Civilinė byla Nr. e3K-3-25-916/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32698-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.19 

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gedimino Sagačio ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. Ž. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. Ž. pareiškimą dėl termino atnaujinimo suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“, bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimą, praleidus Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme (toliau – IĮIDĮ) nustatytą indėlininko teisės į draudimo išmoką galiojimo terminą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Pareiškėja pareiškimu prašė teismo atnaujinti terminą indėlių draudimo išmokai gauti, nustatyti 3 mėnesių terminą nuo teismo nutarties dėl termino atnaujinimo įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl draudimo išmokos atsiėmimo.

3.       Pareiškėja nurodė, kad 2011 m. vasario 5 d. įsigijo 7732,85 Eur vertės indėlio sertifikatą AB banke „Snoras“, jį bankas turėjo išpirkti 2012 m. vasario 9 d. Lietuvos bankas 2011 m. lapkričio 24 d. atšaukė AB banko „Snoras“ veiklos licenciją ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi bankui buvo iškelta bankroto byla. Nuo 2011 m. iki 2014 m. pareiškėja sekė naujienas, domėjosi dėl galimybės gauti draudimo išmoką, tačiau visur buvo skelbiama, kad indėlio sertifikatai nėra draudimo objektas ir už juos draudimo išmokos nėra išmokamos. Pareiškėja tik 2018 m. sužinojo apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, kurios pagrindas yra galimybė gauti indėlių draudimo išmoką. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 576 straipsniu, prašė atnaujinti IĮIDĮ 10 straipsnio 2 dalyje nustatytą 5 metų nuo draudžiamojo įvykio (2011 m. lapkričio 24 d.) dienos terminą kreiptis dėl draudimo išmokos gavimo, prašymą grįsdama tuo, kad neturėjo patirties indėlių draudimo teisiniuose santykiuose, yra neprofesionali investuotoja, iki pirmojo vaiko gimimo dirbo buhaltere, AB banko „Snoras“ nebuvo informuota apie galimybę prašyti draudimo išmokos, 2014 m. vasario 27 d. susilaukė pirmagimio, o 2016 m. sausio 25 d. – antrojo vaiko, todėl nuo 2014 m. sausio 20 d. iki dabar augina du mažamečius vaikus, yra vaiko priežiūros atostogose, iki vaikui sueis 3 metai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi pareiškimą atmetė.

5.       Teismas nustatė, kad pareiškėja su AB banku „Snoras“ 2011 m. vasario 5 d. pasirašė Indėlio sertifikato įsigijimo sutartį ir įsigijo AB banko „Snoras“ vertybinį popierių – indėlio sertifikatą. AB bankas „Snoras“ 2011 m. lapkričio 24 d. pripažintas nemokiu ir visam laikui atšaukta jam išduota veiklos licencija, t. y. įvyko draudžiamasis įvykis. Suinteresuoto asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pareiga išmokėti indėlių draudimo išmokas AB banko „Snoras“ indėlių sertifikatų turėtojams atsirado 2015 m. lapkričio 17 d., kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015. Kai pareiškėjos vaikui buvo daugiau nei vieneri metai, o kito vaiko ji dar nebuvo susilaukusi, informacija apie galimybę atgauti draudimo išmoką buvo išplatinta suinteresuoto asmens interneto svetainėje, Lietuvoje veikiančių komercinių bankų interneto svetainėse, Lietuvos banko, BAB banko „Snoras“ interneto svetainėje, pagrindiniuose informaciniuose portaluose ir pan.

6.       Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.117 straipsnio 4 dalimi ir nustatęs, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių objektyvias aplinkybes, kliudžiusias pateikti prašymą dėl draudimo išmokos (pvz., dėl jos, vaikų ligos, neturėjimo prieigos prie interneto, žiniasklaidos priemonių ir pan.), padarė išvadą, jog buvimas vaiko priežiūros atostogose, iki vaikui sueis 3 metai, negali būti laikomas svarbia aplinkybe praleistam terminui atnaujinti. Teismo vertinimu, vien tik vaiko susilaukimas ir auginimas nenušalina vaiko motinos nuo įvykių, vykstančių visuomenėje, tuo labiau kai pareiškėja nurodė aktyviai besidomėjusi savo kaip indėlininkės teisėmis.

7.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjos apeliacinį skundą, 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartį.

8.       Kolegija, remdamasi IĮIDĮ (redakcija, galiojusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties priėmimo metu, t. y. nuo 2015 m sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 3 d.) 10 straipsnio 2 dalimi, papildomai nustatė, kad 5 metų nuo draudžiamojo įvykio dienos (nuo 2011 m. lapkričio 24 d.) terminas gauti draudimo išmoką pareiškėjai baigėsi 2016 m. lapkričio 24 d. Taip pat nustatė, kad pareiškėja tik 2018 m. spalį, kreipdamasi į teismą, pareiškė reikalavimą dėl draudimo išmokos, t. y. pasibaigus indėlininko teisės į draudimo išmoką galiojimo terminui.

9.       Kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-969/2018 nurodytą sąlygą, kad indėlininkas turi per IĮIDĮ 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą 5 metų terminą imtis veiksmų ginant savo teisę gauti indėlio draudimą, sprendė, jog pareiškėjos pateikti įrodymai apie 2011–2013 m. viešai skelbtą informaciją dėl prarastų indėlių draudimo išmokų nemokėjimo nepatvirtina, kad pareiškėja ėmėsi priemonių teisei gauti draudimo išmoką įgyvendinti. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vaikų susilaukimas nepateisina termino praleidimo. 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 30 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartį bei priimti naują procesinį sprendimą – tenkinti pareiškėjos pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino indėlių draudimo išmokai gauti atnaujinimo, nustatyti 3 mėnesių terminą nuo teismo procesinio sprendimo dėl termino atnaujinimo įsiteisėjimo dienos. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, padarę išvadą, kad 5 metų terminas indėlių draudimo išmokai gauti skaičiuojamas nuo draudžiamojo įvykio (2011 m. lapkričio 24 d.), nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-3-687/2019, kurioje išaiškinta, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pareiga išmokėti draudimo išmokas atsirado tik nuo 2015 m. lapkričio 17 d., kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015. Faktiškai realus terminas draudimo išmokai atsiimti buvo apie 11 mėnesių nuo teisės į išmoką atsiradimo (nuo 2015 m. gruodžio iki 2016 m. lapkričio). Draudimo išmokai gauti 5 metų terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2015 m. lapkričio 17 d., todėl laikytina, kad pareiškėja apskritai nepraleido šio termino.

10.2.                      Teismai pažeidė proceso teisės normų, t. y. CPK 176–185 straipsnių, reikalavimus, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrę bei netinkamai įvertinę bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes dėl pareiškėjos praleisto termino kreiptis indėlių draudimo išmokai gauti priežasčių.

10.2.1.                      Teismai nepagrįstai nelaikė svarbia termino praleidimo priežastimi aplinkybės, kad pareiškėja per faktiškai realų 11 mėnesių terminą kreiptis dėl draudimo išmokos, patyrusi du komplikuotus nėštumus, susilaukė 2 vaikų (kurie gimė nevisiškai išnešioti), todėl turėjo svarbesnių rūpesčių nei domėtis indėlių draudimo išmokomis, įvertinus tai, jog asmeniškai ji nebuvo informuota apie draudimo išmokų mokėjimą indėlių turėtojams.

10.2.2.                      Teismai, netinkamai įvertinę pareiškėjos procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus, nurodytas aplinkybes, padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja nuolat domėjosi savo kaip BAB banko „Snoras“ kreditorės padėtimi, tačiau nesikreipė dėl draudimo išmokos. Pareiškėja sekė naujienas tik nuo 2011 m. pabaigos iki 2014 m., vėliau, nėštumų metu ir po vaikų gimimo, pareiškėjos pasyvumą ir nesidomėjimą lėmė tai, kad minėtu laikotarpiu įstatymo nuostatos, teismų praktika, komunikacija viešojoje erdvėje buvo nepalankios pareiškėjai, t. y. buvo laikomasi pozicijos, kad BAB banko „Snoras“ indėlių sertifikatų turėtojams draudimo išmokos negali būti mokamos, nes draudimo objektas negali būti paties draudėjo išleisti skolos vertybiniai popieriai. Dėl šių priežasčių pareiškėja nesikreipė dėl draudimo išmokos.

10.2.3.                      Teismai, pažeisdami pareigą motyvuoti įrodymų atmetimą ar tam tikros aplinkybės laikymą nesvarbia, be pagrindo neatsižvelgė ir nepasisakė dėl to, kad pareiškėja yra neprofesionali investuotoja, ką pripažino ir bankas, kuriai turėtų būti taikomas maksimalus investuotojų interesų apsaugos lygis (CPK 270 straipsnio 4 dalis, 331 straipsnio 4 dalis).

10.3.                      Teismai neatsižvelgė į teismų praktiką panašiose bylose, kuriose atsižvelgdami į pareiškėjų individualias savybes, kitas svarbias priežastis ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo kriterijais atnaujino terminus indėlių draudimo išmokai gauti (pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-41560-541/2017; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-11898-934/2018).

11.       Suinteresuotas asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepimu į pareiškėjos kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamas teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

11.1.                      Vaiko priežiūros atostogos nelaikytinos svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad abu nėštumai buvo komplikuoti, vaikai gimė nevisiškai išnešioti, nepagrįstos jokiais įrodymais. Vaikų gimimas, jų priežiūros atostogos savaime neužkerta kelio domėtis vykstančiais procesais, susijusiais su draudimo išmokų už indėlių sertifikatus mokėjimu.

11.2.                      Pareiškėja, teigdama, kad jos niekas asmeniškai neinformavo apie galimybę atsiimti draudimo išmoką, klaidina teismą. Draudimo išmokos gavėjai nebuvo informuojami asmeniškai, apie draudimo išmokų už indėlius, įskaitant indėlių sertifikatus, išmokėjimo tvarką, išmokų atsiėmimo vietą buvo skelbiama viešai.

11.3.                       Aplinkybė, kad pareiškėja neturėjo patirties teisiniuose reikaluose, susijusiuose su indėliais ir investicijomis, nėra profesionali investuotoja, neatleidžia jos nuo pareigos elgtis apdairiai, rūpestingai, domėtis savo teisėmis. Pareiškėja nurodė, kad turi aukštąjį išsilavinimą, iki vaikų gimimo dirbo buhaltere, todėl šios aplinkybės leidžia pareiškėją vertinti kaip pakankamai žinių ir patirties turintį asmenį, gebantį suvokti galimas pasekmes neįgyvendinant savo subjektinių teisių.

12.        Suinteresuoto asmens BAB banko „Snoras“ atsiliepimas į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl įstatyme nustatyto termino atnaujinimo teisinio pagrindo

13.       Nagrinėjamoje byloje pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti praleistą įstatyme nustatytą terminą įgyvendinti indėlininko teisę gauti draudimo išmoką, nurodydama, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad svarbiomis pareiškėja nurodė aplinkybes, susijusias su savo nėštumu, komplikuotu dviejų vaikų gimdymu bei šių vaikų auginimu ir priežiūra. Taip pat reikšminga aplinkybe pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tik 2015 m. lapkričio 17 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 konstatavo, jog indėlio sertifikatas yra draudžiamas objektas ir jo turėtojo interesams  yra taikoma draudimo apsauga pagal IĮIDĮ.

14.       IĮIDĮ 7 straipsnio 12 punkte (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2019 m. vasario 1 d.) nustatyta, kad indėlininko teisė į indėlių draudimo išmoką galioja 5 metus nuo indėlių draudžiamojo įvykio dienos. Analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir šio įstatymo redakcijose, galiojusiose nuo 2011 m. lapkričio 18 d. iki 2011 m. gruodžio 1 d. bei nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 3 d. IĮIDĮ 2 straipsnio 18 punkte apibrėžiama, kad indėlių draudžiamasis įvykis – bankroto bylos iškėlimas indėlių draudimo sistemos dalyviui arba priežiūros institucijos sprendimas pripažinti indėlių draudimo sistemos dalyvį nemokiu, kai indėlių draudimo sistemos dalyvis dėl su savo finansine padėtimi susijusių priežasčių negali įvykdyti pagrįsto reikalavimo grąžinti indėlio ir yra pagrindas manyti, kad to negalės padaryti artimiausiu metu. Taigi įstatymas įtvirtina, kad indėlininko teisės gauti draudimo išmoką galioja 5 metus nuo draudžiamojo įvykio. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad draudžiamasis įvykis įvyko 2011 m. lapkričio 24 d. Lietuvos bankui atšaukus AB banko „Snoras“ veiklos licenciją. IĮIDĮ nustatytas 5 metų terminas indėlininko teisei į indėlių draudimo išmoką baigėsi 2016 m. lapkričio 24 d. Šios aplinkybės neginčija ir pati pareiškėja, kreipdamasi į teismą su prašymu atnaujinti praleistą IĮIDĮ nustatytą penkerių metų terminą indėlių draudimo išmokai atsiimti už turėtą BAB banko „Snoras“ indėlio sertifikatą. Pareiškėja pateikė pareiškimą dėl termino atnaujinimo draudimo išmokai gauti 2018 m. spalio 18 d. 

15.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-299/2007). Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus, konkrečias faktines bylos aplinkybes, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, taip pat į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008; 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017 33 punktą).

16.       Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė ir įvertino, kad 2014 m. kovo 7 d. pareiškėjai gimė pirmasis, o 2016 m. sausio 25 d. – antrasis vaikas. Pareiškėja nurodė aplinkybes, susijusias su savo nėštumu, komplikuotu dviejų vaikų gimdymu bei šių vaikų auginimu ir priežiūra, kaip svarbias ir reikšmingas sprendžiant dėl termino atnaujinimo.

17.       Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad suinteresuoto asmens interneto svetainėje, kitų Lietuvoje veikiančių komercinių bankų interneto svetainėse, Lietuvos banko, bankrutavusio AB banko „Snoras“ interneto svetainėje, pagrindiniuose informaciniuose portaluose buvo viešai skelbiama informacija apie galimybę gauti draudimo išmoką ir kad asmenys dėl draudimo išmokos mokėjimo turi kreiptis iki 2016 m. lapkričio 24 d. Teismai šią informaciją indėlininkams ir asmenims, turintiems teisę gauti draudimo išmoką, vertino kaip aiškią ir suprantamą.

18.       Pareiškėjos pirmam vaikui šios informacijos paskleidimo pranešimo paskelbimo metu jau buvo daugiau nei vieneri metai. Teismai vertino, kad tokios faktinės aplinkybės kaip vaiko ar vaikų gimdymas ir auginimas nelaikytinos veiksniais, savaime leidžiančiais konstatuoti, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. jos nenušalina vaikų motinos nuo įvykių visuomenėje ir nepanaikina reikalavimo civilinių teisinių santykių dalyviams vykdyti pareigas ir įgyvendinti teises vadovaujantis atsakingo ir rūpestingo asmens standartu.

19.       Teismai, įvertinę pirmiau nurodytas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėja nepagrindė, jog penkerių metų laikotarpiu, per kurį įstatymas įtvirtino galimybę kreiptis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, būtų egzistavusios svarbios priežastys (pavyzdžiui, liga, susijusi su negalėjimu judėti, vaiko itin sunki liga ar kitos aplinkybės, objektyviai kliudžiusios pateikti prašymą dėl draudimo išmokos gavimo), sukliudžiusios šią teisę įgyvendinti, t. y. imtis konkrečių veiksmų įgyvendinant savo teisę gauti indėlio draudimą. Teismai sprendė, jog aplinkybės, kad pareiškėja 2014 bei 2016 metais susilaukė vaikų, jų gimdymai buvo komplikuoti ir kad ji turėjusi juos auginti ir prižiūrėti, nelaikytinos svarbiomis, penkerių metų laikotarpiu sukliudžiusiomis įgyvendinti teisę gauti draudimo išmoką – pateikti prašymą draudimo bendrovei dėl išmokos išmokėjimo.

20.       Bylą nagrinėję teismai, įvertinę nurodytas aplinkybes, priėjo prie pagrįstos išvados, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo atnaujinti praleistą terminą – pareiškėja, kaip atsakinga ir rūpestinga indėlio sertifikato turėtoja, privalėjo domėtis aplinkybėmis, kurios sudarė pagrindą tinkamai įgyvendinti jos turtinę teisę. Aukštąjį išsilavinimą įgijusi ir buhalterės darbo patirties turinti pareiškėja neabejotinai galėjo tinkamai suprasti ir įvertinti viešojoje erdvėje esančią informaciją dėl indėlio sertifikato draudimo apsaugos.

21.       Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai, spręsdami dėl pagrindo atnaujinti terminą, nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad tik 2015 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, kurioje išaiškino, kad indėlio sertifikatų turėtojų interesai taip pat patenka į indėlių apsaugos sistemos taikymo sferą.

22.       Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad pareiškėja byloje leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė, jog nuo 2015 m. lapkričio 17 d., kai Lietuvos kasacinis teismas išaiškino indėlių sertifikatų turėtojų teisių apimtį, iki 2016 m. lapkričio 24 d., kai suėjo įstatymu nustatytas 5 metų terminas indėlininkui pareikšti draudikui apie pageidavimą gauti draudimo išmoką, t. y. beveik vienerių metų laikotarpiu, egzistavo svarbios priežastys, kurios kliudė pareiškėjai kreiptis dėl draudimo išmokos. 

23.       Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad laikotarpis nuo 2015 m. lapkričio 17 d., kai pareiškėja, būdama atidi, atsakinga ir rūpestinga civilinių teisinių santykių dalyvė, neabejotinai ir galutinai turėjo suprasti apie savo teisę gauti indėlio draudimo išmoką, iki 2018 m. spalio 18 d., kai ji kreipėsi dėl termino atnaujinimo, nevertintinas kaip „protingas laiko tarpas“, o jo atnaujinimas, nenustačius svarbių jo praleidimo priežasčių, pažeistų civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis).

24.       Atsižvelgdama į šioje nutartyje nurodytas teisės normas (14 punktas), kasacinio teismo išaiškinimus dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo teisinių prielaidų (15 punktas) bei bylą nagrinėjusių teismų nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes (16–22 punktai), kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, jog pareiškėja neįrodė teisinio pagrindo atnaujinti įstatymu nustatytą terminą, o kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo daryti priešingą išvadą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

26.       Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos pareiškėjai neatlygintinos.

27.       Suinteresuotas asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nepateikė duomenų apie kasaciniame teisme patirtas savo išlaidas, todėl šių išlaidų atlyginimas jam nepriteistinas.

28.       Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme nepatirta, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalies atlyginimas valstybės naudai iš pareiškėjos nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                     Goda Ambrasaitė-Balynienė

  Gediminas Sagatys

                                                                                                              Dalia Vasarienė