr. 3K-3-365/2009; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-706/2013; kt.);

4) privatus asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, neturi teisės kreiptis į teismą tam, kad būtų apgintas viešasis interesas, nes įstatymų leidėjas siekė sukoncentruoti viešojo intereso gynybą profesionalių ir tam specialiai valstybės įgaliotų subjektų rankose (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018, 44 punktas);

8.2. Nagrinėjamu atveju:

1) visų pirma laikytina, kad ieškovas neturi teisės ginčyti atsakovo veiksmų atliktų 2023 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. P1-1559K, kuriuo pavedama R. L. laikinai vykdyti atsakovo Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas, nes minėtas įsakymas nėra tiesiogiai susijęs su ieškovu, tiesiogiai niekaip nepažeidžia ieškovo teisių, ieškovas būdamas fizinis asmuo neturi teisės ginti viešojo intereso, ieškovo neva negautas darbo užmokestis einant laikinai Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas negali būti laikoma ir ieškovo patirtais nuostoliais (žr. plačiau šio sprendimo 9 punktą);

2) visų antra atsakovo 2023 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo Nr. P1-1559K teisėtumui jokios įtakos nedaro 2012 m. spalio 18 d. Kolektyvinė sutartis Nr. VN-24 (toliau – Kolektyvinė sutartis) (e. t. 1, b. l. 110-116). Nes nors Kolektyvinės sutarties 3.3 punktas nustato, kad „esant laisvoms darbo vietoms, jas užimti pirmumo teisė suteikiama Įstaigos darbuotojams, atitinkantiems toms pareigoms užimti keliamus reikalavimus, nepažeidžiant teisinių normų“, tačiau teismo vertinimu Vaikų ligų klinikos l-ojo vaikų ligų skyriaus vedėjui R. L., o ne ieškovui, terminuotai nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d. iki atskiro direktoriaus įsakymo, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. gruodžio 31 d., pavedus vykdyti Vaikų ligų klinikos vedėjo funkcijas, minėtos Kolektyvinės sutarties nuostatos nebuvo nesilaikyta, nes laikinai vykdyti funkcijas buvo pavesta atsakovo darbuotojui, kuris pagal bylos medžiagą dažnai šias pareigas paties ieškovo siūlymu atlikdavo laikinai (žr. pvz., e. t. 3, b. l. 57-66). Aktualu ir tai, kad Kolektyvinė sutartis buvo pasirašyta iki naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo ir nors Kolektyvinėje sutartyje buvo numatyta, kad „kolektyvinė sutartis galioja iki naujos įmonės kolektyvinės sutarties pasirašymo“, tačiau Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 11 dalis nustato, kad iki Darbo kodekso įsigaliojimo sudarytos kolektyvinės sutartys galioja pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nuostatas, bet ne ilgiau kaip iki 2019 m. sausio 1 d. Taigi nėra pagrindo apskritai remtis Kolektyvine sutartimi;

3) aptariamo įsakymo teisėtumui įtakos neturi ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostata, jog likus šešiems mėnesiams iki įstaigos padalinio ar filialo vadovo kadencijos pabaigos, jeigu padalinio ar filialo vadovo kadencija nustatoma pagal šios dalies nuostatas, šios įstaigos vadovas skelbia viešą konkursą viešosios įstaigos padalinio ar filialo vadovo pareigoms eiti, nes nors konkursas ir nebuvo paskelbtas likus šešiems mėnesiams iki įstaigos padalinio ar filialo vadovo kadencijos pabaigos, tačiau tai nepaneigė atsakovo teisės laikinai pavesti R. L. vykdyti atsakovo Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas vadovaujantis Darbo kodekso 44 straipsnio 4 dalimi;

4) laikino pareigų pavedimo atveju, nėra būtina užtikrinti, kad tas asmuo, kuriam laikinai pavedama vykdyti pareigas preciziškai atitiktų pareigybei keliamus reikalavimus, nes tokiu atveju laikinas pavedimas vykdyti pareigas parastų savo prasmę, nepagrįstai ribotų darbdavio teisę nenutrūkstamai organizuoti darbą, būtų paneigiama darbdavio teisė ir pareiga skelbti konkursą ir užtikrinti laikiną neužimtų pareigų vykdymą, pernelyg suabsoliutintų vieno darbuotojo interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2011). Darbo teisės normų taikymas nereiškia išimtinai darbuotojui palankių teisės normų taikymo, nes vieno teisės subjekto sąskaita negali būti paneigiami kito subjekto interesai, o turi būti siekiama protingos ir sąžiningos šių interesų pusiausvyros (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2010). Aktualu ir tai, kad ūkinius ir organizacinius sprendimus savo veikloje priima pats darbdavys, bet ne teismas, todėl jis sprendžia, kuri pareigybė yra reikalinga, o kuri – ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-1075/2017, 37 punktas), atitinkamai darbdavys turi teisę ir spręsti kuriam darbuotojui laikinai patikėti laikiną tam tikros funkcijos atlikimą, kokią riziką prisiimti dėl kitokių nei įprastų darbuotojo turimų kvalifikacijos reikalavimų;

5) Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigybei keliami reikalavimai papildomai dirbti aukštojo universitetinio mokslo įstaigoje bei turėti mokslinį laipsnį nėra kilę iš įstatymo reikalavimų, juos yra nustatęs pats atsakovas, todėl jis juos pats ir gali keisti. Minėti reikalavimai yra kilę iš atsakovo ir Vilniaus universiteto 2008 m. vasario 4 d. sudarytos Bendradarbiavimo sutarties Nr. S1-72/BS-150000-287 (e. t. 1, b. l. 70-72), todėl nesilaikant minėtos sutarties tik Vilniaus universitetas, o ne ieškovas galėtų reikšti atsakovui pretenzijas, t. y. laikytina, kad ieškovas neturi jokios teisės savo interesų ir teisių galimą pažeidimą grįsti atsakovo ir Vilniaus universiteto 2008 m. vasario 4 d. sudarytos Bendradarbiavimo sutarties Nr. S1-72/BS-150000-287 galimu nesilaikymu, nes dėl tokio nesilaikymo fakto nėra jokių duomenų iš minėto susitarimo šalių;

6) ieškovas nurodo, kad atsakovo paskirtas Vaikų ligų klinikos vedėjas tampa Vilniaus Medicinos fakulteto Bendrosios ir ambulatorinės pediatrijos centro vadovu – dėl to Ligoninės darbo vietai taikomi išskirtiniai reikalavimai tiek kvalifikaciniai (darbo santykiai su VU, medicinos mokslų daktaro diplomas), tiek darbo sutartyje su Ligonine po laimėto Vaikų ligų klinikos vedėjo konkurso (užimti šias pareigas ne ilgiau kaip 5 m., bet su sąlyga, kad visą tą laiką bus išsaugoti darbo santykiai su universitetu, kaip buvo nurodyta ir paskutinėje Ieškovo darbo sutartyje), kad ieškovas, be kita ko, buvo ir Vilniaus Medicinos fakulteto Bendrosios ir ambulatorinės pediatrijos centro vadovu. Su tokiais ieškovo argumentais nėra jokio pagrindo sutikti, nes ieškovas neįrodė teiginio, kad atsakovo paskirtas Vaikų ligų klinikos vedėjas tampa Vilniaus Medicinos fakulteto Bendrosios ir ambulatorinės pediatrijos centro vadovu, t. y. ieškovo pateiktos darbo sutartys su Vilniaus universitetu (e. t. 6, b. l. 189-197) šio aspekto neaptaria, o ieškovo pateikiama vieša informacija, kad ieškovas galimai yra ir Vilniaus Medicinos fakulteto Bendrosios ir ambulatorinės pediatrijos centro vadovas (e. t. 7, b. l. 47), neįrodo minėto fakto. Tačiau net ir nustačius byloje faktą, kad ieškovas, be kita ko, yra ir Vilniaus Medicinos fakulteto Bendrosios ir ambulatorinės pediatrijos centro vadovas, nelemtų išimtinės sąlygos ieškovui laikinai eiti Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas;

7) atsakovas 2023 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. Pl-1395K (e. t. 3, b. l. 74-86) pakeitė ir konkursų organizavimo tvarką (žr. 2.2 punktą), pagal kurią nebeliko anksčiau keltų kvalifikacinių reikalavimų dėl darbo Vilniaus universitete (e. t. 7, b. l. 73, žr. 2.3 punktą) turėjimo. Atitinkamai, rengiant konkursus ir tvirtinant naujus struktūrinių padalinių vadovų pareigybių aprašymus, reikalavimas dirbti universitete nebenustatomas. Todėl ieškovo argumentas, kad ir laikinai vykdantis Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas asmuo turi dirbti Vilniaus universitete, atmestinas.

9. Ieškovo penktasis reikalavimas – priteisti ieškovui iš atsakovo turtinės žalos atlyginimą – 3 408,79 Eur per mėnesį sudarantį vidutinį ieškovo darbo užmokestį nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d. iki kol į Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas konkurso būdu bus išrinktas ir priimtas kitas darbuotojas, ir šeštasis reikalavimas - priteisti ieškovui iš atsakovo 4621,32 Eur turtinės žalos atlyginimą, kurį sudaro ieškovo negauta priemoka už gydytojo rezidentų vadovo pareigas, kurią ieškovas būtų galėjęs gauti per 2023-2024 mokslo metus, atmestini, kaip nepagrįsti, nes ieškovas neįrodė, kad turėjo išimtinę teisę nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d. eiti Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas kol konkurso būdu bus išrinktas ir priimtas kitas darbuotojas, bei kad dėl 4621,32 Eur turtinės žalos yra atsakingas būtent atsakovas:

9.1. Taikytinos teisės normos ir aktuali teismų praktika:

1) Darbo kodekso 41 straipsnis ir jo 3 dalis reglamentuoja darbo sutarties šalių ikisutartinius santykius, t. y. santykius iki darbo sutarties sudarymo ir jos įsigaliojimo. Ikisutartinių santykių buvimas savaime nereiškia, kad darbo sutartis tikrai bus sudaryta. Jie gali pasibaigti tiek darbo sutarties sudarymu, tiek ir jų šalims nesusitarus, t. y. nors darbo sutartis ir nebūtų sudaryta. Tačiau, kaip minėta, šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog asmuo, laimėjęs konkursą, turi teisę reikalauti, kad su juo ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų būtų sudaryta darbo sutartis, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Šioje nuostatoje vartojamas žodžių junginys „asmuo, laimėjęs konkursą, turi teisę reikalauti, kad su juo būtų sudaryta darbo sutartis“ aiškintinas kaip reiškiantis, kad ikisutartinių santykių su konkursą laimėjusiu asmeniu rezultatas, jeigu šis asmuo to pageidauja ar reikalauja, paprastai turi būti darbo sutarties sudarymas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-701/2021);

2) tol, kol darbuotojas faktiškai nepradėjo dirbti, t. y. kol darbo sutartis neįsigaliojo, tiek darbuotojas, tiek ir darbdavys paprastai gali, atitinkamais atvejais prisiimdami kompensacijos (žalos) atlyginimo mokėjimo prievolę, atsisakyti darbo sutarties, apie tai informuodami kitą šalį (žr. pvz., Darbo kodekso 42 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-701/2021);

3) pagal Darbo kodekso 151 straipsnį kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Darbo kodekso 152 straipsnio 1 dalis įtvirtinta, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra fakto klausimas, priklausantis nuo konkrečių aplinkybių, todėl teismas jį privalo nustatyti individualizuotai;

4) žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga ir jos dydis nėra preziumuojami (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017, 50 punktas). Kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-611/2018, 46 punktas).

9.2. Dėl reikalavimo priteisti ieškovui iš atsakovo turtinės žalos atlyginimą – 3 408,79 Eur per mėnesį sudarantį vidutinį ieškovo darbo užmokestį nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d. iki kol į Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas konkurso būdu bus išrinktas ir priimtas kitas darbuotojas.

Nagrinėjamu atveju neva patirtą žalą ieškovas kildina iš to, kad atsakovas nepagrįstai ieškovo nepaskyrė laikinai eiti Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigų, tačiau:

1) šioje byloje akivaizdu, kad tarp ieškovo ir atsakovo dėl laikino ėjimo Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigų nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d. nesusiklostė jokie iki sutartiniai santykiai ir nebuvo tam jokių pagrįstų teisinių prielaidų (žr. šio sprendimo 8 punktą);

2) ieškovas neįrodė, jog atsakovas turėjo įstatyme nustatytą pareigą nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d. į Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas laikinai paskirti ir sudaryti terminuotą darbo sutartį būtent su ieškovu;

3) ieškovas prašo negautų pajamų. Negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri paprastai atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti šie negautų pajamų nustatymo kriterijai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012. Taip pat žr. 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011);

4) kaip minėta, ieškovas neįrodė, kad turėjo išimtinę teisę nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d. laikinai eiti ar vykdyti Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas, nėra įrodyti dėl to ir neteisėti atsakovo veiksmai (atsakovo 2023 m. rugpjūčio 16 d. įsakymas Nr. P1-1559K nėra pripažintas neteisėtu, nenustatyta, kad atsakovas būtų pažeidęs ir jam nustatytas iki sutartines darbdavio pareigas) atitinkamai nėra ir priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir galimų ieškovo negautų pajamų žalos forma.  Aktualu ir tai, kad ieškovo reikalavimas – priteisti ieškovui iš atsakovo turtinės žalos atlyginimą – 3 408,79 Eur per mėnesį sudarantį vidutinį ieškovo darbo užmokestį nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d. iki kol į Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas konkurso būdu bus išrinktas ir priimtas kitas darbuotojas, apskritai yra neapibrėžto pobūdžio, t. y. begalinis, nėra aiški data iki kurios ieškovui turėtų būti priteisiama jo tariama žala. Toks reikalavimas negali būti tenkinamas ir dėl to, kad ieškovas negalėjo tikėtis ne tik privilegijuoto terminuoto įdarbinimo Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigose, tačiau jeigu jau toks įdarbinimas būtų įvykęs, tai jis neturėtų tęstis neapibrėžtą laiko tarpą ir žalos atlyginimo sąlygų atžvilgiu negali būti įvardijamas sąlyga iki kol į Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas konkurso būdu bus išrinktas ir priimtas kitas darbuotojas. Nes kaip atspindi esama situacija, nors atsakovas organizuoja atranką, tačiau paties ieškovo veiksmais ji yra ginčijama, taip atranka užtrunka neapibrėžtą terminą (bylos šalių civilinės bylos e2-7049-1171/2024 duomenys). Todėl, jeigu ieškovas ir būtų įrodęs savo pagrįstą išimtinį lūkestį eiti laikinai Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigas, papildomai turėjęs būti įrodyti konkretų pagrįstą ir protingą terminą minėtoms pareigoms laikinai eiti, tačiau šioje byloje ieškovas tokio pagrįsto ir protingo termino apskritai nepagrindė (CPK 178 straipsnis).

9.3. Dėl reikalavimo – priteisti ieškovui iš atsakovo 4621,32 Eur turtinės žalos atlyginimą, kurį sudaro ieškovo negauta priemoka už gydytojo rezidentų vadovo pareigas, kurią ieškovas būtų galėjęs gauti per 2023-2024 mokslo metus:

Nagrinėjamu atveju aptariamą preziumuojamą žalą ieškovas kildina iš darbo santykių su Vilniaus universitetu, nurodydamas, kad neva dėl nutrūkusių darbo santykių su atsakovu ieškovas 2023/2024 m. mokslo metais negavo papildomos priemokos, kurios vertė 4621,32 Eur. Su tokiais ieškovo argumentais sutikti nėra jokio pagrindo:

1)       visų pirma ieškovas minėtą reikalavimą pateikė dar nesibaigus 2023/2024 m. mokslo metams ir nežinant kokias konkrečias priemokas jis gaus už šiuos metus iš Vilniaus universiteto;

2)       byloje pateiktos ieškovo ir Vilniaus universiteto darbo sutartys (e. t. 6, b. l. 189-197) ir Vilniaus universiteto darbuotojų darbo užmokesčio tvarkos aprašas (e. t. 6, b. l. 39-50) niekaip nepatvirtina ieškovo absoliučios teisės į 4621,32 Eur priemoką. Priešingai, remiantis Vilniaus universiteto darbuotojų darbo užmokesčio tvarkos aprašo nuostatomis priemokų ir premijų mokėjimas yra Vilniaus universiteto kaip darbdavio teisė, ne pareiga (žr. pvz., tvarkos trečiąjį ir ketvirtąjį skyrius);

3)       ieškovas neįrodė ir pagal kurį konkretų aptariamos tvarkos punktą jis 2023/2024 m. privalomai turėjo teisę gauti ir negavo aptariamos priemokos. Ieškovas nurodo, kad dėl darbo santykių nutraukimo su atsakovu, jis negalėjo dirbti praktiniu gydytojų rezidentų vadovu, kad neva tą patvirtina Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Jungtinio Vaikų ligų ir subspecialybių rezidentūros programų komiteto pirmininkės prof. dr. R. Č. 2024 m. sausio 29 d. pažyma (e. t. 5, b. l. 143), tačiau byloje liudytoju apklaustas Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas D. J. patvirtino, kad nors Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto darbuotojo darbo klinikinėje bazėje praradimas gali turėti įtakos Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto darbuotojo galimybėms būti praktiniu gydytojų rezidentų vadovu, tačiau tai nėra niekur imperatyviai nustatyta, be to darbą praradus vienoje klinikinėje bazėje, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto darbuotojas gali įsidarbinti kitoje klinikinėje bazėje. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto klinikinėmis bazėmis yra ne vien atsakovas, tačiau jomis yra ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos;

Taigi kaip minėta, žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga ir jos dydis nėra preziumuojami, o ieškovas 2023/2024 m. mokslo metais galimai negautą papildomą priemoką, kurios vertė 4621,32 Eur iš esmės vien tik preziumuoja, todėl tokia žala negali būti laikoma įrodyta ir priteisiama.

10. Ieškovo reikalavimas priteisti iš ieškovo 3 000 Eur neturtinės žalos tenkintinas iš dalies:

10.1. Taikytinos teisės normos ir aktuali teismų praktika:

1) Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir <...> patirtą neturtinę žalą.

2) neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Darbo kodeksas (151, 218 straipsniai) neturtinės žalos atlyginimo galimybę numato tik tokiais atvejais, kai darbuotojas buvo nepagrįstai nušalintas nuo darbo, nepagrįstai atleistas iš darbo ar buvo sužalota jo sveikata, atimta gyvybė. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalims, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais;

3) neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006). Darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą patvirtinančiomis aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai ir kita, teismo įvertinti pinigais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 59 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015). Taigi neturtinė žala išieškoma tik tais atvejais, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 255/2005);

4) darbuotojas, reikalaujantis neturtinės žalos atlyginimo, neatleidžiamas nuo pareigos nurodyti konkrečias aplinkybes, lėmusias jo išgyvenimus, nepatogumus, kitokio pobūdžio praradimus, patirtus dėl darbdavio padarytų darbo įstatymų pažeidimų jo atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Kai padaryta neturtinė žala nedidelė (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).

10.2. Nagrinėjamu atveju byloje:

1) nustatyta, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo neteisėtai, papildomai ieškovas nurodo, kad dėl atsakovo veiksmų patyrė ilgalaikį stresą. Dėl ligoninės nepagrįsto neveikimo, susidariusios neapibrėžtos situacijos, pergyvenimo dėl reputacinės žalos ieškovas pradėjo prastai jaustis. Ieškovas savo pareigas ligoninėje užėmė ypatingai ilgą laiką, buvo vertinamas ir paties darbdavio, todėl toks jo kaip ilgamečio darbuotojo atleidimas be aiškios priežasties jam buvo ypatingai skaudus. Atsakovui vilkinant ieškovo atžvilgiu taisyti negatyvią ir stresą keliančią padėtį, ieškovas susirgo ir jam buvo pripažintas laikinas nedarbingumas nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. (e. t. 5, b. l. 97-98). 2024 m. sausio 15 d. į bylą pateikti papildomi įrodymai (2024 m. sausio 2 d. Ieškovo medicinos dokumentų išrašo kopijos, e. t. 3, b. l. 121-122) dėl lėtinio streso sveikatai toliau blogėjant ieškovas 2024 m. sausio 2 d. konsultuotas gydytojo psichiatro, kuris konstatavo (duomenys neskelbtini). Ieškovas teigė, kad minėti negalavimai buvo tiesiogiai susieti su nutrūkusiais darbo santykiais, diagnozuojant (duomenys neskelbtini); 

2) įvertinus pateiktus ieškovo įrodymus teismas negali prieiti vienareikšmiškos išvados, kad būtent dėl neteisėto atleidimo ieškovas buvo laikinai nedarbingas nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. (e. t. 5, b. l. 97-98), nes ieškovo pateiktuose nedarbingumo pažymėjimuose nėra nurodyta ieškovo liga ar jos priežastys. Vertinant ieškovo medicinos dokumentų išrašuose (e. t. 3, b. l. 121-122) pateiktus duomenis, taip pat nėra pagrindo išvadai, kad ieškovo juose aprašyti negalavimai būtų realiai darę neigiamas pasekmes ieškovui, kad ieškovo aprašyti negalavimai yra būtent dėl 2023 m. rugpjūčio 14 d. įvykusio atleidimo iš darbo, nes 2024 m. sausio 2 d. gydytojų išrašuose iš esmės apsiribojama tik aprašymu apie tai, ką sako ieškovas, tačiau platesnių ieškovo sveikatos būklės vertinimų nėra, nėra aišku ir ar buvo reikalingas koks nors realus gydymas, neaišku, kodėl ieškovas realiai tik po pusės metų kreipėsi į gydytojus dėl streso patirto dėl neteisėto atleidimo. Aktualu ir tai, kad ieškovas nepateikė ir duomenų apie tai, kad minėti medicinos dokumentų išrašai (e. t. 3, b. l. 121-122) yra oficialūs, kad jie yra nustatyta tvarka surašyti ir registruoti ieškovo sveikatos istorijoje ir juos sudarę gydytojai prisiima atsakomybę už įrašuose pateiktų išvadų teisingumą, neaišku kokia tvarka buvo atliktos konsultacijos ieškovui, ar jis turėjo siuntimą gydytojo A. N. konsultacijai nustatyta tvarka ar minėta konsultacija buvo privati. Atitinkamai minėti medicinos dokumentų išrašai (e. t. 3, b. l. 121-122) vertintini kritiškai; 

3) ieškovas teigia, kad dėl darbo santykių nutraukimo jis patyrė pergyvenimą ir neapibrėžtumą. Teismo vertinimu šie ieškovo teiginiai laikytini pagrįstais, nes neteisėtai nutraukus neterminuotus darbo santykius tokia būsena pagrįsta. Nustačius neteisėto atleidimo faktą, teismo vertinimu yra pagrįsta laikyti, kad darbuotojas patiria pergyvenimą ir neapibrėžtumo jausmą, todėl to papildomai įrodinėti nereikia, laikytina, kad tarp neteisėto atleidimo ir ieškovo patirto pergyvenimo ir neapibrėžtumo jausmo yra priežastinis ryšys. Todėl yra pagrindas ieškovo reikalavimą 3000 Eur neturtinės žalos tenkinti iš dalies, nenustačius kitų ieškovo teigiamų nurodomų realių pasekmių, kaip (duomenys neskelbtini), ir ją kompensuoti piniginiu ekvivalentu, t. y. 1000 Eur. Teismo vertinimu 1000 Eur suma yra pakankamas piniginis ekvivalentas ieškovo patirtai neturtinei žalai kompensuoti. 1000 Eur suma ieškovo vidutinio darbo užmokesčio atžvilgiu yra reikšminga, taip pat ji turės ir drausminančio pobūdžio įtaką atsakovui dėl ieškovo neteisėto atleidimo. Be to teismo sprendimui įsiteisėjus, bus atkurta teisinė taika tarp šalių, atsakovas ieškovui turės sumokėti darbo užmokestį už priverstinę pavaikštą ir kompensaciją, o tai bus kartu ir papildoma pakankama neturtinė satisfakcija ieškovui dėl jo neteisėto atleidimo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 7508/02), L. L. prieš Prancūziją, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2011. Teismų praktika. 2011, 35).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos iš dalies ir priteisti ieškovui iš atsakovo 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėto atleidimo.

11. Dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų.

11.1. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis analogiškai reglamentuoja ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-313/2021).

11.2. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė iš viso 7 reikalavimus teismui, iš kurių vieno atžvilgiu byla nutraukta, pagrindinis ieškovo reikalavimas dėl atleidimo iš darbo teisėtumo patenkintas, taikytos su tuo susijusios teisinės pasekmės darbavimui, ieškovo reikalavimas dėl grąžinimo į darbą atmestas, ieškovo reikalavimai dėl turtinės žalos atmesti, reikalavimas dėl neturtinės žalos patenkintas iš dalies, atitinkamai tenkinus pagrindinį reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir taikius su tuo susijusias teisines pasekmes, laikytina, kad patenkinta 50 procentų ieškovo reikalavimų ir 50 procentų ieškovo reikalavimų atmesta, atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos:

1) ieškovas pateikė prašymą DOK-86404, kuriuo nurodė, kad patyrė 13 613,86 Eur bylinėjimosi išlaidų. Todėl vertinant, kad 50 procentai ieškovo reikalavimų patenkinta, ieškovui iš atsakovo priteistina 6806,93 Eur (13 613,86-50 proc.) bylinėjimosi išlaidų;

2) atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 13 578,99 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (DOK-74798). Todėl vertinant, kad 50 procentai ieškovo reikalavimų nepatenkinta, atsakovui iš ieškovo priteistina 6789,49 Eur (13 578,99-50 proc.) bylinėjimosi išlaidų;

11.3. Atsakovo prašymas priteisti papildomas bylinėjimosi išlaidas, kai tam įrodymus pateikė po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ir po baigiamųjų kalbų, atmestinas. Teismas vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostata, kad išlaidos advokato ar jo padėjėjo pagalbai negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, negali tenkinti atsakovo prašymo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų, kuriam patvirtinti įrodymus jis pateikė po bylos išnagrinėjimo iš esmės (byla buvo išnagrinėta 2024 m. gegužės 14 d., baigiamosios kalbos išklausytos 2024 m. birželio 3 d. atidėtas sprendimo priėmimas ir paskelbimas 2024 m. birželio 14 d.), t. y. atsakovas 2024 m. birželio 10 d. (DOK-89786) pateikdamas įrodymus papildomai prašė priteisti 2 968,65 Eur advokato pagalbai apmokėti.

11.3.1. Aktuali teismų praktika:

1) CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015 ir joje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 20 punktą);

2) CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 22 punktas);

3) turi būti nustatomos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o jeigu tokių nenustatoma, pripažįstama, kad asmuo prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dėl neatidumo ir nerūpestingumo, kas nulemia tokio prašymo netenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-684/2018, 21 punktas).

11.3.2. Nagrinėjamu atveju:

1) atsakovas 2024 m. birželio 10 d. (praėjus 5 darbo dienoms nuo teismo posėdžio baigiamosioms kalboms ir praėjus 18 darbo dienų, kai teisme buvo baigtas bylos nagrinėjimas iš esmės), pateikė prašymą papildomoms 2 968,65 Eur išlaidoms (DOK-89786), nurodė, kad iki 2024 m. birželio 3 d. vykusio teismo posėdžio pabaigos nebuvo aiškus teisinių paslaugų poreikis ir apimtis, todėl anksčiau negalėjo būti išrašyta sąskaita už teisines paslaugas ir ji negalėjo būti apmokėta; 

2) šalims buvo iš anksto pranešta apie bylos nagrinėjimo datas, atsakovą fiziškai atstovavo advokatas, po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, buvo atidėtas teismo posėdis baigiamosioms kalboms, prieš bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigą, taip pat ir prieš posėdį baigiamosioms kalboms, teismas šalių klausė ar jie nori papildyti bylos medžiagą kokiais nors įrodymais, tačiau šalys šia teise nesinaudojo;

3) nenustačius reikšmingų aplinkybių, įrodančių, kad atsakovas neturėjo galimybės pateikti papildomų atstovavimo išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos arba bent iki teismo posėdžio baigiamosioms kalboms, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, atsakovo prašymas priteisti papildomas 2 968,65 Eur advokato pagalbai apmokėti netenkinamas. CPK 98 straipsnio 1 dalies aiškinimas taip, kad šalis įrodymus bylinėjimosi išlaidoms padengti gali pateikti bet kada po bylos išnagrinėjimo iš esmės, netgi ir po baigiamųjų kalbų, paneigtų proceso koncentracijos bei rungtyniškumo principus, t. y. galimybė šalims teikti teismui įrodymus, kai įrodymų tyrimas yra baigtas, ribotų kitos šalies teisę pasisakyti dėl pateiktų įrodymų, sudarytų prielaidas teismui nukelti teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo datą, nes naujai pateiktiems įrodymams yra reikalingas papildomas laikas juos įvertinti.

12. Dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo nepatyrė, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų priteisimo valstybei klausimas nespręstinas.

13. Dėl žyminio mokesčio. Ieškovas pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis):

13.1. Nagrinėjamu atveju yra patenkintas vienas ieškovo neturtinio pobūdžio reikalavimas – dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, už jį mokėtinas 110 Eur žyminis mokestis. Ieškovo patenkintų turtinių reikalavimų dalis iš atsakovo yra 11 597,98 Eur, už kuriuos mokėtinas 261 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Taigi byloje iš viso mokėtina 371 Eur žyminio mokesčio suma priteistina valstybei iš atsakovo, t. y. taikytinas principas „pralaimėjęs moka“. Teismo vertinimu nėra jokio teisinio pagrindo atleisti atsakovą nuo žyminio mokesčio, šiuo atveju nebuvo atstovaujami jokie valstybės ar savivaldybės interesai.

14. Dėl byloje esančių dokumentų originalų:

14.1. Ieškovas pateikė teismui prašymą (DOK-84641) perduoti jam byloje esančius dokumentų originalus (DOK-85561, DOK-75692) su tikslu atlikti jų tikrumo ekspertizę. Teismas bylos nagrinėjimo iš esmės metu neįžvelgė galimų minėtų dokumentų originalų klastojimo požymių, todėl neskyrė byloje ekspertizės. Atsakovas prašė minėtus dokumentų originalus jam grąžinti.

14.2. Nagrinėjamu atveju:

1) vadovaujantis CPK 10 ir 177 straipsniais, neturi pagrindo perduoti ieškovui byloje esančių įrodymų, kurie yra atsakovo vidaus darbo organizavimo dokumentai. Nors ieškovas ir turi teisę rinkti bylai reikalingus įrodymus, tačiau šiuo atveju įrodymų rinkimas, kai bylą išnagrinėjus iš esmės ir bylos nagrinėjimo iš esmės neatnaujinus, būtų renkami neapibrėžto pobūdžio įrodymai, t. y. atliekama dokumentų ekspertizė, kai dėl dokumentų originalumo teismui nekilo jokių abejonių, neatitiktų proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų;

2) vertinant tai, kad bylos forma yra elektroninė ir nėra būtinybės jo turinį apkrauti originaliais dokumentais (esant padarytoms jų el. kopijoms), todėl teismo sprendimui šioje byloje įsiteisėjus, dokumentų originalai (DOK-85561, DOK-75692) R. L. tarnybinis prašymas, registracijos data 2018 m. rugpjūčio 6 d. Nr. P5-1919 ir atsakovo direktoriaus įsakymas „Dėl viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės etatų keitimo“, registracijos data 2018 m. rugpjūčio 6 d., Nr. P1-1769K grąžintini atsakovui (CPK 198 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo prašymas perduoti jam byloje esančius dokumentų originalus netenkintinas, dokumentų originalai, sprendimui įsiteisėjus, grąžintini atsakovui.

III. Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10, 198 straipsnio 3 dalimi, 259 – 260 straipsniais, 265 – 267 straipsniais, 269 – 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Išspręsti iš esmės tarp ieškovo         A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (j. a. k. 302692454) civilinėje byloje Nr. e2-3354-1159/2024 kilusį darbo ginčą dėl teisės ir ieškovo reikalavimus tenkinti iš dalies, t. y:

1)       Bylą dėl reikalavimo – pripažinti, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. darbo sutarties pakeitimu Nr. 7 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas susitarimas dėl papildomo darbo dėl Vaikų ligų klinikos vedėjo pareigų, sugretinant papildomą darbo funkciją su ieškovo vykdyta pagrindine gydytojo vaikų pulmonologo funkcija pagal 2015 m. gruodžio 31 d. neterminuotą darbo sutartį Nr. P4-13513, nutraukti;

2)       Pripažinti, kad ieškovas A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš darbo buvo atleistas nepagrįstai ir neteisėtai, todėl pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (j. a. k. 302692454) direktoriaus 2023 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. P1-1247K (e. t. 1, b. l. 76), laikyti, kad ieškovo ir atsakovo darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

3)       Priteisti ieškovo A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (j. a. k. 302692454) 3780,4 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt eurų 40 centų) (į sumą įskaičiuoti visi darbuotojo privalomi mokėti mokesčiai ir neįskaičiuoti darbdavio privalomi mokėti mokesčiai) darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2024 m. birželio 14 d., įskaitytinai) ir po 18,09 Eur (aštuoniolika eurų 9 centus) už kiekvieną paskesnę darbo dieną (taikant penkių darbo dienų savaitę) iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau iki 2024 m. rugpjūčio 14 d. (įskaitytinai);

4)        Priteisti ieškovo A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (j. a. k. 302692454) 6817,58 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus septyniolika eurų 58 centus) (neatskaičius mokesčių) kompensaciją pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalį.

5)       Priteisti ieškovo A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (j. a. k. 302692454) 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

Kitoje dalyje ieškovo ieškinio reikalavimus atmesti.

6) Priteisti ieškovui A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (j. a. k. 302692454) 6806,93 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus šešis eurus 93 centus) bylinėjimosi išlaidų.

7) Priteisti atsakovui viešajai įstaigai Vilniaus miesto klinikinei ligoninei (j. a. k. 302692454) iš ieškovo A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6789,49 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 49 centus ) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje šalių prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovo viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (j. a. k. 302692454) 371 Eur (tris šimtus septyniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Urbo banke, įmokos kodas 5662. Teismui būtina pateikti išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Nustatyti, kad darbo ginčų komisijos 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimas Nr. DGKS (registracija 2023-11-16 Nr. DGKS-6523, darbo byla Nr. APS-131-18494/2023) (e. t. 2, b. l. 4-23) neįsiteisėjo ir neteks galios įsiteisėjus teismo sprendimui šioje byloje.

Teismo sprendimą, jam įsiteisėjus, pateikti žiniai Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijai į darbo bylą Nr. APS-131-18494/2023.

Ieškovo prašymą (DOK-84641) perduoti jam byloje esančius dokumentų originalus (priedai prie DOK-85561) atmesti. Teismo sprendimui įsiteisėjus, dokumentų originalus (priedai prie DOK-85561): R. L. tarnybinis prašymas, registracija: 2018 m. rugpjūčio 6 d. Nr. P5-1919 ir atsakovo direktoriaus įsakymas „Dėl viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės etatų keitimo“, registracija: 2018 m. rugpjūčio 6 d. Nr. P1-1769K, grąžinti atsakovui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėjas                                                                                                                    Romualdas Gylys